Dalykinio bendravimo su Švedijos atstovais ypatumai

TURINYS

ĮVADAS 3
1. ŠVEDŲ GYVENIMAS IR ŠVEDIJA 4
1.1. Laisvalaikis 4
1.2. Švedijos tradicinės šventės 4
1.3. Švediška virtuvė 5
1.4. Apranga 5
2. PAGRINDINĖS VERSLO KULTŪROS KRYPTYS ŠVEDIJOJE 7
2.1. Kaip geriausia žmonėms bendrauti? 7
2.2. Švedų požiūris į laiką 8
2.3. Visuomenės bendravimas su pasauliu 8
2.3.1. Bendravimo būdai 9
2.4. Susitikimų planavimas. 10
2.5. Supažindinimas. 10
2.6. Darbo kultūra. 10
2.7. Vadovavimo stilius. 11
2.8. Viršininkų ir pavaldinių santykiai. 11
2.9. Susirinkimai ir pristatymai. 12
2.10. Derybos. 12
2.11. Dovanos 12
APIBENDRINIMAS 14
LITERATŪRA 15ĮVADAS
Švedija nėra didelė šalis, tačiau skiriasi atskirų vietovių ir kraštovaizdis, ir tradicijos. Banguojančios Skonės lygumos ir ten esantys vienas greta kito kalnai primena žemyninę Europą, toliau į šiaurę – miškais apaugusios Smolando aukštumos, dar toliau į šiaurę – derlingos žemės ir pramonė, dideli miestai ir didžiuliai ežerai. Nors ši dalis ir vadinama centrine, tai nėra vidurys! Jei keeliausime pakrante palei Botnijos įlanką, pamatysime smulkius ūkius ir sunkiosios pramonės centrus. Toliau į vakarus – Vermlandas, Dalarna ir Herjedalenas. Ir, kai mums jau atrodo, kad pasiekėme pasaulio kraštą, pasirodo, kad tai tik Švedijos vidurys.
Šiaurinėje dalyje gyventojai įsikūrę upių slėniuose. Kuo toliau į šiaurę, tuo gyventojų mažiau.
Klimatas irgi labai skiriasi. Skonėje metų laikai gana ryškūs, o šiaurėje sniegas gali iškristi rugpjūtį, o žiema užtrukti iki pat birželio.
Šiame darbe bandysiu apžvelgti Švedijos tarpkultūrinius bendravimo skirtumus. Mėginsiu atsakyti į tai kuo jis skiriasi nuo kitų šalių beendravimo. Panagrinėsiu verslo kultūros kryptis, bendravimo būdą ir etiketą Švedijoje.1. ŠVEDŲ GYVENIMAS IR ŠVEDIJA
Švedija ir Danija buvo istorinės varžovės, kartais susiremdavusios kruvinuose konfliktuose. Tam tikros elgesio normos, vertybės bei etiketas yra bendri daugumai skandinavų.
Kiti šiauriečiai švedus laiko aristokratiškais žemvaldžiais, norvegus ne

etašytais, gal net nekultūringais konservatoriais, o danus – agresyviais individualistais. Tai stereotipinės sampratos, tačiau padedančios suvokti tam tikrus skandinavų elgesio skirtumus.
Prieš keletą metų The Economist žurnale švedai buvo pavadinti mėlynakiais, šviesiaplaukiais japonais, šitaip pabrėžiant sąsają tarp stiprios grupinės orientacijos Japonijoje ir tokios pat tvirtos nuostatos Švedijoje.1.1. Laisvalaikis
Ką švedai veikia laisvalaikiu? Vidutinio ir vyresnio amžiaus žmonės klausosi muzikos – vyrai dažniau nei moterys – skaito spaudą, remontuoja mašinas ar namus, sportuoja arba žiūri sporto laidas per televiziją. Užtat moterys daug dažniau užsiima rankdarbiais, rašo dienoraštį, laiškus, eina į bažnyčią (bent jau kartą per metus), lanko meno parodas, muziejus ir įvairius būrelius. Brandaus amžiaus sulaukę ir pagyvenę žmonės mėgsta dirbti sode, taip pat vaikščioti po mišką, prie ežero, parke, beje, moterys labiau nei vyrai. Taip leisti laaiką 16-24 metų jaunimas nelabai mėgsta – vaikinai ir merginos mėgsta klausytis muzikos, eiti į kiną ir diskotekas, kavines ir alaus barus, sportuoti arba stebėti sporto varžybas. Tam, kad galėtum kopti į kalnus, reikia gero fizinio pasirengimo. Tikriausiai todėl per metus kalnuose pabūna tik 9% 16-74 metų švedų. Tačiau 75% šios amžiaus grupės gyventojų maudosi bent jau vieną kartą per sezoną, 90% jaunimo nuo 16 iki 24 m. ir 10% pagyvenusių žmonių nuo 65 iki 74 metų plaukioja ir maudosi atviruose vandens telkiniuose.1.2. Švedijos tradicinės šventės
Esant tokiai skirtingai geografijai ir klimatui, visai nenuostabu, ka
ad tradicijos irgi skiriasi. Pietinės provincijos iki 1658 m. priklausiusios Danijai, savo tradicijomis labai artimos Europai, tačiau to nepasakysi apie visą kitą Švedijos dalį. Daug švenčių susijusios su religija. Iš kartos į kartą perduodamos senosios tradicijos, kuriamos naujos, senelių maisto gaminimo receptai skelbiami populiariuose žurnaluose.
