Traktorius MZT920 ir jo padargai sodmenų iškasimui

1709 0

 

ALEKSANDRO STULGINSKIO UNIVERSITETAS

Transporto ir jėgos mašinų katedra

Žemės ūkio mašinų katedra

MIŠKO ŪKIO TECHNIKA

Kursinis darbas

Kirtaviečių paruošimas želdinimui

Sodinukų iškasimas

MEF miškininkystė 5 kursas

Akademija 2015

TURINYS

1. ĮVADAS..............................

2. PROJEKTINĖ DALIS..............................

2.1. Projektuojamos technologijos aprašymas..................

2.2. Traktorinio agregato pasipriešinimo traukai skaičiavimas ir įvertinimas..

2.3. Agregato važiavimo būdo parinkimas ir įvertinimas.........

2.4. Ekonominiai- eksploataciniai skaičiavimai..................

3. KONSTRUKCINĖ DALIS..............................

4. PROJEKTUOJAMO OBJEKTO VERTINIMAS....................

4.1. Projektuojamo objekto vertinimas efektyvumo požiūriu..........

4.2. Projektuojamo objekto vertinimas ekonominiu požiūriu..........

4.3. Projektuojamo objekto vertinimas darbų saugos ir ekologiniu požiūriu..

5. IŠVADOS IR PASIŪLYMAI............................

6. LITERATŪRA..............................

Įvadas

Ten kur miškas augo, jeigu kirtimo metu nebuvo stipriai pažeistos dirvožemio fizikinės savybės ir drėgmės režimas, jis ten galės augti ir toliau be dirvos paruošimo. Dirrvos parošimo tikslas yra sudaryti galimai palankesnes medelių ir krūmų įsikūrimo ir tolimesnio augimo sąlygas, kitaip tariat užtikrinti pakankamai gerą želdinių prigijimą, išsilaikymą ir augimą bei sumažinti arba išvengti želdinių priežiūros darbų.

Dirvos paruošimo būdas priklauso nuo geografinės padėties, dirvožemių derlingumo ir drėgnumo, numatytų želdinti medžių rūšių ir kitų sąlygų. Zonos ribose, kurį būdą pasirinkti daugiausia lemia dirvožemių drėgnumas.

Normalaus drėgnumo dirvose galimi visi trys dirvos paruošimo metodai :

aukščiau bendro dirvos paviršiaus (riekės, volai, kauburėliai)

lygiai su juo (juostos, aikštelės)

žemiau bendro dirvos paviršiaus (vaagos, aikštelės)

Nuo dirvos paruošimo būdo priklauso maisto medžiagų kiekis, drėgmės režimas, konkuruojančių augalų kiekis, aukštis ir agresyvumas kultivuojamiems augalams, dirvos ir netgi pažemio oro temperatūra sodinimo vietoje. Želdinių prigijimas, išsilaikymas ir augimas priklauso nuo fizikinių bei hidrofizikinių dirvožemio savybių.

Didžiausią įtaką mai

isto medžiagų kiekiui ir drėgmės režimui sodinimo vietoje, ypač nederlingose dirvose, turi humusinis dirvožemio horizontas.

Normalaus drėgnumo dirvožemių sklypuose palankiu drėgmės režimu želdinių prigijimui ir augimui pasižymi neruoštos dirvos. Pašalinus augalus, net ilgų sausų periodų metu (virš 2 mėn.) drėgmės kiekis humusiniame horizonte nesumažėja iki augalams neprieinamos. Drėgmės režimui vagose ir duobutėse labai žymią įtaką turi granuliometrinė dirvožemio sudėtis. Smėlio dirvose pašalinus humusinį horizontą vagos dugne būna jaurinis ar iliuvinis labai laidūs vandeniui horizontai. Palijus vanduo greitai prasisunkia į gilesnius dirvožemio sluoksnius, o sodinukų šaknų zonoje lieka sunkiai, vėliau ir labai sunkiai, augalams prieinama drėgmė.

