PELNO (NUOSTOLIO) PASKIRSTYMO ATASKAITOJE RODOMŲ RODIKLIŲ NUSTATYMO TVARKA IR JŲ EKONOMINIS VERTINIMASReferatas
Įvadas
Kiekvienos įmonės, dirbančios rinkos ekonomikos sąlygomis, veiklos efektyvumo matas yra per ataskaitinį laikotarpį uždirbto pelno suma. Pelnas yra priemonė, įgalinanti pasiekti įmonės keliamus tikslus. Pats pelno uždirbimo arba nuostolio patyrimo faktas reikalauja arba paskirstyti uždirbtą pelną, arba padengti patirtą nuostolį.Pelno paskirstymas yra vienas iš svarbiausių įmonių finansavimo sprendimų.Sprendimą dėl pelno paskirstymo arba nuostolio padengimo priima aukščiausiasis akcinės bendrovės valdymo organas – visuotinis akcininkų susirinkimas. Šio sprendimo priėmimo bendra tvarka yra reglamentuojama įstatymuose. Be to, pelno paskirstymas arba nuostolio padengimas yra atspindimas pelno (nuostolio) paskirstymo ataskaitoje, kuri yra sudėtinė privalomos metinės finansinės atskaitomybės dalis.Taigi šiame darbe ir siekiama išnagrinėti pelno (nuostolio) ataskaitos sudarymo tvarką, joje atvaizduojamų rodiklių nustatymo tvarką bei ekonominį vertinimą pagal pasirinktos įmonės veiklos rezultatus.
Pelno paskirstymas ir jo įforminimasApskaitinė informacija ir finansinė atskaitomybė
XX amžius laikomas informacijos arba žinių era [12;3]. Informacija Vakarų šalyse tapo ketvirtuoju bei dominuojančiu gamybos veiksniu. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, nuosekliai plėtojami rinkos ekonomikos santykiai, kuriuose lemiamą reikšmę turi informacija apie ūkio subjekto veiklą įtakojančius vidinius bei išorinius faktorius. Verslas, kaip viena iš visuomenės veiklos sričių, turi išskirtinę reikšmę, todėl būtina deramai įvertinti ūkinių – komercinių procesų metu atsirandančios informacijos teikiamą naudą, mokėti deramai ją formuoti, kaupti, apdoroti bei panaudoti praktinėje veikloje. Viena iš svarbiausių sėkmingo verslo plėtojimo sąlygų – deramas informacijos, ypač apskaitinės reikšmės įvertinimas ir sugebėjimas tinkamai pasinaudoti jos teikiamomis galimybėmis [11;1].Visose gyvenimo srityse atsirandanti duomenų įvairovė verčia kurti specifinius duomenų formavimo ir panaudojimo metodus. Svarbiausioje ekonominės veiklos sričių, versle, apskaitinė informacija sudaro didžiausią informacijos dalį – manoma, kad ji sudaro apie 70 procentų visos naudojamos informacijos. Neturint reikiamos informacijos yra neįsivaizduojama efektyvi bei kvalifikuota vadybinė veikla, kurios didžiąją dalį sudaro sprendimų priėmimas, kuris savo ruožtu remiasi informaciniu aprūpinimu.
Ūkiniuose procesuose informaciją apie valdymo objekto būseną kiekvienu laiko momentu teikia apskaita, kuri sukuria informacinį tam tikros įmonės veiklos modelį, kuriuo remdamiesi ir nenaudodami didelių materialinių bei darbo sąnaudų, valdytojai gali iš anksto nusakyti svarbiausius tiriamojo objekto priežastinius ryšius bei galimus veiklos rezultatus [16;7].Taigi yra ypatingai svarbu, kad visi ūkio subjekto veiklos procesai būtų įforminami dokumentuose, o reikalinga informacija laiku pasiektų įvairaus lygio vadovus ir specialistus. Šis kompleksinis uždavinys yra sprendžiamas įmonių apskaitos sistemoje, kurią sudaro finansinės bei vadybinės apskaitos posistemiai.Vadybinės apskaitos tvarką įmonės pasirenka pačios, atsižvelgdamos į tokios informacijos poreikius, o finansinės apskaitos sistema yra reglamentuojama įstatymais ir turi būti pildoma nustatytos formos finansinėse ataskaitose.Finansinės apskaitos tvarką bei finansinės atskaitomybės turinį nustato atitinkami įstatymai bei norminiai aktai. Pagrindiniai teisės aktai yra aptariami žemiau.1992 m. birželio 18 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba priėmė Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymą, kuris reglamentuoja įmonių finansinės apskaitos vedimo bei jos organizavimo tvarką, taip pat metinės finansinės atskaitomybės turinį.1993 m. spalio 27 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė priėmė nutarimą “Dėl įmonių, turinčių juridinio asmens teises, metinės finansinės atskaitomybės”, kuriame buvo detalizuotas metinės finansinės atskaitomybės turinys, jos sudėtis, atskaitomybei keliami reikalavimai ir jos skelbimo tvarka, taip pat nustatyta pajamų ir sąnaudų pripažinimo apskaitoje tvarka.1993 m. lapkričio 12 d. Lietuvos Respublikos Finansų ministerija paskelbė raštą “Dėl metinės finansinės atskaitomybės pavyzdinių formų ir svarbiausiųjų pozicijų paaiškinimo”, kuriuo buvo nustatytos pavyzdinė pilnosios ir sutrumpintos metinės finansinės atskaitomybės formos (Balanso, Pelno (nuostolio) ataskaitos, Pelno (nuostolio) paskirstymo ataskaitos bei pilnoji Pinigų srautų ataskaitos pilnoji forma), taip pat paskelbtos svarbiausiųjų metinės finansinės atskaitomybės pozicijų paaiškinimai.Finansinės ataskaitos – tai apskaitos duomenų apie įmonės ūkinę finansinę veiklą