Mokesčiai

I. MOKESČIAI KAIP VALSTYBĖS PAJAMŲ RŪŠIS
1.Valstybės pajamų sąvoka ir sistema
Valstybės pajamos – finansiniai ištekliai, kurie perpaskirstant visuomenines nacionalines pajamas, pereina valstybei, yra kaupiamos valstybės ra sav-bės fonduose.
Pagal teisinį režimą visos valstybės pajamos – valstybės nuosavybė. Valstybės pajamos skirstomos pagal pajamų reikšmę formuojant v-bės ar sav-bės piniginius fondus:
*privalomosios –gaunamos nustatant privalomus mokesčius ir įmokas į piniginius fondus;
*papildomosios – gaunamos v-bei įgyvendinant papildomą finansinę veiklą.
Skirtumas tarp jų – privalomosios iš anksto planuojamos, o papildomosios- nėra iš anksto planuojamos.
Pagal pajamų šaltinius:
1)gaunamos iš privačios nuosavybės;
2)gaunamos iš valstybinės nuosavybės (pvz., v-bės tuurtas išnuomojamas).
Pagal v-bės pajamų nuosavybės formos ypatumus:
1)nuosavos;
2)laikinai skolintos. Prie jų priklauso tiek finansiniai ištekliai, kuriuos v-bė skolinasi iš vidaus ir užsienio kreditorių. Ypatumas – šios lėšos nuosavybės teise priklauso kreditoriams.
Pagal teritorinį kaupimo principą:
1)LR pajamos – kaupiamos bendravalstybiniuose fonduose ir naudojamos visos v-bės reikmėms;
2)sav-bių pajamos – kaupiamos sav-bių fonduose ir naudojamos konkrečios sav-bės poreikiams.
Pagal tai, kokiuose fonduose kaupiamos pajamos:
1)biudžetinių fondų pajamos. Dabar numatyti šie fondai: kelių; soc. draudimo; privalomo sveikatos draudimo; IAE eksploatavimo nutraukimo fondas.
2)nebiudžetinių fondų.
Pagal pajamų gavimo būdą:
1)mokestinės – gaunamos per mokesčius numatytus MA (mmokesčio administravimo) įst-e;
2)nemokestinės – gaunamos visais kitais būdais, pav. Realizuojant konfiskuotą turtą.
2. Bendrieji mokesčių požymiai ir sąvoka
Mokesčiai – pagrindinis v-bės pajamų surinkimo būdas, kuris sudaro nuo 80% – 90% visų v-bės pajamų. Pagal MA įst-ą – mokestis – mokesčio įst-o nustatyta piniginė prievolė juridiniam ar fiziniam asmeniui, tam, ka

ad būtų gauta pajamų, v-bės ar sav-bės f-joms realizuoti.
Požymiai:
1)teisę nustatyti valstybinius mokesčius LT turi tik Seimas. Jie nustatomi Seimui priimant mokesčių įst-us, Seimas priimdamas tokį įst-ą, nustato:
Ø Mokesčio mokėtoją (mm’ą);
Ø Mokesčio objektą;
Ø Mokesčio tarifus;
Ø Mokesčio lengvatas;
Ø Pagrindines mokesčių mokėjimo taisykles.

Kitos institucijos (ir Vyriausybė) turi teisę tik detalizuoti mokesčio įst-o normas įst-o nustatytose ribose. Tokios institucijos yra:
1)Vyriausybė;
2)Finansų ministras;
3)Aplinkos ministras;
4)Muitinės departamentas;
5)sav-bių institucijos;
6)tt atvejais – mokesčių inspekcija (MI).
2)prievolė mokėti mokestį asmeniui atsiranda prieš pačią v-bę, o ne prieš instituciją, kuri surenka mokesčius.
3)pagrindinė mokesčių f-ja- fiskalinė f-ja- ty gauti pajamų, kurių reikia v-bei; reguliuojamoji f-ja- ty mokesčių pagalba v-bė siekia sureguliuoti mm’ų pajamas reguliuojant ūkinę veiklą ir tt prasme reguliuoti demografinius procesus. Kas liečia ūkinę veiklą, tai ji pasireiškia tarifų nustatymu, pvz., ol kas mažesnius mokesčius moka įmonės, kuriose dirba innvalidai.
4)visuotinis mokesčių privalomumas. Tai yra, kad įst-ų nustatytus mokesčius privalo mokėti visi sub-ai, kuriuos įst-ai pripažįsta mm’ais. Be to asmenys ne tik privalo mokėti mokesčius , bet privalo laikytis mokesčio apskaičiavimo ir pildymo reikalavimus.
5)mokestis – piniginė prievolė v-bei. Mokestis suprantamas kaip teisinis santykis tarp mm’o ir v-bės, kurio turinį sudaro asmens pareiga mokėti mokestį pinigais ir v-bės teisė reikaluti mokesčio sumokėjimo. Mokestis tb mokamas tik pinigais (nors atskirais atvejais leidžiama mokėti akcijomis ar turtu , tačiau prieš tai akcijos ar turtas įvertinami pinigais).
LT pr
riklauso prie v-bių, traktuojančių mokesčius plačiąja prasme – kaip fiskalinius instrumentus per kuriuos surenkami mokesčiai.
3. Mokesčių rūšys ir valstybinė mokesčių sistema
Mokesčiai skirstomi pagal mm’ų ypatumus:
1)jurid. asm. mokesčiai – nekilnojamojo turto mokestis;
2)fiz. asm. mokesčiai – pajamų mokestis;
3)bendri – PVM, žemės, v-bės rinkliava ir tt.
Pagal įskaitymo tvarką:
1)į v-bės biudžetą- pilnai įskaitomas PVM, konsulinis, j.asm. pelno mokestis;
2)į sav-bių biudžetą- įskaitomi nekiln.turto mokestis, žemės, prekyviečių, paveldimo turto ir tt;
3)tikslinių fondų mokesčiai- atskaitymai į kelių fondą, privalomo sveikatos draudimo įmokos, įmokos į garantinį fondą, soc.draudimo įmokos. Akcizas paskirstomas tarp v-bės biudžeto ir kelių fondo.
Pagal apmokestinimo objektą:
1)pelno m.- obj-as yra grynasis pelnas, ty ta mm’o pajamų dalis, kuri lieka atskaičius pajamų gavimo išlaidas. Priklauso j.asm.pelno mokestis, IĮ pajamų mokestis, įmokos į garantinį fondą, atskaitymai į kelių fondą;
2)pajamų m.- obj-as- visos mm’o pajamos. Priklauso gyventojų pajamų mokestis;
3)turto m.- obj-as- atitinkamas kilnojamas ir nekilnojamas turtas (daiktai) arba turto prieaugis. Turto mokesčio ėmimui neturi reikšmės, ar mm’as turi naudos iš turto. Priklauso organizacijų nekiln.turto mokestis, žemės m., valstybinės žemės nuomos m., prekyviečių m. Prieaugio – paveldimo ar dovanojamo turto m.;
4)vartojimo m. Priklauso tie mokesčiai, kurie imami nuo tt prekių ar paslaugų vartojimo. Tai PVM ir akcizas. Pgl LT sistemą, turėtų priklausyti naftos mokestis, mokestis už valstybinius gamtos išteklius, už aplinkos teršimą, visos rinkliavos.
Pagal apmokestinimo būdą:
1)tiesioginiai mokesčiai – tai tie mokesčiai, kuriuos moka be
etarpiškai asmenys, kurie gauna pajamas ar pelną, ar kurie turi atitinkamą turtą;
2)netiesioginiai mokesčiai – būdinga tai, kad netiesioginio mokesčio suma įskaitoma į prekės ar paslaugos kainą ir tokius mokesčius sumoka prekių vartotojai, o prekių gamintojai perveda surinktas lėšas į biudžetą. Priklauso PVM ir akcizas.
Valstybinė mokesčių sistema – visuma mokesčių, kurie yra nustatyti konkrečioje v-bėje, K1-os v-bės mokesčių sistema priklauso nuo v-bės sandaros. Federalinėse v-bėse – 3, 4 mokesčių sistemos, unitarinėse – vieninga mokesčių sistema.
Valstybinė mokesčių sistema įtvirtinta MA įst-o 5 str., muitinės kodekse ir soc.draudimo įst-e.
Šiuo momentu yra išskiriami tokie mokesčiai:
1)PVM;
2)akcizas;
3)fizinių asmenų pajamų mokestis;
4)juridinių asmenų pelno mokestis;
5)įmonių ir organizacijų nekilnojamojo turto mokestis;
6)žemės mokestis;
7) mokestis už valstybinius gamtos išteklius;
8)naftos ir dujų išteklių mokestis;
9) mokestis už aplinkos teršimą;
10)konsulinis mokestis;
11)žyminis mokestis;
12)prekyviečių mokestis;
13)atskaitymai į kelių fondą;
14)paveldimo ar dovanojamo turto mokestis;
15)įmokos į garantinį fondą;
16)privalomo sveikatos draudimo įmokos;
17) mokestis už azartinius lošimus;
18) mokestis už pramoninės nuosavybės objektų registraciją;
19) valstybinės žemės nuomos mokestis;
20)muitai;
21)soc.draudimo įmokos;
22)valstybės rinkliava.
II. MOKESČIŲ TEISĖS ESMĖ
1.Mokesčių teisės dalykas ir samprata
MT dalyką sudaro faktiniai mokestiniai santykiai per kurious nustatomi ir surenkami piniginiai ištekliai į v-bės fondus. Požymiai:
1.mokestiniai santykiai atsiranda dėl v-bės poreikio sukaupti pakankamus finansinius išteklius v-bės f-jų įgyvendinimui.
2.paskirstomasis mokestinių santykių pobūdis. Būtent per šiuos santykius paskirstomos lėšos tarp v-bės ir ūkio subjektų.
3.mokestiniai santykiai atsiranda tik tai dalyvaujant v-bei.
4.piniginis pobūdis. Mokestinė prievolė mokestiniuose santykiuose tb vykdoma pinigine forma.
MT – visuma FT normų, kurios reguliuoja fa
aktinius santykius, atsirandančius v-bei nustatant ir surenkant pinigines lėšas per mokesčius.
2.MT šaltiniai
MT nėra savarankiška T šaka. Tai yra FT institutas. Todėl MT šaltiniai yra ir FT šaltiniai.
MT šaltinis- kompetentingos institucijos priimtas T aktas, kuris reguliuoja mokestinius santykius privalomų nurodymų davimo pagrindu.
LT sistemoje precedentas ir papročiai irgi įgauna vertę. Precedentai susiję su ginčų sprendimu administraciniame teisme. MI’je. Papročiai susiję su mokesčių įstatymų priėmimu Seime.
Pagal reguliuojamų santykių apimtį:
1.teisės aktai, kurie reguliuoja FT, MT ir kt. T šakų santykius, pav., AB įst-as, įmonių įst-as, LR K ir pan.;
2.teisės aktai, kurie reguliuoja finansinius ir kartu mokestinius santykius, pav., biudžeto sandaros įst-as;
3.specialieji MT šaltiniai, tai tie T aktai, kurie reguliuoja išimtinai mokestinius santykius, pav., visi mokesčių įst-ai. Mokesčių įst-ams keliami reikalavimai:
*jis turi apibrėžti mm’us ir nemokėtojus;
*būtinai turi įtvirtinti konkretaus m’io objektą ir bazę;
*būtinai turi įtvirtinti m’io tarifą;
*turi įtvirtinti m’io apskaičiavimo ir mokėjimo tvarką.
Prie specialių mokesčio šaltinių priklauso ir tarptautinės sutartys. Tai visos Seimo ratifikuotos sutartys dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo (~30).
III. APMOKESTINIMO TVARKOS TEISINIS REGULIAVIMAS
Apmokestinimo tvarka- visuma elementų (instrumentų), kurie sudaro mokesčių struktūrą. Šie elementai gali skiris k1’me konkrečiame m’je.
1 elementas mm’as (mokesčio mokėtojas) (pgl MA įst) – asmuo, kuris pgl mokesčio įstatymą privalo mokėti mokestį. Mm’ais gb tiek f., tiek j. asmuo. Pgl LT mokesčių įstatymus, tam, kad samuo taptų mm’u neturi reikšmės, kokiuose santykiuose jis yra su LT.
Mokestis kaip piniginė prievolė susideda iš 2 elementų, tai ir mm’as gali turėti dvejopą padėtį:
1) kai pareigą mokėti ir apskaičiuoti mokestį atlieka pats asmuo, tai vadinama savanorišku mokėjimu;
2) tačiau gb kai pareiga mokėti priskiriama vienam asmeniui, o pareiga laikytis mokesčio mokėjimo tvarkos- kitam. Tai pav., gyventojų pajamų mokestis.

