VILNIAUS KOLEGIJA
ELEKTRONIKOS IR INFORMATIKOS FAKULTETAS | |
| |
|verslo tobulumo modelis |
| |
|STUDENTĖ | | |
| |2003-10-07 | |
| | | |
| |2003-10-07 | |
|2003 |
TURINYS
TURINYS 2
ĮVADAS 3
1. LIETUVOS NACIONALINĖ KOKYBĖS SISTEMOS RAIDA 4
2.VISUOTINĖS KOKYBOS VADYBOS ISTORIJA 6
3. INTEGRACIJA Į EUROPOS SAJUNGOS (OS) EKONOMINĘ ERDVĘ 12
4. NACIONALINIS KOKYBĖS PRIZO KONKURSAS LIETUVOJE. 14
IŠVADOS 16
LITERATŪRA IR ŠALTINIA 17
ĮVADAS
Šio darbo objektas yra verslo tobulumo modelis (VTM). Šiuo metų
visos Europos ekonomika iš esmės persitvarko, kad galėtų plėtotis.
Sparčiai įgyvendinamos naujos technologijos, išaugo paslaugų sektorius.
Dauguma rinkų pradeda prisisotinti įvairiais produktais ir dėl to didėja
konkurencija. Pirmenybė teikiama produktų kokybei, o ne kiekiui. Tai
verčia kompanijas peržiūrėti savo veiklos politiką ir ją tobulinti. Be
dviejų neoklasikinės ekonominės teorijos postulatų apie racionalų
žmogaus elgesį ir mainų nemokamumą kritikos, įmonės veiklos vertinimą
pastaruoju metu ypač smarkiai koreguoja įmonės veiklos kokybės sąvokos
iškėlimas į svarbiausią vietą. Viena iš naujausių ir plačiausiai ūkinėje
praktikoje naudojamų vadybos teorijų yra visuotinė kokybės vadyba.
Kasmet vis daugiau Europos šalių įmonių savo veikloje vadovaujasi
visuotinės kokybės vadyba pagrįstu Europos verslo tobulumo modeliu
(European Business Excellence Model).
Darbo tikslas. Pateikti šiuolaikinio verslo tobulumo sampratą.
Parodyti, kad Lietuvos įmonės veiklos vidinio vertinimo sistemos
naudingumas, siekiantis nuolat ir kryptingai gerinti verslo rezultatus,
orientuojant veiklą į sistemingą kokybės gerinimą, yra pagristas
Europos verslo tobulumo modeliu
Darbo uždaviniai.
▪ Aprašymas verslo tobulumo modelio sukūrimo užsienio šalyse
ir jo įgyvendinimas Lietuvoje.
▪ Nacionalines kokybes sistemos raidos aprašymas.
▪ Apžvalga atliktų darbu, siekiant integruotis į Europos
Sąjungą (ES) ekonominę erdvę. Nacionalinės kokybes programos
sukūrimas ir įgyvendinimas.
▪ Aprašymas Lietuvos Nacionalinės kokybes konkurso, kuris
remęsi Europos kokybes vadybos fondo tobulumo modeliu.
1. LIETUVOS NACIONALINĖ KOKYBĖS SISTEMOS RAIDA
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, Vyriausybė pradėjo pertvarkyti
ūkį, orientuodamasi į laisvos rinkos kūrimą. Nebuvo pamiršti ir tokie
svarbūs ūkio plėtros klausimai kaip standartizacija, metrologija ir
kokybė. 1990 metais buvo įkurta Lietuvos valstybinė standartizacijos
tarnyba (nuo 1995 gegužės mėn. Lietuvos standartizacijos departamentas),
kuriai buvo pavesta formuoti ir vykdyti standartizacijos, atitikties
įvertinimo, metrologijos ir kokybės valdymo politiką. 1994 m. buvo
priimta koncepcija “Lietuvos kokybės sistema. Standartizacija,
metrologija ir kokybė”. Koncepcijoje numatoma kurti nacionalinę kokybės
sistemą, suderintą su atitinkama Europos Sąjungos sistema. Lietuvoje
veikia kai kurie šios sistemos elementai, kurie pagal atliekamas
funkcijas artimi ES veikiančiai sistemai. 1996 metais Pramonės ir
prekybos ministerija parengė ir Lietuvos Respublikos Vyriausybė tų pačių
metų rugsėjo 12 dieną nutarimu Nr. 1064 pritarė Nacionalinei kokybės
programai
Lietuvos standartizacijos tarnybai 1992 m. priėmus nutarimą, kad
gamintojai, paslaugų teikėjai savanoriškai pasirenka normatyvinius
dokumentus, siekiant apsaugoti vartotojus nuo nesaugių, sveikatai
kenksmingų produktų, kilo būtinybė kai kuriems produktams nustatyti
saugos ir nekenksmingumo sveikatai reikalavimus. Įteisinti kai kurie
norminiai dokumentai, reglamentuojantys produktų saugos ir
nekenksmingumo sveikatai reikalavimus. Vadovaujantis ES dokumentų
reikalavimais parengti Lietuvos norminiai, normatyviniai dokumentai,
reglamentuojantys atitikties įvertinimo sistemą. 1998 metais priimtas
Atitikties įvertinimo sistemos įstatymas, baigiamas rengti
Standartizacijos įstatymo projektas.
