elektro montuotojo saugaus darbo instrukcija

Nr 1
SAUGAUS DARBO INSTRUKCIJOS ELEKTROS ĮRENGINIŲ MONTUOTOJUI BENDROJI DALIS
1. Elektromontuotojais gali dirbti ne jaunesni kaip 18 metų amžiaus asmenys, pasitikrinę sveikatą ir gavę gydytojų išvadą apie tinkamumą šiam darbui.
2. Priimami į darbą elektromontuotojai privalo išklausyti įvadinį instruktavimą ir pirminį instruktavimą darbo vietoje.
3. Elektromontuotojai privalo turėti PK ar aukštesnę elektrosaugos kvalifikaciją. Prieš leidžiant savarankiškai dirbti, naujai priimtiems elektromontuotojams gali būti nustatytas atitinkamas stažavimosi laikotarpis.
4. Elektromontuotojas privalo:
4.1. vykdyti tik darbdavio ir jo įgaliotų asmenų nurodymus bei kontroliuojančių asmenų teisėtus reikalavimus;
4.2. kokybiškai ir saugiai atlikti darbo užduotis, nesudaryti pavojaus kitų diirbančiųjų ir įrengimų darbo saugumui, netrukdyti saugiai dirbti kitiems;
4.3. žinoti apsaugos darbe priemones, dirbti tik su techniškai tvarkingais įrankiais ir įrengimais;
4.4. laikytis vidaus tvarkos taisyklių, darbo metu nenaudoti alkoholinių gėrimų bei narkotinių medžiagų, rūkyti tik tam skirtose vietose;
4.5. mokėti atpalaiduoti elektros srovės traumuojamą žmogų ir suteikti pirmąją pagalbą nukentėjusiems nelaimingo atsitikimo metu.
5. Darbuotojui, kuris pažeidė darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktus ar įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos norminius dokumentus, su kuriais buvo supažindintas, taikoma įstatymų nustatyta atsakomybė.

PAVOJINGI, KENKSMINGI IR KITI RIZIKOS VEIKSNIAI, JŲ POVEIKIS SVVEIKATAI. BŪTINOS SAUGOS PRIEMONĖS

1. Pagrindiniai pavojingi, kenksmingi ir kiti rizikos veiksniai elektromontuotojų darbe tokie:
1.1. pavojus būti traumuotam elektros srovės (prisilietus ar nesaugiai priartėjus prie įrenginių neizoliuotų srovinių dalių, neizoliuotų elektros laidų, atsiradus įtampai įrenginių korpusuose, susikaupus statiniam elektros krūviui įrenginiuose, prisilietus prie ne

eiškrautų statinių kondensatorių baterijų ir t. t.);
1.2. elektromagnetinio lauko ir statinės elektros poveikis;
1.3. terminiai arba cheminiai nudegimai;
1.4. darbas aukštyje;
1.5. galimybė susižeisti darbo įrankiais, aštriomis vamzdžių, šynų briaunomis, laidų ir kabelių aštriais galais, plafonų ir lempų stiklais;
1.6. galimybė susižeisti metalo drožlėmis, atskilusiomis kalimo ar kirtimo įrankių dalimis;
1.7. gaisro ir sprogimo pavojus;
2. Kad išvengti traumų ar bent sumažinti minėtų pavojingų, kenksmingų ir kitų rizikos veiksnių poveikio galimybę, reikalinga naudoti atitinkamas organizacines, technines ir kitas atsargumo priemones.
3. Dirbti elektros įrenginių montavimo darbus reikia užsidėjus apsauginį šalmą, darbo metu dėvėti spec. aprangą ir avalynę.
4. Gręžti skyles ir kirsti angas bei griovelius mūro ar betono sienose ar perdengimuose reikia užsidėjus nedūžtančio stiklo apsauginius akinius ar pridengus veidą permatomu tvirtos medžiagos skydeliu.
5. Atliekant 1,3 m ar didesniame aukštyje darbus, turi būti naudojamos priemonės, apsaugančios dirbančiuosius nuo kritimo išš aukščio.
6. Skirti elektros montavimo darbams pastoliai, paklotai, darbo aikštelės ir platformos, keltuvų lopšiai (krepšiai) turi būti su ne žemesniais kaip 1 m aptvarais per visą perimetrą ir su ne žemesniu kaip 15 cm aukščio apatiniu borteliu.
7. Gręžti ir kirsti skyles sienose ir perdengimuose, horizontaliai tempti didesnio kaip 4 mm2 skerspjūvio laidus galima tik stovint ant pastolių, paklotų ar kilnojamų bokštelių. Šie darbai negali būti vykdomi užsilipus ant pristatomų kopėčių ar atsitiktinių daiktų (dėžių, statinių, suoliukų, taburečių ir pan.).
8. Draudžiama atremti pristatomas kopėčias į įtemptus lynus, silpnos ko
onstrukcijos pertvaras; pastatyti kopėčias didesniu kaip 750 kampu, nepritvirtinus jų viršutinės dalies.
9. Tiesiant lynus, jų galutinį įtempimą reikia atlikti tempimo įtaisais ir tik pastačius tarpinius laikiklius. Lyno tempimo metu draudžiama laikyti jį rankomis ir būti pavojingoje zonoje. Lynas turi būti tempiamas prisisegus apsaugos diržo stropu prie tvirtos konstrukcijos.
10. Montavimo darbams reikalingi įrankiai turi būti sudėti į specialų krepšelį ar dėžutę ir paduodami į aukštai esančią darbo vietą nelaidžios medžiagos virve ar lynu. Dirbant ant konstrukcijų, po kuriomis yra srovinės dalys, turinčios įtampą, darbo įrankiai ir įtaisai turi būti pririšti, kad negalėtų nukristi.
11. Vamzdžių, kuriuose bus montuojami laidai ir kabeliai, galai turi būti be užvartų, kišamų į vamzdį laidų galai turi būti apvaliai užlenkti.
12. Montuoti laidus ar kabelius vamzdžiuose galima tik tada, kai vamzdžiai pritvirtinti prie konstrukcijų.
13. Draudžiama kišti laidus ir kabelius į vamzdžius ir skirstyklas, kuriuose jau yra laidai ar kabeliai su įtampa.
14. Elektromontuotojams draudžiama dirbti arti judamų mechanizmų dalių, taip pat arti neizoliuotų laidų ir kitokių srovės laidininkų;
15. Rankiniai smūginiai įrankiai (plaktukai, kirstukai, prakalai, ir pan.) turi būti:
15.1. neapgadintais, neišmuštais, neištrupėjusiais, nenuskilusiais darbo galais, su neįskilusia, nešerpetota galvute;
15.2. medinės rankenos turi būti tvarkingos, neskilusios ir gerai pritvirtintos.
16. Veržlių raktai turi atitikti veržlių matmenis. Raktų darbo paviršiai neturi būti atmuštais kraštais, o rankenos – šerpetotos. Draudžiama atsukinėti ir užsukinėti veržles didesnių matmenų raktu, tarp rakto ir ve
eržlės įdėjus metalines plokšteles, pailginti raktą, prijungiant prie jo kitą raktą arba vamzdį, taip pat, atsukant veržles, raktą mušti plaktuku.
17. Dildės turi būti tvirtai įleistos į rankenas, suveržiamas metaliniais žiedais.
18. Montuojant elektros apšvietimo įrenginius būtina sekti, kad:
18.1. elektros apšvietimo įrenginiai atitiktų projektą ir būtų sumontuoti pagal šių įrenginių įrengimo taisykles;
18.2. laidų įvadą į armatūros korpusą įstatyti taip, kad nebūtų galimybės laidams deformuotis ar persisukti įvado vietoje;
18.3. patronas prie armatūros pritvirtinamas taip, kad įsukant ir išsukant lempas jis nesisuktų. Patronas į korpusą įleidžiamas taip, kad esant įsuktai lempai prie jos cokolio prisiliesti būtų neįmanoma. Patrono metalinės srieginės gilzės turi būti prijungtos prie nulinio o ne prie fazinio laidininko.
18.4. šviestuvai su metaliniu korpusu būtina įžeminti.
19. Dirbant didelio triukšmo zonose (triukšmo lygis viršija 85 dBA), būtina naudoti antifonus arba prieštriukšminius kamštelius.
20. Dirbant aplinkoje, kur susikaupia žmogaus sveikatai kenksmingos dujos, kurių negalima pašalinti natūralios ar priverstinės ventiliacijos pagalba, būtina naudoti žarnines dujokaukes, žarnos galas turi būti neuždujintoje aplinkoje.
21. Dirbant aplinkoje, kur susikaupia žmogaus sveikatai kenksmingi aerozoliai ir dulkės, būtina naudoti respiratorius.
22. Negalima dirbti prastai apšviestose darbo vietose. Bendrojo apšvietimo (pastovaus ar laikinojo) instaliacija turi būti įrengta pagal elektros įrenginių įrengimo taisykles. Darbo vietų pavojingose patalpose apšvietimui naudojami kilnojami šviestuvai turi būti su apsauginiu tinkleliu ir ne aukštesnės kaip 50 V įtampos, o labai pavojingose patalpose ir lauke – ne au
ukštesnės kaip 12 V įtampos.
23. Darbams pavojingoje gaisro ar sprogimo atžvilgiu aplinkoje bei labai pavojingose patalpose, objektuose ir požeminiuose statiniuose turi būti išduotas raštiškas nurodymas, brigada turi išklausyti specialųjį instruktavimą.
24. Atlikti visus elektros montavimo bei remonto darbus srovinėse dalyse arba arti jų, prijungti ir atjungti laidus ar kabelius veikiančiuose didesnės kaip 50 V įtampos elektros įrenginiuose leidžiama tik išjungus įtampą ir atjungus įrenginį.
25. Dirbant naudoti tik išbandytas ir patikrintas individualias ir kolektyvines apsaugos priemones.

