Santuoka ir patarimai

SANTUOKA

Meilės esmė yra duoti. O ką duosi, jei nieko nesukaupsi, neturėsi, jei į bendrą gyvenimą nieko neatsineši, tik kūną? Tai tas kūnas lengvai gali būti pakeistas jaunesniu kūnu. Reikia, kad vienas kitą jaunavedžiai trauktų ne tik kūnu, bet ir siela, asmenybe. Tad ugdyk dvasines savybes, vidinį grožį, tyrumą. Bendrame gyvenime reiks apibrėžti savo laisvę, teises. Prisiimant atsakomybę už šeimos židinio kūrenimąsi ir pareigas. Teisės ir pareigos neatskiriamos, kaip du plaučiai. Kad deramai išauklėti vaikus ir būt laimingiems:
1. Pareiga ugdyti asmenybę: išmokti darbų, meeno, muzikos, liaudies dainų, papročių.
2. Pareiga turtinti asmenybę: siekti didžiadvasiškumo, vengti ištižimo, bailumo, pavydo, apkalbų.
3. Svarbiausia pareiga – mylėti.
,,Gyvybės tęsimo galia ir instinktas, ir noras gaivalingas, sunkiai valdomas. Dievas jį pridengė drovumu, gėda ir paslaptimi. Nieko nereikalingo, nedoro, nieko nuodėmingo ar ,,nešvaraus“ žmogaus kūne nėra. Yra tiktai intymu, uždengta, užantspauduota. Skirta tam ir vienam tikslui. Šeimos intymiuose santykiuose viskas yra gera ir net šventa – kas atitinka prigimtį, kas plaukia iš meilės, kas ugdo meilę ir pagarbą. Su Dievu – iš tikrųjų su Dievu! – čia viiskas yra šventa, pagal prigimtį – natūralu, be Dievo – brutalu.“ Kun. Br. Bulika ,,Katekizmas“ 1985.

Kaip išsaugoti vyrą:

Reikia įsisąmoninti, kad vyro nepakeisi. Nesistenk perauklėti partnerio. ,,Žvirblis nečiulbės lakštingala“. Sužinoti koks centras dominuoja ir išlaikyti, toje srityje stengtis suprasti, patenkinti, prisitaikyti. Vyrą valdo ir

r išlaiko gudrios, geras palieka. Myli karalienes (grožis, tvarkingumas), tarnaites nemyli. Laimingos šeimos, kur žmona ne karjeristė, o švelni, gera, moteriška. Šaltinis: L.M. (Pro Vita nuomonė nebūtinai sutampa su autorių).

Kaip išsaugot vyrą: Štai keletas reikšmingų patarimų, kuriuos viena teta nurodo jaunai žmonai. ,,Mergaičių pasaulis“ St. Yla. Kaunas, 1935.
Mano dukrele! Jei nori būti laiminga, prisimink sau šiuos įsakymus. Vyras tai žalia medžiaga, kurią reikia apdirbti. Šiam darbui reikalinga daug įrankių, kuriuos turi moteris. Ji iš įvairiausių įrankių pagal reikalą, turi pasirinkti po vieną ir sumaniai jį panaudoti.
1. Kai tavo vyras darosi šiurkštus ir piktas, apsiginkluok įrankiu, vadinamu kantrybe. Kai per daug kalba, gestikuliuoja, – nežiūrėk į jį – tylėk! Kai nusiramins, pakelk savo gražiai sušukuotą galvutę, pažvelk širdingai jam į akis, o tikrai susigėdys, ir toks gaailestis jį apima, kad daugiau jau niekada nesuriks.
2. Kai užsidaręs jis tyli, atkakliai neklausinėk, nes malonumo įrankis pralaužia ir ištiesia kiečiausias šakas.
3. Kai tavo vyras yra netvarkingas, cigaretės pelenus krato ant žemės, išmėto kaklaraiščius – nerūgok! Pasiieškok įrankio, kuris vadinasi išmintis. Sutvarkyk, pastatyk ant stalų gražias pelenines ir palik atvirą vieną stalčių, kuriame gražiai sudėstyk kaklaraiščius.
4. Neniekink žiurstelio ir nenešiok jo tik dėl parodos. Atmink, kad skani vakarienė, gražiai padėta ant švariai paruošto stalo – tai svarbi priemonė šeimynėlės laimei ir ramybei palaikyti. Kiekviena tavo dr

