meile

Meilės svarba
Meilė kantri, meilė maloninga, ji nepavydi; meilė nesididžiuoja ir neišpuiksta [I Korintiečiams 13,4].

Nebūna meilės be maloningumo. Meilė be maloningumo – tarsi pavasaris be gėlių ar ugnis be kaitros. Prisiminkite Pauliaus raginimą: ,,Verčiau būkite malonūs, gailestingi, atlaidūs vieni kitiems, kaip ir Dievas Kristuje jums buvo atlaidus“ (Efeziečiams 4,32). Tokia yra meilė. Dabar pažiūrėkime, kokia ji nėra.

,,Ji nepavydi.“ Meilė nepavydi, o tai reiškia, jog jai gana to, ką turi. Visi mes žinome, kad gyvenimas pilnas nelygybės. Vieni žmonės daug turtingesni už kiitus, tad kai kurie krikščionys sako: ,,Kodėl Dievas palaimino šį žmogų tokiais turtais, o man neduoda nė trupučio to, ką turi jis?“ Meilė pripažįsta, kad egzistuoja nelygybė, tačiau pasitenkina tuo, ką turi. Prisiminkite, jog pati pirmoji žmogžudystė – kuomet Kainas nužudė Abelį – buvo padaryta iš pavydo.

Mums derėtų pasimokyti iš Jono Krikštytojo pavyzdžio. Šis vyras nepavydėjo Jėzui, kad Jo tarnystė žmonėse darėsi vis populiaresnė. Jonas kalbėjo: ,,Jam skirta augti, o man – mažėti“ (Jono 3,30). Suprasdami, kad mūsų visų dalia skirtinga ir kad kiekvienas išš mūsų turime skirtingą tarnystę dėl Viešpaties, turėtume apsvarstyti žodžius, kuriuos mūsų Viešpats kalbėjo Petrui: ,,. Jei aš noriu, kad jis pasiliktų, kolei ateisiu, kas gi tau? Tu sek paskui mane!“ (Jono 21,22). Beikonas (Bacon) sakė, kad pavydas ,,yra niekingas prisirišimas ir la

abiausiai sugedęs dalykas pasaulyje“.

Pavyzdžiui, Jehonatanas buvo vyras, mylėjęs kitą nepavydžia meile. Būdamas karalaitis, Jehonatanas nepavydėjo Dovydui, nors žinojo, kad šis atsisės į sostą vietoj jo.
,,Meilė nesididžiuoja.“ Mofitas (Moffitt) verčia: ,,nesistengia pasirodyti“. Ji nėra pagyrūniška ar mėgstanti pasirodyti. Žinot, pasipūtimas visuomet būna vulgarus.

[.]

Meilė ,,neišpuiksta“. Tai reiškia, kad ji neskraido padebesiais – nepasipučia. Jūs žinote, ką reiškia, kai, važiuojant automobiliu, prakiūra padanga. Deja, panašūs atvejai dažni ir tarp krikščionių, nes daugelis yra pasipūtę. Išsileidus orui, nelieka nieko!

Ji nesielgia netinkamai, neieško sau naudos, nepasiduoda piktumui, pamiršta, kas buvo bloga [I Korintiečiams 13,5]

Meilė nesielgia netinkamai, tai yra, keistai, ypatingai. Tiesa, pirmame Petro laiške mes vadinami ,,ypatingais žmonėmis“ (Kosto Burbulio vert.), tačiau neturėtume laikyti savęs ypatingais. Pažodžiui ,,ypatingi žmonės“ yra ,,žmonės Joo nuosavybei“. Mes turime būti paslaugūs ir mandagūs. Negalime būti grubūs, ar elgtis kaip nepažįstami žmonės. Nelaimei, šiandien jau nieko nestebina religija, kurią galima būtų pavadinti nemiela. Tačiau meilė nesielgia netinkamai.
Meilė ,,neieško sau naudos“. Ji atsižvelgia į veiksmų motyvus; kitaip tariant, klausia: ,,Kam aš tai darau?“ Atsistatydinęs iš pastoriaus pareigų, galėjau ištirti savo širdį kaip niekad anksčiau. Ištyriau motyvus, kurie skatina mane veikti. Ar aš darau tai iš meilės Kristui? Tai labai svarbus klausimas. Meilė yra tarnavimo slėpinys.

Ji ,,nepasiduoda pi

iktumui“ arba ,,nesusierzina” (prof. A. Jurėno vert.). Susierzinimas yra dorųjų yda. Manau, ši yda būdinga daugeliui iš mūsų.

