Strėvininkų pensionato gyventojų gyvenimo kokybės analizė

Turinys

Įvadas————————————————————————————02
Socialinės apsaugos svarba žmogaus gyvenime

Gyvenimo kokybės samprata, ją įtakojantys veiksniai——————04

Negalios įtaka žmogaus gyvenime—————————————–04

Socialinio darbo svarba neįgaliajam asmeniui—————————-05

Savirealizacijos svarba žmogaus gyvenime——————————-07
Strėvininkų pensionato gyventojų gyvenimo kokybės analizė

Gyvenamosios aplinkos įtaka analizuojant gyventojų gyvenimo kokybę———————————————————————————–09

Pagrindinės problemos, trukdančios socialinės aplinkos vystymui—-09

Socialinio darbo svarba pensionato gyventojams————————10
Socialinio darbuotojo vaidmuo užtikrinant pensionato pensionato gyventojų pilnavertį gyvenimą——————————————————-12
Išvados———————————————————————————-14
Literatūra——————————————————————————–15
Priedai———————————————————————————–16

Įvadas

Lietuvoje, keičiantis socialinėms ekoniminėms sąlygoms, atsiranda žmonių, kurie jaučiasi socialiai nesaugūs. Už pačių pažeidžiamiausių žmonių grupių socialinę integraciją didelą atsakomybė tenka valstybei. Tiems žmonėms valstybė teikia socialinę parama visomis formomis. Viena iš labiausiai paaplitusių socialinių paslaugų formų, yra stacionari socialinė globa.
Stacionarios globos įstaigos paskirtis yra sudaryti žmogaus orumo nežeminančias sąlygas ir užtikrinti globos reikalaujantiems žmonėms kiek įmanoma kokybišką gyvenimą, skatinti jų sugebėjimą pasirūpinti savimi ir integruotis visuomenėje. Globos įstaigai būtina užtikrinti savo gyventojams pagrindines teises į gyvenimo kokybę, saugią ir efektyvią globą bei garantuoti integraciją į visuomenę.

Darbo objektas:
Žmonės su psichine negalia, gyvenantys stacionarioje globos įstaigoje.

Darbo tikslas:
Strėvininkų pensionato gyventojų kokybės analizė.

Darbo uždaviniai:
Aptarti gyvenimo kokybę įtakojančius veiksnius bei socialinio darbo svarbą.
Apžvelgti negalios įtaką žmogaus gyvenimui.
Išanalizuoti Strėvininkų pensionato gyyvenamosios aplinkos įtaką gyventojo gyvenimo kokybės užtikrinimui.
Išskirti pagrindines problemas, trukdančias socialinės aplinkos kūrimui Strėvininkų pensionate.
Aptarti socialinio darbo bei socialinio darbuotojo svarbą, užtikrinant pensionato darbuotojų visavertį gyvenimą.

Socialinės apsaugos svarba žmogaus gyvenime

1.1 Gyvenimo kokybės samprata, ją įtakojantys veiksniai
Žmogaus gyvenimo tikslas – ilgas kūrimo, tobulėjimo, pa

ažinimo procesas. Šio proceso svarbus veiksnys – gyvenimo kokybė.
Gyvenimo – individų ar žmonių grupių suvokimas, kaip jie įsivaizduoja save patenkintus ir ko reikia, kad jie pasiektų džiaugsmą ir laimę (5,113).
Pastaruoju metu sveikatos moksle įsigali nuomonė, žmogaus gyvenimo kokybę lemia ne tiek pačios gyvenimo sąlygos, kiek žmogaus požiūris į jas.
Gyvenimo kokybė apima įvairias žmogaus gyvenimo sritis: fizinę ir dvasinę sveikatą, tarpusavio santykius, aplinkos sąlygas, prasmingus gyvenimo tikslus.
Žmonių gyvenimo kokybė priklauso nuo jų sugebėjimo tenkinti svarbiausius poreikius, kurie susiję su: sveikata, darbu, asmenybės raiška.
Pasitenkinimas gyvenimu priklauso ne tik nuo mūsų pačių, bet ir nuo aplinkinių. Tarp veiksnių, turinčių įtakos mūsų gyvenimo kokybei yra ir visuomenė.
Gyvenimas nėra nei pasyvus nei statiškas. Jis nuolat keičiasi, yra socialus ir interaktyvus – tai ne vien tik paprastas egzistavimas.Gyvenimas yra nuolatinis auugimas ir keitimasis įvairiausių mūsų gyvenimo aspektų atžvilgiu – socialinių, ekonominių, psichologinių, emocinių ir dvasinių, fizikinių ir intelektualinių.