Švedai švenčia Užgavėnes bei Gavėnią, savo vėliavos dieną Birželio 6-ąją, vasarą palydi Vėžių vaišėmis, o rudens pradžioje švenčia dar dvi šventes: Raugintų strimėlių ir Ungurių. Lapkričio 10 d., šv. Martyno išvakarėse, įvairiose vietose, dažniausiai restoranuose, renkasi iš Skonės kilusieji pasimėgauti žąsiena. Lapkričio 13-oji – šv. Liucijos diena – vienintelė unikali švedų šventė.
Gana naujas paprotys – Advento pagerbimas deginant žvakes. Į pailgas žvakides sustatomos keturios žvakės. Pirmąjį advento sekmadienį uždegama pirmoji žvakė, antrąjį sekmadienį – antroji ir trečioji, o paskutinį sekmadienį – ketvirtoji. Statomos žvakės ir ant palangių, dabar vis dažniau panaudojant laiptuotos piramidės formos žvakides.
O Naujieji metai Švedijoje sutinkami panašiai kaip ir kitose šalyse. Priešingai nei per Kalėdas, kai žmonės užsidaro namuose ir gatvės ištuštėja, Naujųjų metų naktį gatvėse pilna žmonių.1.3. Švediška virtuvė
Tradicinė švedų virtuvė nepasižymi didele įvairove ir mažai žinoma kitose pasaulio šalyse. Amžių amžius švedai skurdo ir, įsižiūrėjus į tipišką Švedijos virtuvę, galima pastebėti, kad ją kūrė neturtingi žmonės, šiaurės klimato sąlygomis dirbę sunkų fizinį darbą. Tradiciniai švedų patiekalai gaminami iš paprasčiausių produktų, kurių vi
isada yra po ranka – kiaulienos, silkės, kopūstų, žirnių, bulvių, miltų. Daugelio tipiškų švedų valgių istorija siekia tuos laikus, kai šeimoje buvo tik vienas katilas, kuriame virdavo mėsą, daržoves ir šakniavaisius. Kai kurie švedų valgiai panašūs į lietuvių, pavyzdžiui, “kaldomar” – ne kas kita kaip visiems gerai žinomi kopūstiniai balandėliai, o “kroppkakor” labai primena mūsų cepelinus su mėsa, tik švedai juos daro apskritus, įdaro ne malta, o smulkiai pjaustyta kiauliena ir valgo ne su grietinės padažu, o su bruknių džemu. Švedai mėgsta ir strimeles, keptas su petražolėmis (čia jos vadinamos Baltijos silkėmis) ir žirnių sriubą su kiauliena ir paprastus blynus su uogiene arba obuolių ar mėsos įdaru, ir bulvinius blynus, tik čia bulvės tarkuojamos ne smulkia, o stambia tarka. Švedijos virtuvėje labai dažnai naudojamas mėsos faršas – iš jo gaminama daug, ypač vaikų, mėgstamų patiekalų: mėsos kukuliai (kottbullar) su bruknių uogiene, mėsos apkepas, padažas iš mėsos faršo (kottfarssas) ir, žinoma, mėsainius.1.4. Apranga
Kad ir kokia proga – per verslo ar draugiškus susitikimus, darbe, restorane ar gatvėje – tiek vyrų, tiek moterų drabužiai oficialūs. Šiuo atveju „oficialūs” reiškia, kad bent įstaigose vyrai dėvi tamsų kostiumą, ryši kaklaraištį, o moterys vilki griežtą kostiumėlį arba sijoną ir palaidinę.