Priesmėlio dirvų vandens laidumas mažesnis, imlumas didesnis ir vegetacijos sezono metu vagose ar duobutėse sodinukų šaknų zonoje vyrauja vidutiniškai, ilgais sausais periodais sunkiai, prieinama drėgmė. Sunkios granuliometrinės sudėties dirvose lieetingais periodais sodinukų šaknų zonoje vyrauja perteklinė drėgmė. Neretai vanduo stovi ir virš dirvos paviršiaus. Lietingiems periodams užsitęsus tai gali tapti želdinių žuvimo priežastimi, ypač jeigu želdiniai įveisti iš drėgmės pertekliui jautresnių medžių rūšių (eglė, maumedis, karpotasis beržas).

Žymiai keičiasi drėgmės režimas riekėmis ar kauburėliais paruoštoje dirvoje. Drėgmės režimas plonose riekėse visiškai priklauso nuo kritulių kiekio. Plonos riekės ar kauburėliai lietaus metu savyje sukaupia mažai vandens, dėl blogų kapiliarinių ryšių su po jais esančia dirva drėgmė mažai pasipildo iš giliau esančių slu

uoksnių, todėl jau per 20 d. trukmės sausą periodą drėgmė juose tampa neprieinama augalams. Storos dirvos riekės ar kauburėliai geriau sukimba su po jais esančia dirva, greičiau tarp jų atsiranda kapiliariniai ryšiai, lietaus metu sukaupia didesnį drėgmės kiekį. Dėl nurodytų priežasčių, netgi ilgų sausų periodų (45 dienų) metu 20 cm storio riekėse ar kauburėliuose dirvožemio drėgmė iki augalams neprieinamos sumažėja tik paviršiniame apie 10 cm storio sluoksnyje, o 30 cm storio riekėse ar kauburėliuose dirvožemio drėgmė išlieka augalams prieinama visame storyje.

Didelę įtaką drėgmės režimui gali turėti miško paklotė. Esant paklotės storiui iki 3cm ji turi nedidelį poveikį drėgmės apykaitai tarp riekės ir po ja esančios dirvos. Esant 5 cm paklotės storiui, net tarp storų riekių ar kauburėlių ir po jais esančios dirvos kapiliariniai ryšiai susidaro sunkiai, todėl drėgmė riekėje ar kauburėlyje papildoma mažai. Iš kitos pusės, storas paklotės sluoksnis trukdo kritulių drėgmės prasiskverbimui iš riekės ar kauburėlio į po ja esančią dirvą, todėl ji susikaupia apatinėje riekės ar kauburėlio dalyje, paklotės zonoje. Labai ilgų sausų periodų (60 dienų) metu, esant nepakankamiems kapiliariniams ryšiams su po riekėmis ar kauburėliais esančia dirva, drėgmės kiekis juose gali sumažėti iki augalams neprieinamos.

– Sunkios granuliometrinės sudėties dirvožemiuose išartose, net storose riekėse ar kauburėliuose, ilgų sausų periodų drėgmės kiekis gali sumažėti iki augalams neprieinamos.

Iš mineralinės dir

rvožemio dalies ir miško paklotės suformuotų volų drėgmės režimas turi savo ypatybių. Didelis paklotės kiekis humusiniame vole išplečia palankios augalams drėgmės intervalo ribas, bet apsunkina jos judėjimą pačiame humusiniame vole. Kuo didesnis paklotės kiekis tuo sunkiau humusiniame vole juda drėgmė. Palankiausias augalams drėgmės režimas yra voluose kuriuose paklotės kiekis sudaro apie 25%.

– Lygiai su dirvos paviršiumi paruoštos dirvos drėgmės režimas mažai skiriasi nuo drėgmės režimo neruoštoje dirvoje ir yra palankus želdinių prigijimui ir augimui.

Nc augavietės sklypuose į riekę pasodintos eglės šaknų sistemos schematinis piešinys.

Nc augavietės sklypuose į kauburėlį pasodintos eglės šaknų sistemos schematinis piešinys

Lc augavietės sklypuose į riekę pasodintos eglės šaknų sistemos schematinis piešinys.

Lc augavietės sklypuose į kauburėlį pasodintos eglės šaknų sistemos schematinis piešinys.

