Lietuvos ūkio plėtros kryptys ir galimybės

Turinys

Turinys 2
Įvadas 3
Bendrieji Lietuvos ūkio raidos rodikliai 4
Bendrasis vidaus produktas 5
Pramonė 8
Prekyba ir paslaugos 9
Žemės ūkis 10
Gyventojų pajamos ir išlaidos 13
Kainos 15
Išvados 17Įvadas
Bendrieji Lietuvos ūkio raidos rodikliai, bendras vidaus produktas, pramonė, prekyba ir paslaugos, užimtumas ir nedarbas bei gyventojų pajamos ir išlaidos priklauso ne tik nuo valstybės, bet ir nuo gyventojų, taip pat nuo jų tarpusavio santykių ir ryšių.
Šio referato tikslas yra išsiaiškinti pakitimus bei problemas pramonėje, prekyboje, taip pat atsižvelgti į gyventojų užimtumą ir nedarbą,bendrą vidaus produktą, įvykusius per pastaruosius kelerius metus.
Ši tema yra aktuali visiems gyventojams bei vyriausybei, kaip viisas šias problemas ir pakitimus išspręsti,kad nebūtų tarpusavio nesutarimų, konfliktų.
Šis referatas susideda iš keleto svarbiausių temų, kurios yra aktualios išsiaiškinti kiekvienos šios temos problemą ir rasti tinkamą sprendimą.
Pirmoje dalyje, kuri vadinasi Bendrieji Lietuvos ūkio raidos rodikliai, nagrinėjama spartus ekonomikos augimas. Antroje dalyje, kuri vadinasi Bendras vidaus produktas,nagrinėjama BVP pokyčiai Lietuvoje veikusiomis kainomis.
Trečioje dalyje, kuri vadinasi Pramonė, išsamiai aprašoma parduotos pramonės produkcijos apimtis. Taip pat kiek didžiosios bendrojo vidaus produkto dalies tenka asmeninio vartojimo ir vyriausybės vartojimo išlaidoms.
Ketvirtoje dalyje, kuri vaadinasi Prekyba ir paslaugos, nagrinėjama sparčiai auganti vidaus paklausa, mažmeninė prekyba ir mokamų paslaugų paklausa.
Paskutinėse trijose dalyse aktualiomis temomis aiškinamasi augalininkystės ir gyvulininkystės produkcijos gamybos apimties padidėjimas. Taip pat nagrinėjama pagrindinės gyventojų pajamos ir išlaidos.Bendrieji Lietuvos ūkio raidos rodikliai
2004 metais tęsėsi pa

astarųjų metų spartus ekonomikos augimas. Išankstiniu vertinimu, 2004 metais šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) siekia 61,9 mlrd. Lt, o augimas – 6,7 proc., palyginti su 2003 metais (ž. 1 lent.). Didžiausias pakilimas buvo su gamyba ir vartojimu susijusiose veiklos rūšyse: pramonėje, didmeninėje ir mažmeninėje prekyboje. Paklausa vidaus rinkoje didėjo sparčiai – mažmeninė prekių apyvarta per metus išaugo 9,3 proc. Vartojimo augimą rodo 14,0 proc. Išaugusi restoranų, barų ir kitų maitinimo įmonių apyvarta ir 10,6 proc. Daugiau gyventojams suteiktų mokamų paslaugų. Apdirbamosios gamybos produkcijos pardavimo apimtis per metus padidėjo 11,9 proc., o visos pramonės produkcijos parduota 10,8 proc. daugiau. Vienas iš kylančios ekonomikos rodiklių yra 12,6 proc. išaugusios, palyginti su 2003 metais, investicijos. Išankstiniais duomenimis, 2004 metais šalies teritorijoje investuota 10096,8 mln. Lt. Prekių eksportas per metus išaugo 21,0 proc., o importas – 15,8 proc. Kadangi importo augimas 2004 metais buvo spartesnis, paalyginti su 2003 metais, tai lėmė neigiamo užsienio prekybos balanso padidėjimą 2,4 proc. sausio mėnesį sumažėjo iki 6,0 proc. gruodžio mėnesį. Šalies ūkio darbuotojų vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis padidėjo 6,5 proc., palyginti su 2003 metais. Kadangi 2004 metais buvo 2,9 proc. infliacija, realaus darbo užmokesčio augimas siekė 5,6 proc. Gyventojų indėliai sparčiai didėjo ir metų pabaigoje siekė 9,8 mlrd. Lt.

