Antikos filosofijos teorija

1) joniečių gamtos filosofija antikos filosofija 6 a.pr.Kr. – 6 a.po.Kr pagoniška ir krikščioniška nuo 2 a.po Kr.
Talis ( iš chermeneutikos ir polemikos).
Kas yra pasaulio pradžia?
Pasaulio pradas -Vanduo (jusliškai nesuvokiamas, o išmąstomas) pirmoji metafizinė tikrovė.
Dvisklaida (daikto pavidalai jusminis ir esminis).
Transsendavimo judesys – mąstymo išėjimas iš juslinio pasaulio.
Refleksinis mąstymas – sąmonė stebi save pačią.
Anaksimandras
Arche (pradžia)(lot.principas) – tai kas amžina ir išlieka daikte paslėptu pavidalu.
Physis (gamta)(lot.prigimtis) – nekintanti tik protu suvokiama pasaulio struktūra.
Pasaulio pradas – apeironas (beribiškumas, neapibrėžtumas).
Anaksimenas , Pasaulio pradas – Oras.
2) Heraklito filosofija

Pasaulio pradas – Ugnis (absoliutaus tapsmo dokrina, viskas teka ir į tą pačią upę duu kartus neįbrisi).
Ugnies kelionė (aukštyn – žemyn), varomoji jėga – priešybių vienybė ir kova.
Logoso teorija – kosminis protaspriešingas empyriniam žmogiškajam protui.
3) Parmenido filosofija priešinga Heraklito

Tikrovės pastovumo teorijos šalininkas.
Ką reiškia būti? Būtis yra nebūties nėra.
Būties požymiai: būtis yra amžina, būtis yra amžina ir nedaloma, būtis yra mąstoma ir pažini, nebūtis – ne.
Jo mokiniai sukūrė Apologetika, ir įrodymus Apolijas (Zenonas apie achilą ir vežlį).
4) Empedoklis
Žemė, Oras, Vanduo, Ugnis, elementus veikia Trauka ir Atostūmis (Meilė ir Neapykanta)
4 pasaulio raidos etapai:
Harmonija – neveikia jokia jėga
Harmonija yra veikia neapykanta
Chaosas
Atsikuria Harmonija veikian meilei.
Anaksagoras (AAtėnai)
Chomeomerijos – pasaulio pradas begalinė kokybiškai skirtingų dalelių įvairovė principas viskas visuma.
Nusas – protas anapus pasaulio išjudinantis chomeomerijas, leidžiantis jungtis protingoje tvarkoje.
Abudu ieškojo būties ir tapsmo sintezės.
5) DEMOKRITAS
Atomistinė gamtos teorija, nebūtis yra tuštumoje, kurioje jungiasi atomai sudarydami daiktus.
Viską aiškina vienu pradu, ne