Uc augavietės sklypuose į kauburėlį pasodintos eglės šaknų sistemos schematinis piešinys,

Kritulių kiekis ir drėgmės įsisavinimo augalams kitimas kauburėliais paruoštoje Ld augavietės dirvoje pirmų metų želdiniuose: a- kauburėliai reljefo paaukštėjimuose; b- kauburėliai reljefo pažemėjimuose.

Kritulių kiekis ir drėgmės įsisavinimo augalams kitimas neruoštoje Ld augavietės dirvoje pirmų metų želdiniuose: a – reljefo paaukštėjimuose; b – reljefo pažemėjimuose.

 

Laikinai užmirkstančių dirvožemių kirtavietėse kauburėliais ar riekėmis paruoštos dirvos drėgmės režimui žymią įtaką turi storos sudurpėjusios paklotės sluoksnis, kuris, ypač pirmais želdinių augimo metais, mažina drėgmės patekimą iš gilesnių dirvožemio sluoksnių į paviršinį. Nepaisant to, beveik visą vegetacijos sezoną, išskyrus ilgai trunkančius sausus periodus,

kauburėliuose per visą jų storį, o kur žemesni kauburėliai, netgi po jais buvo augalams lengvai įsisavinama drėgmė. Ilgų sausų periodų metu drėgmės kiekis dirvoje pradeda sparčiai mažėti ir iki 8-10 cm gylio, kai kuriuose kauburėliuose, netgi iki 25 cm gylio, sumažėja iki augalams neįsavinamos. Lietingų orų periodais kauburėlių paviršiuje ar viduje pasitaikančios perteklinės drėgmės zonos buvo trumpalaikės, neigiamos įtakos kultivuojamiems augalams neturėjo ir rodo mažą sudurpėjusios miško paklotės pralaidumą.

Apibendrinant tai kas pasakyta:

-normalaus drėgnumo dirvos ruošiamos riekėmis, kauburėliais arba aikštelėmis lygiai su dirvos paviršiumi;

-laikinai užmirkstančios – kauburėliais;

-nusausintos dirvos – priklausomai nuo nusausinimo lygio;

-persausintose žemapelkėse dirva ruošiama vagomis ar duobutėmis. Geriausias dirvos ruošimo laikas, kai dirvožemio drėgmė yra apie 40% lauko drėgmės imlumo. Negalima ruošti kada dirva šlapia, nereikėtų ir kada ji sausa.

Dirvos paruošimu miško želdinių augimas dažniausiai pagerinamas tik keletą ar keliolika metų po želdinių įveisimo. Dirvos paruošimo neilgai trunkantis poveikis yra ir todėl, kad ruošiant dirvą paprastai nekeliamas ilgalaikio medžių augimo pagerinimo tikslas. Tik tada, jeigu dirvos paruošimu yra iš esmės pakeičiamos dirvožemio drėgmės režimo sąlygos arba pavyzdžiui suardomas kirtimo metu suformuotas sutankintas dirvožemio sluoksnis ir kai kuriais kitais atvejais, augimo pagerinimo efektas būna ilgalaikis. Vis dėl to, nors dėl dirvos parošimo želdinių augimas pagerėja tik keletą ar keliolika metų, tai atsispindi ir pribręstančio ar brandaus amžiaus želdiniuose. Dr. Mikšio duomenimis Lietuvos pribręstančių ir brandžių kultūrinės kilmės medynų bonitetinė klasė, tų pačių augaviečių sąlygomis yra aukštesnė, negu savaiminės kilmės.

Kadangi tarpukariu ir tuoj po karo nebuvo miško medžių selekcijos, be to miško želdinių priežiūra tarpukario Lietuvoje taip pat beveik nevykdyta, kultūrinės kilmės medynų, lyginant su savaiminiais, aukštesnę bonitetinę klasę belieka susieti su dirvos paruošimu, o gal būt ir dėl medelių persodinimo geriau išvystytomis šaknų sistemomis. Be to, atskirais atvejais dirvos paruošimas gali sudaryti sąlygas įveisti tas medžių rūšis kurių įveisimas be dirvos paruošimo būtų negalimas.

