Rangų sistema ir darbas komandoje

Į ž a n g a

Žmonių elgesys tarnyboje atliekant savo tiesiogines pareigas ir bendraujant su kolegomis, formuoja nuomonę apie mus. Tinkamą elgesį sudarytų darbštumas, sąžiningumas, sumanumas, komunikabilumas, kuris palengvintų bendravimą su įmonės vadovu ar kolegomis darbe. Kiekvienas pripažintų, jog darbe mes praleidžiame didesnę savo laiko dalį, palyginus su tuo laiku, kurį praleidžiame namuose su šeima ar draugais. Todėl darbo vieta įmonėje, organizacijoje kartais vadinama antraisiais namais, tai lyg atskira bendruomenė ir kaip, kitos bendruomenės funkcionuoja tada, kaip nariai darbštūs, pakantūs vieni kitiems. Kiiekvienas praleisdamas tiek daug laiko kolegų tarpe turi išmokti valdyti savo emocijas, niekada neprarasti pareigos jausmo, atsakomybės ir reikėtų vadovautis visų moralių morale: elgis su kitais taip, kaip norėtum, kad su tavimi elgtųsi. ( Pirmieji šaltiniai rodo, kad tai Jėzaus Kristaus žodžiai pasakyti ant upės kranto).

Mes dažnai susiduriame su įvairiomis situacijomis kai turime prieš pasakydami pagalvoti, ką reikia pasakyti, kaip elgtis, ką reikia rašyti, ar kaip apsirengti. Žmonės, kurie vadovaujasi etikos kodeksu, daug pasiekia. Šios žinios perduodamos iš kartos į kartą, jos tuurėtų būti instinktyvios, išugdytos tėvams padedant.

Kiekvienas iš mūsų norime dirbti ramioje atmosferoje, kad galėtume pasikliauti kolega, taip pat ir mes turime būti pasitikėjimo vertais, siekti tobulėjimo, gerbti savo kolegas, nes mus tai įpareigoja moralė, nepriklausomai nuo to ar mes jiems si

impatizuojame ar jaučiame antipatiją. Mes juk žinome, kad kolega kalbėdamas šiurkščiai ir tuo labiau su kalbos klaidomis ar naudodamas nepriimtinus išsireiškimus, aplaidžiai atlikdamas savo tiesiogines pareigas, vėluodamas į tarnybą, būdamas neiškalbus ir nekreipdamas dėmesio į savo elgesį bei išvaizdą, mažai tikėtina, kad būtų paaukštintas pareigose.

Taktiškumas mūsų bendravime su vadovu ir su kolegomis daro tikrai didelę įtaką. Taktiškai atsisakydami kažko, ar taktiškai įspėdami kolegą, mes jo neužgausime ir neįskaudinsime.

Nepriklausomai nuo padėties įstaigoje ar organizacijoje kiekvienas mūsų turi elgtis tinkamai ir vadovautis profesiniu etiketu, visa tai tik kelia įstaigos įvaizdį.

Trumpa literatūros apžvalga

Vadovo elgesys su pavaldiniais

Kaip sėkmės garantas firmai yra nepriekaištingi santykiai firmos viduje, taip pat su užsakovais, vartotojais, visuomene. Kiekvienas organizacijos, firmos vadovas rūpinasi savo firmos įvaizdžiu, todėl kelia tiek sau, tiek firmoje dirbantiesiems prrofesinio etiketo reikalavimus. Padorumas – verslininkystės etikos pagrindas. Būtų puiku,jeigu verslininkas savo veikoje vadovautųsi principu: firmos pelnas visų svarbiausia, bet jos garbė dar svarbiau. Ką tai reiškia? Tai laikymasis konkrečioje visuomenėje nustatytų padorumo normų, kurios nustato, ką galima daryti, o ko negalima daryti , kurios remiasi kultūrinėmis, dvasinėmis vertybėmis. Tačiau šiandieninėje Lietuvoje mūsų verslininkams reikia nueiti dar ilgą kelią, kad galėtų įsilieti į civilizuoto pasaulio verslininkystę. Gero elgesio pavyzdį turi rodyti vadovas ir tuo pavyzdžiu sekti kiti firmos darbuotojai.

Ką reiškia būti vadovu?

Būti vadovu re

eiškia, kad privalai prisiimti pilnai atsakomybę už firmą ir verslą, versle lydinčias sėkmes ir nesėkmes, taip pat už firmoje dirbančius žmones, tų žmonių gerovę ir visapusį aprūpinimą. Jeigu atmestume profesinę kvalifikaciją, ar vadovui reikalingas talentas? Ar galima tai išmokti?