1 lentelė. Pagrindiniai Lietuvos socialiniai ir ekonominiai rodikliai 2001- 2004 metais

2001 2002 2003 2004
Gyventojų skaičius, tūkst. (a) 3475,6 3462,6 3445,9 3425,5
Nearbo lygis (gyventojų užimtumo tyrimo duomenimis), proc. (c) 17,4 13,8 12,4 11,4
Bendrasis vidaus produktas veikusiomis kainomis, mln. Lt (b) 48379 51643 56179 61898
Bendrojo vidaus produkto pokytis, proc. (b) 6,4 6,8 9,7 6,7
Bendroji žemės ūkio produkcija ve

eikusiomis kainomis, mln. Lt (b) 4501,7 4303,3 4375,6 4600,0
Mažmeninė prekių apyvarta, mln. Lt (b) 14091 15640 17641 19613
Eksportas, mln. Lt (b) 17117 19117 21263 25728
Importas, mln. Lt (b) 24241 27479 29438 34096
Gyventojų indėliai, mln. Lt (a) 6357 6878 7887 7887

(a) – laikotarpio pabaigoje; (b) – per metus; (c) – vidutiniškai per metusBendrasis vidaus produktas
2003 metais nacionalinės sąskaitos buvo perskaičiuotos 2000 metų lyginamosiomis kainomis, ir todėl ankstesnių metų BVP buvo ne tiktai patikslintas, bet ir remiasi kita baze (žr. 1 pav.). išanktiniais vertinimais šalies BVP veikusiomi kainomis 2004 metais gali siekti apie 61,9 mlrd. Lt, o realusis BVP augimas – 6,7 proc. BVP pokyčiams per metus akivaizdžiai įtako turi sezoniškumas ( žr. 2 lent.), tačiau, palyginti su praėjusių metų atitinkamais laikotarpiais, BVP nuolat augo.
Palyginti su 2003 metais, sparčiausiai bendroji produkcija ir bendroji pridėtinė vertė augo šiose ūkio veiklos rūšyse: apdirbamojoje gamyboje, vidaus prekyboje, transporto, sandėliavimo ir ryšių veikloje, viešbučių ir restoranų veikloje (žr.3 lent.), o sumažėjo žuvininkystė (tik bendroji proukcija) ir kasybos ir karjerų ekplotavimo veikloje.
Informatyvūs ūkinės veiklos efektyvumo požiūriu yra bendrosios produkcijos ir bendrosios pridėtinės vertės, palyginti su 2003 metais, pokyčiai. Sparčiau nei bendroji pridėtinė vertė augusi benroji produkcija apdirbamosios gamybos, elektros, dujų ir vandens tiekimo, transporto, sandėliavimo ir kitų ryšių veiklose rodo sumažėjusį bendrą ūkinės veiklos efektyvumą šiose ekonominės veiklos rūšyse, kadangi sparčiau idėjo tarpinis vartojimas. Tačiau sveikatos ir socialinio darbo, švietimo, valstybės valdymo veiklos rūšyse sparčiau augo bendroji pridėtinė vertė.

1pav. BVP pokyčiai Lietuvoje lyginamosiomis 2000 metų kainomis

(palyginti su an

nkstesniu laikotarpiu, procentais)

2 lentelė. BVP kitimas lyginamosiomis 2000metų kainomis (procentais)

2003 2004

1 ketv. 2 ketv. 3 ketv. 4 ketv. 1 ketv. 2 ketv. 3 ketv. 4 ketv.
Palyginti su ankstesniu ketvirčiu -5,1 7,8 12,7 -3,3 -8,9 8,1 11,1 -2,3
Palyginti su praėjusių metų atitinkamu ketvirčiu 9,9 8,0 9,3 11,5 7,1 7,3 5,8 6,4

Palyginti su 2003 metais, bendrosios pridėtinė vertės struktūroje išaugo apdirbamosios gamybos (nuo 19,8 iki 21,1 proc.) ir prekybos (nuo 17,8 iki 18,4 proc.) lyginamoji dalis, o sumažėjo žemės ūkio, medžioklės ir miškininkystės (nuo 6,1 iki 5,7 proc.) lyginamoji dalis.
Skaičiuojant BVP išlaidų metodu, didžioji bendrojo vidaus produkto dalis tenka asmeninio vartojimo ir Vyriausybės vartojimo išlaidoms (žr.4 lent.).Asmeninio vartojimo išlaidos 2004 metais padidėjo augant gyventojų pajamoms.Valdžios sektoriaus vartojimo išlaidos augo lėčiau.Padidėjo išlaidų inveticijoms lyginamoji dalis, kadangi sparčiai augo išlaidos bendrajam pagrindiniam kapitalui formuoti, o ypač didėjo atsargos. Aukštas išliko užsienio prekybos intensyvumas.

