VILNIAUS GEDIMINO TECHNIKOS UNIVERSITETASVERSLO VADYBOS FAKULTETAS
REFERATASTEMA: KULTŪRINĖS ĮTAKOS VERSLE
ATLIKO: Daiva Žvikienė VVn 2/3 gr. studentė TIKRINO: Doc. A. Lubys
Vilnius2003TURINYS
TURINYS 2ĮVADAS 31. Kultūros supratimas 42. Kultūriniai modeliai 53. Kultūrinio bendravimo įgūdžių ugdymas 8IŠVADOS 10LITERATŪROS SĄRAŠAS 11
ĮvadasŠiuolaikinėje visuomenėje yra labai aktuali kultūrinių įtakų tema. Kiekvienas žmogus priklauso kelioms kultūroms. Bendriausia prasme, kiekvienas žmogus priklauso kultūrai, kuri būdinga jo šaliai. Stojant į Europos Sąjungą, atsiveria vis platesnės galimybės bei poreikiai bendrauti bei bendradarbiauti su kitų šalių žmonėmis, firmomis bei verslo partneriais. Todėl labai svarbu įvertinti bei žinoti kuo daugiau apie įvairių šalių kultūrą, papročius bei bendravimo ypatumus.Tačiau esama ir kitokių kultūrinių grupių: etninių, religinių, brolijų, moterų draugijų ar net profesinių, turinčių specifinę kalbą ir papročius. Praktiškai neįmanoma nustatyti ribą, kur baigiasi viena kultūra ir kur prasideda kita kultūra. Kultūra – tai tam tikros, identiškos žmonių grupės tikėjimo, papročių, veiklos nusistovėjusių normų ir bendravimo modelių rinkinys.Kultūrų skirtumai gali tapti labai svarbia verslą stimuliuojančia ar žlugdančia priežastimi dėl įvairių nuostatų, tokių kaip žmonių požiūris į materialinę gerovę, vadovavimą, politiką, religiją, moters vaidmenį visuomenėje, turto kaupimą, riziką, moralę, santykį su teise ir kitomis socialinėmis institucijomis. Tarpkultūrinis bendravimas yra susijęs su kultūrų pažinimo bei tarpkultūrinio bendravimo barjerų žeminimo bei jų skaičiaus mažinimo. Tarpkultūriniame bendravime svarbiausią vaidmenį atlieka pasaulio kalbų gausumas, atsižvelgiant, kad pasaulyje šiuo metu yra apie 3000 kalbų ir beveik 10000 dialektų. Tačiau bendravime taip pat didelę reikšmę turi ne tik verbalinė, bet ir kūno kalba. Tai, kad galvos linktelėjimas gali reikšti ir taip, ir ne, buvo įsitikinta seniai. Tas pat su galvos papurtymu į šonus, priimtina distancija tarp žmonių, pasisveikinimo maniera ir kita. Nežinant ar nekreipiant dėmesio į šias kultūrines ypatybes, galima labai klaidingai interpretuoti įvairius dalykus, kaip derybų eigą, derybininkų reakcijas ir nuotaikas jų metu, kas gali vesti prie nesusipratimų ar net derybų žlugimo.