Pasvarsčius galima pasakyti, kad iš dalies būti geru vadovu reikia kažkiek ir talento, bet visumoje būti geru vadovu galima ir išmokti. Juk kiekvienam iš mūsų jau vaikystėje yra įdiegiama moralės normos, vėliau su patirtimi, darbštumu, geranoriškumu, įvairiapusiškai tobulinantis mes įgauname naujų įgūdžių ir patirties.

Nuo vadovo asmeninių sugebėjimu iš esmės priklauso, kaip bus pradedamas bendravimas su darbuotojais. Vadovai privalėtų pelnyti darbuotojų pagarbą. Įžvalgus vadovas sugeba tiksliai ir visapusiškai įvertinti kolektyvo pajėgumą ir tiksliai sudaryti darbo planus. Vadovas prieš priimdamas į darbą naują darbuotoją turėtų apgalvoti kokį darbuotoją priimti į konkrečias pareigas, kad šis galėtų visapusiškai realizuoti save ir pasiekti geriausių rezultatų.

Viena iš pagrindinių vadovo funkcijų ar kitaip tariant darbo sudedamųjų dalių –yra bendravimas. Tai bendravimas su pavaldiniais, interesantais, užsakovais, tiekėjais ir t.t. Bendravimo instrumentas yra pokalbis, kurio metu yra svarbūs žodžiai pasakyti pašnekovui, pokalbio tonas ir tikslus minties išreiškimas.

Įstaigose bei organizacijose vyksta įvairūs susirinkimai ,kurių metu yra trumpai aptarimai darbo rezultatai, jų trūkumai ir perspektyvos. Šių susirinkimų metu vadovas išdėsto savo mintis apie atliktą darbą, nu
urodymas trūkumus ir atlikimo kokybę, nustato darbo atlikimo terminus, bet , kad gerai ir kokybiškai būtų atlikti darbai, vadovas turėtų:

● nustatyti realius darbo atlikimo terminus
● visuomet pagirti tuos, kurie gerai atlieka užduotis arba stengiasi tobulėti
● visus vertinti pagal nuopelnus ir nesisavinti svetimos šlovės
● kritikuoti reikėtų tik tuomet, jei tai būtina ir pateisinama
tuo tarpu vadovo nurodymai turėtų būti:
● įvykdomi
● suprantami
● pagrįsti
● kontroliuojami
Išvadoje galime teigti, kad vadovo elgesys, manieros turi tiesioginės įtakos
kolektyve dirbančių žmonių produktyviam darbui, taip pat geros ar blogos atmosferos susiformavimui.

Santykiai su viršininkais

Kiekvienoje įstaigoje ar įmonėje viršininko žodis yra lemiantis. Kiekvienas nori gerai sutarti ne tik su kolegomis, bet ir su viršininkais. Žinoma bendrauti su viršininku yra sudėtingiau, nes niekada negalima pamiršti, kad jis viršininkas, kad ir kokie tie santykiai šilti būtų. Viena iš taisyklių, palengvinančių bendravimą su viršininkais galėtų būti – kuo labiau skiriasi charakteriai, tuo daugiau privalote prisiminti elgesio taisyklių ir mandagių frazių, kad sutartume nepaisant skirtumų tarp Jūsų. Bendravimas tai menas. Bendravimo meno pritaikymas, kaip ir visi kiti įgūdžiai reikalauja daug praktikos.Mokydamiesi bendrauti patiriate didelį malonumą, nes kasdien išmokstat naujų dalykų ir gilinat senus įgūdžius. Kuo geriau įsisavinama bendravimo menas, tuo labiau įvertinama jo nauda.

Bendraujant su viršininkais svarbiausia – nuolat draugiškas tonas. Neužtenka tik žinoti elgesio taisykles, svarbu jas taikyti atsižvelgiant į niuansus.
· niekada nepamiškite “prašau”, bei “ačiū”. Ji

ie signalizuoja kitam asmeniui, kad jis yra gerbiamas, kad jo darbas vertinamas ir viršininkui malonu, kai jo mandagiai kažko prašo ir kai jam dėkoja.
· Pagyrimas. Ir viršininkui kartais reikia “Grįžtamojo ryšio”, todėl tokios pastabėlės, kaip “ O, tai buvo nuostabi idėja”.kartais daro stebuklus.
· Draugiški santykiai į pilką pasaulį įneša žmogiškumo. Tai neturi nieko bendro su nusižeminimu ar įsiteikimu.
· Mandagios banalybės, kai “Ar galiu užeiti?” arba “Galiu Jus sutrukdyti?” – tinka tik tuomet, darbuotojas nori pasikalbėti iš anksto apie tai nepranešęs.
· Geriau “Jūs norėjote mane matyti” – tai duoda daugiau pasitikėjimo savimi.
· Su nepažįstamais būtina kalbėti mandagiai, tačiau bendravimas namuose ar darbe su artimais žmonėmis darosi labiausia komplikuotas, nes Jūs vadovaujatės emocijomis