Nors, kaip sakiau, mišką paprastai galima įveisti ir be dirvos paruošimo ir netgi nevertinant dėl dirvos paruošimo želdinių augimo pagerėjimo, dirvos paruošimas dažniausiai apsimoka dėl palengvėjusių sodinimo darbų, geresnio želdinių prigijimo, išsilaikymo (sumažėja papildomų darbų apimtys) ir ypač dėl želdinių priežiūros darbų apimčių sumažėjimo arba ir jų visiško išvengimo. Jeigu želdinių priežiūras sumažinsime nors 1 kartu dirvos paruošimas jau apsimokės, neskaitant kitų privalumų.

KURSINIO PROJEKTO UŽDUOTIS

Sodinukų iškasimas

Projekte naudojamas vienos eilės iškasimo kombainas F-TL 1030 prikabinamas prie traktoriaus MTZ920A. Kombaino nedidelis svoris ir tinkamas balansavimas leidžia šiam vienos eilės iškasimo kombainui dirbti sunkiose ir šlapiose dirvose.

Galima dirbti ir su lengvesniu traktoriumi, kuris turi apie 70AG (tik privalo turėti 4 varomuosius ratus).

Iškasimo komabainas reikalauja tik minimalios priežiūros ir, svarbiausia, labai lengvai ir paprastai reguliuojamas.

Šis kombainas turi pačią efektyviausią rinkoje šaknų iškratymo sistemą, kuri puikiai dirba net ir šlapiose dirvose.

Kombainas gali būti naudojamas ne tik medelyne, bet ir kitose srityse, nes iškasimo peilis dirba iki 25 cm gylio ir kasa 25 cm plotį, o augalų aukštis nuo 15 cm iki 220 cm. Iškasimo kombaino gale yra sumontuota platforma su pakėlimo liftu ergonomiškam darbui.

Vienas iš pačių didžiausių kombaino pranašumų prieš panašius įrenginius yra ypatingai gera kaina.

TECHNINĖ SPECIFIKACIJA

Paskirtis: iškasti lapuočių ir spygliuočių miško sodmenis, kurių dydis nuo 15 iki 180cm., auginamus eilučių sistema;

Pritaikymas: dirbti lengvose, sunkiuose ir šlapiuose dirvožemiuose;

Reikalaujama traktoriaus galia: nuo 60 iki 120 AG su 2 arba 4 varomais ratais;

Prikabinimas: standartinė 3 taškų pakabinimo sistema su papildoma pakabinimo sija prie traktoriaus rėmo dešinėje, tarp varančiųjų ratų;

Galios perdavimas: hidraulinis, atskiras hidro siurblys su tepalo baku sukamas nuo darbinio veleno;

Hidro sistema: visi kombaino darbiniai agregatai varomi atskiro hidrovariklio, su galios reguliavimu;

Iškasimo peilio veikimo principas: iškasimo peilis pakelia sodinukus vienoje eilėje iki surinkimo transporterio;

Iškasimo peilio plotis: reguliuojamas iki 25 cm. Skirtas sodinukus iškasti 5 eilučių sistema;

Iškasimo peilio darbinis gylis: iki 25 cm., reguliuojamas hidrocilindro pagalba;

Sodmenų transporterio veikimo principas: iškastus sodmenis transportuoja ir iškrato žemes;

Sodmenų surinkimo stalas: reguliuojamos padėtys, sumontuotas transporterio gale;

Platforma: su šakiniu pakėlimo liftu;

Saugos ir sveikatos reikalavimai: sodmenų iškasimo kombainas F-TL 1030 atitinka visus ES saugos ir sveikatos reikalavimus, keliamus tokioms mašinoms.