Pagrindinė kultūros analizės dalis yra atskirų visuomenės grupių normų ir vertybių nustatymas. Grupių normos lemia jų narių elgesį ir kiekvienas svetimas jaučiasi nesaugiai ir nejaukiai, kol suvokia ir perima šias normas.Taigi vienas iš būtinų tarptautinių korporacijų veiklos elementų yra kultūrinių skirtumų tyrimas ir atitinkamų išvadų bei sprendimų tyrimų pagrindu įvertinimas. Kultūriniai santykiai analizuoja tokius veiksnius, kaip žmogaus lojalumo ir įsipareigojimų jį įdarbinusiai kompanijai lygį, sprendimo priėmimo metodus, autoritetų sistemą, šeimyniškumo paplitimą organizacijose, motyvaciją, kyšių sistemą ir kt.KULTŪROS SUPRATIMAS
Kai kam sąvoka kultūra gali reikšti paprasčiausią grupę nežinomų žmonių, gyvenančių tolimoje žemėje, kitiems kultūra reiškia ekonominius ar klasinius skirtumus bendruomenės viduje. Iš tiesų, ši sąvoka apima ir šiuos dalykus, tačiau ji turi ir daug platesnę reikšmę. Teoretikai pateikė daugiau kaip 150 kultūros apibrėžimų, tokių kaip kultūra – tai bendrų simbolių, tikėjimo, pažiūrų, vertybių, lūkesčių ir elgesio normų sistema ar kultūra – tai integruotas individų žinių, lūkesčių bei elgesio modelis, kuris priklauso nuo žmogaus pasiruošimo ir sugebėjimo perduoti patyrimą kitoms kartoms. Tačiau šie apibrėžimai nėra pritaikyti verslo aplinkai, todėl galutinis apibrėžimas, kurį patogu vartoti nagrinėjant dalykinį bendravimą, skamba taip: Kultūra – tai tam tikros visuomenės ar socialinės aplinkos prasmių, reikšmių ir orientacijų sistema. (Nelson, 1990)Ši sąvoka yra sudėtinė, nes kiekvienoje šalyje dažniausiai egzistuoja daug kultūrų. Verslo prasme, kultūros apibrėžimas yra problematiškas, nes šalies verslo kultūra paprastai skiriasi nuo bendros kultūros. Nelsono požiūriu, nacionalinę verslo kultūrą sudaro kalba, religija, vertybės ir pažiūros, teisė, išsilavinimas, politika, technologija bei socialinės organizacijos, kurios įvairiose šalyse yra skirtingos.
Doddas, tyrinėjęs kultūrą, nusprendė, kad iš esmės ji daugiau išmokstama negu paveldima. Žmogaus išsilavinimas, kalba ir interakcijos veikia jį visą gyvenimą. Daugumos žemesniųjų gyvūnų elgesys paremtas instinktais, tačiau žmogaus elgesys pirmiausia yra išmokstamas. Žmogus mokosi ne izoliuotas, bet socialinėje aplinkoje. Suprantama, kad kultūra yra grupinės orientacijos. Socialiniai reiškiniai išmokstami per padėties modelius, dažniausiai mokant pagal pavyzdžius. Kultūra nustato pagrindines gėrio ir blogio vertybes, papročius ir ritualus, tačiau kultūra nėra vien tik papročių mozaika, nes kultūra moko elgtis. Požiūrius į laiką, turtą, drabužius, maistą ir netgi tinkamą atstumą tarp besikalbančių žmonių lemia kultūra. Kultūra pasako, kas yra puiku, bjauru, nuostabu ar netinkama. Kultūra moko vertinti sunkų darbą, taupumą, privatumą, konkurenciją, nuoširdumą, sąžiningą atlyginimą. Taip pat natūraliai kaip ir šių dalykų, kultūra moko žmogų bendrauti. Taigi svarbus kultūros bruožas yra paveldėtas bendravimo klimatas. Jo sąlygotas supratimas, modeliai, stiliai, ir manieros yra susiję su kultūra. Didelę dalį žmogaus kultūros patyrimo sudaro tinkamo elgesio taisyklių žinojimas ir jų laikymasis. Kultūroje esama tūkstančiai tokių taisyklių. Žmogus praleidžia daug laiko, mokydamasis veikti pagal šias taisykles ar netgi tobulindamas jas. Taigi, žmogus investuoja į kultūrą labai daug laiko, todėl nenuostabu, kad jis remiasi būtent savo kultūra kaip pagrindu, vertindamas kitus.KULTŪRINIAI MODELIAITik suprasdamas kultūrą sudarančius elementus žmogus gali pradėti bendrauti su kitos kultūros nariu. Aptarti visas kultūras neįmanoma, todėl svarbu išnagrinėti būdus, kaip kiekviena kultūra suformuoja jos poreikius atitinkančius papročius. Daug specialistų visais laikais tyrinėjo kultūras. Jie išskyrė visoms kultūroms bendrus elementus, kurie yra labai paprasti, tačiau susipažinus su jais lengviau suprasti, kodėl kultūros skiriasi. Net vienintelis elementas gali nulemti kultūrų skirtumus. Šie skirtumai ir yra socialinio bendravimo problemų pagrindinis šaltinis, nes kuo daugiau skirtumų tarp bendraujančių žmonių, tuo sunkiau efektyviau bendrauti. Šių skirtumų identifikavimas yra pradinis sociokultūrinio bendravimo taškas. Nesusipratimai dažniausiai kyla tada, kai bendraujantys žmonės yra skirtingo tipo. Tokie sunkumai dažniausiai iškyla dėl pažiūrų nežinojimo ir skirtingų bendravimo modelių. Žmonės privalo atkreipti dėmesį į kitų kultūrų skirtumus, kuriuos sudaro kultūros istorija, jos individualumas, menas, kalba, kultūros stabilumas, požiūris į laiką, neverbalinis elgesys, asmeninės erdvės suvokimas, mąstymo modeliai, religija, išsilavinimas ir kt.
