Vertybinių popierių rūšys

1. Vertybinių popierių rūšys
Vertybiniai popieriai – serijomis išleidžiamos finansavimo priemonės, patvirtinančios dalyvavimą akciniame kapitale arba teises, kylančias iš kreditinių santykių, bei suteikiančios teisę gauti dividendus, palūkanas ar kitas pajamas.
Pagal Lietuvoje veikiančius įstatymus yra keturių rūšių VP:
1) akcijos;
2) obligacijos;
3) vekseliai;
4) čekiai.
Pagrindiniai teisės aktai, reguliuojantieji VP išleidimą (emisiją) ir cirkuliaciją (judėjimą iš vienos jų savininko sąskaitos į kitą), yra šie: LR Akcinių bendrovių įstatymas; LR Vertybinių popierių viešosios apyvartos įstatymas; LR Vekselių įstatymas; LR čekių įstatymas.
Akcininkai yra Lietuvos Respublikos ar kitų valstybių fiziniai ar juridiniai asmenys, taip pat juridinio assmens teisių neturinčios įmonės, valstybė ar savivaldybė, kurie įstatymų nustatyta tvarka turi įsigiję bent po vieną bendrovės akciją. Kiekvienas akcininkas bendrovėje turi tokias teises, kokias jam suteikia jo turimos bendrovės akcijos.
Vieną akciją įsigiję keli asmenys, visi laikomi vienu akcininku. Akcijos suteikiamomis teisėmis naudojasi vienas iš jų pagal notariškai patvirtintą visų bendrasavininkių susitarimą. Už akcininkų prievoles šios akcijos savininkai atsako solidariai.
Turtinės akcininkų teisės leidžia jiems gauti dalį bendrovės pelno (dividendą), dalį likviduojamos bendrovės turto, nemokamai akcijų, jeigu įstatinis kapitalas didinamas iš beendrovės lėšų, išskyrus atvejus, kai bendrovės įstatinis kapitalas didinamas iš nepaskirstytojo pelno ar nepaskirstytinųjų rezervų ir akcijas nemokamai gauna tik paprastųjų akcijų savininkai.
Akcininkai turi pirmumo teisę įsigyti bendrovės išleidžiamų akcijų ar konvertuojamųjų obligacijų, tačiau visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu ši teisė vi

isiems akcininkams gali būti atšaukta. Pirmumo teisė įsigyti bendrovės išleidžiamų akcijų

suteikia akcininkams galimybę pasirašyti akcijas, kurių nominali vertė proporcinga turimų akcijų nominaliai vertei.
Akcininkai turi teisę palikti testamentu visas ar dalį savo akcijų vienam ar keliems asmenims, parduoti ar kitokiu būdu perleisti jas kitiems asmenims (uždarojoje akcinėje bendrovėje akcijų perleidimas ribojamas, jei dėl akcijų perleidimo akcininkių skaičius taptų didesnis nei 100).
Akcininkai turi teisę atgauti įnašus už pasirašytas akcijas, jei bendrovės steigėjai per Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo nustatytą terminą (4 mėnesius nuo steigimo sutarties sudarymo dienos) neįregistruoja steigiamos bendrovės.
Akcininkams suteikiamos neturtinės teisės: dalyvauti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose, gauti informaciją apie bendrovės ūkinę veiklą, sudaryti sutartį su audito įmone bendrovės veiklai ir finansinės atskaitomybės dokumentams patikrinti, apskųsti teismui visuotinio akcininkų susirinkimo ar kitų bendrovės vaaldymo organų nutarimus (sprendimus) ar veiksmus, kurie pažeidžia įstatymus, bendrovės įstatus, akcininkų turtines ir neturtines teises. Vienas ar keli akcininkai turi teisę reikalauti akcininkams padarytos žalos atlyginimo.
Susirinkimuose akcininkai dalyvauja su sprendžiamuoju balsu. Privilegijuotųjų akcijų savininkų ši teisė gali būti apribota; teisių apribojimas privilegijuotųjų akcijų savininkams turi būti nurodytas bendrovės įstatuose.
Jei visos akcijos, suteikiančios balsavimo teisę yra vienodos nominalios vertės, kiekviena akcija, išskyrus specialiąsias akcijas, visuotiniame akcininkų susirinkime suteikia jos savininkui vieną balsą.
Jeigu akcijos, suteikiančios balsavimo teisę, yra skirtingos nominalios vertės, ta

ai viena mažiausios nominalios vertės akcija jos savininkui suteikia vieną balsą. Kitų akcijų suteikiamų balsų skaičius yra lygus jų nominaliai vertei, padalytai iš mažiausios nominalios akcijos vertės. Bendrovės įstatuose gali būti numatoma ir kitokia balsų skaičiaus nustatymo tvarka, tačiau akcijos suteikiamų balsų skaičius turi būti proporcingas jos nominaliai vertei.
Akcininkui raštu pareikalavus, bendrovė ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo reikalavimo gavimo dienos privalo pateikti akcininkui susipažinti ar kopijuoti metinės bei tarpinės finansinės atskaitomybės dokumentus, bendrovės veiklos ataskaitas, visuotinių akcininkų susirinkimų protokolus, akcininkų sąrašą, o pateikusiems bendrovės nustatytą

raštišką įsipareigojimą neplatinti komercinės paslapties – ir stebėtojų tarybos bei valdybos posėdžių protokolus, jei šiuose protokoluose nėra viešai neskelbtinos informacijos apie akcinės bendrovės esminius įvykius. . Akcininkas, kuriam nuosavybės teise priklauso ne mažiau kaip 1720 bendrovės įstatinio kapitalo sudarančios bendros nominalios vertės akcijos, arba akcininkų, kuriems nuosavybės teise priklauso ne mažiau kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo sudarančios bendros nominalios vertės akcijos, atstovas, pateikę raštišką įsipareigojimą neplatinti komercinės paslapties, turi teisę susipažinti su visais stebėtojų tarybos ar valdybos protokolais, bendrovės sudarytais sandoriais, taip pat suteiktais laidavimais, garantijomis, ilgalaikio materialaus turto įkeitimų ir mainų sutartimis. Akcininkas, kuriam nuosavybės teise priklauso akcijos, suteikiančios daugiau kaip ‘/2 visų balsų, turi teisę susipažinti su visais bendrovės dokumentais. Už komercinės paslapties atskleidimą akcininkas arba akcininkų at