Yra toks reiškinys- mokesčio naštos perkėlimas. Jis gb:
1.įstatyminis- kai tai numatyta pačiame įstatyme. Pav., PVM ir akcizo mokestis. Čia reiškia tai, kad vartotojas sumoka gamintojui mokestį, o šis tik perveda mokestį v-bei. Nuo ‘01/09/01 dar 1 įstatyminio galimybė – mokestį už mm’ą gali sumokėti asmuo, kuris perima mokestinę priemoką. Tai reiškia, kad skolininkas ir 3-asis asmuo susitaria, kad 3-sis asmuo padengs mokestinius įsiskolinimus už mm’ą ir pateikia rašytinius prašymus MI’ai. Tačiau tai draudžiama f.asm’ų pajamų mokesčio atžvilgiu (MA įst).
2.sutartinis- tais atvejais, kai mm, sudarydamas sutartį dėl turto nuomos, kartu įpareigoja nuomininką sumokėti mokesčius v-bei.Pav., žemės mokestis. Jei nuomininkas nemokės, atsakomybė turto savininkui.

2 elementas apmokestinimo objektas ir mokesčio bazė. Apmokestinimo objektu plačiąja prasme laikytini visi tie reiškiniai ir vertybės , kurie apmokestinami konkrečiu mokesčiu. Teisinė reikšmė ta, kad apmokestinimo objektas parodo nuo ko ar kodėl tb mokamas mokestis. 1-ju tokiu objektu buvo mm (pagalvės mokestis). Toks požiūris išlikęs Japonijoje ir GB.
Kt. v-bėse apmokestinimo objektas siejamas su nuosavybe, kuria disponuoja mm.
Teisinė reikšmė ta, kad mokestinė prievolė asmeniui atsiranda tuo atveju, jei jis valdo ar naudojasi konkrečiu apmokestinimo objektu (dėl to mokesčiai taip ir skamba- pgl objektą).
Mokesčio bazė- konkretizuotas objektas ir reiškia pinigais įvertintą apmokestinimo objektą, kuriam nustatomas mokesčio tarifas. MB nustatoma skirtingais būdais Î nuo objekto ypatumų:
*jei objektas turtas, tai MB nustatoma pgl dokumentus, kuriuose įtvirtinta objekto vertė;
*jei objektas pajamos ar pelnas, tai bazė nustatoma pgl dokumentus, kurie patvirtina pelno ar pajamų gavimą.
3 elementas mokesčio dydis (tarifas) – M įst-o nustatyta pinigų suma, kurią mm privalo sumokėti nuo MB’ės. Tai pagrindinis v-bės fiskalinės politikos įgyvendinimo būdas. V-bė koreguodama tarifus, gali koreguoti v-bės pajamų surinkimą, nekeisdama mokesčių sistemos.
Tarifus turi teisę nustatyti tik Seimas. Užsienyje- vyriausybė. Mokesčių tarifai gb išreiškiami:
1)tvirta pinigų suma. Džn taikomas tuose m’se, kuriuose m’io objektas išreiškiamas natūriniais vienetais, pav., m’is už aplinkos teršimą, prekyviečių mokestis ir pan.
2)procentais. Kai netaikoma 1, taikoma procentinė išraiška. M’io tarifą nustatant procentais, m’io tarifas gali keistis Î nuo MB pasikeitimo arba gali likti pastovus.
Pgl tarifo santykį su MB’e skiriamas:
1)proporcinis. M’io tarifas išlieka pastovus keičiantis MB’ei. Pav., pelno mokestis neÎ nuo pelno – 24%.
2)progresinis. Ypatumas- augant MB’ei taikomas didesnis tarifas. Šis būdas LT taikomas f.asm. pajamų m’yje, kai asmuo gauna pajamas ne pagrindinėje darbovietėje.
3)regresinis. Nei 3, nei 4 dabar netaikomi. Jų esmė: augant MB’ei taikomi mažesni m’ių tarifai. Buvo taikomi po II PK socialistinėse v-bėse, kai buvo siekiama skatinti v-binių įmonių augimą. Siekė išstumti privatų sektorių.
4)degresinis.
5)mišrus apmokestinimas. Netaikomas. Viena dalis apmokestinama absoliučia suma, kita- procentine išraiška.
4 elementas m’io mokėjimo būdas.
Skiriami šie būdai:
1)kadastrų. M’is apskaičiuojamas ir mokamas pgl duomenis esančius att duomenų bankuose. LT- nekiln.turto kadastras. Taikomas taikant žemės m’į ir nekiln.turto m’į.
2)deklaracijų. M apskaičiuojamas pgl duomenis, kurie nurodomi mokesčio deklaracijoje arba kt. mokestiniuose dokumentuose. Tokios deklaracijos tb pateiktos MI’ai nustatytais terminais pasibaigus mokestiniam periodui.
3)išskaičiavimų. M yra apskaičiuojamas iš mm’o pajamų, pasibaigus mokestiniam periodui. Taikomas gyventojų pajamų m’yje, kai m’į išskaičiuoja organizacijos. Tai dar taikoma ir pelno m’yje. Kai pelną gauna užsienio subjektai, m’į išskaičiuoja LT įmonės.

Mokesčio mokėjimo forma
Mokesčiai gali būti mokami tik pinigais. Pgl. “Pinigų įst.”: pinigai – nacionalinė valiuta. Užsienio valiutos taikymas mokesčių mokėjimui (toliau – MM) LT:
1. Valiuta mokamas konsulinis mokestis;
2. Sumokamas importo akcizas ir PVM muitinėse, kur nėra valiutos keitimo punktų.
Išimtinais atvejais mokesčius galima mokėti akcijomis arba turtu. Tai tokioms įmonėms, kurioms pradedamos bankroto procedūros ar sanavimas. Leidimas duodamas tik jei att. institucijos įsitikina, kad toks leidimas leis įmonei pagerinti finansinę būklę, o ta institucija, kuri perims turtą, galės jį efektyviai panaudoti.

Prašymas dėl leidimo pateikiamas ŪM ir pridedami att, dokumentai:
1) akcininkų susirinkimo protokolas;
2) praėjusių 3 m. veiklos ataskaitos;
3) auditorių išvados ir tt.
Ūkio ministerijai vietos mokesčių inspekcijos (toliau – MI) ir vietos SODROS skyriai privalo pateikti pažymas apie MM įsiskolinimus.
Sprendimas leisti atsiskaityti tokiu būdu įforminamas Vyriausybės nutarimu (jei įsikolinimas valstybės biudžetui); Savivaldybės tarybos sprendimu (savivald. Biudžetui); SODROS valdybos sprendimu (SODRAI).
Jei perduodamo turto vertė viršija įsiskolinimą, susidariusi pinigų suma nėra grąžinama. Atsiskaityti tokio forma leidžiama tik AB,UAB.
Mokesčio sumokėjimo terminas (2001 09 27)
MM terminas priklauso nuo mokestinio periodo.
Pagal Mokesčių Inspekcija – mokestis sumokėtas laiku, jei jis nustatytą dieną patenka į biudžetą. Pagal. Mokesčių mokėtojus ir banką – mokestis sumokėtas laiku, jei tą nustatytą dieną duodamas bankui pavedimas nurašyti lėšas. Tam tikra prasme ši problema išspręsta “Mokėjimų įst”. Pagal šį įst. pripažįstama, kad atsiskaitymas su kreditoriumi laikomas įvykdytu, kai kreditorius gauna pinigus.
Mokesčių lengvatos
M. lengvata – MM-ui nustatytos išskirtinės apmokestinimo sąlygos dėl kurių reikia mokėti mažesnį M., arba M. mokėjimo terminas atidedamas, M. leidžiama sumokėti dalimis. Atleidimas nuo M. ne lengvata.
Pagal tikslus:
1) ekonominės;
2) socialinės
1) Tai nustatoma turint tikslą spartinti atskirų ekonomikos šakų vystymą, pvz. Žemės ūkį, lengvatos taikomos užsienio investicijoms ir panašiai.
2) Siekiama sumažinti M. mekėjimo naštą socialiai remtiniems M. mokėtojams. Tokią teisę į lengvatas turi invalidai, pensininkai ir pan.
Pagal mastą:
1) visuotinės
2) individualios
1) teisę į šias lengvatas turi tie M. mokėtojai, kurie atitinka įst-o reikalavimus lengvatai taikyti, pvz. Žemės ūkio įmonė;
2) taikomos konkretaus M. mokėtojo prašymu, priimant kompetentingos inst. sprendimą. Teisę turi taikyti savivaldybių tarybos, mokesčių inspekcijos, išimtiniais atvejais finansų ministras.
Mokesčio padidinimas
Tai reiškia, kad esant att. Sąlygoms reikia mokėti padidintą mokestį. Taikomas ekologiniuose mokesčiuose.