epripažįsta kokybinė pasaulio įvairovė.
6) SOFISTŲ PAŽINIMO SAMPRATA
Filosofija pasuka Humanizmo link, iškyla individualios sąžinės ir visuomenės konfliktas (Antigonė)
Retorika, etika, estetika, kalbos teorija. Protagoras, Hipijus
Pažinimo teorijos bruožai: 1) Sensualistinė, 2)Radikaliai Realityvistinė 3) Instrumentalizmas, Pragmatizmas 4) Konvencionalizmas (susitarimas)
7) SOFISTŲ SOCIALINĖS TEORIJOS – naujas filosofijos problemos laukas.
Socialinė ir moralinė filosofija
Physis (gamta) ir Nomos (įstatymas) santykio problema
Kuo saviti tokie žmonių sukurti dalykai: įstatymas, moralės ir religijos normos? 2 nuomonės:
HIPIJUS reikia gyventi pagal prigimtį, o valstybė tam priešrauja (pagal stipresnio teisę)
PROTAGORAS Žmonės gimsta lygūs, bet nelygius juos padaro valstybė. Reikia tobulinti institucijas, kad neprieštarautų žmonių prigimčiai. Žmonės valstybėje atsisako kai kurių teisių mainais už apsaugą.
8) Sokrato filosofinė reakciją į Sofistiką SOKRATO pažinimo samprata: pažink save
Sokratas sukūrė sielą. Teisingą pažinimą galima iškelti Sokratiškuoju Ironijos Principu: žinau, jog nieko nežinau ( I lygmens sąmonė)
Elengtika proto apvalymas nuo kllaidingo žinojimo (klausimai Taip ir Ne)
Majautika sudėtingi išskaidyti klausimai pozytivioji dalis.
9) SOKRATO ETIKA
Pakeitė dorybės (aretės) prasme. Dorybė – sielos kokybės apibūdinimas, Dorybė – teisingas žinojimas, asmens moralinės aotonomijos principas (dorybės neatimsi prieš norą)
2 Aš: I) Socialinis (konfirmistas (prisitaikėlis), II) determinuotas – laisvės šaltinis
Dorybė – teisingas žinojimas, tai žmonės daro bloga, bo nežino kas yra gera.
Moralinė refleksija – sąmoningas laisvas pasirinkimas,( pvz. Refleksinė baimė – žinojimas ko bijoti).
Silpnybė – neatsižvelgiama į valios vaidmenį.
Sokrato dėka europos kultūros ats., įtampa tarp fakto ir idealo.
10) PLATONO BŪTIES TEORIJA (Sokrato mokinys)
Ar egzistuoja kokia nors tikrovė, kuri at
titiktų tvirtą sąvokinį žinojimą ir būtų tikrojo pažinimo objektas? Tą tikrovę Platonas vadina Idėjų pasauliu (idėjos – būtis, daiktai – atspindys)
Pasaulio samprata Dualistinė (idealus ir materalus pasaulis)
Hierarchiškas idėjų išdėstymas nuo konkretesnių iki bendriausių idėjų – viršūnė Gėrio arba Vienio idėja.
11) PLATONO PAŽINIMO TEORIJA
Pažinimo šaltinis – Žmogaus protas (racionalizmo tradicija, priešinga empirizmo)
Anamnezės teorija (prisiminimų) pažinimas 2 būdais: Diskursinis (sąmprotavimo) Intuityvinis (tiesioginė intelektė daikto įžvalga).
Pažinimo metodas (Hipotetinė Dedukcija) – hipotetinės prielaidos – išvada
Indukcinis (priešingybė) – tikrovės stebėjimų apibendrinimas.
Mokslų klasifikacija pagal tobulumą ( kiek mokslas laisvas nuo juslinio stebėjimo: 1) Dialektika; 2) Matematika; 3) Gamtos pažinimas.
12) PLATONO ETIKA
Meilės teorija 4 pakopos tobulumo link, 4 stadijos;
Meilė kūnui, išmokstama myleti visų kūnų grožį.
Išmokstama myleti sielos grožį, meilė – paskata geriems poelgiams.
Išmokstama mylėti pažinimą apskritai, įkvėpimas kūrybiškai veiklai (social. Pedagogika)
Meilės viršūnė kontepliuotas grožis, meilė nebeturi kur eiti ir baigiasi.
Meilės teorijos trūkumas – antžmogiški reikalavimai.
Dorybė – sielos harmonija ir tvarka (reikalinga pasiekti gėrio idėjai)
Siela:
juntančioji – santūrumas }
impulsyvioji – drąsa}
protingoji – mąstymas } teisingumas
13) PLATONO SOCIALINĖ TEORIJA, IDEALIOS VALSTYBĖS TEORIJA
Valstybė – organinis kūnas, darinys, padedantis siekti bendrojo gėrio, kiekvienas nerys privalo atlikti jam skirtą funkciją.
Teisingumas – visi žmonės savo vietoje.
Platono valstybės teorijoje žmonės iš prigimties nelygūs, teorija atvirai elitarinė.
Valstybę turi sudaryti sluoksniai pagal sielos kokybę
I) filosofai valdytojai, II) kariai gynėjai; III) žemdirbiai, amatininkai, pirkliai.
2 teorijos momentai I,II sluoksnių nariai negali turėti šeimos bei nuosavybės, visuomeninis vaikų auklėjimas.
PLATONO GAMTOS TEORIJA
Pasaulis – gyvas ir sudvasintas organinis derinys, kuris or
rganizuotas visiškai tikslingai tą prasme, kad kiekvieną jo dalis užima deramą vietą ir atlieką konkrečią funkcija visumos atžvilgiu.
Pasaulis sukurtas iš 2 amžinų pradų: materijos + forma, kurias sujungė Demiurgas.
PLATONO SIELOS TEORIJA
Platonas pradeda teoriškai grįsti sielą kaip savarankiška tikrovės principą. Remiasi 3 argumentais:
Siela – gyvybės principas (savijudos)
Siela – pažinimo principas ( jai nereikia pojūčių)
Siela – bemortiškumo principas ( nemirtinga)
Pagrindinės sielos savybės:
Siela – nematerali
Siela – amžina, nes ji yra paprasta ir nedaloma ( nes nematerali)
Siela – gali egzistuoti nepriklausomai nuo kūno.
Kūnas yra sielos kalėjimas ir kapas.
Žmogus yra žmogaus siela.

