BENDRA INFORMACIJA APIE INDIVIDUALŲJĮ IR DARBO VIETŲ MONITORINGĄ

BENDRA INFORMACIJA APIE INDIVIDUALŲJĮ IR DARBO VIETŲ MONITORINGĄ

Apšvitos sąvokos

Apšvita – tai vyksmas, kurio metu jonizuojančioji spinduliuotė apšvitina žmogų, gyvūną ar medžiagą. Radiacinėje saugoje apšvita laikomas tik žmogaus apšvitinimo vyksmas. Skiriamos įvairios apšvitos.

Atsitiktinė apšvita – tai žmonių apšvita dėl radiologinės avarijos. Jai nepriskiriama avarinė apšvita.

Avarinė apšvita – tai apšvita, kurią gauna žmogus, kuris įvykus avarijai, padeda pavojuje esantiems žmonėms, stengiasi sumažinti apšvitą gaunančių žmonių skaičių arba gelbėti įrangą. Avarinės apšvitos atveju dozių lygiai gali viršyti ribines dozių vertes. Avarinę apšvitą gali gauti tik savanoriai.

Galimoji appšvita – tai apšvita, kuri nėra tikėtina, kad tikrai bus, bet kuri gali atsirasti dėl šaltinio avarijos ar dėl vieno įvykio ar tikimybinės kilmės įvykių sekos, įskaitant įrangos trinktis ar veiklos klaidas.

Gamtinė apšvita – tai gamtinių šaltinių (kosminės spinduliuotės, patalpose esančio radono, grunte, statybinėse medžiagose, geriamajame vandenyje ir kt. esančių gamtinių radionuklidų ir pan.) sąlygota apšvita.

Gyventojų apšvita – iš spinduliuotės šaltinių gyventojų gauta apšvita, išskyrus profesinę ar medicininę apšvitą ir normaliąją vietinę foninę apšvitą, tačiau įskaitant apšvitą iš leistų (skaičiuotų) šaltinių ir apšvitą, suusijusią su praktine veikla bei apšvitos sumažinimo situacijomis.

Medicininė apšvita – apšvita, kuri veikia pacientus jų medicininio tyrimo arba gydymo metu, asmenų apšvita, kuri juos veikia tikrinant jų sveikatą, sveikų asmenų apšvita, juos veikianti, kai jie dalyvauja medicininėse arba biomedicininėse, diagnostinėse arba te

erapinėse mokslo tiriamosiose programose ir asmenų apšvita, kuri juos veikia atliekant medicinines – teisines procedūras.

Nuolatinė apšvita – tai nuolat žmogų veikianti apšvita, kurią lemia patalpose ir darbo vietose esantis radonas, gamtinis fonas, praeityje įvykusių branduolinių avarijų ir atominio ginklo bandymų sąlygota radioaktyvioji tarša ir pan. Kai kuriais atvejais ji turi būti mažinama.
Kol kas nustatyti tik radono tūrinių aktyvumų gyvenamosiose patalpose ir darbo vietose lygiai, kuriuos viršijus, reikia imtis priemonių jiems sumažinti.

Profesinė apšvita – su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais dirbančius darbuotojus veikianti apšvita.

Viso kūno apšvita – viso žmogaus kūno apšvitinimas jonizuojančiąja spinduliuote, kai visų kūno audinių ir organų sugertosios dozės yra lygios.

Vidinė apšvita – vyksmas, kurio metu jonizuojančioji spinduliuotė, atsiradusi skylant žmogaus organizme esantiems radionuklidams, švitina žmogų iš vidaus.

Išorinė apšvita – vyksmas, kurio metu jonizuojančiosios spinduliuotės srautas švitina žmmogų iš išorės.
..............................

Normaliosios apšvitos sąlygomis, darbuotojų ir gyventojų sauga turi būti vykdoma laikantis pagrindinių radiacinės saugos principų:
a) pateisinamos veiklos principas – bet kokia veikla, susijusi su dirbtinių šaltinių naudojimu, draudžiama, jeigu tokios veiklos padaryta žmogui ir visuomenei žala didesnė negu nauda;
b) dozių normavimo principas – draudžiama viršyti šios higienos normos nustatytas darbuotojų ir gyventojų individualiųjų dozių ribas;
c) saugos optimizavimo principas – kiekvieno šaltinio individualiosios žmogaus dozės turi būti pateisinamos, kuo žemesnio lygio ir kuo mažiau žmonių turi būti apšvitinama.