Nepriklausomi santykiai galimi tik ramioje aplinkoje, kuomet yra pasitikima viršininku, o ne jaučiama baime jam. Baimę viršininkams galima būtų išdėstyti sekančiuose punktuose:
· priklausomybės jausmas – tai jausmas, kurį atsinešame iš mokyklos laikų.
· Autoriteto baimė- ją turi daug žmonių. Bendravimas taptų šiltesnis, jei pats autoritetas pasistengtų sumažinti įtampą ir panaikinti barjerą.
Šiandien, geros elgesio normos darosi vis svarbesnės. Kokią vietą Jūsų kolektyve užima mandagus bendravimo tonas, labiausiai priklauso nuo viršininko pozicijos šiuo klausimu. Jis duoda toną tiesiogine to žodžio prasme. Sveikinkitės su viršininku ir visuomet jį pastebėkite.Galimybei esant. pasikeiskite keletu mandagių frazių. Viršininkui esant uždaro charakterio, gerbkite jo distancijos poreikį. Bendraujant su viršininkais neužtenka elgesio taisyklių, nes santykiai tarp darbuotojo ir viršininko yra per daug subtilūs ir juos negalima įsprausti į bendras taisykle.

ETIKOS PROBLEMOS

ETIKOS PROBLEMA – tai netinkamai padarytas sprendimas ar atliktas veiksmas, pažeidžiant nusistovėjusias asmeninės ar profesinės etikos normas.
Kiekvieną etikos normą galima vertinti keliais požiūriais: asmeniniu, profesiniu, organizaciniu, visuomeniniu.
Einantys visuomenės tarnautojų pareigas susiduria su daugybe etikos problemų.Su vienomis jų susiduriama dažniau nei su kitomis, vienos tampa visuomenei žinomos, apie kitas retai sužinoma.
Viešojo administravimo etikos tyrinėtojai tiesiog analizuoja atskiras etikos problemas, nebandydami jų klasifikuoti.Suvokdami etikos problemų unikalumą, visgi bando sugrupuoti etikos problemas.Toks grupavimas remiasi etikos problemų panašumu ( piktnaudžiaujama ne tik turima valdžia, bet ir materialiniais, žmogiškaisiais ištekliais ir kt.).Etikos problemos sujungtos į tokias grupes:
· apgavystė
· korupcija
· piktnaudžiavimas
· interesų konfliktas
· seksualinis priekabiavimas

APGAVYSTĖ. Apgavystė (apgaulė) yra gana plati sąvoka.Apgaulės formos gali būti įvairios: informacijos slėpimas ar iškreipimas, melas, šmeižtas, agentų provokatorių naudojimas,”fiktyvių įrodymų” sukūrimas ir kt.
Veiksmai ar žodžiai, kuriais sąmoningai norima nuslėpti, iškreipti ar tik iš dalies atskleisti tiesą, suklaidinti, siekiant savanaudiškų tikslų, vadinami APGAVYSTE.
Daugelis apgaudinėtojų – ar tai būtų pavieniai asmenys, ar institucijos – teigia, kad tokios taktikos imasi apgaudinėjamųjų labui.Žmonių apgaudinėjimas jų pačių labui yra dvireikšmis dalykas.Dažnai pernelyg įvertinama galima nauda, nenumatoma galima žala, nepagalvojama, kaip apgaulė gali būti suvokta. Apgaulė pažeidžia žmones: jie gali pasielgti taip, kaip kitu atveju nebūtų pasielgę.Nukenčia ne tik apgaudinėjamasis, bet ir pats apgaudinėjantis asmuo ar institucija, nes pamažu prarandamas pasitikėjimas, atsiranda įtarumas ir nusišalinimas.Taip pasielgęs asmuo praranda integralumą, sumažėja jo galimybė ateityje atsispirti didesnių etikos problemų pagundai (korupcijai, piktnaudžiavimui ir kt.).
MELAS – tai sąmoningai pasakyta neteisybė. Melas labiau pažeidžia nei kitos apgaulės formos, nes informacija perduodama tiesiogiai ir čia pat todėl ją, būna sunku patikrinti.
Melo aukos mažiau atsakingos už gautą informaciją, kuria patikėjo.Kitais būdais apgauti asmenys turi didesnes galimybes patikrinti jiems siunčiamą informaciją nei tiems, kuriems meluojama.Melas ir kiti apgaulės būdai pažeidžia susitarimą sakyti tiesą. Kai melu sąmoningai ir tikslingai siekiama naudos visuomenei, vartojama “garbingo melo” sąvoka.Meluojama, siekiant moraliai paruošti visuomenę artėjančiam pavojui ar trūkumams.Tikimasi, kad, išaiškėjus melui ir suvokus jo naudą, bus atleista ar net dėkojama.Melas visuomenės naudai buvo diskusinė tema dar nuo antikos laikų. Kitas panašus terminas yra “baltasis melas”.Nekaltas melas yra įprastas ir kasdieniniame, ir profesiniame, ir politiniame, ir diplomatiniame gyvenime.
Kartais apgaulė ir melas gali būti pateisinami.Viena dažniausiai cituojančių autorių, rašiusių šia tema, S.Bok teigia, kad melas gali būti pateisinamas trimis atvejais:
1. Kai tik taip galima išvengti didelės žalos.
2. Kai melas yra visiškai nežalingas ir nereikšmingas.
3. Kai pareiga atskirų individų atžvilgiu reikalauja ginti jų paslaptis.