4 TEMA. MOKESČIO ADMINISTRAVIMAS
1. Mokesčio administravimo samprata
M.adm. samprata plačiąja ir siaurąja prasme.
Plačiąja prasme – kaip kompetentingos valstybės ir savivaldybės institucijų veikla nustatant ir surenkant M-ius. Jį vykdo tiek Seimas, tiek Vyr-ybė, tiek ministerijos, tiek teismai.
Siaurąja prasme – specialiai įsteigtų institucijų atsakingų už M-ių surinkimą veikla. Juo užsiima tik M. inspekcija, Aplimkos ministerija, Muitinė ir t.t. pr mokestinių ginčų komisija.
2.Mokesčius administruojančios institucijos
Tai visos inst., kurios atsakingos už M. apskaičiavimą ir surinkimą vadinamos M-io administratoriais.
Vienose valstybėse M-ius administruojančios inst. Veikia savarankiškai, o kitose prie FM-jos.
Pagrindinis LT M-io administratorius – Mokesčių Inspekcija (MI). Jai pavesta administruoti visus M-ius. Šalia dar yra kitos inst-jos. M-į už aplinkos teršimą, už valstybinius gamtos išteklius, naftos ir dujų išteklius administruoja Aplinkos Minsterija. Importo PVM, importo akcizą – muitinė.
Apl. M-jos padėtis savotiška. Jei nustato, kad kas nors negerai medžiagą atiduoda MI-ai.
Dar viena inst. – mokesčių policija. Nors ji daugiau atsakinga už MI kontrolę. (Yra nustatyta, kad vietoj MP bus įsteigta finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba).
3. Valstybinė mokesčių inspekcija
VMI buvo įsteigta 1990m. FM-jos sudėtyje vietoj valstybės pajamų skyriaus, o rajonuose ir miestuose buvo įsteigtos vietinės MI vietoj vykdomųjų komitetų finansų skyrių. 1995 m. priėmus “Mokesčių administravimo įst-ą” MI yra institucija prie FM-jos. Struktūriškai MI susideda:
1. Valstybinė MI prie FM-jos, ji vadinama centriniu mokesčių administratoriumi.
2. Teritorinės MI, įsteigtos visose apskrityse.
3. Rajonuose ir miestuose (savivaldybėse) įsteigti teritorinių MI skyriai.
Valstybinės MI funkcijos:
1) pavesta užtikrinti M-ių surinkimą į biudžetą;
2) kontroliuoti teritorinių Mi veiklą;
3) metodiškai vadovauti teritorinių MI veiklai;
4) tvarkyti Miių mokėjimo registrą;
5) nagrinėti mokestinius ginčus;
6) rengti teisės aktus reikalingus M-ių įstatymams įgyvendinti;
7) organizuoti M-ių inspektorių mokymą ir kvalifikacijos kėlimą;
8) kt.

Teritorinių MI funkcijos:
1) surinkti M-ius savo kontroliuojamoje teritorijoje;
2) užtikrinti nesumokėtų M-ių išieškojimą;
3) grąžinti M-ių permokas;
4) vykdo savivaldybių tarybų sprendimus dėl M-ių lengvatų taikymo;
5) paskirsto surinktus M-ius tarp valstybės ir savivaldybės biudžetų ir tikslinių fondų.

MI-jos finkcijas įgyvendina mokesčių inspektoriai. Jų įgalinimai:
1) turi teisę gauti žinias iš visų institucijų apie M-ių mokėtojų turtą ir pajamas;
2) gali tikrinti gamybines patalpas, gamybai naudojamus išteklius;
3) gali iki 30 d. paimti M-ių mokėtojų dokumentus;
4) gali duoti privalomus vykdyti nurodymus M-ių mokėtojams;
5) gali areštuoti M-ių mokėtojų turtą;
6) gali duoti privalomus nurodymus banko įstaigoms nutraukti pinigų išdavimą ar ar pervedimą iš sąskaitų;
7) Kt.
Mokesčio mokėtojų apskaita 01 10 11
Apskaitai tvarkyti yra vedamas vieningas mokesčių mokėtojų registras, į kurį įtraukiamos tokios mok.mok. grupės :
1. visos Lietuvos įmonės;
2. užsienio valst. įmonės , jei jų veikla yra Lietuvoje;
3. užsienio įmonių filialai ir atstovybės;
4. advokatai;
5. notarai;
6. asmenys, kurie veikia pagal patentą;
7. ūkininkai;
8. užsieniečiai, kurie pagal Liet.įstatymus turi mokėti mokesčius;
9. fiziniai asm., kurie gauna su darbo santykiais nesusijusių pajamų;
10. asm, kurie turi nekilnojamojo turto;
11. pagal darbo sutartis dirbantys asmenys;
12. valstybės tarnautojai;
13. asmenys, kurie naudojasi valst.žeme.

Visi mok. mokėtojai privalo registruotis Mokesčių registre per 5d. nuo mokestinės prievolės atsiradimo.Prašymas pateikiamas teritorinei mok. inspekcijai. Jos duomenis atiduoda Centr. mok.inspekcijai.

Patys su prašymu kreipiasi tik jurid. asmenys. Kartu su prašymu visuomet pateikia sąrašą savo darbuotojų.Kai yra registruojami valst. žemės naudotojai ar nekilnojamojo turto savininkai, tai jie į Mokesčių registrą įtraukiami pagal Nekilnojamojo turto registrą.

Mok. inspekcija turi per 5d. įtraukti į sąrašą nuo prašymo pateikimo.Registras įsigalioja tik , kai duomenys apie mok. mokėtojus pakliūna į centrinę duomenų bazę. Kai įtraukiama į registrą, suteikamas identifikacinis numeris ir išduodama mok. mokėtojo pažyma. Juridiniams asm. tas numeris sutampa su numeriu juridinių asm. registre. Fizinių asm. numeris atitinka jų asmens kodą pase.

Jei pasikeičia duomenys apie mok. mokėtojus, jie privalo per 5d.pranešti mok. inspekcijai dėl registro pakeitimo.Jam yra išduodama registravimo pažyma.

Registro reikšmė:
Jo pagrindu mok. inspekcija sukaupia duomenis apie visus mok. mokėtojus. Mok. mokėtojams reikšmė registro ta, kad asmuo, įtrauktas į reg., turi teisę susipažinti su reg. duomenimis, reikalauti, kad duomenys apie juos būtų saugomi paslaptyje ( su išimtimis ).T.p. turi teisę reikalauti taisyti klaidingus duomenis registre.
Informacijos kaupimas ir skleidimas

Pagr. informacijos kaupimo būdas yra registro tvarkymas. Šalia to visos įmonės ir organizacijos privalo teikti mok. inspekcijai žinias apie išmokėtas sumas gyventojams ir jurid. asmenims. Sumų dydis neturi reikšmės.

Tokie duomenys t.b. pateikti mok. inspekcijai per 10d.pasibaigus mėnesiui , kai pinigai buvo išmokėti. Tais atv., kai jurid. asm. atsiskaito tarpusavyje grynais pinigais ir kai tokia atsiskaitymų suma viršija 10 tūkst.lt. į dieną, jie privalo teikti inf. apie tai mok. inspekcijai.

Komerc. bankai privalo teikti inf. mok. inspekcijai apie jurid. asmenims atidarytas ar uždarytas sąskaitas per 3d. nuo jų atidarymo ar uždarymo.Tais atv, kai asmuo atidaro sąskaitą užsienio banke, jis pats privalo informuoti mok. inspekciją per 5 darbo dienas.

Visa sukaupta inf. mok. inspekcijoje t.b. saugoma paslaptyje.Ji gali būti paskleista tik :
1. kitam mok. administratoriui, jei tai būtina administruojant tą mokestį, t.y. Aplinkos ministerijai ir Muitinės departamentui;
2. Teismui ir teisėsaugos institucijai;
3. Užsienio mok. administratoriui, jei tai numatyta Lietuvos tarptautinėje sutartyje;
4. Paties mok. mokėtojo raštišku sutikimu arba prašymu;
5. Statistikos departamentui;
6. Fin. Ministerijai;
7. Turto bankui, kai jis perima skolas;
8. Jei yra įrodyta mok. mokėtojo kaltė.
Šalia to mok. inspekcija teikia paaiškinimus, viešą informaciją apie mok. įstatymus ir jų taikymą , pateikia oficialią ir apibendrintą inf. apie mok. įstatymų taikymą.
Su prašymu gauti inf. ( išskyrus oficialią ) gali kreiptis mok. mokėtojas, jo atstovas, mok. mokėtojų grupė. Prašymas gali būti ir žodžiu ir raštu, bet atsakymą į žodinį prašymą duoda tik tokiu atv. kai turi visą informaciją. Jei negalima pateikti iš karto, prašymas t.b. pateikiamas raštu arba gali būti susitariama, kada inf. bus surinkta ir galima teirautis telefonu ar atvykus pakartotinai. Jei teritor. mok. inspekcija negali suteikti informacijos , tai tokią inf. teikia Centrinė mok. inspekcija. Jei mok. mokėtojas nepatenkintas atsakymu ar jos negauna per nustatytą terminą., tai gali kreiptis su skundu į administracinį teismą.
Viešoji inf.- pranešimai spaudoje apie priimtus teisės aktus;
Oficiali inf.- tik tuo atv., jei ji lies žinias apie mok. inspekcijos oficialią poziciją konkrečiu klausimu ir jei tokią informaciją teiks tik įgalioti mok. inspekcijos pareigūnai.
Mokesčio apskaičiavimas

Jis suprantamas kaip mokesčio deklaracijos ar kt. dokumento užpildymas , nurodant mokesčio sum, kurią mokėtojas privalo sumokėti valstybei.