tstovas atsako įstatymų nustatyta tvarka.
Ginčus dėl akcininko teisės į informaciją sprendžia teismas.
Du ar daugiau akcininkų gali sudaryti akcininkų sutartį, kurioje numatyti savo turtinių ir neturtinių teisių įgyvendinimą: įsipareigojimus dėl balsavimo visais ar tam tikrais visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkės klausimais, dėl susirinkimo sprendimų, dėl neturtinių teisių įgyvendinimo, numatyti atsakomybę už prisiimtų įsipareigojimų nevykdymą bei tarpusavio ginčų sprendimo tvarką.
Kiekvienas bendrovės akcininkas ar akcininkų grupė turi teisę sudaryti sutartį su pasirinkta audito įmone dėl bendrovės veiklos ir apskaitos dokumentų patikrinimo, nustatymo, ar nėra nemokumo ar tyčinio bankroto požymių, ar nešvaistomas bendrovės turtas, nesudaromi nuostolingi sandoriai, nepažeidžiamos akcininkų teisės. Šio patikrinimo išlaidas apmoka akcininkai, sudarę sutartį su audito įmone. Jei auditorius aptvirtino akcininkų pareiškime nurodytus faktus, bendrovė privalo akcininkams grąžinti tikrinimo išlaidas, bet ne daugiau kaip V* bendrovei ar jos akcininkams padarytos žalos.
Akcinių bendrovių akcininkai turi teisę Vertybinių popierių komisijos nustatyta tvarka perleisti kitiems asmenims pirmumo teisę įsigyti bendrovės naujai išleidžiamų akcijų.
Akcininkas neturi jokių turinių įsipareigojimų bendrovei, išskyrus įsipareigojimą nustatyta tvarka apmokėti visas pasirašytas akcijas emisijos kaina.
Asmuo, įsigijęs visas bendrovės akcijas, arba šios bendrovės visų akcijų savininkas, perleidęs dalį bendrovės akcijų kitam asmeniui, apie akcijų įsigijimą ar perleidimą per 15

dienų turi pranešti bendrovės administracijos vadovui. Kai visas bendrovės akcijas įsigyja vienas asmuo arba bendrovės visų ak

kcijų savininkas perleidžia visas ar dalį bendrovės akcijų kitiems asmenims, bendrovė per 15 dienų nuo dienos, kai apie tai sužinojo ar turėjo sužinoti, privalo pranešti įmonių rejestro tvarkytojui.
Akcininkas, išskyrus atvejus, kai jis įsigijęs visas bendrovės akcijas, neturi teisės balsuoti, kai visuotinis akcininkų susirinkimas: 1) tvirtina jo su bendrove sudaromus sandorius; 2) priima nutarimą dėl pirmumo teisės įsigyti bendrovės išleidžiamų akcijų ar konvertuojamųjų obligacijų atšaukimo, jei šiuo nutarimu teisė įsigyti šių vertybinių popierių suteikiama jam, jo sutuoktiniui, tėvams (įtėviams) bei vaikams (įvaikiams); 3) kai bendrovė dirba nuostolingai, svarstant, ar stebėtojų tarybos, valdybos nariai arba administracijos vadovas tinka eiti pareigas, jeigu svarstomas asmuo yra jis pats.
Akcijos yra nuosavybės vertybiniai popieriai, pažymintys jų savininkų dalį bendrovės įstatiniame kapitale ir suteikiantys jiems turtines bei neturtines teises. Akcija į dalis nedalijama.
Akcinių bendrovių akcijas yra privalu registruoti Vertybinių popierių komisijoje.

Akcijų formos, rūšys, klasės
Akcijos gali būti:
• materialios. Jos spausdinamos pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės
nustatytus reikalavimus. Išleisti materialias akcijas gali tik uždarosios akcinės
bendrovės.
• nematerialios. Jos pažymimos įrašais vertybinių popierių sąskaitose.
Nematerialias akcijas gali leisti akcinės ir uždarosios akcinės bendrovės.
Uždarųjų akcinių bendrovių nematerialių akcijų sąskaitas tvarko jas išleidusi
uždaroji akcinė bendrovė, o akcinių bendrovių vertybinių popierių sąskaitas
tvarko viešosios apyvartos tarpininkai – Centrinio depozitoriumo dalyviai
(sąskaitų tvarkytojai).
Materialioje akcijoje (sertifikate) nurodomi šie rekvizitai:
1) vertybinio popieriaus pavadinimas – “Akcija” arba “Uždarosios akcinės
bendrovės akcija (sertifikatas)”;
2) bendrovės kodas ir pavadinimas;
3) nominali vertė (nurodoma litais, be centų);
4) numeris (kodas);
5) privilegijuotų akcijų dividendo dydis ir balsavimo teisė;
6) išleidimo į apyvartą data;
7) vadinės akcijos savininkas;
8) bendrovės valdybos pirmininko ir stebėtojų tarybos pirmininko (jei stebėtojų
taryba nesudaroma – valdybos pirmininko pavaduotojo) parašai ar jų parašų
faksimilinės reprodukcijos.
Investitoriui, nutarusiam įsigyti užsienio kompanijų materialių akcijų dera žinoti, kad jos susideda iš dviejų dalių.
Pirmojoje dalyje nurodomi panašūs į minėtus rekvizitai, įstatymų reguliuojančių akcininko teises ir pareigas išlaidos, teisės į dividendą, akcijos perleidimo kitiems asmenims tvarka ir 1.1.