periodinis apibendrinimas ir susisteminimas tam tikru būdu, siekiant patenkinti vartotojų poreikius [20;7]. Jų sudarymo tikslas – suteikti viešą, aiškią ir suprantamą finansinę informaciją jos vartotojams apie įmonių finansinę būklę [25;5].Kiekviena įmonė, pasibaigus finansiniams metams, turi sudaryti ir nustatyta tvarka paskelbti šias finansines ataskaitas:Balansą, Pelno (nuostolio) ataskaitą, Pelno ( nuostolio) paskirstymo ataskaitą, Pinigų srautų ataskaitą (tik įmonėms, rengiančioms pilnąją finansinę atskaitomybę). ?ios ataskaitos yra viena su kita susijusios bei viena kitą papildančios, todėl jos turi būti nagrinėjamos kaip visuma. Be to, esminiai turto bei nuosavybės elementai detalizuojami paaiškinamajame rašte, kuris taip pat yra metinės finansinės atskaitomybės dalis (žr. 1 schemą).1. schema. Metinės finansinės atskaitomybės sudėtis.Balansas – tai finansinė ataskaita, kuriame atspindimas įmonės turtas, kuriuo įmonė disponuoja tam tikrą dieną, bei jo savininkai. Pelno (nuostolio) ataskaitoje fiksuojamos per ataskaitinį laikotarpį uždirbtos pajamos bei jų uždirbimui patirtos sąnaudos. Palyginus pajamas bei sąnaudas nustatoma, ar įmonė gavo pelno, ar patyrė nuostolį. Pelno (nuostolio) paskirstymo ataskaitoje parodoma, kaip yra paskirstomas per ataskaitinį laikotarpį uždirbtas pelnas arba iš ko dengiamas patirtas nuostolis. Pinigų srautų (finansinės būklės pakitimų) ataskaitoje parodomi pinigų judėjimo srautai bei jų judėjimo kryptys. Ją sudarinėja tik įmonės, rengiančios pilnąją metinę finansinę atskaitomybę.Na o paaiškinamajame rašte tiksliau ir detaliau paaiškinami tam tikri rodikliai, užfiksuoti kitose ataskaitose, taip fiksuojami tam tikri atvejai, kurių neįmanoma įtraukti į kitas ataskaitas.Pelno paskirstymas. Dividendų politikaKiekviena įmonė turi padaryti tris pagrindinius finansavimo sprendimus[19;541]:dėl tiesioginių investicijų, dėl kapitalo struktūros bei dėl dividendų politikos. Įmonės sprendžia, kiek joms reikia lėšų ilgalaikiam bei trumpalaikiam turtui papildyti. Taip pat svarbu pasirinkti optimalią įmonės kapitalo struktūrą, t.y. nuosavo ir skolinto turto santykį. Priimant finansavimo sprendimus, reikia iš anksto numatyti, kiek pinigų sudarys investuotojų lėšos ir kiek jų reikės pasiskolinti (santykis tarp šių dydžių vadinamas finansiniu svertu). Skirstantįmonės uždirbtą pelną ypatingas dėmesys turi būti skiriamas dividendų politikai, todėl šis klausimas bus detaliau aptartas.
Akcinių bendrovių finansiniai ištekliai formuojami iš vidinių ir išorinių šaltinių. Įmonės uždirbtas pelnas priklauso prie vidinių finansavimo šaltinių. Pelno paskirstymas bei dividendų išmokėjimo tvarka akcinėse bendrovėse yra reglamentuojama Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatymo VI skirsnyje.Pagal įstatymą per ūkinius metus uždirbtas grynasis pelnas, kuris yra gaunamas prieš tai atskaičius visus mokesčius, turi būti paskirstytas ne vėliau kaip per 4 mėnesius pasibaigus ūkiniams metams, kai tvirtinama metinė finansinė atskaitomybė visuotiniame akcininkų susirinkime. Susirinkime turi būti priimtas nutarimas dėl grynojo pelno paskirstymo, kuriame turi būti nurodyta: nepaskirstytasis pelnas (nuostolis) ūkinių metų pradžioje; grynasis ūkinių metų rezultatas (pelnas arba nuostolis); paskirstytinasis rezultatas (pelnas arba nuostolis); pervedimai iš rezervų; akcininkų įnašai nuostoliams padengti (jeigu visą ar dalį paskirstytinojo rezultato (nuostolio) nusprendė padengti akcininkai); pelno paskirstymas į privalomąjį rezervą; pelno paskirstymas į nepaskirstytinąjį rezervą, paskirstytinąjį rezervą ar kitus įstatymų numatytus rezervus; pelno paskirstymas dividendams išmokėti; kiti pelno paskirstymo atvejai: metinės išmokos (tantjemos) valdybos ir stebėtojų tarybos nariams, pelno panaudojimas darbuotojų premijoms ir kitiems tikslams; nepaskirstytasis rezultatas, perkeliamas į kitus ūkinius metus. Visuotinis akcininkų susirinkimas, skirstydamas paskirstytinąjį rezultatą, turi teisę į jį įtraukti nepaskirstytąjį rezultatą ūkinių metų pradžioje, grynąjį ūkinių metų rezultatą – pelną arba nuostolį, pervedimus iš rezervų, atsižvelgdamas į šio įstatymo kitų straipsnių nuostatas, akcininkų įnašus nuostoliams padengti.Atskaitymai į privalomąjį rezervą vykdomi tokia tvarka: jei privalomojo rezervo ir akcijų priedų dydžių suma yra mažesnė kaip 1/10 įstatinio kapitalo, tai atskaitymai į privalomąjį rezervą yra privalomi ir negali būti mažesni kaip 1/20 paskirstytino pelno. Dividendų politika reiškia sprendimą – ar paskirstyti uždirbtą pelną akcininkams, ar vėl jį reinvestuoti į įmonę. [9;90]. Pasiremiant akcijos kainos pastovaus augimo Gordono modeliu, kurio matematinė išraiška yra tokia:kur: Vc – paprastosios akcijos vertė;
