TURINYS
Turinys 2Įvadas 3Investicijų formos 3Valstybinės investicijos 4Užsienio investicijos 5Struktūriniai fondai 5Europos Sąjungos struktūriniai fondai 6Specialioji žemės ūkio ir kaimo plėtros parama (SAPARD) 13Priedas. Nacionalinių ir ES paramos programų administravimas 16Literatūra 17ĮVADASInvesticijos – tai įvairių rūšių turtinės ir intelektualinės vertybės,įdedamos į verslą ar kitus objektus ar sferas, ko pasekoje sukuriamaspelnas arba pasiekiamas koks nors socialinis efektas. Tokiomis vertybėmisgali būti: piniginės lėšos, tiksliniai bankiniai indėliai, pajai, akcijosir kiti vertybiniai popieriai, kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas,turtinės teisės, išeinančios iš autorinių teisių, patirtis, techninių,technologinių, komercinių bei kitų žinių atsipirkimas, apiformintas kaiptechninė dokumentacija, kuri yra reikalinga vienokio ar kitokio procesoorganizavimui, teisė naudotis žeme, vandenimis bei kitais resursais. Investicijų formosInvesticijos patenka į įvairias verslo ir socialines sferas įvairiomisformomis. Kad būtų galima analizuoti, planuoti bei apskaityti investicijas,jos yra klasifikuojamos pagal atskirus požymius. Pagal investicijų objektus investijos būna: ➢ daiktinės investicijos – tai lėšų įdėjimas įrengimais, prekių atsargomis bei žaliavomis. ➢ nematerialios investicijos dažnai literatūroje charakterizuojamos kaip inovacinės investicijos. Į šias investicijas patenka mokslo bei technikos pažangos investicijos, žmogiškasis kapitalas, socialinės investicijos, netiesioginė reklama. ➢ finansinės investicijos – tai investicijos į įvairius finansinius instrumentus, iš kurių didžiausią dalį sudaro investicijos į vertybinius popierius.
Pagal investicinių lėšų priklausomybę investicijos būna: ➢ privačios investicijos – tai lėšų įdėjimas į atitinkamus fizinius asmenis, įmones ar organizacijas kitų fizinių ir juridinių asmenų, kurių įstatiniame kapitale nėra valstybinio kapitalo. ➢ valstybinės investicijos – tai centrinės ir vietinės valdžios organų lėšų įdėjimas į investicinius objektus, atliekamas iš biudžetinių ir nebiudžetinių fondų bei skolintų lėšų. Tai ir kitų valstybinių įmonių bei įstaigų investicijos savo ir skolintomis lėšomis. ➢ užsienio investicijos – tai lėšų įdėjimas, atliekamas kitų
valstybių, užsienio fizinių asmenų ar įmonių ir organizacijų. ➢ bendros investicijos – tai lėšų įdėjimas, atliekamas įvairių tos ar kitos šalies subjektų. Ekonomikos mokslas ir verslo plėtros praktika įrodė, kad didžiausiąnaudą duoda lėšos, investuotos į naujausias technologijas ir intelektualųjįpotencialą. Investicijų į naują techniką ir technologijas rėmimas vykdomas pertikslines ivesticijų programas. Jų tikslas – efektyvaus, konkurencingo ūkiosukūrimas. Investicija į žmogiškuosius išteklius – bene efektyviausia iš visųinvesticijų. Lėšos skiriamos žemės ūkio mokslo tyrimo darbams,konsultavimui ir mokymui, žemės ūkio informacinei sistemai kurti.VALSTYBINĖS INVESTICIJOS Lietuvos Respublikos žemės ūkis atlieka labai svarbią ekonominę,socialinę, gamtosauginę ir etnokultūrinę funkciją, todėl yra prioritetinėūkio šaka. Dėl susiklosčiusių geopolitinių ir istorinių sąlygų Lietuvije iki šiolišliko didesnė žemės ūkio sektoriaus ekonominė bei socialinė reikšmė negukaimyninėse šalyse ir ES valstybėse. Lietuvoje, kaip ir Europos Sąjungoje bei daugelyje pasaulio šalių,žemės ūkis yra valstybės remiama ūkio šaka. Tai lemia keletas priežasčių: 1. žemės ūkio produkcijos gamintojai parduoda perteklinėje , konkurencinėje rinkoje; 2. žemės ūkio produktų paklausa yra santykinai neelastinga; 3. žemdirbiams sunku reguliuoti gamybą dėl priklausomybės nuo gamtos sąlygų ir ilgo gamybos ciklo; 4. didžiausia žemės ūkio gamybos kaštų dalis – pastovūs kaštai, kurių negalima išvengti sumažėjus gamybai; 5. kapitalo apyvarta lėta, o investicijų poreikis didelis, todėl ūkininkai ir žemės ūkio įmonės negali išsiversti be skolinto kapitalo.
