Video

2.2 Videokameros(VK)
2.2.1 Videokamerų formatai ir struktūra
NK yra monoblokas sudarytas i mažų matmenų: TV kameras ir portatyvinio video plejerio. Dažnai vadinama camcordier. Cam – TV kamera.
Recordier – įrašantis V plejeris . VK formatą apsprendžia VM. Naudojamos VK Betacom formatic. t.y profesionalios VK.
S – VHS – pusiau profesionalios VK. Taip pat ir Hi – 8. Gali būti naudojamos S – VHS – C pusiau profesionalios Hi- 8 pusiau profesonalios. Gali būti naudojamos S-VHS-C pusiau profesonali.VHS, VHS-C, V-8 buitinės. Pagrindiniai funkciniai VK blokai parodyti 2.27 pav. viesos srautas atspindėtas nuo filmuojamo objekto fokusuojamas objekto 1, į šviesos sign., keeitiklio ŠSK- 5, šviesai jautrų taikinį. Prieš kurį pastatytas rastrinis koduojantis šviesos filtras ŠF- 4. Elektrinis signalas atitinkantis optiškai užkoduotą 3-pagrindinių spalvų R,G,B vaizdą iš ŠSK IŠ patenka į dekoderį DK-6. Čia įvyksta videosignalo dekodavimas ir jo komponenčių išskyrimas ir tolesniam apdorojimui iš dekoderio paduodami trys atskirti video signalai R,G,B atitinkantys 3 spalvų raudonos, žalios, mėlynos spalvų vaizdus. Po to sekančiame korekcijos bloke KB-7, koreguojami ikraipymai kuriuos įneša optinė sistema ir šviesos signalo keitiklis. Po to videosignalai pakeičiami į formatą kuris naudojamas vaizdo signalo įrašymui arrba į pilną spalvotą TV sign., užkoduotą pagal atitinkamą standartą (dažniausiai PAL, NTSC). Po to signalai paduodami į VM arba į išorinį Video IŠ, iš šio gali būti paduodami tiesiog į VM TV IN, arba per radio dažnių moduliatorių į anteninius VM arba TV imtuvus. Be

e šių minėtų pagrindinių mazgų dar yra visa eilė blokų, kuriuose formuojami ir dominuoja pagalbiniai sign., ir įtampos. Sinchronizacijos blokas SB- 9 sutapdina ir sinchronizuoja visų VK sistemų ir blokų darbą laike įrašymo/atkūrimo režimuose. Valdymo blokas VB-3 formuoja automatiniam režime, arba keičia rankiniame režime komandas ir signalus cameras ir jos atskirų sistemų valdymo sign. valdymas atliekamas operatoriaus iniciatyva, keičiantis apviestumo lygiui, arba automatikai. Kontrolės ir indikacijos blokas KIS-10 skirta užtikrinti vizualiai cameras būklei ir formuojamų video signalų kontrolei, derinti ir diagnozuoti sutrikimams kontrolės ir indikacijos sist., vaizdo ieškikliai ir eilė šviesos indikatorių. Pagal vaizdo ieškiklio ekraną kontroliuojamas filmuojamo vaizdo turinys. Jame gali būti peržiūrėtas vaizdas, įrašytas į VK VM. Dažnai vaizdo ieškiklyje indikuojama laikas, data, baterijų įkrovimo lygis, juostos kasetėje likutis ir t..t. Garso blokas GB- 12 formuoja garso sign., su kameroje įtaisytu arba išorinio mikrofono pagalbą. Garso bloke iš mikrofono gautas garso sign., apdorojamas ir iš jo paduodamas įrašymui į VM. Maitinimo blokas MB formuoja reikalingų dydžių maitinimo įtampas, pirminiu maitinimo šaltiniu gali būti akumuliatorių baterija ir kintamos įtampos elektros srovės tinklas. Iš nepaminėtų blokų liko automatinio fokusavimo ir diafragmos nustatymo blokas AFD – 2, kurio paskirtis sufokusuoti filmuojamo objekto vaizdą, į šviesai jautrų ŠSK paviršių, ir nuskaityti jo suformuotą potencinį reljefą, tam tikru dažniu per nu
ustatytą laiką. 8- blokas yra KEMG ŠSK elektrodų maitinimo ir atlenkimo generatorius, jis užtikrina kiekvieno ŠSK taikinio elemento poten., reljefo nuskaitymą užduotą tvarką. Praktiškai suformuoja skleistinę iš kairės į dešinę iš viršaus žemyn.

