VILNIAUS KOLEGIJAELEKTRONIKOS IR INFORMATIKOS FAKULTETAS | || ||verslo tobulumo modelis || ||STUDENTĖ | | || |2003-10-07 | || | | || |2003-10-07 | ||2003 |
TURINYS
TURINYS 2
ĮVADAS 3
1. LIETUVOS NACIONALINĖ KOKYBĖS SISTEMOS RAIDA 4
2.VISUOTINĖS KOKYBOS VADYBOS ISTORIJA 6
3. INTEGRACIJA Į EUROPOS SAJUNGOS (OS) EKONOMINĘ ERDVĘ 12
4. NACIONALINIS KOKYBĖS PRIZO KONKURSAS LIETUVOJE. 14
IŠVADOS 16
LITERATŪRA IR ŠALTINIA 17
ĮVADAS
Šio darbo objektas yra verslo tobulumo modelis (VTM). Šiuo metų visos Europos ekonomika iš esmės persitvarko, kad galėtų plėtotis. Sparčiai įgyvendinamos naujos technologijos, išaugo paslaugų sektorius. Dauguma rinkų pradeda prisisotinti įvairiais produktais ir dėl to didėja konkurencija. Pirmenybė teikiama produktų kokybei, o ne kiekiui. Tai verčia kompanijas peržiūrėti savo veiklos politiką ir ją tobulinti. Be dviejų neoklasikinės ekonominės teorijos postulatų apie racionalų žmogaus elgesį ir mainų nemokamumą kritikos, įmonės veiklos vertinimą pastaruoju metu ypač smarkiai koreguoja įmonės veiklos kokybės sąvokos iškėlimas į svarbiausią vietą. Viena iš naujausių ir plačiausiai ūkinėje praktikoje naudojamų vadybos teorijų yra visuotinė kokybės vadyba. Kasmet vis daugiau Europos šalių įmonių savo veikloje vadovaujasi visuotinės kokybės vadyba pagrįstu Europos verslo tobulumo modeliu (European Business Excellence Model).
Darbo tikslas. Pateikti šiuolaikinio verslo tobulumo sampratą. Parodyti, kad Lietuvos įmonės veiklos vidinio vertinimo sistemos naudingumas, siekiantis nuolat ir kryptingai gerinti verslo rezultatus, orientuojant veiklą į sistemingą kokybės gerinimą, yra pagristas Europos verslo tobulumo modeliu
Darbo uždaviniai. 
Aprašymas verslo tobulumo modelio sukūrimo užsienio šalyse ir jo įgyvendinimas Lietuvoje. Nacionalines kokybes sistemos raidos aprašymas. Apžvalga atliktų darbu, siekiant integruotis į Europos Sąjungą (ES) ekonominę erdvę. Nacionalinės kokybes programos sukūrimas ir įgyvendinimas. Aprašymas Lietuvos Nacionalinės kokybes konkurso, kuris remęsi Europos kokybes vadybos fondo tobulumo modeliu.
1. LIETUVOS NACIONALINĖ KOKYBĖS SISTEMOS RAIDA
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, Vyriausybė pradėjo pertvarkyti ūkį, orientuodamasi į laisvos rinkos kūrimą. Nebuvo pamiršti ir tokie
svarbūs ūkio plėtros klausimai kaip standartizacija, metrologija ir kokybė. 1990 metais buvo įkurta Lietuvos valstybinė standartizacijos tarnyba (nuo 1995 gegužės mėn. Lietuvos standartizacijos departamentas), kuriai buvo pavesta formuoti ir vykdyti standartizacijos, atitikties įvertinimo, metrologijos ir kokybės valdymo politiką. 1994 m. buvo priimta koncepcija “Lietuvos kokybės sistema. Standartizacija, metrologija ir kokybė”. Koncepcijoje numatoma kurti nacionalinę kokybės sistemą, suderintą su atitinkama Europos Sąjungos sistema. Lietuvoje veikia kai kurie šios sistemos elementai, kurie pagal atliekamas funkcijas artimi ES veikiančiai sistemai. 1996 metais Pramonės ir prekybos ministerija parengė ir Lietuvos Respublikos Vyriausybė tų pačių metų rugsėjo 12 dieną nutarimu Nr. 1064 pritarė Nacionalinei kokybės programai Lietuvos standartizacijos tarnybai 1992 m. priėmus nutarimą, kad gamintojai, paslaugų teikėjai savanoriškai pasirenka normatyvinius dokumentus, siekiant apsaugoti vartotojus nuo nesaugių, sveikatai kenksmingų produktų, kilo būtinybė kai kuriems produktams nustatyti saugos ir nekenksmingumo sveikatai reikalavimus. Įteisinti kai kurie norminiai dokumentai, reglamentuojantys produktų saugos ir nekenksmingumo sveikatai reikalavimus. Vadovaujantis ES dokumentų reikalavimais parengti Lietuvos norminiai, normatyviniai dokumentai, reglamentuojantys atitikties įvertinimo sistemą. 