Kaip elgtis viešajame transporte,kelionėje,gamtoje

Estetika- kaip elgtis viešajame transporte, kelionėje ir gamtoje

Žmogus yra visuomeninė būtybė, nuolat bendraujanti su kitais žmonėmis. Papročiais virtę bendravimo bei elgesio įpročiai ilgainiui įgauna tam tikrą tautinį savitumą, neatsiejamą nuo tautos kultūros požymių susiformavusios žmonių elgesio taisyklės, apimančias išorinius tarpusavio bendravimo pasireiškimus, įprasta vadinti tarptautiniu žodžiu etiketas.
Svarbi bendravimo priemonė ir išraiška yra kalba. Apie žmogaus elgesį, gebėjimą gražiai bendrauti pirmiausiai sprendžiame iš kalbos. Pokalbiuose išryškėja asmens savitumas ir kultūros požymiai. Mandagus žmogus, atsižvelgdamas į aplinkybes, lengvai geba parinkti reikiamus žodžius, tuoj paajunta, kokia intonacija geriausiai tinka juos tarti, visa laikysena parodo savo vidinės ir išorinės kultūros darną.

TRAMVAJUJE, AUTOBUSE, TRAUKINYJE, AUTOMOBILYJE, KELIONĖJE

Pirmenybė sėsti į viešąjį transportą turi invalidai, vaikai, pagyvenę žmonės ir moterys. Prireikus keleiviai jiems padeda. Vyras eidamas į vagoną, priekin praleidžia moterį. Kai įeinama ir išeinama pro vienerias duris, pirmiau leidžiama žmonėms išeiti. Vyras iš vagono išlipa pirmas ir padeda savo bendrakelionei, pagyvenusiam vyriškiui ar vaikams. Kai tramvajus, vagonas ar autobusas perpildytas, geriau palaukti kito. Kartasi žmonės dėl kamšties, skubėjimo, saugaus eismo taaisyklių nesilaikymo nuvažiuoja ne ten, kur norėjo, bet į ligoninę.
Įlipę į vagoną (autobusą), nesustokite prie durų, bet eikite į priekį, padarydami vietos kitiems keleiviams. Norint atžymėti bilietą, jį galima perduoti. Negalima ant sėdynės išsikėsnoti ir visą užimti, kai ji skirta dviem. Ryšulius ir kr

repšelius dėti ant sėdynės galima tik tada, kai niekas nestovi ir yra laisvų vietų. Jei laisvų vietų nėra, daiktai laikomi ant kelių arba dedami ant grindų ar lentynos. Sėdima taip, kad netrukdytumėm kitiems keleiviams. Sėdimos vietos užleidžiamos seneliams, ligoniams, tėvams su kūdikiais, nėščioms moterims, pagyvenusiems žmonėms. Į pasiūlytąją vietą sėdant, būtinai reikia padėkoti už parodytą dėmesį.

AUTOMOBILYJE

Keleiviai nedaro vairuotojui pastabų, nemoko jo ir nereikalauja didinti greičio. Jei keleivis labai skuba, sėsdamas į automobilį, apie tai pasako vairuotojui. Toliau jau viskuo rūpinasi pats vairuotojas. O sumažinti greitį vairuotoją galima paprašyti.
Vyras atidaro automobilio duris ir pirma įleidžia moterį ar už save vyresnį vyriškį. Kai važiuoja dvi moterys ir vienas vyras, moterys sėda ant užpakalinės sėdynės, o vyras šalia vairuotojo.
Geriausia vieta užleidžiama pagyvenusiam vyriškiui arba moteriai. Kaai automobilį vairuoja savininkas svečias sėdi šalia. Kai automobiliu važiuoja du svečiai, vienas sėdasi šalia šeimininko.
Pirma iš automobilio išlipa vyras. Jis padeda Moteriai ar pagyvenusiam vyriškiui ir palydėti juos iki namų durų. Likti sėdėti automobilyje yra nemandagu.

KELIONĖJE

Sakoma, jog ir kelionėms reikia tirėti pašaukimą. Kelionių mėgėjams moka prisitaikyti prie aplinkybių, lengvai randa kalbą su žmonėms, nesinervina dėl menkniekių, neniurzga.
RENGIMAS KELIONEI priklauso nuo jos pobūdžio ir trukmės. Prieš tolimą kelionę reikia surinkti žinių apie tų vietų, kur vyksite, papročius, klimatą it t.t.
Kokius dr

rabužius imti kelionei, priklauso nuo to, kur ir kokiu tikslu važiuojate. Labai sunku keliauti su dideliu bagažu. Todėl reikia gerai pasvarstyti, kuriuos daiktus geriausiai reikia imti. Nepatartina imti daugiau kaip dviejų bagažo vienetų. Didesnis lagaminas Skiriams tiems daiktams, kurių prireiks, nuvykus į vietą. Į mažesnį lagaminą ar krepšelį dedami kelionėje reikalingi daiktai: miego ir tualeto reikmenys, knygos, žurnalai ir t.t..

