Kultūrinės įtakos versle

1193 0

VILNIAUS GEDIMINO TECHNIKOS UNIVERSITETAS
VERSLO VADYBOS FAKULTETAS

REFERATAS
TEMA: KULTŪRINĖS ĮTAKOS VERSLE

ATLIKO: Daiva Žvikienė VVn 2/3 gr. studentė

TIKRINO: Doc. A. Lubys

Vilnius
2003
TURINYS

TURINYS 2
ĮVADAS 3
1. Kultūros supratimas 4
2. Kultūriniai modeliai 5
3. Kultūrinio bendravimo įgūdžių ugdymas 8
IŠVADOS 10
LITERATŪROS SĄRAŠAS 11

Įvadas
Šiuolaikinėje visuomenėje yra labai aktuali kultūrinių įtakų tema. Kiekvienas žmogus priklauso kelioms kultūroms. Bendriausia prasme, kiekvienas žmogus priklauso kultūrai, kuri būdinga jo šaliai. Stojant į Europos Sąjungą, atsiveria vis platesnės galimybės bei poreikiai bendrauti bei bendradarbiauti su kitų šalių žmonėmis, firmomis bei verslo partneriais. Todėl labai svarbu įvertinti bei žinoti kuo daugiau apie įvairių šaalių kultūrą, papročius bei bendravimo ypatumus.
Tačiau esama ir kitokių kultūrinių grupių: etninių, religinių, brolijų, moterų draugijų ar net profesinių, turinčių specifinę kalbą ir papročius. Praktiškai neįmanoma nustatyti ribą, kur baigiasi viena kultūra ir kur prasideda kita kultūra. Kultūra – tai tam tikros, identiškos žmonių grupės tikėjimo, papročių, veiklos nusistovėjusių normų ir bendravimo modelių rinkinys.
Kultūrų skirtumai gali tapti labai svarbia verslą stimuliuojančia ar žlugdančia priežastimi dėl įvairių nuostatų, tokių kaip žmonių požiūris į materialinę gerovę, vadovavimą, politiką, religiją, moters vaidmenį visuomenėje, turto kaupimą, riiziką, moralę, santykį su teise ir kitomis socialinėmis institucijomis. Tarpkultūrinis bendravimas yra susijęs su kultūrų pažinimo bei tarpkultūrinio bendravimo barjerų žeminimo bei jų skaičiaus mažinimo. Tarpkultūriniame bendravime svarbiausią vaidmenį atlieka pasaulio kalbų gausumas, atsižvelgiant, kad pasaulyje šiuo metu yra apie 30

000 kalbų ir beveik 10000 dialektų. Tačiau bendravime taip pat didelę reikšmę turi ne tik verbalinė, bet ir kūno kalba. Tai, kad galvos linktelėjimas gali reikšti ir taip, ir ne, buvo įsitikinta seniai. Tas pat su galvos papurtymu į šonus, priimtina distancija tarp žmonių, pasisveikinimo maniera ir kita. Nežinant ar nekreipiant dėmesio į šias kultūrines ypatybes, galima labai klaidingai interpretuoti įvairius dalykus, kaip derybų eigą, derybininkų reakcijas ir nuotaikas jų metu, kas gali vesti prie nesusipratimų ar net derybų žlugimo.
Pagrindinė kultūros analizės dalis yra atskirų visuomenės grupių normų ir vertybių nustatymas. Grupių normos lemia jų narių elgesį ir kiekvienas svetimas jaučiasi nesaugiai ir nejaukiai, kol suvokia ir perima šias normas.
Taigi vienas iš būtinų tarptautinių korporacijų veiklos elementų yra kultūrinių skirtumų tyrimas ir atitinkamų išvadų beei sprendimų tyrimų pagrindu įvertinimas. Kultūriniai santykiai analizuoja tokius veiksnius, kaip žmogaus lojalumo ir įsipareigojimų jį įdarbinusiai kompanijai lygį, sprendimo priėmimo metodus, autoritetų sistemą, šeimyniškumo paplitimą organizacijose, motyvaciją, kyšių sistemą ir kt.