1998 metais priimtas Atitikties įvertinimo sistemos įstatymas, baigiamas rengti Standartizacijos įstatymo projektas. Realizuojant gaminius ir paslaugas užsienio rinkose, reikalinga patvirtinti kad jie atitinka privalomuosius saugos, nekenksmingumo sveikatai, reikalavimus. Be to, siekiant daugelio techniškai sudėtingų prekių, kurioms nėra nustatyti privalomieji kokybės reikalavimai, sėkmingos konkurencijos rinkoje, reikalinga pateikti atitikties sertifikatą – sertifikacijos įstaigos išduotą dokumentą, patvirtinantį, kad gaminys atitinka visus deklaruojamame normatyviniame dokumente nurodytus rodiklius. Kol kas Lietuvoje veikia kelios vienarūšių gaminių grupių sertifikavimo sistemos, tačiau Lietuvos gamintojai atitikties sertifikatus priversti gauti užsienio šalių sertifikavimo įstaigose, (išskyrus eksportuojamus į Bulgariją. Baltarusiją, Lenkija, Rusiją, Slovakija ir Ukrainą), kadangi Respublikoje veikianti akreditacijos sistema ir sertifikavimo įstaigos kol kas neturi tarptautinio pripažinimo. Vakarų Europoje pripažinimas pasiekiamas pasirašius atitinkamą daugiašalį susitarimą (EA – Europen Cooperation for Accreditation (Europos akreditavimo bendradarbiavimas) arba dvišalius susitarimus dėl akreditavimo bei sertifikavimo rezultatų pripažinimo. Būtinos sąlygos siekiant šio tikslo – Lietuvos metrologijos sistemos reorganizavimas, atliekant matavimo priemonių kalibravimą bei visų atitikties įvertinimo sistemoje dalyvaujančių įstaigų visiška atitiktis LST EN 45000 serijos standartams. Pirmas žingsnis šia linkme jau buvo žengtas. Nacionalinis akreditacijos biuras 1997 m. rugsėjo mėn. pateikė paraišką EA dėl asocijuotos narystės, o taip pat dokumentus, patvirtinančius funkcionavimą akreditavimo sistemos, veikiančios pagal ES nustatytus principus. Pozityvus sprendimas dėl Lietuvos asocijuotos narystės EA buvo priimtas 1998 06 23 Osle EA Generalinės asamblėjos metu. Siekiant plėtoti Lietuvos pramonę bei eksportą, labai svarbu, kad gamintojai turėtų sertifikuotas ISO 9000 standartų atitikčiai kokybės valdymo sistemas. Kaip rodo patirtis tokios sistemos paruošimas ir įgyvendinimas priklausomai nuo įmonės dydžio, gamybos proceso sudėtingumo, esamos valdymo ir kokybės užtikrinimo sistemos ir kitų veiksnių, trunka nuo vienų iki trijų metų. Lietuvos Valstybinė kokybės inspekcija, Valstybinė veterinarijos tarnyba bei kitos organizacijos vykdo rinkos priežiūrą, kontroliuoja, kaip gamintojai, importuotojai ir prekybininkai laikosi šalyje nustatytų gaminių ir paslaugų privalomųjų kokybės reikalavimų bei savanoriškai deklaruojamų kokybės rodiklių. Siekiant apsaugoti vartotojus nuo nesaugių, kenksmingų sveikatai, neatitinkančių paskirties gaminių bei užtikrinti sąžiningiems verslininkams ir gamintojams vienodas konkurencijos sąlygas, būtina tobulinti teisės aktus, reglamentuojančius rinkoje esančių gaminių saugos ir nekenksmingumo sveikatai reikalavimus bei vidaus rinkos priežiūros sistemą. Verslo plėtojimo taryba 1997m. rugpjūčio mėn. pritarė Ūkio ministerijos prašymui, kad į prekybos plėtojimo priemonėms iš dalies finansuoti išlaidų sąmatą būtų įtraukta šios priemonės: kokybės sistemų, atitinkančių ISO 9000 standartų reikalavimus, ir eksportuojamų gaminių sertifikavimo išlaidų kompensavimas; kasmetinių Nacionalinio kokybės prizo konkursų organizavimas. ES direktyvų diegimui reikalingų harmonizuotų standartų priėmimas Lietuvos standartais; bandymų laboratorijų bei sertifikavimo įstaigų steigimas.2.VISUOTINĖS KOKYBOS VADYBOS ISTORIJA
Produktų kokybė ūkinėje veikloje visada buvo svarbus dalykas. Tačiau tiek pats kokybės supratimas, tiek jos kontrolės būdai ilgainiui gerokai pasikeitė.Masinės gamybos epochoje vienu iš svarbiausių veiksnių, leidžiančių pasiekti mažą produkcijos savikainą, buvo kuo didesnė darbuotojų specializacija, padedanti didinti darbo našumą. Mokslinio darbo organizavimo sistema pabrėždavo našumą kokybės sąskaita. Todėl prireikė tikrinti gamybos rezultatus. Kontrolės funkciją iš pradžių atlikdavo cechų vadovai, meistrai. Vėliau, apie XX amžiaus trečiąjį dešimtmetį įmonėse imta steigti specialią kontrolieriaus pareigybę ar skyrių. Antrojo