Antrąją akcijos dalį sudaro šaknelių (kuponų) lapas, susidedantis iš akcijos kuponų, kuri yra pagrindas gauti dividendui. Kiekviename akcijos kupone, kaip taisyklė, yra šie rekvizitai:
1) kupono eilės numeris;
2) akcijų, už kurias išmokami dividendai, skaičius;
3) bendrovės (emitento) pavadinimas;
4) ūkiniai metai, už kuriuos išmokamas dividendas;
5) bendrovės įgaliotų asmenų parašai ar jų faksimilės.
Stabiliai gerai dirbančios ir nuolat dividendus išmokančios Lietuvos akcinės bendrovės įjungtos į nacionalinės vertybinių popierių biržoje “A” grupės įmonių sąrašą. Kitos bendrovės, neapsižyminčios aukštais ekonominiais finansiniais rodikliais, patalpinamos “B” grupės įmonių sąraše. Tokiu būdu greitai galima atskirti dirbančią ir savo akcijomis prekiaujančia bendrovę nuo prasčiau dirbančios. Norint nustatyti biržoje savo vertybiniais popieriais neprekiaujančios bendrovės būklę, tenka analizuoti jos ekonominę finansinę veiklą bei jos dinamiką per 2-3 metus.
Kompanijoms, kurios reguliariai moka aukštus dividendus, pateikiama teisė išleisti mėlynos spalvos materialas akcijas. Tokiu būdu jos išskiriamos iš kitų tarpo.
Iki akcijų emisijos kainos, nurodytos akcijų pasirašymo sutartyje, apmokėjimo, pradinius įnašus sumokėjusiems asmenims išduodami laikinieji akcininkų pažymėjimai (LAP).
Laiku nesumokėjus akcijos emisijos kainos , bendrovės valdyba gali pratęsti laikinoje akcininko pažymoje galiojimo terminą. Sumokėjus trūkstamą sumą, laikinasis akcininko pažymėjimas, paskaičiavimas į jame nurodytą materialių akcijų skaičių, atitinkant kainos , bendrovės valdyba gali pratęsti laikinoje akcininko pažymoje galiojimo terminą. Sumokėjus trūkstamą sumą, laikinasis akcininko pažymėjimas, paskaičiavimas į jame nurodytą materialių akcijų skaičių, atitinkantį sumokėtai sumai. Bendrovė negali keisti savo pavadinimą, akcijų nominalios vertės ir jų suteikiamų teisių pakeitimus. Tokiais atvejais laikinųjų akcininkų pažymėjimų ir materialių akcijų savininkai turi per 3 mėnesius nuo šių pakeitimų raštiško paskelbimo ar pranešimo bendrovei, pateikti minėtus dokumentus papildymui, padarant juose atitinkamus įrašus. Terminui pasibaigus, laikinieji akcininkų pažymėjimai tampa negaliojančiais, o materialios akcijos – deponuotos. Bendrovei mažinant įstatinį kapitalą^ anuliuojant akcijas, akcininkas turi jas pateikti

bendrovei išimti iš apyvartos ir anuliuoti. Jeigu nustatytu laiku akcininkai akcijų nepateikia, bendrovės valdyba viešai paskelbia jas negaliojančiomis.
Akcininkui sugadinus akcijos blanką, tačiau galint jį identifikuoti, savininko reikalavimu jis pakeičiamas. Išlaidas dėl tokio keitimo atlygina akcijų savininkas. Vietoje pamestų, sunaikintų ar prarastų akcijų bendrovė įstatymų nustatyta tvarka išduoda kitas akcijas. Ši tvarka taip pat galioja bendrovės išleistoms materialioms obligacijoms.
Materialių vardinių akcijų savininkai (fiziniai ir juridiniai asmenys) nurodomi akcijos blanke ir įrašomi į bendrovės akcininkų registracijos knygą. Akcininkų registracijos knygoje turi būti šie duomenys:
• akcininko vardas ir pavardė (juridinio asmens pilnas pavadinimas);
• adresas (buveinė);
• turimų akcijų skaičius;
• akcijų nominali vertė.
Materialios vardinės akcijos perleidžiamos kitiems investitoriams akcijoje (sertifikate) padarant įrašą, vadinamą indosamentu.
Nematerialios akcijos. Nematerialios akcijos egzistuoja įrašų forma jų savininkų (akcininkų) vertybinių popierių sąskaitose. Vertybinių popierių sąskaitas akcijų savininkų vardu tvarko jas išleidusi bendrovė (emitentas), arba kiti sąskaitų tvarkytojai. Kiekvienas akcijų savininkas turi teisę pasirinkti, kur atidaryti vertybinių popierių sąskaitą. Nematerialių akcijų savininkams kartais būtina įrodyti šių VP nuosavybės teisę, pavyzdžiui, mokant mokesčius, deklaruojant turtą ir pajamas, teismui ir t.t.
Pagal disponavimo būda akcijos skirstomos į vardines ir pareikštines.
Akcinės bendrovės akcijos gali būti vardinės ir pareikštines. Konvertuoti vardines akcijas į pareikštines arba atvirkščiai, gali akcinės bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas 2/3 kiekvienos rūšies akcijų savininkų, dalyvavusių visuotiniame akcininkų susirinkime, balsų dauguma.
Uždarosios akcinės bendrovės akcijos gali būti tik vardinės.
Materialios vardinės akcijos savininkas yra tas asmuo, kuris nurodytas akcijoje. Šie asmenys turi būti registruojami uždarosios akcinės bendrovės akcininkų registracijos knygoje.