Vadovaujantis radiacinės saugos įstatymu, licenciatas privalo atlikti da

arbuotojų apšvitos bei darbo vietų monitoringą Radiacinės saugos centro nustatyta tvarka. Tuo tikslu 1999 m. gruodžio 31 d. Radiacinės saugos centro direktoriaus įsakymu Nr. 44, buvo patvirtinta “Darbuotojų apšvitos ir darbo vietų monitoringų tvarka”. (Žin.Nr.38; 2000 m. gegužės 10 d.). Higienos norma HN 73-1997 reglamentuoja darbuotojų ir gyventojų apšvitą naudojant šaltinius normaliosios bei avarinės sąlygomis, apšvitą radiacinių avarijų atveju, apšvitą gamtiniais šaltiniais bei žmonių medicininę apšvitą.

Monitoringas – sistemingas nuolatinės apšvitos, dozės ir (arba) taršos stebėjimas, įvertinimas ir prognozavimas.
Komandiruotiems darbuotojams apšvita įvertinama kaip ir nuolatinai dirbantiems darbuotojams.
Remiantis individualaus ir darbo vietų monitoringo rezultatais, įstaigoje, kurioje naudojami jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniai, turi būti nustatyti taip vadinami ištyrimo (kontroliniai) lygiai. Jų nustatymui analizuojami paskutinių 2-3 metų dozimetrijos duomenys.
Matavimo prietaisai, skirti dozimetrijai, turi būti įteisinti, sukalibruoti bei patikrinti metrologiškai.

Apšvita gali būti vertinama atliekant:

I. Individualųjį monitoringą II. Darbo vietų monitoringą.

I. Individualusis monitoringas

Individualaus monitoringo tikslas – įvertinti ir užtikrinti darbuotojų radiacinę saugą darbo vietose, nustatyti darbuotojų gaunamas apšvitos metines lygiavertes ir efektines dozes ir įrodyti, kad dozių ribos neviršijamos.

Remiantis norminiais dokumentais, individualusis monitoringas turi būti atliekamas darbuotojams, kurie nuolat arba laikinai dirba kontroliuojamoje zonoje ir gali gauti metinę efektinę išorinės apšvitos dozę, didesnę kaip 6 mSv.
Kai individualusis moniotoringas netikslingas arba neįmanomas, kai darbuotojas dirba stebimoje zonoje ir tik retkarčiais įeina į kontroliuojamą zoną, profesinė apšvita gali būti vertinama pagal da

arbo vietų monitoringo rezultatus.
Individualusis monitoringas skirstomas į individualųjį išorinės apšvitos monitoringą bei vidinės apšvitos monitoringą.

Individualusis išorinės apšvitos monitoringas

Individualaus išorinės apšvitos monitoringas atliekamas naudojant individualius dozimetrus. Jais gali būti įvertinamos išorinės apšvitos dozės. Matuojami individualiųjų gaunamų dozių ekvivalentai ir pagal juos vertinama išorinės apšvitos efektinė dozė, odos išorinės apšvitos lygiavertė dozė, akies lęšiuko išorinės apšvitos lygiavertė dozė.
Jonizuojančiosios spinduliuotės žmogui sąlygojamą žalą apibrėžiantis dydis yra efektinė dozė. Šis dydis taip pat naudojamas nustatyti ar darbuotojų radiacinė sauga yra pakankama.
Efektinė dozė negali būti tiesiogiai išmatuojama. Todėl matuojamas dydis yra individualiosios dozės ekvivalentas H p (d).
Individualiosios dozės ekvivalentas H p (d) yra lygiavertė dozė, kurią gauna minkštieji audiniai tam tikrame gylyje d, žemiau nurodyto taško žmogaus kūne. Skvarbiosios spinduliuotės atveju, d lygus 10 mm., neskvarbiosios – 0,07 mm.
Naudojantis individualiosios dozės ekvivalentu, galima įvertinti efektinę dozę.

Lietuvoje individualieji dozimetriniai matavimai (TLD) atliekami Radiacinės saugos centre, individualiosios dozimetrinės kontrolės sektoriuje ir Ignalinos atominėje elektrinėje, individualiosios dozimetrijos laboratorijoje. Individualiosioms išorinės apšvitos dozėms matuoti naudojama automatizuota Suomijos firmos “RADOS” termoliuminescencinė dozimetrinė sistema. Su šia sistema galima atlikti gama, rentgeno, beta išorinės apšvitos individualiųjų dozių matavimus.
Gamtinis jonizuojančiosios spinduliuotės fono dydis yra atimamas iš išmatuotos išorinės apšvitos dozės. “RADOS” TLD sistemos matuojama dozė yra nuo 0,01 mSv iki 10000 mSv.