PIKTNAUDŽIAVIMAS. Naudojimasis valstybės ar organizacijos turtu, kopijavimo aparatais, kompiuteriais, tarnybiniu transportu ne su tiesiogine veikla susijusiems tikslams – tai tik keletas piktnaudžiavimo pavyzdžių.
Netinkamas savo tiesioginių pareigų ėjimas, pažeidžiant objektyvius profesinius reikalavimus, vadinamas piktnaudžiavimu.
Visos pareigos suteikia tam tikrą valdžią, todėl dažnai iškyla piktnaudžiavimo ja problema.Naudojantis tarnybine padėtimi, piktnaudžiavimas gali būti įvairus. Asmeniniais ar grupiniais tikslais gali būti naudojamasi:
· tarnybine padėtimi
· organizacijos turtu ar lėšomis
· organizacijos darbuotojais
· turimu pasitikėjimu
PIKTNAUDŽIAVIMAS VALDŽIA. Piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi gali būti įvardintas platesniu piktnaudžiavimo valdžia terminu.Netinkamas organizacijos materialinių bei žmogiškųjų išteklių panaudojimas taip pat yra piktnaudžiavimas valdžia.

Naudoti turima valdžia galima tiek organizacijos narių, tiek ir pašalinių asmenų atžvilgiu.
Ši problema gali iškilti ne tik dirbant vadovaujamą darbą ar kontroliuojant kitus, bet ir kasdieniniame eilinio tarnautojo darbe.
Vadovas ir darbuotojas skirtingai gali piktnaudžiauti tarnybine padėtimi.Dirbantys vadovaujantį darbą gali netinkamai naudoti turimą valdžią, kontroliuodami pavaldinius.
Eilinis darbuotojas naudodamasis savo tarnybine padėtimi, dažnai nemandagiai bendrauja su besikreipiančiu piliečiu, verčia jį laukti, kol baigs tvarkyti asmeninius reikalus darbo metu, ir kt. Tokį jų elgesį nulemia žinojimas, kad žmogus, neturėdamas pasirinkimo, vis tiek per jį bus priverstas tvarkyti reikalus.
Netinkamas naudojimasis savo padėtimi kenkia bendram pasitikėjimui visuomenine tarnyba, daro žalą pačiai organizacijai, mažina darbuotojų moralinius įsipareigojimus.Griežtai nustatytos visuomeninės tarnybos taisyklės ir normos turėtų padėti užkirsti kelią piktnaudžiavimui savo padėtimi.
PIKTNAUDŽIAVIMAS MATERIALINIAIS IŠTEKLIAIS. Nepaisant profesijai ir konkrečiai tarnybai keliamų reikalavimų, piktnaudžiavimas materialiniais ir žmogiškaisiais ištekliais gali būti dvejų tipų:
1. Kai šie ištekliai naudojami netaupiai.
2. Kai minėtieji organizacijos ištekliai naudojami ne pagal paskirtį.
Ši problema susijusi su turima valdžia ir padėtimi.Netinkamai ar ne pagal paskirtį gali būti naudojamas organizacijos turtas, įranga, finansiniai ištekliai, perkamos paslaugos ar prekės ir kt.
PIKTNAUDŽIAVIMAS ŽMOGIšKAISIAIS IŠTEKLIAIS. Ši problema dažniau iškyla privačiame sektoriuje, tačiau susiduriama su ja ir visuomeniniame sektoriuje.Tai visų pirma yra blogo administravimo ir vadovavimo problema.
Problema iškyla, kai darbuotojams pavedamos atlikti su profesine veikla nieko bendra neturinčios užduotys.Pirmiausia tokias užduotis gauna administratorės ir referentės, kurioms dažnai pavedama tvarkyti vadovo šeimyninius ar privačius verslo reikalus.Nors pareiginėse institucijose nurodoma darbo atlikimo apimtis ir atsakomybė, tačiau pavaldiniai panašiose situacijose, bijodami galimų pasekmių, dažniausiai nesipriešina tokiems vadovo nurodymams. Kiek kitokių pobūdžio keblumų kyla, kai piktnaudžiaujama organizacijos darbuotojų laiku.Dažnai darbuotojai prašomi padirbėti po darbo valandų.Kai už papildomas darbo valandas atlyginama (pinigine išraiška ar laisvu laiku), etinė problema neegzistuoja, bet dažnai čia iškyla teisinė problema.Tačiau net darbuotojui gera valia sutikus padirbėti ilgiau nei numatyta darbo grafike ar sutartyje be atlygio, problema neišnyksta.