Valstybė, siekdama sudaryti palankesnes sąlygas ūkininkams kurtikonkurencingus ūkius ir modernizuoti žemės ūkio įmones, dalį nacionaliniobiudžeto lėšų skitia žemės ūkiui remti. Tai tiesioginė parama žemės ūkiui.Tačiau valstybė taiko ir netiesioginės paramos priemones – mokesčiųlengvatas. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, vykdydama 1997 – 2000 metų programą,1997 m. kovo 12 d. priėmė nutarimą sudaryti… Kaimo rėmimo fondą (KRF),
likviduojant Ūkininkų rėmimo fondą, Paramos žemės ūkiui fondą ir LietuvosRespublikos paramos žemės ūkiui fondą. Buvo patvirtintos KRF lėšų naudojimo kryptys: ➢ Žemės ūkio rinkos ekonominio reguliavimo ir ūkininkų bei žemės ūkio įmonių pajamų palaikymo priemonėms įgyvendinti; ➢ Tikslinėms investicijų programoms finansuoti; ➢ Žemės ūkio mokslui, konsultavimui ir mokymui, informacinei sistemai; ➢ Žemės ūkio paskolų garantijų fondui. Pagrindinis KRF finansavimo šaltinis – valstybės biudžeto lėšos,skirtos Nacionalinei žemės ūkio programai vykdyti. Šiam tikslui kasmet buvo skiriama apie 6 proc. valstybės biudžetolėšų.|METAI |1997 |1998 |1999 |2000 ||LĖŠOS (mln.|371,1 |372,5 |322,8 |407,2 ||Lt) | | | | |
Kiekvienais metais LR žemės ūkio ministerija patvirtina einamųjų metųKaimo rėmimo programą (toliau – KRP). KRP – tai valstybės parama žemėsūkiui ir kaimo plėtrai, finansuojama valstybės biudžeto lėšomis. LietuvosRespublikos Vyriausybė, vadovaudamasi valstybės biudžeto asignavimųpaskirstymu, tvirtina einamųjų metų KRP išlaidų sąmatą pagal priemones.Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu tvirtinama einamųjų metųKRP išlaidų detalizuota sąmata pagal priemones. Pagrindiniai KRP tikslai: • Didinti ūkių, galinčių konkuruoti Lietuvos ir užsienio rinkose,efektyvumą. • Diegti perspektyvias gamybos technologijas. • Gerinti žemdirbių darbo sąlygas. Kaimo rėmimo programą sudaro: • Tiesioginės išmokos. • Investicinės programos.