3 lentelė. Bendroji produkcija ir bendroji pridėtinė vertė 2004metais

Bendroji produkcija(BP) Bendroji pridėtinė vertė(BVP) BP,palyginti su 2003m.proc. BVP,palyginti su 2003m.proc.

mln. Lt proc. mln. Lt proc.
Žemės ūkis,medžioklė 5303,2 5,0 3154,2 5,7 -0,2 -0,2
Žuvininkystė 188,7 0,2 46,1 0,1 -19,7 2,5
Kasyba,karjerų eksplotavimas 576,9 0,5 317,4 0,6 -4,6 -8,3
Apdirbamoji gamyba 35103,2 33,1 11674,0 21,1 12,3 11,4
Elektros,dujų ir vandens tiekimas 5104,6 4,8 2391,3 4,3 5,7 5,0
Statyba 8092,0 7,6 3980,1 7,2 4,0 4,0
Vidaus prekyba 14697,0 13,8 10162,4 18,4 10,4 10,4
Viešbučiai ir restoranai 1258,9 1,2 856,7 1,6 6,1 7,0
Tranportas,sandėliavimas,ryšiai 12007,5 11,3 7428,9 13,,4 8,3 7,8
Finansinis tarpininkavimas 2052,0 1,9 1307,5 2,4 5,0 5,1
Nekilnojamas turtas,verslo veikla 7811,5 7,4 5477,0 9,9 2,7 2,3
Valstybės valymas,gynimas 4930,0 4,6 2907,0 5,3 0,7 4,4
Švietimas 3783,5 3,6 3074,2 5,6 7,7 4,8
Sveikata,socialinis darbas 2491,6 2,3 1584,8 2,9 2,0 1,7
Kita veikla 2682,2 2,5 1645,4 3,3 3,3 1,8
Privati namų ūkių veikla 74,4 0,1 74,4 0,1 -3,3 -3,3
Iš viso 106157,2 100,0 55240,3 100,0 6,7 6,7

4 lentelė. BVP,skaičiuojant išlaidų metodu, 2004 metais

Mln. Lt Proc. Palyginti su 2003m. proc.
BVP 61897,7 100,0 6,7
Galutinio vartojimo išlaidos 51451,9 83,1 8,7
Namų ūkio vartojimo 40223,9 65,0 9,3
Valdžios sektoriaus vartojimo 11029,5 .17,8 6,7
Bendrasis kapitalo formavimas 14340,2 23,2 23,0
Bendrojo pagrindinio kapitalo formavimas 13585,4 21,9 12,3
Atsargų pasikeitimai 732,6 1,2 130,0
Vertybių įsigijimas 22,1 0,04 36,7
Prekių ir paslaugų eksportas 32634,3 52,7 4,3
Prekių ir paslaugų importas 36528,7 59,0 13,4Pramonė
2004 metais parduotos produkcijos apimtis veikusiomis kainomis siekė daugiau kaip 35 mlrd. Lt. Skaičiuojant lyginamosiomis 2000 metų kainomis, 2004 metais, palyginti su 2003 metais, produkcijos parduota 10,8 proc. daugiau (žr. 5 lent.).
67 proc. kasybos ir karjerų eksplotavimo pramonės produkcijos apimties sudarė ne

evalytos naftos gavyba. Apdirbamojoje gamyboje didžiausią lyginamąją dalį sudarė maisto produktų ir gėrimų gamyba (15,9 proc.), drabužių siuvimas, kailių išdirbimas ir dažymas (5,3 proc.), medienosir medienos dirbinių (5,2 proc.), rafinuotų naftos produktų (4,4 proc.) ir tekstilės gaminių gamyba (4,6 proc.).
Labiausiai išaugo šių šakų produkcijos pardavimas: medicinos pramonės gaminių (90,2 proc.), baldų(42,3 proc.),kitų transporto priemonių gaminių (33,5 proc.), pagrindinių metalų gaminių (29,8 proc.), elektros mašinų ir aparatūros (14,4 proc.), guminių ir plastikinių gaminių (14,1 proc.).
2004 metais 60,1 proc. parduodamos produkcijos buvo eksportuota. Daugiausia produkcijos eksportui buvo skirta šiose veiklos rūšyse: metalo atliekų ir laužo perdirbimo (84,5 proc.), elektros mašinų ir aparatūro gamybos (81,8 proc.), chemikalų ir chemijos pramonės gaminių gamybos (81,7 proc.),drabužių siuvimo, kailių išdirbimo ir dažymo gaminių gamybos (81,3 proc.), tekstilės gaminių gamybo (79,7 proc.), rafinuotų naftos produktų gamybos (79,7 proc.), radijo, televizijos ir ryšių įrangos bei aparatūros gaminių gamybos (75,7 proc.).