Operaci-jos ele-mentai  

Darbų turinys

Techninės priemonės Sche-mos, eskizai Rodikliai, režimai Vykdy-tojai
Techno-loginiai reikala-vimai Optimalus darbo gylis

Atstumas tarp išpurentų ruožų

Traktorius MTZ-90A, miško kombainas F-TL 1030  

iškasimo gylis 25 cm

 

Traktori-ninkas
Agregato komplek-tavimas ir paruo-šimas darbui Uždėti alyvos auši-nimo radiato-rių, sumon-tuoti apsaugi-nius skyde-lius, patikrinti tuščio agrega-to veikimą Traktorius, mašina, raktai Pvz., tarpu-eilių plotis 25 cm, apipurškia-mo ruožo plotis 15 cm ir t.t. traktori-ninkas
Lauko ruošimas darbui apžiūrėti lauką, pašalinti kliūtis,pažymėti pagrąžas vežimėlis, gairės ir t.t.  

 

 

Pagrąžas pa-likti ne-užsodintas medelyno vedėjas
Agregato darbas varsnoje parinkti agregato judė-jimo kryptį, nustatyti vars-nų ir pagrąžų plotį ir pan. Traktorius, mašina išvažiavimo ilgis – 4 m, posūkio il-gis 38.5 m girininkas,traktori-ninkas
Darbo kokybės kontrolė Paskirti atsakingus asmenis, pa-teikti kontro-lės rezultatus ir pan. liniuotė, kastuvėlis ir t.t. nuokrypa nuo darbo gylio ne didesnė kaip 2 cm medelyno vedėjas
Darbų sauga ir priešgais-rinis sau-gumas instruktuoti, išduoti spec. rūbus, vaistinėlę Pvz., ins-trukcijos, vaizdinės priemonės girininkas

 

Mašinų su pasyviosiomis ir nuo sąlyčio su dirva besisukančiomis darbinėmis dalimis (pvz., sėjamosios, sodinamosios, kultivatoriai, akėčios, volai, lygintuvai, šaknų pjovimo mašinos su pasyviais noragais, miško paklotės purentuvai su sustabdomais rotoriais) pasipriešinimas traukai (kN) apskaičiuojamas taip:

 

,

 

čia k – mašinos lyginamasis pasipriešinimas traukai kN·m-1

b – mašinos užgriebio plotis m.

 

Mašinų su sukamosiomis darbinėmis dalimis (pvz., rotoriniai kultivatoriai, mineralinių trąšų barstomosios, mėšlakratės, srutvežiai, purkštuvai, miško frezeriai, plyšiadarės, šaknų pjovimo mašinos su aktyviais noragais, sodmenų iškasimo mašinos, miško paklotės purentuvai su sukamais rotoriais) pasipriešinimas traukai (kN) apskaičiuojamas taip:

 

,

čia galia, reikiama mašinos darbinėms dalims sukti

, perskaičiuota į pasipriešinimą traukai (kN)

 

Fm = 4,0 x 0,25 = 5

Rotorinio kultivatoriaus pasipriešinimas traukai Rm apskaičiuojama taip:

 

Rm = k* b kN,

 

čia

k – mašinos lyginamasis pasipriešinimas traukai kN/m;

b – mašinos darbinis plotis m;

 

Rm= 2,3*1,5 =3,45 kN;

 

Varančiąją jėgą apskaičiuojame:

 

F = Rm + Fr  Fi , kN

 

čia

Fr – traktoriaus riedėjimo pasipriešinimo jėga kN;

Fi – jėga kalnei įveikti kN.

 

F = 3,45 + 5.78 + 0,68 = 9,9 kN

 

Traktoriaus riedėjimo pasipriešinimo jėga apskaičiuojama taip:

 

Fr = f G , kN

 

čia

f – riedėjimo pasipriešinimo koeficientas;

G – traktoriaus sunkio jėga kN.

 

Fr= 0,17*34= 5,78 kN;

 

Traktoriaus sunkio jėga apskaičiuojama taip:

 

G = 0,01 m , kN

čia

m – traktoriaus masė kg.

 

G = 0,01*3400 = 34 kN

 

Jėga įkalnei įveikti apskaičiuojama taip:

 

Fi = i G , kN

 

čia

i – įkalnės dydis, išreikštas šimtosiomis vieneto dalimis.