UŽSIENIO INVESTICIJOS Struktūriniai fondaiBe ekonominės ir socialinės, kaimas dar vykdo svarbias gamtosaugines,rekreacines ir etnokultūrines funkcijas. Kaimas šiuo požiūriu vis daugiaubus vertinamas Lietuvai integruojantis į ES, kur subalansuotai kaimoplėtrai skiriamas ypatingas dėmesys ir didžioji struktūrinių paramos fondųfinansinių lėšų dalis. Struktūrinės politikos fondai visų pirma siekia padėti sunkumusišgyvenantiems regionams prisitaikyti prie besikeičiančių ekonominių irsocialinių sąlygų. Struktūriniai fondai finansuoja projektus, padedančiussunkiai besiverčiančioms įmonėms ir darbuotojams imtis kitos,
perspektyvesnės veiklos. Kita galimybė – didinti krizę išgyvenančių ūkio šakų ekonominėsveiklos efektyvumą ir padėti joms atlaikyti konkurencinį spaudimą. Pvz.,bedarbiai gali mokytis, kad įgytų perspektyvesnių specialybių. TačiauStruktūriniai fondai nefinansuoja pasyvios socialinės politikos priemonių(nedarbo pašalpos ir pan.). Europos Sąjungos struktūriniai fondaiEuropos regioninės plėtros fondas teikia regionams įvairią finansinęparamą. Fondo lėšos sudaro apie pusę visų struktūrinių fondų biudžeto.Fondas numato: ➢ investicijas į gamybą, siekiant sukurti ir išsaugoti ilgalaikes darbo vietas; ➢ investicijas į infrastruktūrą (keliai, telekomunikacijos, energetika) siekiant sujungti centrinius ES regionus su periferiniais; ➢ investicijas, padedančias atgaivinti krizę išgyvenančius pramonės, žemės ūkio rajonus; ➢ darbo vietų kūrimą bei paramą smulkiam ir vidutiniam verslui (įmonių konsultavimas, rinkos tyrimai, mokslo tyrimai); ➢ technologijų plėtrą, vietinės infrastruktūros plėtrą. Europos socialinis fondas remia projektus, sprendžiančius socialines(pirmiausia užimtumo) problemas. Finansuoja: ➢ švietimą ir profesinį mokymą; ➢ paramą įsidarbinant; ➢ mokslinius tyrimus ir technologijų plėtrą (specialistų mokymas mokslinio tyrimo įstaigose); ➢ socialinės ekonomikos projektus (padeda sukurti privačias vaikų priežiūros įstaigas); ➢ švietimo ir profesinio mokymo sistemų tobulinimą (keliant darbuotojų kvalifikaciją). Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondas. Orientavimo dalislaikoma ES struktūrinės (o ne bendrosios žemės ūkio) politikos dalimi, nesteikia paramą diegiant naujus ūkininkavimo metodus, plėtojant alternatyviąekonominę veiklą kaimo vietovėse (pvz., kaimo turizmą). Žuvininkystės orientavimo finansinis instrumentas. Remia naujų metodųdiegimą bei ekonominės veiklos perorientavimą vietovėse, kur verčiamasižuvininkyste. Neformaliai penktuoju Struktūriniu fondu vadinamas Sanglaudos fondas.Jis buvo įkurtas 1994 m., pasirašius Mastrichto sutartį, kuri numatė įkurtiEuropos valiutų sąjungą. Šalims, norinčioms įsilieti į bendros Europosvaliutos zoną, buvo nustatyti gana griežti konvergencijos (susiliejimo)reikalavimai. Sanglaudos fondas buvo įkurtas siekiant finansuoti dideliuskelių tiesimo ir aplinkos apsaugos projektus. Šiuo metu iš Sanglaudos fondopagalbą gauna keturios ES šalys: Graikija, Ispanija, Portugalija ir Airija. Struktūrinių fondų principai 1989 m., siekiant padidinti struktūrinių fondų teikiamos paramosefektyvumą, buvo priimti pagrindiniai jų veiklą nustatantys principai: 1. Koncentravimas. Būtent po šios struktūrinių fondų reformos imta išskirti paramos prioritetiniai tikslai bei tiksliniai regionai.2. Programavimas. Struktūrinių fondų veiklos gairės numatomos ilgalaikio planavimo pagrindu (plg. Berlyno Tarybos sprendimus dėl 2000-2006 m. planavimo laikotarpio). Iki konkrečių projektų įgyvendinimo pereinama keletas programinio planavimo stadijų. 