Bendra tvarka – mokestį privalo apskaičiuoti pats mok. mokėtojas. Išimtys: 1) žemės mokestis – apskaičiuoja mok.inspekcija;

2)ekologiniai mokesčiai – apskaičiuoja regioniniai aplinkos apsaugos departamentai;

3)gyventojų pajamų mokestis – apskaičiuoja darbdavys.

Teisingumui patikrinti mok. deklaracijos ar kt. dokumentai turi būti pateikti mokesčių inspekcijai griežtai laikantis nustatytų terminų. Tais atv., kai mok. inspekcija tikrinimo metu nustato, kad mokestis nebuvo sumokėtas ar buvo sumažintas, ji pati įgyja teisę perskaičiuoti mokestį už 5 praėjusius kalendorinius metus. Jei tikrinimo metu buvo nustatyti piktybiniai pažeidimai – turi teisę apskaičiuoti už 10 kalendorinių metų.

Visada persakaičiuojant mokestį yra remiamasi faktiniais duomenimis apie mokesčio bazę. Kai tokių duomenų nėra, mokesčių bazė yra nustatoma pagal netiesioginius metodus :
1. paties mok. mokėtojo rašytiniai ir žodiniai paaiškinimai;
2. iš ankstesnių metų ar kitų mokesčių to paties mokėtojo deklaracijų;
3. kai naudojami panašia veikla užsiimančių mok. mokėtojų deklaracijų duomenys;
4. gauti duomenys iš interpolo;
5. duomenys gauti iš teisėsaugos.
Mok. inspekcija gali apskaičiuoti mokesčius pagal kitų institucijų ( Valstybės kontrolės, Mok. policijos, Aplinkos ministerijos ir kt.) medžiagą.
Bet kuriuo atveju laikomasi nuostatos , kad mok. inspekcijos atliktas apskaičiavimas ar perskaičiavimas yra teisingas. Įrodinėti priešingai turi pats mokėtojas.
Mok. mokėtojų tikrinimas
Tai viena pagrindinių mok. inspekcijos funkcijų, teisių ir pareigų.Tikrinant siekiama tokių tikslų:
1) išsiaiškinti, ar teisingai apskaičiuotas mokestis;
2) ar pilnai ir visus mokesčius sumokėjo mok. mokėtojas;
3) siekiama išsiaiškinti ar mok. mokėtojas nėra padaręs piktybinių pažeidimų;
4) pritaikyti mok. mokėtojams atsakomybės priemones, jei yra pažeidimai;
Tikrinimo sąlygos:
1) Tikrinamus mok. mokėtojus, tikrinimo laiką, apimtį ir laikotarpį nustato pati mok. inspekcija;
2) Draudžiama pakartotinai tikrinti mok. mokėtoją už tą patį mokestinį laikotarpį ir dėl to paties mokesčio. Išimtis tik tada, kai pakartotinis tikrinimas yra reikalingas dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių;
3) Tikrinimą atliekant atvykus pas mok. mokėtoją, toks tikrinimas negali trukti ilgiau, kaip 90d. Jei tikrinimas yra sudėtingas arba jei mok. mokėtojas trukdo tikrinimo vykdymui, centrinės mokesčių inspekcijos viršininkas tikrinimo terminą gali pratęsti iki vienerių metų;
4) Tikrinimo eiga gali būti sustabdoma , jei mok. inspekcija kreipiasi dėl informacijos į kitus Lietuvos ar užsienio subjektus;
5) Apie tikrinimo eigą gali būti pažymima mok. mokėtojo žurnale, jei šis to prašo;
6) Tikrinimas atliekamas tik turint mok. inspekcijos viršininko pasirašytą pavedimą;
7) Tikrinimas turi būti atliekamas tik to pareigūno, kuris nurodytas pavedime;
8) Mokesčių mokėtojas turi sudaryti visas sąlygas tikrinimui atlikti ( pateikti dokumentus, įleisti į patalpas );
9) Tikrinimo metu mok. mokėtojas turi būti išklausomas, gali teikti rašytinius paaiškinimus ir pastabas dėl tikrinimo dalyko;
10) Mokesčių inspekcijos darbuotojai esant reikalui gali paimti laikotarpiui iki 30d. mok. mokėtojo dokumentus. Paėmimas įforminamas poėmio aktu .

Pasibaigus tikrinimui t.b. surašyti atitinkami dokumentai:
1) Jei nustatomas adm. pažeidimas – tai pažeidimo protokolas;
2) Jei pažeidimo nenustatoma – surašoma tikrinimo pažyma;
3) Jei yra rimtas tikrinimas ir yra pažeidimų – tikrinimo aktas.
Jei yra keli pažeidimai, tai tikrinimo akte turi būti kiekvienas aprašytas atskirai . Taip pat turi būti aprašyti visi netiesioginiai mokesčio bazės nustatymo metodai, jei buvo panaudoti. Pridedami rašytiniai paaiškinimai , jei buvo pateikti.Tikrinimo aktas turi būti pateikiamas susipažinimui pasirašytinai. Yra 20d. terminas, per kurį mok. mokėtojas gali pateikti naujas rašytines pastabas ir atsikirtimus į akte nurodytus pažeidimus. Tikrinimo aktas surašomas 2 egzemplioriais( arba 3 egz.,jei tikrinimas atliekamas teisėsaugos instituc. prašymu ).
Pasibaigus 20d. laikotarpiui, aktas yra tvirtinamas:
1) Jei tikrina mok. inspekcija, kurios teritorijoje yra registruotas mok. mokėtojas, tai tokį aktą tvirtina tos mok. inspekcijos viršininkas;
2) Jei tikrinamas toks mok. mokėtojas, kurio adresas nėra žinomas arba kuris yra už Lietuvos ribų, tai aktą tvirtina tos mok. inspekcijos, kuri tikrino, viršininkas;
3) Jei mok. mokėtojas yra registruotas vienos mok. inspekcijos teritorijoje, o tikrinimą atlieka kt. mok. inspekcija, tai klausimas dėl tvirtinimo sprendžia Centrinė mok. inspekcija.
4) Jei tikrina kelios mok. inspekcijos tą patį mok. mokėtoją, tai aktą tvirtina ta mok. inspekcija, kurios teritorijoje yra registruotas mok. mokėtojas.
5) Jei tikrinimą atlieka Centrinė mok. inspekcija arba kartu su vietos mok. inspekcija, tai aktą tvirtina centr. mok. inspekcija.
Sprendimas dėl akto patvirtinimo ar nepatvirtinimo t.b. priimamas per 30d. nuo akto surašymo, o jei gauti papildomo įrodymai., tai per 30d.nuo jų gavimo.

Aktas gali būti:
1) pilnai patvirtintas;
2) iš dalies patvirtintas;
3) nepatvirtintas;
4) tvirtinantis subjektas gali pakeisti aktą;
5) gali duoti nurodymus atlikti pakartotinį patikrinimą.
Kai aktas yra patvirtinamas, jis tampa privalomas vykdyti ir nuo to momento mok. mokėtojas gali jį apskųsti, kaip neteisėtą ( per 20d.). Kai yra apskundžiama,aktas nebevykdomas, kol ginčas bus išspręstas.
Mokesčio sumokėjimas ir išieškojimas

Tikrinimo metu išsiaiškinus nesumokėtus mokesčius, sumos turi būti sumokėtos per 20d., skaičiuojant nuo tos dienos, kai mok. mokėtojas gavo patikrinimo aktą .

Baudos turi būti sumokėtos per 90d. nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos. Mok. mokėtojas pats pasirenka, kaip mokės – ar baudą ar delspinigius. Jei nenurodo, tai įsiskolinimai sumokami pagal Centr.mok. inspekcijos nustatytą eiliškumą.