Darbo aplinkoje vyrams nedera vilkėti chaki ar kitokio neoficialaus stiliaus drabužių. Gatvėje neoficialūs dr
rabužiai gali būti džinsai ir sportbačiai, nors tokia apranga labiau tinka sporto salėse, paplūdimyje ar bėgiojant (moterys darbe neavi sportbačių)
Per pobūvius neoficialus apsirengimas reiškia skoningai suderintus drabužius, tačiau nebūtinai švarkas ir kaklaraištis.
„Oficialus” apsirengimas – tai paprastai oficialūs vakariniai drabužiai, pagal amerikietiškus mastelius labai puošnūs.
Daugelyje restoranų nereikalaujama, kad vyrai ryšėtų kaklaraištį, nors prabangiuose restoranuose įprasta, kad vyrai ir moterys gerai apsirengę.
Sekmadieniais švedai įpratę šiek tiek pasipuošti. Atminkite, kad nedera išsišokti, bet reikia vengti pasipuikavimo ir neišsiduoti, koks jūsų statusas – Švedijoje net daug uždirbantys aukšti vadovai nesirengia prašmatniau nei vidurinysis personalas.
Tai nereiškia, kad švedai prastai rengiasi. Tai veikiau reiškia, jog visi švedai gerai apsirengę, bet niekas neišsiskiria savo drabužiais. Vieninteliu atveju tikrai tinka amerikietiško stiliaus kasdieniai drabužiai – vasarą užmiestyje.
Švedai nepaprastai seka madas ir gražaus fasono bei gero pasiuvimo drabužiai mėgstami tiek darbe, tiek kur nors išėjus vakare. Taip yra netgi mažesniuose miesteliuose.
Švedijoje yra keturi ryškūs metų laikai ir pagal juos dera rengtis. Per patį vidurvasarį oras būna karštas ir drėgnas. Ilgomis žiemomis (jos kartais trunka devynis mėnesius) reikta šilti) žieminių drabužių: storo palto, šiltų pirštinių, kepurės, žieminių batų ir viso kito. Kaip ir visuose Šiaurės kraštuose, per šalčius moterims (kartais ir vyrams) darbe leistina avėti šiltus batus.
Darbe ryškios spalvos ir ryškus raštai nėra įprasti nei vyrams, nei moterims, nebent šiltesniu oru, kai spalvingumas džiugina akį.2. PAGRINDINĖS VERSLO KULTŪROS KRYPTYS ŠVEDIJOJE
2.1. Kaip geriausia žmonėms bendrauti?
Švedų kultūra yra nuo kitų priklausoma kultūra, tačiau individų ir jų nuomonių nereiškianti vyraujančiai grupei. Individai yra skatinami vykdyti geriausiai juos atitinkančią veiklą ir patiems priimti sprendimus, tačiau tokių sprendimų bei veiklos poveikis niekada neturi pakenkti ar pažeisti socialinių kitų teisių. Tai dar vienas skirtumas tarp grupinės orientacijos Švedijoje ir kitų grupinės orientacijos kultūrų (pavyzdžiui, Rytų Europos ankstesnių komunistinių tautų): Švedijoje asmens valia gerbiama ir ginama, tačiau žmonės asmeninius savo sprendimus mielai keičia pagal didesnės grupės poreikius. Žmonės labai atsidavę Švedijai kaip šaliai, bet kartu jiems užtikrinamas asmeninis privatumas. Artumas dar nėra prielaida draugystei ar verslui.
