vertybiniai popieriai

Planas

Įvadas .............................. 3

I. Vertybinių popierių biržos formavimo ir jos veiklos teisinė bazė .........6

1.1.Vertybinių popierių biržos steigimo teisinės prielaidos ............. 6
1.2. Vertybinių popierių biržos veiklos teisinė bazė .............. 17Įvadas
Kursinis darbas susideda iš įvado, keturių dalių, išvadų ir pasiūlymų bei panaudotos literatūros sąrašo.
Pirmoje darbo dalyje pateikiami teisiniai šios problemos aspektai. Čia trumpai supažindinama su Lietuvos Nacionalinės vertybinių popierių biržos (toliau tekste NVPB arba Birža), jos formavimu bei veikla susijusiais Lietuvos Respublikos (toliau tekste LR) įstatymais bei kitais teisės aktais ir pateikiamos šių teisės aktų pagrindinės nuostatos. Antroji darbo dalis daugeliu aspektų taip pat laikytina teorine. Tačiau joje iš esmės apsiribojama vieno poįstatyminio dokumento, t.y. NVPB prekybos taisyklių analize. Šioje dalyje pateikiamos ne tiktai minėto dokumento pagrindinės nuostatos, bet ir jo praktinio “naudojimo” pavyzdžiai.
Trečioje dalyje analizuojamas NVPB formavimo procesas – pateikiamas atskirų jo etapų turinio apibūdinimas bei jų vertinimas. Šioje dalyje atlikta ir šalies NVPB palyginamoji analizė su kitų valstybių analogiškomis biržomis. Šios analizės pagrindiniai tikslai tai įvertinti šalies biržos funkcionalumą kitų biržų požiūriu ir pabandyti nustatyti jos trrūkumus, jų atsiradimo priežastis bei numatyti biržos funkcionavimo ir jos veiklos tobulinimo kryptis.
Ketvirtoji darbo dalis skirta vienam iš specifiškiausių ir bene, autorių nuomone, sudėtingiausių vertybinių popierių biržos (toliau tekste VPB) veiklos aspektų – biržos indeksų analizei ir jų prognozei. Čia nagrinėjami to

okie klausimai, kaip: NVPB ir spaudos indeksai, vertybinių popierių (toliau tekste VP) pagrindiniai elementai, VP esančių prekybos sąrašuose paklausa pasiūla bei Centrinės rinkos ir tiesioginiai sandoriai.
Darbas baigiamas išvadomis ir pasiūlymais. Praktinės patirties VP veiklos srityje stoka iš esmės lėmė tai, kad dauguma pateikiamų išvadų ir pasiūlymų yra teorinio pobūdžio.
Kursinio darbo rašymo eigoje literatūros ir kitos informacijos analizuojamais klausimais stygiaus nejutome. Tai galima matyti ir iš pateikto panaudotos literatūros sąrašo. Šio sąrašo turinys neabejotinai rodo, kad NVPB steigimas, o taip pat ir jos veikla yra itin reglamentuota atitinkamais šalies įstatymais bei kitais LR Vyriausybės ir kitų institucijų teisės aktais.
Kadangi NVPB funkcionavimas yra neatsiejamai susijęs su tokių jai “giminingų” struktūrų kaip Lietuvos Centrinio vertybinių popierių depozitoriumo (toliau tekste Centrinis depozitoriumas) ir Veertybinių popierių komisijos (toliau tekste VPK) veikla, kas, numatyta ir šalies teisės aktuose, kursiniame darbe tam tikras dėmesys skiriamas ir šių organizacinių struktūrų sąveikai apibūdinti.
Prieš pereinant prie VP, teisinės sistemos apibūdinimo, pirmiausia tenka bent trumpai apsistoti prie šioje sistemoje vartojamų sąvokų, jų turinio atžvilgiu, sampratos klausimo. Šią būtinybę iš esmės sąlygoja tai, kad “teisinėje kalboje” atskirų sąvokų samprata (t.y. jų turinys) yra kitokia, nei vadybos ar ekonomikos srityse naudojami. Pavyzdžiui, sąvoka “asmuo” įprastai asocijuojasi su fiziniu asmeniu, o ne su
u įmone ar organizacija, kaip tai yra apibrėžiama LR Vertybinių popierių viešosios apyvartos įstatyme. Tokių pavyzdžių galima pateikti ir daugiau.
Būtinybę kiekvienu konkrečiu atveju pateikti operuojamų sąvokų sampratą sąlygoja ir tai, kad netgi šalies teisės aktuose pateikiami skirtinga tapačių sąvokų samprata. Pavyzdžiui, minėtame LR Vertybinių popierių viešosios apyvartos įstatyme sąvoka “investitorius” apibrėžiama kaip “fizinis arba juridinis asmuo, savo vardu nuosavybės teise įsigijęs arba turintis VP”, LR Investicinių bendrovių įstatyme vietoje minėto termino naudojamas jo analogas, t.y. “investuotojas” ir šiam terminui suteikiamas jau, pakankamai naujas turinys: “asmuo, savo vardu ir savo lėšomis įsigijęs ar įsigyjantis VP”, o LR Investicijų įstatyme jau naudojama dar kita sąvoka “investuotojai”, kuri apibrėžiama kaip: “LR bei užsienio valstybės, tarptautinės organizacijos, LR ir užsienio juridiniai ir fiziniai asmenys bei juridinio asmens teisių neturinčios įmonės, kurie LR įstatymų nustatyta tvarka investuo.ja nuosavą, skolintą ar patikėjimo teise valdomą bei naudojamą turtą”. Kaip ir ankstesniu atveju, tokių pavyzdžių galima pateikti ir daugiau.
Šiame darbe vartojamos pagrindinės sąvokos ir jų turinys:
1) antrinė vertybinių popierių apyvarta – investitoriaus ar kito asmens pasiūlymas įsigyti jau išleistų į apyvartą VP, taip pat jų perleidimas kitiems investitoriams;
2) emisija – VP, suteikiančių jų savininkams vienodas turtines ir neturtines teises, serijos išleidimas;
3) emitentas – fizinis arba juridinis asmuo, savo vardu siūlantis leisti ar le
eidžiantis VP;
4) esminis įvykis – bet koks įvykis, galintis turėti reikšmingos įtakos investitoriaus sprendimui pirkti ar parduoti emitento VP arba galintis smarkiai paveikti šių VP rinkos kainą;
5) finansų maklerio įmonė (toliau tekste FMĮ), – bet kokia įmonė, besiverčianti tarpininkavimo veikla viešojoje VP apyvartoje;
6) investicijų valdymo ir konsultavimo įmonė – bet kokia įmonė, besiverčianti konsultavimo veikla investavimo į VP klausimais;
7) investitorius – fizinis arba juridinis asmuo, savo vardu nuosavybės teise įsigijęs arba turintis VP;
8) makleris – asmuo, siūlantis, perkantis ar parduodantis VP kliento ar viešosios apyvartos tarpininko vardu;
9) pirminė vertybinių popierių apyvarta – emitento arba viešosios apyvartos tarpininko, veikiančio emitento vardu ar savo vardu, bet emitento sąskaita, pasiūlymas įsigyti VP jų išleidimo metu bei jų perleidimas investitorių nuosavybėn;
10) prospektas – investitoriams ir visuomenei skirtas dokumentas, atskleidžiantis pagrindinę informaciją apie emitentą bei jo siūlomus VP;
11) vadovas – įmonės stebėtojų tarybos, valdybos narys, administracijos vadovas ar jo pavaduotojas, vyriausiasis finansininkas, taip pat asmuo, įgaliotas įmonės vardu sudaryti sandorius;
12) vertybinių popierių birža – įmonė, besiverčianti VPB veikla;
13) vertybinių popierių biržos veikla – veikla, techninėmis ir organizacinėmis priemonėmis sudaranti sąlygas susitikti (tiesiogiai ar naudojantis techninėmis priemonėmis) asmenims, ketinantiems pirkti, parduoti ar kitaip perleisti VP;
14) Vertybinių popierių komisija – VP rinkos reguliavimo ir priežiūros institucija;
15) vertybinių popierių paketas – 1/10 ar didesnė emitento vienos klasės VP dalis;
16) vertybinių popierių portfelis –
fizinio ar juridinio asmens turimų VP rinkinys;
17) vertybinių popierių viešoji apyvarta – VP siūlymas, platinimas, perleidimas ar siūlymas perleisti tarpininkaujant VP viešosios apyvartos tarpininkui ir (arba) per reklamą ar kaip kitaip viešai kreipiantis į visuomenę, ir (arba) kreipiantis į daugiau kaip 100 asmenų;
18) vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkai – FMĮ, investicijų valdymo ir konsultavimo įmonės bei komerciniai bankai;
19) vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkų etikos kodeksas – etikos taisyklių rinkinys, skirtas viešosios apyvartos tarpininkų ir maklerių sąžiningai veiklai užtikrinti;
20) vertybiniai popieriai – serijomis išleidžiamos finansavimo priemonės, patvirtinančios dalyvavimą akciniame kapitale arba (ir) teises, kylančias iš kreditinių santykių, bei suteikiančios teisę gauti dividendus, palūkanas ar kitas pajamas. Finansiniai instrumentai, patvirtinantys teisę ar pareigą pirkti (parduoti) šiame apibrėžime nurodytas finansavimo priemones, taip pat yra VP.I. Vertybinių popierių biržos formavimo ir jos veiklos teisinė bazė
1.1. Vertybinių popierių biržos steigimo teisinės prielaidos
Bene svarbiausia “žaidimo” VP taisykles nustatančių teisės aktų paskirtis yra “sudaryti teisinį pagrindą saugiai, atvirai ir efektyviai funkcionuoti VP rinkai, kad būtų maksimaliai apsaugoti visų investitorių interesai bei užtikrinta konkurencija tarp šios rinkos dalyvių” (2, psl. 1).
Verstis VPB veikla turi teisę tik VPB, turinti VPK leidimą. Tai LR įregistruota tik VPB veikla besiverčianti akcinė bendrovė (toliau tekste AB). Jos paskirtis:
1) koncentruoti VP paklausą bei pasiūlą;
2) organizuoti pirminę viešąją apyvartą bei prekybą VP, jų įtraukimą į prekybos sąrašus, kotiravimą, saugų ir efektyvų sandorių sudarymą bei atsiskaitymus;
3) skatinti sąžiningą prekybą VP ir užkirsti kelią manipuliavimui kaina bei kitiems nesąžiningiems veiksmams;
4) skleisti unifikuotą informaciją, leidžiančią įvertinti biržoje kotiruojamus VP, bei leisti oficialų biuletenį, kuriame kartu su biržos kainomis pateikiama informacija apie emitentus, kurių VP yra prekybos sąrašuose;
5) vykdyti apibendrintus VP rinkos tyrimus ir skelbti jų rezultatus.
Birža gali išleisti tik paprastąsias vardines akcijas. Biržos pavadinime turi būti žodžiai “vertybinių popierių birža” arba šių žodžių santrumpa – VPB. VPB akcininkas, išskyrus Finansų ministeriją ir Lietuvos banką (toliau tekste LB), negali turėti daugiau kaip 5% balsų biržos akcininkų susirinkime.
VPB neturi teisės įsigyti savo vardu VP, išskyrus atvejus, kai:
1) emitentas, kurio akcijų įsigyja birža, vykdo biržos prekybos taisyklėse numatytas prekybos, atsiskaitymų ar kitas su biržos paskirtimi tiesiogiai susijusias funkcijas ir jo VP nėra biržos prekybos sąrašuose;
2) birža investuoja laikinai laisvas savo lėšas į valstybės vardu išleidžiamus VP, įsigydama jų pirminės apyvartos metu ir laikydama šiuos VP iki išpirkimo termino;
3) yra panaudojamos biržos garantinio fondo lėšos pagal VPK patvirtintas taisykles.