Nematerialios vardinės arba pareikštinės akcijos savininkas yra asmuo, kurio vardu atidaryta vertybinių popierių sąskaita. Šioje sąskaitoje įrašomos šiam asmeniui nuosavybės teise priklausančios akcijos.
Pagal savininkams suteikiamas teises akcijos skirstomos į paprastąsias ir privilegijuotąsias. Privilegijuotosios akcijos gali būti su kaupiamuoju ar nekaupiamuoju dividendu; tai nustatoma bendrovės įstatuose iš anksto, prieš išleidžiant akcijas. Keisti paprastąsias akcijas į privilegijuotąsias yra draudžiama.
Skirtingų rūšių akcijų suteikiamos teisės turi būti nurodytos įstatuose.
Privilegijuotųjų akcijų iki šiol bendrovės išleido nedaug, nors remiantis Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymu jų leidžiama turėti net iki 1/3 įstatinio kapitalo (skaičiuojant pagal akcijų nominalias vertes).
Privilegijuotųjų akcijų savininkų turtinės teisės įgyvendinamos pirmiausia, po to tenkinami paprastųjų akcijų savininkų reikalavimai. Nemokamai gauti naujai išleistų bendrovės akcijų privilegijuotųjų akcijų savininkai gali tik tada, kai įstatinis kapitalas didinamas iš akcijų priedų ar perkainojimo rezervo. Jeigu įstatinis kapitalas didinamas iš nepaskirstytinųjų rezervų, naujai išleidžiamų bendrovės akcijų šiems akcininkams neskiriama.
Bendrovės akcininkai gali nustatyti, kad privilegijuotųjų akcijų savininkai neturi balsavimo teisės, ir tą įteisinti bendrovės įstatuose, tačiau Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme numatytos išimtys, kada privilegijuotųjų akcijų be balsavimo teisės savininkams leidžiama balsuoti visuotiniame akcininkų susirinkime. Tai atvejai, kai priimami nutarimai dėl: įstatinio kapitalo didinimo papildomais įnašais išleidžiant privilegijuotąsias akcijas; įstatinio kapitalo mažinimo; konvertuojamųjų obligacijų, kurios vėliau bus keičiamos į privilegijuotąsias akcijas išleidimo; bendrovės reorganizavimo ir reorganizavimo projekto patvirtinimo.
Jeigu per dvejus finansinius metus iš eilės bendrovė neišmoka privilegijuotųjų akcijų su kaupiamuoju dividendu be balsavimo teisės savininkams nustatyto dividendo, jie įgyja balsavimo teisę. Šią teisę akcininkai turi iki tų metų, kuriais buvo visiškai su jais atsiskaityta, pabaigos.
Konvertuoti privilegijuotąsias akcijas į paprastąsias galima tik visiškai atsiskaičius su privilegijuotųjų akcijų savininkais arba pasirašius įsipareigojimą padengti įsiskolinimą kitais ūkiniais metais. Dėl šių akcijų konvertavimo visuotinis akcininkų susirinkimas
10

priima nutarimą ne mažiau kaip 2/3 kiekvienos rūšies akcijų savininkų, dalyvavusių akcininkų susirinkime, balsų.
Privilegijuotųjų akcijų suteikiamos turtinės ir neturtinės teisės, taip pat jų pakeitimo tvarka turi būti nustatyta iš anksto, iki jas išleidžiant, ir įrašyta bendrovės įstatuose. Dividendo dydis nustatomas procentais, skaičiuojant nuo akcijos nominalios vertės. Privilegijuotųjų akcijų dividendas negali viršyti didesnio iš šių dydžių: praėjusį kalendorinį ketvirtį aukciono būdu išleistų litais Lietuvos Respublikos valstybės iždo vekselių metinės palūkanų normos svertinio vidurkio, kurį “Valstybės žiniose” skelbia Vyriausybė arba jos įgaliota institucija, trigubo dydžio arba paprastųjų akcijų dvigubo dividendo, buvusių visuotinio akcininkų susirinkimo, priėmusio bendrovės įstatus ar jų pataisas, kuriose nustatytos šių privilegijuotųjų akcijų turtinės ir neturtinės teisės, dieną.
Jeigu privilegijuotosiose akcijose nurodytam dividendui išmokėti pelno nepakanka, visos privilegijuotosios akcijos su skirtingomis dividendo normomis gauna proporcingai mažesnio dydžio dividendą.
Paprastosios akcijos sudaro pagrindinę bendrovės akcijų dalį.
Visų bendrovės išleistų paprastųjų akcijų nominalios vertės turi būti vienodos.
Paprastųjų akcijų savininkų turtiniai reikalavimai patenkinami tik po to, kai yra įgyvendintos privilegijuotųjų akcijų savininkų turtinės teisės. Akcijų pasirašymo sutartyje ar bendrovės įstatuose išmokamo paprastųjų akcijų savininkams dividendo dydis nenustatomas, jis priklauso nuo bendrovės veiklos rezultatų. Paprastųjų akcijų savininkams dividendai mokami tik tada, kai išmokėti dividendai privilegijuotųjų akcijų savininkams.
Paprastųjų akcijų savininkai turi teisę nemokamai gauti naujų akcijų visais atvejais, kai įstatinis kapitalas didinamas iš bendrovės lėšų.
Paprastosios vardinės akcijos, kai jas įsigyja bendrovės darbuotojai lengvatinėmis sąlygomis, įgyja darbuotojų akcijos statusą. Šių akcijų perleidimas gali būti apribotas, bet ne ilgesniam kaip trejų metų terminui, skaičiuojant nuo jų išleidimo į apyvartą dienos. Bendrovės įstatuose nustatoma, kad darbuotojų akcijos savininkas neturi teisės ją perleisti kito asmens, ne bendrovės darbuotojo nuosavybėn. Pasibaigus perleidimo apribojimo laikui, akcija netenka darbuotojų akcijos statuso ir yra pakeičiama paprastąja vardine akcija.
Kai kuriais atvejais paprastosioms vardinėmis akcijoms gali būti suteiktas specialiųjų akcijų statusas. Specialiųjų akcijų statusą visuotinis akcininkų susirinkimas
11