Organizacinės struktūros dažniausiai esti horizontalios, ne itin apsunkintos hierarchijos. Valdžia paprastai nesipuikuojama. Sprendimus priima viršininkai, bet savo žodį taria ir pavaldiniai. Yra net įstatymas, kuriuo reikalaujama, kad visi svarbūs sprendimai pirmiausia būtų aptariami su darbuotojais. Logika tokia – geriau informuotų darbuotojų veiksmai yra labiau motyvuoti, todėl ir veiksmingesni. Nors pavaldinių dalyvavimas priimant sprendimus šiuolaikinėse firmose yra aiškiai sveikintinas, verslo valdymo tempas šiandien (turint tokias informacijos technologijų paslaugas) dažnai reikalauja greitų aiškių sprendimų. Tačiau kitų šalių verslininkai su Švedijos kompanijomis patiria daug kartaus nusivylimo dėl nesibaigiančių konsultacijų visais lygiais, begalinių susitikimų, nuolatinio sprendimų atidėliojimo, žmonių informavimo manijos, perdėto atsargumo, neapibrėžtų santykių su darbuotojais, neaiškių valdžios direktyvų. Statusas ir rangai ne itin pabrėžiami; visa, kad demonstratyvu, paprastai nevertinama. Šeimoje vaikai nuo mažens auklėjami savarankiškai mąstyti, vyrai ir moterys neskirstomi į šeimos maitintojus ir vaikų augintojus (visai įprasta, kad tiek namų šeimininkė, tiek šeimininkas – abu rūpinasi ir vaikais, ir namais). Darbe vyrai ir moterys atlieka kone tas pačias funkcijas; Švedijoje (ir visoje Skandinavijoje) darbe (kaip apskritai visuomenėje) skirtumas tarp vyrų ir moterų vaidmens mažesnis negu kitose pasaulio šalyse. Labai gerbiamas ir įvertinamas kiekvienas žmogus, kaip svarbi didesnės švediškosios struktūros dalis. Švediškos visuomenės tikslas – sumažinti skirtis tarp grupių ir individų. Švediškoji lagom sąvoka yra esminė: tai reiškia, kad niekas nebūtų perdėta, niekur nenueita į kraštutinumus. Geriausias kelias yra vidurio kelias ir organizaciniu požiūriu jis suprantamas taip, kad verslas (ir visuomenė) būtų tvarkomas ir valdomas pirmučiausiai atsižvelgiant į daugumos interesus.
Švedijoje taisyklės ir tvarka be galo svarbu ir ten manoma, jog visuotinis taisyklių taikymas yra geriausias būdas teisingai ir tolygiai elgtis su visais žmonėmis. Itin paisoma individualių poreikių, kad kiekvienam žmogui ir tam tikroms grupėms atitinkamai tektų panaši apžvalga.2.2. Švedų požiūris į laiką
Atidžiai planuoti yra svarbu, nes švedai (kaip ir daugelis skandinavų) nėra labai atviri naujoms ir kitoniškoms idėjoms: būtina neskubi, kruopšti analizė, kad visas galimybes įvertintų kiekvienas dalyvis. Grafikų keitimas paskutinę minutę laikomas dideliu lengvabūdiškumu.
Švedai pagal riziką paprastai laikosi vidurio, jie yra ir rizikuojantys, ir vengiantys rizikos, bet gerų progų nepraleidžia ir jomis pasinaudoja. Tačiau pirmiausia atidžiai apsvarsto: atsižvelgdami į visas pozicijas, dalyvius ir detales. Būtinai tariamasi su visais dalyviais. Nauja informacija aklai nesikliaujama: iš pradžių į ją žvelgiama įtariai. Imtis veiklos nepasvėrus visų faktų – beprotiška, o jei švedai imasi veiklos, tai paprastai ją atlieka rūpestingai, tačiau be fanfarų ir nevaizduodami didvyrių.