5 lentelė. Parduota pramonės produkcija 2004 metais (be PVM ir akcizo)

Mln. Lt Eksportuotos produkcijos dalis, proc. Struktūra, proc. Pokytis,palyginti su 2003m.,proc.
Visa pramonė 35473,5 60,1 100,0 10,8
Kasyba ir karjerų eksploatavimas 465,7 46,3 1,3 -7,6
Elektros,dujų ir vandens tiekimas 5529,1 – 15,6 7,3Prekyba ir paslaugos
Sparčiai augant vidaus paklausai, mažmeninės prekybos, variklinių transporto priemonių ir motociklų, jų techninės priežiūros ir remonto, automobilių degalų mažmeninės prekybos įmonių apyvarta (be PVM), išankstiniais 2004 metų duomenimis, sudarė 19612,8 mln. Lt ir, palyginti su 2003 metais, padidėjo 9,3 proc. (žr. 6 lent.).Įmonių, prekiaujančių ne maisto prekėmis (neįskaitant automobilių), apyvarta palyginamosiomis 2000 metų kainomis išaugo 15,1 proc., maisto prekėmis, alkoholiniais gėrimais ir tabako gaminiais – 7,2 proc.Restoranų, barų ir kitų maitinimo įstaigų apyvarta (be PVM) 2004 metais sudarė 586,9 mln. Lt ir, palyginti su 2003 metai, lyginamosiomis kainomis padidėjo
14,0 proc. Mažmeninė prekių apyvarta turgavietėse (išskyrus prekiaujančias automobiliais) 2004 metai sudarė 1216,2 mln. Lt., ir, palyginti su 2003 metais, sumažėjo 1,1 proc. 2004 metais taip pat išaugo mokamų paslaugų paklausa. Jų buvo suteikta 10,6 proc. daugiau negu ankstesniais metais (žr. 7 lent.).
Sparčiausiai augo poilsio organizavimas, kultūros ir sporto veikla – 20,3 proc., švietimo paslaugos – 15,9 proc., mašinų ir įrenginių be operatoriaus ir asmeninių bei namų ūkio reikmenų nuoma – 14,4 proc., kompiuteriai ir su jais susijusi veikla – 11,5 proc.

6 lentelė. Prekybos ir maitinimo įmonių apyvarta 2004 metais

Apyvarta Palyginti su
2003m.,proc.

mln. Lt proc.
Mažmeninė prekyba,įskaitant prekybą variklinėmis transporto priemonėmis ir motociklais, jų techninę priežiūrą ir remontą, automobilių degalų mažmeninę prekybą
19612,8
100,0
9,3
Variklinių transporto priemonių ir motociklų pardavimas, techninė priežiūra ir remontas, automobilių degalų mažmeninė prekyba
6822,9
35,3
6,8
Mažmeninė prekyba, išskyru variklinių transporto priemonių ir motociklų prekybą 12789,9 64,7 10,7
Restoranai, barai ir kito maitinimo įstaigos 586,9 2,9 14,0
Turgaviečių apyvarta 1216,2 – -1,1

7 lentelė. Paslaugų įmonių suteiktos paslaugos 2004 metais

Įmonių pajamos Palyginti su
2003m.,proc.

mln. Lt proc.
Iš viso 7902,3 100,0 10,6
Asmeninių ir namų ūkio reikmenų taisymas 24,6 0,3 9,5
Nekilnojamo turto operacijos 1220,6 15,4 4,6
Mašinų, įrenginių be operatoriaus ir asmeninių bei namų ūkio reikmenų nuoma 143,0 1,8 14,2
Kompiuteriai ir su jais susijusi veikla 593,1 7,5 11,5
Kita verslo veikla 2474,3 31,3 14,1
Švietimas 384,8 4,9 15,9
Sveikatos priežiūra ir socialinis darbas 1834,7 23,2 7,4
Nuotekų ir atliekų šalinimo, sanitarinių sąlygų užtikrinimo

ir panaši veikla 428,1 5,4 6,9
Poilsio organizavimas, kultūros ir sporto veikla 646,5 8,2 20,3
Kita paslaugų veikla 152,7 2,0 2,9Žemės ūkis
Išankstiniais skaičiavimais, 2004metais, palyginti su 2003 metais, žemės ūkio produkcijos apimtis padidėjo 2 proc. Augalininkytės produkcijos apimtis 2004 metais sumažėjo 2 proc., o gyvulininkytės produkcijo apimti paiėjo 8 proc.
2004 metais, palyginti su 2003 metais, realizuota gyvulių ir paukščių skersti (gyvuoju svoriu) 6 proc. daugiau, primelžta pieno 3 proc. ir surinkta kiaušinių 5 proc. daugiau (žr. 8 lent.).2004 metais, palyginti su 2003 metais, gyvulių ir paukščių supirkta 7 proc., o pieno, perskaičiuoto į bazinį riebumą, – 12 proc. daugiau.
Per 2004 metus javų supirkta 25 proc. ir rapsų 56 proc. daugiau. Dėl gamtinių sąlygų vaisių ir uogų supirkta net 90 proc., linų šiaudelių – 57 proc., o bulvių – 44 proc. mažiau nei 2003 metais (žr. 9 lent.).