gali suteikti akcijoms tų bendrovių, kurių pagrindinė veikla atitinka įstatymų reglamentuotų transporto, energetikos, naftos ūkio, ryšių ir komunalinio ūkio sričių veiklą. Specialiųjų akcijų statusas gali būti suteiktas tada, kai valstybė ar savivaldybė atsišakojęs turimų 2/3 ar daugiau balsų bendrovės visuotiname akcininkų susirinkime parduodama ar kitaip perleisdama dalį valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų. Specialiųjų akcijų savininkų turtinės ir neturtinės teisės turi būti nustatytos bendrovės įstatuose.
Specialiųjų akcijų valdytojai turi teisę: sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą ir siūlyti susirinkimo darbotvarkės klausimus ir nutarimų projektus, pasisakyti kiekvienu visuotiniame akcininkų susirinkime svarstomu klausimu; vetuoti visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimus dėl bendrovės reorganizavimo, likvidavimo, specialiosios akcijos statuso atšaukimo, taip pat kitus nutarimus, kuriuos vetuoti specialiosios akcijos savininkui teisės suteikiama transporto, energetikos, naftos ūkio, ryšių ar komunalinio ūkio sritis reglamentuojančiuose įstatymuose.
Valdybos narys, kurį paskyrė specialiosioms akcijoms atstovaujanti institucija, turi veto teisę balsuojant dėl klausimų, kuriuos reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymai (balsuojant dėl kitų klausimų, valdybos narys, kurį paskyrė specialiosioms akcijoms atstovaujanti institucija, valdybos posėdyje balsavimo teisės neturi).
Specialioji akcija netenka specialiosios akcijos statuso, kai valstybė (savivaldybė) perleidžia ją kito asmens nuosavybėn ar kai visuotinis akcininkų susirinkimas priima nutarimą dėl jos statuso atšaukimo.
Nuo 2001 m. liepos l d. (LR akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-I 835 įsigaliojimo diena) specialiųjų akcijų statusas valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausančioms akcijoms naujai nesuteikiamas.
Nevisiškai apmokėtos akcijos jų savininkui nesuteikia teisės balsuoti visuotiniame akcininkų susirinkime, išskyrus pirmos laidos akcijas, kurių savininkams suteikiama balsavimo teisė po to, kai už jas sumokėtas pradinis įnašas. Nevisiškai apmokėtų akcijų savininkams dividendas mažinamas proporcingai neapmokėtos akcijos kainos daliai. Jeigu akcija nevisiškai apmokėta ir apmokėjimo terminas yra pasibaigęs, dividendas nemokamas. Bendrovės įstatuose gali būti nustatoma, kad mažinamas ir apmokėtų akcijų dividendas, jeigu už jas baigta mokėti tais finansiniais metais, už kuriuos skiriamas dividendas.
12

Nuo 2001 m. liepos l d. (Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-183 5 įsigaliojimo dienos) specialiųjų akcijų statusas valstybei ar savivaldybei
nuosavybės teise priklausančioms akcijoms iš naujo nesuteikiamas.
d&Sė(Sigyii, Bendrovės*savoakcijoš. Jas įsigyti turi teisę akcinės bendrovės, kurių akcijos yra
įtrauktos į Vertybinių popierių biržos oficialųjį arba einamąjį vertybinių popierių prekybos sąrašą. Akcinė bendrovė gali įsigyti savo akcijas tik turėdama ar sudarydama savo akcijoms įsigyti rezervą, kurio dydis yra ne mažesnis už įsigyjamų savo akcijų kartu su jau turimomis savo akcijomis vertę. Savo akcijos bendrovė gali įsigyti priėmus visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimą. Akcinės bendrovės įsigyjamų savo akcijų nominali vertė kartu su kitomis jau turimomis savo akcijomis negali būti didesnė kaip 1/10 įstatinio kapitalo. Akcinė bendrovė, įsigijusi savo akcijų, neturi teisės naudotis šių akcijų suteikiamomis turtinėmis ir neturtinėmis teisėmis.
Uždarosioms akcinėms bendrovėms ir akcinėms bendrovėms, kurių akcijos neįtrauktos į Vertybinių popierių biržos oficialųjį arba einamąjį vertybinių popierių prekybos sąrašus, įsigyti savo akcijas draudžiama.
Akcijos nominali vertė – tai investuotojo sumokėtas už akciją pinigų kiekis ar nustatyta tvarka pinigais įvertintas nepiniginis įnašas, kuris įskaitomas į bendrovės įstatinį kapitalą. Akcijos nominali vertė nustatoma litais be centų. Visų tos pačios klasės akcijų nominalios vertės turi būti vienodos.
Visų bendrovės išleistų akcijų nominalių verčių suma sudaro jos įstatinį kapitalą.
Naujai išleistos į apyvartą akcijos parduodamos emisijos kaina, kuri gali būti lygi arba didesnė už jos nominalią vertę, bet negali būti mažesnė nei akcijos nominali vertė. Jei akcijos parduodamos emisijos kaina, kuri yra lygi jos nominaliai vertei, visa emisijos kaina įskaitoma į įstatinį kapitalą. Jeigu akcijos parduodamos emisijos kaina, kuri didesnė už jos nominalią vertę – akcijos nominali vertė įskaitoma į įstatinį kapitalą, o emisijos kainos ir nominalios vertės skirtumas – į akcijų priedus nominalios vertės perviršijimą).
Akcijos rinkos kaina – kaina, kurią rinkoje investuotojas moka už vieną akciją. Jei akcinės bendrovės akcijomis prekiaujama biržoje, tai paskutinė biržos sandorio (pardavimo) kaina yra tos bendrovės akcijos rinkos kaina.
13

£. Vertybinių popierių rinkos dalyviai
Lietuvoje sukurta vientisa vertybinių popierių viešosios apyvartos apskaitos sistema. Jos paskirtis – užtikrinti saugų ir efektyvų vertybinių popierių rinkos funkcionavimą, maksimalų visų investuotojų interesų apsaugą bei vertybinių popierių rinkos dalyvių konkurenciją.
Lietuvos vertybinių popierių rinkos dalyviai yra:
Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisija (toliau – Komisija) -institucija, atliekanti vertybinių popierių rinkos reguliavimo ir priežiūros funkcijas.
Nacionalinė vertybinių popierių birža (toliau – Vertybinių popierių birža) -specializuota tik vertybinių popierių biržos veikla besiverčianti akcinė bendrovė.
Lietuvos centrinis vertybinių popierių depozitoriumas (toliau – Centrinis depozitoriumas) yra vertybinių popierių apskaitos, operacijų su jais organizavimo ir kontrolės institucija, kurios tikslas – vykdyti bendrąją vertybinių popierių apskaitą, rengti ir diegti apskaitos sistemas sąskaitų tvarkytojams, jas aptarnauti ir prižiūrėti.
Kliringo bankas – Lietuvos banko atsiskaitymų centro kliringinių atsiskaitymų sistema, skirta viešosios apyvartos tarpininkų piniginiams atsiskaitymams, susijusiems su vertybinių popierių sandoriais, vykdyti.
Finansų maklerio įmonės (toliau – FMĮ) – bet kokios Lietuvos Respublikos įmonių įstatyme numatytos rūšies įmonės, nustatyta tvarka gavusios licenciją verstis tarpininkavimo viešojoje vertybinių popierių apyvartoje veikla.
Vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkai – finansų maklerio įmonės, investicijų valdymo ir konsultavimo įmonės bei komerciniai bankai.
Emitentai – tai vertybinių popierių rinkos subjektai (akcinės bendrovės, investicinės bendrovės, bankai, kiti fiziniai ar juridiniai asmenys), nustatyta tvarka savo vardu siūlantys leisti ar leidžiantys vertybinius popierius.
Sąskaitų tvarkytojai – Vertybinių popierių viešosios apyvartos įstatyme nustatyti subjektai, turintys teisę atidaryti ir tarkyti asmenines vertybinių popierių sąskaitas ir esantys Centrinio depozitoriumo dalyviais, taip pat Centrinis depozitoriumas nustatytais atvejais ir tvarka.
Vertybinių popierių apyvarta yra viešoji ir neviešoji. Vertybinių popierių viešoji apyvarta – tai vertybiniu popierių siūlymas, platinimas, perleidimas ar siūlymas perleisti
14

