Frazeologizmai

Turinys

Įvadas…………………………………………………………………………………………….1

Kuo skiriasi laisvieji žodžių junginiai nuo frazeologizmų?……………………2

Frazeologizmų rūšys……………………………………………………………………….5• Lietuvių kalbos frazeologizmai reikšmės požiūriu………………………5• Lietuvių kalbos frazeologizmų struktūriniai tipai………………………12• Lietuvių kalbos frazeologizmų funkciniai tipai…………………………14

Pabaigai……………………………………………………………………………………….16

Naudotos literatūros sąrašas…………………………………………………………….17

Įvadas

Jau esame matę, kad kalboje yra įvairių žodžio vartojimo būdų, paverčiančių jį ryškia stilistine priemone. Yra žodžių, kurie ekspresyvūs bei vaizdingi savaime. O ar nėra kalboje žodžių junginių, kurie būtų pastovūs vaizdų, emocijų reiškėjai? Junginių, vaizdingų bei raiškių “be niekur nieko”, be konteksto? Taip, tokių junginių yra didelis lobynas. Jo vardas – frazeologija.Žodžių junginių skiriami du pagrindiniai būriai: laisvieji ir nelaisvieji. Pastarieji vadinami frazeologizmais, o laisvieji žodžių junginiai – tiesiog laisvaisiais žodžių junginiais. Kviečiu artimiau susipažinti su abiem iš jų.

Kuo skiriasi laisvieji žodžių junginiai nuo frazeologizmų?

• Visų pirma laisvuoju žodžių junginiu vadinami tiesioginiu sintaksiniu ryšiu susiję du ar keli savarankiškos leksinės reikšmės žodžiai, įeinantys į sakinio sandarą. Pavyzdžiui, sakinyje Brolis vakar parašė seseriai laišką tiesioginis sintaksinis ryšys yra tarp žodžių brolis parašė, parašė laišką, parašė seseriai, parašė vakar. Jie ir sudaro atskirus laisvuosius junginius. Žodžiai brolis ir laišką, brolis ir vakar junginių nesudaro, nes jie susiję ne tiesiogiai, o per žodį parašė. Sintaksės tyrinėtojai junginių apibrėžimuose visada akcentuoja, kad laisvuosius junginius sudaro tik savarankiškos leksinės reikšmės žodžiai. Bendrą tokių junginių reikšmę sudaro atskirų į juos įeinančių žodžių (dėmenų) leksinių reikšmių suma. Taigi sintaksės analizuojamus laisvuosius junginius galima semantiškai išskaidyti.• Frazeologiniai junginiai visiškai nesiskiria nuo laisvųjų savo gramatine sandara. Pagrindinis jų skirtumas glūdi reikšmėje. Frazeologinio junginio reikšmė yra visiškai arba bent iš dalies nutolusi nuo jį sudarančių žodžių reikšmių. Bendra frazeologizmo reikšmė ne tik nėra jo dėmenų reikšmių suma, bet dažnai net ir visiškai su jomis nesusijusi, pvz., frazeologizmas liežuvį pakišti reiškia “paskųsti”, dėti į akį – “miegoti”, velnio neštas ir pamestas – “sukčius, gudrus”, vėjo pamušalas – “nerimtas, nevertas pasitikėjimo žmogus”, sėdėti kišenėje – “būti skolingam pinigų” ir t.t. Taigi frazeologizmas yra semantiškai neskaidomas žodžių junginys, kitaip sakant, jis turi apibendrintą, arba vientisą, reikšmę. Ją dažnai galima paaiškinti vienu žodžiu (pvz.: rėžti sparną – “mergintis”, ragus aplaužyti – “sudrausti”, kasti duobę – “kenkti”), žodžių junginiu (pvz.: išnešti kudašių – “pabėgti nuo pavojaus”, vandenį drumsti – “stengtis suklaidinti”, kaip ant mielių kilti – “gerai augti”), o kartais jos negalima pakeisti nei ekvivalentišku žodžiu, nei žodžių junginiu, tegalima nusakyti frazeologizmų vartojimo sferą (pvz:, frazeologizmai še tau, kur tau vartojami nemaloniai nustebus).