Švedai nėra orientuoti nei į praeitį, nei į ateitį tuo požiūriu, kad utopinė jų samprata apie socialinę gerovę yra nukreipta į čia ir dabar, į tai, kad daugumai gyvenimas būtų geresnis. Švedijoje juntama tam tikra nostalgija praeities šlovėms ir nesenai akivaizdžiai sėkmei sukuriant “tobulą” viduriniosios klasės pasaulį; sunkumai, iškylantys mūsų laikais siekiant šito tikslo, jiems kelia nerimą ir atrodo sudėtingi. Tačiau švedai rodo nemažą pasitikėjimą savo jėgomis ir tiki, kad gali padaryti visa, ko reikia, kad ateityje būtų išlaikytas neabejotinai aukštas pragyvenimo lygis.2.3. Visuomenės bendravimas su pasauliu
Švedų kultūrai būdingas mišrus: ir siauras, ir platus požiūris. Bendraujant žodžiai yra veiksmingas įrankis, o emocijos parenkamos atidžiai ir taupiai. Kartu švedai, išsakydami neigiamas, keblias ar reikalaujančias pastangų idėjas, gali būti netiesūs, nes tiesmuka kalba tokiais klausimais gali trukdyti bendradarbiauti, o tai itin svarbu šiai nuo kitų priklausomai kultūrai. Dėl būtinybės išlaikyti individų bendradarbiavimą švedams tikriausiai sunku pasakyti “ne”, ir jie išplėtojo daug mandagių būdų neigiamam atsakymui išreikšti. Visada svarbu būti nusiteikus tokiam atvejui, ypač situacijose, kurioms būdingos skirtingos nuomonės. Švedai gali pasakyti “Tai bus sunku” arba “Nja”, sujungdami švediškus žodžius, reiškiančius “taip” (ja) ir “ne” (nej), iš tiesų turėdami galvoje, kad jie ko nors nedarys – negali ar nenori daryti. Kartais galima išgirsiti “Tja”: tai irgi būdas švelniai duoti neigiamą atsakymą. Platesniame kontekste, tai maždaug reikštų “Vargu ar pajėgsiu tai atlikti”. Be to, dėl privalomo konsensuso viršininkai retai tiesiogiai nurodinėja pavaldiniams, o veikiau juos “pakviečia” atlikti vieną ar kitą darbą. Taigi įsakoma subtiliai, plačiu kontekstu. Tiesia, metančia iššūkį ir atvirai neigiama kalba ten nesižavima ir ji nepageidaujama.
Švedams, prieš imantis kokios nors veiklos, būtina išsiaiškinti jos loginį pagrindą, nes vien praktiniai rezultatai, pasiekti praeityje, jų neįtikina. Be to, emocinė išraiška, jų akimis, nė kiek nesustiprina faktų; tiesą sakant, pagal švedišką scenarijų emocijų dažniausiai vengiama ir manoma, jog visuomet protingiau neprarasti šaltakraujiškumo ir savitvardos.2.3.1. Bendravimo būdai
Tinkamos ir netinkamos temos. Tinkamos: dabarties įvykiai, politika, menas, poilsis ir atostogos, sportas (labai svarbu, ypač futbolas), muzika, filosofija, iškylavimas ir gamta. Švedai atidžiai klausosi kiekvieno kalbančiojo ir suteikia progą visiems išsisakyti ir savo nuožiūra vinguriuoti pokalbį, bet tiesioginės priešpriešos jie linkę vengti. Netinkamos: svarbu atminti, kad lengvas pokalbis ir plepalai paprastai nėra būdinga švedams, juo labiau prie derybų stalo. Net per draugiškus susiėjimus kalbama nelabai gyvai, o gal net nedaug: švedai mėgsta būti gerų draugų, šeimos ratelyje, bet artimus santykius užmezga pamažu. Atsainiame pokalbyje neklauskite, kuo žmogus užsiima. Taip pat nedera kalbėti apie asmeninius finansinius dalykus, šeimyninius reikalus (šeima ten šventa), žmogaus išsilavinimą ir panašiais klausimais. Visa, kas atsiduoda titulu, puikavimusi ir statusu, paprastai numenkinama ir nevertinama. Švedams patinka kai pasirodoma, jog žinąs (ar bent besidomįs) grynai švediškus reiškinius, ypač tuos kultūros aspektus, kuriais jie skiriasi nuo kitų skandinavų.
Tonas, garsumas, kalbėsena. Nepažįstamų žmonių pašnekesys iš pradžių būna mandagiai santūrus; viešose vietose ar per pirmus verslo susitikimus pokalbių tonas gali būti šiek tiek prislopintas ir dalykiškas – paprastai toks ir lieka. Kitų nepertraukinėjama, leidžiama kiekvienam išdėstyti savo požiūrį ir paskui atsakoma. Žodžiai gerai apgalvojami ir pasakomi tyliai. Švedijoje, lygių lyčių šalyje, tiek vyrai, tiek moterys gali pradėti pokalbį. Vietoj “nuostabu” galima vartoti “okei”, vietoj “puiku” – “gerai”, vietoj “dievinu” – “mėgstu” ir t.t.
Švediška kultūra iš kitų skandinaviškų kultūrų turbūt išsiskiria formalumu, tačiau formalumai yra atrankiniai, pritaikyti konkrečiai situacijai. Apskritai skandinaviška kultūra nepasižymi įtampa ar ritualais. Individuali išraiška neturi kirstis su visų interesais ir tuo, kas akivaizdžiai priimtina visuomeniniu požiūriu.2.4. Susitikimų planavimas.