3. Partnerystė. Rengiant minėtus programinius dokumentus bei administruojant struktūrinius fondus, glaudžiai bendradarbiaujama tarp Europos Komisijos struktūrų bei šalių narių nacionalinių, regioninių bei vietinių institucijų. Šio principo priešingybė – centralizuotas ekonominės veiklos planavimas (Briuselis tiesiog neturi tokio pobūdžio veiklos galimybių – dėl biudžetinių, politinių ir kt. sumetimų). 4. Papildomumas. Struktūrinių fondų parama yra skirta ne pakeisti pačių valstybių išlaidas tam tikrose srityse, o jas papildyti. Teikiant pagalbą konkretiems ekonomikos sektoriams, iš nacionalinių vyriausybių reikalaujama, kad struktūrinių fondų parama nenaudojama kaip dingstis buvusias valstybines išlaidas šiuose sektoriuose “permesti” į kitas sritis. Remdamasi šiuo principu, Europos Komisija užsitikrina efektyvesnę savo vykd…omos politikos rezultatų kontrolę. Praktikoje papildomumo principas paprastai reiškia Europos Sąjungos ir valstybių narių bendrą projektų finansavimą. Be to, struktūrinių fondų veiklai taikomas ir bendresnis subsidiarumo(pavaldumo) principas, įtvirtintas Mastrichto sutarties. Remiantis šiuoprincipu, konkrečius veiksmus turi vykdyti žemiausio lygio valdžiosinstitucijos, galinčios efektyviai juos atlikti. Užduotys turi būtiperkeliamos į aukštesnį valdžios lygį tik tuo atveju, jeigu žemesnėsvaldžios institucijų veikla dėl užduočių pobūdžio čia būtų neefektyvi. (Šinuostata siejasi su partnerystės principu.) Lietuvai 2004 metais tapus Europos Sąjungos nare, žemdirbiams, kaimogyventojams, žemės ūkio produktų perdirbėjams atsivers realios galimybėspasinaudoti ES struktūrinių fondų parama. Ši parama bus administruojama
pagal Lietuvos 2004 – 2006 m. bendrojo programavimo dokumento (BPD)nuostatas. Žemės ūkio ministerijos kartu su socialiniais partneriaisparengtam BPD projektui oficialiai bus pritarta tik Lietuvai tapus ES nare. Bendrajame programavimo dokumente numatytos septynios Kaimo plėtros iržuvininkystės prioriteto priemonės: „Investicijos į žemės ūkio valdas“,„Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“, „Žemės ūkio produktų perdirbimo beirinkodaros gerinimas“, „Kaimo vietovių pritaikymo ir plėtros skatinimas“,„Miškų ūkis“, „Leader +“ bei „Mokymas”. Lietuvai tapus ES nare, per šiasseptynias investicines priemones 2004-2006 metais Lietuvos žemdirbiai irperdirbėjai turėtų gauti 174,81 mln. eurų. Investicijos į žemės ūkio valdas Paramą pagal šią priemonę gaus ūkininkai, žemės ūkio bendrovės,kooperatinės bendrovės (kooperatyvai) ir žemės ūkio įmonės, įregistruotosLietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka, gaminančios žemės ūkioprodukciją. Maksimalus paramos dydis pagal šią priemonę sudarys 50 proc. visųtinkamų išlaidų, o ūkininkaujantiems mažiau palankiose ūkininkautivietovėse – 60 proc. Investuojant jauniesiems ūkininkams, jei po jųįsikūrimo praėjo ne daugiau nei 5 metai, maksimali parama gali siekti 55proc., o ūkininkaujantiems mažiau palankiose tam vietovėse – 65 proc.Suteikiama parama negalės būti didesnė kaip 375 tūkst. eurų. Remiama bus: 