pasaulinio karo metu trūko darbo jėgos, todėl kokybė nebebuvo nuolat tikrinama, kontrolė nebuvo efektyvi. Siekiant apsisaugoti nuo esminių defektų ir klaidų buvo pradėti naudoti statistiniai kontrolės metodai. Nuo to laiko imta plačiai juos taikyti, ir jų visuma pavadinta statistine kokybės kontrole. Įsivyravus masinės prekybos epochai, tapo ypač svarbu pateikti vartotojui patikimą produktą, nes vieną kartą įmonės produkcijos kokybe nusivylęs klientas dažnai tapdavo prarastu visam laikui. Šiuo laikotarpiu iš esmės pakito kokybės samprata- kokybę imta apibrėžti lyginant su konkurentų produktų kokybe, o ne su vidiniais įmonės standartais. Vis daugiau įmonių suprato, kad, norint gaminti aukštos kokybės, bet nebrangius ir rinkoje turinčius paklausą produktus, nepakanka rūpintis tik svarbiausiomis gamybos proceso sudedamosiomis dalimis – produkto kūrimu, gamyba ir kontrole. Prireikė visas gamybos proceso dalis jungiančios planingos kokybės priežiūros. Septintajame dešimtmetyje jau susiformavo ir tapo žinoma visuotinės kokybės kontrolės koncepcija, pagrįsta būtent tokiu daugiafunkciniu požiūriu. Vienas iš garsiausių kokybės teoretikų B. P. Crosby teigė, jog prasta kokybė
organizacijai kainuoja apie 20 procentų jos pajamų ir kad šių išlaidų galima išvengti taikant kokybę garantuojančias veiklas. Jis įrodė, kad defektų ir klaidų vengimo kaštai visada yra mažesni už defektų ieškojimo ir taisymo kaštus (Crosby, 1990) Devintąjį dešimtmetį valstybėse, kur ėmė vyrauti poindustrinė, „žinių visuomenė”, kokybė tapo aukščiausių įmonių vadovų susidomėjimo objektu. Iki tol buvo manoma, kad kokybė priklauso tik nuo cechų darbuotojų darbo. Dabar kokybės klausimai priskiriami tiesioginei įmonės vadovų atsakomybei. Kartu stengiamasi, kad kiekvienas įmonės darbuotojas ne tik siektų visas ūkines operacijas atlikti sklandžiai ir laiku, bet ir būtų suinteresuotas galvoti apie tolesnį jų tobulinimą. Būtent tuo ir pasireiškia svarbiausio šios epochos ūkinio ištekliaus – įmonės darbuotojų žinių – kokybės vertinimas. Taigi, plėtojantis kokybės koncepcijai , keitėsi ir dėmesio objektai. Iš pradžių domėtasi tik galutinio įmonės veiklos rezultato, t. y. produktų ar paslaugų, kokybe. Vėliau susidomėta pačio gamybos ar paslaugų teikimo, paslaugų kokybe. O šiuo metu kokybė suprantama dar plačiau -ji apima vidinių organizacijos procesų ir funkcijų kokybę bei visų darbuotojų įtraukimą į jos gerinimą. Pagrindiniai kokybės vertinimo raidos etapai vaizduojami 1 lentelėje. 1 lentelė Pagrindiniai kokybės vertinimo raidos etapai|Etapai |Kieno kokybė |Kas vertinama || |akcentuojama | ||Masinės gamybos epocha |Produkcijos |Brokuotų gaminių dalis ||Masinės prekybos epocha|Visų įmonės procesų |Įmonės, kaip tiekėjos, || | |patikimumas ||Žinių visuomenės epocha|Svarbiausio ištekliais-|Visų darbuotojų || |darbuotojų žinių |atsakomybė ir || | |iniciatyvumas |Kiekviename kokybės vadybos raidos etape buvo integruojami visi praėjusių etapų laimėjimai. Todėl, norint pasiekti pasaulinio lygio kokybę, atsiranda vis daugiau privalomų sąlygų. Šių laimėjimų ir sąlygų visuma dažniausiai vadinama visuotine kokybės vadyba (Slatkevičienė, Vanagas, 2001). Siekiant pademonstruoti įmonės, kaip tiekėjos patikimumą, vertinant
įmonės veiklą imta naudoti specialų vertinimo modelį -ISO standartus. Tai tarptautiniai standartai, nurodantys minimalius įmonės valdymo reikalavimus. ISO (International Organization for Standardization) yra pasaulinė nacionalinių standartizacijos įstaigų federacija, įkurta 1947 metais. 