tarpininkaujant vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkui ir (arba) per reklamą ar kitaip viešai kreipiantis į visuomenę ir (arba) kreipiantis į daugiau kaip 100 asmenų. Viešoji apyvarta vykdoma tik per viešosios apyvartos tarpininkus.
Uždarųjų akcinių bendrovių akcijos į viešąją apyvartą neišleidžiamos.
Vertybinių popierių apyvarta yra pirminė ir antrinė.
Pirminė vertybinių popierių apyvarta – tai emitento arba viešosios apyvartos tarpininko, veikiančio emitento vardu ar savo vardu, bet emitento sąskaita, pasiūlymas įsigyti vertybinių popierių jų išleidimo metu ir jų perleidimas investuotojo nuosavybėn.
Antrinė vertybinių popierių apyvarta – tai investuotojo ar kito asmens pasiūlymas įsigyti jau išleistų į apyvartą vertybinių popierių, taip pat jų perleidimas kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims.
3. Vertybinių popierių apskaita akcinėje bendrovėje
Akcinių bendrovių akcijų sąskaitas tvarko Vertybinių popierių viešosios apyvartos įstatyme nustatyti subjektai.
Vertybinių popierių apskaitos lygiai, pagrindinės apskaitos taisyklės
Akcinių bendrovių vertybinių popierių apskaita tvarkoma dviem tarpusavyje susijusiais lygiais.
Pirmąjį vertybinių popierių apskaitos lygį sudaro balansas tarp atitinkamos emisijos vertybinių popierių skaičiaus registracijos sąskaitoje Centriniame vertybinių popierių depozitoriume ir bendro tos pačios emisijos vertybinių popierių skaičius sąskaitų tvarkytojų bendrosiose vertybinių popierių sąskaitose.
Antrąjį vertybinių popierių apskaitos lygį sudaro sąskaitų tvarkytojų atidaromos ir tvarkomos asmeninės (einamosios, specialiosios, reikalavimo teisių į vertybinius popierius) bei techninės vertybinių popierių sąskaitos. Balansas sudaromas tarp kiekvienos emisijos sąskaitų tvarkytojo balansuojamoje su Centriniu depozitoriumu sąskaitoje
15

apskaitomų vertybinių popierių skaičiaus ir bendro šios emisijos vertybinių popierių, apskaitomų asmeninėse bei techninėse sąskaitose, skaičiaus.
Centrinis depozitoriumas užtikrina sąskaitų tvarkytojų vertybinių popierių balansą pagal pirmąjį vertybinių popierių apskaitos lygį ir kontroliuoja, kaip sąskaitų tvarkytojai užtikrina tvarkytojų popierių balansą pagal antrąjį vertybinių popierių apskaitos lygį.
Kiekvienas sąskaitų tvarkytojas privalo užtikrinti jo tvarkomų sąskaitų balansą.
Vertybinių popierių sąskaitos tvarkomos laikantis šių taisyklių:
• dvigubo buhalterinio įrašo. Ši taisyklė nustato, kad kiekviena operacija su
vertybiniais popieriais fiksuojama įrašais dviejose koresponduojančiose
sąskaitose, o įrašai daromi atitinkamų dokumentų pagrindu, tuo pačiu metu ir
jų reikšmės turi būti lygios;
• visų operacijų privalomo registravimo. Laikantis šios taisyklės sąskaitų
tvarkytojas privalo chronologine tvarka registruoti visas operacijas,
atliekamas su sąskaitose apskaitomais arba įgyjamais vertybiniais popieriais;
• kiekvienos vertybinių popierių emisijos atskiros apskaitos. Ši taisyklė reiškia,
kad kiekvienos emisijos vertybiniai popieriai apskaitomi atskirose vertybinių
popierių sąskaitose;
• apskaitos atskirtinumo. Ši taisyklė nustato atskirą sąskaitų tvarkytojo
nuosavų ir kiekvieno kliento vertybinių popierių apskaitą;
• apskaitos skaidrumo – kai įrašai sąskaitų tvarkytojo apskaitoje leidžia aiškiai
identifikuoti vertybinių popierių savininkus ir jų vardu atidarytose sąskaitose
apskaitomus vertybinis popierius;
• nuosavybės teisės į vertybinius popierius fiksavimo. Ši taisyklė nustato
nuosavybės teisės į įgyjamus vertybinius popierius atsiradimą nuo įrašo
asmeninėje vertybinių popierių sąskaitoje, kuri atidaryta vertybinių popierių
savininko vardu, padarymo momento.
Akcijų perleidimo tvarka, nuosavybės teisės į akcijas dokumentų įforminimas
Akcijų perleidimas – tai jų pardavimas, dovanojimas, mainai ir kiti fizinių ar juridinių asmenų veiksmai, kuriuos atlikus pasikeičia nuosavybės teisė į šiuos vertybinius
16