• Labai svarbi frazeologinio junginio ypatybė yra jo atkuriamumas. Frazeologizmai nėra kiekvienu atveju iš naujo kuriami bendravimo procese, o atkuriami iš atminties kaip kolektyvinės kūrybos formulės. Laisvieji junginiai kalbėjimo procese yra naujai kuriami pagal tam tikrą modelį, kiekvienu atveju jie gali būti sudaromi vis iš naujų žodžių.Atkuriamumo ypatybė lemia stabilią frazeologizmų leksinę, o kartais ir gramatinę sandarą. Pavyzdžiui, lyginamieji frazeologizmai susideda iš lyginamojo jungtuko ir vieno ar kelių tų pačių žodžių, dažniausiai išsidėsčiusių pastovia tvarka, išlaikančių net tą pačią morfologinių formų sudėtį, pvz.: kaip boba ropėse – “negražiai, išsiplėtus” (Ko čia sėdi kaip boba ropėse), kaip be druskos – “nei šioks, nei toks” ( Kalba kaip be druskos). Negalima keisti žodžių tvarkos ir jų morfologinių formų tokiuose frazeologizmuose: kas dės (posakis, vartojamas norint ką nors paneigti), nei į tvorą, nei į mietą – “nei šioks, nei toks”, toli gražu – “visai ne”, bala nematė – “nesvarbu, tesižinai” ir t.t. Tačiau daugumos frazeologizmų dėmenų morfologinės formos, žodžių tvarka gali keistis, tik ta kaita neturi jokios įtakos jų semantikai, pvz.: ir pro pirštus žiūrėti, ir pro pirštus žiūrėjo, ir žiūrėjau pro pirštus turi tą pačią reikšmę “nuolaidžiauti, nekreipti dėmesio”, o frazeologinio junginio pasidėti dantis ant lentynos – “badauti”, žodžius kaitaliojant vietomis, galima gauti net šešis variantus, ir visų jų reikšmė bus ta pati.• Dar vienas svarbus frazeologizmų požymis yra apibrėžta jų leksinė aplinka, arba frazeologinė distribucija, nes frazeologizmai paprastai vartojami tik su tam tikros leksinės-semantinės grupės žodžiais. Frazeologinę distribuciją sudaro žodžiai, be kurių neįmanomas frazeologizmų funkcionavimas ar jų reikšmės realizacija. Frazeologinė distribucija yra dvejopa: būtinoji ir fakultatyvioji. Būtinąją distribuciją sudaro tie žodžiai, be kurių frazeologizmas funkcionuoti negali. Pavyzdžiui, daryti ką iš akies reikšme “daryti ką tik pažiūrėjus, be jokių įrankių” funkcionuoja tik su veiksmažodžiais kirpti, pjauti, siūti, rėžti ir pan.; lyginamasis frazeologizmas kaip ant žarijų visada siejamas su žodžiais sėdėti, stovėti, spirgėti, o kaip akis išdegęs – su bėgti, lėkti. Tokie veiksmažodžiai ir sudaro būtinąją frazeologizmo aplinką. Kartais juos net manoma esant paties frazeologizmo sudedamaisiais dėmenimis.Kartais būtinąją distribuciją sudarantys žodžiai padeda atskirti frazeologizmą nuo laisvojo junginio. Pavyzdžiui, junginiai mėtyti pėdas, kąsti iš pasalų, rėžti sparną ir pan. bus laisvieji, jei sakinyje jų nurodomo veiksmo atlikėjai bus gyvulių ar paukščių pavadinimai (pvz., Lapė, vaikučius augindama, moka pėdas mėtyti, kad jų niekas neaptiktų), bet jie taps frazeologizmais, jei bus perkelti į žmogaus veiklos sritį ir sakinyje jungsis su asmenų pavadinimais. Tada mėtyti pėdas reikš “klaidinti, slapstytis”, kąsti iš pasalų – “slapta, netikėtai kenkti”, rėžti sparną – “mergintis”. Junginys pramušta galva bus frazeologinis, jei šalia jo bus naudininko forma pavartotas daiktavardis, reiškiantis kokį užsiėmimą, pvz., pramušta galva sportui.Fakultatyviosios aplinkos žodžiai nėra būtini frazeologizmo determinantai, ir be jų žodžių junginys gali būti suvokiamas kaip frazeologizmas, bet tik šios aplinkos žodžiai padeda išryškinti jo reikšmę (ypač jei frazeologizmas daugiareikšmis). Pavyzdžiui, frazeologizmas akis užmerkti gali reikšti: 1. “numirti”, 2. “numarinti”, 3. “sąmoningai nekreipti dėmesio”, duoti garo – 1. “smarkiai kažką dirbti”, 2. “dūkti”, 3. “barti”, iš galvos