Meilė ,,pamiršta, kas buvo bloga“. Kostas Burbulys verčia: ,,nemąsto piktai“. Liūdna matyti žmones skleidžiant paskalas. Kai kurie krikščionys susemia visą purvą. Jų kalbos dviprasmiškos ir įtaigios.

nesidžiaugia neteisybe, su džiaugsmu pritaria tiesai [I Korintiečiams 13,6].

Meilė nesidžiaugia neteisybe, bet džiaugiasi tiesa. Kas džiugina jūsų širdį? Gėris ar blogis? Katras iš šių dviejų dalykų? Ar džiūgaujate, išgirdęs ką nors bloga apie savo priešą arba žmogų, kuris jums nepatinka? Ar, atvirkščiai, liūdite, matydami, kaip kenčia jūsų priešas?

Ji visa pakelia, visa tiki, viskuo viliasi ir visa ištveria [I Korintiečiams 13,7].

Meilė visa pakelia. Žodis ,,pakelia“ turi apsaugos prasmę. Meilė išskleidžia skėtį kitiems virš galvų.

Meilė ,,visa tiki“. Tai nereiškia, kad ji paikai patikli ar kad meilė nežiūri į žmones įtariai.

Meilė ,,viskuo viliasi“. Ak, kokia ji optimistiška!

Meilė ,,visa ištveria“. Ji išlieka stipri išmėginimuose.

Iš skaitytų eilučių matome, jog meilė yra abstraktus daiktavardis. Tačiau ji neturi likti abstrakti. Reikia, kad meilė virstų gyvenimu ir veiksmu. Ji turi pasireikšti veiksme kantrumu, maloningumu, be pavydo ir be puikybės.

MEILĖS PASTOVUMAS — JOS PERGALĖ

Meilė niekada nesibaigia. Išnyks pranašystės, paliaus kalbos, baigsis pažinimas [I Korintiečiams 13,8].

Meilė niekada nesibaigia. Št

tai kodėl skyriaus gale pasakyta: ,,Taigi dabar pasilieka tikėjimas, viltis ir meilė – šis trejetas, bet didžiausia jame yra meilė.“ Meilė išlieka. Ji pastovi.
Elizabeta Baret Brauning (Elizabeth Barrett Browning) savo eilėraštyje ,,Kitados aš mylėjau“ rašo: ,,Tie, kurie įsivaizduoja kitados mylėję, nėra mylėję niekada“, ir: ,,Meilė žvelgia už laiko ir erdvės ribų, apglėbdama amžinybę.“ Meilė nemirtinga. Ji nenugalima, nepalaužiama ir neapviliama.
Aistringa meilė sudega nelyginant šiaudų kūgis ir iš jos nelieka ničnieko. Štai kodėl šiandien tiek daug skyrybų. Matote, tokia meilė nepajėgi išlaikyti kartu dviejų širdžių. Tikroji meilė amžina. Ji pastovi. Štai tokia yra Dievo meilė. Tai nuostabu! Dievo meilė žvelgia už laiko ir erdvės ribų, apglėbdama amžinybę. Kristus niekada nenustojo mylėjęs. Negalite padaryti nieko, kad Jis jūsų nemylėtų. Joks nusidėjėlis nėra padaręs neatleistinos nuodėmės. Gal jūs netikite Dievu, tačiau Jis vis tiek jus myli. Gal esate padaręs pačią didžiausią nuodėmę, bet Dievas myli jus vis viena. Negalite padaryti nieko, dėl ko Jis jūsų nebemylėtų. Norėdami išvengti lietaus, galime išskleisti sau virš galvos skėtį, tačiau mes nepajėgūs sustabdyti lietaus. Lygiai taip pat negalite sustabdyti Dievo meilės – net jei esate po nuodėmės ar netikėjimo skėčiu.

Neteisinga sakyti vaikams, kad Dievas jų nemylės. Vaikystėje lankydavau sekmadieninę mokyklą kartu su visa šutve pasiutusių vaikpalaikių –

aš buvau vienintelis geras berniukas visoje klasėje! Mokytoja sakydavo mums: ,,Jei ir toliau taip elgsitės, Dievas jūsų nemylės.“ Aš vis galvodavau: ,,Iš tikrųjų Dievas negali manęs labai mylėti.“ Tačiau Jis mylėjo, nors ir buvau netikęs. Kaip nuostabu žinoti, jog Dievas mus myli!

Iš J. V. McGee Biblijos studijų ciklo “Kelionė Biblijos puslapiais”, kurį transliuoja “Gerosios Naujienos Centras”.

Leave a Comment