2002 metais ši organizacija jungė daugiau kaip 140 narių iš tiek pat šalių. ISO tikslas yra propaguoti standartizacijos plėtrą ir panašią veiklą pasaulyje, tuo labiau kad, didėjant tarptautiniams prekių ir paslaugų mainams ir besiplėtojant bendradarbiavimui intelektinėje, mokslinėje ir ekonominėje veikloje, tai būtų didelis palengvinimas. ISO techninio darbo rezultatai yra leidžiami kaip tarptautiniai standartai. Dabartinių ISO 9000 šeimos standartų pagrindas buvo Didžiojoje Britanijoje sudaryti kokybės užtikrinimo standartai. Pirmasis ISO standartas pasirodė 1951 metais. Dabar naudojami 2000 metų pabaigoje įvesti patobulinti 9000 serijos standartai, pakeitę 1994 metų versiją. Pagal ISO 9000 standartą reikalaujama atlikti informacinių srautų inventorizacija, juos formalizuoti ir taip leisti užsakovams įsitikinti, kad įmonė laikosi bent minimalų valdymo stabilumą garantuojančių reikalavimų. Atsižvelgiant į naują kokybės suvokimą, įtvirtintą visuotinės kokybės vadybos teorijoje, standartai apėmė beveik visas svarbiausias įmonės veiklos sritis, išskyrus finansų ir ekonomikos valdymą. ISO standartuose pateikiami modeliai labai universalūs -jie nebuvo rengiami kažkokiai specialiai sričiai ir skirti taikyti visose pramonės šakose ir bet kurioje šalyje. Standartai ISO 9000 dabar yra svarbus instrumentas, padedantis įmonėms pasirinkti tiekėjus, kurie laikosi tam tikrų reikalavimų. Jų įvedimas padėjo įmonėms sumažinti transakcines išlaidas. Pagal ISO 9000:2000 versiją kokybės sistema suprantama kaip glaudžiai tarpusavyje susijusių procesų visuma (išskirtas 21 procesas). Palyginti su senesne versija, ISO 9000:2000 versija daug sistemiškesnė, vartojami terminai apibrėžti daug aiškiau ir suprantamiau įmonės vadovams. Tai leidžia šiuos standartus integruoti su kitomis sistemomis, pvz., su aplinkos apsaugos valdymo sistema, nusakyta ISO 14001 ir darbo saugos standartų sistema OHSAS (OccupationalHealth and Safety Zone) 18000. Iš esmės pakeista ISO 9001:2000 struktūra. Vietoj 20 kokybės elementų įvesti penki pagrindiniai blokai: 1. kokybės vadybos sistema; 2. vadovų atsakomybė; 3. išteklių valdymas; 4. produkto gyvavimo ciklo procesai; 5. matavimai, analizė ir tobulinimas. Įmonėms leidžiama ISO 9000:2000 standarto reikalavimus pritaikyti taip, kad jie atitiktų įmonės specifiką ir gaminamą produkciją. Tačiau galima nesilaikyti tik tų reikalavimų, kurie iš liesų nepritaikomi konkrečioje įmonėje. Yra daug priežasčių, kodėl įmonėms verta diegti tarptautines sertifikuotas kokybės valdymo sistemas pagal ISO 9000 standartus: pagal tarptautinius reglamentus be sertifikato negalima verstis tam tikra veikla (tai daugiausia karinė ir aerokosmine pramonė bei kai kurios šakos, kur nuo gaminio kokybės priklauso žmonių gyvybė:); dalyvaujant tiek valstybiniuose, tiek privačiuose konkursuose klientai teikia pirmenybę įmonėms, turinčioms akivaizdžius įrodymus, kad jos rūpinasi savo produkcijos kokybe. Praėjusio šimtmečio devintajame dešimtmetyje Japonijos pavyzdžiu kai kurios šalys – JAV, Švedija, Airija, Anglija, Argentina ir kt. – ėmėsi vykdyti nacionalines kokybės diegimo kampanijas šalies mastu. Šalyse buvo įkuriamos nacionalinės kokybės organizacijos, turinčios skleisti šiuolaikinį mąstymą apie kokybę bei padėti gerinti kokybę visose šalies visuomenės gyvenimo srityse. Jei iki to laiko dėmesys kokybei labiau reiškėsi gamybinėse organizacijose, tai šių kompanijų dėka susidomėjimas kokybės diegimu tapo visuotinis visose visuomenės veiklos srityse – net švietimo sistemoje. Visuotinės kokybės vadybos veiklai skatinti daugelis valstybių įsteigė apdovanojimus įmonėms už aukštą ūkinės veiklos ir darbo rezultatų kokybę. Norint atrinkti geriausias įmones neišvengiamai reikėjo parengti vertinimo kriterijus ir rodiklius. Taip buvo sukurti vadinamieji verslo tobulumo modeliai, kuriuose nusakoma, kokiomis savybėmis turi pasižymėti „tobula” įmonė. Žymiausi verslo tobulumo modeliai yra W. E. Demingo prizui (įsteigtas Japonijoje 1951 m.), Malcolmo Baldrige’o nacionaliniam kokybės apdovanojimui (įsteigtas JAV 1987 m.) gauti vertinimo modeliai ir Europos verslo tobulumo modelis, sukurtas 1991 metais, vėliau patobulintas, 1999 metais jis transformuotas į Europos kokybės vadybos fondo tobulumo modelį. Būtent šie modeliai esant dabartiniam ekonomikos ir vadybos