rabužio dalis (įsidėmėk, tai svarbu!) tebūna švarutėlė. Tegul švarumo įrankis bus tau pagalba šeimoje, o jam susižavėjimu.
5. Niekada nesiskųsk savo vyru draugėm, neverk.
6. Pagaliau, kai tavo vyras nuliūdęs, susirūpinęs ir nuvargęs, neturi noro nueiti su tavimi į vakarą, į teatrą, apie kuriuos tu svajoji ir džiaugies, – paslėpk savo išeiginę suknelę, padėk rankutę jam ant kaktos ir tyliai pasakyk: noromis pasilieku su tavimi namie! Paklausk, kas jam kenkia? Tada meilės įrankis padarys stebuklus ir neaptašytoji medžiaga taps švelniu kūriniu tavo namams ir laimei pagražinti.
Tokį tai laišką su patarimais radau, – rašo jaunoji žmona, – ir ilgai sėdėjau susisvajojus. Šiandien, pagaliau, praėjo penki metai nuo vestuvių. Aš esu laiminga. Viešpatie, ir kaip laiminga! tai palikto tetulės laiško dėka.

Deilas Kernegis:

Amžini skunadai, pavyduliavimas, kritika, nuolatiniai užpuldinėjimai užmuša santuoką. L. Tolstojaus, Napoleono III, A. Linkolno tragedija – jo žmona. Besi Chamburger, išdirbusi 11 metų Niujorko teisme šeimos reikalams ir peržiūrėjusi 1000 skyrybų bylų sako, kad žmonų priekabos ir rūgojimai yra viena iš pagrindinių priežasčių, dėl ko vyrai palieka šeimas.
1. Norint išlaikyti santuoką, – venkite prisikabinėjimų, piktumo, barnių.
2. Kad būt laimingi, – nesistenkite perauklėti partnerį.
3. Kad būt laimingi, – nekritikuok.
4. Reikšite nuoširdų pripažinimą.
5. Parodykite bent kiek dėmesio.
6. Žmonos teparodo mandagumą po vedybų, kaip prieš vedybas. Vyras pabėgs nuo pikto liežuvio. Grubumas – vėžys, ėdantis meilę. Mandagumas santuokoje taip reikalingas, kaip varikliui tepalas.
7. Skyrybų priežastys pagal Los An

nželo šeimos instituto daktarą Polį Popnau: a) seksualinis neprisitaikymas. b) nesantarvė kaip praleisti laiką. c) finansiniai sunkumai. d) protiniai, fiziniai ar emociniai nenormalumai.

Vedybų nauda

Vedybos padeda ugdyti stabilumą, palengvina palikti tėvų namus ir kurti savo ūkį.
Vedusieji gyvena ilgiau ir bendrai imant yra fiziškai ir dvasiškai sveikesni už nevedusius.
Vedusiems mažiau turi sveikatos rūpesčių.
Vedusieji greičiau sveiksta iš ligų.
Vedusieji mažiau patiria sužeidimų ir nelaimingų atsitikimų.
Vedusieji vienas kitam turi raminantį poveikį.
Vedusieji geriau maitinasi.
Vedusieji vyrai mažiau serga protinėmis ligomis.
Vedusieji pažymi padidėjusį pasitenkinimą ir laimę darbavietėse.
Vedusieji pažymi sumažėjusią vienatvę ir nuobodumą.
Vedybos sumažina rizikingą elgesį, pvz. narkotikų ar alkoholio vartojimą.
Vedybos ugdo charakterio bruožus, būtinus sėkmingam gyvenimui: pasiaukojimą, nuolankumą, nuolaidumą, atkaklumą.
Vedusieji turi prailgintą padidėjusį intymumą.
Vedusieji patiria geriausią ir didžiausią seksą. Friends first “A healthy choice”.

Monogaminės vedusių poros yra labiausiai seksualiai pasitenkinantys amerikiečiai.

Tyrimai rodo, kad monogaminės, sukūrusios šeimą poros džiaugiasi didesniu seksualiniu pasitenkinimu, nei nevedę ar nemonogamiškai vedę.

*

1994 m. Mark Clements Research apklausę daugiau nei 1000 amerikiečių rado, kad 2/3 (67%) visų vedusiųjų pranešė, kad jie yra ,,laimingi savo seksualiniu gyvenimu“. Kai mažiau nei pusė (45%) vienišių sakė tą patį. (Mark Clements, Parade, 1994.08.07, pp.4-5.)