1) pieninė ir mėsinė gyvulininkystė (galvijų, kiaulių, avių, ožkų,arklių ir paukščių auginimas mėsai, veisimui ir kiaušinių gamybai),kailinių žvėrelių auginimas, žvėrininkystė, bitininkystė; 2) augalininkystė, daržininkystė ir sodininkystė (javai, žoliniaipašarai, linai, pašariniai šakniavaisiai, aliejiniai ir baltyminiai augalai(įskaitant ir rapsų auginimą), daržovės, bulvės (išskyrus bulves, auginamaskrakmolui), retų veislių sodo augalai ir sodinukai, vaismedžiai, uogos,riešutai, prieskoniniai augalai ir gėrimų gamybai skirti augalai,vaistiniai augalai, grybai); 3) kuo įvairesnės produkcijos gamyba, įskaitant ūkyje užaugintų žemėsūkio produktų perdirbimą. Išlaidos, kurios bus apmokėtos: 1) verslo projekte numatytonekilnojamojo turto, skirto projekto reikmėms, statyba ar rekonstrukcija;2) naujos žemės ūkio technikos ir įrangos įsigijimas, įskaitant irprograminę įrangą, skirtą projekto reikmėms; 3) ariamos žemės gerinimosistemų, drenažo, laistymo įrenginių, priežiūros kelių ūkio riboseįrengimas ar rekonstrukcija; 4) privačių kelių, vietinio vandentiekio irkanalizacijos ūkio ribose įrengimas ar rekonstrukcija; 5) bendrosiosišlaidos, tokios kaip užmokestis architektams, inžinieriams irkonsultantams, mokėjimas už techninius tyrimus, patentų ir licencijųįsigijimą, bet ne daugiau kaip 10 proc. (techniniams tyrimams irkonsultavimui – ne daugiau kaip 5 proc.) aukščiau minėtų išlaidų. Reikalavimai paramos… gavėjui: ➢ investicijos turi būti susiję su gamyba ar paslaugomis, nurodytuose prioritetiniuose sektoriuose (žr. skyrelį „Remiama bus“); ➢ projektas ir su juo susiję investicijos turi būti įgyvendinamos kaimo vietovėje, pagal paramos gavėjo gyvenamąją vietą; ➢ turtas, į kurį investuojama, turi priklausyti pareiškėjui; ➢ įvykdytas projektas turi atitikti Europos Bendrijos veterinarijos, higienos, sanitarijos, maisto kokybės, gyvūnų gerovės ir aplinkosaugos standartus. Jei reikia, poveikio aplinkai įvertinimas turės būti atliktas prieš investiciją pagal Poveikio aplinkai vertinimo įstatymą; ➢ tais atvejais, kai naujai paskelbiami reikalavimai dėl aplinkos, higienos ir gyvūnų gerovės, pareiškėjas turi įsipareigoti įgyvendinti šiuos reikalavimus investicijų įgyvendinimo pabaigoje; ➢ pareiškėjas privalo turėti atitinkamą kvalifikaciją ar kompetenciją užsiimti produkcijos, į kurią bus investuojama, gamyba. Pareiškėjas privalo turėti profesinį išsilavinimą žemės ūkio srityje arba būti pabaigęs minimalių ūkininkavimo žinių kursus, arba turėti mažiausiai 3 metų ūkininkavimo patirtį; ➢ pareiškėjas verslo plane turi įrodyti, kad įgyvendinus projektą ūkis atitiks ekonominio gyvybingumo kriterijus, nustatytus Žemės ūkio ministerijos; ➢ jei pareiškėjas yra jaunasis ūkininkas (iki 40 metų) ir investuoja penkių metų laikotarpyje po įsikūrimo, jam gali būti suteiktas trijų metų laikotarpis įgyvendinti higienos, aplinkosaugos, gyvūnų gerovės standartus ir atitikti ekonominio gyvybingumo kriterijus; ➢ jei projekte numatomas gamybos apimčių didinimas, pareiškėjas turi įrodyti, kad egzistuoja realizacijos rinkos; ➢ pareiškėjas turi užtikrinti, kad investicija, finansuojama pagal šią programą, tuo pat metu nėra finansuojama iš kitų nacionalinių programų ar ES fondų; ➢ numatytų investicijų (įrengimų, mechanizmų, paslaugų) kilmės šalis turi būti viena iš ES