ELEKTRO MONTUOTOJO VEIKSMAI PRIEŠ DARBO PRADŽIĄ

1. Prieš darbo pradžią elektromontuotojai privalo apsivilkti spec. drabužius, užsidėti apsauginius šalmus, paruošti kitas individualios apsaugos priemones bei darbui reikalingus įrankius, patikrinti jų tvarkingumą.
2. Apžiūrėti darbo vietą, pašalinti iš jos darbui trukdančius daiktus, išlaisvinti takus. Duobes, kanalus, angas uždengti skydais arba aptverti. Kur to reikia, iškabinti atitinkamus plakatus bei įspėjamuosius ženklus.
3. Apžiūrėti darbui reikalingas paaukštinimo priemones, įsitikinti ar jos tvarkingos.
4. Gauti darbo užduotį, susipažinti su darbų vykdymo dokumentacija (darbų vykdymo projektu, technologine korta, darbų vykdymo instrukcija ir kt.).
5. Jeigu darbai bus vykdomi veikiančiame objekte, be bendrųjų saugos priemonių, reikia atsižvelgti ir į objekto technologinio proceso ypatumus. Turi būti parengtos konkrečios priemonės, užtikrinančios būtiną darbų saugą elektromontuotojams ir veikiančio objekto darbuotojams.
6. Prieš darbų pradžią veikiančiuose elektros įrenginiuose turi būti įvykdytos saugos taisyklių eksploatuojant elektros įrenginius numatytos organizacinės ir techninės priemonės.