*

1982 m. UCLA psichologų Stuart Perlman ir Paul Abramson tyrimas rado, kad vedusieji labiau patenkinti seksualiniu gyvenimu už seksualiai aktyvius nevedusius/netekėjusias. Dalinai dėl to, kad seksualinis pasitenkinimas yra praturtintas ,,seksualinio nerimo nebuvimu“. Dėl to

o, iš vienos pusės, monogamiškos, vedusios poros labiau seksualiai pasitenkina, nes jos yra laisvos nuo įvairių seksualinių baimių: ligų, nėštumo iki vedybų, išnaudojimo, santykių žlugimo ir atmetimo. Jie t.p. yra laisvi nuo kaltės jausmo, nusižengiant seksualiniams standartams. Šis trikdantis faktorius, trukdantis pajusti seksualinį pilnumą, rastas tarp nevedusių studentų, pasak Konektikuto universiteto psichologų Donaldo Abramsono ir Herberto Cross.

*

1994 m. Voter/Consumer apklausoje, kurioje dalyvavo 585 vedusieji parodė, kad 70% tų, kurie ,,stipriai“ tiki, kad ,,būti skaisčiu iki vedybų yra gera idėja“ pareiškė, kad jie ,,labai patenkinti“ dabartiniu savo seksualiniu gyvenimu. Tai 13% aukščiau, nei pas tuos, kurie taip stipriai nepalaiko skaistumo iki vedybų. (Voter/Consumer Research poll for the Family research Council, “National family values: a survey of adults,” May 1994.)

*

Dr. David Larson, mokslininkas iš National Institutes of Health (NIH) rado ryšį tarp priešsantuokinio skaistumo ir seksualinio pasitenkinimo vedybose. ,,Poros, neįsitraukusios į seksą prieš vedybas ir ištikimos santuokoje yra labiau patenkintos savo seksualiniu gyvenimu, nei tie, kurie buvo įsitraukę prieš vedybas.“ 28

*

Pasak statistikos duomenų vedę žmonės patiria didžiausios kokybės ir kiekybės seksą. “Sex in America”, Time, Oct. 17, 1994.

Lytinių santykių saugojimas santuokai sumažina skyrybų riziką.

Ar priešsantuokinis seksas pagerina sėkmę vedybose? Iš pirmo žvilgsnio, pasiklausius diskusijų apie ,,gyvenimą kartu“ iki vedybų, gali pasirodyti, kad taip. Bet visa eilė tyrimų šiuo klausimu sako priešingai.

*

1991 m. Journal of Marriage and Family išspausdino studiją, kurioje rasta, kad konkubininės (gyvenantys kartu be santuokos) sąjungos žymiai mažiau stabilios, nei pradėjusios bendrą gyvenimą santuokoje. 40% konkubininių sąjungų iširo iki vedybų ir santuokos, kurios buvo prasidėjusios kaip konkubinės sąjungos, 50% turėjo didesnį iširimo santykį už vedybas be bendro gyvenimo prieš tai. Larry L. Bumpass, James A. Sweet and Andrew Cherlin “The role of cohabitation in declining rates of marriage”. Journal of Marriage and Family, Vol. 53, 1991, pp.913-927.

*

Viskonsino 1992 m. studija ištyrė virš 13 000 žmonių ir rado, kad iki santuokos konkubiniškai gyvenusios poros jau santuokoje turėjo ,,didesnius vedybinius konfliktus ir menkesnį bendravimą“ lyginant su prieš santuoką negyvenusiais kartu. (Elizabeth Thomson and Uglo Coella “Cohabitation ans marital stability. Quality or commitment? Journal of Marriage and Family, Vol. 54, 1992, pp.259-267.

*

Redbook žurnalas 1975 m. išspausdino studiją, kurioje apklausus daugiau, nei 100 000 moterų, rasta, kad tos, kurios nuo 15 m. ir vėliau pradėjo lytinį aktyvumą, labiau išreiškė nepasitenkinimą savo vedybomis ir dabartiniu seksualiniu gyvenimu. (Robert J. Levin, “The Redbook report on premarital and extramarital sex: the end of the double standart? Redbook, October, 1975, pg.40.)

