Odos struktūra ir fiziologija
EPIDERMIS. Jo storis priklauso nuo lokalizacijos ir svyruoja nuo 0,06–0,08 mm vokų srityje iki 0,5–0,8 mm delnų ir padų srityje. Epidermis sveria apie 0,5 kg. Epidermio histologinę struktūrą sudaro įvairios ląstelės, kurios išsidėstę 5 sluoksniais (1 pav.).
1. Pamatinis sluoksnis. Jis savo apatine dalimi siekia odą. Sudarytas iš vienos eilės cilindrinių (prizminių) ląstelių, turinčių branduolius. Šioms ląstelėms būdingas maksimalus mitozės bei sintezės procesų aktyvumas. Šiame sluoksnyje taip pat yra melanocitai, gaminantys melaniną. Odos pigmentacija priklauso nuo melanocitų funkcinių savybių.
2. Dygliuotasis sluoksnis. Sudarytas iš 5–10 eilių keturkampės formos ląstelių su branduoliais. Tarp ląstelių yra susidaręs tinklas, sudarantis vidinį atraminį karkasą, kuris apsaugo branduolį ir ląsteles nuo deformacijos.
3. Grūdėtasis sluoksnis. Sudarytas iš 1–2 eilių ląstelių, panašių į ištemptą rombą. Ląstelių protoplazmoje yra daug keratohialino grūdelių, rodančių, kad ląstelės pradeda ragėti.
4. Skaidrusis sluoksnis. Sudarytas iš 1–3 eilių plokščių ląstelių, kurių dauguma neturi branduolių. Manoma, kad šis sluoksnis nepraleidžia vandens ir elektrolitų.
5. Raginis sluoksnis. Sudarytas iš 5–6 ir daugiau ląstelių eilių. Ląstelės neturi branduolių, jos sudarytos iš keratino ir yra negyvos. Raginio sluoksnio ląstelės yra kompaktiškai suspaustos, nes yra impregnuotos riebalais ir klijingomis medžiagomis. Viršutinė raginio sluoksnio dalis vadinama pleiskanojančiu sluoksniu. Per parą visame odos paviršiuje pasigamina 0,5-1,0 g/m2 raginio sluoksnio. Tai nuolat nusitrinantis sluoksnis. Epidermis neturi kraujagyslių, todėl ląsteles osmoso – difuzijos būdu maitina tikrosios odos spenelinis sluoksnis. Ląsteles jungia interceliulinis tarpas, kuriame cirkuliuoja skystis reikalingas epidermio mitybai. Epidermio ląstelės visiškai atsinaujina per 26-28 dienas, o raginio sluoksnio ląstelės per 4-5 dienas.
DERMA (tikroji oda). Savo fizinėmis – cheminėmis savybėmis panaši į gelį, turintį kalogeninių ir elastinių skaidulų. Išsidėstę odos priedai (riebalinės ir prakaito liaukos), limfagyslės ir kraujagyslės bei nervai. Tikroji oda sudaryta iš 2 sluoksnių: 1) viršutinio – spenelinio, 2) tinklinio.
HYPODERMA (paodis). Ji jungia odą su joje esančiais audiniais. Paodis sudarytas iš jungiamojo audinio tinklo, pro kurį praeina kraujagyslės ir nervai, o tarpai užpildyti riebalinėmis ląstelėmis. Paodis suteikia kūnui formą, yra maisto atsargų sandėlis, apsaugo organizmą nuo šalčio ir traumų. Riebalų pasiskirstymas priklauso nuo amžiaus ir lyties. Nelabai ryškus paodis nosies, lūpų raudonio, ausų srityse. Visai jo nėra vokuose, po nagų plokštelėmis, apyvarpės, mažųjų lytinių lūpų ir kapšelio srityje.
RIEBALŲ LAUKOS. Jos išsidėstę tikrojoje odoje. Liaukų ištekamieji latakėliai dažniausiai atsiveria į plaukų maišelius, tačiau jie gali atsiverti ir į odos paviršių. Delnų, padų, pirštų tiesiamąjame paviršiuje riebalų liaukų nėra.