ELEKTROMONTUOTOJO VEIKSMAI DARBO METU

1. Kiekvienas elektromontuotojas privalo atlikti tik jam pavestą darbą.
2. Dirbant pavestus darbus, būtina tiksliai laikytis darbo brėžinių, technologinio reglamento ir darbų saugos taisyklių bei instrukcijų reikalavimų.
3. Vykdant kabelių tiesimo darbus, reikia laikytis šių taisyklių:
3.1. jėgos kabelių tiesimo darbus montuotojai privalo atlikti užsimovę darbines pirštines;
3.2. kabelių būgnai iš transporto priemonių turi būti iškraunami mechanizmų pagalba;
3.4. tempiant kabelį per angas sienose, perdengimuose, elektromontuotojai privalo būti abiejose angos pusėse;
3.5. tempdami kabelį per angas sienose, perdengimuose, per vamzdį, elektrmontuotojai privalo rankas laikyti ne arčiau kaip 1 m iki angos ar vamzdžio galo;
3.6. tempiant kabelį mechanizuotai, draudžiama kabelį liesti rankomis trasoje ir žmonėms būti tranšėjoje. Bet kokius kabelio pataisymus atlikti tik pilnai sustabdžius tempimo mechanizmą ir atlaisvinus tempimo lyną;
3.7. klojant kabelius draudžiama būti vidinėje pusėje kabelio tempimo atžvilgiu;
3.8. perklojant veikiančius kabelius, jie turi būti atjungti ir įžeminti, movos patikimai pritvirtintos prie lentos.
4. Dirbant su litavimo lempa privalu laikytis tokių reikalavimų:
4.1. naudoti tik numatytą eksploatavimo instrukcijoje kurą;
4.2. nepilti kuro į degančią lempą;
4.3. lempos bakelio neperpildyti;
4.4. jeigu lempa pradeda praleisti orą ar kurą, darbus nutraukti.
5. Jeigu montavimo ar remonto darbai atliekami nuo teleskopinio bokštelio, reikia laikytis šių taisyklių:
5.1. bokštelis turi būti pastatytas lygioje vietoje, jo atramos turi būti nuleistos ir užtvirtintos;
5.2. būtina prisirišti apsaugos diržo stropu prie bokštelio aptvaro;
5.3. draudžiama lipti ant bokštelio aptvarų ir sėdėti ant jų;
5.4. kiekviename bokštelio krepšyje gali būti tik vienas žmogus.
6. Jeigu reikia remontuoti ar keisti naujomis veikiančios elektros instaliacijos arba kabelių atkarpas, remontuoti veikiančius elektros įrenginius, darbai turi būti atliekami pagal nurodymą arba pavedimą, įvykdžius šias technines priemones:
6.1. įtampos šaltinio išjungimas;
6.2. remontuojamos ar keičiamos elektros tinklų atkarpos, elektros įrenginio atjungimas;
6.4. įtampos nebuvimo patikrinimas;
6.5. įžeminimas ir plakatų “ĮŽEMINTA” iškabinimas;
6.6 darbo vietos paruošimas.
7. Darbo vietų paruošimui turi būti taikomos šios priemonės:
7.1. darbo vietos aptvėrimas;
7.2. darbo vietos ribų ir kitų pavojingų zonų paženklinimas darbų saugos įspėjančiais ženklais arba plakatais “STOK! ĮTAMPA”;
7.3. saugių atstumų tarp dirbančiųjų ir įtampą turinčių srovinių dalių užtikrinimas;
7.4. dirbant iki 1000 V įtampos įrenginiuose, kai neįmanoma uždėti kilnojamų įžemiklių, būtina iš visų darbo vietos pusių, iš kur gali būti paduota įtampa, uždėti intarpus arba širmas.
8. Baigus darbus, darbo vieta sutvarkoma šiuo nuoseklumu:
8.1. atjungiami kilnojamo įžemiklio galai nuo srovinių dalių;
8.2. nukabinamas plakatas “ĮŽEMINTA”;
8.3. atjungiamas kilnojamo įžemiklio galas nuo “žemės”;
8.4. nuimami laikini aptvarai, darbo vietos ir pavojingų zonų aptvėrimai;
8.5. plakatai ,,NEJUNGTI ! ĮRENGINIUOSE DIRBAMA’’ įtampos išjungimo ir atjungimo vietoje paliekami tol, kol nustatyta tvarka nebus apiformintas visiškas darbų užbaigimas nurodyme arba pavedimų žurnale.

ELEKTROMONTUOTOJO VEIKSMAI AVARINIAIS (YPATINGAIS) ATVEJAIS

1. Įvykus nelaimingam atsitikimui, elektromontuotojas privalo nedelsdamas suteikti pirmąją pagalbą nukentėjusiam, pranešti apie nelaimingą atsitikimą darbų vykdytojui arba darbų vadovui, o jei jų nėra – elektros ir automatikos tarnybos vadovams, ir, jeigu reikia, iškviesti greitąją medicinos pagalbą.
2. Įvykio vieta ir įrenginių būklė, iki nelaimingas atsitikimas bus pradėtas tirti, turi išlikti tokios, kokios buvo nelaimingo atsitikimo metu, o jeigu tai kelia pavojų aplinkinių darbuotojų sveikatai ar gyvybei, galima daryti tik būtiniausius pakeitimus ir įforminti juos aktu.
3. Pastebėjus elektros srovės traumuojamą žmogų, reikia kuo greičiau atpalaiduoti jį nuo srovinių dalių. Pirmiausia būtina atjungti tą įrenginio dalį, kurią liečia veikiamas srovės žmogus, išjungiklio, kirtiklio ar kito atjungiančio aparato pagalba. Jeigu įrenginio greit išjungti neįmanoma, iki 1000 V įrenginiuose nukentėjusįjį galima atpalaiduoti nuo srovinių dalių bet kuriuo sausu, nelaidžiu daiktu, atitraukti už sausų drabužių, perkirsti laidus ir pan. Virš 1000 V įrenginiuose atpalaiduoti nukentėjusįjį nuo įtampą turinčių srovinių dalių galima tik išbandytomis, šiai įtampai skirtomis apsaugos priemonėmis (izoliacinės lazdos, replės), mūvint dielektrines pirštines ir apsiavus botus. Negalima pamiršti apie žingsnio įtampos pavojingumą, jei įtampą turinti srovinė dalis guli ant žemės. Atpalaidavus nukentėjusįjį nuo srovės, reikia jį išnešti iš pavojingos zonos.
4. Jeigu nukentėjusysis nuo elektros srovės poveikio ar kitų traumų lėtai trūkčiodamas kvėpuoja arba visai nebekvėpuoja, reikia kuo skubiau daryti dirbtinį kvėpavimą ir išorinį širdies masažą. Net ir tuo atveju, kai nukentėjusysis nerodo jokių gyvybės ženklų, negalima jo laikyti mirusiu. Reikia toliau tęsti gaivinimo darbą iki atvyks gydytojas.
5. Jeigu dirbantysis lengvai susižeidė, bet žaizda kraujuoja, reikia sustabdyti kraujavimą tvarsčiu, žaizdos pakraščius patepti jodo tirpalu, aprišti žaizdą steriliu bintu. Smarkiai kraujuojant, reikia suspausti kraujagysles pirštais, timpa ar bandažu.
6. Lūžimų, išnirimų, raiščių patempimo ir kitų panašių traumų atvejai, reikia naudoti įtvarus arba paprasčiausius stangrius daiktus, kurie atsargiai pakišami po traumuota kūno dalimi ir sutvarstomi kartu su ja.
7. Jei dirbantysis krisdamas susimušė galvą arba gavo smūgį į galvą, reikia nukentėjusįjį paguldyti ant nugaros, glaudžiai (esant žaizdai – steriliai) aprišti, ant galvos uždėti šaltą kompresą ir sudaryti jam ramybės sąlygas, kol atvyks gydytojas.
8. Teikiant pagalbą nukentėjusiam nuo ugnies, garų, karštų daiktų ir medžiagų, elektros lanko poveikio, negalima jo odos liesti rankomis ar tepti kokiais nors tepalais, alyvomis, vazelinu, barstyti geriamąja soda ir pan. Negalima prapjauti pūslių, šalinti prilipusios prie nudegimo vietos mastikos, kanifolijos ar kitokių smalingų medžiagų. Jei pakenkti nedideli plotai, pakenktą vietą reikia aprišti sterilia medžiaga. Apdegus akis, reikia dėti ant akių šaltus boro rūgšties tirpalo pavilgus (1/2 arbatinio šaukštelio rūgšties 200 ml vandens) ir nedelsiant gabenti nukentėjusįjį pas gydytoją.
Esant sunkiems ir gausiems nudegimams, nukentėjusįjį suvynioti į švarų audinį, šiltai apkloti, pagirdyti šilta arbata ir suteikti ramybę, kol atvyks gydytojas. Esant šoko požymiams, reikia duoti jam išgerti 15-20 valerijono lašų.
Esant cheminiams nudegimams, nudegintą vietą nedelsiant reikia 15-20 min. plauti greitai tekančio šalto vandens srove ir čiaupo ar kibiro, po to dėti pavilgus su atitinkamais neutralizuojančiais tirpalais.
9. Jeigu bet kuris elektromontuotojas pastebėjo savo aplinkoje kylantį gaisrą, jis privalo nedelsiant iškviesti ugniagesius ir pradėti gesinti gaisrą turimomis priemonėmis kartu su kitais objekto darbuotojais, išjungti įtampą, pranešti padalinio vadovui ar budinčiam.
ELEKTROMONTUOTOJO VEIKSMAI BAIGUS DARBĄ