PIKTNAUDŽIAVIMAS PASITIKĖJIMU. Ši problema susidaro dėl netinkamo tarnautojo įvaizdžio (atrodymo) ar tokio įspūdžio susidarymo.Netinkamas įvaizdis ir yra piktnaudžiavimas pasitikėjimu.Tik vienu atveju toks įspūdis susidaro dėl sąmoningai atliktų ar neatliktų tarnautojo sprendimų ar veiksmų, kitu atveju su tokia problema susiduria nepatyrę tarnautojai, nežinantys nerašytų žaidimo taisyklių.
SEKSUALINIS PRIEKABIAVIMAS. Atskiroms visuomenėms bei kultūroms būdingas vienos lyties išnaudojimas.
Gali būti vartojami ir seksualinio priekabiavimo, ir seksualinės prievartos ar seksualinės diskriminacijos terminai.Žodis “prievarta” labiau pabrėžia fizinės jėgos vartojimą,”diskriminacija” – išnaudojimą.Priekabiavimo terminas yra neutralesnis, todėl dažniau vartojamas įstatymuose, nors apima tiek seksualinę prievartą, tiek diskriminaciją.
Netinkamas žodžiais ar veiksmais išreikštas seksualinio pobūdžio elgesys su asmeniu, su kuriuo sieja tarnybiniai santykiai, vadinamas SEKSUALINIU PRIEKABIAVIMU.
Tyrinėtojai pasrebi, kad seksualinį priekabiavimą dažniau patiria 20-45m. netekėjusios ar išsiskyrusios moterys, dirbančios tarp vyriškių, arba panašaus amžiaus ir statuso vyrai dirbantys itin moteriškuose kolektyvuose.
.Darbuotojų ir darbdavių švietimas apie seksualinę prievartą, diskriminaciją padėtų išvengti šios problemos.Daugelyje šalių galioja lygių galimybių įstatymai, numatantys darbdavio atsakomybę už tokios situacijos atsiradimą, ir kontrolieriaus postą, kuris renka gautus seksualinio priekabiavimo pagrindu skundus, juos tiria ir teikia išvadas.Seksualinė diskriminacija yra ne tik etikos, bet ir teisės problema, todėl pagal galiojančius įstatymus už tokius prasižengimus yra numatytos bausmės.
KORUPCIJA. Korupcijos tema gana plati.Ją galima pradėti gvildenti nuo mažesnių etikos pažeidimų, tokių kaip dovanos ir kyšiai, nes dažnai ir nuo jų prasideda didesnės problemos.
DOVANA. Nors dažnai nedaroma skirtumo tarp dovanos ir kyšio, profesiniame gyvenime visgi to skirtumo esama.Dovanos vertė ar dydis yra mažesnis nei kyšis.Dovana norima atsilyginti už valdžios autoriteto įgyvendinimą, paslaugų ar pagalbos suteikimą.Dovanos gali būti įvairios: vaišės, gėlės, suvenyrai, paslaugos, pramogos, kelionės.
DOVANA yra padėkos reiškimas materialine forma už atliktas paslaugas, veiksmus ar sprendimus, kurie įeina į tiesiogines tarnautojo pareigas.
KYŠIS. Dovana dažnai yra tik padėkos ženklas, tuo tarpu duodamas kyšis yra vertas teikiamos paslaugos ar pagalbos.
Kyšis, papirkinėjimas, korupcija yra artimai susiję.Vienu atveju tai papirkti bandantis asmuo, kitu – pats veiksmas ir pagaliau bandomas papirkti tarnautojas.Papirkti bandantis pilietis pažiedžia etikos normas, duodamas kyšį.Priimančio kyšį asmens veikla norint pasipelnyti duoda pagrindą kalbėti apie korupciją.Kyšiu siekiama papirkti autoritetą atlikti tam tikrus veiksmus, kurių jis neturėtų atlikti, arba susilaikyti nuo reikalaujamų atlikti veiksmų.
Bandymas papirkti autoritetą atlikti jam pagal tarnybines pareigas netinkamą veiklą arba neatlikti teisėtai priklausančios veiklos vadinamas KYŠININKAVIMU AR PAPIRKINĖJIMU.
Papirkti bandoma tiesiogiai ir netiesiogiai.Kyšiai duodami ne tik aukštų postų didelio autoriteto pareigūnams, bet ir eiliniams tarnautojams, per juos bandant papirkti kitus asmenis, t.y. pasitelkiant tarpininkus.Kyšio davimas gali būti savanoriškas ar priverstinis: kartais pareigūnai daro spaudimą – prievartauja duoti kyšį.Skirtingai nei dovanų atveju, už kyšio davimą ar priėmimą yra numatyta baudžiamoji atsakomybė.