Individualųjį termoliuminescencinį dozimetrą sudaro:
Detektorių laikiklis – plastmasinė pl

lokštelė, turinti individualųjį kodą ir keturis lizdus detektoriams. Pagal individualųjį kodą dozimetras automatiškai identifikuojamas ir priskiriamas asmeniui, kuris jį nešiojo. Yra du detektoriai – ličio fluorido tabletės, kurių santykinis tankis yra artimas biologinių audinių tankiui. Detektorius yra skirtas jonizuojančiosios spinduliuotės energijai pakeisti kitų rūšių energija, kurią galima išmatuoti ir šiai energijai sukaupti. Detektoriai su laikikliu yra raudonos arba žalios spalvos korpuse. Jame yra trys aliuminio filtrai, dengiantys detektorius (skvarbiosios spinduliuotės matavimui) ir atviras langelis (neskvarbiosios spinduliuotės matavimui). Viskas įdėta į plastikinį permatomą dėklą su užsegimu.
Individualaus termoliuminescencinio dozimetro veikimo principas aiškinamas taip: jonizuojančioji spinduliuotė veikia ličio fluorido kristalą, kurio elektronai sužadinami ir patenka į kristalo gardelės defektus, vėliau kaitinant kristalą TLD sistemos nuskaitymo įrenginyje karšto azoto srove iki 320 0 C, elektronai išlaisvinami ir, grįždami į normalią būseną, atiduoda energiją išspinduliuodami šviesos kvantus, kurių kiekis yra tiesiogiai proporcingas medžiagos sugertai jonizuojančiosios spinduliuotės dozei.

Dozimetrų nešiojimo tvarka:

Paprastai dozimetrai nešiojami ne ilgiau kaip tris mėnesius, tačiau atsižvelgus į darbo specifiką, gali būti nustatytas 1 mėnesio, trumpesnis ar ilgesnis nešiojimo laikas.
Darbuotojas privalo jam priskirtą dozimetrą nešioti prisegtą virš individualiųjų apsaugos priemonių krūtinės srityje taip, kad detektorių laikiklyje esantys detektoriai būtų nukreipti į šaltinį. Esant netolygiai apšvitai, suderinus su asmeniu atsakingu už radiacinę saugą, dozimetrą reikia nešioti toje kūno pusėje (priekyje, šone, ant nugaros), kuri gali gauti didžiausią išorinės apšvotos efektinę dozę, nurodant tikslią dozimetro nešiojimo vietą.
Pametus, sugadinus, dirbtinai ar netyčia apšvitinus individualųjį dozimetrą, apie tai turi būti nedelsiant pranešta asmeniui, išdavusiam ID kartu su pasiaiškinimui bei prašymu išduoti kitą dozimetrą, bei pradėti naują individualiojo monitoringo periodą. Pametus dozimetrą, sugadinus arba kai dėl kitų priežasčių nėra duomenų apie išmatuotas išorinės apšvitos dozes, priskiriama per paskutinius keturis ketvirčius gauta išorinės apšvitos vidutinė efektinė dozė. Už pamestą ar sugadintą dozimetrą turi būti sumokama nurodyta dozimetro kaina.

Informacija esant didelei apšvitai

Išmatavus apšvitos dozes, viršijančias nustatytas metinių dozių ribas, Radiacinės saugos centro darbuotojai skubiai apie tai praneša įstaigos atsakingam už radiacinę saugą. Gavus pranešimą, aiškinamos padidintos apšvitos priežastys, sudaroma komisija, kol neišsiaiškintos padidintos apšvitos priežastys, asmeniui, kuriam nustatyta padidinta apšvita, laikinai neleidžiama dirbti su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais.

ITL dozimetrų išdavimo, grąžinimo tvarka

ITLD nešioti toki laiko tarpą, kurį nurodo išduodantysis asmuo. Išduodant ir grąžinant individualųjį termoliuminescencinį dozimetrą pildomas “Individualių termoliuminescencinių dozimetrų išdavimo – grąžinimo blankas”, kuriame nurodoma ITLD išdavimo bei grąžinimo datos. ITLD išdavimo ir gražinimo faktai patvirtinami parašais.

Individualių termoliuminescencinių dozimetrų negalima ardyti, daužyti, kaitinti, mesti į vandenį., tyčia švitinti.