LR Vertybinių popierių viešosios apyvartos įstatymas (2) nustato, kad:
• VPB gali būti steigiamos tik Vyriausybės sprendimu;
• biržos steigėjais gali būti fiziniai ir juridiniai asmenys, notarine tvarka sudarę steigimo sutartį;
• VPB negali pradėti ir vykdyti savo veiklos, jeigu neturi VPK leidimo ir nėra įregistruota šioje komisijoje. VPB gali būti reorganizuota ar likviduota tik gavusi išankstinį VPK sutikimą.
Šiuo įstatymu taip pat nustatyti ir biržos įstatuose privaloma tvarka pateikiami rekvizitai ir duomenys. Tai: biržos pavadinimas ir buveinės adresas; jos įstatinio kapitalo dydis ir jo struktūra; prekybos taisyklių keitimo procedūra; valdymo struktūra; akcininkų susirinkimo kompetencija, susirinkimo sušaukimo, sprendimų priėmimo procedūra bei jų negaliojimo sąlygos; biržos valdybos sudarymo tvarka, atstovavimo principai ir jos funkcijų apibrėžimai; pajamos ir jų paskirstymo tvarka; veikimo terminas, likvidavimo sąlygos ir tvarka. Jame taip pat įvardinti sekantys VPB prekybos taisyklėse būtini (privalomieji) reikalavimai. Kitaip sakant, šiose taisyklėse būtina nustatyti:
1) VP įtraukimo į biržos prekybos sąrašus principus;
2) dėl biržos sandorių kylančių ginčų sprendimo būdus ir procedūrą;
3) biržoje sudaromų sandorių rūšis;
4) prekybos VP biržoje tvarką;
5) VP įtraukimo į Oficialųjį prekybos sąrašą bei išbraukimo iš šio sąrašo tvarką ir sąlygas;
6) biržos prekybos sesijų organizavimo dienas ir valandas;
7) reikalavimus viešosios apyvartos tarpininkams, norintiems tapti biržos nariais, biržos narių teises ir pareigas, teisės dalyvauti biržos prekyboje sustabdymo, pašalinimo iš narių tvarką ir sąlygas, atsakomybę už pareigų nevykdymą;
8) VP kainos nustatymo ir paskelbimo tvarką;
9) biržos informacinę sistemą;
10) biržos sandorių apskaitos ir atsiskaitymų sistemą.
Teisė VPK pareikalauti, kad VPB steigėjai pateiktų papildomą informaciją ar paaiškintų jau pateiktus duomenis. Nustatyta, kad šiuo atveju 3 mėnesių laikotarpis pradedamas skaičiuoti iš naujo nuo atitinkamų duomenų ar paaiškinimų pateikimo.
VPK turi teisę atsisakyti išduoti leidi.mą steigti biržą, jeigu:
1) biržos įstatai, steigimo sutartis ar kiti pateikti dokumentai prieštarauja LR įstatymams, Vyriausybės ar VPK sprendimams;
2) pateiktuose dokumentuose nurodyta neteisinga informacija;
3) pateiktas biržos veiklos ekonominis pagrindimas yra nepakankamas, kad birža tinkamai vykdytų savo funkcijas;
4) biržos prekybos taisyklės neatitinka VPK reikalavimų.
Nustatyta, kad VPK, išduodama leidimą steigti biržą, kartu įregistruoja ir biržos įstatus. Biržos įstatų ir prekybos taisyklių pakeitimai ar papildymai įsigalioja nuo jų įregistravimo VPK. Nurodoma, kad VPK pateikti paraišką biržai įregistruoti biržos valdyba gali tiktai po to, kai:
1) visos pasirašytos akcijos yra apmokėtos;
2) įvyko steigiamasis akcininkų susirinkimas;
3) valdyba gali disponuoti lėšomis, gautomis už įnašus.
Taip pat nustatyta, kad kartu su paraiška biržai įregistruoti turi būti pateikiama biržos steigimo ataskaita, biržos revizijos komisijos išvados apie šią ataskaitą ir dokumentai apie biržos nuomojamas ar nuosavybės teise valdomas patalpas (pastatus).
Tiksliai apibrėžtos ir aplinkybės, kurioms esant VPK gali atsisakyti tenkinti prašymą įregistruoti VPB. Prašymas netenkinamas, jeigu pažeista biržos steigimo tvarka; ataskaitoje apie biržos steigimą yra ne visa arba klaidinga informacija; nepiniginių (turtinių) įnašų įvertinimas neatitinka šių įnašų tikrosios vertės; nepateikti minėtame įstatyme (2) nurodyti dokumentai. Jame pažymima, kad VPB įgyja juridinio asmens teises nuo jos įregistravimo dienos.
VPB akcininkai, gavę VPK licenciją ir įvykdę kitas biržos prekybos taisyklėse numatytas sąlygas, tampa VPB nariais ir įgyja teisę dalyvauti biržos prekyboje. VPB narių teises ir pareigas, taip pat atsakomybę už šių pareigų nevykdymą ar netinkamą vykdymą numato VPB prekybos taisyklės. VPB narys, įgyvendindamas savo teises ir vykdydamas savo pareigas biržoje, privalo laikytis biržos prekybos taisyklių. Pažymėtina tai, kad, VPB valdymas organizuojamas pagal LR Akcinių bendrovių įstatymą, atsižvelgiant į VPB būdingus ir savitus veiklos ypatumus.
VPB privalo būti sudarytos stebėtojų taryba ir valdyba. Stebėtojų tarybos funkcijas VPB atlieka biržos taryba bei nustatytos sekančios jos formavimo proporcijos:
1) 1/3 – emitentų, investitorių, jų susivienijimų (asociacijų, konfederacijų ir pan.) pasiūlyti asmenys, neturintys nuosavybės ar darbo santykių su VPB nariais;
2) ne mažiau kaip 1/3 – biržos narių pasiūlyti asmenys.
VPK įgaliotas atstovas turi teisę dalyvauti biržos tarybos ir valdybos posėdžiuose su patariamuoju balsu.
Biržos įstatinis kapitalas formuojamas iš jos steigėjų ir akcininkų piniginių ir nepiniginių (turtinių) įnašų. Įstatinio kapitalo dydis nustatomas biržos įstatuose. Minimalų biržos įstatinio kapitalo dydį ir minimalią vienos akcijos nominalią vertę nustato VPK. Bet koks įstatinio kapitalo pakeitimas galimas tik turint VPK leidimą. Biržos įstatinis kapitalas laikomas padidintu, visiškai apmokėjus akcijas ir atitinkamai jį įregistravus VPK.
Biržos pelno paskirstymas nustatomas biržos įstatuose. Ne mažiau kaip 50% grynojo pelno skiriama privalomajam rezervui, naudojamam nuostoliams padengti, ir pelno rezervui, naudojamam ilgalaikiam turtui įsigyti, biržos veiklai plėsti ir tobulinti. Ne daugiau kaip 30% grynojo pelno skiriama dividendams ir kitiems tikslams. Ne daugiau kaip 20% grynojo pelno skiriama metiniams išmokėjimams (tantjemoms) valdybos ir tarybos nariams, darbuotojų premijoms.
Nustatyti sekantys 8 VPB pajamų šaltiniai:
1) komisinė įmoka už biržoje registruojamus sandorius;
2) metinė įmoka už dalyvavimą biržos prekyboje;
3) VP įtraukimo į prekybos sąrašus įmoka bei metinė įmoka už VP kotiravimą;
4) įmoka už VP rinkos dalyvių mokymą;
5) įmoka už darbo vietų įrengimą ir naudojimąsi jomis;
6) įmoka už informacines ir ryšių paslaugas;
7) įmoka už leidimą lankytis biržoje be teisės dalyvauti biržos prekyboje;
8) pajamos iš leidybos ir reklaminės veiklos, susijusios su VP..
Prekyba vertybiniais popieriais VPB vykdoma pagal VPB parengtas ir VPK patvirtintas VP prekybos taisykles. Šios taisyklės numato, kad:
1. VPB gali būti sudaromi Oficialusis, Einamasis ir kiti prekybos sąrašai. Einamojo ir kitų prekybos sąrašų sudarymo ir valdymo tvarka, prekybos VP sustabdymo sąlygos bei VP išbraukimo iš sąrašų tvarka ir sąlygos nustatomos VPB prekybos taisyklėse.
2. Visi VPK įregistruoti VP, skirti viešajai apyvartai, gali būti įtraukti į VPB prekybos sąrašus pagal biržos prekybos taisyklėse nustatytus reikalavimus. Emitentas, kurio VP yra biržos prekybos sąrašuose, šios biržos nustatyta tvarka ir laiku turi pateikti jai numatytą informaciją.
3. VPB privalo sudaryti sąlygas prekiauti biržoje visais atskaitingų emitentų VP, skirtais viešajai apyvartai.
4. VP įtraukiami į VPB Oficialųjį prekybos sąrašą biržos valdybos sprendimu pagal emitento ar jo įgaliotos FMĮ paraišką. Prie paraiškos turi būti pridėti prospektas, paskutinis metų prospektas-ataskaita, visos einamųjų metų periodinės ataskaitos bei kita biržos prekybos taisyklėse numatyta informacija.
Taip pat VPB įpareigojama nustatyti reikalavimus, kuriuos privalo tenkinti emitentas, kad jo VP būtų įtraukti į Oficialųjį prekybos sąrašą. Į šį sąrašą gali būti įtraukti tik visiškai apmokėti, be perleidimo teisių apribojimų VP. Kiti reikalavimai nustatomi biržos prekybos taisyklėse, tačiau jie negali būti mažesni negu nustatyti atskaitingiems emitentams. Reikalavimas, kad VP įtraukimas į Oficialųjį biržos prekybos sąrašą nebegalioja, jeigu šie VP nepateikiami parduoti per 3 mėnesius nuo nutarimo juos įtraukti į šį sąrašą priėmimo, suteikia emitentui turi teisę antrą kartą kreiptis į biržos valdybą dėl VP įtraukimo į Oficialųjį biržos prekybos sąrašą. VPB suteikta teisė ne daugiau kaip 3 mėnesiams sustabdyti prekybą Oficialiajame prekybos sąraše. Tačiau šia tiese birža gali pasinaudoti tiktai esant sekančioms aplinkybėms:
1) daugiau kaip 6 mėnesius biržoje nevyksta prekyba šiais VP;
2) VP emitentas ar patys VP nebeatitinka Oficialiojo prekybos sąrašo reikalavimų;
3) prekybos sustabdymas yra būtinas norint apsaugoti investitorių interesus;
4) to reikalauja VPK;
5) emitentas nesilaiko biržos prekybos taisyklėse nustatytų reikalavimų;
6) to prašo šių VP emitentas dėl priežasčių, numatytų biržos prekybos taisyklėse.
Sustabdžiusi prekybą kai kuriais VP, VPB turi nedelsdama, tą pačią dieną, apie tai pranešti VPK ir emitentui. Jeigu per 3 mėnesius nuo prekybos sustabdymo šį sprendimą sąlygojusios priežastys nepašalinamos, VPB turi teisę išbraukti VP iš Oficialiojo prekybos sąrašo.
VPB turi skelbti bendrą kiekvienos prekybos VP dienos prekybos apimtį ir VP, kuriais buvo prekiaujama, prekybos apimtį ir kainas. VPB turi informuoti VPK apie biržoje sudarytus sandorius dėl VP, neįvykdytus pavedimus ir VP įtraukimą į biržos prekybos sąrašus ar jų išbraukimą iš šių sąrašų.
VPB siekiant dirbtinai mažinti ar didinti VP kainą, paskatinti kitus asmenis pirkti ar parduoti VP arba siekiant sudaryti aktyvios prekybos VP įvaizdį, draudžiama perleisti ar įsigyti VP bei skleisti tikrovės neatitinkančią ar neišsamią (klaidinančią) informaciją apie emitentą, jo vadovus, emitento vykdomą ar numatomą vykdyti veiklą, finansinę padėtį, dėl jo VP perleidimo sudarytus ar tariamai sudarytus sandorius.
VPB turi teisę gauti informaciją apie biržos narių finansinę-ūkinę veiklą, tikrinti, kaip VP viešosios apyvartos tarpininkai, veikiantys biržoje, laikosi biržos prekybos taisyklėse ir kituose biržos norminiuose aktuose nustatytų reikalavimų, ir taikyti savo prekybos taisyklėse numatytas sankcijas už padarytus pažeidimus.
VPB valdybos, tarybos, revizijos komisijos nariai, arbitražo darbuotojai, taip pat visi biržos tarnautojai neturi teisės be specialaus biržos valdybos įgaliojimo atskleisti konfidencialios informacijos, kurią jie sužino dirbdami biržoje.
Ketindama sudaryti sandorį VPB, FMĮ turi pateikti pavedimą ir garantuoti VP apmokėjimą ar pateikimą kitai sa.ndorio šaliai. VPB turi sudaryti garantinį fondą, kuris padėtų ištaisyti padėtį, jeigu viena ar kelios FMĮ nesugeba įvykdyti įsipareigojimų. Garantinis fondas formuojamas iš biržos narių įnašų. Garantinio fondo formavimo ir naudojimo taisykles tvirtina VPK. Garantinio fondo lėšos negali būti naudojamos biržos einamosioms išlaidoms finansuoti. VPK turi teisę nustatyti minimalius garantinio fondo dydžio ir jo veiklos reikalavimus.
VPB reorganizuojama arba likviduojama LR įstatymų ir biržos įstatų nustatyta tvarka. VPB likviduojama tais atvejais, kai:
1) akcininkų susirinkimas 2/3 visų narių balsų dauguma ir gavęs išankstinį VPK sutikimą priima sprendimą likviduoti biržą;
2) VPK panaikina leidimą verstis VPB veikla;
3) teismas priima sprendimą likviduoti biržą.
Sustabdydama savo veiklą, VPB turi nedelsdama pranešti apie tai VPK. VPK priima nutarimą likviduoti biržą ir skiria likvidatorių. Likvidavimo procedūra atliekama biržos sąskaita. Atsiskaičius su kreditoriais ir sumokėjus visus mokesčius, likviduojamos VPB proporcingai padalijamas jos akcininkams.
Vienu iš pagrindinių VPB steigimą sąlygojusių veiksnių laikytinas ir šalies ūkio, visų pirma bankinės sistemos, restruktūrizavimo procesas. Tai atsispindi dar 1996 m. birželio 18 d. priimtas LR Vyriausybės vertybinių popierių emisijos bankams restruktūrizuoti įstatymas. Pagrindinis minėto įstatymo priėmimo tikslas buvo “sudaryti prielaidas LR Vyriausybei dalyvauti bankų, kurių finansinė būklė kelia grėsmę visos bankinės ir mokėjimų sistemos stabilumui ir funkcionavimui, kapitalų ir paskolų portfelio bei kito turto restruktūrizavime, panaudojant tam valstybės vardu išleidžiamus Vyriausybės vertybinius popierius” (toliau tekste VVP). Šio įstatymo priėmimą, tam tikra prasme, galima laikyti ir VVP leidimo LR galimybių sukūrimo pradžia. Taip pat jame buvo nustatytos (apibrėžtos) ir VVP išleidimo privalomosios sąlygos, kurios, be didesnių pakitimų išliko ir iki dabar. Egzistuojanti VVP leidimo tvarka numato, kad šie VVP gali būti išleidžiami:
• bankų aktyvų dalies restruktūrizavimo arba jų kapitalo atkūrimo tikslu;
• valstybės steigiamos AB “Turto bankas” kapitalo formavimo tikslu, iki šis bankas pasieks nuo 5 iki 10% kapitalo pakankamumo normatyvą;
• ne ilgesniam kaip dešimties metų laikotarpiui, numatant galimybę juos išpirkti anksčiau laiko.
Taip pat nustatyta, kad:
• už šiuos VVP Vyriausybė, atsižvelgdama į indėlių Lietuvos bankuose vidutinių metinių palūkanų dydį, įsipareigoja mokėti kintamas palūkanas, bei ne didesnę kaip 2% maržą. Palūkanos mokamos kiekvieną mėnesį iš tam tikslui numatytų Valstybės biudžeto asignavimų;
• bankų aktyvų daliai restruktūrizuoti Vyriausybės išleisti VP perduodami valstybės įsteigtai turto valdymo įmonei, kuri nustatyta tvarka mainais už šiuos VVP perima bankų aktyvus, juos valdo, jais disponuoja, taip pat organizuoja šių VVP išpirkimą bei palūkanų išmokėjimą.