Kultūros istorijaKultūra turėtų būti pradėta analizuoti būtent nuo istorinio kultūros vystymosi ir tradicijų. Kultūros istorija apibendrina supratimą apie grupės ir žmonių elgesio normas ir paaiškina pažiūras, kurios yra bendros kultūros nariams.Kultūra įvairiais būdais išreiškia istoriją, palikimą ir tradicijas. Beveik visų kultūrų šaknys tokios gilios, kad praeities normos ir tabu ateina į šias dienas.Nesvarbu, kaip kultūra įprasmina savo istoriją – bendraujant su kitos kultūros nariais, visada reikia gerbti jos praeitį. Dažnai daugumoje kultūrų tradicijos yra tokios svarbios, kad į naujoves žiūrima įtariai. Bendraujantis žmogus turi pripažinti tai, kuo kultūra didžiuojasi, ir stengtis susipažinti su kito žmogaus istorija ir tradicijomis. Tai padės suprasti kito žmogaus pažiūras ir vertybes – svarbiausius sociokultūrinio bendravimo elementus.Kultūros individualumasKultūros gali būti apibrėžtos kaip turinčios tam tikrų socialinių bruožų, susijusių su žmogaus elgesiu, bet naudojamus visų grupių.Kultūros pobūdis daro įtaką tarpasmeniniams santykiams ir priimtinam individualiam elgesio modeliui. Pavyzdžiui, kai kuriose kultūrose sprendimai yra daugiau kolektyviniai negu individualūs.Štai kodėl, tarpasmeninio bendravimo stilius yra apibūdinamas kultūros pobūdžio. Kaip kultūros narys kalba, elgiasi, galvoja, priklauso nuo paties nario supratimo apie idealų kultūros pobūdį. Jeigu idealus kultūros pobūdžio supratimas skirtingose kultūrose nevienodas, tarpkultūriniame bendravime atsiranda potenciali nesusipratimų galimybė.Materialinė kultūraLabai dažnai žmogus vertina kitą kultūrą pagal jos materialinius bruožus. Reikia atkreipti dėmesį, kad papročiai, supantys natūralią kultūrą yra sudėtingesni ir jų priežastys yra painios. Materialinės kultūros modelis gali smarkiai skirtis tarp kultūrų. Pirmiausia, geras komunikatorius turėtų stengtis sužinoti tokius papročius. Antra, surasti būdus, kaip išvengti negatyvių reakcijų, susidūrus su tokiomis situacijomis.