1. Baigęs darbą elektromontuotojas privalo:
1.1. naudotus elektrifikuotus mechanizmus ir elektros įrankius išjungti iš elektros tinklo, nuvalyti;
1.2. surinkti ir nuvalyti naudotus darbo įrankius, individualiosios apsaugos priemones, nepanaudotus elektrotechninius ir kitokius gaminius ir padėti juos į saugojimo vietą.
1.3. sutvarkyti darbo vietą, pašalinti susikaupusias atliekas ir šiukšles;
1.4. patikrinti ar nepalikta įjungtų elektros prietaisų;
1.5. patikrinti ar darbo vietoje nėra kitų veiksnių, galinčių sukelti gaisrą;
1.6. uždaryti paskirstymo spintų ir dėžių duris; uždėti darbo metu nuimtus apsauginius skydelius ir saugos gaubtus;
2. Apie darbo metu pastebėtus trūkumus, darbų saugos pažeidimus būtina pranešti meistrui, darbų vadovui arba bet kuriam administracijos – technikos personalo asmeniui.

Sutartinių žymėjimų reikšmės:
1) Normaliai atvira kontaktų pora, jungiklis.
2) Komutacinio įtaiso uždara kontaktų pora.
3) Perjungiklis su nutraukimu.
4) Dviejų krypčių perjungiklis su tarpine padėtimi.
5) Išsijungiantis vėliau negu kiti kontaktai.
6) Normaliai atvira kontaktų pora, jungiklis jungiantis kontaktų pora.
7) Komutacinio įtaiso uždara kontaktų pora jungianti dviguba kontaktą.
8) Kontaktoriaus atviri uždari kontaktai (vienpoliai).
9) Jungtuvas.
10) Skyriklis.
11) Galios skyriklis.
12) Savajame grįžtantis kontaktas sujungiantis skiriantis
13) Lėtinantis kontaktas sujungiantis.
14) Sujungiantis su lanko gesinimu.
15) Kontaktas su automatinių grįžimų persikrovus.
16) Perjungėjas grįžtantis sujungiantis skiriantis.
17) Normaliai atviras sujungiantis kontaktas su uždelsimų sudirbant, grįžtant, suveikiant ir grįžtant.
18) Normaliai uždaras skiriantis kontaktas su uždelsimų grįžtant, suveikus, suveikus ir grįžtant.
19) Sujungiamasis mygtukas.
20) Šiluminis kontaktas skiriantis.
21) Vienos krypties (vienpolis šešių padėčių perjungiklis).
22) Perjungėjas su kontaktų sujungimo lentele.
23) Kontaktoriaus valdymo raktas be neutralios padėties.
24) Kontaktoriaus valdymo raktas su neutralia padėtimi.
25) Kištukine jungtis.
26) Išardomas sujungimas.
27) Neišardomas sujungimas.
28) Kontaktų sujungimas.

Elektromagnetinės pavaros (relės).

1) Kontaktoriaus ritė.
2) Elektromagnetinė pavara su dviem ritėmis.
3) Su dvejomis priešpriešinėmis ritėmis.
4) Su vienu atsišakojimų.
5) Trijų fazių ritė.
6) Uždelsianti relės apviją atjungta.
7) Uždelsianti relės apviją įjungta.
8) Rite su mechanine blokiruotę.
9) Dirbanti su pagreitinimų suveikiant.
10) Su pagreitinimų suveikiant ir atleidžiant.
11) Lėtinanti suveikiant.
12)
13) Lėtinanti atjungiant.
14)
15) Šiluminės relės kaitinimo elementas.

Nr 2
JĖGOS KABELIŲ MARKĖS IR NAUDOJIMO SRITYS
Kabelio markė Naudojimo sritys
ACB, CB Žemėje ir sienomis pastato išorėje, kur galimi mechaniniai poveikiai.

AB, AAB Žemėje ir sienomis pastato išorėje, kur galimi mechaniniai poveikiai.

CK, CP,
ACBG,
AABG Normaliose patalpose, taip pat sausuose ir drėgnuose kanaluose ir tuneliuose, kurie yra aukščiau arba žemiau gruntinio vandens lygio, ir tuomet, kai į juos gali patekti gruntinio vandens.
CBG, ABG

Normaliose patalpose ir tuneliuose.

AG, AAG,
ASG, SG
SBG, SA Drėgnuose sprogimo atžvilgiu nepavojinguose patalpose, tuneliuose, kur nėra apvalkalą ardančių garų, dujų ir rūgščių.
AB, ABG

Blokuose.

STG kai kabelio atkarpos ilgis iki 50m, leidžiam
SG

Vertikaliose ir stataus šlaito kabelinės trasos ruožuose.

ASBV,
ASBVG,
AOSBV,
SBV, ABV,
SBGV,
OSBV,
AABV,

Patalpose, tuneliuose, kanaluose ir iš dalies žemėje žemiau arba aukščiau gruntinio vandens lygio.

AŠV, AAŠV

Normaliose patalpose.

VRG, VRBG,
NRG,
SRBG, VRG

Drėgnuose ir labai drėgnuose patalpose.

VRBG, SRD,
SRG, SPRG,

Patalpose, kuriose yra gailiųjų garų ir dujų.