14) ARISTOTELIO BŪTIES TEORIJA
Būtis nėra kategorija, o tik apibūdinama kategorijų pagalba, kategorijos nėra apibrėžimas. Pagrindinė ESMĖS sąvoka, Esmė yra būties reprezentantas daikte.
2 esmių rūšys: Pirminė (“štai tai”, individualus, nemąstantis ir nepažinus) ir Antrinė (rūšinis apibūdinimas, tikrasis pažinimo objektas).
2 daiktų savybės – Atsitiktinės, esminės, 2 rūšių daiktai: natūralus ir dirbtiniai; daiktą sudari materija + forma = Chlemorfizmas.
Aristotelis pirmasis nusako daikto atsiradimo vyksmą trimis energetinę prasmę turinčiomis sąvokomis:
Potencija – daikto teorinė galimybė būti tuo, kuo jis yra iš prigimties.
Energija – realus prigimties aktualizmo laipsnis
Entelechija – tobula galutinė energetinė daikto būsena.
4 priežąstys lemiančios daikto buvimą:
Veikiančioji (daikto prigimtį apibrėžiantis ir skatinantis išorinis principas)
Tikslo ( daikto prigimty glūdintis vidinis tikslas)
Formalioji (daikto vidinė idėja)
Materalioji (materija – tai iš ko daiktas padarytas)
Išvada : daiktų grandinės viršūnėje tūrėtų būtį tobula tik formą turinti būtybė – DIEVAS (teorija virsta teologija)

1) joniečių gamtos filosofija antikos filosofija 6 a.pr.Kr. – 6 a.po.Kr pagoniška ir kr

rikščioniška nuo 2 a.po Kr.
Talis ( iš chermeneutikos ir polemikos).
Kas yra pasaulio pradžia?
Pasaulio pradas -Vanduo (jusliškai nesuvokiamas, o išmąstomas) pirmoji metafizinė tikrovė.
Dvisklaida (daikto pavidalai jusminis ir esminis).
Transsendavimo judesys – mąstymo išėjimas iš juslinio pasaulio.
Refleksinis mąstymas – sąmonė stebi save pačią.
Anaksimandras
Arche (pradžia)(lot.principas) – tai kas amžina ir išlieka daikte paslėptu pavidalu.
Physis (gamta)(lot.prigimtis) – nekintanti tik protu suvokiama pasaulio struktūra.
Pasaulio pradas – apeironas (beribiškumas, neapibrėžtumas).
Anaksimenas , Pasaulio pradas – Oras.
2) Heraklito filosofija

Pasaulio pradas – Ugnis (absoliutaus tapsmo dokrina, viskas teka ir į tą pačią upę du kartus neįbrisi).
Ugnies kelionė (aukštyn – žemyn), varomoji jėga – priešybių vienybė ir kova.
Logoso teorija – kosminis protaspriešingas empyriniam žmogiškajam protui.
3) Parmenido filosofija priešinga Heraklito