Rolių stereotipaiKultūra turi tam tikras pažiūras į žmonių kategorijas ir jų elgesį, kuris turi atitikti iš anksto apibrėžtus modelius. Įvairių kultūros narių iš anksto nustatytas ar bent tikėtinas elgesys vadinamas rolių stereotipais. Kultūra dar lemia elgesį ir priklausomai nuo užimamų pareigų bei visuomeninės padėties. Rolių skirtumai apima skirtingas pažiūras į vyrą ir į moterį. Lyčių rolės skirtingose kultūrose skiriasi. Beveik kiekvienoje kultūroje esama darbo pasiskirstymo pagal lytį. Rolių santykiai lemia ir sprendimų priėmimą bei autoriteto supratimą.Kultūros pasaulėžiūraPasaulėžiūrą Doddas apibrėžė kaip sistemą supratimų apie visatos prigimtį ir jos poveikį socialinei mūsų aplinkai. Kultūros pasaulėžiūra paaiškina, kaip kultūroje suprantamas ir aiškinamas įvairių jėgų poveikis įvykiams, vykstantiems socialinėje aplinkoje. Pasaulėžiūros sąvoka apima tokius dalykus kaip sėkmė, lemtis, laiko vaidmuo, fiziniai ir gamtiniai ištekliai. Taigi pasaulėžiūra daro didelį poveikį žmogui, todėl veikia ir bendravimą. Žmonės daugeliu atvejų gali būti tobuli, tačiau skirtingas aplinkinio pasaulio supratimas gali tapti komplikuoto sociokultūrinio bendravimo priežastimi. Žmogaus pasaulėžiūra yra lyg ekranas, per kurį pereina visa informacija. Kadangi pasaulėžiūra veikia informacijos užšifravimą ir iššifravimą, žmonės skirtingai interpretuoja tikrovę.ReligijaTikėjimas gali turėti įtakos dalykiniam bendravimui tam tikroje kultūroje.Netgi religinės šventės gali veikti dalykinį bendravimą – jos pakeičia darbo grafikus ar trukdo atsakyti į užklausimus.Moters rolė taip pat yra veikiama religijos, kuri numato moterų elgesio modelius ir ekonominę padėtį. Daugelyje šalių moterys vis dar neatlieka didelio vaidmens versle. Todėl korespondencija, pasirašyta moters, tokioje šalyje kaip Saudo Arabija, gali būti nekompetetinga.IšsilavinimasIšsilavinimo lygis sąlygoja bendravimo proceso efektyvumą. Ką išmoksta kultūros nariai, tai tampa jų kultūros dalimi. Tokiu būdu sociokultūriniame bendravime skirtingų kultūrų nariai gali suprasti žinią ar situaciją skirtingai ir reaguoti į tai nevienodai. Išsilavinimas lemia žmogaus elgesio motyvus, vertybes, pažiūras ir religiją. Laiko supratimasKitas veiksnys, dėl kurio iškyla nesusipratimų – skirtingas laiko supratimas. Pavyzdžiui, amerikiečiai, vokiečiai laiką supranta vienaip, o Lotynų Amerikos gyventojai, etiopai, japonai – kitaip. Pirmieji tuoj pat reaguoja į kiekvieną sprendimą ir rašo atsakymą, o antrieji atsakymus rašo po gana ilgo laiko, nes jų manymu, greiti atsakymai į esminius klausimus turi būti nagrinėjami rūpestingai, o tai užtrunka ilgai.Bendraujant su japonais, reikia atsiminti, kad jie kitų kultūrų verslininkų nekantrumą naudoja savo tikslams. Vienas japonų verslininkas sako: Žmonės iš Šiaurės Amerikos ir kai kurių Europos šalių turi vieną baisią silpnybę. Jeigu mes juos verčiame ilgai laukti, jie sutinka su viskuo, ką tik pasiūlome.Visuomeninis elgesys ir manierosKas yra mandagu vienoje kultūroje, gali tapti įžūlu kitoje. Etiketo taisyklės gali būti formalios ir neformalios. Formalios taisyklės nusako, kas yra gerai ir kas blogai, elgiantis bendrose situacijose. Neformalios taisyklės daug sunkiau apibrėžiamos ir dažniausiai išmokstamos stebint, kaip elgiasi žmonės ir mėgdžiojant jų elgesį. Neformalios