Jei per 20 ar 90d. įsiskolinimai nesumokami, tokie įsiskolinimai yra išieškomi priverstinai. Išskyrus beviltiškas nepriemokas- dėl mirties, jurid.asm. likvidavimo, t.p. jei priverstinio išieškojimo išlaidos viršytų išieškotas sumas. Prieš išieškant priverstinai, mok. administratorius siunčia mok. mokėtojui raginimą geruoju sumokėti skolas per 20d. Raginimas įteikiamas pasirašytinai mok. mokėtojui. Jei per šį terminą nesumokama, tai išieškoma iš turto, iš kurio leidžiamas išieškojomas pagal CPK.
Mok. inspektoriai patys neišieško. Visa medžiaga siunčiama teismo antstoliams.
Mokesčio mokėtojo turto areštas
Taikomas trimis atvejais:
1) Jei mok. mokėtojas per nustatytus terminus nepadengia įsiskolinimų;
2) Jei mok. inspekcija tikrinimo metu nustato įsiskolinimus ir mano , kad mok. mokėtojas gali turtą paslėpti ar kitaip netekti, dėl ko nebus galima išieškoti ;
3) Jei mok. inspekcija nustato pažeidimus ir uždeda areštą šiais pagrindais, tačiau patikrinus nustatoma, kad pažeidimas buvo, bet nepriemokų nėra, ji turi tuoj pat areštą panaikinti.
Areštuoti galima tik registruotą turtą.
Turto arešto esmę sudaro turto aprašymas ir uždraudimas juo disponuoti (pilnai ar dalinai). M-io mokėtojo turtas areštuojamas surašant turto arešto aktą, patvirtintą att. MI viršininko.
Akto turinys: duomenys apie skolininką, areštuotą turtą, arešto data, būdas, areštuoto turto saugotojas (administratorius).
Turto įkainojimas – Tai daro MI. Kai M-io mokėtojas nesutinka su att. įvertinimu arba turtą įvertinti sudėtinga, turtą įvertina MI-jos pakviestas ekspertas ar turto vertintojas.
Turto areštuojama tiek, kiek reikia mokestiniam įsiskolinimui padengti ir išieškojimo išlaidoms kompensuoti.
M-io mokėtojas aparšant turtą turi teisę nurodyti turtą, į kurį pirmiausiai tb. nukreipiamas išieškojimas, bet toks nurodymas MI nėra privalomas.
Mokestinės nepriemokos. Mokėjimo atidėjimas
M. nepriemoka – nesumokėtų M.-ių, baudų, delspinigių, ir palūkanų pagal mokestinės paskolos sutartis suma.
M-io mokėtojas kreiptis dėl M. nepriemokos atidėjimo gali tik prėjus 2 mėn. nuo att. mokesčio mokėjimo termino pasibaigimo.
Mokėjimo atidėjimas įforminimas MI-oje.Tai gali būti daroma tik jei MI įsutikina, kad nepriemokos atidėjimai padės pagerinti M-čio mokėtojo finansinę būklę, dėl ko jis vėliau galės sumokėti visus įsiskolinimus.
M-čio mokėtojas prašantis atidėjimo MI pateikia prašymą kartu nurodydamas:
1. įsįkolinimo priežastis;
2. nepriemokos atidėjimo prašomas terminas;
3. nepriemokos atidėjimo mokėjimo grafikas;
4. doc., atspindintys skolininko finansinę veiklą.
Sprendimas atidėti įsigalioja tik MI-ai ir skolininkui pasirašius mokestinės paskolos sutartį.Tokia sutartis turi būti pasirašyta 10 d. nuo sprendimo priėmimo. IŠLYGA – jei MI nusprendžia, kad atidėjimas turi būti užtikrintas turto įkeitimu, tai sutartis turi būti pasirašyta per 1 mėn. nuo sprendimo priėmimo.
Už mokestinės paskolos sutartį mokamos palūkanos. Dabar yra 2 palūkanų normos:
1) 0.02%
2) 0.04%
Per visą mokestinį laikotarpį M-čio mokėtojas turi teisę kreiptis su prašymu dėl paskolos sutarties pakeitimo.MI turi teisę nutraukti paskolos sutartį prieš terminą. Nutraukiant tokios sąlygos:
1. jei pas M-čio mokėtoją per mokesčio sumos mokėjimo laikotarpį atiranda naujas įsiskolinimas;
2. jei M-čio mokėtojas pastoviai nevykdo paskolos sutarties sąlygų;
3. jei sutarties galiojimo metu M. mokėtojui skiriama bauda už piktybinį mokesčių įstatymų pažeidimą.
Prieš nutraukiant sutartį MI privalo raštu informuoti.
Mokesčių įskaitymas ir grąžinimas
Susiję su M.-čių permokos atsiradimu.
M-čio permoka – M.čio mokėtojo sumokėta per didelė M-čio suma, kurią patikrinimo metu nustato MI.
Jei susidaro M-čio permoka bus įskaityta už kitus mokesčius. Grąžinama tik jei nėra jokių kitų įsiskolinimų.
Mokestis įskaitomas ir grąžinamas pagal M-čio mokėtojo prašymą, kuris pateikiamas pagal jur. asmens įregistravimo vietą arba gyventojo nuolatinę gyvenamąją vietą.
Permoka turi būti grąžinama per 30 d. nuo prašymo peteikimo MI. Tada patikrinama ar M-čio mokėtojas neturi jokių įsiskolinimų; patikrina pateiktus dokumentus ir esant reikalui pradeda M-čio mokėtojo tikrinimą; privalo priimti sprendimą.
Jei MI kilo įtarimas, kad prašymas nepagrįstas, įskaitymas ar grąžinimas gali būti sustabdytas MI viršininko sprendimu iki 3 mėn. Šį terminą CMI Gali pratęsti iki 6 mėn, o FM iki 1 metų. Jei paaiškės, kad sustabdymas buvo nepagrįstas, mokesčio permoka turi būti grąžinta per 3 d. ir per visą sustabdymo laikotarpį M-čio mokėtojui turi būti mokamos palūkanos.
Grąžinti galimi tik už 5 m. ( BENDRA TAISYKLĖ).
Mokestiniai ginčai (MG). Jų nagrinėjimo tvarka
Pagal įstatymą M-čių mokėtojai turi teisę užginčyti kiekvieną MI veiksmą ar sprendimą. Tai vadinama MG-ais.
Mokestiniai ginčai – tai nesutarimai tarp Mi ir M-čių mokėtojų dėl mokesčių įstatymų taikymo, kuriuos nagrinėja spec. institucijos pagal nustytą tvarką.
Dabar MG įstatymas šiek tiek susiaurino, pagal MT bus jei tik nesutarimas kils dėl patikrinimo akto ar M-čio grąžinimo. Visi kiti ginčai bus nagrinėjami pagal ABTĮ (administracinių bylų teisenos įst.).
MG atsiranda, kai tokį ginčą nagrinėja įgaliota institucija.
MG nagrinėja CMI, M-čių ginčų komisija, ir teismas.
CMI – nagrinėja ginčus kylančius tarp M-čio mokėtojo ir VMI ar jos pareigūno. Skundas paduodamas per VMI, kuri per 3 d.d. visą medžiagą perduoda CMI. CMI skundą nagrinėja tik jei:
1. skundas paduotas per 30 d. po to kai M-čio mokėtojui buvo įteiktas patikrinimo aktas. MI šį terminą gali pratęsti;
2. yra visi reikalaujami rekvizitai ( nurodomas skundžiamas Mi sprendimas ir ko tas M-čių mokėtojas reikalauja).
Gavus skundą CMI privalo patikrinti ar nepraleistas terminas ir ar skundas atitinka visus reikalavimus. Jei randami trūkumai gali būti suteikiamas 15 d. terminas skundo trūkumams pašalinti.
CMI sprendimą dėl skundo turi priimti per 30 d. nuo skundo gavimo. Galimi sprendimai:
1) Patvirtinti VMI sprendimą;
2) Panaikinti VMI sprendimą;
3) Dalinai patvirtinti ar panaikinti VMI sprendimą;
4) Atlikti papildomą M-čio mokėtojo patikrinimą ir priimti naują sprendimą;
5) Priimti visiškai naują sprendimą arba iš dalies pakeistą sprendimą.
Jei skundas yra sudėtingas, CMI gali skundo nagrinėjimo terminą pratęsti iki 60 d. Apie termino pratęsimą turi būti pranešta M-čio mokėtojui. Nagrinėjimas vyksta už uždarų durų.
Mokestinių ginčų komisija (MGK) nagrinėja ginčus išnagrinėtus CMI, jei ši per nustatytą terminą nepriėmė jokio sprendimo. Spraga – neaišku, kas nagrinėja ginčus dėl MGK sprendimų.
Skundas MGK turi būti paduotas per 20 d. pasibaigus terminui per kurį CMI turėjo priimti, bet nepriėmė jokio psrendimo.
Skundas paduodamas per CMI, o ši per 3 d.d. turi visą bylos medžiagą perduoti MGK. MGK sprendimą privalo priimti per 60 d. nuo skundo gavimo.
Gali dalyvauti jau ir pats M-čių mokėtojas ar jo atstovas ir išreikšti savo nuomonę.
Galutinis sprendimas priimamas MGK dauguma, lemia komisijos pirmininko balsas, jei balsai pasiskirsto po lygiai.
Nagrinėdama ginčus MGK gali teikti pasiūlymus Vyriausybei dėl M-čių įstatymų tobulinimo.
Sprendimai:
1) pilnai patvirtinti CMI sprendimą;
2) pilnai panaikinti CMI sprendimą;
3) iš dalies patvirtinti ar pekaisti CMI sprendimą;
4) priimti naują ar iš dalies naują sprendimą.
Teismas (Vilniaus Apygardos teismas – VAT).
Į VAT su skundu gali kreiptis ir M-čių mokėtojas ir CMI. CMI gali kreiptis tik tuomet, jei CMI ir MGK, spręsdami ginčą, skirtingai interpretavo įstatymą. Skundas paduodamas per 20 d. Nagrinėjama pagal ABTĮ.
Skundo padavimas (visais atvejais) sustabdo ginčijamų baudų ir delspinigių išieškojomą.
V TEMA. Teisinė atsakomybė už mokesčių įstatymų pažeidimus
Teorija iš knygutės.
Ekonominės sankcijos už mokesčių įstatymų pažeidimus
Ekonominės sankcijos MT-je tai:
1) delspinigiai;
2) baudos.
Delspinigiai skaičiuojami:
1) už laiku nesumokėtą ar visiškai nesumokėtą M-į;
2) už per daug grąžintą M-į, jei M-čio mokėtojas tokios permokos nesugrąžina laiku;
3) už mokesčio administratoriaus patikrinimo metu nustatytą ir nesumokėtą nepriemoką;
4) už laiku ar iš viso nesumokėtą baudą.
1) ir 2) pradedami nuo kitos dienos, kai M-is turi būti sumokėtas ar permoka turi būti grąžinta. Iki kol bus sumokėta ar grąžinta permoka. Negali būti ilgiau skaičiuojami nei 180 dienų. Nesumokėtų patikrinimo metu nustatytų nepriemokų delspinigiai skaičiuojami nuo nuo kitos dienos kai mokestis turi būti sumokėtas iki patikrinimo akto surašymo dienos. Po jo surašymo duodamas 20 d. laikas sumokėti nepriemoką. Jei nesumokės, tai bus skaičiuojamas toliau, bet negali ilgiau nei 180 d. (įeina ir tos 20 d.).
Delspinigiai nuo baudų pradedami skaičiuoti pasibaigus sumokėjimo terminui (90 d.).
Delspinigiai neskaičiuojami biudžetinėms įstaigoms. Delspinigių dydį kiekvienam ketvirčiui nustato finansų ministras. Šiam 0,04%.
Pažeidėjai gali būti atleisti nuo delspinigių:
1) jei su M-čio mokėtoju sudaryta mokestinės paskolos sutartis;
2) jei delspinigiai buvo skaičiuojami nuo vieno mokesčio, tačiau už tą patį laikotarpį M-čio mokėtojas turėjo kito mokesčio permoką;
3) jei M-is nebuvo laiku sumokėtas dėl priežasčių, kurios nepriklausė nuo M-čio mokėtojo valios, išskyrus nemokumą už M-čio mokėtojo veiksmus;
4) jei dėl M-čio nesumokėjimo valstybė nepatyrė didelės žalos;
5) jei delspinigius išieškoti yra netikslinga ekonominiu socialiniu požiūriu;
6) Ir pan.
Atleidimas pradedamas skolininko prašymu, bet MI kartais gali ir pati atleisti.
Baudos
Skiriamos: 1) KB (komercinis bankas), kurie nesurašo ne ginčo tvarka lėšų pagal MI nurodymą. Baudos dydis lygus tai sumai, kurią bankas turėjo nurašyti;

