ĮVADAS
Prisiminimai apie įvykusius konfliktus, kaip taisyklė, sukelianemalonias asociacijas: grasinimus, priešiškumą, nesupratimą, bandymus,kartais beviltiškus, įrodyti savo teisumą ir skriaudas… To pasekmė,susidariusi nuomonė, kad konfliktas – negatyvus reiškinys, kurionepageidauja nei vienas iš mūsų. Tačiau konfliktai kyla beveik visosežmogiškojo gyvenimo sferose. Galima teigti, kad konfliktai neišvengiami,taip pat ir pavojingi, nes griauna žmonių santykius. Prasidėjusį konfliktą sunku sustabdyti. Tai paaiškinama tuo, kadkiekviena agresija ar priešiškumas priveda prie atsakomųjų veiksmų, kuriedažniausiai būna žymiai stipresni nei pirminiai. Šiandieninės konfliktinės situacijos tampa vis aštresnės ir apima visdaugiau žmonių. Paprasčiausia nuoskauda gali peraugti į agresiją prieškonfliktuojančią pusę. Šiame darbe aptarsiu mūsų kasdieniniame gyvenime dažniausiai sutinkamąir bene aktualiausią – tarpasmeninį konfliktą.
KONFLIKTAS – KAS TAI?
Plačiąja prasme konfliktas – tai prieštaravimų paūmėjimo kraštutinisatvejis, kai priešingos pozicijos, interesai, požiūriai negali būtiįgyvendinami vienu metu. Konfliktas suvokiamas kaip jėga, keliantirūpesčių, suardanti buvusią tarpusavio santykių pusiausvyrą. Konfliktiškaselgesys gali būti įvairus, pradedant intelektualiniais ginčais, baigiantfizinės jėgos naudojimu, kuris sąlygoja turtinę ar asmeninę žalą. Priešiškaelgsena gali būti paslėpta, gali būti akivaizdi – tiesioginė. Ši elgsena –abipusė, nes kovoja du ar daugiau žmonių, vieno konflikto dalyvio elgsenasulaukia kito dalyvio atsakomosios elgsenos. Tarpasmeniniai konfliktai turi tam tikras priežastis, kurios yraįvardijamos kaip konfliktogenai:1. Pranašumo siekimas: √ Atviras savo pranašumo demonstravimas – įsakymai, grasinimai, kritika, kaltinimas, √ Nuolankus santykis – geranoriškas pranašumo demonstravimas, √ Gyrimasis – apie sėkmę lemiančius faktorius, √ Aš manau, √ Savo patarimo primetimas, √ Kito žmogaus pertraukimas jam kalbant – tartum man tavo mintys nerūpi, √ Informacijos slėpimas, √ Pinigų skolinimas – juk laiku tai negrąžinsi, √ Bandymas atsakomybę suversti kitam – prašant ką nors padaryti,
√ Etiniai pažeidimai – stumtelėjimai, užmynimai ir net neatsiprašoma, √ Pasijuokimas iš kito – “patraukiant per dantį.2. Agresija – konfliktogenų grupė. Agreso – užpuolimas. Agresija būdinga kai kuriems žmonėms: “sunkiems” žmonėms, smurtautojams. Situacinis agresyvumas – FRUSTARACIJA – kylantis susiduriant su tam tikra kliūtimi siekiant tikslo.3. Egoizmas Egoistas – siekia tik asmeninės naudos ir tai ne visada būna teisinga, nes tai daroma kitų žmonių. Kaip išvengti tarpasmeniniuose santykiuose Konfliktogenų? 1) Prisiminti, kad bet koks neatsargus pasakymas gali būti konflikto priežastis, 2) Būtina pašnekovui būti empatišku, 3) Elgtis su kitais taip, kaip norėtum, kad kiti su tavimi elgtųsi.Pagal formą konfliktai skirstomi: – asmeniniai; – tarpasmeniniai; – konfliktai tarp grupių. Tačiau randami ir kitokie konfliktų skirstymai: – paslėpti arba nenumatyti konfliktai; – atviri arba numatyti konfliktai; – konfliktai, kilę dėl asmenybės savybių; – situacijos sąlygoti konfliktai. Konfliktai grupėje gali būti skirstomi ir į: – konstruktyvinius konfliktus, kurie stimuliuoja grupės dinamiką, naudingi kaip profilaktiką prieš grupės sąstingį; – destruktyvius konfliktus, kurie ardo grupę. Konfliktas pasižymi ir savo dinamika. Tai dažniausiai susidariuspalankioms sąlygoms, prasideda nesutarimų ir kivirčų epizodinė grandinė,kuri turi polinkį tolydžiai, didinant potencialą, pasiekti kulminaciją. Konfliktiška elgsena gali būti verbalinė –neverbalinė. Priešiškumasgali būti išreiškiamas žodžiais, gestais, raštu, įvairiais veiksmais.Konfliktiška elgsena