METODINĖS NUORODOS ELEKTRONIKOS KONTROLINIAM DARBUI

METODINĖS NUORODOS KONTROLINIAM DARBUI Reikalavimai kontroliniam darbui

Modulio „ Elektronikos pagrindai“ kontrolinį darbą sudaro 3 užduotys,kurių kiekviena užduotis turi 10 variantų. Užduoties variantas skiriamaspagal studento pažymėjimo numerio paskutinį skaitmenį. Prieš atliekant kontrolinį darbą studentas turi išstudijuotiatitinkamą teorinę medžiagą ir susipažinti su žemiau pateiktom metodinėmnurodom. Visos užduotys turi būti atliktos A4 formato balto popieriauslapuose spausdinant kompiuteriu. Brėžiniai, schemos, grafikai braižomipieštuku ar kompiuteriu. Kontrolinio darbo lapai turi būti susegti irsunumeruoti. Titulinis lapas užpildomas pagal kolegijoje galiojančiusreikalavimus. Atlikti ir sutvarkyti kontroliniai darbai registruojamiskyriaus metodiniame kabinete ir pateikiami dėstytojui iki laboratoriniųdarbų atlikimo pradžios. Kontroliniam darbui keliami šie reikalavimai: • Atsakymai į teorinius klausimus turi būti aiškūs ir galimai trumpi, nurodant naudotą literatūrą. • Sprendžiant uždavinius, pirmiausia reikia perrašyti savo varianto užduoties sąlygą. • Atliekant skaičiavimus, ieškomas dydis išreiškiamas formule, po to įrašomos elementų reikšmės SI sistemoje ir pateikiamas skaitinis rezultatas bei vienetas; tarpinių skaičiavimų galima nerodyti. • Apskaičiuotas rezistorių varžų ir kondensatorių talpų reikšmes būtina apvalinti iki nominalinės vertės, naudojantis žinynu. • Schemos braižomos laikantis standartų reikalavimų (žr.4 priedą). • Jeigu kontrolinis darbas neįskaitytas, tai ištaisyti uždaviniai pateikiami kartu su senaisiais. • Egzaminą galima laikyti tik atlikus ir apgynus laboratorinius darbus ir esant įskaitytam kontroliniam darbui.

Kontrolinio darbo vertinimas

Prie kiekvienos užduoties nurodomas maksimalus balas, kurį studentasgali gauti už užduoties atlikimą. Galutinis darbo vertinimas atitinkasurinktų balų sumą. Kontrolinio darbo įvertinimas sudaro 10 % galutiniopažymio. Kad kontrolinis darbas būtų įskaitytas, studentas turi surinkti nemažiau, kaip šešis balus, o surinkus mažesnį balų skaičių, darbasgrąžinamas taisymui ir papildymui. Laiku nepristačius darbo arba negavus jo

įskaitymo, atsiskaitoma bendra skyriuje numatyta tvarka, pateikiantdėstytojui įsiskolinimo lapelį. Kontrolinio darbo užduočių vertinimas diferencijuojamas taip: • Pirma užduotis vertinama 0,2 balo (P). • Antra ir trečia užduotys vertinamos 0,4 balo (A), (T).Galutinis kontrolinio darbo vertinimas S = 0,2P + 0,4A + 0,4T

Metodinės nuorodos užduočių atlikimui Nuorodos užduočiai Nr. 2. Pirmoje lentelėje duotų dydžių paaiškinimai: • EC – kolektoriaus grandinės maitinimo šaltinio įtampa; • RC – kolektoriaus grandinės apkrovos rezistorius,skirtas sustiprintam signalui gauti; • IB0 – tranzistoriaus darbo taško A bazės srovė; • fž – stiprintuvo žemasis ribinis dažnis; • Mž – dažninių iškraipymų koeficientas žemuose dažniuose; • h11e – tranzistoriaus įėjimo varža BE jungimo schemai; • h21e – β – tranzistoriaus srovės stiprinimo koeficientas BE jungimo schemai; • S – temperatūrinis nestabilumo koeficientas; • Ra – apkrovos rezistoriaus varža.Užduotyje duotas rezistorius RC nusako tranzistoriaus apkrovos tiesęnuolatinei srovei, kuri aprašoma lygtimi: UCE = EC – IC(RC + RE). Ši tiesė braižoma tranzistoriaus statinių charakteristikų šeimoje IC= f (UCE), kai IB = const per du taškus. Šie taškai gaunami iš aukščiauaprašytos lygties. Pirmas taškas – kai IC=0, tuomet UCE=EC. Antras taškas – kai UCE=0, tuomet