8 lentelė. Gyvulininkystės produkcijos gamyba visuose ūkiuose

2003 2004 2004m.,palyginti su 2003m., proc.
Realizuota gyvulių ir paukščių ( gyvuoju svoriu), tūkst. t 265 280 6
Primelžta pieno, tūkst. t 1796 1850 3
Surinkta kiaušinių, mln. 811 853 5

9 lentelė. Žemė ūkio produkcijos supirkimas visuose ūkiuose

2003 2004 2004m.,palyginti su 2003m., proc.
Javai, tūkst. t 1103,9 1381,9 25
Rapsų sėklos, tūkst. t 109,9 171,3 56
Linų šiaudeliai, tūkst. t 36,1 15,5 -57
Cukriniai runkeliai, tūkst. t 977,4 904,9 -7
Bulvės, tūkst. t 31,3 17,7 -44
Daržovės, tūkst. t 26,1 25,6 -2
Vaisiai, tūkst. t 75,4 7,9 -90
Gyvuliai ir paukščiai, tūkst. t 186,7 199,8 7
Natūralaus riebumo pienas, tūkst. t 1025,5 1138,7 11
Pienas ( perskaičiuotas į bazinį riebumą), tūkst. t 1225,5 1369,3 12
Kiaušiniai, mln. 466,3 485,6 4

Užimtumas ir nedarbas

Nepaisant bendro ekonomikos augimo, gyventojų užimtumo tyrimo duomenis, vidutinis metinis užimtųjų skaičius per metus sumažėjo 0,4 proc. (žr.12 lent.). Darbingo amžiaus gyventojų (15 – 64 m.) ekonominis aktyvumas Lietuvoje išlieka gana aukštas ( apie 70 proc.), o užimtumo lygis siekia apie 61 proc. Užimtumo pagal ūkio veiklas pokyčiai pateikiami remiantis Statistikos departamento Darbo statistikos skyriaus duomenimis, kai neįtraukiami individualių įmonių duomenys. Užimtumą geriausiai apibūdina vidutinis sąlyginis darbuotojų skaičius – tai visą mėnesį visą darbo dieną dirbusių darbuotojų skaičiaus bei ne visą mėnesį ir ne visą darbo dieną dirbusių darbuotojų skaičiaus, perskaičiuoto į visą mėnesį visą darbo dieną dirbančių darbuotojų skaičių, suma. Sąlyginis darbuotojų skaičius per metus išaugo 3,9 proc. (žr. 13 lent.).
2004 metais daugiausia žmonių dirbo apdirbamojoje gamyboje (196,7 tūkst.), švietime (151,8 tūkst.), prekyboje (128,1 tūkst.). Palyginti su 2003 metais, labiausiai sumažėjo dirbančių šiose ekonominės veiklos rūšyse: elektros, dujų ir vandens tiekimo – 6,7 proc., finansinio tarpininkavimo – 2,2 proc., sveikatos ir socialinio darbo – 0,6 proc. Kai kuriose ekonominės veiklos rūšyse užimtųjų padaugėjo: statybose – 16,1 proc., viešbučių ir restoranų veiklos rūšyse – 15,4 proc., prekyboje – 7,8 proc., transporto, sandėliavimo ir ryšių veiklo rūšyse – 6,0 proc.
Darbo biržos duomenimis, 2004 metų pabaigoje bearbių buvo 126,4 tūkst. Per metus bedarbių skaičius sumažėjo 32,4 tūkst. Registruotų bedarbių ir darbingo amžiaus gyventojų santykis metų pabaigoje buvo 6,0 proc. Moterys sudaro 57,4 proc. visų bedarbių. Demografiniais duomenimis, moterys sudaro 53,3 proc. visų gyventojų. Bedarbio pašalpą 2004 metais kas mėnesį vidutiniškai gavo 14,9 tūkst. bedarbių. Per metus buvo įdarbinta 121,7 tūkst. žmonių, iš jų nuolatiniam darbui 94,5 tūkst. Aukščiausias nedarbo lygis buvo šiose savivaldybėse: Akmenės r. – 16,0 proc., Mažeikių r. – 14,3 proc.,Druskininkų – 14,1 proc., Ignalinos – 13,7 proc., Šalčininkų – 12,7 proc., Pasvalio – 12,6 proc.
Žemiausias nedarbo lygis buvo šiose savivaldybėse: Elektrėnų – 1,9 proc., Trakų r. – 2,0 proc., Vilniaus m. – 3,0 proc., Kretingos r. – 3,2 proc., Kauno m. – 3,4 proc.
12 lentelė. Užimtumas ir nedarbas (tūkst.).