2)KB-ui, jei jie nepraneša Mi apie atidarytas ar uždarytas sąskaitas (50.000 lt);
3) Jei bankai praneša informaciją klaidingai, bauda 10000 lt. su sąlyga, kad banko vadovas prieš tai buvo baustas administracine bauda;
4) KB-ui, jei dėl jų pateiktos informacijos, MI negalėjo išieškoti įsiskolinimų. Bauda skiriama įsiskolinimo dydžio;
5) Mo-čių mokėtojui jei per patikrinimą MI nustato, kad m-čių mokėtojas sumažino mokesčio bazę ir dėl to sumokėjo ne visą mokestį, tai iš m-čio mokėtojo išieškoma nesumokėta mokesčių dalis ir 10% nesumokėto mokesčio dalies bauda;
6) Jei M-čių mokėtojas padaro piktybinius pažeidimus, mokama bauda, kuri lygi 50% metinių įplaukų, o jei pažeidimas susijęs su prekių slėpimu ir pan., tai skiriama 5-eriopa nuslėptų prekių ir neteisėtų prekių vertės dydžio suma;
7) Jei piktybiniai pažeidimai padaromi pakartotinai, bauda 10% metinių įplaukų;
Baudų skyrimo taisyklės
1. Sprendžiant klausimą, kurią baudą skirti (didesnę ar mažesnę) skiriama mažesnė.
2. Baudos paskyrimas neatleidžia nuo pereigos sumokėti patį mokestį ir delspinigius.
3. Jei patikrinimo metu nustatomo keli mokesčių įstatymų pažeidimai, tai galutinė bauda skiriama už tą pažeidimą, už kurį numatyta didžiausia bauda.
4. Baudos skaičiuojamos pagal tuos teisės aktus, kurie galiojo pažeidimo padarymo metu. Jei vėliau priimamas atsakomybę švelninantis ar panaikinantis aktas, tai jis taikomas, jei įsigaliojo ne vėliau kaip nutarimo skirti baudą priėmimo dienos, o jei nutarimas buvo apskųstas, tai ne vėliau kaip sprendimo dėl skundo priėmimo dieną.
Atleidimas nuo ekonominių sankcijų
Baudžiamumo principas – visi pažeidėjai baudžiami.
1. M-čių mokėtojai atleidžiami, jei įrodo, kad pažeidimą padarė dėl aplinkybių, kurios nepriklausė nuo jų valios;
2. Atleidžiami, jai dėl pažeidimo yra padaroma nežymi žala valstybei. Jei piktybinis – netaikoma;
3. Atleidžiami, jei M-čių mokėtojas įstatymus pažeidė dėl klaidingos MI informacijos;
4. Atleidžiami, jei M-čių mokėtojas iki patikrinimo savanoriškai perskaičiavo mokestį perrašo deklaraciją ir sumoka trūkstamą sumą.
Atleidimas įforminamas: 1) MI sprendimu; 2) Mokestinius ginčus nagrinėjančios inst-jos sprendimu, jei yra pateiktas skundas.
Paveldimo arba dovanojamo turto mokestis
Įvestas pagal 1995 m. įstatymą, tačiau įsigaliojo 1998 m. Jį moka:
1) fiz. asm., kurie paveldi turtą Lietuvoje;
2) fiz. asm., kurie įsigijo turtą Lietuvoje pagal dovanojimo sutartį;
3) užsieniečiai, nebent Lietuvos pasirašytose tarptautinėse sutartyse numatytas atleidimas nuo mokesčio.
Mokesčio objektas – paveldimas ar dovanojamas turtas (kilnojamas ar nekilnojamas).
Nekilnojamas turtas – tai toks turtas, kurio radimosi vietos negalima pakeisti nesumažinus jo vertės.
Kilnojamas turtas – tai tas, kuris neturi pastovios radimosi vietos.
Toks turtas paveldėjimo sutarties dokumentų išdavimo metu ar dovanojimo sutarties sudarymo metu turi būti Lietuvoje.
Mokesčio objektu taps turtas, kuriam numatyta privaloma registracija.
Mokestis visada mokamas už tą turtą, kuriam numatyta būtina notarinė sutarties forma.
Neapmokestinamas:
1) turtas, kurį pagal dovanojimo sutartį įsigyja (į-) tėviai, ar (į-) vaikai;
2) nėra apmokestinamas turtas, kurį pagal dovanojimo sutartį įsigijo sutuoktinis;
3) turtas, kurį paveldi sutuoktinis;
4) turtas, kurį paveldi vaikai, tėvai, globėjai, globotiniai, broliai, sesrys, vaikaičiai.
Mokestis skaičiuojamas nuo turto apmokestinamosios vertės. Apmokestinamoji vertė apskaičiuojama pagal rinkos kainas, o jei ji nėra nustatyta, tai mokestį nustato speciali FM komisija.
Mokestinė vertė 70% tos rinkos turto kainos.
Turto vetę nustato MI.
Meno kūrinių – kultūros vertybių departamentas.
Tauriųjų metalų – LT probavimo rūmai.
Išduota pažyma apie turto vertę galioja apie 10 d.
Mokesčio dydis
Dovanojant turtą reikia sumokėti 10% dovanojamo turto mokestinės vertės mokestį.
Paveldint turtą: 1) iki 500.000 Lt. vertės – 5%;
2) virš 500.000 Lt. vertės – 10%.
Mokestį apskaičiuoja tas pareigūnas, kuris išduoda paveldėjimo dokumentą ar tvirtina dovanojimo sutartį.
Jie tirtą įsigyja keli asmenys, mokestis skaičiuojamas kiekvienam atskirai pagal tenkančią turto dalį.
Mokestis turi būti sumokėtas iki išduodant paveldėjimo dokumentus.
Savivaldybės taryba gali 1 metams atidėti m-čio mokėjimą.
Kai įsigyjamas nekilnojamas turtas ar nekilnojamasis turtas kartu su kilnojamuoju turtu, mokestis įskaitomas į tos savivaldybės biudžetą, kurios teritorijoje randasi nekilnojamas turtas.
Jie įsigyjamas tik kilnojamasis turtas, tai mokestis įskaitomas į tos savivaldybės biudžetą, kurios teritorijoje įforminamas turto perleidimas.
Numatomas 1 pakeitimas – turi būti taikomas ir juridiniams asmenims.
Įmonių ir organizacijų nekilnojamojo turto mokestis
Įsigaliojo nuo 1995 01 01
Mokėtojas – visi juridiniai asmenys Lietuvoje, o nuo 2002 01 01 mokės ir užsienio jurid, asmenys.
Objektas – tik nekilnojamasis turtas.
Objektu nėra: 1) žemė; 2) orlaiviai; 3) laivai.
Kad turtas būtų apmokestinamas, turi būti:
1) LT teritorijoje;
2) Turi priklausyti jurid. asmeniui nuosavybės teise.
Mokestis mokamas už visus pastatus, inžinerinius įrengimus, už teritorijos sutvarkymo elementus.
Neapmokestinamas:
1) priklausantis užsienio diplomatinėms ir konsulinėms įstaigoms;
2) priklausantis valstybės ar savivaldybės įmonėms;
3) priklausantis žemės ūkio įmonėms;
4) priklausantis invalidų draugijos įmonėms;
5) naudojamas aplinkos apsaugai;
6) naudojamas priešgaisrinei apsaugai;
7) bendros paskirties objektai – gatvės, aikštės, skverai.
Tarifas 1% turto vertės. Jį siūloma keisti jei įmonės turtą naudoja ne pagal paskirtį iki 5% turto vertės. Ar pagal paskirtį, ar ne – spręs savivaldybė.
Turto vertė apskaičiuojama pagal turto įvertinimą metų pradžioje (01 01). Jei metų bėgyje įmonė įsigyja ar praranda dalį turto, mokestis turi būti perskaičiuojamas nuo sekančio mėnesio nuo turto įsigijimo ar praradimo.
Nebaigtos statybos nelaikomas turtu.
Mokestis mokamas kas ketvirtį į tos savivaldybės biudžetą, kurios teritorijoje randasi nekilnojamas turtes.
Kai juridinis asmuo yra įregistruotas vienos savivaldybės teritorijoje, bet turi turto kitos savivaldybės teritorijoje, mokestis sumokamas pagal juridinio asmens įregistravimo vietą, o MI perves mokestį pagal turto buvimo vietą.
Vietoj šio mokesčio planuojama įvesti bendrą nekilnojamojo turto mokestį ir fiziniams ir juridiniams asmenims. Tačiau nenusprendžiama dėl kainos. Žadama įtraukti ir žemę (bus naikinamas žemės mokestis).
Valstybinės ir savivaldybės įmonės atleistos nuo šio mokesčio, bet moka palūkanas už valstybinį kapitalą.
Bendros palūkanos – 0,5% įstatinio kapitalo vertės;
– 0,1% pataisos darbų įstaigoms ir susisiekimo ministerijos įstaigoms.
Jei jos nesumoka laiku palūkanų, moka 0,2 delspinigius už dieną.
Jei įsigyja ar netenka kapitalo, tai perskaičiuojama. Valstybinė įmonė moka į valstybės biudžetą, o savivaldybės įmonės – į savivaldybių biudžetą.
EKOLOGINIAI MOKESČIAI
1. Mokestis už valstybės gamtos išteklius
2. Mokestis už aplinkos teršimą
3. Naftos ir dujų išteklių mokestis
Mokestis už aplinkos teršimą įvestas 1991 m. , siekiant surinkti lėšas aplinkos apsaugos priemonėms finansuoti. Pagrįstas Konst. norma, kad žemės gelmės yra išimtinė valst. nuosavybė.
Objektas: LR teritorija ir LR ekonominėje zonoje Baltijos jūroje esantys gamtos ištekliai ( naudingosios iškasenos + žuvies atsargos). Neapmokestinama : mineralinis vanduo, lietaus vanduo, gruntinis vanduo, naudojamas buitiniams poreikiams.
Subjektai: moka visi j.a. ir f.a., išgaunantys valstybinius gamtos išteklius ( t.b. gamtos išteklių naudojimo leidimas, išgavimo limitas ir naudojimo sutartis). Mok. mokėtojus registruoja Aplinkos ministerija. Nemoka asmenys, kurie savo poreikiams naudoja jų žemėje esančius plačiai paplitusius gamtos išteklius ir vandenį ( iki 2 m. galima kasti tik sau).
Mok. dydis. Tarifus nustato LRV. Jie priklauso nuo gamtos ištekliaus kokybės, rūšies, panaudojimo tikslų ir radimosi vietos.(Dėl durpių priklauso ar eksporto tikslais, ar vidaus. Dėl žuvų išteklių – priklauso nuo laivų sk., žvejybos įrankių, kiek laiko žvejojama ir kiek žuvų sugaunama.) Numatyta galimybė sumažinti tarifą. Jei telkiniuose, kurie bent iš dalies išžvalgyti naudotojo lėšomis, atitinkamai mažinamas mokestis.
Naftos ir dujų mokestis yra 20% išgautos naftos ir dujų kainos. Jei nafta išgaunama telkiniuose, išžvalgytuose valstybės lėšomis, mok. g.b. didinamas iki 29%.
Mok. apskaičiuoja mok. mokėtojas pagal išgautų išteklių kiekį. Pasibaigus metams mokestis perskaičiuojamas pagal faktiškai išgautų išteklių kiekį ( šiaip mokama pagal limitą). Jei limitas viršijamas, bloginama išteklių kokybė ar apsunkinama tolesnė išteklių gavyba, mokama penkiariopo tarifo dydžio sankcija. Jei nuslepiamas realus išgautų išteklių kiekis, nuo nuslėpto dydžio apskaičiuojamas mokestis + dešimteriopo dydžio sankcija. Jei netvarkoma išgautos naftos ar dujų apskaita, atimama licencija naftai ar dujoms išgauti. Jei nevykdoma sugautų žuvų apskaita- dešimteriopo tarifo dydžio sankcija.
Mokestis mokamas į valstybės biudžetą, o ekonominės sankcijos – į aplinkos apsaugos programos rėmimo sąskaitą ( šiuo atv. lėšos bus naudojamos tik apl. apsaugai).
JURIDINIO ASMENS PELNO MOKESTIS
Įvestas apmokestinant 1991m. gautą pelną. Pakeitė visas įmokas nuo pelno, kurias mokėjo valstybinės įmonės, ir pajamų mokestį, kurį mokėjo kolūkiai ir visuomeninės organizacijos.
Subjektai:
1. LR j.a., kurie užsiima pelną duodančia veikla, išskyrus personalines įmones ir ūkines bendrijas. Priklauso visos įm., kurių veiklą reglamentuoja Įmonių įstatymas ir j.a., kurių veiklą reglamentuoja spec. įst. (komerciniai bankai, ŽŪB, draudimo įm. ir kooperatyvai/ kooperatyvų organizacijos;
2. L.R. j.a., kurie užsiima ne pelno veikla, bet gauna pajamų iš papildomai vykdomos ūkinės veiklos (visuom.org., religinės bendrijos, įv. fondai ir pan.);
3. užs. valstybių j.a. ir organizacijos, registruotruotos ir veikiančios pagal užs. įst. ir kurių buveinės yra užsienyje;
4. užs. valstybių nuolatinės buveinės ( kai veikia LR per priklausomą agentą ar atstovą, naudojasi statybos teritorija, LR vykdo nuolatinę veiklą).
Nuo mok. atleisti:
1. Lietuvos bankas,
2. Valstybinė įmonė “Indėlių draudimo fondas”,
3. iki 2003m. – kredito unijos,
4. biudžetinės įstaigos, kurios gauna nebiudžetinių pajamų.
Objektas skiriasi priklausomai nuo mokėtojo rūšies, kategorijos. Bendrai – tai apmokestinamasis pelnas. Sudėtingiausiai jis nustatomas LR j.a., užsiimantiems komercine ūkine veikla. Pirmiausia nustatomos bendrosios pajamos, kurias sudaro: (1) realizavimo pajamos – iš j.a. išsiųsta produkcija, atlikti darbai ir suteiktos paslaugos, pajamos iš turto nuomos, pajamos už parduotą turtą, įmonių gaunami kompensaciniai priedai. Tai nėra bankrutavusių įmonių pajamos už parduotą turtą;