mokslų išsivystymo lygiui laikomi pagrindiniais orientyrais, į kuriuos turi orientuotis įmonė, norinti ilgą laiką išlikti konkurencinga ir pelninga. Remiantis šiais modeliais sukurti ir kuriami kiti nacionaliniams, iš jų ir Lietuvos, apdovanojimams už kokybę gauti vertinimo modeliai. Pastaruoju metu moderniausiu ir daugiausiai įmonės veiklos aspektų reglamentuojančiu verslo tobulumo modeliu pripažįstamas Europos kokybės vadybos fondo tobulumo modelis. Šis modelis apibūdina įmonės veiklos kriterijus, kuriais vertinama, kokią pažangą padarė įmonė tobulindama savo veiklą. (Palyginti su verslo tobulumo modeliu, ISO standartas apima tik apie penktadalį verslo tobulumo modelio reikalavimų.) Europos kokybės vadybos fondo tobulumo modelio 2003 metų patobulinta versija susideda iš pagal devynis kriterijus išskirtų skyrių. Penki skyriai sudaro bloką, skirtą apibūdinti įmonės galimybes. Kiti keturi skyriai sudaro bloką, skirtą apibudinti rezultatus. 1 pav. Europos kokybės vadybos fondo tobulumo modelis GALYIBĖS 500 balų REZULTATAI 500 balųINOVACIJOS IR MOKYMAS Modelio sandara vaizduojama paveiksle. Rodyklės parodo dinaminę modelio prigimtį, t. y. inovacijos ir mokymasis padidina galimybes, kurias tinkamai panaudojus pagerėja veiklos rezultatai. Trumpai aptarsime kiekvieną kriterijų: 1. Vadovų veiklos kriterijumi įvertinama, kaip vadovai kuria viziją ir misiją, kaip padeda tai įgyvendinti, kuria vertybes, reikalingas ilgo laikotarpio sėkmei, ir kaip jas diegia savo veiksmais ir elgsena. Vadovai turi asmeniškai užtikrinti, kad būtų kuriama ir realizuojama įmonės valdymo sistema vizijai ir misijai įgyvendinti. 2. Politikos ir strategijos kriterijus leidžia įvertinti, kaip įmonė įdiegia savo viziją ir misiją strategijos, orientuotos į suinteresuotas įmonės veikla asmenų grupes, pagalba. 3. Personalo vadybos kriterijumi įvertinama, kaip įmonė valdo, plėtoja ir panaudoja darbuotojų žinias ir potencialą individualiu, komandų ir visos įmonės lygiu, kaip planuoja šią veiklą, siekdama užtikrinti politikos, strategijos ir
procesų efektyvų veikimą. 4. Remiantis bendradarbiavimo ir išteklių kriterijumi įvertinama, kaip įmonė planuoja ir valdo savo partnerystės ryšius ir turimus išteklius, užtikrinant politikos, strategijos ir procesų efektyvų veikimą. 5. Procesų kriterijumi įvertinama, kaip įmonė kuria, valdo ir tobulina procesus, užtikrinant politikos ir strategijos efektyvų veikimą, siekiant visiškai patenkinti klientus ir kitas asmenų grupes, suinteresuotas įmonės veikla. 6. Pagal klientų pasitenkinimo kriterijų įvertinama, ką įmonė pasiekė tenkindama savo klientų poreikius ir lūkesčius. Vertinant savo įmonę turi būti remiamasi klientų požiūriu. 7. Darbuotojų pasitenkinimo kriterijumi įvertinami įmonės pasiekimai tenkinant savo darbuotojų poreikius ir lūkesčius jų požiūriu. 8. Remiantis visuomenės požiūrio kriterijumi įvertinama, ką įmonė pasiekė tenkindama visuomenės ekonominius, socialinius, aplinkosaugos ir kitus poreikius bei lūkesčius. 9. Pagrindinių veiklos rezultatų kriterijumi įvertinama, ką įmonė pasiekė planuotų pasiekimų atžvilgiu.Kiekvieno skyriaus laimėjimai vertinami balais. Daugiausiai galima surinkti 1000 balų, po 500 galimybių ir rezultatų blokuose. Vertinant galimybes, analizuojamas požiūris į kriterijų vertybes. Surinktų balų skaičius priklausys nuo požiūrio į kriterijuose išvardytas vertybes paplitimo laipsnio. Vertinant rezultatus analizuojama rezultatų pasireiškimo apimtis. Norint gauti šimtaprocentinį įvertinimą, apibūdinant rezultatus turi būti įrodyta, kad aiškios teigiamos tendencijos ir (arba) nuolatinė veikla visose srityse pasireiškė trejus paskutinius metus. Be labiausiai tarptautiniu mastu pripažintų verslo tobulumo modelių ir ISO standartų, įmonės dažnai mėgina savo veiklai pritaikyti kitas, mokslininkų ir konsultantų sukurtas veiklos vertinimo sistemas, jau išmėgintas praktikoje ir sulaukusias gerų atsiliepimų.