Tikrovės pastovumo teorijos šalininkas.
Ką reiškia būti? Būtis yra nebūties nėra.
Būties požymiai: būtis yra amžina, būtis yra amžina ir nedaloma, būtis yra mąstoma ir pažini, nebūtis – ne.
Jo mokiniai sukūrė Apologetika, ir įrodymus Apolijas (Zenonas apie achilą ir vežlį).
4) Empedoklis
Žemė, Oras, Vanduo, Ugnis, elementus veikia Trauka ir Atostūmis (Meilė ir Neapykanta)
4 pasaulio raidos etapai:
Harmonija – neveikia jokia jėga
Harmonija yra veikia neapykanta
Chaosas
Atsikuria Harmonija veikian meilei.
Anaksagoras (Atėnai)
Chomeomerijos – pasaulio pradas begalinė kokybiškai skirtingų dalelių įvairovė principas viskas visuma.
Nusas – protas anapus pasaulio išjudinantis chomeomerijas, leidžiantis jungtis protingoje tvarkoje.
Abudu ieškojo būties ir tapsmo sintezės.
5) DEMOKRITAS
Atomistinė gamtos teorija, nebūtis yra tuštumoje, kurioje jungiasi atomai sudarydami daiktus.
Viską aiškina vienu pradu, nepripažįsta kokybinė pasaulio įvairovė.
6) SOFISTŲ PAŽINIMO SAMPRATA
Filosofija pasuka Humanizmo link, iškyla individualios sąžinės ir visuomenės konfliktas (Antigonė)
Retorika, etika, estetika, kalbos teorija. Protagoras, Hipijus
Pažinimo teorijos bruožai: 1) Sensualistinė, 2)Radikaliai Realityvistinė 3) Instrumentalizmas, Pragmatizmas 4) Konvencionalizmas (susitarimas)
7) SOFISTŲ SOCIALINĖS TEORIJOS – naujas filosofijos problemos laukas.
Socialinė ir moralinė filosofija
Physis (gamta) ir Nomos (įstatymas) santykio problema
Kuo saviti tokie žmonių sukurti dalykai: įstatymas, moralės ir religijos normos? 2 nuomonės:
HIPIJUS reikia gyventi pagal prigimtį, o valstybė tam priešrauja (pagal stipresnio teisę)
PROTAGORAS Žmonės gimsta lygūs, bet nelygius juos padaro valstybė. Reikia tobulinti institucijas, kad neprieštarautų žmonių prigimčiai. Žmonės valstybėje atsisako kai kurių teisių mainais už apsaugą.
8) Sokrato filosofinė reakciją į Sofistiką SOKRATO pažinimo samprata: pažink save
Sokratas sukūrė sielą. Teisingą pažinimą galima iškelti Sokratiškuoju Ironijos Principu: žinau, jog nieko nežinau ( I lygmens sąmonė)
Elengtika proto apvalymas nuo klaidingo žinojimo (klausimai Taip ir Ne)
Majautika sudėtingi išskaidyti klausimai pozytivioji dalis.
9) SOKRATO ETIKA
Pakeitė dorybės (aretės) prasme. Dorybė – sielos kokybės apibūdinimas, Dorybė – teisingas žinojimas, asmens moralinės aotonomijos principas (dorybės neatimsi prieš norą)
2 Aš: I) Socialinis (konfirmistas (prisitaikėlis), II) determinuotas – laisvės šaltinis
Dorybė – teisingas žinojimas, tai žmonės daro bloga, bo nežino kas yra gera.
Moralinė refleksija – sąmoningas laisvas pasirinkimas,( pvz. Refleksinė baimė – žinojimas ko bijoti).
Silpnybė – neatsižvelgiama į valios vaidmenį.
Sokrato dėka europos kultūros ats., įtampa tarp fakto ir idealo.
10) PLATONO BŪTIES TEORIJA (Sokrato mokinys)
Ar egzistuoja kokia nors tikrovė, kuri atitiktų tvirtą sąvokinį žinojimą ir būtų tikrojo pažinimo objektas? Tą tikrovę Platonas vadina Idėjų pasauliu (idėjos – būtis, daiktai – atspindys)