taisyklės nusako, kaip turi elgtis vyras ir moteris, kada galima kreiptis vardu, o kada pavarde, ir t.t. Šių taisyklių pažeidimas sukuria nemalonias situacijas kitos kultūros žmonėms, tačiau patys tos kultūros nariai negali išreikšti žodžiais to, kas jiems nepriimtina.Kalbos barjeraiDauguma šalių turi daugiau negu vieną kalbą ir kultūrą, nes pasaulyje yra 200 šalių. Kai kurios kalbos vartojamos versle, kitos – moksle ir švietime, dar kitos – mene. Kai kurios kalbos tapo dominuojančiomis. Manoma, kad pasaulio mastu plačiausiai yra vartojama anglų kalba.Nesvarbu, kuria kalba vyktų bendravimas ar susirašinėjimas, atsiranda interpretavimo keblumų, nes skirtinga prasme vartojami techniniai terminai. Šios problemos nesudarys didelių sunkumų bendravime, jeigu korespondencija tarp šalių bus besitęsianti ir viena išmoks kitos technologiją. Daug svarbesnių problemų kyla kitose rašytinio bendravimo formose, kurios reikalauja vertimo. Pavyzdžiui, reklama, beveik visada išverčiama į kalbą šalies, kurioje ketinama realizuoti prekes. Tokius dokumentus, kaip garantijos, produktų etiketės ir panašiai, taip pat būtina išversti. Kai kurios tarptautinės kompanijos turi išversti politikos, procedūrų vadovus, pelno planus užsienyje esančių savo padalinių naudojimui. Dalis informacijos neišvengiamai prarandama verčiant, o kartais patiriama net skaudžių pasekmių.Etnocentriška reakcija Kalbos ir kultūros skirtumai yra reikšmingi bendravimo barjerai, tačiau šie sunkumai gali būti išspręsti, jeigu žmonės yra atviri pokyčiams. Deja, daugelis žmonių yra etnocentriški kitų kultūrų nariams, t.y., visas kitas grupes jie vertina pagal savus standartus.Kai žmogus elgiasi etnocentriškai, jis neatkreipia reikiamo dėmesio į savo ir kitų žmonių kultūrų skirtumus: mano, kad kiti elgsis taip pat kaip ir jis, remsis tais pačiais požiūriais, vartos kalbą bei simbolius taip kaip ir jis. Etnocentriškumas nepalieka galimybės pagalvoti, kad kitos kultūros žmogaus žodžiai ar elgesys gali būti suprasti ne taip, kad skirtingų kultūrų žmonės gali suprasti vienas kitą klaidingai.Paprastai etnocentriški žmonės yra linkę kurti stereotipus ir iš anksto nusistatyti prieš kitų kultūrų žmones. Jie apibendrina tam tikrą žmonių grupę pagal paviršutiniškus požymius ir tada susidaro požiūrį į visą grupę. Todėl jie negali pamatyti žmonių tokių, kokie jie yra iš tikrųjų.Dažniausiai abi pusės yra kaltos dėl stereotipų susidarymo ir išankstinio nusistatymo. Todėl nenuostabu, kad dažnai iškyla nesusipratimų tarp tokių žmonių.KULTŪRINIO BENDRAVIMO ĮGŪDŽIŲ UGDYMASKultūros pažinimas yra svarbus žingsnis tobulinant kultūrinio bendravimo supratimą. Pažinimo įvairovės tyrimai rodo, kad žmonės, siekiantys pažinimo, turi išsamesnį ir platesnį supratimą apie savo aplinką ir gali padaryti teisingesnes išvadas. Tarpusavio santykiuose jie tolerantiškesni ir lankstesni negu siauresnio pažinimo žmonės. Pažintinės orientacijos veikia bendravimą. Kitaip tariant, kultūra yra daugiau negu vien tradicijos, ją sudaro ir savęs bei kitų žmonių supratimas bei pajautimas. Idėjos, mintys, pasaulėžiūra ir vertybės – visa tai yra žmogaus pažinimo sistemos dalis. Taigi kultūrą sudaro išorinė struktūra ( poelgiai, normos, organizaciniai veiksniai ir pan.) ir vidinė (psichinė) struktūra, apimanti įsitikinimus, vertybes, mąstymo būdus.