3. INTEGRACIJA Į EUROPOS SAJUNGOS (OS) EKONOMINĘ ERDVĘ
Siekiant sparčiau integruotis į Europos Sąjungos ekonominę erdvę, būtina buvo dirbti šiomis kryptimis: 1. Tobulinti valstybinį produktų saugos ir nekenksmingumo sveikatai reglamentavimą, rengiant Europos Sąjungos direktyvų įdiegimo reglamentus. 2. Tobulinti vidaus rinkos priežiūros sistemą, siekiant priežiūrą vykdančių kontrolės įstaigų veiklos tarptautinio
pripažinimo. 3. Vykdyti subalansuotą valstybinį kokybės rėmimą: ➢ plėtoti standartizavimo veiklą, priimant Lietuvos standartais reikalingus Europos ir tarptautinius standartus; ➢ plėtoti metrologijos veiklą, kuriant ir palaikant nacionalinę etalonų bazę, įgyvendint matavimo priemonių kalibravimą; ➢ plėtoti atitikties įvertinimo (bandymai, sertifikavimas, akreditavimas, kontrolė) sistemą, siekiant jos tarptautinio pripažinimo; ➢ plėtoti visų lygių kokybės specialistų mokymą, vartotojų švietimą, propaguoti visuotinę kokybės vadybą ir naujausius kokybės siekimo bei užtikrinimo metodus; ➢ sukurti ir įgyvendinti kokybės siekimo skatinimo sistemą vadovaujantis ES kokybės skatinimo programos nuostatomis. Tam kad pasiekti gero ir greito integracijos į ES buvo sukurta ir įgyvendinta Lietuvos Nacionalinė kokybės programa: Nacionalinė kokybės programa įgyvendinama remiantis vieninga ir koordinuota veiklos strategija, įtraukiant į šį darbą valstybės valdymo įstaigas, mokymo ir visuomenines organizacijas, metrologijos centrus, bandymų laboratorijas, sertifikavimo ir kontrolės įstaigas, kokybės sistemų įgyvendinimo konsultacines įmones, visuomenę ir privačius asmenis, atsižvelgiant į subordinacijos principą. Nacionalinė kokybės programa – tai visuma darbų, iniciatyvų ir projektų, kurie bus vykdomi pagal vieningą strategiją. 1. Nacionalinė Kokybės programa.Lietuvos nacionalinė kokybės politika ir programa suformuota remiantis esamos padėties analize, Europos Sąjungos kokybės politika, naujausiomis kokybės vadybos koncepcijomis. 1.1. Kokybės vizija. Kokybė palaipsniui taps kiekvieno Lietuvos piliečio svarbiausiu mąstymo ir veiklos bruožu. Visose veiklos sferose kokybės lygis pakils iki Vakarų Europos valstybių lygio. Lietuva integruosis į Europos Sąjungą. Nacionalinė kokybės politika apima kokybės siekimo tikslus ir jų siekimo būdus bei kokybės politikos įgyvendinimo principus. 1.2. Kokybės politikos tikslai. Nacionaline kokybės politika siekiama šių pagrindinių tikslų : • -vystyti infrastruktūrą (kokybės vadybos mokymas, kokybės reglamentavimas, standartizacija, metrologija, atitikties įvertinimas, rinkos kokybės priežiūra), kuri padėtų ūkio subjektams tapti konkurencingesniais pasaulinėje ir vidaus rinkose; • -sudaryti teisines ir ekonomines sąlygas ūkio subjektams nuolat siekti aukštos kokybės; • -suformuoti naują požiūrį į kokybę. Šių tikslų pirmiausia bus siekiama tokiais būdais: ➢ -įgyvendinant naujausius kokybės vadybos metodus, skatinant ūkio subjektus įgyvendinti kokybės valdymo sistemas pagal ISO 9000 serijos standartus; ➢ -nustatant privalomuosius su ES direktyvomis suderintus reikalavimus produktams, kurie gali būti pavojingi žmonėms, kenksmingi sveikatai ir žalingi aplinkai; ➢ -tobulinant rinkos kokybės priežiūros, standartizacijos, metrologijos ir atitikties įvertinimo sistemų veiklą bei harmonizuojant jas su Europos Sąjungos atitinkamomis sistemomis; ➢ -sukuriant ir įgyvendinant visuose Lietuvos ūkio sektoriuose aukštos kokybės produktus gaminančių ūkio subjektų ekonominio ir socialinio skatinimo sistemą; ➢ skatinant mokslinius taikomuosius darbus, adaptuojant išsivysčiusių šalių naujausius kokybės valdymo metodus; ➢ -informuojant ir mokant visuomenę kokybės siekimo būdų;4. NACIONALINIS KOKYBĖS PRIZO KONKURSAS LIETUVOJE.
