Etika marketinge

TURINYS

ĮVADAS..............................3

1.ETINIS MARKETINGAS..............................4

1.1.Etiniai kodeksai ir jų pagrindinės nuostatos.........................5

1.2.Etikos įtaka marketingo sprendimams............................8

2.SOCIALINIS – ETINIS MARKETINGAS..........................11

IŠVADOS..............................13

LITERATŪRA..............................14

ĮVADAS

Šiuolaikinėje verslo literatūroje vis daugiau kalbama apie socialinio ir etinio marketingo būtinybę, nes rinkos sąlygoms tampant vis sudėtingesnėms, kompanijų vadovai turėjo rasti būdą, kaip prisitaikyti prie nuolat kintančios aplinkos. Pasirinkę marketingo politiką, paremtą vertybėmis įgyjame konkurencinį pranašumą bei sugebėjimą lanksčiai reaguoti į aplinkos pasikeitimus ir taikytis prie individualaus kliento poreikių. Tarpusavio santykių valdymo procese kultūros taisyklių formavimas ypač būtinas, nes formuojant laisvos rinkos ekonomiką didelę reikšmę turi žmonių tarpusavio santykiai beei profesinės ir valdymo etikos normos. Akivaizdu, kad kiekvienas verslo dalyvis – ar jis būtų sąžiningas, ar užkietėjęs apgavikas – nori bendrauti tik su “švariu” partneriu. Taigi etišku marketingu suinteresuoti visi. Šis poreikis grindžiamas paprasčiausia savisauga.

Savo darbo objektu pasirinkau etikos ir socialinės atsakomybės reikšmę marketinge, nes buvo įdomu sužinoti verslo įmonių nuostatas šiuo klausymu bei išsiaiškinti, ar tema iš tikrųjų yra aktuali šiandieniniame verslo pasaulyje.

Darbo objektas: etikos ir socialinės atsakomybės reikšmė marketinge.

Darbo tikslas – remiantis etikos bei socialinės atsakomybės nuostatomis, išskirtomis lietuvių ir užžsienio literatūroje, išanalizuoti jų svarbą norint vykdyti efektyvią marketingo politiką.

Darbo uždaviniai:
1. Išnagrinėti etikos kodeksus marketinge.
2. Išsiaiškinti kokią įtaką marketingo sprendimams daro etika.
3. Išnagrinėti etinio ir socialinio marketingo svarbą.

1. ETINIS MARKETINGAS

Tarpusavio santykių valdymo procese kultūros taisyklių formavimas ypač būtinas šiandien,
kai mes formuojame laisvos rinkos ekonomiką, ku

ur didelę reikšmę turi ne fondai, paskyros ir įsakymai, o žmonių tarpusavio santykių, profesinės ir valdymo etikos normos.

Etika – tai žmonių dorovinio elgesio, normų, jų pareigų visuomenės ir vienas kito atžvilgiu sistema.

Rinkos mechanizmas veikia pagal savus ekonomikos dėsnius. Įtraukdamas subjektą į “rinkos erdvę”, jis kartu suteikia jam galimybę ir verčia rinktis. Todėl į rinkos mechanizmą galima žiūrėti ne tik kaip į “instrumentą”, geriausiai atitinkantį žmogaus ir visuomenės poreikius bei padedantį individui įgyvendinti savo sumanymus, bet ir kaip į socialinį kultūrinį fenomeną, kurį galima vertinti moralės požiūriu. Verslininkas, kaip rinkos subjektas, yra šio fenomeno dalis. Jo elgesys, moralės principai, normos, vertybės ir yra verslo, o tuo pačiu ir marketingo, etikos objektas. Moralės principų, normų, taisyklių, padedančių elgtis verslo pasaulyje, visuma ir leidžia kalbėti apie verslininko, o pllačiau – apie verslininkų elgesio etiką.