gali būti aktyvi arba pasyvi. Konfliktiška elgsenagali būti atvira arba užslėpta. Konfliktiška elgsena: √ Dviejų žmonių sąveika; √ Tiesioginė – netiesioginė; √ Verbalinė – neverbalinė; √ Atvira – paslėpta. Konfliktišką elgseną sąlygoja asmenybės aplinka bei socialinėpsichologinė aplinka.Daugumos autorių nuomone esti predisponuojantiskonfliktišką elgseną reiškinys – situacijos konfliktiškumo suvokimas. Jįlemia subjektyvi prieštaravimo svarba, prasmė tam individui, turinčiamindividualią gyvenimo, patirtį, vertybių orientaciją bei motyvaciją. Šissuvokimas susijęs su individualaus tolerancijos slenksčio peržengimu, kai
ima dominuoti tai kas žmones supriešina. Konfliktas turi misiją – atkurti, normalizuoti, pagerinti situaciją arpašlijusius santykius. Todėl jį reikia vertinti kaip atsiradusią galimybęar kilusią problemą. Tačiau pirma, į konfliktą žvelgiame kaip į situaciją,kai nesutampa nuomonės, interesai dviejų asmenų, subjektų arba oponentų,kai priežastis – konkretus konflikto objektas/ginčo dalykas. Konflikto situacija suprantama, kaip situacija, kylanti dėl skirtingožmogaus požiūrio, skirtingo įvairių reiškinių suvokimo. Kai tokia situacijakelia grėsmę nors vieno iš sąveikos dalyvių suformoluotam tikslui, taisusidaro konfliktinė situacija. Konfliktinė situacija – tai prieštaringosšalių pozicijos kokiu nors klausimu. Stebimas priešingų tikslų ir įvairiųpriemonių jiems pasiekti naudojimas, interesų nesutapimas. Konfliktinėssituacijos pagrindas – smulkmeniški ginčai , nelaiku pasakytas žodis,nuomonė,- ir konfliktas gali prasidėti, tai salyga konfliktui kilti, taippat turi būti būsimo konflikto dalyviai – subjektai/oponentai, taip patginčo dalykas – konflikto objektas. Konflikto subjektai –tai konfliktinės sąveikos dalyviai. Jais galibūti asmenybės, grupės, organizacijos. Oponentai privalo turėti galimybęveikti savo, o ne trečiųjų asmenų vardu.Jie neturi būti priemonė kažkienointeresams įgyvendinti. Tai būtų jau tarpininkų dalyvavimas, o ne konkrečiųkonflikto dalyvių sąveika. Tyrime taip pat akcentuojama, jog subjektųsąveikai svarbus formalus/neformalus oponentų statusas, jų rangas,(valdžia). Konflikto objektai – yra tai, į ką pretenduoja kiekvienakonfliktuojanti šalis, tai kas sukelia jų prieštaravimus, jų ginčo dalykas. Konfliktinei situacijai peraugti į konfliktą būtinas postūmis,išorinis įsikišimas arba incidentas. Incidentas – vienos iš šalių veiklos aktyvizacija, kuri, apribojakitos šalies interesus. Iškilę prieštaravimai tampa konfliktine situacija, kai: • Situacija svarbi konflikto sąveikos nariams; • Yra kliūtis, kurią sukuria vienas oponentų, norėdamas sutrukdyti kitiems dalyviams pasiekti savo tikslų; • Asmenybė ar grupė nebegali daugiau taikstytis su iškilusia kliūtimi.KONLIKTO NAUDA, KONFLIKTO ŽALA
Priklausomai nuo konflikto sprendimo elgesio stiliaus, nuo konfliktovaldymo, jo pasekmės tiek individui, tiek grupei – kolektyvui gali būtifunkcinės arba disfunkcinės. Skirtingų autorių išskiriamos funkcinės –disfunkcinės arba teigiamos – neigiamos pasekmės. Konflikto nauda, teigiamas jo poveikis tas, jog:1) problema gali būti išspręsta taip, kad sprendimas tenkintų abi konflikto šalis;2) priešiškos šalys – oponentai gali būti linkę bendradarbiauti ateityje (perėjimas nuo antagonizmo prie bendradarbiavimo) ;3) konfliktas gali paskatinti paklusnumo sindromą, kai pavaldiniai neišsako idėjų, prieštaraujančių vadovų ar gydytojų nuomonei;4) padidėja pastangos įveikti sunkumus;5) geresnis žmonių supratimas;6) išmokstama geriau priimti sprendimus;7) kritiško mąstymo atsiradimas;8) konfliktas sustiprina, užgrūdina kolektyvą. Kartais nepavyksta rasti veiksmingo būdo konfliktui suvaldyti, nes tamtikros sąlygos trukdo pasiekti šį tikslą. Tuomet susiduriama sudisfunkcinėmis/neigiamomis konfliktų pasekmėmis:1) Problemos lieka neišspręstos;2) Suintensyvėja neigiami santykiai;3) Nestimuliuojama sprendimų ieškojimų;4) Grupėje padidėja įtampa, priešiškumas;5) Darbuotojai linkę išplėsti nesutarimus;6) Jaučiamas bendradarbiavimo nepasitenkinimas, bloga nuotaika, negatyvūs jausmai, stresas. KONFLIKTO SPRENDIMO GALIMYBĖS