D1 – dabartinis dividendas;kc – diskonto norma (pageidaujama pelno norma);g – laukiamas pastovaus augimo lygis, kuris yra mažesnis už diskonto normą.galima daryti išvadą, kad išmokant daugiau dividendų, akcijos vertė didėja. Tačiau didėjant dividendų išmokėjimui, vis mažiau lieka pinigų reinvestavimui, o tai mažina akcijos kainą, nes mažėja laukiamas dividendų prieaugis. Vadinasi, reikia pasirinkti tokią dividendų politiką, kuri subalansuotų dividendus dabartiniu momentu ir jų prieaugį, kuris maksimizuos įmonės akcijų kainas ateityje.Skiriamos dvi dividendų politikos formavimo teorijos [10;180-181]:Dividendų irelevantiškumo teorija, teigianti, kad firmos dividendų politika neturi jokios įtakos nei jos vertei, nei jos kapitalo kaštams; ir “Žvirblio rankoje” teorija teigianti, kad firmos vertę didina aukštas dividendų išmokėjimo santykinis rodiklis. Aukščiau paminėtos dividendų politikos teorijos vaizduojamos 1 pav.1. pav. Dividendų politikos teorijos [10;181]Stora linija A grafike atitinka dividendų irelevantiškumo teiginį. Matosi, jog tarp procentinių pajamų iš dividendų ir augimo tempų yra tiesioginė priklausomybė, t.y. jei procentinės pajamos iš dividendų yra lygios 15 procentų, tai tuomet augimo tempai yra nuliniai, jei procentinės pajamos iš dividendų yra lygios 10 procentų, tai tuomet augimo tempai lygus 5 procentams, o, esant nulinėms procentinėms pajamoms iš dividendų, augimo tempai yra lygus 15 procentų.Punktyrinė linija B paveiksle atspindi “žvirblio rankoje” teoriją. Jeigu dividendais išmokamas visas uždirbtas pelnas, tai pageidaujama pelno norma kaip ir prieš tai nagrinėtu atveju yra 15 procentų, bet mažinant dividendų išmokėjimą ir didinant kaupimą, procentinių pajamų iš dividendų ir augimo tempų suma viršija 15 procentų. Pavyzdžiui, jei procentinės pajamos iš dividendų yra 12 procentų, tai augimo tempai gali būti lygūs 3,3 procentai, tuomet pageidaujama pelno norma sudarys 15,3 procentus.Tačiau atlikti empiriniai tyrimai neleidžia padaryti galutinės išvados, kuri dividendų teorija yra tikslesnė.Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatyme dividendas įvardijamas kaip akcininkui paskirta pelno dalis, kuri proporcinga jo turimų akcijų nominaliai vertei. Visuotinio akcininkų susirinkimo paskelbti dividendai yra bendrovės įsipareigojimas akcininkams. Akcininkas turi teisę dividendą išreikalauti iš bendrovės kaip jos kreditorius. Bendrovė privalo išmokėti dividendus ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo sprendimo dėl pelno paskirstymo priėmimo dieno. Pagal įstatymą dividendus mokėti avansu draudžiama. Dividendus bendrovė išmoka pinigais. Jeigu akcininkas neprieštarauja, dividendas jam gali būti išmokėtas bendrovės akcijomis ar kitais vertybiniais popieriais.
Dividendą turi teisę gauti tie asmenys, kurie visuotinio susirinkimo, paskelbusio dividendus, dieną buvo bendrovės akcininkai. Ši Akcinių bendrovių įstatymo nuostata yra viena iš nekorektiškiausių, nes pagal ją, akcininkas, įsigijęs akcijų prieš pat Visuotinio akcininko susirinkimo posėdį, įgyja teisę gauti visą jo akcijoms tenkančią dividendų dalį.Įmonės sugebėjimas mokėti dividendus susijęs su jos pelningumu bei likvidumu [24;422, bei 15;35]. Dividendų politikai nustatyti ir akcijų emisijos rezultatyvumui įvertinti taikytini šie rodikliai [15;35]:dividendai, tenkantys vienai akcijai (div); vienai akcijai tenkantis akcininkų pelnas (EPS); išmokamo dividendams pelno dalis (DPR); grynojo pelno kapitalizacijos koeficientas (norma), t.y. kapitalizuojamojo pelno dalis (b). Be to, siūloma nustatyti ir tokius rodiklius kaip akcijos rinkos kainos ir jos nominaliosios vertės santykį, akcijos rinkos kainos ir vienai akcijai tenkančio pelno santykį (dar vadinamą P/E santykiu) [14;28].Įmonės, atsižvelgdamos į daugelį faktorių (pavyzdžiui, į finansines-investicines galimybes, infliacijos lygį ir amortizacinę politiką, akcininkų nuostatas ir kt.), savarankiškai pasirenka dividendų strategiją. Įvairūs autoriai [3, 15; 9, 10] siūlo skirtingas dividendų strategijas arba politikas. Apibendrinant, galima išskirti tokius du kraštutinius atvejus:Bendrovė iš viso nemoka dividendų. Tokiu būdu bendrovė visą uždirbamą pelną investuoja į turtą. Taip užtikrinama bendrovės plėtotė ir iki minimumo sumažėja būtinybė naudotis kreditorių finansavimu [3;495]. Bendrovė visą uždirbtą pelną skiria dividendų išmokėjimui. Tokiu būdu akcininkai gauna maksimaliai galimas pajamas, bet įmonei tenka ieškoti kitų finansavimo šaltinių. Praktikoje taikomos įvairios dividendų politikos, pavyzdžiui, V. Kvedaraitė išskiria tokias [ 15; 36]:Stabilios pelno dalies, skirtos dividendams, politika. Šiuo atveju išlaikoma pastovi išmokamo dividendams pelno dalis. Stabilios dividendų dinamikos arba didėjimo politika. Taikant šią politiką, dividendai, tenkantys vienai akcijai, nuosekliai didėja. Likutinė dividendų politika. Laikoma, kad dividendai