2003 2004

1 ketv. 2 ketv. 3 ketv. 4 ketv. 1 ketv. 2 ketv. 3 ketv. 4 ketv.
Užimtieji gyventojai 1387,9 1478,7 1459,0 1426,3 1410,0 1442,1 1451,4 1424,0
Bedarbiai 218,8 218,5 190,6 187,6 210,8 183,4 171,7 172,0
Darbo biržos užregistruoti asmenys 191,1 153,9 150,7 158,8 166,1 146,5 133,5 123,0
Įdarbinta bedarbių per ketvirtį 27,4 37,8 32,7 28,7 26,1 36,2 32,5 27,0
Iš jų nuolatiniam darbui 20,8 27,0 24,0 22,6 20,7 26,6 24,6 21,7

13 lentelė. Sąlyginis darbuotojų skaičius ( be individualių įmonių)

2004 Palyginti su 2003m., proc.

Tūkst. Proc.
Iš viso 944,9 100,0 3,9
Žemė ūkis, medžioklė ir miškininkystė 26,8 2,8 4,4
Kasyba ir karjerų ekslpoatavimas 3,1 0,3 10,2
Apdirbamoji gamyba 196,7 20,8 3,5
Elektros, dujų ir vandens tiekimas 27,0 2,9 -6,7
Statyba 67,4 7,1 16,1
Didmeninė ir mažmeninė prekyba; automobilių, motociklų, asmeninio naudojimo ir buitinių prekių remontas 128,1 13,6 7,8
Viešbučiai ir restoranai 14,9 1,6 15,4
Transportas ir sandėliavimas ir ryšiai 69,8 7,4 6,0
Finansinis tarpininkavimas 13,6 1,4 -2,2
Nekilnojamas turtas, nuoma ir kita verslo veikla 51,0 5,4 5,3
Valstybės valdymas ir gynimas; privalomas ocialini draudimas 71,4 7,6 -0,4
Švietimas 151,4 16,0 0,8
Sveikata ir socialinis darbas 85,7 9,1 -0,6
Kita visuomeninė, socialinė ir asmeninė veikla 36,1 3,8 4,5Gyventojų pajamos ir išlaidos
Darbo užmokesčio ir pensijų dydis priklauso ne tik nuo bendros ekonomikos plėtros, bet ir nuo patvirtinto minimaliojo gyvenimo lygio (MGL), minimalios mėnesinės ir bazinės algos, bazinės pensijos (žr. 14 lent.). Vidutinis mėnesinis darbo užmokestis ir vidutinė senatvės pensija 2003 – 2004 metais nuolat didėjo (žr. 2 pav.).Vidutinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje, neįskaitant individualių įmonių, 2004 metų pabaigoje sudarė 1310,2 Lt ir per metus padidėjo 8,5 proc. Vidutinė senatvės pensija tuo pačiu laikotarpiu siekė 328,0 Lt, ji padidėjo 10,7 proc.
2004 metais bruto darbo mokestis, palyginti su praėjusių metų atitinkamu laikotarpiu, visame šalies ūkyje išaugo 5,7 proc., o labiausiai išaugo šiose veiklos rūšyse: žuvininkystės (38,6 proc.), statybos
(20,3 proc.), sveikatos ir socialinio darbo (9,2 proc.), švietimo (8,9 proc.), valstybės valdymo ir gynimo, privalomojo socialinio draudimo (7,6 proc.), elektros, dujų ir vandens tiekimo ( 7,6 proc.). Didžiausias vidutinis mėnesinis darbo užmokestis išlieka finansiniame tarpininkavime, nors jis šioje veiklos rūšyse didėja lėčiau nei viso šalies ūkio vidutinis mėnesinis arbo užmokestis (žr. 15 lent.).Apdirbamojoje gamyboje ir vidaus prekyboje, kuriose sukuriama pridėtinės vertės apimtis didėja gana sparčiai, vidutinis mėnesini mėnesinis darbo užmokestis atsilieka nuo šalies vidurkio ir jo augimo tempas lėtesnis nei visos ekonomikos.