*

Pagal 1992 m. Christianity Today apklausą, kurioje dalyvavo 993 prenumeratoriai, rasta, kad 78% išsiskyrusiųjų anksčiau buvo įsitraukę į priešvedybinius lytinius santykius. Ir iš 714 apklaustųjų pirmą kartą vedusiųjų, 64% buvo iki santuokos skaistūs. Studija rado, kad tie, kurie iki santuokos paleistuvavo, ir po santuokos daugiau svetimavo lyginant su tais, kurie vedė nepradėję iki santuokos paleistuvauti. (CT Inc. Research Department, “Christianity Today Marriage and divorce survey report,” July, 1992.)

*

Michael McManus savo knygoje ,,Marriage Savers“ pastebi: ,,Iš 100 porų, kurios iki santuokos pradeda bendrą gyvenimą, 40 išsiskiria iki vedybų. Iš 60, kurios susituokia, galiausiai 45% išsiskirs. Tokiu būdu lieka santuokoje tik 15 porų iš pradinio skaičiaus.“

*

American Sociological review tyrime rašoma: ,,Atskleisti visapusiški ryšiai tarp priešvedybinio konkubinato ir iš to einančio vedybinio nestabilumo. Skyrybų santykis tarp moterų, kurios prieš vedybas susidėjusios gyveno su savo būsimu vyru, vidutiniškai, yra 80% aukštesnis lyginant su tom, kurios negyveno.“ (Neil G. Bennett, Ann Blanc Klimas and David E. Bloom, Commitment and the modern union: assesing the link between premarital cohabitation and subsequent marital stabiliti, American Sociological review, 1988, p. 132)

*

Kalifornijos universitetas žurnale The Journal of personality assessment išleido tyrimą apie sutuoktinius, kurie prieš vedybas buvo konkubinai ir kurie nebuvo. Studija rado, kad trys didžiausios problemos, kurios atskyrė priešvedybinius konkubinus nuo santuoką pradėjusių be konkubinato yra girtuokliavimas, svetimoteriavimas ir narkomanija. (Michael D. Newcomb and P.M. Bentler, Assessment of personality and Demographic aspects of cohabitation and marital success, Journal of personality assessment, 1980, p.16

*

Brown ir Mičigano universitetų tyrime apie lizdų palikimo procesą rašoma: ,,tikimybė negrįžti namo pas savo tėvus yra tik gyvenančių santuokoje“. Frances Goldsheider, Arland Thornton and Linda Young-DeMarco, A portrait of the nest-leaving process in early adulthood, Demography, 1993, p. 694. Tačiau konkubinų tikimybė grįžti namo ilgam laikui labai didelė. ibid. Studijoje rasta, kad 20% konkubinų grįžo namo ir tik 2% vedusiųjų grįžo.

PALAIMINIMAI ŠEIMOMS
Palaiminti namai, kuriuose yra malda, nes tenai Kristaus buveinė.
Palaiminti namai, kurie nepasiduoda abejotiniems pasilinksminimams, nes ten viešpataus krikščioniška palaima.
Palaiminti namai, kuriuose nėra piktžodžiavimų, blogų knygų ir sumišimų, nes ten bus Kristaus gerovė ir taika.
Palaiminti namai, kurie pasišaukia kunigą sergantiems, nes tuose namuose skausmai bus lengvesni ir mirtis malonesnė.
Palaiminti namai, kuriuose katekizmas, Šv. raštas, šventųjų gyvenimai yra skaitomi ir dėstomi, nes ten tikėjimas bus gyvas ir šviesus.
Palaiminti namai, kuriuose vaikai gerbia tėvus ir jų klauso, nes tie namai taps dangaus prieangis.
Palaiminti namai, kuriuose vaikai mato tėvuose gyvus dorybių pavyzdžius, nes tuomet namai bus gyvenimo antgamtinis ir gamtinis šaltinis.
Palaiminti namai, kurių visi nariai tankiai priima Šv. Komuniją, nes tada namai tampa žemišku dangumi.
Palaiminti bus visi tie, kurie vartos šias taisykles gyvenime, nes naudingesnių malonių negalėčiau jums išprašyti. Amen.