mokėtini, tik nuo likusio pelno, t.y. pelno, likusio po jo panaudojimo įmonei finansuoti. Be to, taikomi maži nuolatiniai dividendai plius Extra dividendai, dividendų reinvestavimo planai, akcijų smulkinimas, dividendų išmokėjimas akcijomis ir kt.Nuolatiniai dividendai plius Extra dividendai reiškia, jog reguliariai mokami maži dividendai plius pelningų metų pabaigoje Extra dividendai.Dividendų reinvestavimo planai suteikia galimybę akcininkams išmokėtus dividendus paversti akcijomis.Akcijų smulkinimas – tai veiksmas, kuriuo padidinamas apyvartoje esančių akcijų skaičius. Tokiu būdu siekiama maksimizuoti kainos /pelno santykį, o tuo pačiu ir kompanijos vertę.Akciniai dividendai mokami dėl trijų priežasčių [21;634]:siekiant išlaikyti grynuosius pinigus; sumažinti akcijų rinkos kainą iki labiau priimtino lygio; bei siekiant išvengti akcininkų pajamų mokesčių. Nagrinėjant pelno paskirstymą, būtina detaliau aptarti veiksnius, įtakojančius dividendų politiką. Šiuos veiksnius galima suskirstyti į keturias grupes [10;185]: investavimo galimybės, dividendų mokėjimo apribojimai, alternatyvių kapitalo šaltinių prieinamumas; dividendų įtaka akcinio kapitalo kaštams. Įmonės dividendų politikos pasirinkimui, mano nuomone, didžiausią įtaką daro finansinės-investicinės galimybės. Besiplečiančios kompanijos, turinčios daug galimybių investuoti, greičiausiai dividendais mokės mažesnę pajamų dalį nei kompanijos, neturinčios investavimo galimybių. Pinigų sulaikymas įmonėje yra patrauklus šaltinis naujoms investicijoms, todėl tokių kompanijų direktoriai stengsis suformuoti tokią dividendų politiką, kuriai esant, būtų patenkinami akcininkai, bei būtų paliekamos lėšos investiciniams tikslams.Be to, investitoriai mažose greitai besiplėtojančiose kompanijose paprastai tikėsis žemo dividendų išmokėjimo lygio ir bus pasiruošę paaukoti einamąsias pajamas tikintis aukštesnio pajamų prieaugio ateityje. Kuomet tokių įmonių plėtra sulėtės, galbūt dėl padidėjusios konkurencijos, tada kompanijos pasirinks aukštesnius dividendinių išmokėjimų lygius [24; 435].Dividendų mokėjimo apribojimai susiję su tuo, kad suma skirta, dividendų išmokėjimui negali viršyti balanso sąskaitos “nepaskirstytas pelnas”, be to, dividendų išmokėjimas priklauso nuo turimo grynųjų pinigų kiekio.Dividendų politika priklauso ir nuo alternatyvių kapitalo šaltinių prieinamumo: jei akcijų emisijos išlaidos yra žemos, tai gali būti palaikomas aukštas dividendų išmokėjimo lygis, ir atvirkščiai. Taip pat, jei įmonė gali pigiai pasiskolinti, tai ji mokės aukštesnius dividendus, nei esant dideliems skolinto kapitalo kaštams.Dividendų įtaka akcinio kapitalo kaštams pasireiškia akcininkų noru gauti pajamas dabar, o ne ateityje.Pelno (nuostolio) paskirstymo ataskaitaĮmonė per ataskaitinį laikotarpį uždirbtą pelną gali naudoti įvairiais tikslais: iš šios sumos mokami dividendai, tantjemos, sudaromi įstatymo ir įmonės savininkų numatyti rezervai. Pelno paskirstymas atvaizduojamas Pelno (nuostolio) paskirstymo ataskaitoje. Nepaskirstytoji ataskaitiniu ir ankstesniais laikotarpiais uždirbto pelno suma atspindima balanse kaip sudėtinė savininkų nuosavybės dalis.Jeigu per ataskaitinį ar ankstesnius laikotarpius įmonė patiria nuostolį, vadinasi nuostolį reikia padengti. Tuomet pelno (nuostolio) paskirstymo ataskaitoje parodomi nuostolio padengimo šaltiniai.Pelno (nuostolio) paskirstymo ataskaitos pilnąją ir sutrumpintąją formą bei rodiklių paaiškinimus 1993 m. lapkričio 12 d. patvirtino Lietuvos Respublikos Finansų ministerija raštu Nr. 83N.Pelno (nuostolio) paskirstymo ataskaitos pilnoji forma (Forma C) pateikiame 1 priede.Toliau nagrinėjama pelno (nuostolio) ataskaitos rekvizitai, sudarymo tvarka bei pateikiami ataskaitos rodiklių paaiškinimai.Pelno (nuostolio) paskirstymo ataskaita įgyja juridinę galią tik tuomet kai ji korektiškai užpildoma bei turi visus privalomus rekvizitus.Prie kiekvienos ataskaitos turi būti įrašytas įmonės pavadinimas, jos statusas, tikslus adresas bei visuotinio akcininkų susirinkimo, patvirtinusio metinę finansinę atskaitomybę, data. Ataskaitoje turi būti tiksliai nurodyta, kurių metų, kokio mėnesio ir kurios dienos ataskaita. Pirmame ataskaitos stulpelyje pažymimi rodiklių eilės numeriai, antrame pateikiami straipsnių, grupių, pogrupių pavadinimai, trečiame nurodomi kodai sąskaitų, kurių duomenų pagrindu užpildomi straipsniai, ketvirtame įrašomos ataskaitinio laikotarpio sumos, penktame – praėjusio ataskaitinio laikotarpio sumos. Ataskaitą savo parašais tvirtina vyr. buhalteris ir įmonės vadovas.Aukščiau minėtame Vyriausybės nutarime rašoma, kad pelno (nuostolio) ataskaitą ir balansą siejančioje pelno (nuostolio) paskirstymo ataskaitoje nurodomas paskirstytinas pelnas ar nuostolis, taip pat pervedimai iš rezervų. Joje nurodomi akcininkų įnašai nuostoliams padengti, pervedimai į rezervus ir kitas pelno paskirstymas.