Pakankamai plačios galimybės numatytos ir VVP panaudojimo srityje. Taip VVP gali būti naudojami bankų, kurie nevykdo LB nustatyto kapitalo pakankamumo normatyvo, neveiksniems aktyvams (paskoloms ir kitam turtui) išpirkti. Čia paminėtina ir banko neveiksnių aktyvų mainų į VVP galimybė ir nustatyta šios galimybės realizavimo tvarka.
VVP išpirkimo tvarka nustato, kad šių popierių išpirkimas yra vykdomas panaudojant:
• lėšas, gautas realizavus ar išieškojus perimtus neveiksnius aktyvus;
• pajamas, gautas nustatyta tvarka pardavus VP rinkose valstybei priklausančias šio įstatymo nustatyta tvarka restruktūrizuotų bankų akcijas;
• naujus Vyriausybės išleistus ilgalaikius apyvartinius VP;
• valstybės biudžete tam tikslui numatytus asignavimus;
• dividendus, gautus iš pagal šį įstatymą restruktūrizuotų bankų;
• kitus abiem šalims priimtinus šaltinius.
VP rinkos, plačiąja prasme, funkcionavimą dar reglamentuoja ir LR Čekių įstatymas bei LR Vekselių įstatymas. Nors čekiai bei vekseliai taip pat yra savos rūšies VP, šiuo metu dar nėra jų įtraukimo į VPB reguliavimo sritį. mechanizmo.
Funkcionaliniu požiūriu VPB veikla yra glaudžiai susijusi ir, iš esmės, neatskiriama nuo tokių institucijų kaip Centrinis depozitoriumas ar VPK veiklos. Dėl šios priežasties, pateiksime bent trumpą minėtų institucijų apibūdinimą jų teisinį statuso, formavimo, funkcionavimo ir sąveikos su VPB aspektais.
Lietuvos Centrinis depozitoriumas yra AB, kurios pagrindinis tikslas – vykdyti bendrąją VP apskaitą, rengti ir diegti apskaitos sistemas sąskaitų tvarkytojams, jas aptarnauti ir prižiūrėti. Centrinis depozitoriumas veikia pagal LR 1998 m. kovo 19 d. įstatymą Nr. VIII-671 ir jo akcininkų susirinkimo patvirtintus įstatus. LR Akcinių bendrovių įstatymo nuostatos Centriniam depozitoriumui taikomos tiek, kiek neprieštarauja minėtam įstatymui.
Centrinio depozitoriumo steigėjai yra Finansų ministerija, LB ir NVPB. Steigėjai turi sudaryti sąlygas tapti jo akcininkėmis visoms įstatymo nustatyta tvarka įsteigtoms VPB, tačiau Finansų ministerijos ir LB turimos akcijos turi suteikti ne mažiau kaip 51% balsų Centrinio depozitoriumo akcininkų susirinkime.
Centrinis depozitoriumas gali išleisti tik paprastąsias vardines akcijas. Centrinio depozitoriumo pelno paskirstymas nustatomas jo įstatuose. Ne mažiau kaip 50% grynojo pelno skiriama privalomajam rezervui, naudojamam nuostoliams padengti, ir pelno rezervui, naudojamam ilgalaikiam turtui įsigyti, Centrinio depozitoriumo veiklai plėsti ir tobulinti. Ne daugiau kaip 30% grynojo pelno skiriama dividendams ir kitiems tikslams. Ne daugiau kaip 20% grynojo pelno skiriama metiniams išmokėjimams (tantjemoms) valdybos nariams ir darbuotojų premijoms.
Galima išskirti sekančias 10 pagrindinių Centrinio depozitoriumo funkcijų. Iš esmės, šios funkcijos apima visą Centrinio depozitoriumo veiklą, kadangi, jis:
1) rengia ir teikia VPK tvirtinti VP ir jų cirkuliacijos apskaitos taisykles;
2) rengia ir tvirtina VP apskaitos instrukcijas, detalizuojančias atskiras taisyklėse numatytas procedūras;
3) atidaro sąskaitų tvarkytojų bei VPK nustatyta tvarka asmenines (investitorių) VP sąskaitas ir jas tvarko;
4) užtikrina, kad vykdant sandorius dėl VP šie popieriai būtų laiku perregistruoti iš vieno sąskaitų tvarkytojo ar asmeninės VP sąskaitos į kito sąskaitų tvarkytojo ar asmeninę VP sąskaitą;
5) kontroliuoja, kad išleistų į apyvartą kiekvienos emisijos VP skaičius atitiktų faktiškai cirkuliuojančių šių VP skaičių;
6) rengia ir diegia priemones, užtikrinančias VP apskaitos sistemos vientisumą ir saugumą;
7) tikrina, kaip sąskaitų tvarkytojai laikosi VP apskaitos taisyklių ir instrukcijų;
8) kaupia, apdoroja ir platina informaciją apie VP apskaitą, rengia ir konsultuoja VP apskaitos specialistus;
9) emitentams, viešosios apyvartos tarpininkams bei investitoriams teikia kitas paslaugas, susijusias su VP sąskaitų aptarnavimu;
10) išduoda sąskaitų tvarkytojams ir investitoriams išrašus apie jų VP sąskaitos būklę.
Centrinio depozitoriumo narių ir dalyvių teises ir pareigas apibrėžia depozitoriumo įstatai. Įstatai bei jų pataisos turi būti suderinti su VPK. VPK atstovas su patariamuoju balsu turi teisę dalyvauti Centrinio depozitoriumo valdymo organų posėdžiuose.
Centrinio depozitoriumo instrukcijos bei nurodymai VP apskaitos klausimais yra privalomi visiems sąskaitų tvarkytojams. Centrinis depozitoriumas, veikdamas kaip sąskaitų tvarkytojas, privalo vadovautis visais norminiais aktais, reglamentuojančiais asmeninių VP sąskaitų tvarkymą.
VP viešąją apyvartą reguliuoja ir prižiūri LR VPK. Ji yra juridinis asmuo, turi herbinį antspaudą ir sąskaitą banke. Šią komisiją steigia ir likviduoja Seimas Vyriausybės teikimu.
Nustatyta, kad ši komisija susideda iš pirmininko ir keturių narių. VPK pirmininką ir narius penkeriems metams skiria Seimas Respublikos Prezidento teikimu. Jeigu pirmininkas ar komisijos nariai atsisako savo pareigų arba dėl objektyvių priežasčių negali jų eiti nesibaigus įgaliojimų terminui, Respublikos Prezidentas į jų vietas likusiam jų įgaliojimų laikui .skiria kitus asmenis.
VPK pirmininkas ir komisijos nariai per savo kadenciją gali būti atleisti iš pareigų tik jų pačių prašymu, taip pat įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, kuriuo jie nuteisiami už nusikaltimą, ar šiurkščiai pažeidę šio įstatymo. Šios komisijos narys negali eiti jokių kitų renkamų ar skiriamų pareigų, dirbti verslo, komercijos ar kitokiose privačiose įstaigose ar įmonėse, išskyrus pedagogo ar kūrybinį darbą. Jis taip pat negali gauti jokio kito atlyginimo, išskyrus komisijos nario atlyginimą bei užmokestį už pedagogo ar kūrybinę veiklą.
Galima išskirti sekančius 5 pagrindinius VPK keliamus uždavinius. Tai:
1) prižiūrėti, kaip laikomasi sąžiningos prekybos ir konkurencijos taisyklių VP viešojoje apyvartoje;
2) imtis priemonių, užtikrinančių efektyvų VP rinkos funkcionavimą ir investitorių apsaugą;
3) bendradarbiaujant su ministerijomis, kitomis Vyriausybės įstaigomis, LB, VP viešosios apyvartos tarpininkais ir dalyviais, formuoti valstybės ekonominę politiką, skatinančią VP rinkos plėtrą;
4) skleisti žinias apie VP rinkos funkcionavimo principus;
5) imtis kitų priemonių šiam įstatymui ir kitiems teisės aktams, susijusiems su VP rinka, įgyvendinti.
Įgyvendindama jai pavestus uždavinius, VPK vykdo sekančias funkcijas:
1) rengia, tvirtina, keičia ir pripažįsta negaliojančiomis taisykles, reglamentuojančias VPB bei viešosios apyvartos tarpininkų licenzijavimą, steigimą, reorganizavimą, likvidavimą ir veiklą, VP emisiją ir viešąją apyvartą;
2) rengia, tvirtina, keičia ir pripažįsta negaliojančiomis prospektų, metų bei periodinių ataskaitų formas VP emitentams, taip pat nustato šių dokumentų pateikimo ir paskelbimo tvarką;
3) teikia oficialius išaiškinimus ir rekomendacijas VP viešosios apyvartos klausimais;
4) VPB, FMĮ, investicijų valdymo ir konsultavimo įmonėms, makleriams bei kitiems VP rinkos dalyviams, kurių licenzijavimas numatytas kituose įstatymuose, išduoda ir panaikina leidimus bei licencijas ar sustabdo jų galiojimą;
5) stebi, analizuoja, tikrina bei kitaip prižiūri VP viešosios apyvartos tarpininkų, jų asociacijos, VPB, Centrinio depozitoriumo bei jo narių veiklą;
6) tvirtina ir panaikina VPB, VP viešosios apyvartos tarpininkų asociacijos bei Centrinio depozitoriumo priimamas taisykles, turinčias ar galinčias turėti įtakos VP rinkos dalyvių funkcionavimui bei jų finansinei būklei;
7) taiko LR įstatymuose numatytas sankcijas asmenims, pažeidusiems įstatymus, taip pat VPK, VP viešosios apyvartos tarpininkų asociacijos bei VPB patvirtintas taisykles ar instrukcijas;
8) registruoja VP emisiją;
9) turi teisę kreiptis į teismą dėl investitorių pažeistų teisių gynimo, jeigu emitentų, VP viešosios apyvartos tarpininkų, kitų ūkio subjektų ar maklerių veiksmais buvo pažeisti daugelio investitorių interesai;
10) organizuoja kursus, publikuoja ar dalyvauja publikuojant bendro pobūdžio ir specialius leidinius apie VP rinkos funkcionavimą ir reguliavimą;
11) rengia egzaminus ir atestacijas finansų maklerių žinioms ir kompetencijai įvertinti.
VPK patvirtinti teisės aktai bei sprendimai, rekomendacijos ir išimtys taikomi visiems privatinės ir viešosios teisės subjektams. Ne mažiau svarbu ir tai, VPK yra įpareigota rengti, pateikti visuomenei ir Seimui metų ataskaitą, apibūdinančią VP rinkos plėtrą bei pagrindinius ataskaitinio laikotarpio įvykius. VPK turi teisę organizuoti ir atlikti patikrinimus, kad nustatytų įstatymų bei poįstatyminių aktų pažeidimus. Todėl jai yra suteikta teisė skirti pinigines baudas, kurias ji gali skirti:
1) emitentams, turintiems įregistruoti VP ar atidaryti sąskaitą Centriniame depozitoriume, bet to nepadariusiems, – iki 10% registruotinų ar įregistruotų VP bendros nominalios vertės;
2) emitentams, viešosios apyvartos tarpininkams ar kitiems ūkio subjektams, organizuojantiems ar vykdantiems VPK neįregistruotų VP, taip pat VP, kurių registravimas sustabdytas ar panaikintas, viešąją apyvartą pirmą kartą, – siūlytųjų viešojoje apyvartoje VP bendros no.minalios vertės dydžio, kitais kartais, – trigubos siūlytųjų viešojoje apyvartoje VP bendros nominalios vertės dydžio;