Darbas komandoje ir rangų sistema

Kiekvienas iš mūsų turbūt yra įsitikinęs, kad teisingai elgiasi tiek darbe, tie
namuose.Neužtenka vien tik žinoti gero tono ir elgesio taisykles, bet jas reikalinga įgyvendinti.

Mūsų kiekvieno darbas-tai suburta grupė žmonių su skirtingais charakteriais, nuomonėmis, požiūriais.Visi jie yra susiję darbo saitais, vieni nuo kitų priklauso. Viršininkas naujai priimdamas žmogų į darbą neprivalo atsižvelgti į tai, ar šis žmogus pritaps prie kolektyvo.Ten, kur darbuotojai dirba vienas šalia prie kito automatiškai atsiranda trintis, tuo labiau, kai žmonės nesugeba atskirti profesinį gyvenimą nuo privataus gyvenimo. Tuomet siekiams išlaikyti distanciją tarp kolegų, tai pavyksta tik nustačius tam tikras taisykles.

Dirbantis žmogus nėra atskiras vienetas, jis priklauso tiems skaičiams, kurie sudaro dešimtį.Tai ir yra vadinama komanda. Komandoje dirbdami žmonės dalijasi gyvenimu ir gali funkcionuoti tik tuomet, kai laikomasi tam tikrų komandinio žaidimo taisyklių.Gerą atspalvį priduoda komandai geras tonas, susijęs su elgesio normomis.
Komandoje bendras darbas, tai pagrindinis reikalavimas. Organizacijos ar firmos skyriaus, padalinio darbuotojai sudaro grupę, kuri laikui bėgant tampa vieninga ir profesionali. Tai reiškia, kad ši grupė praeityje paliko dinamiškus procesus, o kiekvienas darbuotojas integravosi į kolektyvą.
Šią nusistovėjusią struktūrą gali pažeisti naujai atėjęs kolektyvo narys, tačiau tai laikina, kadangi naujas kolektyvo (komandos) narys stengsis tinkamai elgtis ir laikysis čia nusistovėjusių taisyklių.
Organizacija labiau linkusi samdyti ir išlaikyti darbuotojus, jeigu šie darbuotojai:
· žino, ką jie veikia
· žino, ko iš jų tikimasi
· žino, kad jie yra vertinami
· yra suintriguoti
· yra palaikomi
· žino, kur jie eina
· gauna naujausią informaciją
Gerai atlikti darbai suteikia motyvaciją.Instrukcija pasakoma, kaip atlikti “daryk taip, kaip aš darau”.

Rangų sistema organizacijose susideda iš įvairių pakopų. Paprastai mažesnėms organizacijoms nurodymai, įsakymai duodami iš aukščiau stovinčių organizacijų. Taip pat organizacijose yra rangų sistema.Vienas iš pavyzdžių būtų – viršininkas, viršininko pavaduotojas, tarnautojai, techninis personalas.
Geras vadovas paskirstydamas žmonėms užduotis ar darbus, leidžia žmonėms žinoti:
· ką reikia daryti
· kodėl tai reikia daryti
· kada tai reikia daryti
· kokio rezultato tikimasi
· kas jiems asmeniškai iš to bus
· kokia valdžia suteikiama
Gal pravartu būtų kiekvienam kolektyvui turėti rangų sistemą? Todėl kyla klausimas, kas yra kolektyvas? Galima būtų atsakyti, kad tai yra kolegų grandinė, atliekant susijusius arba vienas kitą papildančius darbus. Idealu, kai kolegos dirba ranka rankon, tai reiškia, kad kiekvienas dirba jam paskirtą darbą, neapleisdamas savo tiesioginio darbo ar nesudarydamas kitiems konkurencijos.