VEDYBŲ JUBILIEJAI

10 m. – ąžuolinės vestuvės. Vyras ir žmona perrišami tautinėmis juostomis, jiems įteikiama gėlių.
25 m. – sidabrinės.
50 m. – auksinės.
75 m. – deimantinės, gintarinės. Vyrui įteikiama puošni, gintaru inkrustuota krivulė su skaičiumi ,,75“, o žmonai gintaro karoliai.
Kituose R. Europos kraštuose:
Žaliosios – jungtuvių diena.
Kartūninės – 1 m.
Medinės – 5 m. Dovanoja iš medžio dovanas.
Cinko – po 6,5. Sakoma, kad vedybas, kaip ir cinkuotus indus, reikia retkarčiais nublizginti.
Varinės – 7 m. Vyras ir žmona pasikeičia varinėmis monetomis, būsimosios laimės garantija.
Skardinės – 8 m. Tą dieną sutuoktiniams dovanojami virtuvės reikmenys – viskas iš skardos.
Rožių diena – 10 m. Tą dieną organizuojami linksmi šokiai, o šokantieji rankose privalo turėti raudonas rožes – meilės simbolį.
Nikelio vestuvės – po 12,5 m.
Stiklinės/ Krištolinės – 15 m. Dovanos iš stiklo ar krištolo primena, kad jų santykiai turi būti tyri kaip stiklas.
Porceliano – 20 m. Stalas serviruojamas naujais porceliano indais. Sakoma, kad tuo metu iš senų servizų nelieka nė šukelės. Vokiečiai šį jubiliejų vadina chrizanteminėmis vestuvėmis.
Sidabrinės – 25 m. Sukviečiama visa giminė. Mirtų vainikas pakeičiamas sidabriniu, o šalia auksinio ant piršto užmaunamas sidabrinis žiedas.
Perlinės – 30 m.
Drobinės ir Aliumininės – 35 m.
Rubino – 40 m. Sutuoktuvių žiedas papuošiamas rubinu – meilės ir ugnies brangakmeniu.
Auksinės – 50 m. Auksiniai žiedai pakeičiami naujais.
Deimantinės* – 60 m. Po jų būna geležinės, akmeninės ir dėkingumo. *Skirtingose tautose skirtingi pavadinimai.
Karūnuotos – 75 m.

VIENO TĖVO PATARIMAI

Pašaukimas. Pagal gabumus, norą turim atrasti savo pašaukimą, kurį mums paruošė dievas. Turim melstis, kad išaiškėtų, kad mus apšviestų ir apdovanotų malonėmis. Turim melstis, kad surastume savo idealą.
Vedybos. Kuo daugiau bendrų dalykų, – tuo vedybos bus sėkmingesnės. Jei motina nemėgsta šeimininkauti – ir dukra tokia bus. Jei tėvas namuose ne ūkininkas – ir sūnus bus. Jei tėvas nepadeda virtuvėje – ir sūnus nepadės. Vaikai natūraliai priima tėvų įpročius, moralę, vertybes, gabumus, požiūrius. Jei linkęs pasimatyme į alkoholį, narkotikus, seksą, tai ir po vedybų. Pakeisti neįmanoma. Per pasimatymų laiką nuspręsti ar tinka tas asmuo su savo įpročiais, charakteriu.
Sužieduotuvės – jei sutinka kurti naują šeimą. Po sužieduotuvių turi teisę į išskirtinę draugystę. Su kitais ne. (Seksas iki vedybų yra nuodėmė). Dievas neapsakomai apdovanoja tuos, kurie išlieka tyri iki vestuvių. Kad Dievas teiktų palaimą, reikia melstis, dalyvauti šv. Mišiose, priimti sakramentus.
Tėvų sutikimas ir palaiminimas. Tėvai žinot turi prieš sužieduotuves, o ne po.
Jaunikis turi nupirkti žiedus. Jei jis pagailės, – jaunoji jausis pažeminta.
Vestuvės. Krikščionis turi pakviesti Jėzų, Jo Motiną, angelus į savo vestuves.
Vedybos. Bus ginčų, todėl reikia ruoštis įveikti sunkumus.
1. Sutarėm per konfliktus nekelt senų skriaudų, tik dabartines problemas.
2. Miegot vienoje lovoje (kartu). Skyrybos retesnės pas tuos, kurie miega kartu.
3. Suprasti vienas kito psichologiją. Pvz. Vyrui truks sriuboj druskos. Žmona gali tai suprasti, kad ji tarsi bloga virėja ir leistis į ašaras. Žmona turi išdrįsti paprašyti ko nori, kol vyras perpras savo žmonos psichologiją, jos metodus ir norus.
4. Jei iškyla problemos, kalbėti, išsiaiškinti, nes užslopinta liks kaip vėžys.
5. Tėvų kišimasis – didelis kryžius tai jaunai šeimai. Neturi ieškoti užtarimo, globos pas tėvus. Jei tėvai kišasi – turi išvykti kuo toliau, kad išgelbėti vedybas.
6. Rodyti dėmesį žmonai: pabučiuot išeinant į darbą, dažniau pagirti, apglėbti.
7. Didžiausia vedusiųjų vertybė – kantrybė: mes turim kontroliuoti liežuvį, pyktį ir aistras.
8. Tėvo autoritetas. Kai mes išsprendėme šią problemą, kitos išsisprendė lengvai. Pr.2,18; 3,18; 1Petr.3,1. Žmona nesako ką daryti. Ji pasako man ką ji galvoja ir kaip jaučia. Nuo čia atsakomybė mano. Aš turiu nuspręsti arba nepriimu sprendimo. Šeimos gerovė priklauso nuo mano sprendimų. Daug kartų žmona sakė, kad ji patenkinta, kad ji nedaro sprendimų. Vaikas, matydamas motinos klusnumą, išmoks klusnumo mokytojų, kunigų, civilių pareigūnų, viršininkų, karininkų.
9. Šeimos dvasingumas – krikščioniškos šeimos pagrindas.
Žmonos gundymai: Daryt savaip, eiti savu keliu. Atsisako paklusti savo vyrui ir tarnauti šeimai. Jei susigundo, – vedybos ir šeima, kaip jos gyvenimas yra pavojuje.
Vyras savo laiką, save turi aukoti šeimai. Mažus dalykus daryti gerai – šventumas.

