Situacijos analizė

I. ATVEJO APRAŠYMAS

Policininkas sustabdo važiuojantį girtą asmenį, vairuojantį automobilį. Tai, be abejo, yra nusižengimas prieš įstatymą. Policininkas turėtų girtą vairuotoją pristatyti į nuovadą, nubausti ar atlikti kitus pagal protokolą numatytus veiksmus. Tačiau girtas vairuotojas policininkui pasiūlo kyšį – 500 litų. Policininkas tuos pinigus priima bei paleidžia nusižengusįjį įstatymui vairuotoją ir taip, pats nusižengia įstatymui.

II. ATVEJO ANALIZĖ PANAUDOJANT TEORIJĄ – ETIKOS MODELIUS

Pasirinkau Aristotelio modelį. Aristoteliui žmogaus elgesys suprantamas taip: žmogus pasirenka kaip elgtis. Pasirinkti – tai pagalvoti apie padarinius. Toks galvojimas – tai mąstymas apie tikslą. Tikslų yra daug, bet turi būti galutinis tikslas – aukščiausias gėris. Tobulas tikslas yra tas, kurio siekiame dėl jo paties, o tai būtų laimė.

Tikslas Didesnis tikslas Galutinis tikslas

Galutinis tikslas sutampa su gėriu. Tikslai pasiekimai veikiant. Vien veikti nepakanka, reikia žinoti kokia kryptimi, kokius tikslus pasirinkti, o tam reikia proto. Žmogus turi laikytis vidurio (aukso vidurio).Tas vidurys nėra nurodytas – nėra suformuluotas žodžiais ar kaip kitaip pažymėtas: kiekvienas žmogus jį turi susirasti pats savo protu. Jei protas pajėgia tą padaryti, jis yra išmintingas – turi išminties dorybę.Kadangi vidurį žmogus turi susirasti savo protu, vadinasi, jis yra laisvas, o kartu ir atsakingas už savo veiksmus, elgesį. Surasti vidurį tarp kraštutinumų – sunku. Kitaip sakant, doram būti nėra taip paprasta – tam reikalingos proto valios pastangos.Taigi, pagal Aristotelį, vairuotojas ir policininkas patys turi pasirinkti kaip elgtis. O tai reiškia, kad jie turi pagalvoti apie galimus padarinius:· Avariją· Žmonių sužalojimą· Atleidimą iš darbo· Įstatymų pažeidimą ir kt.Toks galvojimas yra mąstymas apie tikslą. Galutinį tikslą. Jų galutinis tikslas turėtų būti įstatymų laikymasis ir savo pareigų vykdymas. Tą jie turi padaryti savo protu. O tai reiškia, kad yra atsakingi už savo veiksmus ir elgesį. Tačiau protingai pasielgti ir atrasti vidurį yra sunku ir tam reikia proto valios pastangų, ko , matyt, pagal Aristotelį, vairuotojui ir policininkui trūko.

III. TESTAVIMAS

1.Teisės spręsti testas. Ar mes (aš) turime teisę spręsti šią problemą?Yra toks principas:Vertybė Nuostatos ElgesysTaigi aš (mes) turiu teisę spręsti šią problemą dėl daugelio priežasčių:· esu pilietė;· nuo mūsų sprendimo priklauso saugumas;· jeigu taip elgsis visi, bus saugu;· mes ne tik eismo dalyviai, bet visi dalyvaujame formuojant nuostatas;· nuo manęs ši nuostata irgi priklauso.2. Kompetencijos testas. Ar mes (aš) turime pakankamai kompetencijos spręsti? Ar kiti neišspręstų šios problemos geriau? Pirmiausia, šioje situacijoje reikalinga ne dalykinė (specialioji) kompetencija, o moralės (elgsenos) kompetencija. Todėl mano (mūsų) kompetencijos visiškai pakanka, nes savo saugumu turime pasirūpinti patys. Tuo labiau, tie, kas turi atitinkamą kompetenciją spręsti šią problemą bei privalo tą daryti, dažniausia pasielgia lygiai taip pat kaip ir policininkas.3. Atsakomybės testas. Ar mes (aš) esame atsakingi už šios problemos sprendimą? Priklausomai nuo situacijos. Jeigu aš žinau, kad žmogus vairuoja girtas, tai turiu atlikti savo pilietinę pareigą ir pranešti apie tai atitinkamoms tarnyboms. Tačiau šioje situacijoje už problemos sprendimą atsakingas policininkas, kadangi jis atsakingas už:· saugumą (gyvybę!!);· tvarką visuomenėje;· įstatymų vykdymą (aukščiausia valdžia – įstatymas).4. Taisyklių – Įstatymo testas. Ar mes (aš) esame tikri, jog šis sprendinys ir atitinkamas veiksmas nepažeidžia jokio įstatymo – taisyklės, kodekso ir pan.? Esu (esame) tikra, kad nepažeidžia jokio įstatymo, nes pagal…5. Spąstų testas. Ar mes (aš) nepateksime į galimus etinius spąstus? Kokie ir kur jie slypi? Čia iškyla moralinė dilema:– ar duoti kyšį ir pažeisti įstatymą;– ar būti sąžiningam ir priimti bausmę;Į šiuos spąstus gali patekti tik pats!!!6. Pagrindinių veiksnių testas. Ar išsiaiškinome, kokie veiksniai bei priežastys (povandeninės srovės) sukuria šią situaciją? Kokie faktoriai turėtų ją nulemti ar galėtų būti įtraukti priimant šį sprendimą?