(2) nerealizavimo pajamos – pajamos, kurių gavimas nėra susijęs su produkcijos realizavimu, paslaugų teikimu ar darbų atlikimu. Tai – pajamos iš investicijų, palūkanos, subsidijos ir pan. Nėra priskiriami dividendai, jei prieš tai iš jų išskaičiuotas pelno mokestis; palūkanos, gaunamos už LRV ir kt. vertybinius popierius; lėšos, gautos kaip labdara ar parama; gautos baudos ir delspinigiai; religinių organizacijų pajamos, panaudotos religijos ar švietimo tikslais. Po to yra skaičiuojamas bendrasis apmokestinamasis pelnas, t.y. ta pajamų dalis, kuri lieka atskaičius pajamų gavimo sąnaudas. Tai – materialinės ir kitos sąnaudos gamybai; visi įm. sumokėti mokesčiai ( išskyrus PVM ir palūkanas už valstybės kapitalą); palūkanos už paskolas; ilgalaikio materialaus turto remonto ir rekonstravimo sąnaudos; soc. draudimo įmokos; įmokos į pensijų fondus; lėšos, panaudotos reprezentacijai, ir pan. Kai kurios sąnaudos atimamos visiškai, o kai kurios- ribotai. Ribotai tik tos, kurių leistinus dydžius nustato LRV (reprezentacijai 1%, atit. sumos komandiruotėms, amortizacijai ir pan. ). Atimama investicijoms skirta pelno dalis, išmokos, apmokestinamos f.a. pajamų mokesčiu (darbo užmokestis). Leidžiama atimti lėšas, panaudotas paramai ir labdarai, bet ne daugiau, kaip 40% bendrojo apmokestinamojo pelno. Galiausiai nustatomas apmokestinamasis pelnas.
Tokia pat tvarka nustatomas nuolatinių buveinių apmokestinamasis pelnas.
Jei apskaičiavus apmokest. pelną gaunamas nuostolis, jį leidžiama perkelti į kitus metus, bet toks perkėlimas leidžiamas ne ilgiau kaip 5m.
Ne pelno organizacijų apmokest. pelnas lygus skirtumui tarp subj. pajamų iš papildimai vykdomos ūkinės veiklos ir išlaidų tokiai veiklai vykdyti. Teikiant labdarą apmokest. pelnas mažinamas, bet skirt. nuo pelno siekiančių org., ne pelno org., kurios turi teisę užsiimti labdaringa veikla, pagal jų veiklą reglamentuojančius įst., lėšas, skiriamas labdarai, iš pajamų gali atimti pilnai
Užs. įmonių mok. objektas – visos užsienio įm. gaunamos pajamos iš LR j.a., personalinių įm. ir užs. nuolatinių buveinių ( išsk. savo) pajamos, už suteiktas rinkotyros paslaugas, nuomą ir pardavimą, už suteiktą licenciją naudotis prekių ženklais ir pan. Šis sąrašas taikomas “normalių” valstybių įmonėms. Įm., registruotuose lengvatinio apmokestinimo zonose ar valstybėse, apmokestinamos bus visos pajamos (sąrašo nėra). (Pagal įst. proj. bus vienodai visoms įm.)
Neapmokestinama : biudžetinių įstaigų nebiudžetinės lėšos (pavedimai, depozitai), laisvųjų ekonominių zonų įmonių pelnas, panaudotas investicijoms laisv. ek. zonoje, inv. bendrovių pelnas gautas iš investicijų ir vertyb. popierių, sveikatos priežiūros įstaigų pelnas, gautas iš paslaugų, apmokamų iš privalomojo sveikatos draudimo fondo.
Tarifai. Bendras – 24% apmokestinamojo pelno. Gaunami įm. dividendai apmokestinami 29% ( mokestį mokės j.a., išmokantis dividendus). Lengvatinis tarifas – 15%. Užs. įm. pelnas už konsultavimo, rinkotyros, tarpininkavimo ir pan. paslaugas, – 15%, visas kt. pelnas – 10%.
Yra daug įmonių, turinčių teisę į sumažintus tarifus:
1) 5% tarifas taikomas kūrybinėms sąjungoms, įmonėms, bet tik tuo atv., jei tokie subj. ne mažiau kaip 20% pelno panaudos kūrybinės sąj. poreikiams, įtv. jos įstatuose.
2) 0% kooperatyvams, kurie superka ir realizuoja tik iš savo narių supirktą ž.ū. produkciją ar teikia ž.ū. paslaugas tik savo nariams.
3) 10% ž.ū. įmonėms, su sąl., kad jų pajamos iš ž.ū. sudaro ne mažiau kaip 50% realizavimo pajamų.
4) Į lengvatas turi teisę laisv. ek. zonų įmonės. Jos 5m. nuo įregistravimo moka 80% sumažintą pelno mokestį, kt. 5m. – 50% sumažintą pelno mokestį.
5) Įm., kuriose užs. investicija siekia 2 mln. dolerių, 3m. nemoka pelno mokesčio, o kt. 3m. moka 50% sumažintą mok. Lengvata netaikoma įm., kurios verčiasi naftos produktų gamyba.
6) Mažosioms įm. taikomas 15% mok. su sąlyga, kad jos nesiverčia prekyba alkoholiniais gėrimais ir tabako gaminiais, prekyba naftos produktais, neteikia viešojo maitinimo paslaugų, susijusių su alkoholio ir tabako pardavimu.
7) Ne pelno org. moka 5%.
8) Teisę į sumažintą mokesčio tarifą turi įm., į kurias investuotas užs. kapitalas – ne pati įm.,kurioje yra užs. kapitalas, o tik pelno dalis, kuri tenka užs. investicijai.
9) Įm., kuriose dirba riboto darbingumo dirbantieji (pensininkai, vieniši tėvai, neįgalūs asm., įkalinimo įstaigose dirbantys nuteistieji, studentai). Priklauso nuo tokių darbuotojų sk. tokia įm. turi gauti paj. tik už savo pagamintą produkciją. Faktiškai tai susiję su neįgaliųjų įmonių ir kalinių darbu.
10) Loterijas rengiančios įm. (išsk. tas, kurių steigėjas yra Tarptautinis olimpinis komitetas, Kūno kultūros ir sporto departamentas, Viako draugija ir Invalidų draugija) į biudžetą perveda 13% išplatintų loterijos bilietų nominalios vertės. Minėtos 4 organizacijos į biudžetą perveda 5%, o 8% privalo panaudoti labdarai ar paramai.
Mokėjimas. Apskaičiuoja pats j.a. ir pildo pelno mok. apyskaitas. Priklauso prie mokesčių, mokamų avanso forma. Avansai g.b. mokami arba kas mėnesį, arba kas ketvirtį metų. Atitinkamai pateikiamos ir apyskaitos. Nuo avanso atleidžiami j.a., kurių mokestinio laikotarpio bendrosios pajamos neviršijo 100 000 litų bei naujai įregistruotos įmonės pirmaisiais metais. Įmonės gali pačios kreiptis dėl atleidimo nuo avanso, jei įrodo, kad jų einamųjų metų pajamos yra 25% mažesnės, nei atitinkamo praėjusių metų laikotarpio pajamos. Mokestiniam periodui pasibaigus iki kitų metų gegužės 1 dienos Mokesčių inspekcijai turi būti pateikta galutinė mok. apyskaita. Jei pasirodo, kad avanso nepakanka, trūkstama suma turi būti sumokėta ne vėliau kaip sekančią darbo dieną po apyskaitos pateikimo termino pasibaigimo.
Užs. įmonės pačios pelno mokesčio nemoka. Mokestį išskaičiuoja LR j.a. ir personalinės įmonės, išmokančios pajamas užs. įmonei.
J.a. pelno mokestis 100% įskaitomas į valstybės biudžetą. Dvigubo apmokestinimo klausimas sprendžiamas pagal dvišales sutartis. Jie sutarties nėra, iš j.a. apskaičiuotos sumos LR leidžiama atimti užsienyje sumokėtą mok. sumą.
Ateityje siūloma apmokestinti ir kapitalo investicijas.
III. FIZINIŲ ASMENŲ PAJAMŲ MOKESTIS
Pasaulyje taikomos dvi rūšys: visuotinis (bendrasis) ir padalintas.
Visuotinio paj. mok. esmė: visos f.a. pajamos apmokestinamos vienu tarifu, nepriklausomai nuo pajamų gavimo šaltinio.Padalinto paj. mok. esmė – f.a. pajamos apmokestinamos skirtingais tarifais, pagal pajamų gavimo šaltinį. (LR)
Pagal Gyventojų pajamų mokesčio ir turto deklaravimo įst. proj. numatoma įvesti bendrą pajamų mokestį su t.t. išlygomis. ( Visos paj. apmokestinamos pagal vieną tarifą) Dabar mokestis imamas pagal 1990m. priimtą laikinąjį įst.
Mokėtojai:
1) LR gyventojai, užsieniečiai ir asm. be pilietybės, gaunantys su darbo santykiais susijusiais pajamas LR įregistruotose įmonėse, įstaigose, organizacijose;
2) LR gyventojai ir LR dirbantys užsieniečiai, gaunantys su darbo sant. susijusias paj. iš užs. įm. ir organizacijų. Užsieniečiai moka, jei jie per 12 mėnesių LR išgyvena ne mažiau, nei 183 dienas;
3) LR gyventojai ir užsieniečiai, gaunantys su darbo santykiais nesusijusias pajamas iš LR įsteigtų įmonių, iš užsienyje įsteigtų LR įmonių, iš Lietuvos gyventojų ir kitokios LR vykdomos ūkinės veiklos.
4) Lietuvos gyv., gaunantys su darbo sant. nesusijusias pajamas iš užsienio įmonių, užs. piliečių ir užsienyje vykdomos komerc. veiklos.
5) Personalinės įmonės ir ūkinės bendrijos.
Nemoka – užsienio diplomatinėse įstaigose dirbantys užsieniečiai.
Objektas – visos fizinių asmenų gautos pajamos per mokestinį laikotarpį.
Nėra apmokestinama ( pagal įstatymą ):
1) pensijos skiriamos iš sodros biudžeto., t.p. skiriamos iš valst. ar savivald. biudžetų.
2) pensijos , kurias moka užsienio valstybės su sąlyga, kad tokios pensijos yra apmokestintos užsienyje.
3) moksleivių ir studentų stipendijos ir pašalpos mokamos iš biudžeto.
4) stipendijos, kurias moka tarptaut. org.ir fondai, įtraukti į Vyriausybės sąrašą ( atvirosios Lietuvos f.,PHARE ir kt. ).
5) stipendijos , kurias moka nepelno organizacijos;
6) valstybinės stipendijos;
7) pajamos, gaunamos iš veiklos , kuriai yra įsigytas patentas;
8) dvasininkų ir religinių patarnautojų pajamos, gautos iš tikinčiųjų;
9) visuomeninių organizacijų, profsąjungų, politinių partijų narių gaunamos pašalpos, mokamos iš nario mokesčio ( jei narys ne darbo santykiuose su ta organizacija ).
Su darbo santykiais susijusių pajamų apmokestinimas
Skaičiuojant yra apmokestinamos pajamos, gautos ir pagrindinėje ir nepagrindinėje darbovietėse, t.p. pajamos, gautos tiek pinigais , tiek materialinėmis vertybėmis arba paslaugomis. Svarbu, kad pajamos būtų gaunamos dėl darbo.
Pagrindinė darbovietė – kurią pasirenka pats darbuotojas, nurodydamas ją darbo sutartyje arba papild. pareiškime prie darbo sutarties.
Skaičiuojant pajamų mokestį yra įskaitomos tokios pajamos:
1) darbo užmokestis su visais priedais;
2) ligos , motinystės ( tėvystės ) pašalpos;
3) vienkartinės pensijos;
4) premijos už ilgesnio nei vienas mėnuo darbo rezultatus;
5) kompensacija už priverstinę pravaikštą, nepanaudotas atostogas;
6) kompensacija atleidžiant iš darbo.
Nėra priskiriama prie darbo pajamų :
1) pašalpos, kurias išmoka darbdaviai mirus darbuotojo sutuoktiniui ar kt. pirmos eilės įpėdiniui;
2) pašalpos, kurias išmoka darbdavys gaisro ar kt. stichinių nelaimių metu;
3) delspinigiai už laiku nesumokėtą atlyginimą;
4) komandiruočių išlaidos, jei neviršija normatyvų;
5) dovanos, gautos asmeninių švenčių ar pan.progomis, jei per metus neviršija 214 lt.( vienas neapmokestinamas VDU ).
Apskaičiuojamos per mokestinį laikot. fiz. asm. pajamos mažinamos :
1) suma, kurią darbuotojas skiria paramai, bet ne daugiau, kaip 15 % metinių pajamų;
2) įmokomis į pensijų fondus ( ateityje ) , bet nedaugiau, kaip 25% apskaičiuotų pajamų per metus.
Tai bendra ir pagr. ir nepagr. darbovietei. Be to :
Pagrindinėje darbovietėje dar atimamas:
1) pagrindinis neapmokestinamas minimumas ( PNM ), kuris priklauso nuo asmens šeiminės padėties, amžiaus, sveikatos būklės ir darbo pobūdžio:
1) I gr. invalidams – 368 lt ;
2) II gr. invalidams – 324 lt ;
3) III gr. invalidams – 242 lt ;
4) Asmenims, kurie turi 3 ir daugiau vaikų – 368 lt ;
5) Vienišiems tėvams su vienu vaiku iki 18m.- 285 lt , o jei daugiau nei vienas vaikas, už kiekvieną + 45 lt ;
6) Žemės ūkio produkciją gaminantiems darbuotojams – 278 lt ;
7) Visiems kitiems – 214 lt.
Visa tai atėmus darbo pajamos apmokestinamos 33% ( pagal projektą 29 % ).