šalių; ➢ pareiškėjas turi tvarkyti buhalterinę apskaitą pagal LR įstatymus; ➢ jei pareiškėjas yra įmonė, kuriai pagal LR įstatymus privalomas auditas, privalo pateikti finansines audito ataskaitas ir išvadas už paskutinius finansinius metus; ➢ pareiškėjas negali turėti mokestinės nepriemokos Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui; ➢ pareiškėjas įsipareigoja ne mažiau kaip 5 metus po paramos sutarties pasirašymo nekeisti veiklos pobūdžio, projekto įgyvendinimo vietos bei sąlygų, neparduoti ir kitaip neperleisti už paramos lėšas įsigyto turto; ➢ parama bus teikiama tokiems žemės ūkio produktų, užaugintų ūkyje, perdirbimo projektams, kurie numato, kad ne mažiau kaip 50 proc. perdirbamos produkcijos sudarys ūkyje užauginta produkcija, o projekto kompensuojamos išlaidos neviršys bendrų šiai priemonei taikomų apimties apribojimų (taikoma veiklos įvairinimui, įskaitant žemės ūkio produktų, užaugintų ūkyje, perdirbimą). Šis reikalavimas netaikomas ūkininkams; ➢ parama neteikiama vaisių ir daržovių sektoriaus projektams, kurie buvo paremti pagal vaisių ir daržovių gamintojų organizacijų vykdytas veiklos programas, todėl pareiškėjas iš atitinkamos gamintojų organizacijos turės pateikti dokumentus, patvirtinančius, kad jo projektas nėra gavęs param…os iš kitos programos. O šie reikalavimai taikomi tik gyvulininkystės sektoriausprojektams: ➢ teikiant paraišką investicijai gauti, pieno ūkio gamybos apimtys, paremtos turima pieno kvota, turi būti ne mažesnės kaip 20 tonų pieno per metus. Paramos gavėjai, pradedantys gamybą, arba pradėję, tačiau dar nepasiekę nustatytos gamybos apimties, verslo plane turi patvirtinti, kad produkcijos gamybos apimtys ūkyje, pasibaigus projektui, bus ne mažesnės nei 50 tonų pieno per metus; ➢ gyvulininkystės ūkyje, įgyvendinus projektą turi būti ne mažiau kaip 10 karvių žindenių ar 20 penimų galvijų (jei investicija susijusi su galvijų mėsos gamyba), mažiausiai 15 paršavedžių arba 100 penimų kiaulių (jei investicija susijusi su kiaulienos gamyba), mažiausiai 30 avių (jei investicija susijusi su avienos gamyba) ir mažiausiai 20 arklių (jei investicija susijusi su arklienos gamyba); ➢ visi galvijai ūkyje turi būti registruoti ir identifikuoti; ➢ gyvulių skaičius 1 ha, įskaitant ir nuomojamą žemę mėšlo iškratymui, neturi būti didesnis negu 1,8 sąlyginio gyvulio vieneto (kiekvienas gyvulys pagal rūšį ir pagal kategoriją atitinka tam tikrą sąlyginio vieneto dydį: karvė – 1,0 GV, jautis – 1,2 GV, arklys – 1,0 GV, penimos kiaulės 50-115 kg – 0,16 GV, paršeliai iki 20 kg – 0,02 GV ir t.t. ). Priemonę „Investicijos į žemės ūkio valdas“ įgyvendins Nacionalinėmokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (NMA). Teisingai užpildytasparaiškas ir visus reikalingus dokumentus priiminės regioniniai NMA skyriaidešimtyje apskričių. Atlikus pirminę dokumentų peržiūrą, pareiškėjopateikta medžiaga bus perduota į NMA centrinę būstinę, kur ir bus priimtasgalutinis sprendimas dėl paramos suteikimo. Parama pusiau natūriniams restruktūrizuojamiems ūkiams Šiuo metu smulkūs pusiau natūriniai ūkiai yra vienas iš žemės ūkio irkaimo plėtrą stabdančių veiksnių. Parama šiems ūkiams padėtų plėtoti žemėsūkį, skatinti alternatyvias veiklas kaimo vietovėse, įgyvendintiagroaplinkosauginius reikalavimus. Paversti smulkius pusiau