išeiti – 1. “pamiršti”, 2. “pakvaišti”. Kokią konkrečią reikšmę turi frazeologizmas, parodo fakultatyvioji jo aplinka. Pavyzdžiui, sakinyje Oi, duos tėvas garo tau už tokį darbą frazeolgizmas turi reikšmę “barti”, nes šalia frazeologizmo yra naudininku išreikštas netiesioginis veiksmo objektas, arba adresatas (tau), o sakinyje Vestuvininkai per naktį davė garo frazeologizmu išreikštas veiksmas “dūkti” neturi adresato, čia nurodyta tik jo trukmė (per naktį). Konkrečią frazeologizmo iš galvos išeiti reikšmę atskleidžia sakinio veiksniu einantis daiktavardis: reikšmę “pakvaišti” šis junginys turi, kai veiksniu eina asmens (kartais gyvūno) pavadinimas (Senelė iš galvos išėjo), o reikšmę “pamiršti” – tada, kai gramatinis sakinio veiksnys yra loginis veiksmo objektas, o loginis veiksnys reiškiamas pasakytu ar numanomu naudininku (Man (loginis subjektas) viskas (loginis objektas) iš galvos išėjo).Palyginti retai frazeologizmo reikšmė yra aiški ir be konteksto. Tokie frazeologizmai yra visiškai sustabarėję, uždari junginiai, vadinami idiomomis, pvz., gyva pekla – “labai daug”, dykas galas – “niekai”, vėjo botagas – “nerimtas žmogus” ir t.t.Be frazeologizmų, kalboje yra ir kitokio tipo pastoviųjų junginių. Visas pastoviųjų junginių ypatybes (vientisą reikšmę, atkuriamumą, apibrėžtą leksinę aplinką) turi ir sudėtiniai terminai, pvz., vidaus degimo variklis, šaknies balsių kaita, kalio druska, politinė ekonomija ir t.t. Bet sudėtiniai terminai atlieka tik nominatyvinę funkciją, t.y. tiksliai pažymi tam tikrą sąvoką, vartojamą moksle, technikoje, mene. Kaip ir visi terminai jie neturi jokių emocinių atspalvių. O frazeologizmų funkcija yra ne tik nominatyvinė. Dauguma frazeologijos tyrinėtojų pripažįsta, kad frazeologinių junginių funkcija yra abstrakčias sąvokas įkūnyti konkrečiais regimais vaizdais. Dėl to frazeologizmai visada raiškūs ir vaizdingi. Taigi vaizdingumas yra vienas iš svarbiausių frazeologizmų požymių. Jis ir skiria frazeologinius junginius nuo sudėtinių terminų.Pastoviųjų junginių ypatybių kartais įgauna ir dažnai kartojami laisvieji junginiai, pvz.: karo kurstytojai, vasaros atostogos, duoti patarimą, laikyti egzaminus ir t.t. Tokie junginiai frazeologizmais nelaikomi, nes jie, kaip ir sudėtiniai terminai, tėra stilistiškai neutralūs pasakymai, neturintys jokių emocinių priedų.• Visi šie frazeologizmų ir kitų žodžių junginių skirtumai manyti frazeologizmus esant savarankiškais kalbos vienetais (šalia žodžio, sintaksinio junginio), o frazeologiją – atskira lingvistikos šaka. Specifinės frazeologizmų ypatybės frazeologiją labiau priartina prie leksikologijos, negu prie sintaksės.Frazeologijos objektas dažnai dar yra vadinamas frazema. Taigi frazeologizmais, arba frazemomis, vadinami ekspresyvūs ir vaizdingi pastovios leksinės ir gramatinės sandaros, vientisos reikšmės žodžių junginiai, kurie turi apibrėžtą leksinę aplinką ir nekuriami bendravimo procese, o vartojami iš atminties.

Frazeologizmų rūšys

Frazeologizmai, kaip ir žodžiai, gali būti klasifikuojami, remiantis įvairiais kriterijais. Dažniausiai jie yra skirstomi reikšmės, struktūros, funkcijos sakinyje, kilmės požiūriais.

• Lietuvių kalbos frazeologizmai reikšmės požiūriu

Reikšmės požiūriu lietuvių kalbos frazeologizmai gali būti suskirstyti į du skyrius: motyvuotos reikšmės ir nemotyvuotos reikšmės frazeologizmus. Frazeologizmų reikšmės motyvaciją lemia du faktoriai: 1. bendros junginio reikšmės ir atskirų žodžių reikšmių santykis, 2. frazeologizmo vaizdo santykis su vaizdu, kurį kuria frazeologizmo dėmenys, pavartoti tiesiogine reikšme.