TRAUKINYJE

Kai tenka važiuoti su dideliu kroviniu, geriausiai sunkius daiktus perduoti į bagažą.
Vyras, lipdamas į vagoną, padeda moteriai. Keleiviai, jau suradę savo vietas, ir juos lydintys asmenys, kad netrukdytų kitiems, kol traukinys stovi, neturi būti koridoriuje. Įėjus i kupė, pasisveikinama su ten esančiais. Vyrai nusiima galvos apdangalą. Paltas ir ryšuliai padedami taip, kad nekliudytų kitiems.
SĖDIMOS VIETOS. Jei neužtenka visiems keleiviams sėdimų vietų, reikia susispausti ir padaryti vietos stovintiesiems. Sėdint negalima taip ištiesti kojų, kad jos liestų kitus keleivius. Papildomus patogumus galima sau leisti tik tada, kai yra laisva vieta ir netrukdote kitiems.
Malonu restorano vagone po pietų ar vakarienės pasėdėti prie alaus bokalo ar kavos puodelio. Tačiau, jei nėra laisvų vietų negalima pamiršti tų, kurie dar laukia savo eilės.
Traukinyje rūkyit galima rūkančiųjų ir restorano vagone. Kupė rūkoma tik tada, kai rūko visi keleiviai.
POKALBIS KELIONĖJE. Žmonės kelionėje greitai susipažįsta, užmezga pokalbį. Taktiškas žmogus savo kalbom neįkyri. Kai pašnekovas pr

radeda varginti, geriausias būdas pokalbiui nutraukti – įsikniaubti į knygą ar laikraštį.
ATVAŽIAVUS Į PASKIRTIES VIETĄ
Atsisveikinama su bendrakelioniais , norint galima paduoti ir ranką. Važiuojantiems toliau linkima laimingo kelio. Pakeleiviai vienas kitam neprisistato. Tai daroma tik tada, kai norima pažintį tęsti.
Vyras iš vagono (autobuso) išlipa pirmas, kad galėtų padėti moteriai ar pagyvenusiam žmogui.
Šios elgesio taisyklės galioja, ir keliaujant kitomis transporto priemonėms, reikia tik atsižvelgti į jų specifiką.

TURISTINĖJE KELIONĖJE

Būdami turistinėje kelionėje, visada prisiminkite, jog atstovaujate savo tautai, o užsienyje – savo šaliai.
Kadangi įvairių šalių papročiai yra skirtingi, reikia prieš kelionę susipažinti su jais, kad nepatektumėte į keblią padėtį. Kritikuoti ar ironizuoti kitų gyvenimo būdą yra nemandagu ir netaktiška. Tačiau tai nereiškia, jog viskuo, kas svetima, reikia žavėtis, o sava – peikti.
Žmonės dažnai nepagalvoja, jog iš mūsų bendrapiliečių elgesio įvairiuose situacijose sprendžiama apie visos tautos kultūrą.

TURISTINIAI ŽYGIAI IR ELGESYS GAMTOJE

Kiekvienas žino, jog gera nuotaika ir garbingumas visų pirma priklauso nuo sveikatos būklės. Geros sveikatos laidas yra tinkamas poilsis, protingas atostogų ir poilsio dienų išnaudojimas. Pirmiausiai tai liečia miesto gyventojus, jiems reikia ko daugiau būti gryname ore. Turistiniai žygiai, sportiniai žaidimai – tai būtinas organizmo grūdinimo kompleksas. Šių renginių sėkmę labai daug lemia tinkamas drabužių pasirinkimas.
Žygio apranga turi būti lengva, paprasta ir tvirta. Imama tik tai, kas būtiniausiai. Visai grupei priklausiantis inventorius – palapinės, pi

irmosios pagalbos vaistinėlė, žemėlapis, kompasas, sporto reikmenys ir t.t.
Palapinė statoma tinkamoje vietoje, kur jūsų buvimas niekam netrukdys, atokiau nuo įžymių vietų. Norint kurianti laužą reikia laikytis saugumo taisyklių. Laužai nekuriami greitai užsidegančiame miške, arti didelių medžių. Prieš palikdami stovyklavietę, užpilkite laužavietę žemėmis, apdėkite velėnomis.
Ir žygyje, ir ilsintis nedera pernelyg triukšmauti. Nereikia skinti gėlių, nes po valandėlės jas numesite. Nuošaliose vietovėse sveikinamasi su nepažįstamais žmonėmis, mandagiai atsakinėjam i kaimo gyventojų ir vaikų pasisveikinimus, nes kaime priimta sveikintis su visais sutiktaisiais.
Einant su grupe, netinka nuo jos atsiskirti. Žygyje galioja savos, truputi laisvesnės elgesio taisyklės. Merginos savo kuprines neša pačios, tačiau vaikinai stengiasi paimti sunkesnius daiktus.
Grybavimas, uogavimas, meškeriojimas ir medžioklė teigiamai veikia žmogaus nervų sistemą, jau nekalbant apie tuos džiaugsmus, kurių teikia bendravimas su gamta.
Teisingai elgiasi tėvai, iš mažų dienų pratindami vaikus prie gamtos, mokydami ją mylėti, gerbti ir tausoti.
Žinoma, tokie žmonės, kurie palieka savo „vizitines korteles“ ant šimtamečių medžių kamienų, prie įėjimų į olas ar senas pilis, kurie tarpumiškes teršia konservų dėžutėmis, tuščiais buteliais, stiklais ir valgių likučiais, neturi kam dėkoti įskiepytą meilę gamtai, jos grožiui.
O kiek dar, vaikštinėdami po mišką ar parką, matome nulaužtų šakų, medelių!
Kiekvienas žmogus turi šeimyniškai, rūpestingai elgtis su gamta. Atsakingiausias uždavinys suaugusiems – asmeniu pavyzdžiui ugdyti jaunimo meilę gamtai, niekad nepamirštant, kad ją turime ne tik tausoti, bet ir perduoti savo palikuonims.

MEDŽIAGA RINKTA IŠ:

1. www.google.lt
2. J. Asama „Gražiai elkimės“ 1979 m .

Leave a Comment