Pranešimas “Sakytinės kalbos elementai tinklapių straipsnių komentaruose”
Kiekvienas žinome, kad internetas – tai erdvė, kurioje visi gali reikšti savo mintis, išsakyti nuomonę, išlieti pykti ar pasidalinti džiaugsmu. Čia mes kiekvienas galime būti kuo norime, prisiimti tam tikrą vaidmenį, “užsidėti kaukę”, galų gale susigalvoti savo poreikius ir vidinius bei išorinius požymius atitinkančią pravardę (t.y. slapyvardį ar pseudonimą). Manau, kad būtent kai kurios iš šių priežasčių ir nulemia šiuo metu vyraujančią netvarką internete. Sakytinės kalbos elementų ieškoti nusprendžiau tinklapių straipsnių skaitytojų komentaruose. Kas dažnai naršo po internetą, žino, kad daugelis svetainių suteikia galimybę lankytojams pareikšti savo nuomonę apie publikuojamą straipsnį. O šie ir nepraleidžia tokios progos ir dažnai rašo, nesilaikydamas jokių geros kalbos reikalavimų, normų ar elementaraus tinklo etiketo. Tad sakytinė kalba čia “liejasi” gana laisvai, nes kibernetinė erdvė sumažino rašančiojo prievolę dirbti su tekstu, o ir tinklo etiketo reikalavimų paisymui dažnam internautui dar vis trūksta intelekto. Kad būtų lengviau suvokti, kas yra ta rašytinė kalba, prieš pristatydama tinklapiuose aptiktus elementus, norėčiau paminėti sakytinės ir rašytinės kalbų apibrėžimus ir pabrėžti skirtumus. Taigi – “sakytinė kalba – tai minčių dėstymas laike, o rašytinė – minčių dėstymas erdvėje (t.y. popieriuje). Skaitydami mes galime po keletą kartų grįžti prie vienos ar kitos minties, o klausydamiesi susigrąžinti lygiai tą patį jau išgirstą tekstą nebegalime”.1 Tai turbūt ir būtų esminis šių dviejų kalbų skyrimo kriterijus. O internete formuojasi visiškai nauja kalbos atmaina vadinama elektroniniu diskursu. Ji turi ir sakytinės, ir rašytinės kalbos bruožų, tad ją galima vadinti sakytinės ir rašytinės kalbos hibridu. Su sakytine kalba bendravimą internetu pirmiausia sieja dialogiškumas, tai pastebima ir “skaitytojų komentaruose”, kai vienas lankytojas nurodo konkretų numerį ar slapyvardį kito lankytojo, į kurį kreipiasi (pvz. “pritariam 89”, “ei, teisuoliai”, “xx to Paulius”). Tai nėra labai dažnas reiškinys straipsnių komentaruose, bet jau pats jo egzistavimas rodo skaitytojų norą bendrauti su kitais rašančiaisiais – diskutuoti, kritikuoti, nesutikti su jų nuomone. Toliau šiame savo pranešime pateiksiu, mano manymu, pagrindines sakytinės kalbos elementų grupes, t.y. elementus, kurių svetainių lankytojų straipsnių komentaruose radau daugiausia. Jų, suprantama, yra labai daug, bet kadangi visko tokiame trumpame pranešime aptarti neįmanoma, aš apsiribosiu buitinės šnekamosios kalbos elementais. Juos rankiojau iš dviejuose tinklapiuose aptiktų straipsnių skaitytojų komentarų. Tai būtų dienraščio “Lietuvos rytas” svetainė www.lrytas.lt (2003m. vasario 18d. ir 2003m. kovo 17d.) bei vienas iš populiariausių interneto “portalų” www.delfi.lt. (2003m. vasario 18d. ir 2003m. kovo 17d.) Taigi išskyriau šias sakytinės kalbos elementų grupes:
1. trumpos frazės ir pasikartojimai;2. intarpai (t.y. įterptiniai žodžiai ir žodžių junginiai);3. jaustukai ir ištiktukai – ot, oi, ai-ai-ai, che, nė mur mur, vajė (-e), valio, o je je, chi, ė; 4. dalelytės – gi, še, ana;5. pertarai – karoče, tipo, aaa, hmmm, che, na, nu, va;6. žargonas – ba, bo, babkės, chebra, marazmas (-ai), varyti (ant ko nors), lazdavoti (ką nors), prastumti (ką nors), mentai, policajai, musarai, kabakas, durdomas, padaryti (pranokti, aplenkti, pralenkti), bardakas. 7. frazeologizmai – į nagą imti (barti, sudrausminti), pinigėlių į kanopėlę sukišti (kalbant apie kyšius), valstybės galvos (valstybės vadovai), nežino kur akis dėti (sakoma gėdijantis), nusileiskite ant žemės (mąstykite blaiviai, protingai), nuversti nuo šiltos kėdės (priversti atsistatydinti iš užimamų aukštų pareigų), nagus graužtis (gailėtis). 8. sutrumpintos veiksmažodžių formos – einam(e), baigt(i), eikim(e);9. keiksmažodžiai – blyn (dažnai rašomas ir su mažąja “i” – blin), px (poxui trumpinys);10. metaforos ir metonimijos – nepasisiukšlino, nesišviečia.
Internetas – gana jaunas reiškinys Lietuvoje, atveriantis daug naujų galimybių ir tampantis neatskiriama šiuolaikinio žmogaus gyvenimo dalimi. Tačiau svarbu nepamiršti, kad rašymas pats savaime yra menas, mūsų minčių ir žodžių išraiška, atskleidžianti kiekvieno iš mūsų intelektą bei išsilavinimą. Kaip teigia J. Paulauskas, “kalba – nuostabiausias žmonijos kūrinys, neatskiriamas nuo paties kūrėjo. Tai ne tik informacijos perteikimo, bet ir mąstymo, vaizduotės, jausmų ugdymo, meninės kūrybos priemonė”.2 Tad, manau, kad ir virtualioje erdvėje mums turi būti svarbu ne tik tai, kas rašoma (sakoma), bet ir tai, kaip rašoma (sakoma).
NAUDOTA LITERATŪRA:1. “Bendrinės kalbos ribos”, Vilnius, 2002m.2. G. Čepaitienė “Kalbos etiketas ir mokykla”, Šiauliai, 1996m. 3. “Frazeologijos žodynas”, Vilnius, 2001m. 4. J. Paulauskas “Lietuvių kalbos frazeologijos žodynas”, Kaunas, 1977m.