Verslininkas valdo įmonę, organizuoja jos marketingo strategiją ir atsako už jos sėkmę. Pastaroji priklauso ne tik nuo verslininko įgūdžių bei mokėjimo naudotis tam tikrais įrankiais, bet ir gebėjimo priimti sprendimus, remtis visuomenės pripažintomis vertybėmis. Kitaip tariant, matyti progas ten, kur kiti mato tik sunkumus, neužmiršti ir etikos taisyklių, kuriomis grindžiama moralė. Auksinė verslo taisyklė:
Pasirūpink savo klientais, o rinka pasirūpins tavimi

Henris Micbergas, įvardydamas pagrindines savybes, kurios būtinos verslo žmogui, vadovui, pabrėžė ir verslo etikos, etiketo svarbą. Pa
asak jo, profesinės grupės etikos pagrindas – aukštas profesionalumas, žinių, patirties ir praktikos valdymas.

Užsienio verslininkų sėkmės formulė atrodo paprastai:
Sėkmė = Profesionalumas + Padorumas

1.1. Etiniai kodeksai ir jų nuostatos

Šiuolaikiniai etikos kodeksai-tai dėsningas tam tikro moralės tipo išsivystymo plečiantis laisvajai rinkai rezultatas. Kodeksai yra pagrindžiami ne iliuzinėmis metafizinėmis etikos teorijomis, o tikrovę, kasdienį, profesinį, veiklųjį žmonių gyvenimą analizuojančiomis ir aiškinančiomis teorijomis.

Kodeksas turi būti sudarytas vadovaujantis šiomis charakteristikomis:
• kodeksas turi būti reguliuojantis;
• kodeksas turi ginti visuomenės ir tos organizacijos narių interesus;
• kodeksas neturi būti savitikslis;
• kodeksas turi būti konkretus ir tiesus (atviras);
• kodeksas turi būti politiškas ir palaikantis tvarką.

Verslininko etikos kodekso pagrindinės etinės nuostatos:
• Pirmoji nuostata: „Verslas neturi skaudinti kitų žmonių”

Verslas – viena iš žmonių veiklos rūšių. Pirmiausia jis privalo tarnauti žmogaus gerovei. Antra vertus, verslas padeda tobulėti ir pačiam žmogui – suteikia naujų įgūdžių. Verslininko tikslas – stengtis patenkinti visuomenės poreikius ir gauti pelną už iniciatyvumą ir riziką, nors tai ne visada pavyksta.

Energingas verslininkas ugdo naujų prekių bei paslaugų poreikį visuomenėje, suteikia galimybę rinktis ir plečia jos narių “rinkos erdvę”. Labai svarbu, kad verslas neteiktų skausmo kitiems, nes kitu atveju sudėtinga būtų vykdyti ir sėkminga marketingo politiką.

Verslo įmonių teikiamos paslaugos neturėtų kenkti žmogaus sveikatai, prieštarauti jo prigimčiai, naudotis silpnybėmis, liga. Ryškiausias tokio verslo pavyzdys – narkotikų biznis. Tai bene pelningiausias užsiėmimas. Vertimasis narkotikų bizniu ke

elia didžiulį visuomenės pasipriešinimą kad ir kaip tai būtų pelninga, tai niekada nesusilauks pripažinimo.
• Antroji nuostata: „Verslininkas turi mokėti dorai uždirbti pinigus.”

Pelnas, gautas nedoru būdu, pažeidžiant įstatymus, yra moraliai žalingas dviem atžvilgiais.
Pirma, neišvengiamai supriešina verslininką su įstatymu (o įstatymų privalu laikytis), savaime įstatymų nesilaikančių verslininkų įvaizdis visuomenės akyse menkėja. Dalis visuomenės tokiame jo elgesyje stengiasi įžvelgti ekonominio nestabilumo kaltininką ir linkusi palaikyti valdininkijos pastangas perskirstyti verslo žmonių uždirbtas lėšas socialiai remtinųjų labui.