3) emitentams – iki 100 tūkst. Lt;
4) ūkio subjektams – iki 100 tūkst. Lt;
5) ūkio subjektams, įregistravusiems oficialų pasiūlymą VPK, bet jo neįgyvendinusiems, – iki 500 tūkst. Lt;
6) ūkio subjektams, veikiantiems kaip VP viešosios apyvartos tarpininkai be licencijos, – iki dvigubo neteisėtai gautų pajamų dydžio;
7) VP viešosios apyvartos tarpininkams – iki 100 tūkst. Lt;
8) ūkio subjektams, besiverčiantiems VPB be VPK leidimo, – iki dvigubo neteisėtai gautų pajamų dydžio;
9) ūkio subjektams – iki trigubo neteisėtai gautų pajamų dydžio arba iki 100 tūkst. Lt.
VPK, prieš skirdama pinigines baudas, turi sudaryti sąlygas baudžiamo ūkio subjekto vadovams pateikti paaiškinimus apie padarytą pažeidimą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šių baudų skyrimas ir kitų sankcijų taikymas ūkio subjektams neatleidžia jų vadovų nuo įstatymų numatytos civilinės, administracinės ir baudžiamosios atsakomybės.
Piniginės baudos į valstybės biudžetą sumokamos ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo dienos, kai ūkio subjektas gavo VPK sprendimą skirti baudą. Jeigu ūkio subjektas per šio straipsnio pirmojoje dalyje nustatytą laikotarpį nesumoka paskirtos baudos ir nepateikia VPK teismo nutarties dėl jos sprendimo skirti piniginę baudą sustabdymo ar panaikinimo, piniginė bauda iš ūkio subjekto įplaukų išieškoma ne ginčo tvarka. Ūkio subjektai per vieną mėnesį nuo VPK sprendimo gavimo dienos gali kreiptis į teismą dėl minėto sprendimo atšaukimo arba jo pakeitimo. Kreipimasis į teismą nesustabdo VPK nurodymų ir sprendimų vykdymo, jei teismas nenurodo kitaip. Taip pat nustatyta, kad VPK sprendimai ir jų motyvai skelbiami viešai.1.2. Vertybinių popierių biržos veiklos teisinė bazė
VPB prekybos taisyklės neabejotinai yra svarbiausias teisinis dokumentas reglamentuojantis “kasdieninę” biržos veiklą. Šių taisyklių teisinis pagrindas – LR Vertybinių popierių viešosios apyvartos įstatymo 21 straipsnio šeštoji ir 22 straipsnio trečioji dalys bei 26 straipsnis. Šios taisyklės nustato:
1. VP įtraukimo į Biržos prekybos sąrašus principus, jų įtraukimo į Oficialųjį, Einamąjį ir Nelistinguojamų VP prekybos sąrašus, valdymo bei išbraukimo iš šių sąrašų tvarką ir sąlygas;
2. VP kainos nustatymo ir skelbimo tvarką;
3. prekybos VP tvarką;
4. Biržos prekybos sesijų organizavimo dienas ir valandas;
5. Biržoje sudaromų sandorių rūšis;
6. Biržos sandorių apskaitos ir atsiskaitymų sistemą;
7. reikalavimus viešosios apyvartos tarpininkams, norintiems tapti Biržos nariais,
8. Biržos narių teises ir pareigas, teisės dalyvauti Biržos prekyboje sustabdymo, pašalinimo iš narių tvarką ir sąlygas, atsakomybę už pareigų nevykdymą;
9. Biržos informacinę sistemą;
10. dėl Biržos sandorių kylančių ginčų sprendimo būdus;
11. reikalavimus emitentams ir jų išleistiems VP, traukiamiems į Oficialųjį prekybos sąrašą;
12. VP įtraukimo į Oficialųjį prekybos sąrašą tvarką;
13. Emitentų, kurių VP įtraukti į Oficialųjį prekybos sąrašą pareigas.
14. Prekybos VP (išskyrus skolos VP), įtrauktais į Oficialųjį prekybos sąrašą, sustabdymo, atnaujinimo ir VP išbraukimo iš šio sąrašo sąlygas;
15. Prekybos skolos VP, įtrauktais į Oficialųjį prekybos sąrašą, sustabdymo, atnaujinimo ir skolos VP išbraukimo iš šio sąrašo sąlygas;
16. Reikalavimus emitentams ir jų išleistiems VP, traukiamiems į Einamąjį prekybos sąrašą;
17. VP įtraukimo į Einamąjį prekybos sąrašą tvarką;
18. Nelistinguojamų VP sąrašo sudarymo tvarką.
19. VP pateikimo prekybai tvarką.
20. Bendrą prekybos VP organizavimo tvarką.
21. Nepertraukiamos prekybos kintama kaina vykdymo principus.
22. Prekybos centrinėje rinkoje skolos VP principus.
23. Akcijų kurso nustatymo ir prekybos sesijos atidarymui pateiktų pavedimų vykdymo tvarką.
24. Tiesioginių sandorių sudarymo tvarką.
25. Atsiskaitymo už Biržoje sudarytus sandorius tvarką.
26. Biržos narių teises, pareigas ir atsakomybę, jų veiklos priežiūros tvarką.
27. Biržos informacinę sistemą.
28. Biržos įmokas ir jų mokėjimo tvarką.
29. Įvairaus kitokio pobūdžio reikalavimus bei nuostatas (emitentų (išskyrus VVP emitentą), kurių VP įtraukti į Einamąjį prekybos sąrašą, pareigas; prekybos VP (įskaitant ir skolos VP), įtraukimo į Einamąjį prekybos sąrašą, sustabdymo, atnaujinimo ir šių VP išbraukimo iš sąrašo tvarką; informacijos apie emitentų esminių įvykių apibūdinimą; prekybos sesijų metu sudaromų sandorių rūšių apibūdinimas; papildomų pavedimų pateikimo bei vykdymo tvarka ir kt. reikalavimai).
Kiekviena iš paminėtų 29 VPB prekybos taisyklių sudėtinių dalių reglamentuoja konkretų prekybos VP etapą, ar net atskirą konkrečią procedūrą. Detaliau šis klausimas bus nagrinėjamas antrojoje šio darbo dalyje.
Su VP registravimu susiję procedūros užima svarbią vietą VPB veikloje. Tai viena iš pradinių VP “apytakos” stadijų, be kurios prekyba VP iš principo yra neįmanoma.
Emitentas privalo įregistruoti savo VP VPK, jeigu tenkinama bent viena iš šių sąlygų:
1) emitentas yra steigiama ar veikianti akcinė bendrovė arba reorganizuojama į AB bet kokios kitos rūšies įmonė;
2) paskutiniųjų ūkinių metų paskutiniosios dienos pabaigoje emitento išleistų bent vienos klasės VP savininkų buvo daugiau nei 100;
3) emitentas ar investitorius ketina išleisti VP į viešąją apyvartą.
VPK per 30 dienų turi išnagrinėti VP įregistruoti, perregistruoti ar jų įregistravimui panaikinti pateiktus dokumentus ir raštu atsakyti emitentui. VPK turi teisę reikalauti, kad emitentas pateiktų papildomą informaciją, būtiną investitorių interesams apsaugoti, taip pat paaiškintų ar pataisytų pateiktus duomenis. Tokiu atveju 30 dienų laikotarpis skaičiuojamas iš naujo nuo papildomos informacijos ar paaiškinimų bei pataisų pateikimo.
Kai VPK į.registruoja VP, prospekte (memorandume) nurodyta platinimo tvarka ir terminai gali būti pakeisti tik VPK leidus. Draudžiama keisti VP emisijos kainą, nominalią vertę, klasę ar rūšį.
VPK “Valstybės žiniose” skelbia duomenis apie įregistruotų VP klasę, emisijos dydį ir emisijos kainą, taip pat sudaryti sąlygas investitoriams susipažinti su prospektu (memorandumu). Emitentas turi sudaryti sąlygas susipažinti su VP registravimui pateiktais dokumentais visiems to pageidaujantiems asmenims.
Emitentas, įregistravęs VP VPK, laikomas atskaitingu emitentu.
Informaciniame pranešime turi būti atskleistas įvykio pobūdis ir trumpas turinys. Visuomenės informavimo priemonės, kurioms bus pateikiama informacija apie esminius įvykius, turi būti nurodytos emitento įstatuose ir prospekte. VPK, atsižvelgdama į emitento ir jo išleistų VP apyvartos dydį, gali nustatyti ir trumpesnį nei 5 darbo dienų laikotarpį, per kurį turi būti pranešta apie esminį įvykį.
Šioje VPB veiklos srityje LR įstatymais bei kitais teisės aktais nustatyta ir visa eilė privalomų apribojimų ar draudimų. Trumpai apibūdinsime keletą, mūsų nuomone, pagrindinių, tokių apribojimų. Pavyzdžiui, asmenims, žinantiems viešai neatskleistą informaciją apie esminius įvykius, iki viešo jos atskleidimo taip pat draudžiama:
1) tiesiogiai ar netiesiogiai perduoti viešai neatskleistą informaciją apie esminius įvykius trečiajam asmeniui, išskyrus atvejus, kada informacija atskleidžiama atliekant savo įprastas tarnybines pareigas arba dėl privalomo nurodymo;
2) remiantis viešai neatskleista informacija apie esminius įvykius rekomenduoti ar pasiūlyti trečiajam asmeniui sudaryti sandorius dėl vertybinių popierių.
Pakankamai svarbi VP praktinėje veikloje yra norma, kad asmenys, sudarę sandorius dėl VP žinodami viešai neatskleistą informaciją, rekomendavę ar pasiūlę tretiesiems asmenims sudaryti sandorius dėl VP tokios informacijos pagrindu ir (arba) perdavę viešai neatskleistą informaciją tretiesiems asmenims, atsako įstatymų nustatyta tvarka.
VPB praktinėje veikloje pakankamai svarbios yra nuostatos, kad:
• pirminė VP viešoji apyvarta gali vykti, kai emitentas platina VP savo jėgomis ar pagal VP platinimo sutartis su VP viešosios apyvartos tarpininkais;
• antrinė VP viešoji apyvarta vykdoma tik per VP viešosios apyvartos tarpininkus. T.y., jeigu VP, įregistruoti VPK ketinant juos išleisti į viešąją apyvartą, yra įtraukti į LR įregistruotos VPB Oficialųjį ar Einamąjį VP prekybos sąrašą, jų antrinės apyvartos pirkimo-pardavimo sandoriai turi būti sudaromi tik VPB.
Praktinėje veikloje ne mažiau svarbus ir įpareigojimas VPK nustatyti antrinės VP viešosios apyvartos už VPB ribų taisykles. Tik įmonės, turinčios VPK išduotą licenciją, ir įstatymų nustatyta tvarka licenzijuoti komerciniai bankai, kurių licencijos nėra apribotos VP operacijos, turi teisę verstis tarpininkavimo viešojoje VP apyvartoje veikla ar konsultuoti trečiąsias šalis investavimo į VP klausimais.
FMĮ turi laikytis VPK patvirtintų kapitalo pakankamumo reikalavimų, taip pat pagal šios komisijos patvirtintas taisykles tvarkyti apskaitos ir kitus dokumentus, pateikti savo klientams VP sandorius patvirtinančius dokumentus, išrašus iš sąskaitų, ataskaitas apie jų finansinę būklę, saugoti klientų VP, rengti metų bei periodines ataskaitas apie savo veiklą bei finansinę būklę, taip pat vykdyti kitus jų veiklą reglamentuojančius norminius aktus.