PRAKAITO LIAUKOS. Prakaito liaukos išsidėstę paodyje ir yra kamuoliuko formos. Skiriamos 2 rūšių prakaito liaukos: apokrininės liaukos ir ekrininės prakaito liaukos. Prakaito liaukų nėra lūpų raudonyje, varpos galvutės, mažųjų lytinių lūpų odoje. Specifinį prakaito kvapą lemia lakios riebiosios rūgštys.
PLAUKAI. Jie dengia visą kūną, išskyrus delnus, padus, pirštų šoninius paviršius ir odos perėjimus į gleivinę. Plaukai skirstomi į gyvaplaukius, dengiančius beveik visą odos paviršių, ilguosius (galvos, vyrų barzdos bei ūsų, lytinių organų plaukus), trumpuosius arba šerinius (antakių ir blakstienų plaukus). Suragėjusi plauko dalis, kuri yra virš odos, vadinama stiebeliu, dalis esanti odoje – plauko šaknimi. Plauko šaknis yra maišelyje, vadinamame folikulu. Plauko šaknis užsibaigia sustorėjimu, vadinamu svogūnėliu, kurio apatinėje dalyje įaugęs plauko spenelis. Iškritusio plauko vietoje išauga naujas plaukas. Senstant šis procesas lėtėja, todėl plaukų mažėja ir jie plonėja.
NAGAI. Tai specifiškai suragėjusios epidermio plokštelės. Jie dengia pirštų galų išorinius paviršius ir suteikia pirštams stiprumo ir jėgos. Nago plokštelė yra prigludusi prie nago guolio. Iš šonų nago plokštelė remiasi į odos raukšles, vadinamas nago kranteliais. Priekinė nago dalis laisva. Užpakalinė nago dalis prigludusi prie nago guolio, vadinama gyvuoniu. Iš jo nagas gauna maisto ir auga. Vaikų ir jaunų žmonių nagai auga greičiau. Senstant šis procesas sulėtėja.
APSAUGINĖ BARJERINĖ FUNKCIJA. Pagrindinė odos paskirtis – apsaugoti organizmą nuo įvairių kenksmingų išorės poveikių. Oda sudaro puikų barjerą. Raginis odos sluoksnis atsparus daugeliui cheminių medžiagų, priešinasi elektros srovei. Odos paviršiniai riebalai saugo odą nuo išdžiuvimo arba išbrinkimo. Oda pasižymi labai geromis eleastinėmis savybėmis(išsitempia tiek kiek reikalauja attinkami judesiai ir vėl sugrįžta į pradinę padėtį). Odos pigmentas saugo saugo ją nuo kenksmingų spindulių veikimo. Didėjant pigmento kiekiui, oda palaipsniui tamsėja, pasidaro mažiau jautri šiluminiams ir ultravioletiniams spinduliams.
IMUNINĖ FUNKCIJA. Oda yra pirmasis organas, per kurį naujagymio organizmas jau pirmomis valandomis intensyviai siejasi su aplinka. Geras odos aprūpinimas krauju, jame cirkuliuojantys imunoglobulinai nulemia odos imunines reakcijas.
TERMOREGULIACINĖ FUNKCIJA. Oda padeda išlaikyti pastovią kūno temperatūrą, šalindama šilumos perteklių (90% pašalinamas šilumos perteklius per odą, 10% – kvėpuojant). Šiluma gali būti atiduodama laidumo, spinduliavimo (infraraudonaisiais spinduliais) ir vandens išgarinimo nuo odos paviršiaus būdu. Oda yra geras šilumos laidininkas, todėl padeda išlaikyti pastovią kūno temperatūrą. Dėl šios priežasties neleidžiama kūnui atšalti ar per daug perkaisti. Šiame procese dalyvauja kapiliarai, prakaito liaukos ir plaukai. Kai karšta kapiliarai išsiplečia, prisipildo kraujo. Atvėsęs odos paviršiuje kraujas išnešiojamas po visą organizmą vėsindamas jį.