Individualusis vidinės apšvitos monitoringas

Licencijos turėtojai turi identifikuoti darbuotojus, kuriems gręsia vidinė apšvita. Vidinės apšvitos monitoringas turi būti atliekamas, kai į organizmą patekusių radionuklidų kiekis viršija (gali viršyti) 1/10 metinės patekimo ribos. Pagal individualaus vidinės apšvitos monitoringo rezultatus vertinamos ir prognozuojamos kaupiamosios ir efektinė dozės. Šis monitoringas atliekamas:
– tiesiogiai matuojant kūne ar atskiruose jo organuose esančių gama radionuklidų aktyvumą;
– matuojant biologiniuose bandiniuose (žmogaus išskyrose) esančių radionuklidų aktyvumą;
– matuojant radionuklidų tūrinį aktyvumą ore.

II. Darbo vietų monitoringas

Darbuotojų, dirbančių su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais, darbo vietų monitoringo tikslas – sistemingai matuojant bei vertinant lygiavertės dozės galią, radioaktyviąją taršą (oro ir paviršiaus) ir lygiavertę bei efektinę apšvitos dozes, įvertinti darbuotojams, dirbantiems su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais, taikomų radiacinės saugos priemonių efektyvumą bei padėti sukurti saugias darbo sąlygas.
Darbo vietų monitoringas atliekamas kontroliuojamoje ir stebimoje zonose t.y tiek patalpose, kur yra jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinis, tiek aplinkinėse. (Visose darbo vietose).
Darbo vietų monitoringą gali atlikti pati įstaiga, kurioje vykdoma veikla su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais, jeigu įstaigoje yra tam skirtos priemonės – metrologiškai patikrinti dozimetrai, skirti lygiavertės dozės galios, paviršiaus radioaktyviųjų medžiagų tūrinio aktyvumo ore matavimams, bei reglamentuota šių matavimų atlikimo, rezultatų vertinimo, registravimo tvarka.
Licencijos turėtojai, atlikdami darbo vietų monitoringą, privalo parengti programas, kuriose nurodoma: šaltinis ir jo aktyvumas; jonizuojančiosios spinduliuotės rūšis; spinduliuotės energija; matavimų vietos; matavimų dažnis; matuojami dydžiai bei matavimo vienetai; matavimo prietaisai, atitinkantys jonizuojančiosios spinduliuotės rūšį, energiją ir radionuklidų aktyvumą; matavimus atliekantis asmuo; matavimų metodai; ištyrimo (kontoliuojamieji) lygiai ir priemonės, kurias būtina taikyti juos viršijus; matavimo rezultatų vertinimas ir prognozavimas.
Darbo vietų monitoringo programos turi atitikti kokybės laidavimo reikalavimus, užtikrinant, kad programoje numatytos visos būtinos procedūros ir jos vykdomos nustatytu dažnumu, o rezultatai registruojami, vertinami ir saugomi.
Reglamentuotas ir darbo vietų monitoringo atlikimo periodiškumas, apimtis ir vieta, pagal veikloje naudojamų jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių pavojingumą. Rentgenodiagnostikoje lygiavertės dozės galia kontroliuojamoje ir stebimoje zonoje turi būti matuojama 1 kartą per metus, branduolinės medicinos skyriuje lygiavertės dozės galia bei paviršinė tarša kontroliuojamoje ir stebimoje zonose turi būti matuojamos priimant, išduodant šaltinius, baigus darbą su šaltiniais ir pan; spindulinės terapijos skyriuje nustatomas 1 karto per metus dozimetrijos periodas darbo vietose. Taip pat dozimetriniai matavimai darbo vietose bei aplinkinėse patalpose atliekami ir tada, jeigu buvo atlikti techniniai darbai, susiję su įrenginio spinduliuotės generavimo charakteristikomis, bei remonto darbai patalpoje (kirstos technologinės angos kabeliams, pakeistos durys, kita).

Rezultatų registravimas, duomenų saugojimas

Už darbo vietų ir individualaus monitoringų duomenų registravimą, vertinimą, saugojimą ir darbuotojų supažindinimą su jais licencijos turėtojas turi paskirti atsakingą asmenį. Darbuotojo profesinės apšvitos rezultatai kaupiami valstybiniame darbuotojų bei jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių registre. Įstaigoje jie įrašomi į “Darbuotojo profesinės apšvitos dozių pasą”.
Tiek individualaus tiek darbo vietų monitoringų rezultatai surašomi į protokolus. Darbo vietų monitoringo rezultatai saugomi 5 metus. Individualaus išorinės bei vidinės apšvitos monitoringų rezultatai saugomi kol darbuotojui sukaks 75 metai ir ne mažiau kaip 30 m. jam baigus dirbti su profesine apšvita susijusius darbus.
Jeigu darbuotojo apšvita vertinama pagal darbo vietų monitoringo rezultatus, duomenys turi būti saugomi kaip ir individualiosios apšvitos rezultatai.

Leave a Comment