1.2 Negalios įtaka žmogaus gyvenime
Neįgalių žmonių ugdymas, rūpinimasis jais istorijos raidoje klostėsi labai įvairiai: nuo visiško atstūmimo iki lygiateisio dalyvavimo visuomenės gyvenime.
Dažnai minima visuotinio požiūrio svarba – reikia matyti visą žmogų įvairiomis jo gyvenimo situacijomis. Jeigu į žmogų žiūrima visapusiškai, matome daugiau nei vien blogai funkcionuojančias ypatybes.
Optimistinis požiūris į žmogų numato žmoguje slypinčias galimybes tobulėti ir vertina jį kaip jaučiančią ir kuriančią būtybę.
Pesimistinis požiūris – žmogus nesuvokia, kas jam yr

ra geriausia. Jam reikia vadovauti ir jį kontroliuoti, kad jis tobulėtų.
Visi žmonės turi vienodas teises į garbingą žmogišką egzistenciją. Visuomenė privalo kiekvienam sukurti tokias sąlygas.
Žmogiškoji egzistencija tai:
Teisė gyventi, nesvarbu, kokią negalią turi žmogus ar koks išskirtinis jis būtų
Būti priimtam tokiam, koks yra, net jei jis kitoks nei kiti
Turėti galimybę vystytis pagal savo sugebėjimus
Palaikyti emocinius ryšius su žmonėmis
Teisė į tuos pačius gyvenimo standartus
Pagal JTO Generalinės Asamblėjos 48 sesijoje 1993 12 20 patvirtintas Bendrąsias taisykles, kaip neįgaliems žmonėms teikti lygias galimybes su kitais, terminas “negalė” apibendrina daug skirtingų funkcinių sutrikimų, sutinkamų bet kurioje pasaulio šalyje ir bet kurioje visuomenėje. Žmonių negalę gali nulemti fiziniai, protiniai ar jutimo sutrikimai , taip pat netinkamas gydymas ar psichikos liga. Tokie sutrikimai, būklės ar susirgimai gali būti chroniški arba trumpalaikiai.
1.3 Socialinio darbo įtaka neįgaliajam asmeniui
Žmogui su negalia labai svarbu užtikrinti socialinę paramą.
Socialinis darbas – tai bazinė samprata, kuri identifikuoja eilę disciplinų, atskleidžiančių pagalbos ir tarpusavio pagalbos bendruomenėje procesą. Atstovaudama eilei disciplinų, ši žinių sritis siekia suformuoti būsimiems specialistams visuminę sampratą apie pagalbos esmę visuomenėje, įvairių gyventojų kategorijų palaikymo metodus, suteikti būtinų žinių apie asmenybės negebėjimą prisitaikyti prie tam tikrų sąlygų. Šiuo požiūriu socialinis darbas kaip mokomasis dalykas nukreiptas asmenybės struktūrų, įvairių profesijų sąvokų ir mitų apie šią profesiją formavimui.
Socialinio darbo turinį sudaro daug tarpusavyje susijusių me
edicininių, socialinių, sanitarijos ir higienos, socialinių ekonominių, socialinių psichologinių, pedagoginių, teisės pagalbos šeimai, individui, organizacijai, žmonių bendruomenei, miestui, regionui veiksnių, darančių įtaką teisės pažeidimų profilaktikai, individo socialinei reabilitacijai ir adaptacijai šeimoje bei už jos ribų(4,213).
Pagrindiniai socialinio darbo principai (pagal Felix P. Biestek skalę):
Individualumas. Pripažinti, kad kiekvienas asmuo yra unikalus, turintis išskirtinę teisę į dėmesį ir pagalbą.
Jausmų išreiškimo poreikis. Kiekvienas žmogus turi teisę išreikšti savo jausmus, tame tarpe ir neigiamus.
Profesinė jausmų ir emocijų kontrolė. Jautriai reaguoti į asmens jausmus, stengtis juos kontroliuoti ir suprasti jų priežastis.
Priimtinumas. Kiekvienas žmogus turi būti priimamas toks koks yra .
Vengti klaidingo vertinimo. Nedaryti skubotų, vienašališkų sprendimų.
Apsisprendimas. Tiek, kiek tai yra įmanoma, suteikti gyventojui apsisprendimo laisvę ir pasirinkimo teisę.
Profesinė paslaptis. Informaciją, gautą iš gyventojo arba apie gyventoją, laikyti paslaptyje.
Socialinis darbuotojas teikdamas socialines paslaugas turi gebėti produktyviai ir nuoširdžiai bendrauti su žmonėmis, įsigyti jų pasitikėjimą, pajusti kitų emocines būsenas ir į jas atsižvelgti teikiant pagalbą. Turi sugebėti vertinti savo veiklą ir rezultatus. Privalo sugebėti užtikrintisocialinę – psichologinę paramą socializuojant pensionato kontingentą. Socialinis darbuotojas pensionate yra tarpininkas tarp asmens, kolektyvo, grupės bei visuomenės, turi aiškinti gyventojo teises bei pareigas pensionate, visuomenėje, ginti jo teises. Socialinis darbuotojas turi mokėti planuoti savo darbo laiką, jo praktinės veiklos procese didelę reikšmę turi dokumentų vedimas, kuriuose jis ap
prašo ir įvertina kliento būseną, nustato paslaugų tinklą, patvirtina anksčiau numatytas užduotis, veiklos rūšis, fiksuoja pasiektą progresą, įvertinami aptarnavimo rezultatai. Tuo pačiu lyg iš naujo anajizuojama kliento būsena, aptarnavimo procesas, ko pasėkoje gali atsirasti nauji samprotavimai, leidžiantys tobulinti veiklą kliento atžvilgiu.
1.4 Savirealizacijos svarba žmogaus gyvenime
Žmogaus gyvenime labai svarbią vietą užima socialiniai poreikiai. Amerikiečių psichologas A.Maslou poreikių visumą įsivaizduoja kaip piramidę. Iš pradžių žmogus stengiasi patenkinti toje piramidėje žemiausiai esantį poveikį, o paskui vis aukščiau ir aukščiau esančius.
Žmogaus poreikių visuma pagal A. Maslou(2,117)