popierius. Vertybiniai popieriai gali atitekti kitam savininkui ir dėl kitų priežasčių, pavyzdžiui, mirus jų savininkui, kai teismo sprendimu panaikinta vertybinių popierių savininko nuosavybės teisė į juos, ir kt.
Vertybinių popierių perleidimas vyksta antrinėje apyvartoje.
Uždarųjų akcinių bendrovių akcijų antrinė apyvarta yra neviešoji, tai reiškia, kad visi akcijų perleidimo sandoriai sudaromi tiesiogiai susitarus akcijų perleidėjui ir jų gavėjui notaro ar sąskaitų tvarkytojo akivaizdoje.
Uždarųjų akcinių bendrovių akcijų perleidimo tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme. Draudžiama perleisti steigiamos bendrovės akcijas iki bendrovės įregistravimo Įmonių rejestre. Akcininkui neleidžiama perleisti kitiems asmenims nevisiškai apmokėtas akcijas. Bendrovės įstatuose gali būti numatyti darbuotojų akcijų perleidimo apribojimai, bet ne ilgesniam kaip trejų metų terminui, skaičiuojant nuo jų išleidimo į apyvartą dienos.
Pirmenybę įsigyti visas parduodamas uždarosios akcinės bendrovės akcijas turi esami uždarosios akcinės bendrovės akcininkai.
Akcininkas apie ketinimą perleisti visas ar dalį akcijų privalo raštu pranešti administracijos vadovui, nurodydamas perleidžiamų akcijų skaičių pagal rūšis ir klases, perleidimo būdą, o pardavimo atveju – pardavimo kainą. Apie ketinimą perleisti akcijas pranešti nereikia, jei akcininkas akcijas perleidžia kitam šios uždarosios akcinės bendrovės akcininkui.
Administracijos vadovas, kai:
1) pranešime nurodytas ketinimas perleisti akcijas neatlygintinai (dovanoti, atiduoti
mainais ir kt.), gali neduoti sutikimo perleisti tik jei dėl akcijų perleidimo akcininkių
skaičius bendrovėje taptų didesnis, nei įstatymo numatytas maksimalus uždarosios
bendrovės akcininkų skaičius. Apie sutikimą ar draudimą perleisti akcijas administracijos
vadovas turi pranešti akcininkui per 5 dienas nuo akcininko pranešimo gavimo dienos. Jei
per šį terminą akcininkui nebuvo pranešta, akcininkas įgyja teisę perleisti savo nuožiūrą;
2) pranešime nurodytas ketinimas parduoti akcijas, privalo per 5 dienas nuo
akcininko pranešimo apie ketinimą parduoti akcijas asmeniui, kuris nėra bendrovės
akcininkas, gavimo pranešti pasirašytinai kiekvienam bendrovės akcininkui arba išsiųsti
registruotu laišku pranešimą, nurodydamas parduodamų akcijų klasę, skaičių, kainą ir
terminą, per kurį akcininkas gali pranešti bendrovei apie pageidavimą pirkti parduodamų
17

akcijų (terminas negali būti trumpesnis nei 15 dienų ir ilgesnis nei 30 dienų nuo pranešimo ar laiško išsiuntimo dienos). Per 45 dienas nuo akcininko pranešimo gavimo dienos administracijos vadovas akcininkui turi pranešti apie sutikimą ar draudimą parduoti akcijas, apie kitų akcininkų pageidavimą pirkti visas jo parduodamas akcijas (jei per šį terminą akcininkui nebuvo pranešta, akcininkas įgyja teisę parduoti akcijas savo nuožiūra). Kai vienas ar keli bendrovės akcininkai pareiškė pageidavimą pirkti visas akcininko parduodamas bendrovės akcijas, akcininkas šias akcijas privalo parduoti pageidavimą pareiškusiems akcininkams (vienam ar keliems), o pageidavimą pareiškęs akcininkas (akcininkai) visas šias akcijas už kainą, ne mažesnę, nei buvo nurodyta pranešime, privalo nupirkti, jas apmokėti ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo pranešimo apie ketinimą parduoti akcijos pateikimo bendrovės administracijos vadovui dienos, jei su akcijas parduodančiu akcininku nesusitariama kitaip.
Varžyti akcijų savininkų teisę perleisti akcijas kito asmens kito asmens nuosavybėn, negu nustatyta Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme, draudžiama.
Jei akcijos perleidžiamos ne pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymą arba vykdant teismo sprendimą, administracijos vadovo sutikimo dėl akcijų perleidimo nereikia. Administracijos vadovo sutikimo taip pat nereikia perduodant akcijas jų paveldėtojams. Jei šiais atvejais akcininkų skaičius bendrovėje tampa didesni, negu nustatytas įstatyme uždarajai akcinei bendrovei maksimalus akcininkų skaičius, ir per 12 mėnesių nesumažėja iki nustatytos ribos, bendrovė turi būti reorganizuojama į akcinę bendrovę arba likviduojama.
Akcijų perleidimo sandoriai forminami atitinkama sutartimi: pirkimo-pardavimo, dovanojimo, mainų ar kt. Sutartis sudaroma raštu. Atsižvelgiant į sutarties rūšį, ji sudaroma laikantis tai sutarčių rūšiai keliamų reikalavimų. Akcijų perleidimo sutartyje, be bendrų, taikomų visoms sutartims normų, turi būti nurodyta:
1) bendrovės kodas ir pavadinimas;
2) perleidžiamų akcijų nominali vertė ir skaičius pagal rūšis ir klases;
3) privilegijuotųjų akcijų dividendo dydis ir balsavimo teisė.
Atsakingas už akcijų apskaitą bendrovės darbuotojas, kai į jį kreipiasi akcininkas dėl akcijų perleidimo dokumentų įforminimo, turi patikrinti ar:
• perleidžiamos akcijos visiškai apmokėtos;
• nėra įkeistos, joms neuždėtas areštas;
18