14 lentelė. Pagrindiniai gyventojų pajamų rodikliai 2004 metais (Lt)
Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis 1158
Minimalioji mėnesinė alga 500
Bazinė alga 115
Patvirtintas minimalus gyvenimo lygis 125
Vidutinė senatvės pensija 372
Bazinė pensija 172

2 pav. Vidutinis mėnesinis darbo užmokestis ir vidutinė senatvės pensija

15 lentelė. Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis 2004 metais (be individ. Įmonių)

Lt Palyginti su šalies vidurkiu, proc. Palyginti su 2003 m., proc.
Iš viso 1234,8 100 5,7
Žemė ūkis, medžioklė ir miškininkystė 944,3 76,5 8,6
Žuvininkystė 1043,5 84,5 38,6
Kasyba ir karjerų ekslpoatavimas 1623,0 131,4 2,4
Apdirbamoji gamyba 1164,0 94,3 3,5
Elektros, dujų ir vandens tiekimas 1684,6 136,4 7,6
Statyba 1263,5 102,3 20,3
Didmeninė ir mažmeninė prekyba; automobilių, motociklų, asmeninio naudojimo ir buitinių prekių remontas 1127,7 91,3 2,8
Viešbučiai ir restoranai 776,0 62,8 4,0
Transportas ir sandėliavimas 1242,1 100,6 -0,8
Ryšiai 1625,2 131,6 -1,2
Finansinis tarpininkavimas 2600,6 210,6 -0,8
Nekilnojamas turtas, nuoma ir kita verslo veikla 1375,5 111,4 7,0
Valstybės valdymas ir gynimas; privalomas socialinis draudimas 1922,1 155,7 7,6
Švietimas 1061,8 86,0 8,9
Sveikata ir socialinis darbas 991,1 80,3 9,2
Kita visuomeninė, socialinė ir asmeninė veikla 1071,8 86,8 6,2Kainos
2004 metų šalies ūkyje vidutinė metinė infliacija buvo 1,2 proc., o metinė infliacija (2004 metų gruodžio mėnesį, palyginti su 2003 metų gruodžio mėnesiu) sudarė 2,9 proc. Mėnesinė infliacija buvo užfiksuota septynis kartus (kovo, balandžio, gegužės, birželio, rugsėjo, spalio ir lapkričio mėnesiais), nulinė infliacija – du kartus ( ausio ir liepos mėnesiais), defliacija – tris kartus ( vasario, rugpjūčio ir gruodžio mėnesiais). Metinės infliacijos lygį nulėmė 4,8 proc. pabrangę maito produktai ir nealkoholiniai gėrimai 7,7 proc. – transporto, 11,1 proc. – sveikatos priežiūro, 5,8 proc. – įvairių prekių ir paslaugų grupių prekės ir paslaugos (žr. 3 pav.). Vartojimo prekių ir paslaugų kainų didėjimą kompensavo 2,7 proc. atpigusios poilsio ir kultūros, 2,8 proc. – būsto apstatymo, namų apyvokos įrangos ir kasdieninės būsto priežiūros, 1,2 proc. – ryšių grupės prekės ir paslaugos. Kitų grupių ir paslaugų kainų pokyčių įtaka buvo didelė.
Didžiausią įtaką maito produktų ir nealkoholinių gėrimų kainų indeksui turėjo 9,0 proc. pabrangusios žuvys ir jų produktai, 9,5 proc. – mėsa ir jos produktai, 8,8 proc. – duona ir grūdų produktai.
Transporto prekių ir palaugų grupės kainų indeksui įtakos turėjo ameninio tranporto priemonių eksploatacijos pabrangimas 9,3 proc. ir keleivinio transporto paslaugų pabrangimas 9,9 proc. Sveikatos priežiūros grupės kainų indeksui įtakos turėjo medicinos gaminių, aparatų ir įrangos pabrangimas 14,0 proc. ir palaugų ambulatoriniams pacientams pabrangimas 3,1 proc.
Per metus labiausiai atpigo pienas ir jo produktai (1,7 proc.),nealkoholiniai gėrimai (3,3 proc.), kava, arbatžolės ir kakava (6,8 proc.), namų ūkio prietaisai (5,2 proc.), karštas vanduo ir centralizuotai teikiama šiluma (5,3 proc.), garso ir vaizdo, fotografijos ir duomenų apdorojimo įrenginiai (9,0 proc.). Visos parduotos pramonės produkcijos kainos per metus padidėjo 6,8 proc. Didžiausią įtaką tam turėjo 23,8 proc. padidėjusio rafinuotų naftos produktų, 23,2 proc. – chemikalų ir chemijos pramonės gaminių, 3,6 proc. – maisto produktų ir gėrimų, 5,0 proc. – siūtų rabužių ir 11,0 proc. umažėjusio ujų, 3,6 proc. – guminių ir plastikinių irbinių, 3,1 proc. – radijo, televizijos ir ryšių įrangos bei aparatūros kainos. Vidaus rinkoje parduotų gaminių kainos per metus padidėjo 2,5 proc. Didžiausią įtaką kainų lygiui turėjo 19,1 proc. padidėjusios rafinuotų naftos produktų, 4,0 proc. – maisto produktų ir gėrimų, 15,4 proc. – elektros mašinų ir aparatūros, 5,9 proc. – medienos ir medinių dirbinių ir 11,0 proc. umažėjusio dujų, 5,6 proc. – mašinų įrangos, 3,0 proc. – guminių ir plastikinių dirbinių kainos.
Eksportuotų gaminių kainos per metus padidėjo 11,6 proc. didžiausią įtaką kainų lygiui turėjo 25,4 proc. padidėjusio rafinuotų naftos produktų, 28,3 proc. chemikalų ir chemijos pramonė gaminių, 5,8 proc. – siūtų drabužių, 21,4 proc. – metalo laužo, 5,0 proc. – medienos ir medinių dirbinių ir 2,7 proc. sumažėjusios radijo, televizijos ir ryšių įrangos bei aparatūros, 4,6 proc. – guminių ir plastikinių dirbinių, 1,9 proc. – mineralinių produktų kainos. Gamintojų parduotos pramonės produkcijos pokyčiai pateikti 16 lentelėje.