Antra, neteisėtai gautam pelnui paslėpti tenka sunaudoti per daug jėgų, energijos, kuri galėtų būti nukreipta verslui plėtoti. Be to, neretai sprendžiant tokio pelno legalizavimo klausimus pasinaudojama nusikalstamų struktūrų paslaugomis, kurie verslininkus glaudžiai susieja su nusikalstamu pasauliu. Iškyla verslo kriminologizavimo pavojus.
• Trečioji nuostata: „Marketingas neturėtų būtį nukreiptas į žmogaus (visuomenės) ekologinės ir ekonominės erdvės pažeidimą ir juo labiau naikinimą.”

Taršios gamybos plėtotė ir jos pasekmės – ryškiausias visuomenės ekologinės ir ekonominės erdvės pažeidimo pavyzdys. Juk plėtodamas tokią gamybą verslininkas pirmiausia kenkia pats sau, nes gyvena toje pat aplinkoje. Beje norint įvykdyti bet kokią marketingo programą, gali tekti susidurti su gamtosaugininkais bei visuomenės pasipriešinimu, o jų antireklama gali smarkiai įtakoti pardavimų apimtį verslininko nenaudai.

Kenkia sveikatai ir prekyba ekologiškai nešvariais produktais. Jų labai daug įvežama į tas šalis, kuriose silpna kontrolė. Lietuvoje tikrinama tik 30 procentų įvežamų ma
aisto produktų kokybė. Nesant objektyvios ir išsamios informacijos apie įvežamą prekę, vartotojai tampa apsukrių, nesąžiningų verteivų aukomis, kurių pagrindinis ginklas mažesnės kainos. Tokia prekyba yra žalinga ne tik sveikatai. Menkėja verslo reputacija visuomenėje. Tokiu būdu verslininkai praranda vartotojų pasitikėjimą ir jo susigražinimas įmonei gali kainuoti žymiai daugiau nei gautas pelnas. Be to, kompromituojama ir šalis, iš kurios ekologiškai nešvari produkcija įvežama.
• Ketvirtoji nuostata: „Verslininkas, vykdydamas marketingo politiką, neturi užmiršti, kad rinkos erdvėje jis veikia ne vienas, ir todėl privalo paisyti kitų interesų, siekti ne sunaikinti konkurentą, bet ieškoti abipusiai naudingos partnerystės.”
Rinkoje mes negalime būti visiškai laisvi: mūsų laisvė turi ribas – “kito nosį”, t .y .mes turime elgtis pagal galiojančias rinkos taisykles ir normas taip, kad nepažeistumėme kitų teisių. Vadinasi, verslininkas neatsako už viską, kas vyksta rinkoje, o tik už savo konkrečius poelgius. Atsakomybė rinkoje įgyja konkretų adresatą – ji tampa realia. Taigi galima sakyti, jog rinkos “moralinis veidas” – rinkos subjektų veiksmų, priimtų sprendimų bei elgesio rezultatas. ,,Kiekvienas verslininkas, laikydamasis bendrųjų etinių nuostatų, užsitikrina geresnę nišą civilizuoto verslo erdvėje, kuri apima geresnę partnerystę tiek su užsieniu, tiek su Lietuvoje verslu užsiimančiais žmonėmis, turi didesnį autoritetą visuomenės akyse, gali kovoti su konkurentais įsigydamas jų pagarbą, išvengti rizikos ieškodamas įprastų sprendimų. Aišku, visos verslo etinės nuostatos ir jų laikymasis civilizuotose šalyse jau seniai tapo įprastu dalyku, todėl Lietuvai kuo greičiau dera priimti šias nuostatas ne tik teoriškai, bet ir praktiškai“.