VPK taip pat tvirtina valdymo sutarčių sudarymo taisykles. Investicijų valdymo ir konsultavimo įmonės pagal VPK patvirtintas taisykles turi tvarkyti apskaitos ir kitus dokumentus, pateikti savo klientams VP sandorius patvirtinančius dokumentus, išrašus iš sąskaitų, ataskaitas apie jų finansinę būklę, rengti metų bei periodines ataskaitas apie savo veiklą bei finansinę būklę.
VPK taip pat licenzijuoja ir kontroliuoja VPB maklerių veiklą. Taip pat nustatyta, kad VPK gali išduoti generalinę licenciją, suteikiančią teisę vykdyti visas numatytas finansų maklerių operacijas, arba speci.alizuotą licenciją, suteikiančią teisę vykdyti vieną ar kelias numatytas maklerių operacijas, o asmuo, pretenduojantis gauti maklerio licenciją, turi išlaikyti VPK organizuojamus egzaminus ar pateikti šiai komisijai jos pripažintą kvalifikacijos sertifikatą.
VP registravimo ir platinimo taisyklių pagrindinės nuostatos:
1. VP registravimo ir platinimo taisyklės reglamentuoja informacijos atskleidimo reikalavimus priklausomai nuo emitento dydžio, veiklos pobūdžio, išleistų ar išleidžiamų VP rūšies bei VP savininkų skaičiaus, taip pat VP įregistravimo, perregistravimo bei įregistravimo panaikinimo tvarką ir VPK įregistruotų VP platinimo tvarką. Šių taisyklių teisinis pagrindas – LR Vertybinių popierių viešosios apyvartos įstatymo 4, 7 ir 32 straipsniai. Šios taisyklės taikomos tuo atveju, jeigu VPK nėra priėmusi atskirų taisyklių, reglamentuojančių konkrečios rūšies VP registravimo, perregistravimo ir registravimo panaikinimo tvarką bei šių VP platinimo tvarką.
2. VP, kuriuos ketinama siūlyti, platinti, perleisti ar siūlyti perleisti tarpininkaujant VP viešosios apyvartos tarpininkui ir (arba) per reklamą ar kaip kitaip viešai kreipiantis į visuomenę, ir (arba) kreipiantis į daugiau kaip 100 asmenų, emitentas privalo įregistruoti VP viešajai apyvartai.
3. VP, kuriuos ketinama išleisti į neviešąją VP apyvartą, t.y. nesant VP viešosios apyvartos požymių, emitentas savo pasirinkimu privalo įregistruoti VP neviešajai arba viešajai apyvartai.
4. Emitentas privalo perregistruoti savo išleistus VP, jeigu jis ketina pakeisti (konvertuoti) vienos rūšies ar klasės VP į kitos rūšies ar klasės VP, taip pat jeigu ketina pakeisti VP nominalią vertę ir (arba) neviešajai apyvartai įregistruotus VP emitentas arba investitorius ketina išleisti į viešąją apyvartą. Šiose taisyklėse VP perregistravimas reiškia anksčiau įregistruotų VP registracijos panaikinimą ir įregistravimą pakeičiant tam tikras VP charakteristikas (VP nominalią vertę, rūšį, klasę, taip pat šių VP apyvartos pobūdį (viešoji arba neviešoji apyvarta)).
5. Pirminės apyvartos metu VP neperregistruojami.
6. Neviešajai apyvartai įregistruoti VP perregistruojami viešajai apyvartai pateikus atitinkamą VP prospektą, parengtą pagal šių taisyklių reikalavimus, arba po VP įregistravimo neviešajai apyvartai parengus ir nustatyta tvarka pateikus VPK ne mažiau kaip du metinius prospektus-ataskaitas pagal periodinės informacijos apie emitentų veiklą ir jų VP pateikimo taisyklėse nustatytus reikalavimus. Šiame punkte nustatytu atveju VP perregistruojami tik remiantis atskiru emitento prašymu.
7. VP įregistravimas patvirtina, kad emitento teikiama informacija atitinka LR vertybinių popierių viešosios apyvartos įstatyme, kituose teisės aktuose ir taisyklėse informacijos atskleidimui nustatytus reikalavimus. Įregistravimas nepatvirtina atskleistos informacijos teisingumo ir negali būti suprantamas kaip VPK rekomendacija investitoriams, kurie savarankiškai priima sprendimus dėl VP įsigijimo, atsižvelgdami į rizikos veiksnius ir kitą VP prospekte (memorandume) atskleistą informaciją.
8. Kai VPK įregistruoja VP, prospekte (memorandume), nurodyta emisijos kaina, nominali vertė, klasė ir rūšis negali būti pakeista, išskyrus tuos atvejus, kai VP yra perregistruojami šių taisyklių nustatyta tvarka. VP emisijos platinimo tvarka ir terminai gali būti keičiami tik atskiru VPK leidimu.
9. VP įregistravimą (perregistravimą) VPK ir leidimą platinti įregistruotus (perregistruotus) VP patvirtina nustatytos formos VP įregistravimo aktas, išduodamas emitentui. Leidimo platinti VP pirminės apyvartos metu galiojimo laikas nustatomas pagal prospekte (memorandume) nustatytą VP platinimo terminą.
VP kodas suteikiamas CVPB pagal standartą ISSO 6166.
VP įregistravimo panaikinimą VPK patvirtina nustatytos formos VP įregistravimo panaikinimo pažyma, išduodama emitentui. Pažyma yra pagrindas Centriniam depozitoriumui panaikinti VP kodą ar sumažinti šiuo kodu apskaitomų VP sumas.
VPK įregistruotus V.P emitentas priklausomai nuo įregistravimo pobūdžio (viešajai ar neviešajai apyvartai) ir prospekte (memorandume) nurodytos platinimo tvarkos gali platinti viešai arba neviešai, savo jėgomis arba pagal sutartis su VP viešosios apyvartos tarpininkais dėl VP platinimo.
Neviešajai apyvartai įregistruotus VP platinti tarpininkaujant VP viešosios apyvartos tarpininkams yra draudžiama. Nustatyta sekanti Informacijos apie akcijų įtraukimą į VPB Oficialųjį prekybos sąrašą sudėtis. Tai:
1. Duomenys apie akcijas, ketinamas įtraukti į biržos Oficialųjį prekybos sąrašą (akcijų pavadinimas, skaičius, nominali vertė, bendra išleidžiamų akcijų nominali vertė, pagrindinės suteikiamos teisės pagal akcijų rūšis ir klases; jeigu kartu su šia emisija į biržos Oficialųjį prekybos sąrašą ketinama įtraukti kitų emisijų akcijas, nurodyti jų charakteristikas ir įregistravimo rekvizitus: įregistravimą patvirtinančio dokumento numerį ir datą, VP registravimo numerį).
2. Prekyba emitento VP vertybinių popierių biržose (vertybinių popierių biržų, kuriose prekiaujama emitento VP, pavadinimas; prekybos sąrašo pavadinimas; paskutinių 8 ketvirčių didžiausia ir mažiausia kaina bei apyvarta pagal VP rūšis ir klases; emitento planai dėl VP įtraukimo į biržų prekybos sąrašus).
3. Kapitalizacija (kotiravimo Einamajame prekybos sąraše pradžioje; metų paskutinę dieną, paraiškos pateikimo įtraukti VP į Oficialųjį prekybos sąrašą dieną; finansinių metų kiekvieno ketvirčio pabaigoje; trijų paskutinių mėnesių iki paraiškos įtraukti į Oficialųjį prekybos sąrašą padavimo dienos kapitalizacija su vidutine kaina).
4. Prekyba emitento VP už biržos ribų (paskutinių 8 ketvirčių didžiausia ir mažiausia kaina bei apyvarta pagal VP rūšis ir klases už biržos ribų; jeigu emitento VP prekiaujama organizuotose rinkose, nurodyti jų pavadinimus ir pateikti duomenis apie emitento VP paskutinių 8 ketvirčių didžiausią ir mažiausią kainą bei apyvartą pagal jų rūšis ir klases atskirai kiekvienoje prekybos sistemoje).
5. Informacija apie šios akcijų emisijos dalies kitokį platinimą (jeigu emitentas, ketinantis akcijas įtraukti į Oficialųjį biržos sąrašą artimiausių trijų mėnesių laikotarpiu viešai ar neviešai platina ar ketina platinti akcijas, nurodyti šios emisijos tikslą, platinamų akcijų skaičių, vienos akcijos nominalią vertę, emisijos kainą, bendrą nominalią vertę, platinimo vietą ir tvarką).
6. Informacija apie šios akcijų emisijos dalies įtraukimą į kitų VPB prekybos sąrašus (jeigu šių akcijų registravimo metu yra pateiktos paraiškos (ar jas ketinama paduoti per tris artimiausius mėnesius) dėl šios emisijos akcijų dalies įtraukimo į kitų VPB prekybos sąrašus, nurodyti šių biržų pavadinimus ir šios emisijos dalies dydį).
7. Oficialaus pasiūlymo paskelbimas (jeigu pastarųjų ir einamųjų finansinių metų laikotarpyje buvo paskelbtas trečiosios šalies oficialus pasiūlymas įsigyti emitento akcijų paketą ar emitentas skelbė oficialų pasiūlymą įsigyti kitų bendrovių akcijų paketą, nurodyti oficialaus pasiūlymo kainą ar VP keitimo santykį, nurodant VP, į kuriuos keičiama, pavadinimą ir oficialaus pasiūlymo rezultatą).
Akcijų paketų pardavimo NVPB taisyklių pagrindinės nuostatos:
1. Taisyklės reglamentuoja akcijų paketų (išskyrus Valstybei ir savivaldybėms priklausančių akcijų viešą pardavimą Biržoje) pardavimo organizavimo ir vykdymo tvarką NVPB. Taisyklėmis sudaromos papildomos galimybės visiems fiziniams ir juridiniams asmenims parduoti akcijų paketą Biržoje.
2. Taisyklių teisinis pagrindas yra Biržos Prekybos taisyklių 106 ir 276 punktai.
3. Nustatyta, kad akcijų paketu laikomas toks vienos emisijos akcijų kiekis, kurių bendra nominali vertė sudaro ne mažiau kaip 10% jų emitento įstatinio kapitalo arba balsų, jeigu parduodamos akcijos, kurioms taikomos prekybos centrinėje rinkoje procedūros ir bendra emisijos vertė didesnė už 1 mln. Lt, arba ne mažiau kaip 100000 Lt skaičiuojant pagal nominalią vertę, jei bendra emisijos vertė mažesnė už 1 mln. Lt. Parduodant ak.cijas, kurioms netaikomos prekybos centrinėje rinkoje procedūros, akcijų paketu laikomas bet kuris akcijų kiekis.
4. Akcijų paketų pardavimas ir pirkimas Biržoje vyksta per Biržos narius.
5. Pardavėjas gali pateikti Biržai pavedimą parduoti akcijų paketą tik toms akcijoms, kurios įtrauktos į Biržos prekybos sąrašus ir prekyba kuriomis nėra sustabdyta.
6. Nustatyta, kad akcijų paketų pardavimas gali vykti dviem būdais:
a) viešo aukciono (kai pirkėjai dalyvauja viešai ir pastarųjų skaičius neribojamas, o