Žemiau pateikiami pelno (nuostolio) paskirstymo ataskaitos rodiklių paaiškinimai bei komentarai [pagal 1 bei 11].I. Nepaskirstytasis rezultatas – pelnas (nuostolis) ataskaitinio laikotarpio pradžioje. Šis rodiklis apima per ankstesnius ataskaitinius laikotarpius uždirbto ir iki ataskaitinio laikotarpio pabaigos dar nepaskirstyto pelno arba atitinkamą nepadengto nuostolio sumą. Ši suma įrašoma iš ankstesnių metų pelno (nuostolio) paskirstymo ataskaitos paskutinės eilutės.II. Grynasis ataskaitinio laikotarpio rezultatas – pelnas (nuostolis). Šis rodiklis reiškia per ataskaitinį laikotarpį uždirbtą grynąjį pelną arba patirtą nuostolį. Į ataskaitą ši suma perkeliama iš pelno (nuostolio) ataskaitos paskutinės eilutės.III. Paskirstytinas rezultatas – pelnas (nuostolis) – ataskaitinio laikotarpio pabaigoje apskaičiuojamas kaip algebrinė nepaskirstytojo rezultato ataskaitinio laikotarpio pradžioje ir ataskaitinio laikotarpio nepaskirstytojo rezultato suma. IV. Akcininkų įnašai nuostoliams padengti. Čia užregistruojamos akcininkų įnašų sumos, skirtos įmonės patirtiems nuostoliams padengti. Dažniausiai akcininkai daro įnašus tuomet, kai pati įmonė nepajėgia padengti nuostolio ir kai visi akcininkai sutinka tai daryti.V. Pervedimai iš rezervų. Šis straipsnis apima tam tikrų rezervų sumas, kurios skirstant pelną gali būti įskaičiuotos į paskirstytino pelno sumą arba kurių sąskaita gali būti dengiama ataskaitiniais metais patirtas nuostolis. Įmonės turi teisę sudaryti rezervus konkretiems savo tikslams taip pat rezervai sudaromi įstatymų numatyta tvarka. Tačiau nusprendus akcininkams bei nepažeidžiant įstatymų toks pervedimas galimas ir iš kitos paskirties rezervų, jeigu jie neišnaudojami pagal paskirtį.VI. Paskirstytinas pelnas apskaičiuojamas kaip algebrinė paskirstytino rezultato, akcininkų įnašų nuostoliams padengti ir pervedimų iš rezervų suma. Jeigu ši suma neigiama, tai šio rodiklio vietoje rašomas “0”, o apskaičiuotoji neigiama suma perkeliama į VIII skyrių (Nepaskirstytasis rezultatas – pelnas (nuostolis) – ataskaitinio laikotarpio pabaigoje).VII. Pelno paskirstymas. Čia nurodoma, kokiems tikslams ir kokios pelno sumos paskirstytos visuotiniame akcininkų susirinkime:VII.1. į įstatymo numatytus rezervus. Į šį straipsnį įeina suma, kurią savininkai pagal įstatymus privalo pervesti į rezervus.VII.2. į kitus rezervus.B. Čia parodoma pelno, paskirstyto į visus kitus, išskyrus įstatymo numatytus, rezervus suma. Šiuos rezervus sudaro savininkai tam tikriems įmonės tikslams įgyvendinti.VII.3. Dividendų straipsnyje parodoma dividendų išmokėjimui skiriama pelno dalis. Kartu šia suma padidėja ir įmonės piniginis įsiskolinimas arba kitokio pobūdžio įsipareigojimas.VII.4. Kito pelno paskirstymo straipsnyje parodomos visos kitos pelno paskirstymo sumos, kurios nebuvo atspindėtos VII.1., VII,2., VII.3. straipsniuose (išmokos vadovų atlyginimams, premijos, tantjemos ir pan.).VIII. Nepaskirstytasis rezultatas – pelnas (nuostolis) – ataskaitinio laikotarpio pabaigoje. Šiame straipsnyje fiksuojamas po akcininkų susirinkimo likęs nepaskirstytas pelnas arba nepadengtas nuostolis. Ši suma perkeliama į balanso Nepaskirstytojo pelno (nuostolio) straipsnius, atskirai parodant ataskaitiniais ir ankstesniais metais uždirbto ir dar nepaskirstyto pelno sumas.Taigi, pelno (nuostolio) paskirstymo ataskaita susieja dvi svarbias finansines ataskaitas – balansą ir pelno (nuostolio) ataskaitą.Pelno (nuostolio) paskirstymo ataskaitos analizėPelno (nuostolio) paskirstymo ataskaitos analizę, kaip ir kitų finansinių ataskaitų analizę, tikslinga atlikti pagal šias analizės rūšis [2;11-14]:Vertikalią Horizontalią Santykinę Vertikalioji analizė atliekama tada, kai kiekvienas finansinės ataskaitos rodiklis lyginamas su bendruoju baziniu tos ataskaitos rodikliu, o gautas dydis išreiškiamas procentais. Ši analizės rūšis dar vadinama struktūrine analize. Analizuojant keleto metų finansinių ataskaitų rodiklius, galima nustatyti jų pasikeitimų priežastis.Horizontalioji analizė apima finansinių ataskaitų dydžių lyginimą su praėjusio laikotarpio duomenimis ir nukrypimų išreiškimą absoliučiais ar santykiniais dydžiais. Šios analizės tikslas – parodyti analizuojamų dydžių dinamiką, t.y. pasikeitimą laike. Viena iš horizontaliosios analizės atmainų yra trendo analizė, kuomet analizuojami kelių ar keliolikos periodų duomenų sekos ir nustatomi dydžių kitimo tendencijos, dėsningumai, daromos prognozės.Santykinės analizės apskaičiuojami įvairūs koeficientai, t.y. randami vienų rodiklių santykiai su kitais rodikliais. Šie koeficientai išreiškia finansinių ataskaitų duomenų tarpusavio ryšius. Analizuojant pelno (nuostolio) paskirstymo ataskaitą, apskaičiuojami šie koeficientai: dividendai, tenkantys