Konkurencija – neatsiejamas rinkos požymis. Ji skatina pažangą įvairiose visuomenės srityse. Tačiau konkurencija turi būti sąžininga, kad ir kaip toli mūsų šalis bebūtų pažengus, šioje srityje vis dar atsiranda tokių įmonių, kurios rengdamos marketingo strategiją stengiasi kuo labiau pakenkti savo konkurentams bet kokia kaina, t.y. savo reklamose pateikia neteisingus duomenis apie konkurentų teikiamas identiškas paslaugas. Kaip pavyzdys galėtų būti įmonės, teikiančios mobiliojo ryšio paslaugas. Jų reklamose pagrindinis akcentas – konkurentų teikiamų paslaugų kainos.
• Penktoji nuostata „Verslininkas turi sąžiningai vykdyti savo įsipareigojimus partneriams ir siekti, kad šie taip pat elgtųsi su juo”.

Skiriami dviejų tipų įsipareigojimai: verslo partneriui ir valstybei. Įsipareigojimų verslo partneriui vykdymas reiškia sutartyje numatytų sąlygų laikymasis. Jas pažeidus, atsiranda įtampa, nepasitikėjimas ir galiausiai bendradarbiavimas nutrūksta, kas neišvengiamai didina įtampą rinkos santykiuose. Verslo etikos normų pažeidėjas patiria ne tik materialinių nuostolių, nukenčia jo reputacija verslo pasaulyje bei visuomenės akyse. Gal tai suvokę Lietuvos verslininkai supras, kad verslo etika – tai atviras kelias bendradarbiavimui su kitų šalių verslininkais. Žinoma JAV verslo sociologė Lora Nesh išskirė tokias etines problemas su kuriomis susiduria verslininkai:
» ,,Godumas;
» Faktų ir neteisingas informacijos ataskaitose nuslėpimas;
» Prastos produkcijos gaminiai;
» Neprotingas kainų kėlimas ar tiesiogine apgaulė derybų metu;
» Pernelyg didelis pasitikėjimas savo teisingumu;
» Žema darbo ir prekių kokybė, aklas paklusnumas vadovybei, kad ir kokia ji neetiška ir neteisinga būtų;
» Prieštaravimai tarp asmeninių ir verslo (firmos) interesų;
» Favoritų buvimas;
» Galimybių nebuvimas išsakyti savo pasipiktinimą ar nesutikimą nuolatinių neetiškų poelgių atmosferoje;
» Kilti karjeros laiptais, ,,per kitų galvas“;
» Darbuotojų apgaulė siekiant gauti naudos firmai.“

Verslininko santykiai su valstybe yra sudėtingesni, nes verslininkas valstybei nėra lygiavertis partneris (ekonomine prasme). Verslininkas yra žmogus, kuris savo iniciatyva ir darbu uždirba nemažas lėšas, kurių nemažą dalį valstybė pasiima sau kaip mokesčius. Verslininko įsipareigojimas valstybei reiškia būtinumą laikytis verslą reglamentuojančių įstatymų ir sąžiningai mokėti mokesčius, o sąžiningai vykdydamas savo įsipareigojimus, iš valstybės jis tikisi, kad jinai saugos ir gins jo interesus.