Pasaulio samprata Dualistinė (idealus ir materalus pasaulis)
Hierarchiškas idėjų išdėstymas nuo konkretesnių iki bendriausių idėjų – viršūnė Gėrio arba Vienio idėja.
11) PLATONO PAŽINIMO TEORIJA
Pažinimo šaltinis – Žmogaus protas (racionalizmo tradicija, priešinga empirizmo)
Anamnezės teorija (prisiminimų) pažinimas 2 būdais: Diskursinis (sąmprotavimo) Intuityvinis (tiesioginė intelektė daikto įžvalga).
Pažinimo metodas (Hipotetinė Dedukcija) – hipotetinės prielaidos – išvada
Indukcinis (priešingybė) – tikrovės stebėjimų apibendrinimas.
Mokslų klasifikacija pagal tobulumą ( kiek mokslas laisvas nuo juslinio stebėjimo: 1) Dialektika; 2) Matematika; 3) Gamtos pažinimas.
12) PLATONO ETIKA
Meilės teorija 4 pakopos tobulumo link, 4 stadijos;
Meilė kūnui, išmokstama myleti visų kūnų grožį.
Išmokstama myleti sielos grožį, meilė – paskata geriems poelgiams.
Išmokstama mylėti pažinimą apskritai, įkvėpimas kūrybiškai veiklai (social. Pedagogika)
Meilės viršūnė kontepliuotas grožis, meilė nebeturi kur eiti ir baigiasi.
Meilės teorijos trūkumas – antžmogiški reikalavimai.
Siela:
juntančioji – santūrumas }
impulsyvioji – drąsa}
protingoji – mąstymas } teisingumas
13) PLATONO SOCIALINĖ TEORIJA, IDEALIOS VALSTYBĖS TEORIJA
Valstybė – organinis kūnas, darinys, padedantis siekti bendrojo gėrio, kiekvienas nerys privalo atlikti jam skirtą funkciją.
Teisingumas – visi žmonės savo vietoje.
Platono valstybės teorijoje žmonės iš prigimties nelygūs, teorija atvirai elitarinė.
Valstybę turi sudaryti sluoksniai pagal sielos kokybę
I) filosofai valdytojai, II) kariai gynėjai; III) žemdirbiai, amatininkai, pirkliai.
2 teorijos momentai I,II sluoksnių nariai negali turėti šeimos bei nuosavybės, visuomeninis vaikų auklėjimas.
14) ARISTOTELIO BŪTIES TEORIJA
Būtis nėra kategorija, o tik apibūdinama kategorijų pagalba, kategorijos nėra apibrėžimas. Pagrindinė ESMĖS sąvoka, Esmė yra būties reprezentantas daikte.
2 esmių rūšys: Pirminė (“štai tai”, individualus, nemąstantis ir nepažinus) ir Antrinė (rūšinis apibūdinimas, tikrasis pažinimo objektas).
2 daiktų savybės – Atsitiktinės, esminės, 2 rūšių daiktai: natūralus ir dirbtiniai; daiktą sudari materija + forma = Chlemorfizmas.
Aristotelis pirmasis nusako daikto atsiradimo vyksmą trimis energetinę prasmę turinčiomis sąvokomis:
Potencija – daikto teorinė galimybė būti tuo, kuo jis yra iš prigimties.
Energija – realus prigimties aktualizmo laipsnis
Entelechija – tobula galutinė energetinė daikto būsena.
4 priežąstys lemiančios daikto buvimą:
Veikiančioji (daikto prigimtį apibrėžiantis ir skatinantis išorinis principas)
Tikslo ( daikto prigimty glūdintis vidinis tikslas)
Formalioji (daikto vidinė idėja)
Materalioji (materija – tai iš ko daiktas padarytas)
Išvada : daiktų grandinės viršūnėje tūrėtų būtį tobula tik formą turinti būtybė – DIEVAS (teorija virsta teologija)