KULTŪROS SUPRATIMAS

Kai kam sąvoka kultūra gali reikšti paprasčiausią grupę nežinomų žmonių, gyvenančių tolimoje žemėje, kitiems kultūra reiškia ekonominius ar klasinius skirtumus bendruomenės viduje. Iš tiesų, ši sąvoka apima ir šiuos dalykus, tačiau ji turi ir daug platesnę reikšmę. Teoretikai pateikė daugiau kaip 150 kultūros apibrėžimų, tokių kaip kultūra – tai bendrų si

imbolių, tikėjimo, pažiūrų, vertybių, lūkesčių ir elgesio normų sistema ar kultūra – tai integruotas individų žinių, lūkesčių bei elgesio modelis, kuris priklauso nuo žmogaus pasiruošimo ir sugebėjimo perduoti patyrimą kitoms kartoms. Tačiau šie apibrėžimai nėra pritaikyti verslo aplinkai, todėl galutinis apibrėžimas, kurį patogu vartoti nagrinėjant dalykinį bendravimą, skamba taip:
Kultūra – tai tam tikros visuomenės ar socialinės aplinkos prasmių, reikšmių ir orientacijų sistema. (Nelson, 1990)
Ši sąvoka yra sudėtinė, nes kiekvienoje šalyje dažniausiai egzistuoja daug kultūrų. Verslo prasme, kultūros apibrėžimas yra problematiškas, nes šalies verslo kultūra paprastai skiriasi nuo bendros kultūros. Nelsono požiūriu, nacionalinę verslo kultūrą sudaro kalba, religija, vertybės ir pažiūros, teisė, išsilavinimas, politika, technologija bei socialinės organizacijos, kurios įvairiose šalyse yra skirtingos.
Doddas, tyrinėjęs kultūrą, nusprendė, kad iš esmės ji daugiau išmokstama negu paveldima. Žmogaus išsilavinimas, kalba ir interakcijos veikia jį visą gyvenimą. Daugumos žemesniųjų gyvūnų elgesys paremtas instinktais, tačiau žmogaus elgesys pirmiausia yra išmokstamas. Žmogus mokosi ne izoliuotas, bet socialinėje aplinkoje. Suprantama, kad kultūra yra grupinės orientacijos. Socialiniai reiškiniai išmokstami per padėties modelius, dažniausiai mokant pagal pavyzdžius.
Kultūra nustato pagrindines gėrio ir blogio vertybes, papročius ir ritualus, tačiau kultūra nėra vien tik papročių mozaika, nes kultūra moko elgtis. Požiūrius į laiką, turtą, drabužius, maistą ir netgi tinkamą atstumą tarp besikalbančių žmonių lemia ku
ultūra. Kultūra pasako, kas yra puiku, bjauru, nuostabu ar netinkama. Kultūra moko vertinti sunkų darbą, taupumą, privatumą, konkurenciją, nuoširdumą, sąžiningą atlyginimą. Taip pat natūraliai kaip ir šių dalykų, kultūra moko žmogų bendrauti.
Taigi svarbus kultūros bruožas yra paveldėtas bendravimo klimatas. Jo sąlygotas supratimas, modeliai, stiliai, ir manieros yra susiję su kultūra. Didelę dalį žmogaus kultūros patyrimo sudaro tinkamo elgesio taisyklių žinojimas ir jų laikymasis. Kultūroje esama tūkstančiai tokių taisyklių. Žmogus praleidžia daug laiko, mokydamasis veikti pagal šias taisykles ar netgi tobulindamas jas. Taigi, žmogus investuoja į kultūrą labai daug laiko, todėl nenuostabu, kad jis remiasi būtent savo kultūra kaip pagrindu, vertindamas kitus.
KULTŪRINIAI MODELIAI

Tik suprasdamas kultūrą sudarančius elementus žmogus gali pradėti bendrauti su kitos kultūros nariu. Aptarti visas kultūras neįmanoma, todėl svarbu išnagrinėti būdus, kaip kiekviena kultūra suformuoja jos poreikius atitinkančius papročius. Daug specialistų visais laikais tyrinėjo kultūras. Jie išskyrė visoms kultūroms bendrus elementus, kurie yra labai paprasti, tačiau susipažinus su jais lengviau suprasti, kodėl kultūros skiriasi. Net vienintelis elementas gali nulemti kultūrų skirtumus. Šie skirtumai ir yra socialinio bendravimo problemų pagrindinis šaltinis, nes kuo daugiau skirtumų tarp bendraujančių žmonių, tuo sunkiau efektyviau bendrauti. Šių skirtumų identifikavimas yra pradinis sociokultūrinio bendravimo taškas. Nesusipratimai dažniausiai kyla tada, kai bendraujantys žmonės yra skirtingo tipo. To

