Seksas

Seksas
.
Seksas (arba lytiniai santykiai) – psichinių ir fiziologinių reakcijų, išgyvenimų ir poelgių, susijusių su lytinio potraukio pasireiškimu ir patenkinimu, visuma. Tai yra neatskiriama lytinio gyvenimo dalis. Siaurąja prasme – sueitis.
Nors labiausiai paplitusi sekso forma yra sueitis, tačiau yra ir daugiau sekso formų: masturbacija, meilės žaismas, petingas, oralinis seksas, analinis seksas, fistingas ir kt.
Mokslas, tyrinėjantis seksą ir su juo susijusius reiškinius, vadinamas seksologija.
Istorija
Žmonių visuomenė jau nuo senųjų civilizacijų laikų žinojo įvairias lytinio gyvenimo formas, reguliavo sekso išraišką ir priimtinumą visuomenėje. Kai kurios formos būūdavo smerkiamos ar baudžiamos. Viduramžiais seksas vertintas dvejopai: krikščionybė seksą laikė nuodėme, amoraliu veiksmu (išskyrus seksą giminei pratęsti), nors buitinėje plotmėje tai buvo toleruojama. Renesanso metu humanistai „reabilitavo“ žmogaus teisę į kūnišką pasitenkinimą. XIX a. puritoniška moralė vėl buvo sukūrusį antiseksualių nuostatų sistemą. XX a. paplito racionalus požiūris į seksą kaip į kasdienio gyvenimo dalį – tai liberalizavo lytinę moralę, atsirado sekso pramonės sektorius (komercinė pornografija, sekso scenos filmuose ir reklamoje, sekso prekių parduotuvės ir kt.), paankstėjo pirmųjų lytinių santykių amžius ir pan.
Sekso reguliarumas
Seksas, prraktikuojamas maždaug po 2-3 kartus per savaitę, dar vadinamas reguliariuoju seksu. Didžiajai daliai porų tai yra optimalus sekso dažnis – manoma, kad daugiausia dėl vyro fiziologijos, kadangi funkcinį optimumą vyro lytinė sistema pasiekia maždaug per dvi-tris paras nuo paskutinės ejakuliacijos.
Dažniausia reguliaraus sekso kl

liūtis – nuolatinio lytinio partnerio nebuvimas arba partnerio išvykimas toli ir ilgesniam laikotarpiui. Be to, sekso reguliarumas iš dalies priklauso ir nuo lytinio aktyvumo.
Sekso reguliarumą lemia amžius ir vedybinio gyvenimo trukmė. Pastebėta, kad iki 30 m. mylimasi apie 3 kartus per savaitę, iki 45 m. amžiaus – dukart, vėliau – apie kartą per savaitę ir rečiau. Daugiausiai santykiaujama per pirmuosius dvejus poros lytinio gyvenimo metus arba iki gimdymo. Nepaisant reguliarumo normų, kiekviena pora sekso reguliarumą nustato individualiai, pagal savo poreikius, ir tai gali žymiai skirtis nuo kitų porų.

Lytinė branda
Lytinė branda (lot. pubertas) – tai žmogaus raidos stadija, kuomet ima vystytis antriniai lytiniai požymiai ir organizmas subręsta dauginimosi funkcijai. Tai pereinamasis laikotarpis iš vaikystės į suaugusiojo amžių, ir jis trunka apie 5 metus. Branda prasideda nevienodu gyvenimo metu, tačiau kalbant beendrai, mergaitės ima bręsti apie 8–10 gyvenimo metus, o visiškai subręsta apie 16–17 metus, tuo tarpu berniukai ima bręsti ir subręsta vidutiniškai 2 metais vėliau (nuo 10–12 metų iki 19–20 metų amžiaus). Lytinės brandos metu ima ryškėti antriniai lytiniai požymiai, vyras ir moteris gali reguliariai lytiškai santykiauti, o moteris – išnešioti ir pagimdyti sveiką kūdikį be žalos savo sveikatai. Pagrindinis mergaitės lytinės brandos požymis – mėnesinės, o berniuko – pirmoji ejakuliacija.
Fiziologinė lytinė branda dar nereiškia žmogaus pasirengimo reguliariam lytiniam gyvenimui, kadangi tam jis dar turi subręsti psichologiškai ir so

ocialiai, t.y. turi suvokti atsakomybę už kitą žmogų, už lytinio gyvenimo pasekmes. Daugelyje šalių lytiniai santykiai su nepilnamečiais yra draudžiami.
Pastaraisiais dešimtmečiais pasaulyje stebimas lytinės brandos spartėjimas ir ankstyvėjimas