KANTRYBĖ Alfonsas Grauslys

Žūstančią meilę gelbėti labiausiai tiktų ugdymas tarpusavio kantrybės. Mylėti prieš vedybas lengviau, nes meilės jausmo sužadinta vaizduotė mylimąją pusę idealizuoja ir gražina. Čia pasitarnauja ir atstumas atskirai gyvenant, kuris neduoda pilnai ir blaiviai vienas kito trūkumus pažinti.
Tikra meilė bus ta, kuri pakęs mylimąją pusę tokią, kokia ji yra, o ne tokią, kokią įsivaizdavo. Autentiška meilė paaiškės, kai besimylintieji pamatys vienas kito ydas ir , nežiūrint tų ydų bus pasiryžę kantriai jas pakęsti ir drauge vienas kitą ugdyti, kad tąsias ydas pašalinę, juodu abu priartėtų prie jų vienas apie kitą išsvajoto idealo, kurį nešiojo savo širdyje. Tada supras, kad meilė yra uždavinys, kurį reikia abiem įvykdyti. Meilę neilgai išlaikome, jei visų galimų aukų jai išlaikyti abipusiai kasdien nedarome. Tos aukos neįmanomos be kasdienių kantrybės pasireiškimų, kuriais tramdomas savas egoizmas ir kuriais skaitomasi su kitu.
Dvasinė vienybė, tasai meilės pagrindas, įsigyjama tik abipusėm nuolaidom, susivaldymais, taigi – kantrybe. Reikia abipusių nuolaidų, nes tik dvi pusės, o ne dvi visumos gali virsti vienu, ir kad meilės ugnis minta aukomis. Siekiant dvasių vienybės meilėje, ne kartą viena pusė pasijunta kitos pavergiama ir jos abi pradeda kovoti už savo nepriklausomybę. Tai kova už susiderinamumą ir vienybę, bet drauge ir už savarankiškumą. Kantraus atsargumo, delsimo, laukimo ir budėjimo čia nuolat reikia.
Žmonės ir nuo meilės pavargsta. Teisingiau sakant, jie pavargsta nuo tos skirtingos meilės įtampos, kuria jie gyvena. Retai kada toji meilės įtampa abiejose pusėse būna lygi. Dažniau pasitaiko, kad vienos pusės meilei didėjant, kitoje pusėje ji silpnėja.
Dar reik painėti, kad mylintis vyras turi sutikti su tam tikrais mylimos moters nervų įtempimais, kuriais pati gamta reguliariai moters organizmą ir psichiką aplanko ir dėl kurių ji visai nekalta. Jei ji tada nekantrauja ir būna kitokia, tai nekantrauja ne ji, bet pati gamta joje.
O tačiau, reikia ir apsimoka kovoti už meilę, ją abipusiai ugdyti savyje ir vienas kitame, nežiūrint visų galimų aukų, įtampų ir nekantrumų, nes meilė pažadina širdį, ją pražydina įvairiais žmogiškais jausmais. Nekartą juk patiriame: kas nemyli vieno žmogaus, tas ir visiems kitiems pasidaro nejautrus. Kas nemyli nieko, tas myli tik save. Meilė yra absoliučiai žmonių daugumai Dievo skirtas kelias, kuris veda į meilės bendruomenę – šeimą. Tai kelias , kuris daugelį veda ir į Didžiąją Meilę, niekada nenutrūkstančią.
Nekantrumo prasiveržimai nekartą mažiau kaltai ar nekaltai pusei ir kuri labiau myli ar mylėjo – virsta tikru žiaurumu, kadangi labiau mylinčioji pusė yra labiau beginklė, nes meilė ją nuginklavo. Tokia mylinčioji ir todėl kantresnioji vedybinės meilės dalyvė virsta kankine.