Kolektyvinis darbas- tai bendradarbiavimas kolegų tarpe. Geras bendradarbis kolektyve yra tas, kuris turi organizacinių gabumų ir improvizavimo talentą, yra lankstus. Kolektyvas siekia bendro tikslo ir kiekvienas supranta, kad be jo asmeninio indėlio kiti užsibrėžto tikslo nepasieks.

Geriems santykiams kolektyve palaikyti, kad nusistovėtų harmonija, reikalinga:
· atvirumas
· diskusija
· intensyvumas
· kolegiškumas.

INTERVIU

Pabendrausime su keletu žmonių, tikslu išsiaiškinti ir įvertinti informaciją apie žmones, kaip darbuotojus, darbą įmonėje ar organizacijoje. Apsilankysime firmoje “Šerkšnas” ir pakalbėsime su firmos savininku Virgilijumi Šerkšnu.

Klausimas. Sakykite, kokiais kriterijais vadovaujatės priimdami žmones į darbą?

Atsakymas. Pirmiausia paprašau, kad prisistatytų, nes prisistatymo metu žmonės apie save labai daug pasako.

Klausimas. Ar Jūsų kolektyvas didelis?
Atsakymas. Nėra didelis. Prieš kelerius metus buvo didesnis, bet dabar mes puikiai susitvarkome ir su esamu skaičiumi žmonių.
Klausimas. Dėl kokios priežasties neplečiate kolektyvo?
Atsakymas. Šiuo metu dirbantys žmonės puikiai atlieka visas savo darbines funkcijas.
Klausimas. Ar savarankiški Jūsų darbuotojai?
Atsakymas. Galiu atsakyti tik teigiamai.
Klausimas. Ar dažnai kreipiasi į Jus su iškilusiais neaiškumais?
Atsakymas. Nepasakyčiau, kad labai dažnai. Kai iškyla tikrai rimta problema, tuomet ir kreipiasi.
Klausimas. Ar Jūsų kolektyvas dirba kaip komanda?
Atsakymas. Manau, kad taip.
Klausimas. Kuo tai pasireiškia?
Atsakymas. Visų pirma, tai kiekvienas savarankiškai atlieka savo turimą ir naujai paskirtą darbą. Mano firmoje viskas labai glaudžiai yra susiję, todėl darbuotojai tarpusavyje bendraudami ir perduodami reikiamus duomenis, apjungia juos į visumą. Vėliau gaunami rezultatai, tik džiugina mene.
Klausimas. Ar Jūs esate patenkintas savo darbuotojais?
Atsakymas. Taip, kadangi jie yra tikrai darbštūs, protingi, reiklūs sau ir kitiems.
Klausimas. Kokį išsilavinimą Jūsų darbuotojai privalo turėti, kad galėtų dirbti?
Atsakymas. Aukštasis nebūtinas, nes yra žmonių, kurie ir nebaigę aukštojo mokslo studijų yra gabūs ir puikiai atlieka visus jiems pavestus darbus.
Klausimas. Kokį išsilavinimą Jūsų darbuotojai privalo turėti, kad galėtų dirbti?
Atsakymas. Konkrečiai aš nereikalauju. Kiek man žinoma šiais laikas daugumoje valstybinių biudžetinių įstaigų tarnautojai privalės turėti aukštąjį išsilavinimą, ar žemesnio lygio išsilavinimą, kad galėtų dirbti savo darbo vietose, nes to reikalaus įstatymai ir darbdaviai, bet kadangi čia privati firma, tai šis atvejis mano firmoje negalioja.
Klausimas. Ar Jūsų firmoje dirba žmonės su aukštuoju išsilavinimu?
Atsakymas. Taip.
Klausimas. Dar kartą grįžkime prie klausimo apie darbą komandoje. Ar komandinis darbas efektyvus ir pateisina Jūsų lūkesčius?
Atsakymas. Taip, pateisina lūkesčius.
Klausimas. Ar žmonės moka dirbti komandoje?
Atsakymas. Taip. Tai gaunasi savaime, nereikalingi papildomi nurodymai ar pamokymai ir t.t.
Dėkoju už pokalbį.

Analogiški klausimai buvo pateikti biudžetines įstaigos vadovui (pavardė neskelbiama).

Klausimas. Sakykite, kokiais kriterijais vadovaujatės priimdami žmones į darbą?