VRG, NRG,
VRBG

Gaisro atžvilgių pavojingose patalpose, kur būna daug žmonių, statiniuose, kur laikomos brangenybės.

SRA, SRG,
SRV, VRB,
SRG, VRG,
SRBG, SRPG,
VRBG,
SRBG,
VRBG,

Sprogimo atžvilgiu pavojinguose patalpose, kuriose leidžiama įrengti elektros įrenginius.

KABELIŲ IR LAIDŲ GALŲ PARUOŠIMAS

Paveikslėlyje pavaizduoti daugiavielių laidų galų paruošimas varžtinėms gnybtams.
Požeminės linijos tiesiamos miestuose ir pramonės įmonių teritorijose. Požeminėms linijoms vartojami kabeliai. Kabelis sudarytas iš srovinių gyslų, izoliacijos, sandaraus apvalkalo ir išorinės apsauginės dangos. Kabelio gyslos gaminamos iš aliuminio arba vario. Gyslų skerspjūvis būna skritulio arba jo išpjovos formos. Kabelių gyslų skerspjūviai nuo 1 iki 240 mm. Vardinė kabelio įtampa iki 35 kW.
Kabelių markėse raidėmis žymimos gyslų, apvalkalo medžiagos ir apsaugines dangos tipas. Aliumininė gysla žymima raide A, kuri markėje yra pirmoji. Varinė gysla nežymima jokia raide. Apvalkalo medžiaga žymima šiomis raidėmis: C – švinas, A – aliuminis, B – kabelis turi plieninių juostų šarvą.
Kabelių galai sujungiami švininėmis arba ketinėmis kabelių movomis, kurios pripilamos kabelinės masės. Kabelių prijungiamų prie mašinų, transformatorių, aparatų, galai įdedami į plienines kabelių galines movas, pripiltas bituminės masės, arba galuose vietoj movų padaromos sausosios galūnės.
Laidas – tai metalinis elektros srovės laidininkas, susidedantis iš vienos arba kelių srovinių gyslų. Srovinė gysla būna iš vienos vielos arba kelių susuktų vielelių (daugiavielė). Jos būna aliumininės arba varinės. Laidų srovinių varinių gyslų skerspjūviai: 0.5; 1; 1.5; 2.5; 4; 6; 10; 16; 25; 35; 50; 70; 95; 120; 150; 185; 240; 300; 400; 500; 800 mm. Srovinės aliumininės gyslos gaminamos pagal aukščiau surašytą standartinių skerspjūvių skalę, tik prasidedanti nuo 2.5 mm.
Montuojant elektros instaliaciją ir kabelines linijas, laidai ir kabelių gyslos sujungiamos, atšakos prie jų prijungiamos, įžeminimo laidininkai prijungiami prie švininių arba aliumininių kabelio apvalkalų litavimo būdu. Lituojama įvairiais lydmetaliais naudojant litavimo tepalus ir fliusus.
Plačiausiai vartojami litavimo tepalai: Mosenergo, Mosenergo CLV, Lenenergo.
Plačiausiai vartojami lydmetaliai: POS-90, POS-61, POS-50, POS-40, POS-18, POS-4.
Lydmetaliai kabelių ir laidų aliumininėms gysloms lituoti: CA-15, CKO, CMO, P150A, P170A, P200A, P300A, A.
Plačiausiai vartojami fliusai, skirti aliuminiui lituoti ir suvirinti: KM-1, AF-4A, BAMI (Pastaba: fliusai naudojami tirštos pastos pavidalo. Pasta gaunama įpilus į 100 g miltelinio fliuso 35 g vandens).

Išvados:
Šios praktikos metu susipažinau ir išanalizavau medžiagą, susijusią su laidais ir kabeliais. Ši praktika naudinga tuo, kad jos metu susipažinau su kabelių ir laidų markėmis, jų naudojimo sritim, ką reiškia kabelių žymėjimo elementų reikšmės. Išanalizavus jų paskirtį, išsiaiškinau kabelių instaliaciją, kokios naudojamos medžiagos kabelių galų paruošimui.

Nr 3.
Gręžimo staklių valdymo pulto schema

Nuo trumpo jungimo yra įjungti saugikliai. Nuspaudus „STOP“ jungiklį ir jeigu neatsijungia kontaktorius, paspaudžiam mygtukus „PIRMYN“, „ATGAL“, šiuo būdu patikrinam ar mechaniškai neužsikirtę. Jei užsikirtę reikia atjungti Tripolį jungiklį ir pajudinti, kad atšoktų.
Schemą sujungėm ir išbandėm be apkrovos, ir su apkrovą.
Paspaudus pirmą paleidimo mygtuką, per uždarus blokkontaktus, pirma ritė gauna įtampą ir suveikia magnetinis, nes užsiblokuoja atviri blokkontaktai. Ir tuomet pirmas magnetinis veikia. Paspaudus jungiklį „STOP“ nutraukiama antros fazinės įtampos galas ir todėl magnetinis atsijungia. Lygiai taip pat veikia ir antras magnetinis.

Kad nesusijungtų magnetiniai abu iš kart, pirmojo magnetinio įtampa paleidžiama per antrojo magnetinio uždarus blokkontaktus.

Išvados:
Šios praktikos metu susipažinau su kontaktinių valdymo įrenginiais ir jų savybėmis. Naudojantis techninę dokumentaciją sudariau gręžimo staklių valdymo pulto schemą, ją nubraižiau, išanalizavau naudojamų įrenginių paskirtį ir panaudojimo ypatumus. Braižant schemą buvo taikoma elektros įrenginių sutartiniai žymėjimai. Šios praktikos metu buvo taikoma geriausi elektros grandinių apsaugos būdai.
Ši praktika buvo naudinga, kadangi susipažinau su įvairių elektros variklių paleidimo, stabdymo ir reversavimo schemų ypatumais. Sudariau, išanalizavau ir nubraižiau gręžimo staklių valdymo pulto schemą. Schema išbandyta numatant apsaugą nuo trumpo sujungimo, įjungiant ją į tinklą be apkrovos ir su apkrova.