Tas nuolatinis, nuobodus buvimas vienas šalia kito t.p. sunkus, jei meilė atvėsus. Žmogus priverstinai šalia kito žmogaus būdamas gali virsti kalėjimu vienas kitam.
Pažinti vienas kitą – tai, gal būt, viena iš pagrindinių sąlygų nekantrumui pašalinti. Pažinti kitą ar, kaip vedusiųjų žodyne sakoma, ,,suprasti kitą“ reiškia pasistengti žinoti, ką jis galvoja, kodėl jis taip elgiasi ir kodėl toks pasidarė – pasistengti suprasti kito žmogaus vidinį pasaulį. Tik jį supratus, atsiras to gerumo, kurs psichine prasme duos kitam erdvės, kad tas kitas galėtų laisvai judėti, kvėpuoti, netalpins jo į savo nustatytus rėmus, netroškins savais, bet kitos pusės dvasiniam pasauliui svetimais įsipareigojimais.
Prieš vedybas sukuriama vaizduotėje gražų paveikslą. Tikrovėje būna kitaip. Nusivylimai vienas kitu virsta priekaištavimais ir nekantrumu. Antras vaizduotės diktuojamas apsigavimas, kuris gyvenime virsta nekantrumo šaltiniu, yra moterystės prasmės ir uždavinių klaidingas supratimas. Jauni žmonės žiūri į moterystę tik kaip į malonumų nenutraukiamą grandinę, pamiršdami, kad gyvenime niekas veltui neduodama, kad malonumai apmokami įvairiausiais nusigalėjimais ir, kad besaikingumas gali net priartinti prie pasibjaurėjimo ribų.
Labai vengt barnių, pykčio. Kaip dažnai vienas neatsargus nuo liežuvio nulašėjęs žodis gali virsti gyvatės nuodu! Ir jei tokių susibarimų metu vyras fiziškai užgauna žmoną, tai, anot H. Balzako, lygu jo paties savižudybei. Ir labai svarbu ištiesti kuo greičiau ranką susitaikymui. Tėvai labai žemina save nesusivaldydami vaikų akivaizdoje. Nekantrus reagavimas būtų bandymas pikta nugalėti piktu. Vaikai turi pajusti, kad tėvai ,,pyksta“ ne savo asmeninio susierzinimo vedami, bet vaikų pažeistos teisybės ir dorybės vardan.
Didesnei kantrybei reiktų įpareigoti vyrus, nes moterys kantresnės. ,,Moteris meilėje deda viską ant kortos: savo garbę, vardą, sveikatą. Mes visai nežinome, kaip didelis yra moterų skaičius, kurios per vyrus ligonėmis, ypač dvasios ligonėmis pasidaro ir žūna.“ Z. Maurina.

*

Dr. Charles Winick iš Niujorko universiteto, ištyrė virš 2000 kultūrų, kurios egzistavo pasaulio istorijoje. Jis tesurado tik 55, kur vyravo moteriškumas ar vyriškumas. Nei viena iš šitų vienalyčių bendruomenių neišgyveno ilgiau nei keletą metų.

*

Kas gerai papusryčiauja, puikiai jaučiasi visą dieną. Kas gerai baigia karą, būna ramus visus metus. Kas gerai apsiveda, ramus būna visą gyvenimą. Vokiečių patarlė.

*

,,Gera moteris gali sukurti žemėje rojų, bloga – pragarą, tiktai gaila, kad gerų mažai mačiau.“ E. Rolanas

Leave a Comment