1.2. Etikos įtaka marketingo sprendimams

Įmonės marketingo veiklos centre yra vartotojas. Jo poreikiams tenkinti ir aptarnauti sutelkiamos visos įmonės pastangos, kurios įgyvendinamos remiantis keturiomis sprendimų ir veiksmų grupėmis – prekė, kaina, paskirstymas ir rėmimas, sudarančiomis vadinamąjį marketingo kompleksą . Minėtos sritys – tai daugybė priemonių šiam tikslui pasiekti. Čia ir iškyla klausimas: kaip visa tai susieti su etika? Ar tarptautinis ir etika – iš tikrųjų suderinami dalykai? Teoriškai būtų galima teigti: taip, marketingo specialistai turi elgtis etiškai ir taip daryti jau vien dėl to, kad tai moraliai teisinga. Tačiau kaip visa tai suderinti praktikoje, kai interesas gauti didelį pelną susiduria su etinėmis nuostatomis? Daugelis verslininku ištartų: “Verslas ir etika? Jokios etikos čia nėra!” Ir vis dėlto?
Elgtis etiškai – vadinasi, elgtis taip, kad elgesys atitiktų visuotinai priimtus moralaus elgesio standartus. Marketingo specialisto veiksmai priklauso nuo daugelio socialinių grupių reikalavimų ir norų:
• Pirkėjai/vartotojai, perkantys ir vartojantys firmos gaminius arba paslaugas, yra suinteresuoti produkto kokybe ir teisinga kaina, galėjimu patenkinti jų poreikius. Įmonėje turėtų būti pabrėžiama, kad su vartotojais visur ir visada reikia elgtis sąžiningai ir garbingai, teikti tik aukščiausios kokybės prekes ir paslaugas.
• Darbuotojai tikisi, kad įmonė veiks sėkmingai ir jie nepraras savo darbo vietų bei gaus teisingą atlygį už savo darbą.
• Savininkai/darbdaviai tikisi, kad marketingo specialistų darbas it lėšos, skirtos marketingui, atneš jiems naudos ir pelno. Jie nori, kad apie jų įmonę būtų atsiliepiama kaip apie garbingą, patikimą verslo partnerę, sąžiningą konkurentę, darbuotojais ir klientais besirūpinančią organizaciją.
• Tiekėjai/pardavėjai tikisi, kad bus tęsiamas verslas. Jiems įmonė turi rodyti pagarbą, tiksliai vykdyti sutarties reikalavimus.
• Konkurentai tikisi, kad bus vykdoma tik sąžininga, įstatymais pagrįsta konkurencinė veikla.
• Vietos bendruomenė/plačioji visuomenė/vyriausybė tikisi, kad jie bus atsakingi piliečiai. T.y. bendruomenė tikisi, kad įmonė, kurdama savo produktą, kartu saugos švarią ir sveiką aplinką, visuomenė ir jos atstovai vyriausybėje tikisi, jog bus laikomasi visų įstatymų ir nuostatų, taip pat, kad įmonė tvarkingai mokės mokesčius. Be to, tikimasi, kad firma savo verslą plėtos neprarasdama visuomenės pasitikėjimo ir nemėgindama papirkinėti valstybės pareigūnų.
Visa šių suinteresuotųjų asmenų grandinę galima pavaizduoti kaip įmonės vidinei aplinkai ir išorinei aplinkai priklausančius dalyvius (žr. 1 pav.).

I pav. Marketingo aplinka

Taigi kodėl etiškai elgtis yra svarbu ir naudinga įmonei? Kodėl greta tokią įprastų dalykų, kaip pardavimų planavimas, kainodara, reklama, pradedama kalbėti apie etikos svarbą?

Marketingo specialistai turi nuolat spręsti etinę dilemą:
• Verslas turi būti pelningas;
• Siekis gauti kuo didesnį pelną neturi prieštarauti visuomenės norams ir tikslams.
Etiškas elgesys teikia organizacijai realią naudą. Verslas yra paremtas santykiais su pirkėjais, pardavėjais, darbdaviais, tiekėjais ir kitomis grupėmis. Šių santykių jėga yra pasitikėjimas tarp šių grupių ir įmonės. Neetiškas elgesys naikina pasitikėjimą ir sugriauna ryšius. Etika yra daugelio firmų verslo sėkmingumo kertinis akmuo.
Apžvelkime keturias pagrindines priežastis, kurias nurodo W. J. Stantonas, M. J. Etzelis, B. J. Walkeris, teigdami, jog marketingo specialistai privalo elgtis etiškai.