Susitarti dėl susitikimų Švedijoje reikia prieš 2 savaites. Kadangi švedai turi 5 savaites atostogų per metus, todėl geriau verslo susitikimų neplanuoti nuo birželio 20d. iki rugpjūčio vidurio, taip pat šv.Kalėdų laiku, gegužės mėnesį – per oficialias atostogas (jų gegužės mėnesį yra net trys). Patartina visada būti punktualiam tiek verslo, tiek neoficialiuose susitikimuose. Jeigu matote, kad nepavyks laiku nuvykti, reikia bent telefonu apie tai informuoti. Telefonu rasti žmogų Švedijoje yra nesudėtinga. Tyrimų duomenimis, pagal mobiliųjų telefonų skaičių švedai pirmauja pasaulyje.2.5. Supažindinimas.
Švedams smagiausia, kai trečias asmuo supažindina, jei tik yra tokia galimybė. Tuo iš anksto pasirūpinkite pats. Per formalius susiėjimus nepulkite sėstis, o laukite kol pakvies atsisėsti. Jeigu niekas neįspės, žinokite, kad vyrai, būdami su moterimis, sėdi arba stovi už jų. Būryje supažindinamas ar atsisveikindamas kiekvienam asmeniškai paspauskite ranką: pamojavimas visiems amerikietišku įpročiu čia nepriimtinas. Supažindinamas su žmonėmis pakartokite savo pavardę, kad įsitikintumėte juos žinant, kas jūs, ir kad turėtume progą vėl išgirsti jų pavardes ir jas įsiminti. Švedijoje gyvuoja sena tradicija pagarbiai kreiptis į kitus trečiu asmeniu; tarkime, kalbant su ponu Lindbergu galima pasakyti: “Ar ponas Lindbergas norėtų su manimi šį vakarą pavakarieniauti?” Kartą pasisveikinus su žmogumi ir jį tą pačią dieną sutikus panašiomis aplinkybėmis dar kartą sveikintis nebereikia. Pasisveikinant net geriems pažįstamiems bučiuotis nėra įprasta. Vizitinės kortelės naudojamos labai plačiai, jei galite, ant kitos vizitinės kortelės pusės tekstą išverskite į švedų kalbą, bet tai nėra būtina, nes dauguma verslininkų moka angliškai.2.6. Darbo kultūra.
Švedijoje durys paprastai laikomos uždarytos (kartais ir užrakintos); tad prieš atidarydamas duris (net ir tualeto) pirmiausia pasibelskite, o išeidamas iš kambario jas uždarykite. Švedijoje moterų ir vyrų teisės lygios, tad nenustebkite, kad sprendimus priims vienos ar kitos lyties atstovai ir atminkite, jog sprendimų priėmimo procese dalyvaus visi kolektyvo nariai. Ilgai užsibūti darbe nelaikoma geru ženklu: tai veikliau suprantama kaip darbuotojo nesugebėjimas darbą atlikti per tam skirtą laiką. Nesitikėkite, kad žmonės dirbs savaitgaliais, per šventes ar atostogas – tai šventas metas, nors švedų verslininkai kartais vakare nešasi darbo į namus. Nieko bloga skambinti kolegai švedai į namus (jei jis ar ji davė jums savo namų telefono numerį ir leido tai daryti) darbo klausimais, jei būtina ir negalima atidėti kitai dienai.2.7. Vadovavimo stilius.