vienai akcijai; vienai akcijai tenkantis akcininkų pelnas; išmokamo dividendams pelno dalis; grynojo pelno kapitalizacijos koeficientas ir kt.Bendrovės pelno (nuostolio) paskirstymo ataskaitos analizėVertikalioji analizėIš pradžių atliksime vertikalią pelno (nuostolio) paskirstymo ataskaitos analizę, t.y. apskaičiuosime ataskaitoje rodomų rodiklių lyginamuosius svorius, baze laikydami III. straipsnį, t.y. paskirstytiną rezultatą – pelną (nuostolį) – ataskaitinio laikotarpio pabaigoje. Gautus duomenis surašome 9. lentelėje.Eil. nr. Straipsniai Finansiniai metai Lyginamasis svoris Praėję finansiniai metai Lyginamasis svorisI. Nepaskirstytasis rezultatas – pelnas – ataskaitinio laikotarpio pradžioje 271367 99,94 % 0 0 %II. Grynais ataskaitinio laikotarpio rezultatas – pelnas 160 0,06 % 491425 100 %III. Paskirstytinas rezultatas – pelnas – ataskaitinio laikotarpio pabaigoje 271527 100 % 491425 100 %VI. Paskirstytinas pelnas 100000 36,83 % 220058 44,78 %VII. Pelno paskirstymas: 100000 36,83 % 220058 44,78 %VII.1. į įstatymo numatytus rezervus 0 0 % 0 0 %VII.2. į kitus rezervus 0 0 % 190058 38,67 %VII.3. dividendai 100000 36,83 % 30000 6,11 %VII.4. kiti 0 0 % 0 0 %VIII. Nepaskirstytasis rezultatas – pelnas – ataskaitinio laikotarpio pabaigoje 171527 63,17 % 271367 55, 22 %9. lentelė. 1996 ir 1997 metų pelno (nuostolio) ataskaitos rodiklių lyginamieji svoriai.Pirmiausia apibendrinkime praėjusių finansinių metų pelno paskirstymo rezultatus. Taigi visas paskirstytinas rezultatas (pelnas) buvo uždirbtas per 1996 metus ir jis sudarė 491425 litus. Visuotinis akcininkų susirinkimas nutarė paskirstyti 220058 litus arba 44,78 % paskirstytinojo rezultato, o likusią pelno dalį, t.y. 271367 litus arba 55,22 %, palikti nepaskirstytą (žr. 4. grafiką).
4. grafikas. 1996 metų paskirstytino pelno struktūra.Paskirstytinas pelnas buvo taip paskirstytas:į kitus rezervus – 190058 litai arba 38,67 % viso paskirstytino pelno; dividendams -30000 litų arba 6,11 % viso paskirstytino pelno. Taigi apibendrinant, galima pasakyti, jog beveik pusė paskirstytino pelno buvo skirta rezervų formavimui, o likusi dalis – palikta nepaskirstyta.1997 metais paskirstytinas rezulatas sudarė 271367 litus, kurio didžiąją dalį sudarė praeitų metų nepaskirstytasis pelnas – net 271367 litus arba 99,94 % paskirstytino finansinių metų pelno, nes grynasis ataskaitinio laikotarpio pelnas sudarė tik 160 litų arba 0,06 % paskirstytino pelno.1997 metais pelno paskirstymui visuotinis akcininkų susirinkimas skyrė 100 000 litų arba 36,83 % viso paskirstytino pelno. Visa ši suma buvo išmokėta dividendais.
Likę 171 527 litai arba 63,17 % paskirstytinojo rezultato nebuvo paskirstyti (žr. 5. grafiką).5. grafikas. 1996 metų paskirstytino pelno struktūra.Taigi apibendrinant galima pasakyti, kad 1997 metais beveik 37 % paskirstytino pelno buvo išmokėta dividendais, o likusi paskirstytino pelno dalis, t.y. 63 % nebuvo paskirstyta.Horizontalioji analizėDabar atlikime Bendrovės pelno (nuostolio) paskirstymo ataskaitos horizontaliąją analizę, kuri [20;215]: įgalina nustatyti apskaičiuojamųjų elementų kitimo tendencijas; suteikia reikiamų duomenų prognozėms. Skaičiavimų rezultatus pateikiame 10. lentelėje.Eil. nr. Straipsniai Finansiniai metai (lt.) Praėję finansiniai metai (lt.) Pokytis (lt.)I. Nepaskirstytasis rezultatas – pelnas – ataskaitinio laikotarpio pradžioje 271367 0 271367II. Grynais ataskaitinio laikotarpio rezultatas – pelnas 160 491425 (491265)III. Paskirstytinas rezultatas – pelnas – ataskaitinio laikotarpio pabaigoje 271527 491425 (219898)VI. Paskirstytinas pelnas 100000 220058 (120058)VII. Pelno paskirstymas: 100000 220058 (120058)VII.1. į įstatymo numatytus rezervus 0 0 0VII.2. į kitus rezervus 0 190058 (190058)VII.3. dividendai 100000 30000 70000VII.4. kiti 0 0 0VIII. Nepaskirstytasis rezultatas – pelnas – ataskaitinio laikotarpio pabaigoje 171527 271367 (99840)
10 . lentelė. Bendrovės pelno (nuostolio) paskirstymo ataskaitos rodiklių kitimas.I., II., III., VI., VII. ir VIII. straipsnių duomenų kitimą (1996-1997 metais) pavaizduojame 6. grafike.Taigi iš 10. lentelės ir 6 grafiko duomenų galime pamatyti Bendrovės pelno (nuostolio) paskirstymo ataskaitos straipsnių kitimus, numatyti jų tolesnio kitimo tendencijas (nors, remiantis tiktai dviejų finansinių metų rezultatais, prognozės negali būti patikimos).Kadangi praėjusiais finansiniais metais nebuvo nepaskirstyto rezultato, tai natūralu, kad ataskaitiniais metais šis rodiklis padidėjo suma, lygia praeitų finansinių metų nepaskirstyto rezultato ataskaitinio laikotarpio pabaigoje suma, t.y. 271 367 litais. Jeigu Bendrovė ateinančiais metais gaus grynojo pelno, kurio suma viršys 100 000 litų, tai kitais metais nepaskirstytojo pelno laikotarpio pradžioje suma bus didesnė nei šiais finansiniais metais.