Realizuojant gaminius ir paslaugas užsienio rinkose, reikalinga
patvirtinti kad jie atitinka privalomuosius saugos, nekenksmingumo
sveikatai, reikalavimus. Be to, siekiant daugelio techniškai sudėtingų
prekių, kurioms nėra nustatyti privalomieji kokybės reikalavimai,
sėkmingos konkurencijos rinkoje, reikalinga pateikti atitikties
sertifikatą – sertifikacijos įstaigos išduotą dokumentą, patvirtinantį,
kad gaminys atitinka visus deklaruojamame normatyviniame dokumente
nurodytus rodiklius. Kol kas Lietuvoje veikia kelios vienarūšių gaminių
grupių sertifikavimo sistemos, tačiau Lietuvos gamintojai atitikties
sertifikatus priversti gauti užsienio šalių sertifikavimo įstaigose,
(išskyrus eksportuojamus į Bulgariją. Baltarusiją, Lenkija, Rusiją,
Slovakija ir Ukrainą), kadangi Respublikoje veikianti akreditacijos
sistema ir sertifikavimo įstaigos kol kas neturi tarptautinio
pripažinimo. Vakarų Europoje pripažinimas pasiekiamas pasirašius
atitinkamą daugiašalį susitarimą (EA – Europen Cooperation for
Accreditation (Europos akreditavimo bendradarbiavimas) arba dvišalius
susitarimus dėl akreditavimo bei sertifikavimo rezultatų pripažinimo.
Būtinos sąlygos siekiant šio tikslo – Lietuvos metrologijos sistemos
reorganizavimas, atliekant matavimo priemonių kalibravimą bei visų
atitikties įvertinimo sistemoje dalyvaujančių įstaigų visiška atitiktis
LST EN 45000 serijos standartams.
Pirmas žingsnis šia linkme jau buvo žengtas. Nacionalinis
akreditacijos biuras 1997 m. rugsėjo mėn. pateikė paraišką EA dėl
asocijuotos narystės, o taip pat dokumentus, patvirtinančius
funkcionavimą akreditavimo sistemos, veikiančios pagal ES nustatytus
principus. Pozityvus sprendimas dėl Lietuvos asocijuotos narystės EA
buvo priimtas 1998 06 23 Osle EA Generalinės asamblėjos metu.
Siekiant plėtoti Lietuvos pramonę bei eksportą, labai svarbu, kad
gamintojai turėtų sertifikuotas ISO 9000 standartų atitikčiai kokybės
valdymo sistemas. Kaip rodo patirtis tokios sistemos paruošimas ir
įgyvendinimas priklausomai nuo įmonės dydžio, gamybos proceso
sudėtingumo, esamos valdymo ir kokybės užtikrinimo sistemos ir kitų
veiksnių, trunka nuo vienų iki trijų metų.
Lietuvos Valstybinė kokybės inspekcija, Valstybinė veterinarijos
tarnyba bei kitos organizacijos vykdo rinkos priežiūrą, kontroliuoja,
kaip gamintojai, importuotojai ir prekybininkai laikosi šalyje nustatytų
gaminių ir paslaugų privalomųjų kokybės reikalavimų bei savanoriškai
deklaruojamų kokybės rodiklių. Siekiant apsaugoti vartotojus nuo
nesaugių, kenksmingų sveikatai, neatitinkančių paskirties gaminių bei
užtikrinti sąžiningiems verslininkams ir gamintojams vienodas
konkurencijos sąlygas, būtina tobulinti teisės aktus, reglamentuojančius
rinkoje esančių gaminių saugos ir nekenksmingumo sveikatai reikalavimus
bei vidaus rinkos priežiūros sistemą.
Verslo plėtojimo taryba 1997m. rugpjūčio mėn. pritarė Ūkio
ministerijos prašymui, kad į prekybos plėtojimo priemonėms iš dalies
finansuoti išlaidų sąmatą būtų įtraukta šios priemonės: kokybės sistemų,
atitinkančių ISO 9000 standartų reikalavimus, ir eksportuojamų gaminių
sertifikavimo išlaidų kompensavimas; kasmetinių Nacionalinio kokybės
prizo konkursų organizavimas. ES direktyvų diegimui reikalingų
harmonizuotų standartų priėmimas Lietuvos standartais; bandymų
laboratorijų bei sertifikavimo įstaigų steigimas.
2.VISUOTINĖS KOKYBOS VADYBOS ISTORIJA
Produktų kokybė ūkinėje veikloje visada buvo svarbus dalykas.