Visų svarbiausia – privatumas ir individualus kiekvienos užduoties vykdymas; tačiau tarp aukštesniųjų vadovų bei personalo ir kolektyve tarp jo narių esti daug sąveikos. Manoma, kad veiksmingiausias būdas atlikti užduotį – tai ramiai, apgalvotai ir stropiai laikytis procedūrų. Tai, kas neįprasta ir kuo nors išsiskiria, nėra vertinama ir turi būti paaiškinta. Žmonės ir reikalai turi būti patikimi bei rimti. Svarbu sugebėti sklandžiai dirbti komandoje; pirmenybė teikiama tokioms savybėms, kaip sąžiningumas ir rimtumas, nebūtinai draugiškumas. Darbuotojai viešai nėra giriami ar apdovanojami. Švedai be didelių šnekų linkę imtis darbo. Švedijos vadovai labai moka elgtis su darbuotojais, tam jie pasitelkia asmeninį žavesį, švelnų įtikinėjimą ir gudrius psichologinius būdus. Jie geri vadovai, nes privalo tokie būti. Kaip ir Japonijoje, Švedijoje sunku atsikratyti nekompetentingo, netgi tingaus ar ne visai patikimo pavaldinio. Vyraujant nuostatai, kad turtėti yra nemadinga, vadovai negali pasiūlyti nei saldainio, nei lazdos – t.y. negali pavaldinio nei atleisti, nei suvilioti pinigais (už gautas premijas ir tarnybinį automobilį – papildomi mokesčiai). Tad belieka kiek galima daugiau iš tų pavaldinių išspausti. Bėda, kad ir spausti jų per daug negalima. Vadovai nerašo įsakymų – verčiau tai pavadina nurodymais, o dažniausiai būna tik pasiūlymai. Net ir tų savo nurodymų patys neįgyvendina, o perduoda įgaliojimus žemesniems pavaldiniams, kad šie įvykdytų. Jeigu šis nesugeba arba yra tingus, vadovas turi daug keblumų, kol jo atsikrato. Teisybę pasakius, reikia pripažinti, kad didžiuma švedų darbuotojų yra itin sąžiningi, paslaugūs ir lojalūs. Problemų kyla tada (taip dažnai atsitinka ir Japonijoje), kai užduotis žmogui per sunki, ne pagal sugebėjimus.
Vienas švedų profesorius yra pasakęs, kad norėdamas parodyti savo galią Švedijoje turi apsimesti bejėgis. Švedijos vadovai balansuoja tarp nederamo kišimosi į asmens neliečiamybę ir neveiksmingos kontrolės. Jie stengiasi įgyvendinti savo kursą rūpestingu planavimu ir darbo tvarka. Sakoma, kad smulkmeniškas planavimas leidžia švedams vadovams geriau miegoti.2.8. Viršininkų ir pavaldinių santykiai.
Viršininkams privalu vadovauti, skleisti informaciją ir priimti sprendimus; pavaldiniams privalu tiekti smulkią informaciją ir vykdyti sprendimus, priimtus aukštesnių pareigūnų. Visi turi darbuotis drauge kaip lygūs su lygiais.
Hierarchijos anaiptol nėra griežtai paisoma: tarp darbuotojų, personalo ir aukštesnių pareigūnų mėgstama neformalios pagarbos atmosfera. Paprastai kartą per metus rengiamas viršininko ir pavaldinių susirinkimas veiklai ir su darbu susijusiems klausimams aptarti. Nevienodo rango kolegos po darbo paprastai nebendrauja.2.9. Susirinkimai ir pristatymai.
Per susirinkimus žmonės, užimantys panašias pareigas, atvirai kalba ir dalinasi mintimis; tiesą sakant, tokie posėdžiai dažnai būna tarsi forumai pasidalyti informacija bei priimti sprendimus ir pageidaujama, kad per juos nepertraukiamas pasisakytų kiekvienas. Formalesnėse, konservatyvesnėse organizacijose susirinkimai dažnai vyksta tarp nelygaus rango darbuotojų ir jų metu priimantieji sprendimus stengiasi patys spręsti problemas, o viršininkai su pavaldiniais elgiasi daugmaž kaip lygūs su lygiais. Vertinamas kiekvienas žmogus. Lemiamos reikšmės turi faktai bei skaičiai ir jie turi būti aiškiai ir smulkiai išdėstomi. Per pristatymus turi būti lankstinukų ir spalvotos vaizdinės medžiagos.2.10. Derybos.
Švedai gerbia tuos, kurie ateina turėdami reikiamų žinių ir patirties. Jiems nesvarbių detalių nebūna, todėl tam, kad švedai pritartų naujai idėjai iš šalies, reikia pateikti kruopščiai apgalvotą ir logiškai išdėstytą pasiūlymą. Pirmasis susitikimas gali būti labai dalykiškas ir neentuziastingas – švedai stengsis įvertinti jus, jūsų organizaciją bei idėjas ir tai vyks įstaigoje. Kadangi laiką reikia numatyti tiksliai, savo susitikimą planuokite gerokai iš anksto ir apgalvotai, o prieš numatytą datą nusiųskite smulkią darbotvarkę. Kol visos detalės ir visi klausimai bus išsiaiškinti, gali prireikti kelių susirinkimų. Gerokai iš anksto praneškite apie dalyvavimą susitikime ir pasiruošimą jam. Nepriimtina, jei nei iš šio, nei iš to keičiama susitikimo vieta ir laikas. Tinkamiausias laikas susitikimui 9-10val. ryto ir 14-16val. po pietų. Niekada nevėluokite. Kai sprendimai priimti, juos dar reikia patvirtinti raštu, bet susitarimus galite laikyti jau galiojančiais. Venkite nesutarimų, konfliktų ir priešpriešos.