• neturi jokių kitų turtinių ir neturtinių ribojimų.
Akcijų perleidimo dokumentai nepriimami ir įrašai bendrovės akcijų apskaitos dokumentuose nedaromi, jei akcijų perleidimo sutartyje nėra bent vieno iš pirmiau nurodytų dokumentų ar perleidžiamos akcijos neatitinka čia nurodytų reikalavimų.
Akcijų perleidimo šalys, jeigu jos pageidauja, akcijų perleidimo sutartį gali notariškai patvirtinti, tačiau tai nebūtina. Jie (akcijų perleidėjas ir akcijų įgijėjas) gali pasirašyti sutartį bendrovės darbuotojo, atsakingo už akcijų apskaitą, akivaizdoje. Šiam atvejui bendrovėje tikslinga turėti akcijų perleidimo sutarčių blankų.
Akcijų perleidimo sutartys (pirkimo-pardavimo, dovanojimo, mainų ir kt.) registruojamos akcijų perleidimo sutarčių ir paveldėjimų registracijos knygoje, registracijos numeris ir registracijos data iš knygos perrašomi į sutartį.
Akcijų perleidimo ir nuosavybės teisės dokumentus įforminti į bendrovę turi atvykti abi sandorio šalys – perleidėjas ir įgijėjas. Tais atvejais, kai akcijų savininkas perleido visas turėtas bendrovės vienos emisijos akcijas notaro akivaizdoje, įforminti nuosavybės teisės dokumentus į bendrovę gali atvykti tik šių akcijų įgijėjas, būtina turėti notaro patvirtintą perleidimo sutartį ir asmens tapatybę liudijantį dokumentą.
Patikrinęs visus pateiktus akcijų perleidimo dokumentus ir įsitikinęs jų teisėtumu, bendrovės darbuotojas formina susijusius su nuosavybės teisės į akcijas pasikeitimu dokumentus.
Už sutarties teisėtumą, ar jos forma ir turinys atitinka nustatytus reikalavimus, taip pat už akcijų perleidimo operacijos tikslumą atsakingas perleidimą įforminęs bendrovės darbuotojas.
Bendrovės darbuotojas, forminantis akcijų pirkimo-pardavimo ir nuosavybės teisės į akcijas dokumentus, turi nepamiršti įstatymo “Dėl Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų brangiam turtui įsigyti arba kitų įsigytų bei perleidžiamų lėšų deklaravimo” reikalavimo, kurį vykdant Lietuvos Respublikos gyventojų pajamos turi būti deklaruojamos kiekvienu atveju, kai vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkams įmokamos piniginės lėšos vertybiniams popieriams įsigyti arba kai vertybiniai popieriai įsigyjami ne per vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkus ir įmokamų lėšų ar įsigyjamų vertybinių popierių kaina lygi arba didesnė už atitinkamu laikotarpiu esantį Komisijos privalomam registruoti turtui nustatytą minimalų deklaruoti privalomo turto kainos dydį.
19

Jei nepateikiama valstybinės mokesčių inspekcijos pažyma apie pajamų deklaravimą, draudžiama registruoti turtą, parduoti vertybinius popierius ne per vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkus, priimti pajus, priimti suteikiamas paskolas (įskaitant terminuotus indėlius), dovanojamas pinigines lėšas, grąžinamas paskolas, investuojamas lėšas ar kitas įmokas, vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkams priimti vertybiniams popieriams įsigyti įnešamas pinigines lėšas. Kaip matome, jei vertybinių popierių vieno sandorio (vieno įnašo už įsigyjamus vertybinius popierius) suma yra lygi arba didesnė už įmokėjimo metu esantį minimalų deklaruoti privalomo turto kainos dydį (nuo 2000 m. lapkričio l d. nustatytas dydis – 45 600 Lt; ši suma kas tam tikrą laikotarpį indeksuojama, neviešu būdu sudaromas sandoris (notaro ar bendrovės darbuotojo akivaizdoje) gali būti tik tuo atveju, jei vertybinių popierių pirkėjas pateikia valstybinės mokesčių inspekcijos pažymą apie pajamų deklaravimą. Kitu atveju, t.y. kai nepateikiama valstybinės mokesčių inspekcijos pažyma apie pajamų deklaravimą, vertybinių popierių pirkimo-pardavimo sandoriai turi būti sudaromi per vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkus. Už šio įstatymo reikalavimo nevykdymą atsako vertybinių popierių pardavėjas.
Tuo atveju, kai vieno vertybinių popierių pirkimo-pardavimo sandorio suma yra mažesnė už vertybinių popierių pirkimo-pardavimo metu esantį minimalų deklaruoti privalomo turto kainos dydį, vertybinių popierių pirkėjas neprivalo deklaruoti pajamų iki vertybinių popierių apmokėjimo momento, tačiau, kai įsigytų vertybinių popierių įsigijimo kaina per metus viršija tais metais buvusį minimalų deklaruoti privalomo turto kainos dydį, pajamos turi būti deklaruotos pasibaigus kalendoriniams metams iki kitų metų balandžio l dienos. Be to, šia tvarka ir terminais pajamos deklaruojamos ir kai kalendoriniais metais įsigytų vertybinių popierių įsigijimo kaina, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms sumokėtų pajamų ar kitų įmokų (išskyrus įmokas teisiškai registruotinam turtui įsigyti), į įmones ir kitus ūkio subjektus investuotų lėšų, grąžintų paskolų, suteiktų paskolų, padėtų terminuotų indėlių ir dovanotų piniginių lėšų suma per metus viršija tais metais buvusį didžiausią minimalų deklaruoti privalomo turto kainos dydį. Už šio įstatymo reikalavimo nevykdymą atsako fizinis asmuo, kuris pagal įstatymą privalo deklaruoti pajamas brangiam turtui įsigyti arba kitas įsigytas bei perleidžiamas lėšas.
Bendrovėje taip pat forminami nuosavybės teisės į vertybinius popierius dokumentai, kai keičiasi jų savininkas dėl akcininko mirties. Esant tokiam atvejui,
20

įpėdiniai per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos turi kreiptis į notarą pagal paskutinę nuolatinę palikėje gyvenamąją vietą dėl palikimo priėmimo. Paveldėjimo teisės liudijimas įpėdiniams išduodamas suėjus trims mėnesiams nuo palikimo atsiradimo dienos. Paveldėjimo teisės liudijimas (notaro patvirtintas jo nuorašas) yra dokumentas, kurio pagrindu padaromi atitinkami įrašai bendrovės vertybinių popierių apskaitos dokumentuose ir įforminama naujo savininko nuosavybės teisė į vertybinius popierius.
Už nepilnamečius iki keturiolikos metų sandorius jų vardu sudaro tėvai arba globėjai.
Nepilnamečiai nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų sandorius sudaro turėdami tėvų arba rūpintojų sutikimą. Sutikimo forma turi atitikti sudaromo sandorio formą. Sandoriai, sudaryti be atstovų pagal įstatymą sutikimo, galioja, jeigu tokį sutikimą atstovas pagal įstatymą duoda po sandorio sudarymo.

Leave a Comment