VERTYBINIU POPIERIU RUSYS

VERTYBINIŲ POPIERIŲ RŪŠYS

Vertybinis popierius – tai akcijos, obligacijos ir kiti nuosavybės arba skolos dokumentai, naudojant atliekant finansines operacijas kiek privačiose tiek valstybinėse sektoriuose.

Arba kitaip sakant vertybiniai popieriai – tai kokia nors finansinė priemonė kur kas vertingesnė kai tą popierių kuriame ji išspausdinta vadinasi turi vertę.

Vertybiniai popieriai gali būti trumpalaikiai (iki 1 metų) ir ilgalaikiai (>1 metų). Be to skolų vertybinius popierius (obligacijos, vekseliai ir nuosavybės vertybiniai popieriai (paprastosios vardinės ir privilegijuotąsias akcijas)).

Pasaulyje labiausiai paplitusi akcijos ir obligacijos. Akcijos ir obligacijos suteikia ekonomikos suubjektams galimybe laisvus pinigus investuoti į tas ūkines veiklos sritis kurios, jų nuomone yra pati kimiausios ir duoda didžiausią pelną pagal rizikos dydį. Vertybinius popierius įsigyti tai yra tas pats kaip įdėti laisvus pinigus į rinka. Įmonėse jie padeda plėsti gamyba aktyviai, dalyvauti konkurencijoje.

Šiuolaikinės rinkos ekonominėmis sąlygomis vertybiniams popieriams tenka ypač svarbus vaidmuo.

Vertybinių popierių rūšys:

1. Akcijos
2. Obligacijos
3. Opcionai
4. Hipotekos lakštai
5. Vekseliai
6. Čekiai
7. Busimieji sandoriai (fjučeriai, ateities sandoriai)

1.
1. AKCIJOS

Akcija – tai įvairių tipų akcinių bendrovių leidžiami vertybiniai popieriai, kurie rodo, kad jų savininkai dalyvauja formuojant akcinės bendrovės kapitalą ir suteikiantis turtines irr asmenines neturtines teises arba kitaip sakant Akcija – bendrovės nuosavybės vienetas paliudijantis dokumentas.
Akcijos būna įvairių rūšių ir klasių:
1. Vardinės ir pareikštinės akcijos
Vardinės akcijos negali būti nei laisvai perduodamos nei parduodamos. Jomis gali naudotis tik jų savininkas, kurio pavardė nurodyta pa

ačiose akcijose ir kuriam šios akcijos buvo parduotos. Vardinės akcijos keičia savininką tik tada, kai akcinėje bendrovėje įforminamas atitinkamas jų perdavimo įrašas.
Pareikštinę akciją jų savininkai gali perduoti arba parduoti kitam asmeniui. Teisėmis, kurias suteikia šios akcijos, kaip ir pinigų atveju, toliau naudojasi jų nauji savininkai. Dividendas išmokamas faktiniam akcijų savininkui nepriklausomai nuo to, kas buvo pradinis jų savininkas.
2. Paprastos ir privilegijuotos.
Visos akcinės bendrovės išleidžia paprastas akcijas. Paprastosios akcijos suteikia akcininkų susirinkime jų savininkams balsavimo teisę, leidžiančią dalyvauti bendrovės valdyme.
Privilegijuotos akcijos paprastai nesuteikia jų savininkams balsavimo teisės akcininkų susirinkimuose. akcininkų susirinkimuose jie turi tik patariamo balso teisę. Privilegijuotos akcijos turi pirmumo teisę paprastų akcijų atžvilgiu gauti dividendą.
Privilegijuotos akcijos yra kelių rūšių:
1. Kumuliatyvinės privilegijuotos akcijos. Jos suteikia teisę perkelti dividendus vėlesniam laaikui. Vadinasi, jeigu kuriais nors metais dividendas nebuvo mokamas jis vis tiek bus išmokėtas vėlesniais metais už visus neišmokėtus metus.
2. Konvertuojamos privilegijuotos akcijos. Tokių akcijų savininkas turi teisę pagal pageidavimą per tam tikrą laikotarpį pakeisti savo akcijas į atitinkamą paprastų akcijų kiekį.

2. OBLIGACIJOS

Obligacija – tai vertybinis popierius, pažymintis, kad jo savininkas suteikė kreditą fiziniam ar juridiniam asmeniui, ir patvirtinantis fizinio ar juridinio asmens įsipareigojimą grąžinti vertybiniame popieriuje nurodytu laiku jo savininkui šio vertybinio popieriaus nominalią kainą ir savininko teisę gauti iš anksto numatytas pa

alūkanas už suteiktą kreditą. Obligacijos yra geras kreditavimo šaltinis. Obligacijų savininkai nepretenduoja į akcinės bendrovės turtą.