 

Fi = 0,02*34 = 0,68 kN

 

Pagal apskaičiuotą varančiąją jėgą F parenkame traktoriaus pavarą. Šiam atvejui geriausiai tiktų traktoriaus MTZ 920A trečioji pavara, kuria važiuojant traukos jėga bus 9,9 kN, važiuojant šia pavara galingumo pakaks ir važiuos mažomis apsukomis ir lėtai.

Agregatų sudarymas, atsižvelgiant į traktoriaus pajėgumo panaudojimą, vertinamas pagal faktinį traukos jėgos panaudojimo laipsnį . Jis apskaičiuojamas taip:

 

= F/ Ftv

 

= 9,9/ 14= 0,701

Išvada. Traktoriaus MTZ 80/82 efektyviai dirbs vaziuojant 3 pavara, nes daigasodė negali greitai važiuoti, todėl parenkama mažesnė pavara.

2.3. Agregato važiavimo būdo parinkimas ir įvertinimas

Lauko, kuriame dirbs agregatas: ilgis 500 m, o plotis 300 m. Traktoriaus

darbų apimtys: 400h, o mašinos – 70 ha. Atsižvelgiant į atliekamos technologinės operacijos pobūdį agregato judėjimo būdas varsninis (užuoganinis) gretabaris su praleidimais. Varsniniai (užuoganiniai) važiavimo būdai – tai tokie, kai agregatas, važiuodamas tiesiai išilgai lauko arba varsnos, atlieka technologinę operaciją, o tuščiuosius posūkius daro lauko gale atskiroje pagrąžoje.

Ši technologinė operacija atliekama varsniniu (užuoganiniu) būdu, svarbu nustatyti optimalų varsnos (užuoganos) plotį C. Jis apskaičiuojamas taip:

 

C = , m.

čia

L- lauko ilgis;

b- agregato darbinis plotis;

ro- posūkio spindulys.

 

C =(2(600*1,5+8*2,55))1/2 = 43,64 m.

 

Agregato važiavimo būdo parinkimo racionalumą įvertina darbo eigų koeficiantas , kurio skaitinė reikšmė rodo, kurią dalį sudaro darbo kelias nuo viso kelio:

 

=Sd/(Sd+St),

 

čia

Sd – darbo kelias įdirbant visą lauką;

St – tuščių važiavimų darant posūkius kelias.

 

= 157600/( 157600+6268,85)= 0,96

 

Agregato nuvažiuotas darbo kelias Sd skaičiuojamas:

 

Sd=(L-2*E)*C/b, m;

 

čia

L – lauko ilgis, m;

C – lauko plotis, m;

E – pagrąžos plotis, m= 3* 0,8= 2,4

b – agregato plotis, m.

 

Sd= (600-2*4,5)*400/1,5 = 157600 m

 

Agregato tuščiųjų važiavimų darant posūkius kelias St skaičiuojamas:

 

St=lk*nk+lb*nb, m;

 

čia

lk ir lb – atitinkamai vidutinis kilpinio ir bekilpinio posūkio ilgis m,

nk ir nb – atitinkamai kilpinių ir bekilpinių posūkių skaičius.

 

St= 23,45*266,6+17,08 = 6268,85 m

 

Vidutinis kilpinio posūkio ilgis apskaičiuojamas taip:

 

lk = 7* ro +2e

čia

ro – agregatų mažiausias leistinas posūkio spindulys m;

e- agregato išvažiavimo ilgis m;

 

lk = 7*2,55+2*2,8= 23,45 m

 

Vidutinis bekilpio posūkio ilgis apskaičiuojamas taip:

 

lb = 4,5* ro +2e m

čia

ro – agregatų mažiausias leistinas posūkio spindulys m;

e- agregato išvažiavimo ilgis m;

 

lb = 4,5*2,55+2*2,8 = 17,08 m

 

Kilpinių posūkių skaičius apskaičiuojamas taip:

 

nk = C / b

 

čia

C- lauko plotis m;

b- agregato plotis m.