2.2. Pagrindiniai VK blokai
1.viesos sign., keitiklis SK Vienaa svarbiausių VK elementų yra ŠSK. Užkoduojantis filmuojamą vaizdą elektrinių sign., pavidalu. Naudojami VK ŠSK būna arba perduodančių TV vamzdelių vidikonų (šatikonų, trinikonų) arba kieto kūno matricų taip vadinamų PKR pavidalu. Buitininėse VK naudojami PKR užtikrina didelį patikimumą esant aukštiems techniniams rodikliams. Matricos naudojamos buitinėse VK būna dydžio. Matricoje eilučių skaičius lygus TV eilučių atitinkamame TV standarte skaičiui. Matricą sudaro MDP struktūros kondensatorių išdėstytų 1 plokštumoje rinkinys. Buitinėse VK naudojama vidutiniškai 240, 290 tūkst., pikselių. PKR keitikliai užtikrina pakankamai didelią 430-450 TV eilučių skiriamąją gebą esant nedideliam minimaliam apšviestumui 2,4 liuksai (lx). Vidutinis apšviestumas apie 100lx., lx- atitinka 1 žvakę. Profesanaliose VK kartais naudojami vamzdeliai nors vis sparčiau plinta PKR didesnio dydžio matricos matricos. MDP kondai kurie sudaryti i metalinių elektrodų ir p arba n tipo puslaid., pagrindo po metalo elektrodu susidaro nuskurdinta pagrindiniais neėjais sritis, potencinė duobė. Apšvietus pagrindą jame generuojamas krūvis kuris kaupiasi potencinėje duobėje, o jo dydis priklauso apšviestumo ir kaupimo laiko. Šie krūviai gali būti pernešami matricoje kryptingai valdant potencinės duobės judėjimą, panaudojant potencialą pridedamą ta

am tikra tvarka prie metalinių elektrodų. Taip įmanoma kai MDP matricos kondai išdėstyti ir greta esančių kondensatorių potencinės duobės persidengia. Kadangi krūvio dydyje sukauptoje informacijoje apie atitinkamo elemento apšviestumą ir ji gali būti krypingai perduodama, tai ta informacija gali būti panaudota vaizdo signalo formavimui. PKR veikimo principas, tokiu būdu pagrįstas nuosekliu krūviuose sukauptos informacijos pernešimu nuo atskirų matricos elementų prie 1 išėjimo įrengino, keičiant krūvio paketus į vaizdo signalą.
2. VK objektyvas Buitinių VK objektyvai turi kintamą židinio nuotolį, todėl vadinama – variobjektyvais. Jis leidžia nuosekliai keisti vaizdo dydį, mastelį rankiniu būdu panaudojant elektrinį variklį objektyvo lęšiui stumdyti. Fokusavimas šiuo atveju išlaikomas automatiškai. Prof., VK dažnai naudojami keli objektyvai: variobjektyvas ir objektyvai su pastoviu židinio nuotoliu. Pastarasis gali būti plačiakampis įgalinantis kadre sutalpinti didelį vaizdą ir siaurakampis įgalinantis filmuoti atskirus objektus tame tarpe ir nutolusius stambiu planu. Kaip taisyklė vaizdo gauto panaudojant objektyvą su fiksuotu židinio nuotoliu kokybė aukštesnė, negu naudojant variobjektyvus. Tačiau variobjektyvu naudotis žymiai patogiau.
3. Reguliavimai VK VK yra eilė pradinių nustatymų elementų kurie palengvina kameros pritaikymą įvairioms konkrečioms filmavimo kameroms.