Tačiau tiek pats kokybės supratimas, tiek jos kontrolės būdai ilgainiui
gerokai pasikeitė.Masinės gamybos epochoje vienu iš svarbiausių
veiksnių, leidžiančių pasiekti mažą produkcijos savikainą, buvo kuo
didesnė darbuotojų specializacija, padedanti didinti darbo našumą.
Mokslinio darbo organizavimo sistema pabrėždavo našumą kokybės sąskaita.
Todėl prireikė tikrinti gamybos rezultatus. Kontrolės funkciją iš
pradžių atlikdavo cechų vadovai, meistrai. Vėliau, apie XX amžiaus
trečiąjį dešimtmetį įmonėse imta steigti specialią kontrolieriaus
pareigybę ar skyrių. Antrojo pasaulinio karo metu trūko darbo jėgos,
todėl kokybė nebebuvo nuolat tikrinama, kontrolė nebuvo efektyvi.
Siekiant apsisaugoti nuo esminių defektų ir klaidų buvo pradėti naudoti
statistiniai kontrolės metodai. Nuo to laiko imta plačiai juos taikyti,
ir jų visuma pavadinta statistine kokybės kontrole.
Įsivyravus masinės prekybos epochai, tapo ypač svarbu pateikti
vartotojui patikimą produktą, nes vieną kartą įmonės produkcijos kokybe
nusivylęs klientas dažnai tapdavo prarastu visam laikui. Šiuo
laikotarpiu iš esmės pakito kokybės samprata- kokybę imta apibrėžti
lyginant su konkurentų produktų kokybe, o ne su vidiniais įmonės
standartais. Vis daugiau įmonių suprato, kad, norint gaminti aukštos
kokybės, bet nebrangius ir rinkoje turinčius paklausą produktus,
nepakanka rūpintis tik svarbiausiomis gamybos proceso sudedamosiomis
dalimis – produkto kūrimu, gamyba ir kontrole. Prireikė visas gamybos
proceso dalis jungiančios planingos kokybės priežiūros. Septintajame
dešimtmetyje jau susiformavo ir tapo žinoma visuotinės kokybės kontrolės
koncepcija, pagrįsta būtent tokiu daugiafunkciniu požiūriu. Vienas iš
garsiausių kokybės teoretikų B. P. Crosby teigė, jog prasta kokybė
organizacijai kainuoja apie 20 procentų jos pajamų ir kad šių išlaidų
galima išvengti taikant kokybę garantuojančias veiklas. Jis įrodė, kad
defektų ir klaidų vengimo kaštai visada yra mažesni už defektų ieškojimo
ir taisymo kaštus (Crosby, 1990)
Devintąjį dešimtmetį valstybėse, kur ėmė vyrauti poindustrinė,
„žinių visuomenė”, kokybė tapo aukščiausių įmonių vadovų susidomėjimo
objektu. Iki tol buvo manoma, kad kokybė priklauso tik nuo cechų
darbuotojų darbo. Dabar kokybės klausimai priskiriami tiesioginei įmonės
vadovų atsakomybei. Kartu stengiamasi, kad kiekvienas įmonės darbuotojas
ne tik siektų visas ūkines operacijas atlikti sklandžiai ir laiku, bet
ir būtų suinteresuotas galvoti apie tolesnį jų tobulinimą. Būtent tuo ir
pasireiškia svarbiausio šios epochos ūkinio ištekliaus – įmonės
darbuotojų žinių – kokybės vertinimas.
Taigi, plėtojantis kokybės koncepcijai , keitėsi ir dėmesio
objektai. Iš pradžių domėtasi tik galutinio įmonės veiklos rezultato, t.
y. produktų ar paslaugų, kokybe. Vėliau susidomėta pačio gamybos ar
paslaugų teikimo, paslaugų kokybe. O šiuo metu kokybė suprantama dar
plačiau -ji apima vidinių organizacijos procesų ir funkcijų kokybę bei
visų darbuotojų įtraukimą į jos gerinimą. Pagrindiniai kokybės vertinimo
raidos etapai vaizduojami 1 lentelėje.
1 lentelė Pagrindiniai kokybės vertinimo raidos etapai
|Etapai |Kieno kokybė |Kas vertinama |
| |akcentuojama | |
|Masinės gamybos epocha |Produkcijos |Brokuotų gaminių dalis |
|Masinės prekybos epocha|Visų įmonės procesų |Įmonės, kaip tiekėjos, |
| | |patikimumas |
|Žinių visuomenės epocha|Svarbiausio ištekliais-|Visų darbuotojų |
| |darbuotojų žinių |atsakomybė ir |
| | |iniciatyvumas |
Kiekviename kokybės vadybos raidos etape buvo integruojami visi
praėjusių etapų laimėjimai. Todėl, norint pasiekti pasaulinio lygio
kokybę, atsiranda vis daugiau privalomų sąlygų. Šių laimėjimų ir sąlygų
visuma dažniausiai vadinama visuotine kokybės vadyba (Slatkevičienė,
Vanagas, 2001).