MEDŽIAGŲ APYKAITA ODOJE. Oda gamina keratiną, melaniną, vitaminą D2, antikūnius, odos riebalus, prakaitą. Odoje kaupiasi neutralūs riebalai, vanduo, cukrus (50-75%), druskos, mikroelementai, kraujas. Baltymų apykaita vyksta kolageno, keratino, šlapalo sąskaita. Sergant cukriniu diabetu, odoje daugiau susikaupia cukraus, kas skatina prasidėti pūlingas ligas bei alergines reakcijas.
REZORBCINĖ ODOS FUNKCIJA. Įvairios kosmetinės, cheminės medžiagos į organizmą gali patekti pro plaukų maišelius ir riebalų liaukų angas. Kai nėra raginio sluoksnio, rezorbcija labai padidėja. Riebaluose ar lipiduose ištirpintos įvairios medžiagos lengvai praeina pro nepažeistą epidermį, ypač naudojant elektroforezę ir ultragarsą. Odos rezorbcija priklauso nuo odos paviršiaus savybių, drėgmės, kraujotakos, prakaito ir riebalinių liaukų veiklos bei medžiagos kontakto su oda trukmės, tirpiklio rūšies.
ODOS SEKRECINĖ FUNKCIJA. Ją atlieka prakaito ir riebalų liaukos, o laktacijos periodu – pieno liaukos. Prakaitą sudaro vanduo, neorganinės druskos bei organinės medžiagos. Prakaitavimas dalinai gali kompensuoti nepakankamą inkstų veiklą.
ODOS JUTIMINĖ FUNKCIJA. Oda jautrus aplinkos ir organizmo tarpininkas, nes dėl gausių nervų galūnėlių ir kūnelių oda yra didžiulis receptorinis laukas. Oda jaučia: temperatūrą, lietimą, spaudimą, vibraciją, skausmą, niežėjimą. Oda sugeba parodyti vidinius efektus: pyktį (parausta, pabąla), baimę (prakaituoja), bendrą savijautą.
ODOS KERATINIZACIJA – tai yra epiderminė ląstelių distrofija, pasibaigianti keratino ir riebalų susidarymu reginiame sluoksnyje. Keratinizacija išimtinai būdinga tik odos epidermio sluoksniui. Bazinės ląstelės nuolat dauginasi, todėl vyksta nenutrūkstantis ragėjančių ir mirštančių ląstelių pasikeitimas naujomis ląstelėmis. Naujos ląstelės stumia link odos paviršiaus senas ląsteles, kurios keičia savo formą (nuo prizmės iki plokščios formos).
ODOS APSAUGINĖ VANDENS – RIEBALŲ PLĖVELĖ. Ši plėvelė sudaryta iš nusilpusių raginių ląstelių, riebalų ir prakaito liaukų sekreto. Apsauginė vandens – riebalų plėvelė yra rūgščios reakcijos ir sudaryta pagal emulsijos tipą. Skiriami 2 emulsiniai tipai priklausantys nuo riebalų ir prakaito liaukų vyravimo odoje. Odoje emulgatoriaus vaidmenį atlieka stearinas. Stearinas vandenį (prakaito sekretas) ir riebalus odos paviršiuje sujungia nelabai tvirtai, todėl susidaro emulsija „riebalai vandenyje“ (R/H2O) arba „vanduo riebaluose“ (H2O/R).
Svarbiausi žalingi faktoriai, ardantys apsauginę odos vandens – riebalų plėvelę:
Ilgalaikis odos valymas spiritinėmis priemonėmis (tonikai su alkoholiu);
Vaistų su spiritu ir eteriu naudojimas daugiau nei 10 dienų;
Kasdieninis prausimasis su šarminėmis priemonėmis (muilu, šampūnais, putojančiais geliais kūno odos priežiūrai);
Žalingas skalbimo miltelių poveikis odai;
Dažnos odos šveitimo procedūros (odos raginio sluoksnio valymas);
Kosmetikos netinkamumas (nepritaikius kosmetikos priemones pagal odos tipą).