EC IC = ————– = IC max. RC + RESkaičiuojant antrąjį tašką preliminariai priimame RE = 0,15RC. Taigi , horizontalioje statinių tranzistoriaus charakteristikųašyje atidėjus įtampą EC, o vertikalioje – srovę ICmax ir sujungus šiuos dutaškus gaunama apkrovos tiesė nuolatinei srovei, kuri naudojama grafineitranzistoriaus darbo analizei ir praktiniams skaičiavimams. Darbo taško A padėtis statiniame tranzistoriaus darbo režime randamataip: duota užduotyje darbo taško bazės srovės reikšmė IB = IB0 atidedamaišėjimo charakteristikose. Jei grafike nėra charakteristikos, atitinkančiosduotai bazės srovei IB0 , brėžiama papildoma charakteristika. Šioscharakteristikos susikirtimo su apkrovos tiese taškas ir bus tranzistoriaus

darbo taškas A; suprojektavus darbo tašką A, ašyse gaunamos jo koordinatės IC0 irUCE0, kurias reikia naudoti skaičiuojant BE stiprinimo pakopos elementus. BE stiprinimo pakopos (ji duota aprašymo gale) elementai skaičiuojamitaip: 1. Parenkama daliklio R1 R2 varža RB, kuri dar vadinama bazės grandinės ekvivalentine varža: R1. R2 RB = —————— ְ≈ 3h11e. R1 + R2 2. Skaičiuojama RE: RB RE = —————- , S – 1 ΔIC čia S = ——- ,- temperatūrinis nestabilumo koeficientas. IC0 Apskaičiuotai rezistoriaus RE reikšmei parenkama artimiausia nominali vertė REnom. 3. Randamas įtampos kritimas rezistoriuje RE: UE = IE0 REnom, Čia IE0 = IC0 + IB0. 4. Skaičiuojama R1. Tam pirmiausiai reikia apskaičiuoti bazės įtampą UB = UE + UBE. Tranzistoriui dirbant stiprinimo režimu, keičiantis bazės srovei IB, įtampa UBE kinta nežymiai, nes tranzistoriaus įėjimo charakteristika yra pakankamai stati, t. y. UBE ≈ 0,7V – Si ir UBE ≈ 0,3V – Ge tranzistoriams. Pagal duotą tranzistoriaus tipą apskaičiuojamas bazės įtamos UB didumas (silicio tranzistoriai žymimi raide K, o germanio – raide Г). Kitaip bazės įtampą galima aprašyti šia išraiška: R2 R1R2 UB = EC ———– – IB0 ———— = EC kd – IB0 RB, R1 + R2 R1 + R2

čia kd – bazės grandinės daliklio koeficientas; RB – bazės grandinės ekvivalentinė varža. Iš UB išraiškos apskaičiuojamas bazės grandinės daliklio koeficientas kd; tada

RB R1 = ——- kd ir parenkama artimiausia nominalinė vertė R1nom. Rezistorių nominalinių varžų skalė yra 2 priede. 5. Skaičiuojama R2: R1nom R2 = RB ————– R1nom – RB ir parenkama artimiausia nominali vertė R2nom. 6. Kondensatorių C1, C2 ir CE talpos skaičiuojamos taip: 200 CE = —————–, ωž REnom čia ωž = 2π fž; fž – žemasis ribinis dažnis; 1 C1 = ——————- , ωž rin√ Mž – 1

RB h11e čia rin = ——————– – pakopos įėjimo varža, Mž – dažninių iškraipymų koeficientas RB + h11e žemuose dažniuose;

1 C2 = ————————— . ωž Ra √ Mž – 1 Apskaičiuotiems kondensatoriams parenkami artimiausi nominalai taip, kad Cnom > C. Dažniausiai naudojamų kondensatorių nominalių talpų skalė yra 3 priede.

Pagrindiniai stiprinimo pakopos parametrai skaičiuojami taip:

1. Srovės stiprinimo koeficientas

iC KI = ———– ≈ h21e; iB 2. Įtampos stiprinimo koeficientas h21e R’C KU = —————, h11e RC Ra čia R’C = ————— – pakopos apkrova kintamam signalui. RC + Ra Tranzistorių charakteristikos pateiktos 1 priede.