Siekiant pademonstruoti įmonės, kaip tiekėjos patikimumą, vertinant
įmonės veiklą imta naudoti specialų vertinimo modelį -ISO standartus.
Tai tarptautiniai standartai, nurodantys minimalius įmonės valdymo
reikalavimus.
ISO (International Organization for Standardization) yra pasaulinė
nacionalinių standartizacijos įstaigų federacija, įkurta 1947 metais.
2002 metais ši organizacija jungė daugiau kaip 140 narių iš tiek pat
šalių. ISO tikslas yra propaguoti standartizacijos plėtrą ir panašią
veiklą pasaulyje, tuo labiau kad, didėjant tarptautiniams prekių ir
paslaugų mainams ir besiplėtojant bendradarbiavimui intelektinėje,
mokslinėje ir ekonominėje veikloje, tai būtų didelis palengvinimas. ISO
techninio darbo rezultatai yra leidžiami kaip tarptautiniai standartai.
Dabartinių ISO 9000 šeimos standartų pagrindas buvo Didžiojoje
Britanijoje sudaryti kokybės užtikrinimo standartai. Pirmasis ISO
standartas pasirodė 1951 metais. Dabar naudojami 2000 metų pabaigoje
įvesti patobulinti 9000 serijos standartai, pakeitę 1994 metų versiją.
Pagal ISO 9000 standartą reikalaujama atlikti informacinių srautų
inventorizacija, juos formalizuoti ir taip leisti užsakovams įsitikinti,
kad įmonė laikosi bent minimalų valdymo stabilumą garantuojančių
reikalavimų.
Atsižvelgiant į naują kokybės suvokimą, įtvirtintą visuotinės
kokybės vadybos teorijoje, standartai apėmė beveik visas svarbiausias
įmonės veiklos sritis, išskyrus finansų ir ekonomikos valdymą. ISO
standartuose pateikiami modeliai labai universalūs -jie nebuvo rengiami
kažkokiai specialiai sričiai ir skirti taikyti visose pramonės šakose ir
bet kurioje šalyje. Standartai ISO 9000 dabar yra svarbus instrumentas,
padedantis įmonėms pasirinkti tiekėjus, kurie laikosi tam tikrų
reikalavimų. Jų įvedimas padėjo įmonėms sumažinti transakcines
išlaidas.
Pagal ISO 9000:2000 versiją kokybės sistema suprantama kaip
glaudžiai tarpusavyje susijusių procesų visuma (išskirtas 21 procesas).
Palyginti su senesne versija, ISO 9000:2000 versija daug sistemiškesnė,
vartojami terminai apibrėžti daug aiškiau ir suprantamiau įmonės
vadovams. Tai leidžia šiuos standartus integruoti su kitomis sistemomis,
pvz., su aplinkos apsaugos valdymo sistema, nusakyta ISO 14001 ir darbo
saugos standartų sistema OHSAS (OccupationalHealth and Safety Zone)
18000.
Iš esmės pakeista ISO 9001:2000 struktūra. Vietoj 20 kokybės
elementų įvesti penki pagrindiniai blokai:
1. kokybės vadybos sistema;
2. vadovų atsakomybė;
3. išteklių valdymas;
4. produkto gyvavimo ciklo procesai;
5. matavimai, analizė ir tobulinimas.
Įmonėms leidžiama ISO 9000:2000 standarto reikalavimus pritaikyti
taip, kad jie atitiktų įmonės specifiką ir gaminamą produkciją. Tačiau
galima nesilaikyti tik tų reikalavimų, kurie iš liesų nepritaikomi
konkrečioje įmonėje.
Yra daug priežasčių, kodėl įmonėms verta diegti tarptautines
sertifikuotas kokybės valdymo sistemas pagal ISO 9000 standartus: pagal
tarptautinius reglamentus be sertifikato negalima verstis tam tikra
veikla (tai daugiausia karinė ir aerokosmine pramonė bei kai kurios
šakos, kur nuo gaminio kokybės priklauso žmonių gyvybė:); dalyvaujant
tiek valstybiniuose, tiek privačiuose konkursuose klientai teikia
pirmenybę įmonėms, turinčioms akivaizdžius įrodymus, kad jos rūpinasi
savo produkcijos kokybe.
Praėjusio šimtmečio devintajame dešimtmetyje Japonijos pavyzdžiu
kai kurios šalys – JAV, Švedija, Airija, Anglija, Argentina ir kt. –
ėmėsi vykdyti nacionalines kokybės diegimo kampanijas šalies mastu.
Šalyse buvo įkuriamos nacionalinės kokybės organizacijos, turinčios
skleisti šiuolaikinį mąstymą apie kokybę bei padėti gerinti kokybę
visose šalies visuomenės gyvenimo srityse. Jei iki to laiko dėmesys
kokybei labiau reiškėsi gamybinėse organizacijose, tai šių kompanijų
dėka susidomėjimas kokybės diegimu tapo visuotinis visose visuomenės
veiklos srityse – net švietimo sistemoje.