MELANOGENEZĖ. Melaninas – tai yra pigmentas, gaminamas epidermio baziniame sluoksnyje išsidėsčiusiose ląstelėse vadinamų melanocitais. Melanogenezės procesas ilgas ir sudėtingas. Melaninas gaminamas iš amino rūgšties – tirozino. Melanogenezė stiprėja, veikiant ultravioletiniams spinduliams. Ją reguliuoja melaniną stimuliuojantys hormonai: adrenalinas, noradrenalinas, skydliaukės ir lytiniai hormonai. Melaninas saugo organizmą nuo žalingo spindulinės energijos poveikio. Esant jo nepakankamumui, gali prasidėti degeneraciniai procesai – piktybiniai augliai.
KLAUSIMAI NUSTATANT ODOS TIPĄ: Kaip jaučiatės nusipraususi veidą putojančia priemone ar vandeniu? Kaip jaučiatės nusivaliusi veidą kremu ar pieneliu? Kaip atrodo oda apie vidurdienį? Kaip jūsų odą veikia riebus naktinis kremas? Ar dažnai jus išberia? Kaip jūsų veidas reaguoja į tonizuojamąjį losjoną?
4 pagrindiniai odos tipai:
1. Normali oda.
2. Sausa oda.
3. Riebi oda.
4. Mišri oda.
Taip pat būtina išskirti šiuos potipius:
1. Jautri oda.
2. Senstanti oda.
Nustatant odos tipą reikia įvertinti:
Odos elastingumą (turgorą
Odos tonusą.
Keratinizaciją, pleiskanojimą.
Komedonus, miliumus ir kitus bėrimo elementus.
Raukšles.
Pigmentines dėmes (strazdanas, rudmes, apgamus, baltas dėmes, baltmes ir kt.).
Išsiplėtusias kraujagysles.
Reakciją į išorės dirgiklius ir kosmetines priemones.
Normali arba ideali oda Tokia oda atrodo švelni, gerai aprūpinta krauju ir labai elastinga. Jos poros smulkios, ji švari, neblizga, nepleiskanoja, nėra ankstyvų raukšlių. Riebalinės ir prakaito liaukos dirba normaliai ir išskiria nei per daug, nei per mažai sekreto.
Normalios odos priežiūra:
Kasdien švelniai nuvalyti veidą, ryte pakaktų virinto vandens, o vakare būtinai naudotis valomuoju kremu ar pieneliu, skirtais normaliai odos priežiūrai. Po to atgaivinti odą nealkoholiniu losjonu, neliečiant jautresnės odos aplink akis. Tuomet veidą patepti drėkinamuoju kremu, kad susidarytų apsauginė plėvelė. Tačiau nereikia pamiršti, kad su amžiumi oda sausėja ir nuo 25m. rekomenduojamas maitinamasis kremas veido sričiai. Bei ryte rekomenduotina toninė veido apsauga su saulės UV spindulių filtru SPF.
Kosmetikos kabinete:
Galima atlikti drėkinančias, maitinančias veido procedūras (odos šveitiklis, kaukė, higieninis veido masažas). Tačiau reikia atsiminti, kad neturi visko būti pernelyg rūpestingai rūpinamasi, nes tai kas normalu – to perkrauti nereikia.
Sausa oda. Oda tampa sausa, kai riebalinės liaukos išskiria nepakankamai riebalų, o sekretas nuo paviršinio odos sluoksnio išgaruoja per greitai. Tokia oda gali būti iš prigimties, dėl riebalinių liaukų disfunkcijos ar atsirasti su amžiumi. Dėl mažo riebalinių ir prakaito liaukų sekreto susidaro per plonas apsauginis sluoksnis ir dėl to kenčia raginis sluoksnis. Jaučiamas odos tempimas, nusiprausus dažnai peršti, tokia oda dažnai būna lygi, tačiau su nedideliais pleiskanų lopinėliais, neblizga, plona, pilkšvos ar rausvos spalvos.
VIDINIAI FAKTORIAI: Genetika. Amžius. Vidaus sekrecijos liaukų veikla (kiaušidžių, antinksčių, skydliaukė). Virškinimo trakto veikla. Chroninės organizmo ligos.