16 lentelė. Gamintojų parduotos pramonės produkcijos kainų pokyčiai pagal pagrindines prekių
grupes 2004 metų gruodžio mėnesį, palyginti su 2003 metų gruodžio mėnesiu (procentais)

Parduota pramonės produkcija Pramonės produkcija,
parduota vidaus rinkoje Eksportuota pramonės produkcija
Visos pramonės produkcija 6,8 2,5 11,6
Energetikos produktai 11,2 2,9 23,3
Tarpinio vartojimo prekės 5,6 0,5 8,8
Gamybos pramonės 1,3 0,5 2,9
Ilgalaikio vartojimo prekės -0,5 -1,3 -0,2
Trumpalaikio vartojimo prekės 4,3 3,6 5,4Išvados
Galima teigti, kad per paskutiniuosius kelerius metus įvyko daug pakitimų Lietuvos ūkio plėtroje. Jeigu paimtume pramonę 2004m. ir palygintume su 2003m., produkcijos parduota 10,8 proc. daugiau. Tai reiškia, kad pramonės produkcijos apimtis sparčiai padidėjo, nes žmogaus poreikiai yra beribiai, perkama tik tai kas teikia didžiausią naudingumą, bet vartotojas kiekvienos prekės ar paslaugos ribinį naudingumą lygina su jos kaina. Taip bus visuomet.
Gyventojų pajamos ir išlaidos yra aktualiausia šiandienos tema. Išnagrinėjus šią tema, pastebėjome, kad vidutinis mėnesinis darbo užmokestis atsilieka nuo šalies vidurkio ir jo augimo tempas lėtesnis nei visos ekonomikos. Gyventojų darbo užmokestis nedidėja, o išlaidos didėja,todėl čia vyrauja kainos.
Šiomis dienomis Lietuvoje užimtumas ir nedarbas yra labai didelis ir jau tapo viena iš didžiausių problemų. Paskutiniuosius dvejus metus nedarbas sumažėjo, taip pat įdarbinta daugiau kaip tūkstantis bedarbių. Gyventojų užimtumas pagal užimtumo duomenis per metus sumažėjo beveik 2tūkstančiais.
Sparčiai augant vidaus paklausai, mažmeninės prekybos įmonių apyvarta padidėjo 9,3 proc. Kaip jau minėjome, vartotojas perka tas paslaugas ir prekes kurios yra jam naudingos, todėl manome, kad ir ateinančiais metais tai išliks, nes tai ir yra ekonomikos problema ir abejojame ar kada nors ji bus išspręsta.
Galiausiai, jei paimtume žemės ūkį, tai galima teigti, kad žemės ūkio produkcijos gamybos apimtis padidėjo 2proc. Augalininkystės produkcijos apimtis sumažėjo 2proc., o gyvulininkystės padidėjo – 8proc. Tai reiškia, kad augalininkystės produkcijos apimtis galima toliau mažėti, bet gyvulininkystės gamybos apimtis ateityje turėtų gerokai padidėti.

Literatūra ir šaltiniai
„Lietuvos ūkio apžvalga“ (A. Kazlauskas, A. Misiūnas)

* protokoliniai derybu reikalavimai

Leave a Comment