Visuotinės kokybės vadybos veiklai skatinti daugelis valstybių
įsteigė apdovanojimus įmonėms už aukštą ūkinės veiklos ir darbo
rezultatų kokybę. Norint atrinkti geriausias įmones neišvengiamai
reikėjo parengti vertinimo kriterijus ir rodiklius. Taip buvo sukurti
vadinamieji verslo tobulumo modeliai, kuriuose nusakoma, kokiomis
savybėmis turi pasižymėti „tobula” įmonė. Žymiausi verslo tobulumo
modeliai yra W. E. Demingo prizui (įsteigtas Japonijoje 1951 m.),
Malcolmo Baldrige’o nacionaliniam kokybės apdovanojimui (įsteigtas JAV
1987 m.) gauti vertinimo modeliai ir Europos verslo tobulumo modelis,
sukurtas 1991 metais, vėliau patobulintas, 1999 metais jis
transformuotas į Europos kokybės vadybos fondo tobulumo modelį. Būtent
šie modeliai esant dabartiniam ekonomikos ir vadybos mokslų išsivystymo
lygiui laikomi pagrindiniais orientyrais, į kuriuos turi orientuotis
įmonė, norinti ilgą laiką išlikti konkurencinga ir pelninga. Remiantis
šiais modeliais sukurti ir kuriami kiti nacionaliniams, iš jų ir
Lietuvos, apdovanojimams už kokybę gauti vertinimo modeliai.
Pastaruoju metu moderniausiu ir daugiausiai įmonės veiklos aspektų
reglamentuojančiu verslo tobulumo modeliu pripažįstamas Europos kokybės
vadybos fondo tobulumo modelis. Šis modelis apibūdina įmonės veiklos
kriterijus, kuriais vertinama, kokią pažangą padarė įmonė tobulindama
savo veiklą. (Palyginti su verslo tobulumo modeliu, ISO standartas apima
tik apie penktadalį verslo tobulumo modelio reikalavimų.)
Europos kokybės vadybos fondo tobulumo modelio 2003 metų
patobulinta versija susideda iš pagal devynis kriterijus išskirtų
skyrių. Penki skyriai sudaro bloką, skirtą apibūdinti įmonės galimybes.
Kiti keturi skyriai sudaro bloką, skirtą apibudinti rezultatus.
1 pav. Europos kokybės vadybos fondo tobulumo modelis
GALYIBĖS 500 balų REZULTATAI
500 balų
INOVACIJOS IR MOKYMAS
Modelio sandara vaizduojama paveiksle. Rodyklės parodo dinaminę
modelio prigimtį, t. y. inovacijos ir mokymasis padidina galimybes,
kurias tinkamai panaudojus pagerėja veiklos rezultatai. Trumpai
aptarsime kiekvieną kriterijų:
1. Vadovų veiklos kriterijumi įvertinama, kaip vadovai kuria
viziją ir misiją, kaip padeda tai įgyvendinti, kuria
vertybes, reikalingas ilgo laikotarpio sėkmei, ir kaip jas
diegia savo veiksmais ir elgsena. Vadovai turi asmeniškai
užtikrinti, kad būtų kuriama ir realizuojama įmonės valdymo
sistema vizijai ir misijai įgyvendinti.
2. Politikos ir strategijos kriterijus leidžia įvertinti, kaip
įmonė įdiegia savo viziją ir misiją strategijos, orientuotos
į suinteresuotas įmonės veikla asmenų grupes, pagalba.
3. Personalo vadybos kriterijumi įvertinama, kaip įmonė valdo,
plėtoja ir panaudoja darbuotojų žinias ir potencialą
individualiu, komandų ir visos įmonės lygiu, kaip planuoja
šią veiklą, siekdama užtikrinti politikos, strategijos ir
procesų efektyvų veikimą.
4. Remiantis bendradarbiavimo ir išteklių kriterijumi
įvertinama, kaip įmonė planuoja ir valdo savo partnerystės
ryšius ir turimus išteklius, užtikrinant politikos,
strategijos ir procesų efektyvų veikimą.
5. Procesų kriterijumi įvertinama, kaip įmonė kuria, valdo ir
tobulina procesus, užtikrinant politikos ir strategijos
efektyvų veikimą, siekiant visiškai patenkinti klientus ir
kitas asmenų grupes, suinteresuotas įmonės veikla.
6. Pagal klientų pasitenkinimo kriterijų įvertinama, ką įmonė
pasiekė tenkindama savo klientų poreikius ir lūkesčius.
Vertinant savo įmonę turi būti remiamasi klientų požiūriu.
7. Darbuotojų pasitenkinimo kriterijumi įvertinami įmonės
pasiekimai tenkinant savo darbuotojų poreikius ir lūkesčius
jų požiūriu.