IŠORINIAI FAKTORIAI:Mityba. Dienos rėžimo. Darbo sąlygos. Klimatinės sąlygos (saulė, vėjas, oro drėgmė, dulkėtumas, temperatūra). Netinkama odos priežiūra. Besaikis dekoratyvios kosmetikos vartojimas.
Sausos odos priežiūra. Su sausa oda elgtis reikia labai švelniai. Būtina pasirūpinti, kad pakaktų drėgmės, maitinimo, taip pat apsaugoti odą nuo kenksmingų išorės faktorių. Ryte veidas gali būti prausiamas drungnu vandeniu, o vakare sausą odą būtina valyti švelniu riebiu valomuoju kremu, pieneliu ar hidrofiliniu aliejumi. Po to veido odą tonizuojame nealkoholiniu toniku. Tuomet oda pasiruošusi priimti kitas priemones, ryte – drėkinantis kremas su nesočiomis rūgštimis, vakare – maitinamasis riebus kremas su biologiškai aktyviomis medžiagomis. Šaltu metų laiku kremus sukeičiame vietomis: drėkinantis kremas – vakare, o maitinamas riebus – ryte, ypač prasidėjus šildymo sezonui. Būtina ryte apsaugoti veido odą nuo UV saulės spindulių, todėl naudojami kremai ar dieninės apsaugos – tonai su apsauginiais filtrais (SPF). Sulaukus 20-25m., pasirenkamas švelnus, maitinantis kremas poakių sričiai.
Kosmetikos kabinete: Higieninis kosmetinis veido – kaklo masažas su vitaminu E. Maitinančios, drėkinančios, higieninės kaukės. Fizioterapinės procedūros. Veido priežiūros priemonių parinkimas sausai odai.
Riebi oda.Riebi oda išsivysto tuomet, kada riebalų liaukos gamina per daug riebalų. Riebalų liaukos gausiai išsidėsčiusios kaktos, nosies, smakro srityje, (T zona) taip pat krūtinės, nugaros, plaukuotoje galvos dalyje. Šio tipo odoje paprastai matyti atviros, plačios, žiojėjančios poros, oda blizga, paviršius riebus, neretai atsiranda spuogų, inkštirų (komedonų, miliumų). Keratinizacija nepakankama, raginis epidermio sluoksnis storas, todėl odos spalva gelsva ar pilkšva. Čiuopiant oda limpanti prie pirštų dėl gausaus raginių ląstelių impregnavimo riebalais ir prakaito sekreto.
VIDINIAI FAKTORIAI:Genetika. Hormoninės veiklos sutrikimai. Medžiagų apykaitos ir virškinamojo trakto sutrikimai.
IŠORINIAI FAKTORIAI: Netinkama dieta. Dienos rėžimo pažeidimai. Netinkama odos priežiūra. Blogos darbo sąlygos.
Riebios odos priežiūra. riebiai odai labiausiai tiks tokie preparatai, kurie švelniai nuo paviršiaus nuvalo riebalus, atveria poras, tačiau nepažeidžia ir nedžiovina odos. Kad oda atrodytų švelni ir elastinga, jai reikia ŠVARAUS VANDENS. Praustis rekomenduojama šiltu, „minkštu“ vandeniu, putojančia priemone ar skirtu riebiai veido odai hidrofiliniu aliejumi, bei pieneliu. Tonizuoti odą alkoholiniu ar spiritiniu toniku, kuris pašalins riebalų likučius, sutrauks išsiplėtusias poras, atgaivins odą, veiks dezinfekuojančiai. Toniko tipą reikia pasirinkti pagal odos riebumo laipsnį ir metų laikus, nes mes žinome, kad žiema oda sausėja, o vasarą tampa riebesnė, tokiu būdu ir odos riebumas nevienodas. Kad nepažeisti apsauginės vandens – riebalų plėvelės, ryte – odai reikia drėkiklio, odos elastingumui ir švelnumui palaikyti. Tiks lengvi, neriebūs, skysti drėkinantys kremai, kurie taip pat reguliuos riebalinių liaukų sekreciją. Vakare – taip pat galime naudoti drėkinantį kremą, tačiau kartais oda būna ypač riebi (pvz.: prieš menstruacijas) tuomet apsieinama be kremo, pakanka nuvalyti veido odą. Riebios odos priežiūrai reikalingas odos šveitiklis (1-2 kartai savaitėj). Šia gilaus valymo kauke pašalinamas riebalinio sekreto perteklius, išvalomos poros, suragėjusios negyvos ląstelės, tonizuojama ir dezinfekuojama oda. Rūpestingai prižiūrint riebią odą, spuogų ir inkštirų bus mažiau. Taip pat reikalinga dieninė toninė apsauga su filtru (SPF) nuo UV saulės spindulių.