Švedų verslo atstovai ypač daug reikšmės skiria draugiškų santykių formavimui.Šioje šalyje populiaru dalykinių klausimų svarstymą pratęsti restorane ar namuose. Į namus paprastai kviečia tik gerai pažįstamus ir gerbiamus verslo partnerius. Jeigu gavote kvietimą į namuose organizuojamą priėmimą, vizito dieną per pasiuntinį nusiųskite gėlių namų šeimininkei. Atkreipkite dėmesį į kvietime nurodytą aprangos formą, nes švedų požiūris į drabužius yra gana pedantiškas. Einant į svečius tinka nunešti nebrangų suvenyrą, šokoladinių saldainių dėžutę. Švedijoje išlikusi ilgametė tradicija: kai šeimininkas pakelia taurę ir kreipiasi į visus žodžiais „į jūsų sveikatą”, svečiai pasižiūri vieni kitiems į akis, išgeria, dar kartą pasikeičia žvilgsniais ir tik tada pastato taurę. Kol svečiai valgo, tostai už renginio šeimininkus nesakomi.2.11. Dovanos
Dovanos tarp verslo partnerių nėra įprastas dalykas. Geriau niekad nesiųsti dovanų, net per šventes. Nebent pirma gautumėte dovaną iš savo kolegos švedo.
Šventinės atvirutės labai dera, ypač padėkoti už bendradarbiavimą praėjusiais metais, ir jas reikia išsiųsti laiku, kad pasiektų adresatą savaitę prieš Kalėdas.
Per pobūvius dovanėles įteikti įprasta, ypač kaip atsidėkojimą už pietų vaišes švedų namuose. Jei eidamas pietų perkate gėles, prieš įeidamas vidun būtinai jas išvyniokite ir įteikite šeimininkei.
Niekada nepasiųskite chrizantemų ar baltų lelijų (jos laikomos laidotuvių gėlėmis). Venkite raudonu rožių ar orchidėjų (jos reiškia romantiškus ketinimus). Patikrinkite, kad puokštėje būtų nelyginis gėlių skaičius (sena europietiška tradicija).
Dovanoti tinka gerus šokoladinius saldainius, kokybišką vyną.
Švedijoje, kitaip nei kitose Europos šalyse, alkoholis labai brangus, tad už gero vyno butelį kaip dovanėlę per pietų vaišes šeimininkai bus labai dėkingi.
Šeimininkui nedovanokite to, kas lengvai gaunama Švedijoje. Labai galimas daiktas, kad pats dovanų gausite raudoną medinį arkliuką kaip namų papuošalą: tai paplitęs liaudies dirbinys, būdingas tik Švedijai.APIBENDRINIMAS
Švedų kultūra iš esmės yra vienmatė: punktualumas svarbu tiek verslo pasaulyje, tiek asmeniniame gyvenime. Tačiau gyvenimas nėra griežtai reglamentuojamas. Atskiriami asmeniniai bei profesiniai dalykai, pramogos ir darbas. Švedai šiuos elementus nesunkiai suderina, nes mano, jog nuo to gyvenimas esti geresnis. Tai stiprina švedų tikėjimą tam tikru utopizmu, jog geras gyvenimas pasiekiamas daugumai.
Apibendrinant norėčiau pasakyti, kad Švedija priklauso santūrių kultūrų grupei, kurios nariai retai patys inicijuoja veiklą ar diskusiją ir yra linkę pirmiausia įsiklausyti į kitą, išsiaiškinti jo padėtį ir į tai atsižvelgdami, susidaryti savo nuomonę.LITERATŪRA
1. Lewis R.D. Kultūrų sandūra. Vilnius, 2002.
2. Foster D. Europos šalių etiketas. Vilnius, 2004.
3. http://ausis.gf.vu.lt/mg/index.html
4. http://www.executiveplanet.com/business-etiquette/Sweden.html
5. http://www.biblioteka.lt/metai/svedija1/
6. http://www.tp.cargo.lt/content.php?art_id=1108

Leave a Comment