8. Remiantis visuomenės požiūrio kriterijumi įvertinama, ką
įmonė pasiekė tenkindama visuomenės ekonominius,
socialinius, aplinkosaugos ir kitus poreikius bei lūkesčius.
9. Pagrindinių veiklos rezultatų kriterijumi įvertinama, ką
įmonė pasiekė planuotų pasiekimų atžvilgiu.
Kiekvieno skyriaus laimėjimai vertinami balais. Daugiausiai galima
surinkti 1000 balų, po 500 galimybių ir rezultatų blokuose. Vertinant
galimybes, analizuojamas požiūris į kriterijų vertybes. Surinktų balų
skaičius priklausys nuo požiūrio į kriterijuose išvardytas vertybes
paplitimo laipsnio. Vertinant rezultatus analizuojama rezultatų
pasireiškimo apimtis. Norint gauti šimtaprocentinį įvertinimą,
apibūdinant rezultatus turi būti įrodyta, kad aiškios teigiamos
tendencijos ir (arba) nuolatinė veikla visose srityse pasireiškė trejus
paskutinius metus.
Be labiausiai tarptautiniu mastu pripažintų verslo tobulumo modelių
ir ISO standartų, įmonės dažnai mėgina savo veiklai pritaikyti kitas,
mokslininkų ir konsultantų sukurtas veiklos vertinimo sistemas, jau
išmėgintas praktikoje ir sulaukusias gerų atsiliepimų.
3. INTEGRACIJA Į EUROPOS SAJUNGOS (OS) EKONOMINĘ ERDVĘ
Siekiant sparčiau integruotis į Europos Sąjungos ekonominę erdvę,
būtina buvo dirbti šiomis kryptimis:
1. Tobulinti valstybinį produktų saugos ir nekenksmingumo
sveikatai reglamentavimą, rengiant Europos Sąjungos direktyvų
įdiegimo reglamentus.
2. Tobulinti vidaus rinkos priežiūros sistemą, siekiant
priežiūrą vykdančių kontrolės įstaigų veiklos tarptautinio
pripažinimo.
3. Vykdyti subalansuotą valstybinį kokybės rėmimą:
➢ plėtoti standartizavimo veiklą, priimant Lietuvos
standartais reikalingus Europos ir tarptautinius
standartus;
➢ plėtoti metrologijos veiklą, kuriant ir palaikant
nacionalinę etalonų bazę, įgyvendint matavimo priemonių
kalibravimą;
➢ plėtoti atitikties įvertinimo (bandymai,
sertifikavimas, akreditavimas, kontrolė) sistemą,
siekiant jos tarptautinio pripažinimo;
➢ plėtoti visų lygių kokybės specialistų mokymą,
vartotojų švietimą, propaguoti visuotinę kokybės vadybą
ir naujausius kokybės siekimo bei užtikrinimo metodus;
➢ sukurti ir įgyvendinti kokybės siekimo skatinimo
sistemą vadovaujantis ES kokybės skatinimo programos
nuostatomis.
Tam kad pasiekti gero ir greito integracijos į ES buvo sukurta ir
įgyvendinta Lietuvos Nacionalinė kokybės programa:
Nacionalinė kokybės programa įgyvendinama remiantis vieninga ir
koordinuota veiklos strategija, įtraukiant į šį darbą valstybės valdymo
įstaigas, mokymo ir visuomenines organizacijas, metrologijos centrus,
bandymų laboratorijas, sertifikavimo ir kontrolės įstaigas, kokybės
sistemų įgyvendinimo konsultacines įmones, visuomenę ir privačius
asmenis, atsižvelgiant į subordinacijos principą.
Nacionalinė kokybės programa – tai visuma darbų, iniciatyvų ir
projektų, kurie bus vykdomi pagal vieningą strategiją.
1. Nacionalinė Kokybės programa.Lietuvos nacionalinė kokybės
politika ir programa suformuota remiantis esamos padėties analize,
Europos Sąjungos kokybės politika, naujausiomis kokybės vadybos
koncepcijomis.
1.1. Kokybės vizija. Kokybė palaipsniui taps kiekvieno Lietuvos
piliečio svarbiausiu mąstymo ir veiklos bruožu. Visose veiklos sferose
kokybės lygis pakils iki Vakarų Europos valstybių lygio. Lietuva
integruosis į Europos Sąjungą. Nacionalinė kokybės politika apima
kokybės siekimo tikslus ir jų siekimo būdus bei kokybės politikos
įgyvendinimo principus.
1.2. Kokybės politikos tikslai. Nacionaline kokybės politika
siekiama šių pagrindinių tikslų :
• -vystyti infrastruktūrą (kokybės vadybos mokymas, kokybės
reglamentavimas, standartizacija, metrologija, atitikties
įvertinimas, rinkos kokybės priežiūra), kuri padėtų ūkio
subjektams tapti konkurencingesniais pasaulinėje ir vidaus
rinkose;
• -sudaryti teisines ir ekonomines sąlygas ūkio subjektams
nuolat siekti aukštos kokybės;
• -suformuoti naują požiūrį į kokybę.