Kosmetikos kabinete: Higieninis veido valymas. Odos riebalinių liaukų sekreciją reguliuojančios procedūros: Sutraukiančios kaukės. Priešuždegiminės kaukės. Drėkinančios kaukės. Odos šveitiklis.
Kombinuota oda. Kombinuota arba mišri oda – tai sausų, normalių, riebių zonų mišinys. Gali būti tokie deriniai: sausa/riebi, normali/riebi, normali/sausa. Vidurinė veido dalis, arba T zona, kurią sudaro kakta, nosis ir smakras, paprastai riebaluojasi daugiau, joje daugiau išreikštos poros ir ji labiau atsikišusi, todėl veikiama įvairių pašalinių faktorių. Kitos veido dalys dažniau būna sausesnės. Kadangi mišraus tipo veido oda yra iš kelių tipų todėl ir kiekvienai zonai turite naudoti skirtingas priemones.
Kombinuotos odos priežiūra kosmetikos kabinete: Odos šveitimo procedūros. Riebių veido zonų mechaninis valymas. Veido kaukių parinkimas pagal zonas: maitinančias, regeneruojančias – sausoms odos vietoms; sutraukiančias poras, dezinfekuojančias, priešuždegimines – riebioms zonoms bei drėkinančias – visame veido plote.
Jautri oda. Jautri veido oda gali būti bet kurio tipo (sauso, riebaus, normalaus, mišraus). Ji labai greitai reaguoja į įvairius išorinius bei vidinius, anksčiau minėtus, dirgiklius. Jautri oda labai greitai rausta, atsiranda pleiskanojančios dėmelės, dažnai alergiška, jaučiami nemalonūs pojūčiai, pvz.: perštėjimas, tempimas ir t.t. Gali ant skruostų bei nosies išryškėti kraujagyslės.
Jautrios odos priežiūra. šio tipo priežiūra turi būti labai švelni. Šiuo metu yra sukurti pieneliai, losjonai ir kremai jautrios odos priežiūrai, kuriuose nėra sintetinių dažų, kvapų, sumažintas konservuojančių medžiagų kiekis arba kosmetinės priemonės pagamintos be konservantų ir stabilizatorių. Raminančiai veikia priemonės į kurias įdėta azuleno, ramunėlių, liepų žiedų, levandos, pantenolio. Jautrią odą reikia plauti tik virintu vandeniu, atsisakyti putojančių priemonių. Šluostyti veidą draudžiama, galima tik švelniai nusausinti bekvape servetėle. Tonikas naudojamas tik nealkoholinis bei kremai pritaikyti jautriai odai. Būtina kasdieninė toninė apsauga su filtru (SPF), kuo didesniu. Poakių sričiai naudojamas specialus jautriai veido odai skirtas kremas, bei makiažui nuvalyti priemonės.
Kosmetikos kabinete: Švelnus fermentinis ar pasyvus odos šveitiklis. Raminančios, drėkinančios, maitinančios kaukės. Veido masažas su raminančiais aliejais ir kremais. Kosmetikos pritaikymas jautriai veido odai.