Pirma priežastis, šių autorių nuomone, yra ta, kad etiškas marketingas padėtu padidinti mažėjantį visuomenės pasitikėjimą marketingu. Marketingo prestižas daugelio žmonių akyse yra kritęs.
Antroji priežastis, dėl kurios marketingo specialistai turi elgtis etiškai, yra ta, kad toks elgesys leistų išvengti didėjančio vyriausybės reguliavimo. Marketingo specialistai privalo elgtis etiškai, kad pateisintų jiems suteiktą privilegiją veikti daugiau ar mažiau laisvoje ekonominėje sistemoje, arba tam, kad ji būtų jiems suteikta. Ši priežastis labai aktuali ir Lietuvoje. Mūsų teisėtvarkos ir teisėsaugos sistemos dar nėra tobulos, jose dar daug ką reikia petvarkyti, keisti, tobulinti. Nors daugelio dabartinių Lietuvos verslininkų nuomonė apie vyriausybę, jos institucijas, leidžiamus įstatymus, teisėtvarką nėra visiškai teigiama, jie turėtų atkreipti dėmesį į aptartą atvirkščiai proporcingą verslininką elgesio etiškumo ir vyriausybės kontrolės priklausomybę. Tai leistų jiems ateityje išvengti dar didesnio vyriausybės reguliavimo ir padėtų Lietuvoje sukurti tikrąją laisvą ekonominę sistemą.
Trečioji – etiškas tarptautinis marketingas padėtų grąžinti visuomenės pasitikėjimą. Koncepcija, teigianti, kad socialinė jėga sukuria socialinę atsakomybę, padeda paaiškinti, kodėl marketingo specialistai turi tokią didelę atsakomybę visuomenei: jie daro įtaką rinkai, išsako savo nuomonę, apie ekonomines problemas. Todėl logiška, kad neetiškas jų elgesys turės įtakos jų socialiniam svoriui.
Ketvirtoji – etiškas elgesys padeda išsaugoti organizacijos įvaizdį. Prekių ir paslaugą pirkėjai paprastai mielai bendrauja su kompanijos darbuotojais, atstovaujančiais kompanijos marketingo skyriui. Ši sąveika formuoja jų nuomonę apie visą kompaniją. Pavyzdžiui, apie visa mažmeninę parduotuvę dažnai sprendžiame vien iš jos pardavėjo elgesio.
Be to, etikos standartai tarptautinio marketingo specialistams svarbūs ne tik moraliniu, bet ir verslo požiūriu, nes etiškas, teisingas elgesys, kaip jau minėta, padeda sukurti ir išsaugoti kompanijos įvaizdį, kuris turi įtakos klientų pasitikėjimui ja, pakartotiniams pirkimams, vartotojai jiems patikusias firmas rekomenduoja draugams bei pažįstamiems ir t.t. Dėl to ne tik padidėja firmos gaunamos pajamos, bet ji konkurentų atžvilgiu tampa pranašesnė vartotojų skaičiumi ir pan. Kaip sako vienas įžymus JAV verslininkas: “Būti teisingam yra geras verslas” (G. A. Churchill, P. J. Paul, )

2. SOCIALINIS – ETINIS MARKETINGAS

Socialinis – etinis marketingas – tai verslo orientacija, kurios esmę sudaro pastangos siekti verslo tikslų tenkinant vartotojų poreikius ir kartu atsižvelgiant į visuomenės interesus. Kadangi marketingas veikia socialinėje aplinkoje, jis gali būti laikomas socialine institucija. Todėl marketingo, kaip ir bet kurios kitos socialinės institucijos, socialinės teisės ir atsakomybė yra nustatomos visuomenės priimtų normų ir vertybių kontekste. Problema kyla tuomet, kai šios normos ir vertybės tarpusavyje nesuderinamos, konfliktuoja. Tuomet marketingo specialistai ar kiti žmonės susiduria su etikos problemomis. Socialinis – etinis marketingas tampa vis populiaresnis dėl to, kad įmonėms tiesiog nuostolinga ignoruoti visuomenės interesus ir visuomenėje populiarias nuostatas. Pavyzdžiui, „šalyse, kuriose stiprus “žaliųjų” judėjimas ir daugelis rūpinasi gamtosauga, vis mažiau palankumo (ir pelno!) gauna įmonės, naudojančios daug vienkartinės taros. Tuo tarpu tos, kurios pilsto gėrimus į lyg ir senamadiškus bei kartais mažiau patogius stiklinius indus, sulaukia daugiau visuomenės pritarimo. Mat šie nėra išmetami suvartojus jų turinį – jie gali būti panaudoti daug kartų, taigi ir neteršia aplinkos. Tie patys žalieji smarkiai pakeitė visuomenės nuostatą apie natūralių kailių, prekių iš odos vartojimą.”
Antrame paveiksle parodyta, kaip normos ir etinės problemos veikia marketingo sprendimus.

