Žaibo iškrovos procesai
oranžinės, geltonos ar baltos spalvos. Kamuolinio žaibo šviesos srautas
nelabai ryškus, bet ji galima aiškiai matyti dienos šviesoje. Kamuoliniai
žaibai paprastai juda horizontaliai kelių metrų per sekundę greičiu, tarsi
rieda pasišokinėdami ant žemės nelygumų. Dažnai kamuoliniai žaibai
pritraukiami metalinių daiktų (laidai, tvoros, bėgiai) ir juda lygiagrečiai
jiems. Pasitaiko kad kamuolinis žaibas juda virš upių vagų. Kamuolinis
žaibas tam tikrą laiką gali ir visai nejudėti. Daugelis stebėtojų
pastebėjo, kad kamuolinį žaibą lydėjo specifinis kvapas primenantis
degančią sierą ar ozoną.
Kamuolinių žaibų gyvavimo laikas – dažniausiai keletas sekundžių, bet
pasitaiko ir daugiau minutės. Kamuolinio žaibo išnikimas įvyksta staigiai
ir lidimas dideliu sprogimu, po kurio lieka nutraukti laidai, skylės,
apdegę paviršiai. Kartais patenka į patalpas, per dūmtakius ar langus.
Tikslaus kamuolinio žaibo ir jo susidarymo paaiškinimo dar nerasta.
Yra keletas hipotezių, pagal vieną iš jų kamuolinio žaibo energijos
šaltinis yra jame pačiame, dėl vykstančių cheminių reakcijų (dega gamtinės
ar pelkių dujos). Kita hipotezė teigia, kad energiją kamuoliniui žaibui
teikiama iš išorės – debesų radiodažninė spinduliuotė sufokusuota į riboto
tūrio oro dalį, tai kamuolinis žaibas – plazmos kamuoliukas arba smarkiai
jonizuotų dujų kamuolys.
Kamuolinis žaibas labai retas ir trumpalaikis reiškinys, o tai viena
pagrindinių priežasčių kodėl šis reiškinys ir šiuo metu dar neištirtas.
Žaibolaidis – įrenginys, saugantis statinius, elektros įrenginius nuo
žaibo smūgių. Turi ploną metalinį strypą su smailiu galu (strypinis
žaibolaidis ) arba lyną ( lyninis žaibolaidis ), įrengtus virš arba šalia
saugomo statinio, ir įžeminimo įrenginio, kurio varža ne didesnė kaip 10 –
40 omų. Žaibo lyderiui artėjant prie žemės atsakomasis žaibo strimeris
iššoka iš žaibolaidžio, nes jis aukštesnis ir varža mažesnė už saugomą
objektą. Dabartinių metu žaibolaidžiai statomi iki 150 metrų aukščio.
Įžeminimo įrenginiui naudojami vertikalus,dažniausiai vamzdžiai ar
horizontalus elektrodai iš plieno juostų 20-40mm ir nemažiau 4mm storio.
Apsaugos zona vieno vertikalaus žaibolaidžio yra maždaug kūgio formos. Jo
apsaugos zona apskaičiuojama pagal formules:
Tikimybė to, kad žaibas pramuš apsauginę zoną yra lygi 0,005. Jei priimti
tikimybę 0,05 tai apsaugos zona išsiplečia, tokia tikimybė patenkina
praktinį panaudojimą, kai saugomų objektų aukštis iki 30 metrų, nes
apsauginės zonos pramušimas galimas kas 200 metų.
Žaibolaidžių atraminėms konstrukcijoms dažniausiai panaudojami saugomi
objektai, o jei žaibolaidžiai statomi atskirai tai statomos medinės ar
gelžbetoninės konstrukcijos. Žaibolaidžiai ir jų konstrukcijos dažomos, kad
apsaugoti nuo korozijos.
Naudota literatūra
1. V.V.Bazutkin ”Aukštų įtampų technika” 1986m.
2. Lietuvos tarybinė enciklopedija
3. Elektrinių ir tinklų techninio eksploatavimo taisyklės
[pic]
[pic]
[pic]
[pic]
[pic]
[pic]
Žaibo susidarymo schema: a,b – lyderio stadijos, c – pagrindinio kanalo
susidarymo stadija;
1 – debesys, 2 – strimeriai, 3 – laiptuotojo lyderio kanalas
a
b
c
1
2
3
[pic]