Fiziologiniai poreikiai yra būtini, kad žmogus išgyventų. Saugumo poreikiai – žmogui būtini jaustis saugiam. Meilės ir priklausymo poreikis – tai poreikis būti mylimam ir priklausyti kokiai nors grupei. Savęs vertinimo poreikis – tai noras jaustis vertingam, būti kitų gerbiamam ir pačiam save gerbti. Saviraiška yra poreikis tapti tuo, kuo gali tapti. Tai poreikis išlavinti ir išreikšti savo talentą, gabumus, sugebėjimus.
Žmogaus vystymąsi lemia daugybė skirtingų sričių. Šis vystymasis nėra pastovus, jis nuolat kinta. Nors pagrindinis žmogaus vystymosi tikslas tapti savarankiškam, tačiau visi žmonės tam tikra prasme yra priklausomi arba jiems reikia kitų pasitikėjimo. Buvimas visuomenėje yra būtina sąlyga, kad žmonės galėtų gerai jaustis.
Socializacija – žmogaus vystymasis per visą jo gyvenimą saveikaujant su aplinka, socialinių normų ir kultūrinių vertybių perėmimo procesas, taip pat savęs tobulinimas ir realizavimas toje visuomenėje, kuriai jis priklauso(4,26).
Socializacijos esmė ta, kad ji formuoja žmogų kaip visuomenės, kuriai jis priklauso narį(4,26).

Strėvininkų pensionato gyventojų gyvenimo kokybės analizė
Strėvininkų pensionatas įkurtas kunigaikščio Oginskio rūmuose. Šie rūmai statyti septynioliktam amžiuje, per pirmą pasaulinį karą buvo sudegę. 1928 – 1936 m. suremontuoti ir perduoti valstybės invalidų namams Strėvininkuose. Nuo 1975 metų pensionatas skirtas globoti žmones su psichikos negalia.