viešo aukciono laimėtoju laikomas pirkėjas, pasiūlęs didžiausią kainą) būdu, arba
b) automatizuoto aukciono (kai pirkėjai teikia pasiūlymus įsigyti akcijų paketą,

pateikdami pavedimus iš savo arba Biržoje esančių automatizuotų darbo vietų, sujungtų su Biržos prekybos sistema, o automatizuoto aukciono laimėtoju laikomas pirkėjas arba pirkėjai, pasiūlę didžiausias kainas) būdu.
7. Numatyta, kad parduodant akcijų paketą viešo aukciono būdu, varžomasi tik dėl viso akcijų paketo. Parduodant akcijų paketą automatizuoto aukciono būdu, pardavėjas gali nustatyti minimalų parduodamų akcijų skaičių.

Šiose taisyklėse taip pat nustatytas Biržoje vykdomų viešų aukcionų periodiškumas (1 kartą per savaitę), pirkėjų pirminių pavedimų priiminėjimo tvarka ir kt. Biržos prekybos proceso organizavimą reglamentuojančios nuostatos, pateikti viešo ar automatizuoto aukcionų procedūroms keliami reikalavimai (akcijos kainos, aukciono laimėtojo skelbimo procedūra, atsiskaitymų už sudarytus sandorius, informacijos atskleidimo tvarka ir kt.).