natūrinius ūkius komerciškai gyvybingais- taivienas iš būdų paspartinti ūkių pertvarkymo procesą ir paskatintikonkurencingumą žemės ūkio sektoriuje. Taip bus pagerinta ūkių struktūra, padidės jų ekonominis gyvybingumas,bus plėtojamos alternatyvios veiklos kaimo vietovėse. Šios priemonėsįgyvendinimas prisidės prie kaimo gyventojų pajamų, užimtumo didėjimo,gyvenimo sąlygų kaime gerėjimo. Pusiau natūrinis ūkis – tai ūkis, kuriame ūkininkaujantis ūkininkas išūkinės veiklos gaunamų pajamų, padengus gamybos materialinius kaštus beiūkyje užimtų narių įdėto darbo vertę, gali įsigyti būtiniausias gamybospriemones, kurių dėka sudaromos palankios sąlygos laipsniškampersitvarkymui į konkurencingą prekinį ūkį. Paramos dydis ir trukmė: 1. Pusiau natūriniai ūkiai gali pretenduoti į kasmetinę 1000 eurųparamą penkerius metus, jei juose ūkininkaujantys ūkininkai laikysisnumatytų reikalavimų. 2. Parama bus skiriama ūkiuose naudojamos technikos, pastatų iržemės kokybės gerinimui bei pienininkystės skatinimui. 3. Paramos mokėjimo laikotarpis – 5 metai. Po 3 metų darantpagrindinę patikrą,t.y. tikrinant kaip įgyvendinamas verslo planas. Paramos gavėjai: Pagal šią priemonę parama bus skiriama tiems ūkininkams, kurie norėspereiti nuo pusiau natūrinio ūkininkavimo prie ūkininkavimo, orientuojantisį rinkos poreikių tenkinimą; t.y. remiantis komercinio ūkininkavimoprincipais. Tinkamumo kriterijai: Pareiškėjai, teiksiantys para…iškas paramai pagal šią priemonę gauti,turės atitikti šiuos reikalavimus: 1. Ūkiai: 1.1 Pienininkystės ūkiai: ūkio dydis 5-20 ha; 5-10 karvių. 1.2 Daržininkystės ūkiai, ūkio dydis 4 – 8 ha. 1.3 Sodininkystės/ uogininkystės ūkiai 1 – 4 ha. 2. Pareiškėjų ūkiai turi būti įregistruoti Žemės ūkio ir kaimoverslo registre. 3. Ūkininkas privalo vesti buhalterinę apskaitą LR teisės aktųnustatyta tvarka bent nuo paraiškos pateikimo pradžios.Specialioji žemės ūkio ir kaimo plėtros programa (SAPARD) Europos Sąjungai priėmus politinį sprendimą dėl jos išplėtimo ir naujųnarių priėmimo, dauguma Vidurio ir Rytų Europos šalių, tarp jų ir Lietuva,pasirinko integravimosi į Europos Bendriją kelią, tačiau šių šalių žemėsūkio politika neatitiko ES krypčių ir reikalavimų. Bendrija, norėdama, kadnarystės siekiančios šalys pasirengtų įgyvendinti teisinius technologiniusreikalavimus, nustatė paramos šaltinius bei jų skyrimo sistemą. Todėl 1999m. birželio 21 d. Europos Taryba patvirtino reglamentą Nr. 1268/1999 dėl
Bendrijos paramos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai Vidurio ir Rytų Europosšalims-kandidatėms. Remiantis šiuo dokumentu, narystės Europos Sąjungojesiekiančioms šalims 2000-2006 metų laikotarpiu numatyta teikti finansinęparamą pagal Specialiąją žemės ūkio ir kaimo plėtros programą (SAPARD). Šios programos pagrindinis tikslas – remti narystei ES besirengiančiųšalių žemės ūkio modernizavimą, konkurencingumo didinimą, ES taikomųaplinkosaugos, veterinarinių ir higienos standartų perėmimą, kaimo plėtrąir alternatyvių pajamų kaimo vietovėse skatinimą. Lietuvoje SAPARD programą koordinuoja Nacionalinė mokėjimų agentūraprie Žemės ūkio ministerijos. SAPARD tikslai: ➢ skirti šalims-kandidatėms ES paramą žemės ūkio ir kaimo plėtrai stojimo į ES laikotarpiu. Remti šalies-kandidatės nustatytus žemės ūkio ir kaimo plėtros prioritetus; ➢ palaipsniui