Nuorodos užduočiai Nr. 3. Lentelėje 2 pateikti šie duomenys: • U1 – efektinė įėjimo įtampos vertė; tinklo įėjimo įtampos momentinė vertė u1 = U1m sin ωt = U1√ 2 sin ωt, čia U1m – amplitudė, ω = 2πf – kampinis dažnis; • Ud ir Id – vidutinė išlyginta įtampa ir srovė apkrovoje Rd; • p2 – pulsacijos koeficientas filtro išėjime. Priimti, kad diodai ir transformatorius yra idealūs, t.y. diodo vidinė varža tiesiogine kryptimi lygi nuliui, o atgaline kryptimi – be galo didelė; transformatoriaus apvijų vidinės varžos yra lygios nuliui; skaičiavimuose naudoti tinklo dažnį f = 50Hz. Apskaičiuojami šie lygintuvo parametrai: Apkrovos varža Ud Rd = ——–; Id Vidutinė diodo srovė I0 = 0,5Id; Maksimali srovė, tekanti kiekvienu diodu tiesiogine kryptimi I0max = 1,57 Id; Maksimali atgalinė įtampa, veikianti kiekvieną diodą nelaidaus pusperiodžio metu URmax =1,57Ud; Tiltelinio lygintuvo be filtro pulsacijos koeficientas 2 p = ——–, m2 – 1 čia m – koeficientas, nusakantis lyginimo schemą. Dvipusio lyginimo schemos atveju m = 2. Naudojantis žinynu parinkite lygintuvui tinkamiausią diodo tipą. Parinkti diodo parametrai I0, I0max ir URmax turi būti truputį didesni už apskaičiuotuosius. Filtras lygintuvui parenkamas pagal filtracijos koeficientą p1 s = ——–, čia p1 – tiltelinio lygintuvo pulsacijos koeficientas be filtro p2 (apskaičiuotas aukščiau); p2 – pulsacijos koeficientas su filtru (duotas lentelėje). Jei s < 50, lygintuvui parenkamas LC filtras,o kai s > 50, tai parenkamas dvigubas LC arba CLC filtras. Skaičiuojant parametrinio stabilizatoriaus schemos balastinį rezistorių reikia atminti, kad stabilitrono srovė turi būti ne mažesnė

už Is min (tuomet gerokai sumažėja US) ir ne didesnė už Is max, nes stabilitronas gali perkaisti. Todėl pirmiausia reikia surasti maitinimo įtampos Ud kitimo ribas: ΔUd % Ud max = Ud ( 1 + ———-) ir 100 ΔUd % Ud min = Ud ( 1 – ———- ). 100 Minimali balastinio rezistoriaus varža RB min surandama, kai schemos įėjime veikia maksimali maitinimo įtampa Ud max ir per stabilitroną teka maksimali srovė Is max; Ud max – US RB min = —————– ; Is max + Ia Analogiškai surandama maksimali balastinio rezistoriaus varža RB max Ud min – US RB max = —————- Is min + Ia Balastinio rezistoriaus varžos nominali vertė RB nom parenkama iš nelygybės RB min < RB nom < RB max. Parametrinio stabilizatoriaus stabilizacijos koeficientas apskaičiuojamas taip: RB nomUS KS = —————- Rs Ud Stabilizacijos koeficientas didėja, parinkus didesnę balastinę varžą. Stabilizatoriaus naudingumo koeficientas Pa η = —— , čia Pa – apkrovos galia, Pm – galia, imama iš maitinimo šaltinio. Pm Šis koeficientas išreiškiamas procentais ir apskaičiuojamas taip: RB min Ia US η = —————————- 100 %. Ud max( Ud max – Us)

PRIVALOMA LITERATŪRA 1. V. Kravčiūnas. Elektronikos ir mikroelektronikos pagrindai.- V.: Leidybos centras, 1993. -157 . 2. V. Kravčiūnas. Optoelektronikos pagrindai.- V.: Leidykla Danielius, 1994.-93 psl. 3. A. Kvedaravičius. Silicio integrinių schemų gamybos vadovas.- V.: Molslas, 1998,-329 psl. 4. A. Lašas. Pramoninė elektronika I-II d.-Mokslas, 1998,-254 psl. 5. L. Mickūnienė. Elektronika. Mokomoji knyga- Žinynas.-K.: UAB Epaisas, 1999,-209 psl. 6. S. Masiokas. Elektrotechnika.- V.: Mokslas, 1989,-424 psl. 7. Osnovy promyšlenoj elektroniki. Pod. Red. B. G. Gerasimova.- M.: Vysšaja škola.-1986 8. F. K. Krištafovič. Ir kt. Osnovy promyšlennoj elektroniki.-M.: Vysšaja škola, 1985,-286 psl. PAPILDOMA LITERATŪRA 1. R. Mašonienė. Elektronika.-K.: KATM leidybos centras, 1997,-128 psl. 2. S. Štaras. R. Kirvaitis. Mikroelektronikos pagrindai.-V.: Mokslo ir enciklopedijų leidykla,- 1995,- 289 psl. 3. K. Valacka. Puslaidininkiai.-V.: Mokslas.-1990,- 148 psl.

4. K. Berezin. Istočniki elektropitanie REA.-M.: Tri L, 2000 5. O.B. Golovin. Elektronnye usiliteli.-M.: Padio i svez, 1983.

Pastaba. Išvardinta literatūra yra KTK bibliotekoje.