2.1 Gyvenamosios aplinkos įtaka analizuojant gyventojų gyvenimo kokybę
Pensionate gyvena 252 gyventojai. 1994 metais pensioante globa buvo reorganizuota. Balandžio 1 dieną iš 60 pensionato gyventojų buvo sudaryta 4 socialinės grupės. Reforma vyko toliau, palaipsniui gyventojus apjungiant į socialines grupes. Sudarant grupes dėmesys buvo kreipiamas į gyventojų interesus, galimybes, sutrikimų pobūdį(žiūrėti priedą nr 1). Stengtis, kad gyventojų aplinkoje dirbtų kuo mažiau darbuotojų. Socialiniai darbuotojai dirba be chalatų, taip stiprinamas namų įvaizdis. Didelis dėmesys skiriamas gyvenamosios aplinkos gerinimui. Rekonstrukcijos dėka dideli kambariai buvo padalinti į mažesnes patalpas. Siekiama gyventojams sudaryti kuo daugiau individualios erdvės. Buvo siekiama kad gyventojas:
Galėtų laisvai jaustis
Įtakoti ir kontroliuoti
Galėtų savarankiškai veikti
Gyventojai sergantys psichine liga gyvena atskirose grupėse, nes jiems be socialinės reabilitacijos, reikalingos ir medicininis gydymas.
Didelis dėmesys kreipiamas į fizinės sveikatos priežiūrą ir stiprinimą. Gyventojai turi galimybę ilsėtis ir dienos metu. Daug laiko gyventojai praleidžia gryname ore. Tie pasivaikščiojimai tampa puikia motorikos treniruote. Buvimas gryname ore gerina savijautą ir ištvermę. Visiškai nesvarbu siekti kažkokių laimėjimų, svarbiausia teigiami pojūčiai.
2.2 Pagrindinės problemos, trukdanč2.2 ios socialinės aplinkos kūrimui
Daugelis pensionato gyventojų visą gyvenimą yra praleidę stacionarioje įstaigoje, todėl:
Praradę pasitikėjimą savimi
Realiai nesugeba įvertinti savo galimybių
Nepasitiki aplinkiniais
Neturi buitinių įgūdžių
Nepakankamai užimti(neturi darbo)
Nepasiruošę savarankiškam gyvenimui
Trūksta atsakomybės už savo veiksmus
Nemoka bendrauti su kitos lyties atstovais
Vartoja alkoholį.
2.3 Socialinio darbo svarba pensionato gyventojams
Pensionate kuriama materialinė bazė, kuri užtikrina kokybišką paslaugų teikimą gyventojams. Laikui bėgant paslaugų tinklas plečiasi(žr priedą nr 2).
Dabar socialinis darbas visiškai pasikeitė. Gyventojams teikiama visokeriopa pagalba ir parama, kad jie kuo daugiau galėtų savarankiškai veikti. Gyventojai patys sprendžia kaip personalas turi jiems padėti.
1994 metais Strėvininkų pensionate socialinėms problemoms spręsti buvo sudaryta nauja socialinės ir profesinės reabilitacijos programa, kurios uždaviniai:
Vykdant LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 1994 02 21 įsako Nr 27 nurodymus reikia numatyti ir įdiegti buitinio – medicininio aptarnavimo, darbo terapijos ir užimtumo, laisvalaikio organizavimo bei kitas organizacines ir metodines priemones.
Toliau tobulinti Strėvininkų pensionato medicininę reabilitaciją ir palaipsniui pereiti į profesinę ir socialinę reabilitaciją.
Norint, kad pensionate vyktų kryptingas, nepertraukiamas darbas, veikla grindžiama komandinio darbo principu. Bendradarbiaujant reikia laikytis tos pačios darbo linijos. Darbuotojai savo darbą privalo derinti vienas su kitu, o, svarbiausia su pačiu įstaigos gyventoju. Su gyventoju aptariama ne tik kasdieninės situacijos bet ir ilgalaikės perspektyvos.
Praktiniam darbui didelę svarbą turi dokumentų vedimas. Aprašoma ir įvertinama kliento būsena, analizuojamos veiklos rūšys. Dokumentai yra orientuoti į problemų sprendimą.
Didelis dėmesys yra skiriamas sistemingam ugdomosios veiklos įgyvendinimui. Programos pagrindiniai uždaviniai:
Socialinių įgūdžių mokymas:
Bendravimo
Kūrybingo laisvalaikio leidimo
Gamtos pažinimo
Savarankiškumo ir atsakomybės
Lytinio švietimo