Neracionalu įsiplieskusį konfliktą drausti, slopinti arba neigti.Būtina jį spręsti. Žmonės linkę pulti, jei jaučia grėsmę, ir lengvaipasijunta esą kaltinami. Labiau linkę išklausyti kitą, jei jaučiamėssuprasti patys; sprendimai gali būti priimti bendradarbiavimo atmosferoje.Tai atrodo elementaru, tačiau ar daugelis iš mūsų prisimena šias tiesaskovos įkarštyje? Surney pabrėžia, kad viena iš priežasčių, dėl kurių meslengvai puolame kaltinti, yra ta, kad mums sunku paprašyti, ko mes norimeir mes jaučiamės poreikį save pateisinti. Pripažinti, kad iškilo kokia norsproblema, reikia drąsos. Klystume, jei manytume, kad problemos nutylėjimasišsaugos santykius, nes besikaupiantis konfliktas darosi labiau
komplikuotas. Norėdami išspręsti konfliktą reiktų laikytis šių taisyklių: – atskleisti konflikto esmę, nes tai ir yra pagrindinė priežastis, dėl kurios kilo konfliktas; – atvirai ir efektyviai bendrauti abiem konfliktuojančiom pusėm. Tai gali būti savo klaidų pripažinimas, emocijų kontroliavimas, konflikto lokalizavimas. Norėdami išspręsti konfliktą, tai reikia daryti konstruktyviai. Šiuoatžvilgiu, tikslas turėtų būti, ne įveikti partnerį, bet kartu rasti bendrąišeitį iš susidariusios situacijos. Konfliktuojant reiktų vengtipriekaištų, kaltinimų, asmenybės savybių iškėlimo, balso kėlimo ir pan.F.Bachas nurodo, jog šalinant konfliktą, reiktų laikytis šių pagrindiniųprincipų:1. Garbingumo: – vengiant nedalykiškų argumentų, kurių tikslas yra užgauti oponentą, prikišant jam dvasinius ir fizinius trūkumus; – nesudaryti partneriui žeminančių situacijų, iš kurių jis negalėtų garbingai retiruotis; – neįžeidinėti artimų asmenų; – vengti neteisingų apibendrinimų; – nepriminti senų istorijų; – vengti nederamų priemonių, gąsdinimų.2. Atvirumo: – neatmesti iš karto kito požiūrio; – stengtis atvirai išsakyti savo poziciją, pretenzijas, neišsisukinėti, nekalbėti užuominomis; – ginčytis nuoširdžiu, tvirtu ir ramiu tonu. Pasistengti sulaukti atsakymo, nes konfliktas sprendžiamas produktyviau, kai vyksta dialogas, o ne monologas; – svarbu pasakyti, kaip problemą matote jūs, o ne matyti, ką turi ir ko neturi oponentas.3. Realizmo: – kalbėti tik apie tai, dėl ko konfliktuojama; – neliesti partnerio charakterio, kitų dalykų, neturinčių ryšio su konfliktu; – neetiška kalbėti kitų vardu; – negalima remiantis savo jausmais spręsti apie kito žmogaus jausmus, nes tada gali atsirasti rimtas psichologinis barjeras konfliktui pašalinti.4. Atsakingumo: – konfliktuojančios pusės turi jausti atsakomybę už ginčo baigtį; – reikia nuosekliai išsiaiškinti nesusipratimus ir rasti abiem pusėm priimtiną sprendimą; – konflikto pašalinimas neturi būti vienos pusės laimėjimas, o kitos pralaimėjimas, bet problemos išsprendimas arba geresnis vienas kito supratimas. Taigi, kad konfliktas būtų išspręstas abi pusės tenkinančiu būdu,paprastai siūlomas pergalės ir pergalės metodas, kitaip vadinamas septyniųžingsniu planu: 1. Savų poreikių apibrėžimas. Konflikto sprendimas pradedamas apibrėžiant poreikius, norus, išsiaiškinant ko nori kiekviena pusė. Poreikiai ne visuomet aiškūs ir suprantami, todėl dažnai apie juos būtina pagalvoti. Kai patys gerai nežinome, ko norime, sunku tikėtis, kad mūsų norus supras antroji konfliktuojančioji pusė. 2. Savo poreikių pasidalinimas su kita puse. Apibrėžus savo poreikius