Nepagrindinėje darbovietėje PNM neatimama, o visos pajamos apmokestinamos:
1) jei pajamų dalis iki 0,5 PNM ( 107 lt ) nuo sumos mokama 10%;
2) nuo 0,5 iki 1 PNM – 20%;
3) visos kitos pajamos – 35%.
Tokia schema taikoma apmokestinant:
1) premijas už ilgesnio nei 1 mėn. darbo rezultatus;
2) išeitines pašalpas;
3) kompensacijas už neapmokėtas atostogas;
4) kompensacijas už priverstines pašalpas.

Natūrinės pajamos – 1990m. LRV nut., kai atlyginimas mokamas daiktais. Materialinės vertybės turi būti apmokestinto pagal tokių vertybių įgijimo kainą.

15% mokestį moka jūreiviai, plaukiojantys laivuose su LR vėliava ( tik reiso metu ).

Be viso to mokama 1proc. sodrai.

Mokėjimas . Būdinga tai, kad moka ne pats asmuo, kuris gauna pajamas, o darbdavys. Todėl dd.,prieš pasiimdamas pinigus iš banko atlyginimams išmokėti, privalo pateikti bankui pavedimą išmokėti pajamų mokestį. Jei dd. neturi banke sąskaitos , jis pats privalo sumokėti pajamų mokestį sekančią dieną po atlyginimų išmokėjimo. Kai įmonė turi savarankišką padali

Leave a Comment