okie sunkumai dažniausiai iškyla dėl pažiūrų nežinojimo ir skirtingų bendravimo modelių. Žmonės privalo atkreipti dėmesį į kitų kultūrų skirtumus, kuriuos sudaro kultūros istorija, jos individualumas, menas, kalba, kultūros stabilumas, požiūris į laiką, neverbalinis elgesys, asmeninės erdvės suvokimas, mąstymo modeliai, religija, išsilavinimas ir kt.
Kultūros istorija
Kultūra turėtų būti pradėta analizuoti būtent nuo istorinio kultūros vystymosi ir tradicijų. Kultūros istorija apibendrina supratimą apie grupės ir žmonių elgesio normas ir paaiškina pažiūras, kurios yra bendros kultūros nariams.
Kultūra įvairiais būdais išreiškia istoriją, palikimą ir tradicijas. Beveik visų kultūrų šaknys tokios gilios, kad praeities normos ir tabu ateina į šias dienas.
Nesvarbu, kaip kultūra įprasmina savo istoriją – bendraujant su kitos kultūros nariais, visada reikia gerbti jos praeitį. Dažnai daugumoje kultūrų tradicijos yra tokios svarbios, kad į naujoves žiūrima įtariai. Bendraujantis žmogus turi pripažinti tai, kuo kultūra didžiuojasi, ir stengtis susipažinti su kito žmogaus istorija ir tradicijomis. Tai padės suprasti kito žmogaus pažiūras ir vertybes – svarbiausius sociokultūrinio bendravimo elementus.
Kultūros individualumas
Kultūros gali būti apibrėžtos kaip turinčios tam tikrų socialinių bruožų, susijusių su žmogaus elgesiu, bet naudojamus visų grupių.
Kultūros pobūdis daro įtaką tarpasmeniniams santykiams ir priimtinam individualiam elgesio modeliui. Pavyzdžiui, kai kuriose kultūrose sprendimai yra daugiau kolektyviniai negu individualūs.
Štai kodėl, tarpasmeninio bendravimo stilius yra apibūdinamas kultūros pobūdžio. Kaip kultūros narys kalba, elgiasi, galvoja, priklauso nuo paties nario supratimo apie idealų kultūros pobūdį. Jeigu idealus kultūros pobūdžio supratimas skirtingose kultūrose nevienodas, tarpkultūriniame bendravime atsiranda potenciali nesusipratimų galimybė.