Žymus skirtumas matosi lyginant abiejų finansinių metų grynojo ataskaitinio laikotarpio duomenis: šis ataskaitos straipsnis sumažėjo net 491 265 litais. Taigi, numatant ateities tendencijas, perspektyvos Bendrovei gauti didelius pelnus ateityje yra nekokios.Dėl mažos ataskaitinio laikotarpio grynojo pelno apimties, sumažėjo ir paskirstytinas rezultatas ataskaitinio laikotarpio pabaigoje: nuo 491 425 litų iki 271 527 litų, t.y. 219 898 litais.
Šiais finansiniais metais Bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas taip pat nutarė sumažinti paskirstytino pelno (o tuo pačiu ir pelno paskirstymo) sumą 120 058 litais: jeigu praeitais finansiniais metais ši suma buvo lygi 220 058 litams, tai šiais finansiniais metais – tik 100 000 litų.Taip pat pasikeitė ir pelno paskirstymas. Šiais finansiniais metais Bendrovė neskyrė nė kiek pelno rezervams, kai tuo tarpu praitais metais į kitus rezervus skyrė 190 058 litus.Tačiau šiais finansiniais metais bendrovė padidino išmokamų dividendų sumą 70 000 litų: nuo 30 000 litų praeitu ataskaitiniu laikotarpiu iki 100 000 litų nagrinėjamu ataskaitiniu laikotarpiu.Na ir galiausiai, nepaskirstytasis pelnas ataskaitinio laikotarpio pabaigoje taip pat buvo mažesnis nei praeitais finansiniais metais. 1996 metais šio straipsnio suma buvo lygi 271 367 litams, 1997 metais – 171 527 litams, skirtumas sudarė 99 840 litų.Santykinė analizėAtlikdami santykinę pelno (nuostolio) paskirstymo ataskaitos analizę, apskaičiuosime šiuos koeficientus:dividendai, tenkantys vienai akcijai (div); vienai akcijai tenkantis akcininkų pelnas (EPS); išmokamo dividendams pelno dalis (DRP); grynojo pelno kapitalizacijos koeficientas (b). Apskaičiuotus santykinius rodiklius surašome 11. lentelėje:Rodiklis 1996 1997Dividendai, tenkantys vienai akcijai 30 lt./akcijai 100 lt./akcijaiVienai akcijai tenkantis akcininkų pelnas 220 lt./akcijai 100 lt./akcijaiIšmokamo dividendams pelno dalis 1,36 % 100 %Grynojo pelno kapitalizacijos koeficientas 98,64 % 0 %11. lentelė. Santykinių rodiklių reikšmės.Dėl to, kad 1997 metams padidėjo dividendams skiriama pelno dalis ir nepakito akcijų skaičius, 1997 metais dividendai, tenkantys vienai akcijai buvo lygūs 100 lt./akcijai, kai 1996 metais šis rodiklis buvo lygus 30 lt./akcijai.O toks rodiklis kaip vienai akcijai tenkantis akcininkų pelnas pakito priešingai, t.y. sumažėjo – nuo 220 lt./akcijai iki 100 lt./akcijai.Žymiai pakito ir išmokamo dividendams pelno dalis – 1996 metais ji buvo tik 1,36 % (nes didžioji paskirstytino pelno dalis buvo skirta rezervų formavimui), o 1997 metais ji pasiekė 100 % (nes visa paskirstytino pelno dalis buvo išmokėta pelno dividendų pavidalu).Na ir grynojo pelno kapitalizacijos koeficientas (kuris yra atvirkščias išmokamo dividendams pelno daliai) dėl aukščiau paminėtų priežąsčių 1996 metais buvo lygus net 98, 64 %, o 1997 metais – tik 0 %.