priartinti vykdomą nacionalinę politiką prie ES Bendrosios žemės ūkio politikos principų; ➢ padėti pasiruošti valdyti ES struktūrinius fondus žemės ūkio srityje, kurių paramą Lietuva gaus nuo narystės ES (tikėtina, kad nuo 2004 m. sausio 1 d.). SAPARD paramos lėšos, kaip ir ES struktūrinių fondų lėšos, busskiriamos tuo pačiu principu, t.y. per daugiametes programas. Tokiųprogramų rengimas, lėšų įsisavinimas suteiks šaliai kandidatei galimybęnarystės siekimo laikotarpiu išmokti dirbti su struktūrinių fondų tipoprogramomis. Pradedant 2000 metais kasmet iki 2006 m. per SAPARD 10 šaliųkandidačių žemės ūkio sektoriui bus skiriama 520 mln. EUR. Paramos sumakiekvienai šaliai kandidatei buvo skiriama, atsižvelgiant į objektyviuskriterijus, tokius kaip žemės ūkyje dirbančių gyventojų skaičius, žemėsūkio teritorija, BNP ir pan SAPARD parama skiriama su sąlyga, kad projektai bus bendraifinansuojami ir iš šalies nacionalinės paramos fondų. Taigi investiciniaiprojektai finansuojami pagal tokią schemą:|Bendra projekto vertė – 100 % ||Privačios lėšos 50 % |Valstybės parama 50 % || |SAPARD 75 % |Nacionalinis || | |biudžetas 25 || | |% |ES skiriamos lėšos pagal SAPARD yra paramos lėšos, o ne paskola, ir jų
grąžinti nereikia, išskyrus tuos atvejus, kai parama panaudojama ne pagalpaskirtį. Europos Komisija griežtai kontroliuoja kaip ši parama yranaudojama. ES gali sustabdyti ar net nutraukti programos finansavimą,nustačius netinkamus paramos naudojimo atvejus. Lietuvoje SAPARD yra įgyvendinama remiantis Nacio…naline žemės ūkio irkaimo plėtros programa, kuri oficialiai patvirtinta 2000 m. lapkričio 27 d.Europos Komisijos sprendimu Nr. 3329. Remiantis šiuo sprendimu, Lietuvaikasmet numatoma skirti 29 829 000 eurų (1999 metų kainomis), kiekvienaiskitais metais prie šios sumos papildomai pridedant po 1,7 %. Parama kiekvienai šaliai-kandidatei skiriama atsižvelgiant į tokiuskriterijus: ➢ žemės ūkyje dirbančių gyventojų skaičius; ➢ žemės ūkio teritorija; ➢ žemės ūkio sektoriaus dalis BVP ir t. t. SAPARD ir valstybės parama bus skiriama aštuonioms prioritetinėmssritims. Šios sritys buvo atrinktos, atlikus išsamią kaimo regionų plėtrosanalizę Lietuvoje. 1. Žemės ūkio gamybai; 2. Ž.ū. produkcijos perdirbimui ir pardavimui; 3. Ekonominės veiklos ž.ū. sektoriuje diversifikavimui; 4. Kaimo infrastruktūros plėtrai ir aplinkosaugai; 5. Miškininkystei; 6. Aplinką tausojančiai žemdirbystei; 7. Profesiniam mokymui; 8. Techninei paramai, informacijai ir viešumui. SAPARD parama skiriama su sąlyga, kad projektai bus bendraifinansuojami ir iš nacionalinių lėšų. Taigi projektai finansuojami pagaltokią schemą: privačios lėšos – 50% Bendra projekto vertė – 100% parama – 50% (SAPARD – 75%, nacionalinis kofinansavimas – 25%).Taip atrodo lėšų paskirstymo schema:|Bendra valstybės parama žemės ūkiui:|276,316 mln. eurų ||parama iš šalies biudžeto: |67,513 mln. eurų ||SAPARD: |208,803 mln. eurų ||Privačios lėšos: |272,890 mln. eurų ||Bendras paramos dydis 2000-2006 m. |549,206 mln. eurų ||laikotarpiu: | |
LITERATŪRA 1. Lietuvos žemės ūkis 200: raida ir perspektyvos / Lietuvos agrarinės ekonomikos institutes; autorių kolektyvas: D.Stanikūnas 2. Interneto puslapis www.finmin.lt 3. Interneto puslapis www.nma.lt 4. Interneto puslapis www.terra.zum.lt 5. Interneto puslapis www.std.lt