Senstanti oda. Tai neatskiriama žmonių gyvenimo dalis. 2-ojo dešimtmečio pradžioje – 3-ojo pabaigoje iš pradžių lėtas nepastebimas senėjimas vėliau tampantis ryškiu. Tačiau šį procesą galime šiek tiek pristabdyti ar bent išvengti pernelyg ankstyvų jo reiškinių. Nes ne visi sensta vienodai, kai kurie 50-mečiai atrodo kaip 40-mečiai, o kiti nuo pat pradžių atrodo vyresni. Odai senstant, pirmiausiai ląstelėse mažėja vandens kiekis, jos subliūkšta, sulėtėja medžiagų apykaita. Naujos bazinio sluoksnio ląstelės gaminasi lėtai dėl sulėtėjusių mitozės ir sintezės procesų aktyvumo. Raginis odos sluoksnis tampa storesnis, grubesnis, sausesnis, o bazinio sluoksnio ląstelės mažėja, jų aktyvumas silpnėja. Dermoje sutrinka santykis tarp kalogeninių ir elastinių skaidulų. Po epidermiu esančiame odos sluoksnyje (dermoje arba koriume) yra elastingos kaip guma elastinės skaidulos.
Odos senėjimo priežastys: Genetinės. Hormoninės. Mityba. Aplinkos.
Senstančios odos priežiūra. Veido ir kaklo odą rekomenduojama valyti riebiais pieneliais, valomaisiais kremais arba hidrofiliniais aliejais. Būtina atsisakyti muilo ar kitų putojančių valiklių. Veido – kaklo odą tonizuojame nealkoholiniu losjonu, skirtu sausos odos priežiūrai. Senstančios odos priežiūrai tikslinga parinkti riebius, maitinamuosius, regeneruojančius, hormoninius, drėkinančius kremus su padidintu antioksiduojančių medžiagų kiekiu (vitaminai – A,E,C,F, melatoninas, B karotinas…), kalogenu, elastinu, AHA ir hialurono rūgštimi bei dieniniai kremai turi maitinti ir saugoti odą, o naktiniai kremai turi padėti senstančiai odai atsigauti, regeneruotis. Akių sričiai naudokite riebų, vitaminais praturtintą apyakių kremą. Saulėtomis vasaros ir žiemos dienomis būtina apsaugoti veido ir kūno odą nuo ultravioletinių saulės spindulių, nes jie 80% veikia odą senėjančiai.
Kosmetikos kabinete: Veido higieninis – kosmetinis masažas, rekomenduojamas atlikti 2-3 kartus metuose. Galima naudoti visas maitinančias, drėkinančias kaukes, odos kraujotaką gerinančias kaukes. Procedūros prieš odos senėjimą su kalogenu. Fizioterapinės procedūros (veido raumenų stimuliacija, limfodrenažinis masažas, jonoforezė).
Aknė. Spuogai arba acne yra odos riebalinių liaukų ir jų išvedamųjų latakų liga. Šių liaukučių labai daug veido, nugaros, krūtinės srityse. Čia ir dažnesni pažeidimai. Nors riebalinių liaukų yra ir galvos plaukuotoje dalyje, tačiau ši vieta išberiama retai, todėl, kad plaukai padeda nutekėti riebalams iš liaukutės ir nesusidaro jos kamščių.
Aknė, dar vadinami jaunatviniais spuogais, yra dažniausiai lytinio brendimo problema. Jos požymių atsiranda prasidėjus lytiniam brendimui, dėl nesubalansuotos hormonų veiklos. Vyriškų hormonų- androgenų- padaugėjimas tiesiogiai veikia sustiprėjusį odos riebalavimąsi. Riebalinių liaukų angos išsiplečia, užsikemša ir susidaro komedonų. Spuogams atsirasti reikšmės turi paveldėjimas, nervinė įtampa, netinkama odos priežiūra, hormonas progesteronas, gaminamas antroje mėnesinių ciklo pusėje, todėl spuogų padaugėja prieš mėnesines.
Spuogui susidaryti lemiamos reikšmės turi bakterijos, vadinamieji sakrofitai. Jų aptinkama odos paviršiuje, riebalinėse liaukose, plaukų folikuluose. Šių bakerijų prisidaugina riebalinėse liaukose, kuriose jos sukelia uždegimą, tada susidaro spuogas.