Atsakymas. Manau, kad ir kaip kiekvienas darbdavys, paprašau prisistatyti.
Klausimas. Ar Jūsų kolektyvas didelis?
Atsakymas.Taip.
Klausimas. Dėl kokios priežasties neplečiate kolektyvo?
Atsakymas. Mūsų organizacijoje daro vietų skaičius priklauso nuo aukščiau
stovinčios organizacijos.
Klausimas. Ar savarankiški Jūsų darbuotojai?
Atsakymas. Taip,nes ne pirmi metai dirba.
Klausimas. Ar dažnai kreipiasi į Jus su iškilusiais neaiškumais?
Atsakymas.Tikrai nedažnai. Kadangi daugumoje jie yra sprendžiami kolektyvo viduje.
Klausimas. Ar Jūsų kolektyvas dirba kaip komanda?
Atsakymas.Manau, kad taip.
Klausimas. Kuo tai pasireiškia?
Atsakymas.Darbuotojai dirbdami pavestą konkrečią užduotį, nepamiršta turintys ir tiesioginių pareigų.
Klausimas. Ar Jūs esate patenkintas savo darbuotojais?
Atsakymas. Džiaugiuosi, kad mano vadovaujamame kolektyve dirba tokie darbštūs žmonės.
Klausimas. Kokį išsilavinimą Jūsų darbuotojai privalo turėti.?
Atsakymas. Dalis darbuotojų privalo turėti tik aukštąjį išsilavinimą, kita dalis aukštesnįjį ir kt.
Klausimas. Ar žmonės moka dirbti komandoje?
Atsakymas.Taip.

Trečiam respondentui buvo užduoti tie patys klausimai, kalbėtasi su individualios įmonės savininku (pavardė neskelbiama).
Klausimas. Sakykite, kokiais kriterijais vadovaujatės priimdami žmones į darbą?

Atsakymas. Paprašau papasakoti apie save ir pateikti rekomendacijas, kurias turi su savimi. Tai padeda man apsispręsti ar tinkamas darbuotojas.
Klausimas. Dėl kokios priežasties neplečiate kolektyvo?
Atsakymas. Šiuo metu pakankamas žmonių skaičius. Didesnio kolektyvo finansiškai negalėčiau išlaikyti.
Klausimas. Ar savarankiški Jūsų darbuotojai?
Atsakymas.Nenoriu būti kritiškas, bet manau, kad trūksta savarankiškumo.
Klausimas. Ar dažnai kreipiasi į Jus su iškilusiais neaiškumais?
Atsakymas. Taip.
Klausimas. Ar Jūsų kolektyvas dirba kaip komanda?
Atsakymas. Ne.
Klausimas. Ar Jūs esate patenkintas savo darbuotojais?
Atsakymas. Jiems trūksta patirtis, bet iš esmės taip.
Klausimas. Kokį išsilavinimą Jūsų darbuotojai privalo turėti?
Atsakymas. Pirmumą suteikiu aukštajam išsilavinimui.
Klausimas. Ar Jūsų firmoje dirba žmonės su aukštuoju išsilavinimu?
Atsakymas. Taip.

IŠVADOS

Apibendrinus interviu galima pasakyti, kad daugelyje organizacijų ir kolektyvų komandinio darbo supratimas nėra svetimas, nes tai efektyviai ir greitai atliktas darbas, ko negalėtų padaryti dirbdamas vienas asmuo. Komandinis darbas todėl ir vertinamas, kad duoda efektingą rezultatą
Darbo kolektyvas, tai šeima, susidedanti iš skirtingų charakterių, skirtingo amžiaus, požiūrių ir išsilavinimo žmonių. Darbo kolektyvuose praleidžiame didelę dalį savo laiko, todėl turime kolektyve elgtis etiškai ir profesionaliai. Kiekvienas mūsų turi siekti darnos kolektyve ir tai pradėti nuo savęs. Etikos taisyklių žinojimas, jų taikymas ir laikymasis pravers visiems, nes ne tik, kaip mes atliekame savo darbą, bet ir kaip mes elgiamės, bendraujame kolektyve formuoja nuomonę apie mus. Būtina neprarasti pasitikėjimo savimi ir laikytis takto.

LITERATŪRA

1. Amy Vanderbilt. Viskas apie etiketą. “Melsa” 1996, “Algarvė” 1996.
2. Inga Volf. Šiuolaikinis etiketas. Lektūra, 1996.
3. Dalia Vyšniauskienė, Virginijus Kundrotas. Verslo etika. Vadovėlis. Kaunas. Technologija, 1999.
4. Gertrud Teusen. Tarnybinis etiketas. Leidykla “Vaga”, 1997.

Turinys

I. Įžanga. 1
II. Trumpa literatūros apžvalga.
II. 1. Vadovo elgesys su pavaldiniais. 2-3
II. 2. Santykiai su viršininkais 3-4
III. Etikos problema
III. 1. Etikos problema
III. 2. Apgavystė 4-5
IV. Darbas komandoje ir rangų sistema 9-11
V. Interviu 11-14
VI. Išvados 15
VII. Literatūra 16

Leave a Comment