“Teorija” – reiškia žiūra, žiūrėjimą. Tikrovės stebėjimo būdas, pagrįstas grynuoju mąstymu. Jos paskirtis apvalyti tikrovės vaizdą nuo atsitiktinių detalių siekiant atskleisti tai, kas vadinama daiktų esme arba daline tikrovės struktūra. (“teorija” – nesinteresuotas pasaulio stebėjimas.)
Religinės sielos samprata – siela yra laikoma demonu ar dvasia, kuri prireikus gali palikti kūną.
Pozityvizmas – modernosios filosofijos kryptis, pagrįsta pačios filosofijos neigimu.
Mitologine filosofija – racionalizuota mitologijos forma, mitologija yra iš esmės genetiniai pasaulio aiškinimai, kurie vaizdinių forma mėginami paaiškinti kaip atsirado pasaulis.
TALIS
Būties reiškinys arba esmės reiškinys – t.y., kad bet kuris daiktas gali pasirodyti dvejopu būdu, tarsi visiškai akivaizdus, juslėmis suvokiamas reiškinys ir kaip daiktas, turintis vadinamąją esmę arba savybes, kurios juslėmis nėra prieinamos.
Transsendavimo judesys – kai filosofijos mąstymas pačia savo prigimtimi privalo išeiti anapus tiesioginio jutiminio patyrimo.
Metafizika – tai kas yra anapus arba už fizikos.
Mąstymo refleksyvumas – reiškia, kad sąmonė gali stebėti save pačią.
ANAKSIMANDRAS
Arche – tai kas amžina ir visada išlieka daikte paslėptu pavidalu. (principas)
Fysis – nekintančią ir tik protu suvokiama pasaulio struktūra. (prigimtis)
Apeironas – kokybiškai neapibrėžta begalinė medžiaga iš kurios atsiranda pasaulio daiktų įvairovė.
HERAKLITAS
Logosas – (protas) yra pasaulį valdantis (ir jo kaitą iki smukmenų lemiantis) kosminis protas, kuris kartu garantuoja pasaulio tvarką ir harmonija.
ZENONAS
Apologetika, Apologija – gynimas.
ANAKSAGORAS
Chomeomerijos – begalinė kokybiškų skirtingų dalelių įvairovė.
Nusas – protas, kuris išjudina chomeomerijas ir leidžia joms jungtis į daiktus protingoje aplinkoje.
DEMOKRITAS
Tamsusis pažinimas – yra įgijamas ir vertinamas tik sprendžiant praktinius kasdieninio gyvenimo reikalus, nes jis jokiu būdu nesusijęs su tiesa ir todėl nėra tikslus pažinimas, o tik nuomonė.
Šviesusis pažinimas – pasiekiamas grynuoju protu, kuris sako mums, jog egzistuoja tik atominė tuštuma.
SOFISTAI
Radikaliai sensoristinė – suvokimas, pojūčiai. Sofistai pojūčius laikė vieninteliu pažinimo šaltiniu , o pojūčių teikiama pasaulio vaizdą laikė vienintele tikrove.
Instrumentalizmas, pragmatizmas – sugebėjimas nemalonius teiginius savo prote paversti malioniais.
Konvencija – susitarimas, pasak sofistų jokios tiesos nėra, yra dalykai kuriuos susitariame laikyti teisingais siekdami išvengti konfliktų.
SOKRATAS
Eklegtika arba proto apvalymas nuo klaidingo žinojimo. (klausimai taip ir ne)
Majautika – sudėtingi išskaidyti klausimai, pozityvioji dalis.
PLATONAS
Idėju pasaulis – amžina ir nekintanti ir tik grynuoju mąstymu įžvelgiama idealių daiktų tikrovė.
Tikrasis pažinimas – pats žmogaus protas, kuris veikia kaip grynasis mąstymas.
Racionalizmas – pažintinė doktrina, pagal kurią pažinimo šaltinis yra savarankiškai veikiantis protas, kuriam patyrimas yra išvis nereikalingas arba geriausiu atveju tik pagalbinė priemonė.
Diskursyvinis pažinimas yra gaunamas nuoseklaus ir metodiško samprotavimo metu.
Intuityvinis yra įgyjamas tiesioginės intelektikos įžvalgos metu.
Hipotetinė dedukcija – pirminės prielaidos apie tikrovę, kurios kartu yra savotiškos hipotezės.
Dialektika – grynuoji filosofija, kuri operuoja abstakčiomis sąvokomis.
Pasaulis – harmoninga visuma, o jos skiriamasis bruožas – grožis.
Materija – begalinio neapibrėžtumo principas, kurį tik iš dalies gali įveikti idėja, suteikianti materijai formą, ko dėka atsiranda daiktas. (idėja plius materija)
Platonas gyvybe tapatino su judėjimu, taigi siela yra savijudos principas.
Siela – pažinimo principas (jai neraikia pojūčių).
Juntančioji siela – lemia maitinimasi ir dauginimasi ( turi ir augalai).
Impulsyvioji siela – pasireiškia kaip tikra psichinė veikla, siejama su jausmais ir net vaizduote ( turi ir gyvūnai).
Protingoji siela – pasreiškia sugebėjimu mąstyti (būdinga tik žmogui).
Indukcinis metodas – toks pažinimo kelias, kai yra apibendrinami stebimi tikrovės faktai.
Dorybė – sielos tvarka ir harmonija (reikalinga pasiekti gėrio idėją).
Valstybė – politinis derinys, kurios paskirtis padėti žmonėms siekti bendrojo gėrio.
Empyrizmas – doktrina, kurį pažinimą kildina iš patyrimo, o proto funkcija iš esmės apriboja patyrimo apdorojimą ir sutvarkymą.
Kategorija – sąvoka, kurios pagalba apibrėžiamos pačios bendriausios sąvokos.

Leave a Comment