Kitas, ne mažiau svarbus dokumentas reglamentuojantis Biržos veiklą yra vertybinių popierių ir jų cirkuliacijos apskaitos taisyklės. Jos reglamentuoja VP sąskaitų atidarymo, tvarkymo ir uždarymo, nematerialių VP judėjimo (cirkuliacijos) iš vienos VP sąskaitos į kitą tvarką ir sąlygas; VP apskaitos principus ir VP apskaitos lygius, taip pat nustato VP sąskaitų tvarkytojų pareigas bei sąskaitų tvarkytojų kontrolės tvarką.
Šios taisyklės taikomos VPK registruotų Lietuvos ir užsienio emitentų VP ir jų cirkuliacijos apskaitai, taip pat VPK neregistruotinų VP ir jų cirkuliacijos apskaitai, kai ją vykdo Lietuvos Centrinio depozitoriumo ir sąskaitų tvarkytojai (dviejų lygių VP apskaitos sistemoje).
Taisyklių teisinis pagrindas yra LR Vertybinių popierių viešosios apyvartos įstatymo 28 straipsnio 11 dalis ir 29 straipsnio 3 dalies 1 punktas. Iš esmės šios taisyklės sudaro VP apskaitos sistemos pagrindą, nustato jo turinį ir paskirtį, nustato VP apskaitos principus, įvardija pagrindinius apskaitos dokumentus ir nustato jų pildymo (įskaitant ir VP sąskaitas) tvarką.
Reikia paminėti ir tai, kad šios taisyklės taip pat nustato ir užbiržinių sandorių apskaitos tvarką. Ši taisyklių dalis reglamentuoja neatlygintinių VP sandorių (dovanojimas, paveldėjimas ir pan.) apskaitą, taip pat VP sandorių, kai viešosios apyvartos tarpininkas neprivalo užtikrinti piniginio atsiskaitymo už įgyjamus VP (užbiržinių sandorių, kuriems nenustatytas reikalavimas laikytis VP pervedimų ir piniginių atsiskaitymų vienalaikiškumo principo) apskaitą.