Seksas tarp paauglių

Paauglio, pradedančio lytinį gyvenimą, motyvai gali būti šie:
– įgyti fizinio patrauklumo jausmą,
– įgyti subrendusio, suaugusio žmogaus statusą,
– įgyti nepriklausomybės ir autonomiškumo jausmą,
– pasitikrinti intymumo sugebėjimus,
– pajusti „naują“ kūną,
– sulaužyti socialines nuostatas,
– įgyti „intymumo“ ir uždarumo (arba glaudumo) jausmą, kai jo nepatiriama kitais būdais,
– pasijusti „gerai“.

Mergaitėms jausmai ir emocionalūs santykiai yra svarbus motyvas pradėti lytinį gyvenimą. Paaugliams berniukams dažniausiai to reikia dėl „statuso“ tarp bendraamžių, todėl jie nesusimąsto arba beveik nesusimąsto apie savo partnerę ir lytinių santykių pasekmes. Taip merginos atsakomybės našta tampa didesnė.

Paaugliams rizika sirgti lytiškai plintančiomis infekcijomis (LPI) ir AIDS yra didesnė nei suaugusiems žmonėms. Pagrindinė LPI komplikacija – dubens organų uždegimai ir nevaisingumas.

Nėštumas

Paaugliai, tapę tėvais, susiduria su socialiniais ir ekonominiais sunkumais. Jie įgyja prastesnį išsilavinimą ir darbą, sumažėja jų pajamos, didesnis skyrybų skaičius. Lyginant vaikus, kurie gimė paaugliams tėvams, ir 20-mečių ar 30-mečių tėvų vaikus, galima daryti išvadą, kad jaunų tėvų vaikai blogiau vystosi intelektualiai, jiems blogiau sekasi mokytis ir pan.

Lytiniai santykiai dažnesni tarp paauglių, kurių motinos tapo nėščios paauglystėje, anksti ištekėjo ir išsiskyrė. Tokios motinos to

olerantiškesnės ankstyvo savo vaikų sekso atžvilgiu, ir jų vaikai būna seksualiai aktyvesni.

Paaugliai, užaugę su abiem tėvais, lytiškai pasyvesni nei jų bendraamžiai, užaugę nepilnose šeimose.

Žiniasklaidos įtaka mažesnė nei draugų

Populiarūs informavimo šaltiniai – nuo „muilo operų“ iki žurnalų paaugliams – turi įtaką formuotis nuomonei bei stereotipams. Tačiau tarp daugybės sekso scenų ar užuominų apie jas televizijų programose beveik nėra informacijos apie kontracepciją ar abstinenciją. Neskelbiami ir paauglių nėštumų bei gimdymų, LPI paplitimo skaičiai.

Tyrimų duomenimis, informaciją apie LPI ir kontracepciją paaugliai gauna: iš „artimų draugų“ (64 proc.), „draugų“ ( 60 proc.), motinos (55 proc.), tėvų ir kitų suaugusiųjų (25 proc.).

Lietuvoje, apklausus reprodukcinio amžiaus moteris, paaiškėjo, kad pagrindinis informacijos apie veiksmingą kontracepciją šaltinis yra ginekologai, antroje vietoje – slaugytojos ir akušerės, trečioje – bendrosios praktikos gydytojai.

Kontracepcija ir ankstyvas lytinis gyvenimas

Nėra įrodymų, kad lengvai prieinama kontracepcija skatina paauglius anksti pradėti lytinius santykius. Tyrimų duomenimis, paaugliai, kuriuos gydytojai konsultuoja kontracepcijos klausimais, jau yra seksualiai aktyvūs mažiausiai 6–24 mėn., ir tai nepadidina lytinių santykių dažnumo arba partnerių skaičiaus. 50 proc. mergaičių paauglių, nenaudojančių kontracepcijos, mano, kad pastoti neįmanoma. Praktika liudija kitaip: apie 40 proc. paauglių, nenaudojančių kontracepcijos, gali pastoti per pirmus 6 mėn. nuo lytinių santykių pradžios. Du trečdaliai paauglių dėl nesaugaus sekso pastoja per dvejus metus.