Nr 6
Asinchroninio variklio paleidimo viena kryptimi su apsauga nuo perkrovų schema

Šiluminė relė – kaitinimo elementas, jungiamas nuosekliai su variklio apvija. Srovė tekėdama pro kaitinimo elementą jį įkaitina. Šiluma, kuri spinduliuoja, elemento paviršius įkaitina bimetalinę plokštelę. Pastaroji įsilenkdama nuspaudžia svirtelę, kuri spyruoklės veikiama nutraukia kontaktorius, esančio ritės grandinėje kontaktą. Po to kontaktoriaus ritės apvija srovė neteka ir variklio jėgos grandinė nutraukiama.
Patikrinus visą schemą ji suveikė, gedimų nebuvo.
Išvados:
Šios praktikos metu susipažinau su kontaktinių valdymo įrenginiais ir jų savybėmis. Naudojantis techninę dokumentaciją sudariau asinchroninio variklio paleidimo viena kryptimi su apsauga nuo perkrovų schemą, ją nubraižiau, išanalizavau naudojamų įrenginių paskirtį ir panaudojimo ypatumus. Braižant schemą buvo taikoma elektros įrenginių sutartiniai žymėjimai. Šios praktikos metu buvo taikoma geriausi elektros grandinių apsaugos būdai.
Ši praktika buvo naudinga, kadangi susipažinau su asinchroninio variklio paleidimu viena kryptimi. Sudariau ir nubraižiau jos schemą, kurioje yra numatyta apsauga panaudojant šiluminę relė. Praktikos metu išanalizavau šiluminės relės sandarą ir jos veikimo principą. Sujungus schemą buvo išbandyta variklio ir šiluminės relės veikimas. Patikrinimo metu jokių gedimų nepastebėta.

Nr 8
Dviejų kambarių buto instaliacijos schema

Viename iš kambarių yra trijų lempų šviestuvas. Kad būtu galima reguliuoti kiek lempų įjungti šiame šviestuve, kaip parodyta schemoje, prie pirmos paskirstymo dėžutės prijungiamas dvipolis jungiklis ir trijų lempų šviestuvas. Tokiu būdu pirmuoju jungikliu užsidegs dvi lempos, antruoju jungikliu užsidegs viena lempa.
Prieškambario apšvietimo lemputė yra valdoma dviems jungikliais: pirmasis jungiklis prie įėjimo durų, antras jungiklis tolimiausiam kambary. Kaip parodyta schemoje antroje paskirstymo dėžutėje pajungta viena lemputė su jungikliu, o tolimiausiam kambaryje pajungtas dėžutė iš kurios išeina dvipolis jungiklis ir vienos lempos šviestuvas. Vienas dvipolio jungiklis užgesina arba uždega prieškambario lemputę. O kitas dvipolio jungiklio mygtukas uždega antro kambario šviestuvą.
Schemoje panaudotos detalės:
o Du dvipoliai jungikliai;
o Du vienpoliai jungikliai;
o Trys paskirstymo dėžutės: VDE 0606;
o Trijų lempų šviestuvas;
o Du vienos lempos šviestuvai;
o Panaudotas firmos NK Keila Cables markės 1,5 mm2 kabelis.

Išvados:
Šios praktikos metu susipažinau su kontaktinių valdymo įrenginiais ir jų savybėmis. Naudojantis techninę dokumentaciją sudariau dviejų kambarių buto instaliacijos schemą, ją nubraižiau, išanalizavau naudojamų įrenginių paskirtį ir panaudojimo ypatumus. Braižant schemą buvo taikoma elektros įrenginių sutartiniai žymėjimai. Šios praktikos metu buvo taikoma geriausi elektros grandinių apsaugos būdai.
Ši praktika yra labai naudinga, kadangi per ją įgytas žinias galima panaudoti kasdieniniam gyvenime. Praktikos metu susipažinau su dviejų kambarių buto instaliavimo būdais, juos išanalizavau, sudariau ir nubraižiau schemą. Pagal praktikos užduotį, vienam kambarį įrengta dvipolis jungiklis su trijų lempų šviestuvu, kitame kambaryje įrengtas dvipolis jungiklis su vienos lempos šviestuvu, o prieškambaryje vienos lempos šviestuvas su dviem atskirais jungikliais, vienas iš jų yra tolimiausiam kambary. Schema buvo sėkmingai sujunkta ir išbandyta.

Nr 9
Aliuminių bei varinių laidų suvirinimo anglinių elektrodų įrenginio schema

Pirmoje schemoje parodytas aliuminių laidų virinimo įrenginio schema.
Prijungiam 220 V įtampą prie transformatoriaus, kuris žemina įtampą iki 12 V. Prie transformatoriaus 12 V laido galų prijungiam laikiklį, kuriame yra anglies elektrodas, o prie kito laido galo prijungtas gnybtas. Laidas, kuris su gnybtu prijungtas prie virinamų laidų, o laikiklis su angliuku sukontaktavus virinamus laidus pradeda lydytis aliuminius laidus.
Laidų suvirinimo angliniu elektrodu technologija:
1) Kabelio galus paruošti suvirinimui:
a) Nuvaloma nuo galų izoliacija.
b) Nuriebinti apnuogintus galus benzinų arba acetonu.
2) Užmaunama ant abiejų nuvalytų kabelio galų sujungiančia forma (anglies arba plieno) susidedančia iš dviejų pusių, ją sujungiame plienine apkaba arba vielą.
3) Ant nuvalyto nuo izoliacijos kabelio galų užmaunamas aušintuvas.
4) Aušintuvą suveržiame elektrolaidžio apkaba.
5) Laido galai einantis nuo elektrodo laikiklio ir aušintuvo pajungiami prie suvirinimo transformatoriaus su antrine įtampą 12 V.
6) Padengti kabėlio paruoštus suvirinimui galus fliusų KTI-120.
7) Suvirinant prispaudžiame anglini elektrodą prie kabelio galo ir laikome tol kol jis įkais ir pradės lydytis.
8) Išlieto perstumiant elektrodą kabelio galus išlydome visas gijas ir į išlydį įkišame sutepta fliusų pridėtini aliuminini virbalą.
9) Kai metalas atauš nuo suvirintos kabelio vietos nuimama formą ir aušintuvas su elektrolaidžių, o suvirinta vieta išvaloma nuo šlako ir likusio fliuso.

Šitaip suvirinti gyslų galai patepami fliusu ir sudedami į horizontalią jungiamąją arba atšakinę lovelinę formą. Iš abiejų formos pusių ant gyslų, nuo kurių nuvalyta izoliacija, uždedami aušintuvai, jie prijungiami prie suvirinimo transformatoriaus.
Paeiliui liečiant elektrodu, išlydomi suvirinamų gyslų galai, paskui į formą įkišamas fliusu apteptas pridėtinio aliuminio strypelis, kuris išsilydo. Virinama tol, kol aliuminio lydalo pripildoma visa forma ir formos viršuje susidaro aliumininio lydalo 1-2 mm aukščio iškilas. Nuimama forma ir aušintuvai, dilde apdildoma suvirinta siūlė, nulakuojama asfaltiniu arba gliftaliniu laku, izoliojama, po to nulakuojama izoliacija.