Buitiniu įgūdžių mokymas:
Gyvenamųjų patalpų tvarkymas
Sanitarijos – higienos įgūdžių
Kultūringo elgesio prie stalo
Savitvardos įgūdžių
Svarbu tobulinti ir kurti naujas gyventojų ugdymo programas.
Labai svarbu pensionato gyventojų saviraiškai – kultūrinis gyvenimas. Gyventojai gali save realizuoti būreliuose (priedas nr 3):
Dramos ir lėlių
Dailės
Mezgimo
Siuvinėjimo
Nėrimo
Kad papildyti gyventojų dvasines vertybes – pensionate švenčiamos įvairios šventės.
Siekiant įtraukti naujai atvykusį žmogų į įvairiarūšę veiklą yra sudaryta naujo atvykusio žmogaus adaptacijos programa. Pagal ją gyventojas lengviau adaptuojasi naujoje aplinkoje, renkant visą informaciją apie klientą sudaromi darbo planai, jie koreguojami pagal gyventojų poreikius ir galimybes.
Didelis dėmesys socialinėje veikloje skiriamas individualiam darbui su gyventoju. Pensionate dirbama pagal danų metodiką, kuri sudaryta iš 3 dalių:
Individualus mokymo planas, kuriame atsispindi gyventojų sugebėjimai
Metinis planas – gyventojų galimybės, keliami tikslai, motyvacijos sritys
Veiklos planas – kaip organizuoti mokymą, veiklos apibūdinimas, sugebėjimai, įvertinimas.
Įstaiga palaiko tamprius ryšius su gyventojų artimaisiais. Gyventojų artimieji gali dalyvauti pensionato veikloje.
Instituciojos darbo kokybei didelę įtaką turi glaudus ryšys su bendruomene. Tamprų ryšį palaikome su Strėvininkų pagrindine mokykla. Kartu su mokykla organizuojami įvairūs renginiai.
2.4 Socialinio darbuotojo vaidmuo, užtikrinant pensionato gyventojų pilnavertį gyvenimą
Pensionate glaudžiausias ryšys – socialinis darbuotojas ir klientas. Dirbančių socialinių darbuotojų pagrindinės užduotys yra šios:
Būti gyventojo patikėtiniu sprendžiant klausimus, kai gyventojas negali išreikšti savo valios
Būti atsakingam už gyventojo fizinę ir psichinę priežiūrą
Drauge su kitais personalo nariais ir pačiu gyventoju, suprasti, įvertinti ir patenkinti jo poreikius bei pageidavimus.
Padėti treniruoti pojūčius bei motoriką, bendravimo, socialinius įgūdžius
Profesiniam vaidmeniui didelę įtaką turi socialiniam darbuotojui turi: išsilavinimas, įgūdžiai, patirtis. Todėl socialiniai darbuotojai nuolat kelia savo kvalifikaciją. Socialinis darbuotojas dirba pagal pensionate sudarytą darbo ritmo planą. Jame konkrečiai nurodomas darbo laikas, kada dirbami konkretūs darbai. Pastebėjome, kad daugiau laiko lieka individualiam darbui su gyventoju, bendravimui.
Teisę į gerą ir kvalifikuotą globą turi visi gyventojai, nepaisant intelekto sutrikimo laipsnio. Žmogus su negalia, įgijęs būtiniausių socialinių įgūdžių, turi didesnę pasirinkimo laisvę ir daugiau galimybių gyventi gana savarankišką ir nepriklausomą gyvenimą.

Išvados
Socialinis darbas gerina žmogaus gyvenimo kokybę.
Strėvininkų pensionate, į individualius neįgalaus žmogaus troškimus, siekius, amžius ir poreikius – kuriama graži ir kintanti aplinka.
Socialinės problemos sperbdžiamos keičiantis gyventojų tarpusavio santykiams, didinant socialinių paslaugų bazę, tobulinant jų kokybę.
Pensionate kuriamos ir tobulinamos socialinio darbo formos, didelis dėmesys skiriamas personalo mokymui.

LITERATŪRA

Bakk A. Grunewald K. , Globa – Vilnius, Avicena, 1997
Bieliauskaitė R., Asmenybės psichologija – Kaunas, Šviesa, 1993
Psichologija tau , Gyvenimo kokybės profilis p. 25
Leliūgienė I., Žmogus ir socialinė aplinka – Kaunas Technologija, 1997
Slauga pirminėje sveikatos apžiūroje – Vilnius Charibdė 1998
Slauga. Slaugos mokomoji medžiaga 2 dalis Slauga ir socialiniai mokslai – Vilnius Charibdė 1998

Priedai

Leave a Comment