Nacionalinio kokybės prizo konkurso dalyvių veiklos vertinimo kriterijai suformuluoti remiantis Europos verslo tobulumo modeliu, kurį sukūrė Europos Kokybės vadybos fondas (EKVF), propaguodamas visuotinės kokybės vadybos įgyvendinimo visose įmonių bei organizacijų veiklos srityse plėtrą. Modelį sudaro 9 elementai, apibrėžti kriterijais. Modelis skirtas įvertinti įmonių bei organizacijų verslo tobulumo lygį, pasiektą vadovaujantis visuotine kokybės vadyba. Šio modelio pagrindinė mintis formuluojama taip: “Klientų ir darbuotojų poreikių bei lūkesčių patenkinimo lygis bei poveikis visuomenei yra įmonės vadovybės vykdomos politikos bei strategijos, personalo, išteklių bei procesų vadybos rezultatas. Viso to tobulumas sąlygoja puikius pasiekimus versle.” Nacionalinio kokybės prizo konkurso dalyvių veikla vertinama balais pagal šiuos kriterijus:|Kriterijai |Balai ||1.Vadovų veikla |100 ||2.Politika ir strategija |80 ||3.Personalo vadyba |90 ||4.Išteklių valdymas |90 ||5.Procesų valdymas |140 ||6.Klientų poreikių patenkinimas |200 ||7.Darbuotojų poreikių patenkinimas |90 ||8.Poveikis visuomenei |60 ||9.Verslo rezultatai |150 ||Viso: |1000 |
Visuotinės kokybės vadybos pagrindinės nuostatos. Pagrindines visuotinės kokybės vadybos nuostatos, susijusios su Europos verslo tobulumo modeliu ir Nacionaliniu kokybės prizu, yra šios: • orientacija į vartotoją, • bendradarbiavimas su tiekėjais, • darbuotojų visapusiškas įtraukimas į įmonės veiklą ir
nuolatinis jų kvalifikacijos tobulinimas, • pripažinimas, jog įmonės veikla yra procesai ir jie valdomi, remiantis faktine informacija, • nuolatinis veiklos tobulinimas ir inovacijos, • vadovas yra organizacijos lyderis , jos politikos bei strategijos įgyvendintojas, • atsakomybė prieš visuomenę, • visų interesų derinimas bei tenkinimas. Įmonės veikla bei pasiekimai, įgyvendinant visuotinę kokybės vadybą, įvertinami palyginimo metodu. Palyginama, kaip įmonės veikla atitinka vertinimo kriterijus. Vertinimo kriterijai aprašyti bei užpildymo formos pateiktos “Vidinio vertinimo ataskaita (forma)”. 1. Kiekybinį savo veiklos įvertinimą įmonė, jei mano esant tikslinga, atlieka savo reikmėms ir įsivertinimo rezultatus naudoja savo veiklos procesų tobulinimui. 2. Konkurso organizatoriams perduodamuose Vidinio vertinimo ataskaitos egzemplioriuose pateikiama vien informacija apie įmonės veiklą, nenurodant kiekybinio įvertinimo (procentų ir balų). Trys Lietuvos įmonės laimėjo 2003 m. Nacionalinį kokybės prizą Trikotažo gaminių akcinė bendrovė “Utenos trikotažas”, uždaroji akcinė bendrovė “Stora Enso Packaging”, gaminanti gofruoto kartono tarą, bei vėdinimo įrenginius kurianti ir gaminanti uždaroji akcinė bendrovė “Amalva” tapo 2003 m. Nacionalinio kokybės prizo konkurso nugalėtojais. Akcinė bendrovė “Utenos trikotažas” šį apdovanojimą pelnė jau antrąjį kartą – 1998 m. ji laimėjo organizuoto pirmojo konkurso prizą didelių įmonių kategorijoje. Konkurso rezultatus apsvarstė ir nugalėtojus 2003 m. spalio 16 d. posėdyje patvirtino Kokybės taryba. Nacionalinio kokybės prizo konkursą Ūkio ministerija ir Kokybės taryba organizavo jau šeštą kartą. Konkurso tikslas – skatinti įmones įgyvendinti veiksmingus kokybės vadybos metodus, didinti lietuviškų gaminių konkurencingumą Europos ir pasaulio šalių rinkose, siekti Europos verslo tobulumo modelio. Konkurse didelių (daugiau kaip 250 darbuotojų), vidutinių (mažiau kaip 250 darbuotojų) ir mažų (mažiau kaip 50 darbuotojų) įmonių grupėse varžėsi 10 įmonių.IŠVADOS