Bendra prekybos VP organizavimo tvarka nustato, kad prekybos sesijos vyksta Biržos valdybos nustatytomis dienomis ir valandomis. Prekybos sesijos eigą, jos etapus skolos VP ir prekybos sesijos atskirų etapų laiką taip pat nustato Biržos valdyba, kuri turi teisę keisti prekybos sesijų laiką, etapus ir eigą, apie tai ne vėliau kaip prieš 4 darbo dienas paskelbusi Biržos Biuletenyje. Jeigu prekybos sesijos diena sutampa su švenčių arba nedarbo dienomis, prekyba Biržoje tomis dienomis nevyksta.

Gana išsamiai reglamentuoti ir organizaciniai aspektai. Taip, pavyzdžiui, taisyklėse nustatyta (p. 98.), kad tvarką prekybos sesijų metu prižiūri ir kontroliuoja sesijos pirmininkas – Prekybos ir atsiskaitymų departamento direktorius arba kitas Biržos valdybos paskirtas Biržos darbuotojas. Savo ruožtu taisyklių p. 99 apibrėžia, kad “Prekybos sesijos metu prekybos salėje turi teisę bū.ti šie asmenys: finansų makleriai; Biržos tarybos, valdybos nariai bei Biržos darbuotojai; VPK darbuotojai; kiti asmenys, turėdami Biržos valdybos leidimą arba sumokėję įmoką už leidimą lankytis Biržoje be teisės dalyvauti Biržos prekyboje”.

Taisyklių (p.101) apibrėžia, kad “Jeigu prekybos sesijos metu kyla ginčas sesijos tvarkos (jos eigos) klausimais, nesureguliuotais Biržos Prekybos taisyklių nuostatomis, vykdomaisiais raštais ar kitais Biržos norminiais aktais, tai galutinį sprendimą dėl tolimesnės prekybos sesijos eigos priima sesijos pirmininkas. Jo sprendimas yra privalomas visiems asmenims, prekybos sesijos metu esantiems prekybos salėje. Taip pat jose nustatyta (p. 102), kad sesijos pirmininkas turi teisę pašalinti iš prekybos salės asmenis, kurie nevykdo jo nurodymų arba sprendimų.

II. Nacionalinės vertybinių popierių biržos prekybos sistema

Prekybos VP sistema yra paremta NVPB sukurtomis Prekybos taisyklėmis. Jų paskirtis yra užtikrinti saugesnę ir efektyvesnę prekybą įvairiais VP kotiruojamais biržoje. Prekybos taisyklės apima šiuos pagrindinius punktus:
1. VP įtraukimo į NVPB prekybos sąrašus principus, VP įtraukimo į Oficialųjį, Einamąjį ir Nelistinguojamų VP prekybos sąrašus, valdymo bei išbraukimo iš šių sąrašų tvarką ir sąlygas;
2. VP kainos nustatymo ir skelbimo tvarką;
3. prekybos VP tvarką;
4. NVPB prekybos sesijų organizavimo dienas ir valandas;
5. NVPB sudaromų sandorių rūšis;
6. NVPB sandorių apskaitos ir atsiskaitymų sistemą;
7. reikalavimus viešosios apyvartos tarpininkams, norintiems tapti NVPB nariais, narių teises ir pareigas, teisės dalyvauti NVPB prekyboje sustabdymo, pašalinimo iš narių tvarką ir sąlygas, atsakomybę už pareigų nevykdymą;
8. NVPB informacinę sistemą;
9. dėl NVPB sandorių kylančių ginčių sprendimo būdus.
Taigi šioje dalyje trumpai apžvelgsime pagrindinius prekybos taisyklių aspektus.

2.1. Prekybos sąrašai

Kaip anksčiau buvo jau minėta biržoje šiuo metu yra sudaromi Oficialusis, Einamasis ir Nelistinguojamų VP sąrašai. Biržoje gali būti sudaryti ir kiti prekybos sąrašai, jei tokį sprendimą priima Biržos valdyba. Norint, kad VP būtų kotiruojami viename iš šiuo metu sudaromų sąrašų, jie turi atitikti tam tikrus reikalavimus.

Oficialusis prekybos sąrašas yra pats prestižiškiausias VP sąrašas Lietuvoje, todėl emitentams, norintiems patekti į šį sąrašą yra keliami aukščiausi reikalavimai. VP, įtraukiami į Oficialųjį prekybos sąrašą, turi būti be perleidimo teisių apribojimų, suteikiantys jų savininkams vienodas teises ir visiškai apmokėti. Akcijų emisijos, dėl kurios paduota paraiška įtraukti į Oficialųjį prekybos sąrašą, kapitalizacija per paskutiniuosius finansinius metus turėjo būti ne mažesnė už 1 mln. ECU ekvivalentą litais pagal LB nustatytą kursą. Emitento pelnas akcijai, apskaičiuotas pagal paskutinių metų finansinius rezultatus, turi sudaryti ne mažiau 5% jos nominalios vertės. Ne mažiau kaip 25% emisijos dydžio arba emisijos kapitalizacijos dalis, sudaranti ne mažiau kaip 250 000 ECU ekvivalentą litais, turėjo būti išplatinta viešai, ir šios emisijos VP savininkų skaičius turi viršyti 199. Emitentų metų prospektai ataskaitos turi būti paruošti pagal VPK nustatytas taisykles, paskutinių 3 metų finansinės ataskaitos paruoštos pagal tarptautinius apskaitos standartus, o jų auditas atliktas pagal visuotinai pripažintus standartus. Paskutinius du metus bendrovė turėjo dirbti pelningai. VP turi būti apskaitomi pagal tarptautinius apskaitos standartus, o jų auditas atliktas pagal visuotinai pripažintus standartus.
Skolos VP reikalavimai yra kitokie. Skolos VP emisijos nominali vertė turi būti ne mažesnė kaip 200 000 ECU ekvivalentas litais, o jų galiojimo terminas ilgesnis kaip vieneri metai. Ne mažiau kaip 25% emisijos dydžio, arba emisijos kapitalizacijos dalis, sudaranti ne mažiau kaip 50 000 ECU ekvivalentą litais, turėjo būti išplatinta viešai, ir šios emisijos skolos VP savininkų skaičius turi viršyti 199. Konve.rtuojamos obligacijos turi būti susietos su akcijomis, kurios jau yra įtraktos į Oficialųjį prekybos sąrašą arba traukiamos tuo pačiu metu. Kiti reikalavimai sutampa su keliamais akcijoms.
Reik pabrėžti, kad į Oficialųjį sąrašą gali būti įtraukti visi VVP, kurių galiojimo terminas yra ilgesnis kaip 1 metai.
VVP po jų apmokėjimo yra įtraukiami į Oficialųjį sąrašą pagal LR Finansų ministerijos paraišką. Kitų emitentų išleisti VP yra įtraukiami į šį sąrašą tik pačiam emitentui raštiškai paprašius kotiruoti jo VP Oficialiajame prekybos sąraše. Paraiškos formą ir turinį nustato biržos valdyba. Per 2 mėnesius nuo paraiškos gavimo dienos Biržos valdyba turi priimti sprendimą dėl VP įtraukimo į Oficialųjį sąrašą bei informuoti raštu apie tai pareiškėją. Šis Biržos valdybos sprendimas turi būti paskelbtas artimiausiame Biržos Biuletenyje ir išsiųstas bent vienai respublikinei visuomenės informavimo priemonei. Prekyba šiais VP pradedama emitentui sumokėjus Biržai VP įtraukimo į Oficialųjį prekybos sąrašą įmoką, bet ne anksčiau kaip po 4 darbo dienų nuo Biržos valdybos sprendimo įtraukti VP į Oficialųjį prekybos sąrašą paskelbimo Biržos Biuletenyje. VP įtrauktiems į Oficialųjį prekybos sąrašą, netaikomos kurso svyravimo ribos iki jų pirmo kotiravimo. VP įtraukimas į Oficialųjį prekybos sąrašą nebegalioja jei šie VP nepateikiami parduoti per 3 mėnesius nuo nutarimo juos įtraukti į šį sąrašą.
Biržos valdyba gali ne daugiau kaip 3 mėnesiams sustabdyti prekybą centrinėje rinkoje VP, jeigu:
• daugiau kaip 6 mėnesius nevyksta prekyba šiais VP;
• prekybos sustabdymas yra būtinas, norint apsaugoti investitorių interesus;
• VP emitentas ar patys VP nebeatitinka Oficialiojo prekybos sąrašo reikalavimų;
• to reikalauja VPK;
• emitentas nesilaiko šių taisyklių reikalavimų;
• Oficialaus pasiūlymo siūlytojo VP, jei to prašo pats šių VP emitentas (sustabdyti gali ne daugiau kaip 3 prekybos sesijoms; ta pati procedūra taikoma ir VP, dėl kurių paskelbtas Oficialus pasiūlym

Leave a Comment