Materialinė kultūra
Labai dažnai žmogus vertina kitą kultūrą pagal jos materialinius bruožus. Reikia atkreipti dėmesį, kad papročiai, supantys natūralią kultūrą yra sudėtingesni ir jų priežastys yra painios. Materialinės kultūros modelis gali smarkiai skirtis tarp kultūrų. Pirmiausia, geras komunikatorius turėtų stengtis sužinoti tokius papročius. Antra, surasti būdus, kaip išvengti negatyvių reakcijų, susidūrus su tokiomis situacijomis.
Rolių stereotipai
Kultūra turi tam tikras pažiūras į žmonių kategorijas ir jų elgesį, kuris turi atitikti iš anksto apibrėžtus modelius. Įvairių kultūros narių iš anksto nustatytas ar bent tikėtinas elgesys vadinamas rolių stereotipais. Kultūra dar lemia elgesį ir priklausomai nuo užimamų pareigų bei visuomeninės padėties.
Rolių skirtumai apima skirtingas pažiūras į vyrą ir į moterį. Lyčių rolės skirtingose kultūrose skiriasi. Beveik kiekvienoje kultūroje esama darbo pasiskirstymo pagal lytį.
Rolių santykiai lemia ir sprendimų priėmimą bei autoriteto supratimą.
Kultūros pasaulėžiūra
Pasaulėžiūrą Doddas apibrėžė kaip sistemą supratimų apie visatos prigimtį ir jos poveikį socialinei mūsų aplinkai. Kultūros pasaulėžiūra paaiškina, kaip kultūroje suprantamas ir aiškinamas įvairių jėgų poveikis įvykiams, vykstantiems socialinėje aplinkoje. Pasaulėžiūros sąvoka apima tokius dalykus kaip sėkmė, lemtis, laiko vaidmuo, fiziniai ir gamtiniai ištekliai. Taigi pasaulėžiūra daro didelį poveikį žmogui, todėl veikia ir bendravimą. Žmonės daugeliu atvejų gali būti tobuli, tačiau skirtingas aplinkinio pasaulio supratimas gali tapti komplikuoto sociokultūrinio bendravimo priežastimi. Žmogaus pasaulėžiūra yra lyg ekranas, per kurį pereina visa informacija. Kadangi pasaulėžiūra veikia informacijos užšifravimą ir iššifravimą, žmonės skirtingai interpretuoja tikrovę.
Religija
Tikėjimas gali turėti įtakos dalykiniam bendravimui tam tikroje kultūroje.
Netgi religinės šventės gali veikti dalykinį bendravimą – jos pakeičia darbo grafikus ar trukdo atsakyti į užklausimus.
Moters rolė taip pat yra veikiama religijos, kuri numato moterų elgesio modelius ir ekonominę padėtį. Daugelyje šalių moterys vis dar neatlieka didelio vaidmens versle. Todėl korespondencija, pasirašyta moters, tokioje šalyje kaip Saudo Arabija, gali būti nekompetetinga.
Išsilavinimas
Išsilavinimo lygis sąlygoja bendravimo proceso efektyvumą. Ką išmoksta kultūros nariai, tai tampa jų kultūros dalimi. Tokiu būdu sociokultūriniame bendravime skirtingų kultūrų nariai gali suprasti žinią ar situaciją skirtingai ir reaguoti į tai nevienodai. Išsilavinimas lemia žmogaus elgesio motyvus, vertybes, pažiūras ir religiją.
Laiko supratimas
Kitas veiksnys, dėl kurio iškyla nesusipratimų – skirtingas laiko supratimas. Pavyzdžiui, amerikiečiai, vokiečiai laiką supranta vienaip, o Lotynų Amerikos gyventojai, etiopai, japonai – kitaip. Pirmieji tuoj pat reaguoja į kiekvieną sprendimą ir rašo atsakymą, o antrieji atsakymus rašo po gana ilgo laiko, nes jų manymu, greiti atsakymai į esminius klausimus turi būti nagrinėjami rūpestingai, o tai užtrunka ilgai.
Bendraujant su japonais, reikia a

. . .

IŠVADOS

Bendravimo procesas labai svarbus organizacijai ir jos vadovams, kadangi bendraujant realizuojami žmogiškieji santykiai ir susiformuoja tam tikra darbuotojų elgsena. Tačiau bendravimo efektyvumui dažnai trukdo įvairūs nesklandumai: skirtingas realybės suvokimas, remiantis klaidinga informacija padaryti apibendrinimai, subjektyvios išvados, stereotipiniai vertinimai, išankstinis nusistatymas ir kt.
Tarpkultūriniame bendravime galima išvengti šių problemų, jei teisingai numatysime žmonių poreikius, lūkesčius ir vertybių sistemas. Siekiant efektyvesnio bendravimo su kitų kultūrų žmonėmis ir organizacijomis, labai svarbu išsiugdyti bendrus įgūdžius, kurie padėtų prisitaikyti prie bet kurios kultūros. Mokėjimas suprasti tarpkultūrines užuominas, istorinį kontekstą, skirtingas teisingumo sistemas, papročius, istoriją ir religiją turės svarbiausią reikšmę, kai verslas dar labiau globalizuosis.

LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. Vyšniauskienė D. Kundrotas V., Verslo etika. – Kaunas:Technologija, 2002
2. Baršauskienė V., Dalykinė komunikacija. – Kaunas:Technologija, 2002
3. Dorovinė bendravimo kultūra. Etikos etiudai Nr.3.-Vilnius:Mintis, 1979
4. Simanaitis E. Kolektyvinio bendravimo kultūra.-Vilnius:Mintis, 1988
5. Ebneris J. Ar mokame bendrauti? Vilnius:Mintis,1979
6. Carnegie D. Kaip įsigyti draugų ir daryti įtaką žmonėms.-Kaunas:Gardenija,

Join the Conversation

×
×