Odos pigmentacijos sutrikimai:
Lūpų melanozė (raudonis).
Strazdanos. Jų atsiradimo priežastis – įgimtas melanocitų struktūros pakenkimas, nulemtas autosominio geno. Tokie melanocitai priklauso nuo ultravioletinių saulės spindulių. Jiems veikiant, melanino sintezė žymiai padidėja. Strazdanos ryškiausiai stebimos vaikystėje ir paauglystėje.
Apgamai.tai pigmento sankaupos ribotame plote, dydis nuo 1 mm iki 20 mm.lygūs arba iškilę. Nelaikoma defektu.
Pigmentiniai mazgeliai- karpos (kartais būna su plaukeliais).
VITILIGO. Pasaulyje sutinkama 1% gyventojų, sergančių šia liga. Odoje stebimos baltos depigmentuotos zonos. Liga gali būti įgimta ir įgyta
ALBINIZMAS. Tai labai retai pasitaikanti liga. Stebimas visiškas pigmento nebuvimas. Oda sergant albinizmu baltai rausva, plaukai balti ir ploni kaip šilkas, antakiai ir blakstienos taip pat balti, nerandama pigmento ir akių rainelėje (spalva šviesiai melsva arba melsvai pilka, o vyzdžiai- tamsūs).
Odos kraujagyslių sutrikimai
TELEANGIEKTAZIJOS. Tai kraujagyslių išsiplėtimas veido srityje. Dažniausiai kraujagyslės išsiplečia skruostų, nosies srityje ir stebimos kaip kraujagyslinės „žvaigždutės“. Jų atsiradimui reikšmės turi įgimtas kraujagyslių trapumas, sutrikusi kraujotaka, gausus laisvųjų radikalų kiekis odoje, virškinimo sistemos, endokrininės sistemos ligos, sunkus gimdymas, lėtinės ligos, ilgas karščiavimas. Taip pat turi įtakos išorės faktoriai (saulės, vėjas, darbo sąlygos), karštų patiekalų ir gėrimų valgymas, aštrūs valgiai, alkoholiniai gėrimai, pirtys. Dažnai kraujagyslių išsiplėtimą skatina netinkamai atliekamos kosmetinės procedūros (grubus masažas, mechaninis veido valymas, karštos garų vonelės, šildomosios procedūros). Kraujagyslių išsiplėtimą lemia netinkamai naudojami hormoniniai vaistai, skirti vidiniam ar išoriniam naudojimui.
KUPEROZĖ. Tai kraujagyslių išsiplėtimas, tik stebimas dideliame veido plote; intensyvus kraujagyslių gausėjimas. Paraudusio veido fone matomos išsiplėtusių kraujagyslių šakelės. Išsivystymo priežastys tos pačios, kaip telangektacijų (dar paveldimumas). Tai gali būti pirmas ligos požymis. Kuperozinė oda dažnai būna labai jautri bet kokiems išorės ar vidiniams dirgikliams.
Randai. Rando vietoje pakinta audinių struktūra, nes pažeidžiamos elastinės ir kolageninės skaidulos, nervai, kraujagyslės. Iš naujų ląstelių, smulkių kraujagyslių ir skaidulinio audinio susidaro naujas odos sluoksnis ir užtraukia žaizdą. Oda rando vietoje netenka elastingumo, suplonėja, pasidaro glotni ir blizganti, nėra odos piešinio.
Randai skirstomi: Atrofiniai (sugyja žemiau odos paviršiaus). Hipertrofiniai (sugyja virš odos paviršiaus). Keloidiniai (labai ryškios ir aštrios keloido ribos).
Randų gydymui . Atrofiniai randai gydomi įšvirkščiant bioplastiko, žele konsistencijos transplantantą.
Hipertrofiniai randai kartais šalinami chirurginiu būdu bei švitinami rentgenu. Tačiau nėra garantijos, kad pooperaciniai randai vėl nehipertrofuos. Taip pat suplokštinimui naudojamos lidazės injekcijos. Bet koks chirurginis keloidinių randų gydymas iššaukia dar didesnį jungiamojo audinio vešėjimą.