Nimfomanija ir frigidiškumas

Seksualinis nepasitenkinimas turi įtakos žmogaus sv

veikatai. Jį gali apimti ne tik irzlumas, bet ir galvos skausmas, sunkumas pilvo srityje, nemiga. Taip mano seksopatologai.
Seksuaslinis nepasitenkinimas – intymių santykių nebuvimas, blogi arba nereguliarūs lytiniai santykiai.

Fiziologija ir psichologija

Kuo ilgiau vyras negyvena lytinio gyvenimo, tuo labiau jis įsitempęs, nepatenkintas prislėgtas. Tai lemia fiziologija. Moters seksualumas yra kiek kitoks – jis labiau psichologinis. Liguista būsena gali atsirasti tuomet, kai moteris ilgą laiką įtemtai laukia suartėjimo, tačiau jis neįvyksta.
Kai kurios moterys labai sunkiai išgyvena seksualinę vienatvę. Bet tai lemia ne kokie nors hormonų „žaidimai“, o įprotis. Jeigu seksualinis gyvenimas staiga nutraukiamas, atsiranda abstinencijos būsena, pasireiškianti erotiniais sapnais, atitinkamais fiziologiniais reiškiniais ir pan. O kuo ilgiau moteris neturi partnerio, tuo mažiau jai jo reikia. Savo seksualinius poreikius ji transformuoja į darbą, vaikų auklėjimą, kitu užsiėmimus.

Vyrų impotencija – sudėtingas reiškinys. Jeigu ji – organinės kilmės, pavyzdžiui, dėl prostatito, tai jokios moters glamonės čia nepadės. Tačiau būna ir netikroji imotencija: kai vyras per daug įsitempęs dėl savo problemų, kai jis išsigandęs dėl jau buvusios nesėkmės. Tokiais atvejais išmintinga moteris gali jam padėti atipalaiduoti. Intymi meilė – tai abipusis procesas, partneriai ja užsikrečia vienas nuokito.

Reguliarumas

Santuokiniai gali mylėtis ir nereguliariai. Tačiau jeigu vienas laukia artumo savaitę ar mėnesį, tai veikia psichiką. Kartais mes bejėgiai valdyti fiziologiniu procesus. Suaugę žmonės turi suprasti, kad yra atsakingi už tuos, kurie nuo jų priklausomi.

Frigidiškumas

Moters frigidiškumas dažnai būna tariamas. Taip, kai kurios moterys dėl savo kūno sudėjimo yra frigidiškos: jų figūra infantiliška, proporcijos vaikiškos, siauras, neišsivystęs dubuo. Tačiau dažniausiai frigidiškumas – psichologinė problema.
Dėl moters frigidiškumo, seksopatalogų nuomone, kaltas būna ne tiek vyras, kiek jos tėvas. Kai kurios mergaitės auklėjimos pernelyg griežtai. Užaugusios jos ne tik nežino, kas yra švelnumas, nemoka būti švelnios, bet ir nesugeba jo priimti. Tokioms moterims vaikystėje buvo teigiama, kad seksas – tai purvas, skausmas, kurį reikia iškęsti.
Čia nori nenori reikia specialisto – jei ne seksopatalogo, tai bent psichoterapiauto pagalbos. Kartais pakanka kelių profesionalo užuominų, ir viskas susitvarko. Reikia pasistengti pažinti save: išmokti atsipalaiduoti, įsiklausyti į savo kūną, suprasti jį.

Nimfomanija

Vienos kenčia dėl savo frigidiškumo, kitos – dėl nuolatinio stipraus potraukio. Seksopatalogai spėja, jog tai gali būti tam tikri endokrininiai sutrikimai. Galbūt organizme dominuoja vyriški hormonai. Beje, taip kartais gydomas frigidiškumas – vyriškais hormonais. Moteris, kuri linkusi į nimfomaniją (taip vadinamas itin didelis moters lytinis potraukis), padėtis gana kebli: netgi dažni lytiniai aktai nesuteikia jai iškrovos. Ji visa laika ieško vyro, kuris galėtų ją patenkinti.

Leave a Comment