Automatinis fokusavimas (AF). i sistema suderina objektyvą max artimiausio objekto esančio kadro ribose, rykumui. iuo atveju schema “nesupranta” ar tai yra tas objektas kurį reikia filmuoti ar ne, todėl kai filmuojami įvairūs ob
bjektai esantys skirtingais atstumais nuo V, arba cameras objektas turi būti sufokusuotas į objektą esantį scenos viduje naudojamas rankinis fokusavimas. Naudojant automatinį naudojamas skirtingos sistemos su išoriniu signalų, šaltiniu ir TTL (veikiant per objektyvą). Pirmo tipo sistemose su išoriniu šaltiniu dažniausiai naudojami infraraudoni spinduliavimo šaltiniai ir justukai. Gali būti naudojami ir ultragarsas. TTL sistemose naudojami šviesos spinduliai sklindantys nuo fimuojamo objekto ir veikiantys į PKR matricą arba pjezoelementą. Kai naudojami išoriniai šaltiniai infraraudonų arba ultragarso spindulių srautas atsispindi nuo objekto ir priimamas justuvo. Pagal spindulio sklidimo nuo VK iki objekto ir atgal laiką, aytofokusavimo sistema sukuria informaciją apie atstumą iki objekto ir valdančią įtampą kuriai veikiant pasukamas fokusavimo žiedas reikiamu kampu. Naudojant TTL sistemą apdorojami iš filmuojamo objekto atėjusių spindulių sukeliami elektros signalai ir apie fokusavimą sprendžiama pagal atstumą tarp 2-jų žymių kurios gaunamos į 2 dalis išskaidžius objekto vaizdą arba pagal sign., frontų statumą pereinant per 2- jų skirtingo skaisčio objekto ribą. Kai kuriais atvejais automatinio fokusavimo sistema gali nesuveikti. Kai nėra kontrastingų elementų matomame lauke.
4. ADN automatinis diafragmos nustatymas .iuo atveju automatikai nustatomas diafragmos kiaurymės skersmuo. Užtikrinantis optimalų šviesos srautą patenkantį per objektyvą į ŠSK. Tačiau automatinė diafragma blogai reaguoja į staigius objekto skaisčio pokyčius, kontrastingumo pokyčius. Staigiai įjungus šviesos šaltinį. Numatant tokius atvejus iš anksto, reguliatorių nustatyti į rankinį diafragmos nustatymo režimą.
5. Ilaikymo nustatymas .Jis dažniausiai nustatomas rankiniu būdu. Dažniausiai nustatomas išlaikymas 1/50 – 1/10000 s ribose. Visais atvejais krūvis PKR matricoje kaupiamas 1/50 s. Tačiau priklauso nuo to, kaip greitai juda filmuojamas objektas, norint nepalikti jo judėjimo pėksakų, parenkamas tuo mažesnis išlaikymo laikas tuo greičiau objektas juda. Kuo mažesnis išlaikymo laikas, tuo mažesnis nuskaitomas per tą laiką krūvis iš PKR matricos.
6. Automatinis juodo balanso nustatymas .Juodo balansas t.y. video sign., minimalaus lygio nustatymas rankiniu būdu arba automatiškai. Nuėmus nuo VK objektyvo dangtelį atitinkama schema (automatiškai) nustato etaloninį juodo lygį, nors galimas ir rankinis.
7. Automatinis balto lygio balansas .Video sign., max lygio nustatymas automatikai arba rankiniu būdu. Skaitant, kad balta šviesa susideda iš 3 jų pagrindinių sp., balto balansas reiškia stiprinimo, raudonos ir mėlynos spalvų kanaluose parinkimą, stiprinimą žalios spalvos kanale atžvilgiu. Šie reguliavimai atliekami gaminant VK. Tačiau kai kuriais atvejais nustatytą stiprinimo koef., santykį reikia pakeisti ir tai daugiausia daroma automatiškai. Tam pakanka nukreipti VK į baltą objektą, sureguliuoti vaizdo mastelį taip, kad baltas objektas užimtų ne mažiau kaip 80% kadro ploto. Po to paspaudus mygtuką įjungti reguliavimo schemą. Nustatytas balto balansas išsilaiko ir išjungus VK spec., elektroninės atminties schemos dėka.
8. Elektroninės atminties schema (EAS) .Jos daugumoje VK yra. Ji įsimena daug VK parametrų reguliavimą, ir įsimena juos net tada, kai kamera išjungta ar veikia budinčiu režimu. Jos turi paprastai savą maitinimo šaltinį nedidelią ličio bateriją.