Darbo tikslas pasiektas. Nekyla juokių abejonių, kad Lietuvoje sudarytas ir funkcionuoja verslo tobulumo modelis. Jo pagalbą Lietuvos įmonės gauna pranašumus konkurencinėje kovoje su užsienio gamintojais. Suteiktos visos galimybės ir sukurta atitinkama teisinė bazė, kuri
suderinta su ES reikalavimais. Formalus integracinis procesas pasibaigė. Tapus Lietuvai ES nare reikia laukti rezultatu ir, po tam tikro laiko, galėsime teikti išvadas apie priemonių ir veiksmų efektyvumą. Nekylą juokių abejonių, kad kokybės valdymo vadyba ir jos verslo tobulumo modelis suteikia pranašumus įmonėms. Tai tampa įmones stiprioji pusė, siekiant geresnių ekonominių rezultatų. Patirtis, kuria buvo sukaupta Lietuvoj – Nacionalinė kokybės sistema – jos sukūrimas, tobulinimas ir panaudojimas davė teigiamus rezultatus. Lietuvos įmonių dabartinis lygis yra aukštas. Naudojant užsienių šalių patirtį verslo tobulumo modelėse ir taip pat Nacionalinė kokybės sistema, davė sinergetini efektą : šio laiku Lietuvoj geriausi ekonomikos augimo tempai Europoje – 8%. Siekiant toliau vistyti rezultatus sukurtas Nacionalinis kokybes konkursas. Lietuvoje dar pastebimas mažas dalyvių skaičius Nacionaliniam kokybės prizo konkurse. Tai galima paaiškinti tuo, kad aukščiausio lygo vadovams neužtenka išprusimo ir strateginio mąstymo, diegiant moderniausius, ne tik technologijas, bet ir verslo tobulumo modelius savo įmonėse. Pastebima tendencija, kad kiekvienais metais dalyvių skaičius auga, ir augs toliau. Numatoma, kad po įstojimo į ES dalyvių skaičius smarkiai padidės, kadangi Nacionalinio kokybės prizo konkurso nugalėtojai turės daug privalumų (išskirtinių bruožų), kurie padės jam sėkmingai plėsti savo veiklą užsienio rinkose, kadangi ES šalyse būti nugalėtoju Nacionalinio kokybės prizo konkurse yra didelė pagarba. Už šį apdovanojamą vyksta konkurencinė kova, o ko toliau , tuo jį bus aštresne.LITERATŪRA IR ŠALTINIA
1. Vinickienė. D. Įmones veiklos vertinimo sistema.-VU leidykla:2004.-ISBN 9986-19-601-9, ( 44-51) 2. Vidinio vertinimo ataskaita (Forma).54 3. Burkauskas A. Visuotinės kokybės vadyba . Kaunas: 2003,- ISN 9955-09-494-x Interneto medžiaga 1. Nacionalinė kokybės programa http://www.ekm.lt/index.php/lt/pramoneirverslas/Kokybesinfrastruktura/n ew-page1/
2. Trys Lietuvos įmonės laimėjo 2003m. Nacionalinį kokybės prizą.
http://www.ekm.lt/index.php/lt/news/?nid=5263. Lietuvos Respublikos ūkio ministerijahttp://www.ekm.lt/index.php/lt/286?searchStr=Lietuvos+ir+Europos+S%E0jungos+kokyb%EB
———————– Bendradarbiavimas ir ištekliai 90 balų
Politika ir strategija 80 balų
Personalo vadyba 90 balų
VADOVU VEIKLA 100 balų
100 balų
PROCESAI 140 balų
Darbuotojų pasitenkinimas 90 balų
Klientų pasitenkinimas 200 balų
Visuomenės požiūris 60 balų
VERSLO REZULTATAI 150 balų