apibrėžia daro įtaką

2. pav. Normų bei etinių problemų įtaka marketingo sprendimams

Marketingo specialistai susiduria su problema, kaip savo kasdieninėje veikloje subalansuoti vartotojų, organizacijos ir visuomenės interesus. Bet kurioje situacijoje jie privalo nustatyti, kas etiška, ir elgtis atitinkamai, nepaisydami padarinių. Tačiau dažniausiai realiame gyvenime atsiranda daugybė aplinkybių, dėl kurių nuspręsti, kas sudaro etišką elgesį, nėra taip paprasta.

Gerus ryšius su visuomene palaikančių įmonių patirtis parodė, kad atsižvelgti į visuomenės nuostatas naudinga. Tuo pagrįsta socialinio – etinio marketingo orientacija.3.pav.

3. Pav. Socialinio – etinio marketingo

orientacijos schema

Marketingo orientacijos įmonės labai retai gali prisitaikyti prie pavienių individų poreikių – realiai pavyksta atsižvelgti tik į didesnių ar mažesnių grupių pageidavimus. Kita vertus socialinio – etinio marketingo koncepcijos pagrindas yra įmonės socialinė-visuomeninė atsakomybė. Ši koncepcija orientuojasi į įmonės socialinę-visuomeninę atsakomybę, kai įmonės marketingo uždaviniai suderinami atsižvelgiant į įmonės, vartotojo bei visuomeninius norus ir poreikius.

IŠVADOS

Vienų žmonių poreikių tenkinimas neturi kelti ir didinti kitų žmonių skausmo Etinės problemos yra žmonių bendravimo rezultatas. Tik bendraudami, kontaktuodami vieni su kitais žmonės priima sprendimus, kurie gali būti vertinami etiniu požiūriu. Verslininkai, pasitelkdami žmones savo tikslams pasiekti, priversti priimti sprendimus, kurie gali išprovokuoti etinių problemų kilimą. Tai didžia dalimi priklauso nuo pačių verslo subjektų moralinės brandos, teikiamų moralinių vertybių prioriteto. Verslininkui privalu turėti stiprius moralinius principus ir laikytis tam tikrų moralės standartų. Tai jį įpareigoja paprasta aplinkybė: jam tenka priimti sprendimus, nuo kurių priklauso daugelio žmonių likimai, sprendimus, kurie ne visada sutampa su darbuotojų ar vartotojų interesais.
Norint dirbti pelningai ir būti gerbiamai konkurentų, visuomenės ir valstybės visų pirma reikia laikytis verslo etikos.

LITERATŪRA

1. N. Vasiljevienė. “Verslo etika ir elgesio kodeksai”.- Vilnius, 2003.
2. Pranulis V., Pajuodis A., Urbonavičius S., Viršilaitė R. Marketingas. Vilnius, 1999
3. V. Prunskus. “Verslo etika – laiko iššūkiai ir atsako galimybės”.- Vilnius, 2003

4. Z. Gineitienė, D. Korsakaitė, M. Kučinskienė, J. Tamulevičius ,,Verslas“., Vilnius., 2003.

www.google.lt
http://www.marketingas.net [ žiūrėta 2006-11-14]
http://verslas.banga.lt [ žiūrėta 2006-11-14]

Leave a Comment