Antroje schemoje parodytas varinių laidų virinimo įrenginio schema.
Prijungiam 220 V įtampą prie transformatoriaus, kuris žemina įtampą iki 36 V. Prie transformatoriaus 36 V laido galų prijungiam laikiklį, kuriame yra anglies elektrodas, o prie kito laido galo prijungtas gnybtas. Laidas, kuris su gnybtu prijungtas prie virinamų laidų, o laikiklis su angliuku sukontaktavus virinama labai trumpu sulietimu, priklausomai nuo varinių laidų storio. Tokiu būdu variniai laidai susilydo.
Varinių laidų paruošimas virinimui toks pat, kaip ir aliuminio tik vietoj aliuminio naudojamas varis ir didesnė įtampa.
Išvados:
Šios praktikos metu susipažinau su kontaktinių valdymo įrenginiais ir jų savybėmis. Naudojantis techninę dokumentaciją sudariau aliuminių bei varinių laidų suvirinimo anglinių elektrodų įrenginio schemą, ją nubraižiau, išanalizavau naudojamų įrenginių paskirtį ir panaudojimo ypatumus. Braižant schemą buvo taikoma elektros įrenginių sutartiniai žymėjimai. Šios praktikos metu buvo taikoma geriausi elektros grandinių apsaugos būdai.
Ši praktika naudinga tuo, kad jos metu susipažinau su aliuminio ir varinio laidų paruošimu virinimui ir jų virinimo ypatumais. Praktikos metu išanalizavau, sudariau ir nubraižiau aliuminių ir varinių laidų virinimo įrenginio schemą.
Nr 10
Liuminescencinių lempų uždegimo schemos

Vienos liuminescencinės lempos uždegimo schema: 1 droselis; 2 kondensatorius; 3 lempa; 4 paleidiklis.
Lempos yra nuosekliai sujungiama su induktyvine varža (droseliu), kuri pakelia įtampą lempas uždegant, taip pat stabilizuoja srovę lempai degant. Liuminescencinė lempa užsidega įkaitinus jos katodus. Tai atlieka automatinis įtaisas – paleidiklis. Tai nedidelė stiklinė kolba, kurioje įdėti du paprastai nesujungti elektrodai. Vienas elektrodų pagamintas iš bimetalinės juostos. Kai lempa įjungiama tarp paleidiklių elektrodų, veikiant tinklo įtampai, praretinta neono aplinkoje, kurio pripildyta paleidiklio kolba, atsiranda žėrintis išlydis. Įkaisdamas nuo šilumos, kurį išskiria žėrintis išlydis, bimetalinis elektrodas išsilenkia ir paleidiklio elektrodai susijungia trumpai, o pagrindiniai lempos katodai įšyla. Kadangi tuo metu paleidiklyje nėra išlydžio, jo elektrodai ataušta ir kontaktas automatiškai nutraukiamas. Tuo metu į įkaitusius lempos katodus patenka įtampos impulsas, atsiradęs dėl droselio varžos saviindukcijos.

Dviejų liuminescencinių lempų įjungimo schema: 1 – 3 droselis; 2 kondensatorius; 4 lempos; 5 paleidiklis.
Išvados:
Šios praktikos metu susipažinau su kontaktinių valdymo įrenginiais ir jų savybėmis. Naudojantis techninę dokumentaciją sudariau liuminescencinių lempų uždegimo schemas, jas nubraižiau, išanalizavau naudojamų įrenginių paskirtį ir panaudojimo ypatumus. Braižant schemas buvo taikoma elektros įrenginių sutartiniai žymėjimai. Šios praktikos metu buvo taikoma geriausi elektros grandinių apsaugos būdai.
Ši praktika, buvo naudinga tuo, kad susipažinom ir išanalizavom įvairių liuminescencinių lempų uždegimo būdus. Praktikos metu sujungėm ir nubraižėm vienos ir dviejų liuminescencinių lempų schemas. Sujungtus schemas bandymo metu stebėjau, kaip užsidega lempos.

Nr 11
Trifazio variklio jungimas į vienfazį schema

Imam trifazį variklį, kuriame iš variklio statoriaus išvedami šeši išvadai: trys fazių pradžios ir trys fazių galai. Pasižymim fazių pradžias: C1,C2,C3, o galai C4, C5, C6. Jungiant į vienfazį tinklą variklio galai jungiasi trikampiu, pirmos fazės galas sujungiamas su antros fazės pradžia, antros fazės galas sujungiamas su trečios fazės pradžia, o trečios fazės galas sujungiamas su pirmos fazės pradžia.

Variklis yra dviejų 2,2 KW galingumo, jo apsukos 1400 apsuk /min. Kad jis veiktų prie vienfazio tinklo reikia prijungti darbinį kondensatorių į variklio apvijas šešiasdešimt mikro paradų talpos, o paleidimo kondensatorius 230 mikro paradų talpos.
Išvados:
Šios praktikos metu susipažinau su kontaktinių valdymo įrenginiais ir jų savybėmis. Naudojantis techninę dokumentaciją sudariau trifazio variklio jungimas į vienfazį schemą, ją nubraižiau, išanalizavau naudojamų įrenginių paskirtį ir panaudojimo ypatumus. Braižant schemą buvo taikoma elektros įrenginių sutartiniai žymėjimai. Šios praktikos metu buvo taikoma geriausi elektros grandinių apsaugos būdai.
Ši praktika naudinga tuo, kad turint variklį ir neturint reikiamos elektros srovės, variklį galima pritaikyti prie esamos srovės neprarandant daug jo galios. Praktikos metu išanalizavau ir sudariau trifazio variklio jungimą į vienfazį schemą. Kad variklis pasileistu ir geriau veiktų parinkom tinkamus kondensatorius. Nustatėme, kad paleidimo kondensatorius kelis kartus didesnis už darbinį kondensatorių.
Nr 5
Trifazio įvadinio skydelio sujungimo schema

Sumontavom trijų fazių įvadinį skydelį. Skydelyje yra keturlaidžio indukcinio aktyviosios elektros energijos skaitiklis ir pavaizdavom tiesioginio įjungimo schemą. Prie jo prijungiam elektros 2 kW variklį. Su nuosekliai prijungtu ampermetru išmatavom variklio apkrovos srovę. Ampermetras parodė: 1,4 A. Ir fiksavom skaitiklio parodymus.
Per valandą elektros variklis sunaudojo 2 kW elektros energijos, tai buvo užfiksuota skaitiklio parodymuose.