Išvados ir pasiūlymaiPelno (nuostolio) paskirstymo ataskaita yra sudėtinė metinės finansinės atskaitomybės dalis, kurioje atvaizduojamas per ataskaitinį laikotarpį uždirbtas pelnas arba parodoma, iš ko dengiamas patirtas nuostolis.Pelno (nuostolio) paskirstymo ataskaitos pilnąją ir sutrumpintąją formą bei rodiklių paaiškinimus 1993 m. lapkričio 12 d. patvirtino Lietuvos Respublikos Finansų ministerija raštu Nr. 83N.Įmonės uždirbto pelno paskirstymas yra vienas iš svarbiausių finansavimo sprendimų. Ypatingas dėmesys turi būti skiriamas dividendų politikai. Rekomenduojama pasirinkti tokią dividendų politiką, kuri subalansuotų dividendus dabartiniu momentu ir jų prieaugį, kuris maksimizuos įmonės akcijų kainas ateityje.Atlikus bendrovės pelno (nuostolio) paskirstymo ataskaitos vertikalią, horizontalią bei santykinę analizę, nustatyta, kad:1996 metais visuotinis akcininkų susirinkimas nutarė paskirstyti 44,78 % paskirstytinojo pelno, o 1997 metais – 36,83 %, tačiau 1996 metais dividendams buvo skirta tik 6,11 % paskirstytinojo pelno, o 1997 metais – jau net 36,83 %, t.y. visa paskirstytinojo pelno suma. Taigi, nors paskirstytinojo pelno dalis sumažėjo, dividendams skiriama dalis padidėjo. Palyginus tų pačių ataskaitos straipsnių duomenų pakitimą, matosi, jog visų straipsnių sumos, išskyrus, nepaskirstytojo pelno ataskaitinio laikotarpio pradžioje bei dividendų, sumažėjo. Apskaičiavus santykinius rodiklius, pastebėta, kad padidėjo dividendai, tenkantys vienai akcijai, bei išmokamo dividendams pelno dalis, o vienai akcijai tenkantis pelnas bei grynojo pelno kapitalizacijos koeficientas sumažėjo. Taigi Bendrovė nesilaiko kokio nors konkretaus dividendų politikos modelio. Pelno paskirstymą lemia įmonės veiklos rezultatai bei akcininkų sprendimai. Esant tokiems nestabiliems įmonės veiklos rezultatams, galima laikyti, kad tai visai priimtina pelno paskirstymo praktika.Pagrindinė Bendrovės prastų veiklos rezultatų priežastis yra žymiai sumažėję pardavimai. Pardavimų stimuliavimui aš siūlyčiau šias priemones:Iš esmės peržiūrėti bei pakoreguoti teikiamų paslaugų kainas; Sukurti naują reklamos politiką bei padidinti reklamai skiriamų lėšų kiekį; Taikyti patrauklią nuolaidų sistemą; Išplėsti teikiamų paslaugų asortimentą.
Manau, kad šių priemonių įgyvendinimas pagerintų Bendrovės veiklos rezultatus, pagerintų pacientų poreikių patenkinimo lygį. Pagerinusi veiklos rodiklius, Bendrovė aktyviau įsijungtų į Vilniaus miesto ir rajono gyventojų sveikatinimo veiklą.Literatūros sąrašas
1. Apskaitininko vadovas 1 d. Vilnius: Pačiolis, 1994. 225 p. 2. Buškevičiūtė E., Mačerinskienė I. Finansų analizė. Kaunas: Technologija, 1998. 246 p. 3. Dauderis H. Finansų apskaita: kaip pasirinkti sprendimą. 2 d. Kaunas: Pasaulio lietuvių kultūros, mokslo ir švietimo centras, 1994. 814 p. 4. Dėl įmonių, turinčių juridinio asmens teises, metinės finansinės atskaitomybės. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 804 – 1993.10.27. 5. Dėl metinės finansinės atskaitomybės pavyzdinių formų ir svarbiausiųjų pozicijų paaiškinimo. Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos raštas Nr. 83N – 1993.11.12. 6. Dzikevičius A. “Stomatologinės klinikos steigimas, valdymas ir organizavimas”. VGTU, Verslo vadybos fakulteto Vadybos katedros kursinis darbas, vad. asist. A. Tamošiūnas, 1998. 7. Dzikevičius A. “UAB “Elma” esamos padėties įvertinimas ir strategijos principų formavimas”. VGTU, Verslo vadybos fakulteto Vadybos katedros kursinis darbas, vad. dr. doc. K. Sasnauskas, 1997. 8. Dzikevičius A. “UAB “Elma” verslo planas”. VGTU, Verslo vadybos fakulteto Verslo ekonomikos katedros kursinis darbas, vad. dr. V. Kazlovas, 1997. 9. Gaidienė Z. Finansų valdymas. Kaunas: : Pasaulio lietuvių kultūros, mokslo ir švietimo centras, 1995. 116 p. 10. Įmonės finansų valdymas. Parengė V. Darškuvienė pagal prof. E. Bubnio iš Suffolk’o universiteto (JAV, Bostonas) 1990-1991 metais KTU skaitytas “Įmonės finansų valdymo”11. paskaitas. Kaunas: Technologija, 1997. 218 p. 12. Kalčinskas G. Buhalterinės apskaitos pagrindai. Vilnius: Pačiolis, 1997. 432 p. 13. Kalčinskas G., Černius G. Finansinė ir menedžmento apskaita. I tomas. Vilnius: Apskaita, 1993. 600 p. 14. Kvedaraitė V. Firmos finansinė analizė. Vilnius: Lietuvos informacijos institutas, 1996. 61 p. 15. Kvedaraitė V. Firmų finansinių rodiklių palyginamoji analizė. Vilnius: Lietuvos informacijos institutas, 1995. 36 p. 16. Kvedaraitė V. Įmonės finansų valdymas. Vilnius: Lietuvos informacijos institutas, 1997. 63 p. 17. Lazauskas J. Apskaita ir finansai. Vilnius: Technika, 1995. 216 p. 18. Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatymas. Paskelbtas Žin., 1994, Nr. 55-1046.
19. Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymas. Paskelbtas Žin., Nr. 1992, Nr. 20-588. 20. Lumby S. Investment appraisal and financial decisions. 5 th ed. UK, Chapman & Hall, 1994. 541 p. 21. Mackevičius J., Poškaitė D. Finansinės ataskaitos. Vilnius, Katalikų pasaulis, 1997. 351 p. 22. Meigs W. B. and Meigs R. F. Accounting: the basis for business decisions. 5 th ed. USA, McGraw- Hill Book Company, 1981. 1090 p. 23. —— 24. —— 25. Samuels J. M., Wilkes F. M. and Prayshaw R. E. Management of company finance. 5 p.th ed. UK, Chapman & Hall, 1990. 757 p. 26. Smalenskas G. Finansinė atskaitomybė ir jos rodikliai. Vilnius: Lietuvos informacijos institutas, 1997. 64 p. —–