9. Testai ir derinimo lentelės . VK formuoja vaizdą iš raudonos, žalios ir mėlynos spalvų. Jeigu šių spalvų signalai nesuderinti arba sumaišomi neteisingomis proporcijomis vaizdas gali turėti įvairių defektų spalvotus kontūrus, blogas nevienodas skaistis, įvairiose kadro vietose. Spalvų ir vaizdo kokybės suderinimui naudojamos testinės kortos. T.y. įvairių spalvų ir gradacijų, juostų lentelės. Naudojamos spalvų pustonių, smulkių detalių išskyrimo gebai ir panašiai nustatyti. Spalvotos juostos naudojamos reguliuoti ir tikrinti VK spalvingumo kanalui. Tinklinis laukas naudojamas geometrinių iškraipymų netiesiškumų ir spal., kontūrų nustatymui.
10. Indikacija VK .Dauguma indikatorių VK sutapdinami su elektroninio vaizdo ieškikliu ekrane, kadangi kadangi ten koncentruojasi operatoriaus dėmesys filmuojant. Ind., gali būti paprasčiausias viesos indikacija perspėjanto apie klaidas, avarines situacijas, vaizdų, žodžių, skaičių, grafikų, lentelių pavidalu. VK indukuojama ekspozicija esant nepakankamai arba per dideliai šviesai užsidega signalinė lemputė – indikatorius. Video sign., lygis į vaizdo ieškiklio ekraną išvedama informacija apie vaizdo lygį. Apie video sign., stiprinimą, indikatorius šviečia esant per dideliai viesai, maitinimo baterijos būklę, indikuoja kai bat., išsikrauna iki lygio kai turi būti pakrautaarba pakeista. Apie nešiklio (kasetės) pabaigą, indikatorius mirksi, balto balansą, apie VM režimą, įrašymas/ atkūrimas, long play, standartplay ir pan.

11. Vaizdo iekiklis (VI) .Jie gali būti optiniai ir elekrtoniniai. Optiniai parodo filmuojamo objekto vaizdą natūraliomis spalvomis ir vaizdas tiksliai atitinka tą kuris patenka į objektyvo numatytą lauką. Tai leidžia tiksliai sufokusuoti objektyvą į filmuojamą objektą. Tokio vaizdo ieškiklio tipas gali būti ir TTL sistema. Šioje sistemoje šviesa patenka į vaizdo ieškiklį tiesiog per objektyvą. Optinis vaizdo ieškiklis leidžia stebėti ir tada kai VK išjungta. Pagrindinis optin., ieškiklių minusas neįmanoma stebėti VK suformuotą realų vaizdą. Kadangi optin., vaizdo ieškiklis neleidžia atkurti nufilmuotos medžiagos. Dauguma šiuolaikinių VK turi elektroninį vaizdo ieškiklį. Jo ekranas j/b elektroninio vamzdelio ekranas. Labiausiai paplitęs jo dydis yra 38 mm pagal įstrižainę. Panaudojant tokį vaizdo ieškiklį galima įvertinti vaizdo fokusavimą, teisingai parinkti ekspoziciją nustatyti sp., balansą filmuojamame vaizde. Į elektroninio vaizdo ieškiklio ekraną galima išvesti visą būtiną informaciją apie VK būklę ir darbo režimus. Ji išvedama panaudojant mikroprocesorių pagal tam tikrą programą paspaudus tam tikrą mygtuką. VK sukuriama papildoma informacija kurią galima įvesti į filmuojamą vaizdą, filmavimo data, laikas kuriuos formuoja įmontuotas elektroninis laikrodis, titrai įrašomi pagal spec., simbolių genaratorius. Elektroninio vaizdo ieškiklio minusai jie naudoja energiją viso VK darbo metu t.y. turi būti pastoviai įjungta, nes jei kamera budinčiam režime todėl gali išeiti iš rikiuotės elektroninis vamzdelis. Kadangi vaizdas j/b operatorius nėra tikras, kad nufilmuoto vaizdo sp., neiškraitytos. Dėl mažų ieškiklio matmenų galima nepastebėti nereikalingų detalių filmuojamoje scenoje, kurios aiškiai pasimatys TV. Vis daugiau dabartinių VK turi skystų kristalų vaizdo ieškiklius, kurie yra didelių matmenų ir gali būti nuimti nuo VK ir nešiojami atskirai (ant rankos). Tačiau jie daug kainuoja, neekonomiki.

Leave a Comment