Obligacijų tipai:
1. Konvertuojamos obligacijos. Šios obligacijos akcinės bendrovės valdymo sprendimu gali būti keičiamos į bendrovės akcijas.
2. Vardinės obligacijos. Jų cirkuliacija yra ribojama ir ta prasme jos panašios į vardines akcijas. Vardinės obligacijos gali turėti papildomų teisių palyginti su pareikštinėmis obligacijomis.
3. Hibridiniai biržos vertybiniai popieriai. Šios rūšies obligacijos panašiausios į nekumuliatyvines privilegijuotas akcijas, kadangi palūkanų dydis joms nėra iš anksto nustatomas ir priklauso nuo įmonės gaunamo pelno.
4. Obligacijos, kurioms nustatomas užstatas. Šių obligacijų užstatas yra ne tik visi AB aktyvai obligacijų išleidimo momentu, bet ir tie, kuriuos bendrovė numato sukaupti ateityje.
5. Obligacijos, kurios išleidžiamos nesant jokių specialių garantijų. Paprastai jas išleidžia didelės kompanijos.

2.

3. OPCIONAI

Opcionai – tai kontraktas suteikiantis teisę jo pirkėjui pirkti arba parduoti turtą, tam iš anksto nustatyta kaina per tam tikra laikotarpį.

Opcionai ypatingi tuo, kad kontrakto pasirašymo data ir vykdimo data nesutampa ir, kad kontrakte nenurodamas išankstinis pirkimas ir pardavimas.
Opcionus naudinga tūrėti ne viena, nes jais galima naudotis tik tada kai pelninga.

4. HIPOTEKOS LAKŠTAI

Hipotekos lakštai – mūsų ekonomikos sąlygomis veikia visuose 3 pagrindiniuose sektoriuose tai:
1. Gyventojų
2. Verslo įmonių
3. Vyriausybės, kurie ne tik siūlo pirkti vertybinius popierius, bet ir tokiems kurie perka.
Paprastai skolintojai yra gyventojai (namų ūkiai), o skolinasi tik tie kurie suvartoja daugiau negu turi pajamų arba ti

ie kurie perka didelį turtą . Verslo įmonės skolinasi iš gyventojų, bet taip pat skolina vieni kitiems ir gyventojams. Gyventojai ir verslo įmonės skolina vyriausybei perkami vyriausybės vertybiniai popieriai. Valstybė jos vyriausybė – pati didžiausia skolininkė, tačiau ji yra ir skolintoja, per savo padalinius teikianti paskolas tam tikrai skolininkų grupėms.
Hipotekos lakštai – tai taip pat vertybiniai popieriai pažymi fiziniu arba juridinių asmenų nekilnojama turtą ( žemės įkeitimą įstatymų nustatyta tvarka imant paskolą).

5. VEKSELIAI

Vekseliai – atsirado XIII amžiuje Italijoje. Atsiradimas susijęs su prekių vežimu iš vienos šalies į kitą dėl pavojingumo kelionėse turėdami grynus pinigus. Vekselių reikšmė padidėjai kai XVII amžiuje atsiranda indosamentas– tai perdavimo išrašas vertybinio popieriaus kurio antroje pusėje yra paliudijimas, kad šis popierius atiteko kitam asmeniui.
Indosantas – tai asmuo kuris savo vertybiniuose popieriuose kitoj pusei daro pardavimą kitam asmeniui, o gaunantis vertybinius popierius asmuo gaunantis – Indosatas. Indosamentas atsirado dėl praktiškų gyventojų reikalavimų ir yra suprantamas kaip atsakomybės perdavimas kitam asmeniui.

6. ČEKIAI

Čekis – vertybinis popierius susidedantis iš 2 dalių:
Kvito ir šaknelės. Išrašantis čekį kontrolei lieka čekių knygelėje šaknelė, tai yra griežtas atsiskaitomybės dokumentas, taisymus joje negali būti, todėl čekį rašantis suklysta, jis turi žymėti, kad suklysta, bet išmesti jo negali, nes užbaigus čekių knygelę turi gražinti finansinei institucijai su sugadintais.

3.

7. BUSIMIEJI SANDORIAI

Busimieji sandoriai – kaip ir opcionai tai dvi šalies sutartys re

eiškiantys vertybinius popierius, tačiau jie skiriasi nuo opcionų. Jie rinkoje susiklosto nepalankia situacija opciono savininkas gali nepasinaudoti sutartyje numatytomis teisėmis. Šitą galimybę fjučerio savininkas neturi. Nusipirkęs busimąjį sandorį įsipareigoja pirkti arba parduoti vertybinius popierius. Sutartyje nustatyta kaina ir laikas. Jis privalo laikytis sutarties. Todėl busimuosius sandorius dažniausiai aptarnauja veiklos tarpininkai .
Busimieji sandoriai – tai sandoriai pirkti arba parduoti prekes ir finansines priemokas nustatytomis kainomis tam tikru laikotarpiu ateityje.
Tokie sandoriai atsirado tam, kad pirkti, parduoti vartojamąsias prekes (kava, arbata, grūdai) ar vertybiniai popieriai (akcijos, obligacijos), kad sumažinti netikrumą už riziką. Tokie sandoriai vertybinių popierių rinkoje atsirado XXa. 8 dešimtmetyje (prieš 30 m.)

4.

TURINYS

Vertybiniai popieriai .................. 1.
Vertybinių popierių rūšys .............. 1.
Akcijos. Obligacijos .................. 2.
Opcionai. Hipotekos lakštai ............. 3.
Vekseliai. Čekiai ................... 3.
Busimieji sandoriai ................... 4.

Leave a Comment