Vėlgi remiamasi tokiu principu:Vertybė Nuostatos ElgesysReikėtų aptarti kelis klausimus. Pirmasis būtų – kodėl vairuotojas važiavo girtas? Todėl, kad visuomenėje vyrauja nuostata – įstatymus galima apeiti. Taigi kodėl nevažiavus girtam? Jeigu ir pagaus – vistiek išsisukti tikriausiai bus įmanoma. Antrasis klausimas – kodėl davė kyšį? Galbūt tai įtakojo kokios nors problemos, gal gėda prieš artimuosius, bendradarbius, draugus. Didžiausią įtaką turėjo nuostata, jog pinigai viską gali, ne įstatymai.Trečiasis – kodėl policininkas ėmė? Vėlgi tą įtakojo nuostata – pinigai viską gali? Įtakos, be abejo, turi ir mažas atlyginimas. Juk 500 litų – pusė darbo užmokesčio. Taigi iš to seka tokios povandeninės srovės: vertybės, nuostatos, visuomenės opinija.7. Pasekmių testas. Ar mes (aš) numatėme ir bandėme prisitaikyti prie sprendimo padarinių, kurie galėtų smarkiai paveikti su reikalu susijusius asmenis?8. Utilitarizmo testas. Ar bus didesnė nauda (didesniam žmonių kiekiui) negu žala? Kaip įmanoma sumažinti žalą? Be abejo, bus didesnė nauda neimant kyšio ir baudžiant pagal įstatymą, nei žala, kurią gali patirti aplinkiniai, policininkui paėmus kyšį ir nenubaudus pažeidėjo. Žala gali būti nepataisoma:· atimta žmogaus gyvybė· įvairūs sunkūs sužalojimai· atleistas iš darbo policininkas· nepasitikėjimas policija ir kt.9. Bešališkumo testas. Ar mes (aš) nejaučiame jokio pašalinio tendencingo spaudimo, kuriuo siekiama paveikti mūsų (mano) sprendimą? Lietuvoje yra nuostata, kad iš bet kokios situacijos galima išsisukti ir bešališkumo sunku tikėtis. Ir jei su tuo kovosi – patirsi spaudimą. O spaudimą žmogus patiria, nes kas nors ką nors pažįsta. Spaudimas gali pasireikšti per:– finansinį spaudimą– spąstus– policininko spaudimą10. Teisingumo testas. Jei mes (aš) atsidurtume su šiuo reikalu susijusio dalininko vietoje, ar laikytume šį sprendimą ir veiksmų planą teisingą bet kuriomis aplinkybėmis?
Čia vėlgi iškyla ta pati moralinė dilema:– ar duoti kyšį?– Ar priimti bausmę?Kiekvienas žmogus šią tiesą panašioje situacijoje laikytų teisia priklausomai nuo savo vertybių sistemos, moralės normų ar sąžiningumo.11. Išliekančių vertybių testas. Kokioms vertybėms (svarbos tvarka) turėtų būti teikiama pirmenybė šioje situacijoje?Tai būtų: – žmogaus gyvybė– saugumas– įstatymai– demokratiškumo principai– teisingumo principai12. Savijautos testas. Ar mes (aš) jausimės patogiai (puikiai), būtent taip pasielgę? Jaustumėmės puikiai, nes galbūt išgelbėjome kam nors gyvybę, padėjau išvengti avarijos, prarasti darbą policininkui ir pan. Svarbiausia suteikiau prielaidas tokiam sprendimui ateityje.13. Perfekcionizmo testas. Ar tai iš tikrųjų būtų pats geriausias sprendimas šioje situacijoje? Aš nekeliu perfekcionistinių (neįgyvendinamų) reikalavimų. Yra įstatymai, kurie saugo žmogaus gyvybę, saugumą, palaiko tvarką visuomenėje ir kurių privalo būti laikomasi.

IŠVADOS1. Mes visiškai turime teisę spręsti šią problemą.2. Mes turime pakankamai kompetencijos spręsti šią problemą, nes kompetencija yra moralės (elgsenos) kompetencija.3. Už šią problemą yra atsakingas policininkas.4. Į spąstus ar duoti kyšį ir pažeisti įstatymą; ir ar būti sąžiningam ir priimti bausmę ar duoti kyšį ir pažeisti įstatymą – galime pakliūti tik patys.5. Šią situaciją lemia tokios povandeninės srovės: vertybės, nuostatos, visuomenės opinija.6. Sunku tikėtis bešališkumo šioje situacijoje, nes žmogus patiria spaudimą, kuris gali pasireikšti per:– finansinį spaudimą– spąstus– policininko spaudimą7. Teisingumas priklauso nuo vertybių sistemos, moralės normų ar sąžiningumo.8. Šioje situacijoje išliekančios vertybės yra tokios: – žmogaus gyvybė – saugumas – įstatymai – demokratiškumo principai – teisingumo principai9. Tikslai nėra neįgyvendinami. Yra įstatymai, kurie saugo žmogaus gyvybę, saugumą, palaiko tvarką visuomenėje ir kurių privalo būti laikomasi

Naudota literatūra:1. “Verslo etika ir verslo kodeksas”

2. Vasiljevienės paskaitų konspektas3. D. Kapačiauskienė “Antikos etika” 1993 m., Vilnius, Lietuvos etinės kultūros draugija “Ethos”; 21 psl.