Išvados:
Šios praktikos metu susipažinau su kontaktinių valdymo įrenginiais ir jų savybėmis. Naudojantis techninę dokumentaciją sudariau trifazio įvadinio skydelio sujungimo schemą, ją nubraižiau, išanalizavau naudojamų įrenginių paskirtį ir panaudojimo ypatumus. Braižant schemą buvo taikoma elektros įrenginių sutartiniai žymėjimai. Šios praktikos metu buvo taikoma geriausi elektros grandinių apsaugos būdai.
Ši praktika buvo naudinga, kadangi susipažinau su trifazio įvadinio skydelio sujungimo būdais, sudariau ir nubraižiau jos schemą. Sumontavus ir prijungus schemą stebėjau ir fiksavau skaitiklio parodymus. Pagal užfiksuotus skaitiklio parodymus nustačiau apkrovos galią ir srovę.

Nr 4
Vienfazio įvadinio skydelio sujungimo schema

Sumontavom įvadinį skydelį pagal schemą, nulinį laidą prijungiam prie korpuso, o fazinį laidą prijungiam prie automatinio jungiklio su šiluminiu atkabikliu ir šilumine apsauga. Per jungiklį srovė teka į skaitiklį. Už skaitiklio prijungiam apkrovą ir fiksavom skaitiklio parodymus.
Buvo prijungta 1000 V apkrova. Išmatavom srovę su nuosekliai prijungtu ampermetru.
Ampermetras parodė 4,54 A srovę.

P 1000 V
P = U * I iš čia: I = — = ——— = 4,54 A

U 220 V

Per valandą skaitiklis parodė, kad sunaudojo 1 kW energijos.

Išvados:
Šios praktikos metu susipažinau su kontaktinių valdymo įrenginiais ir jų savybėmis. Naudojantis techninę dokumentaciją sudariau vienfazio įvadinio skydelio sujungimo schema, ją nubraižiau, išanalizavau naudojamų įrenginių paskirtį ir panaudojimo ypatumus. Braižant schemą buvo taikoma elektros įrenginių sutartiniai žymėjimai. Šios praktikos metu buvo taikoma geriausi elektros grandinių apsaugos būdai.
Ši praktika buvo naudinga, kadangi jos metu susipažinau su vienfazio įvadinio skydelio sujungimais, sumontavau ir nubraižiau schemą. Sumontavus ir prijungus apkrovą stebėjau, skaitiklio fiksuojamus parodymus, pagal juos nustatydamas apkrovos galią ir srovę.

Nr 7.

Per automatinį jungiklį pasiduoda įtampa į du magnetinius. Paleidimo magnetiniai sujungti priešpriešinėm fazėm. Iš pirmo paleidimo magnetinio srovė teka į šiluminės relės, o nuo šiluminių relių pajungtas variklis. Prie variklio yra greičio relė. Per kitą paleidimo magnetinį yra pajungti rezistoriai (r) ant visų trijų fazių, o jos pajungtos šiluminių relių ir variklio grandinė.
Valdymo grandinės schemoje ant valdymo grandinės ritės K1 paduota įtampa. Įtampa pereidama per ritę ir per ritės uždarą kontaktą ir iš šiluminės relės pasijungia prie paleidimo jungiklio. Paspaudus paleidimo mygtuką, įtampa pereina per stabdymo jungiklį ir magnetinis suveikia. Užsiblokavus K1 atviriems kontaktams variklis pradeda veikti ir sujungia dar vienus atvirus blokkontaktus K1, kurie įjungia B1 relė. Suveikus relei įsijungia B1 atviras kontaktas, tuomet paspaudus greičio relės (kai n > 0) jungiklis suveikia ir antras K2 paleidimo magnetinis, kuris įjungia tris rezistorius (r) ir tuomet įvyksta elektros variklio stabdymas priešpriešiniu jungimu.

Išvados:
Šios praktikos metu susipažinau su kontaktinių valdymo įrenginiais ir jų savybėmis. Naudojantis techninę dokumentaciją sudariau elektros variklio stabdymas priešpriešinio jungimo schemą, ją nubraižiau, išanalizavau naudojamų įrenginių paskirtį ir panaudojimo ypatumus. Braižant schemą buvo taikoma elektros įrenginių sutartiniai žymėjimai. Šios praktikos metu buvo taikoma geriausi elektros grandinių apsaugos būdai.
Ši praktika buvo naudinga, kadangi jos metu susipažinau su elektros variklio stabdymo priešpriešiniu jungimo būdais, išanalizavau, sumontavau ir nubraižiau schemą. Sudarant elektros variklio stabdymui schemoje buvo panaudota greičio kontrolės relė ir rezistoriai. Sujungus schemą bandymo metodu reguliavau variklio sustabdymo laiką.

Nr 12
Žibinto su judesio ir apšvietimo jutikliais prijungimo schema

Schemoje pažymėti:
1. Daviklis;
2. Žibintas;
3. Reguliatorius, nustatantis žibinto degimo laiką;
4. Reguliatorius nustatantis jautrumą per spindulio vidurį;
Daviklis yra sujungtas kabeliu (PVS 0,75 mm2 AB „Lietkabelis“). Iš daviklio išeina kabelis (rudas ir mėlynas laidas), prie kurio prijungta leputė. Taip pat daviklis kabeliu sujungtas su įtampa: nulinis laidas prijungtas prie mėlyno laido, o fazinis, t.y. raudonas sujungtas su davikliu.
Priklausomai nuo akies markės spindulių veikimo kampas būna: 120, 180 ir 360 laipsnių. Didėjant akies (daviklio) aukščiui mažėja spindulių veikimo ilgis. Geriausias daviklio veikimas, kai jis nebūna aukščiau kaip 2,5 metro aukščio.
Išvados:
Šios praktikos metu susipažinau su kontaktinių valdymo įrenginiais ir jų savybėmis. Naudojantis techninę dokumentaciją sudariau žibinto su judesio ir apšvietimo jutikliais prijungimo schemą, ją nubraižiau, išanalizavau naudojamų įrenginių paskirtį ir panaudojimo ypatumus. Braižant schemą buvo taikoma elektros įrenginių sutartiniai žymėjimai. Šios praktikos metu buvo taikoma geriausi elektros grandinių apsaugos būdai.
Ši praktika naudinga tuo, kad susipažinom ir išanalizavom žibinto judesio daviklio prijungimu, sudarėme ir nubraižėme schemą. Sujungus schemą sureguliavau ir patikrinau žibinto veikimą.

Leave a Comment