Šių tikslų pirmiausia bus siekiama tokiais būdais:
➢ -įgyvendinant naujausius kokybės vadybos metodus, skatinant
ūkio subjektus įgyvendinti kokybės valdymo sistemas pagal ISO
9000 serijos standartus;
➢ -nustatant privalomuosius su ES direktyvomis suderintus
reikalavimus produktams, kurie gali būti pavojingi žmonėms,
kenksmingi sveikatai ir žalingi aplinkai;
➢ -tobulinant rinkos kokybės priežiūros, standartizacijos,
metrologijos ir atitikties įvertinimo sistemų veiklą bei
harmonizuojant jas su Europos Sąjungos atitinkamomis
sistemomis;
➢ -sukuriant ir įgyvendinant visuose Lietuvos ūkio
sektoriuose aukštos kokybės produktus gaminančių ūkio
subjektų ekonominio ir socialinio skatinimo sistemą;
➢ skatinant mokslinius taikomuosius darbus, adaptuojant
išsivysčiusių šalių naujausius kokybės valdymo metodus;
➢ -informuojant ir mokant visuomenę kokybės siekimo būdų;
4. NACIONALINIS KOKYBĖS PRIZO KONKURSAS LIETUVOJE.
Nacionalinio kokybės prizo konkurso dalyvių veiklos vertinimo
kriterijai suformuluoti remiantis Europos verslo tobulumo modeliu, kurį
sukūrė Europos Kokybės vadybos fondas (EKVF), propaguodamas visuotinės
kokybės vadybos įgyvendinimo visose įmonių bei organizacijų veiklos
srityse plėtrą. Modelį sudaro 9 elementai, apibrėžti kriterijais.
Modelis skirtas įvertinti įmonių bei organizacijų verslo tobulumo lygį,
pasiektą vadovaujantis visuotine kokybės vadyba. Šio modelio pagrindinė
mintis formuluojama taip:
“Klientų ir darbuotojų poreikių bei lūkesčių patenkinimo lygis bei
poveikis visuomenei yra įmonės vadovybės vykdomos politikos bei
strategijos, personalo, išteklių bei procesų vadybos rezultatas. Viso to
tobulumas sąlygoja puikius pasiekimus versle.”
Nacionalinio kokybės prizo konkurso dalyvių veikla vertinama balais
pagal šiuos kriterijus:
|Kriterijai |Balai |
|1.Vadovų veikla |100 |
|2.Politika ir strategija |80 |
|3.Personalo vadyba |90 |
|4.Išteklių valdymas |90 |
|5.Procesų valdymas |140 |
|6.Klientų poreikių patenkinimas |200 |
|7.Darbuotojų poreikių patenkinimas |90 |
|8.Poveikis visuomenei |60 |
|9.Verslo rezultatai |150 |
|Viso: |1000 |
Visuotinės kokybės vadybos pagrindinės nuostatos.
Pagrindines visuotinės kokybės vadybos nuostatos, susijusios su
Europos verslo tobulumo modeliu ir Nacionaliniu kokybės prizu, yra šios:
• orientacija į vartotoją,
• bendradarbiavimas su tiekėjais,
• darbuotojų visapusiškas įtraukimas į įmonės veiklą ir
nuolatinis jų kvalifikacijos tobulinimas,
• pripažinimas, jog įmonės veikla yra procesai ir jie valdomi,
remiantis faktine informacija,
• nuolatinis veiklos tobulinimas ir inovacijos,
• vadovas yra organizacijos lyderis , jos politikos bei
strategijos įgyvendintojas,
• atsakomybė prieš visuomenę,
• visų interesų derinimas bei tenkinimas.
Įmonės veikla bei pasiekimai, įgyvendinant visuotinę kokybės
vadybą, įvertinami palyginimo metodu. Palyginama, kaip įmonės veikla
atitinka vertinimo kriterijus. Vertinimo kriterijai aprašyti bei
užpildymo formos pateiktos “Vidinio vertinimo ataskaita (forma)”.
1. Kiekybinį savo veiklos įvertinimą įmonė, jei mano esant
tikslinga, atlieka savo reikmėms ir įsivertinimo rezultatus
naudoja savo veiklos procesų tobulinimui.
2. Konkurso organizatoriams perduodamuose Vidinio vertinimo
ataskaitos egzemplioriuose pateikiama vien informacija apie
įmonės veiklą, nenurodant kiekybinio įvertinimo (procentų
ir balų).
Trys Lietuvos įmonės laimėjo 2003 m. Nacionalinį kokybės prizą
Trikotažo gaminių akcinė bendrovė “Utenos trikotažas”, uždaroji
akcinė bendrovė “Stora Enso Packaging”, gaminanti gofruoto kartono tarą,
bei vėdinimo įrenginius kurianti ir gaminanti uždaroji akcinė bendrovė
“Amalva” tapo 2003 m. Nacionalinio kokybės prizo konkurso nugalėtojais.