Kai atsiranda poreikis susipažinti su kita kultūra, galima pasirinkti vieną iš dviejų būdų. Vienas būdas yra sužinoti kuo daugiau apie kultūrą, su kuria tenka susidurti: kalbą, kultūros kilmę ir istoriją, socialines taisykles ir t.t. Kitas būdas – suformuoti bendrus įgūdžius, kurie padės prisitaikyti prie bet kurios kultūros.Pirmasis būdas – nuodugnus pasirinktos kultūros pažinimas, tačiau jis turi du trūkumus. Pirmiausia, žmogus niekada negalės suprasti kitos kultūros. Antra, iškyla apibendrinimo pavojus, žmonių iš tam tikros kultūros priėmimas ne kaip individualybių su unikaliais bruožais, bet kaip vienodų tos kultūros subjektų. Galima gauti naudingą bendrą informaciją, bet reikia neužmiršti kintamumo ir individualių skirtumų.Antrasis – kultūros pažinimo, bendrų sociokultūrinių įgūdžių vystymo būdas – ypač naudingas, jeigu bendraujama su daugeliu kultūrų ar subkultūrų. Siūloma skirtingi patarimai, kurie padėtų sociokultūriniame bendravime ir užkirstų kelią nesusipratimams ir problemoms, kylančioms dėl kultūrų skirtumo. Štai keletas jų.• Jauskite atsakomybę už bendravimą. Nemanykite, kad bendrauti su jumis – tai kito žmogaus darbas.• Rodykite pagarbą. Išmokite rodyti pagarbą tokiu būdu, kaip tai daroma kitoje kultūroje.• Įsijauskite į kito žmogaus padėtį. Atidžiai peržiūrėkite, ką kitas žmogus bando perduoti, pabandykite įsivaizduoti jo jausmus ir pažiūras.• Nebūkite paviršutiniškas. Nesutrikite dėl išorinių nepatogumų.• Būkite kantrus ir atkaklus. Jeigu norite pasiekti užsibrėžto tikslo, nepasiduokite.• Supraskite savo kultūros pagrindus. Išmokite atskirti, kada jūsų požiūris skiriasi nuo kito žmogaus požiūrio.• Prisitaikykite. Būkite pasirengę keisti savo įpročius ir pažiūras.• Rizikuokite. Išbandykite įvairius būdus, kurie padėtų geriau pažinti žmones ar kultūras. • Gilinkite savo kultūrinį pajautimą. Daugiau sužinokite apie papročius ir tradicijas, kad geriau susipažintumėte su potencialiomis nesusipratimų sritimis.• Bendraukite su individualybe. Venkite stereotipų ir apibendrinimų.IŠVADOS
Bendravimo procesas labai svarbus organizacijai ir jos vadovams, kadangi bendraujant realizuojami žmogiškieji santykiai ir susiformuoja tam tikra darbuotojų elgsena. Tačiau bendravimo efektyvumui dažnai trukdo įvairūs nesklandumai: skirtingas realybės suvokimas, remiantis klaidinga informacija padaryti apibendrinimai, subjektyvios išvados, stereotipiniai vertinimai, išankstinis nusistatymas ir kt.Tarpkultūriniame bendravime galima išvengti šių problemų, jei teisingai numatysime žmonių poreikius, lūkesčius ir vertybių sistemas. Siekiant efektyvesnio bendravimo su kitų kultūrų žmonėmis ir organizacijomis, labai svarbu išsiugdyti bendrus įgūdžius, kurie padėtų prisitaikyti prie bet kurios kultūros. Mokėjimas suprasti tarpkultūrines užuominas, istorinį kontekstą, skirtingas teisingumo sistemas, papročius, istoriją ir religiją turės svarbiausią reikšmę, kai verslas dar labiau globalizuosis.
LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Vyšniauskienė D. Kundrotas V., Verslo etika. – Kaunas:Technologija, 20022. Baršauskienė V., Dalykinė komunikacija. – Kaunas:Technologija, 20023. Dorovinė bendravimo kultūra. Etikos etiudai Nr.3.-Vilnius:Mintis, 19794. Simanaitis E. Kolektyvinio bendravimo kultūra.-Vilnius:Mintis, 19885. Ebneris J. Ar mokame bendrauti? Vilnius:Mintis,19796. Carnegie D. Kaip įsigyti draugų ir daryti įtaką žmonėms.-Kaunas:Gardenija,