 

nk = 400/ 1,5= 266,6

2.4.Ekonominiai – eksploataciniai skaičiavimai

Norint analizuojamą technologinę operaciją įvertinti ekonominiu požiūriu, reikėtų nustatyti šiuos rodiklius:

kintamas ir pastovias išlaidas;

savikainą;

minimalią darbų apimtį

Pastoviosios išlaidos apskaičiuojamos taip:

 

Ip = N + Ikap + Il + Idr , Eur/metus

čia

N – traktoriaus, mašinos arba padargo nusidėvėjimas Eur/metus;

Ikap – kapitalo išlaidos Eur/metus;

Il – išlaidos technikos laikymui Lt/metus(traktoriui- 500Eur/metus, miškų frezeriui- 100Eur/metus

Idr – išlaidos technikos draudimui Lt/metus( tik traktoriui- 40 Eur/metus).

 

Pastovios išlaidos traktoriui:

Ip = 4000+1500+500+90= 6090Eur/metus

 

Pastovios išlaidos daigasodei:

 

Ip = 1500+600+100= 2200 Eur/metus

 

Technikos nusidėvėjimas skaičiuojamas taip:

 

N = , Eur/metus

 

čia

V1 – technikos įsigijimo kaina Lt;

V2 – technikos likvidacinė vertė Lt;

T – technikos naudojimo laikas metais.

 

Traktoriaus nusidėvėjimas skaičiuojamas:

 

N = (50000- 10000)/10 = 4000 Eur/metus

 

Daigasodės nusidėvėjimas skaičiuojamas:

 

N = (20000- 5000)/10= 1500 Eur/metus

 

Kapitalo išlaidos apskaičiuojamo taip:

 

Ikap = , Lt/metus

 

čia

i – palūkanų norma už kreditus arba indėlius 6 %.

 

Kapitalo išlaidos traktoriui:

 

Ikap = (50000/2)* (6/100) = 1500 Eur/metus

 

Kapitalo išlaidos daigasodei:

 

Ikap =(20000/2)*(6/100) = 600 Eur/metus

 

Kintamos išlaidos apskaičiuojamos taip:

 

Ik = Id + It + Ir + Im+ D , Lt/h, ha arba t

 

čia

Id – išlaidos degalams Lt/h (skaičiuojama tik traktoriui);

It – išlaidos tepalams Lt/h, ha arba t;

Ir – remonto išlaidos Lt/ h, ha arba t;

Im – išlaidos darbo medžiagoms Lt/ha arba t (skaičiuojama tik mašinai arba padargui) Im=2,8Lt/ ha.

D – traktorininko darbo užmokestis su priskaitymais socialiniam draudimui Lt/h (skaičiuojama tik traktoriui). D=8Lt/h.

 

Kintamos išlaidos traktoriui:

 

Ik = 4,12+0,41+0,62+8= 13,15 Eur/h

 

Kintamos išlaidos daigasodei:

 

Ik =0,41+20,00+2,8= 23,21 Eur/ ha

 

Išlaidos degalams apskaičiuojamos taip:

&. . .

Atliktų skaičiavimų išvados: mano pasirinkto agregato sudarymas pagal traukos jėgą yra geras, traktorius atitinka galingumo reikalavimus, nes gautas koeficientas atitinka optimalią reikšmę 0,7.

Važiavimo budo parinkimas yra geras. Savikaina nėra aukšta. Skaičiuojamieji suveržimo įtempimai atitinka leistinuosius.

Naudojant šią daigasodę bus greičiau, ekonomiškiau ir kokybiškiau pasodinami sodinukai.

Kad sodinamoji efektyviai dirbtų patartina prieš kiekvieną eksplotaciją patikrinti sodinimo įtaisus, sutepti tepimo taškus.

LITERATŪRA

Zinkevičius R. Miškų ūkio darbų mechanizavimo kursinio projekto rengimo metodika. Kaunas, 1998.

Zinkevičius R. Miškų ūkio mašinos. Kaunas, 2003.

Žadeikis R. Miško eksploatacija. -V.: Mokslas, 1987.

Traktoriai ir automobiliai: Vadovėlis Lietuvos aukšt.m-lų studentams/ K.Giedra, G. Labeckas, A.Kirka ir kt. Akademija 1995

Internetas: www.vdi.lt, www.egedal.lt, ir kiti

 

Join the Conversation

×
×