Akcinė bendrovė “Utenos trikotažas” šį apdovanojimą pelnė jau
antrąjį kartą – 1998 m. ji laimėjo organizuoto pirmojo konkurso prizą
didelių įmonių kategorijoje. Konkurso rezultatus apsvarstė ir
nugalėtojus 2003 m. spalio 16 d. posėdyje patvirtino Kokybės taryba.
Nacionalinio kokybės prizo konkursą Ūkio ministerija ir Kokybės taryba
organizavo jau šeštą kartą. Konkurso tikslas – skatinti įmones
įgyvendinti veiksmingus kokybės vadybos metodus, didinti lietuviškų
gaminių konkurencingumą Europos ir pasaulio šalių rinkose, siekti
Europos verslo tobulumo modelio. Konkurse didelių (daugiau kaip 250
darbuotojų), vidutinių (mažiau kaip 250 darbuotojų) ir mažų (mažiau kaip
50 darbuotojų) įmonių grupėse varžėsi 10 įmonių.
IŠVADOS
Darbo tikslas pasiektas. Nekyla juokių abejonių, kad Lietuvoje
sudarytas ir funkcionuoja verslo tobulumo modelis. Jo pagalbą Lietuvos
įmonės gauna pranašumus konkurencinėje kovoje su užsienio gamintojais.
Suteiktos visos galimybės ir sukurta atitinkama teisinė bazė, kuri
suderinta su ES reikalavimais. Formalus integracinis procesas pasibaigė.
Tapus Lietuvai ES nare reikia laukti rezultatu ir, po tam tikro laiko,
galėsime teikti išvadas apie priemonių ir veiksmų efektyvumą.
Nekylą juokių abejonių, kad kokybės valdymo vadyba ir jos verslo
tobulumo modelis suteikia pranašumus įmonėms. Tai tampa įmones stiprioji
pusė, siekiant geresnių ekonominių rezultatų.
Patirtis, kuria buvo sukaupta Lietuvoj – Nacionalinė kokybės
sistema – jos sukūrimas, tobulinimas ir panaudojimas davė teigiamus
rezultatus. Lietuvos įmonių dabartinis lygis yra aukštas. Naudojant
užsienių šalių patirtį verslo tobulumo modelėse ir taip pat Nacionalinė
kokybės sistema, davė sinergetini efektą : šio laiku Lietuvoj geriausi
ekonomikos augimo tempai Europoje – 8%.
Siekiant toliau vistyti rezultatus sukurtas Nacionalinis kokybes
konkursas. Lietuvoje dar pastebimas mažas dalyvių skaičius
Nacionaliniam kokybės prizo konkurse. Tai galima paaiškinti tuo, kad
aukščiausio lygo vadovams neužtenka išprusimo ir strateginio mąstymo,
diegiant moderniausius, ne tik technologijas, bet ir verslo tobulumo
modelius savo įmonėse.
Pastebima tendencija, kad kiekvienais metais dalyvių skaičius auga,
ir augs toliau. Numatoma, kad po įstojimo į ES dalyvių skaičius smarkiai
padidės, kadangi Nacionalinio kokybės prizo konkurso nugalėtojai turės
daug privalumų (išskirtinių bruožų), kurie padės jam sėkmingai plėsti
savo veiklą užsienio rinkose, kadangi ES šalyse būti nugalėtoju
Nacionalinio kokybės prizo konkurse yra didelė pagarba. Už šį
apdovanojamą vyksta konkurencinė kova, o ko toliau , tuo jį bus
aštresne.
LITERATŪRA IR ŠALTINIA
1. Vinickienė. D. Įmones veiklos vertinimo sistema.-VU
leidykla:2004.-ISBN 9986-19-601-9, ( 44-51)
2. Vidinio vertinimo ataskaita (Forma).54
3. Burkauskas A. Visuotinės kokybės vadyba . Kaunas: 2003,- ISN
9955-09-494-x
Interneto medžiaga
1. Nacionalinė kokybės programa
http://www.ekm.lt/index.php/lt/pramoneirverslas/Kokybesinfrastruktura/n
ew-page1/
2. Trys Lietuvos įmonės laimėjo 2003m. Nacionalinį kokybės prizą.
http://www.ekm.lt/index.php/lt/news/?nid=526
3. Lietuvos Respublikos ūkio ministerija
http://www.ekm.lt/index.php/lt/286?searchStr=Lietuvos+ir+Europos+S%E0jungos+
kokyb%EB
———————–
Bendradarbiavimas ir ištekliai 90 balų
Politika ir strategija
80 balų
Personalo vadyba
90 balų
VADOVU VEIKLA 100 balų
100 balų
PROCESAI 140 balų
Darbuotojų pasitenkinimas 90 balų
Klientų pasitenkinimas 200 balų
Visuomenės požiūris
60 balų
VERSLO REZULTATAI 150 balų