VERSLO TOBULUMO MODELIS

VILNIAUS KOLEGIJA
ELEKTRONIKOS IR INFORMATIKOS FAKULTETAS | |
| |
|verslo tobulumo modelis |
| |
|STUDENTĖ | | |
| |2003-10-07 | |
| | | |
| |2003-10-07 | |
|2003 |

TURINYS

TURINYS 2

ĮVADAS 3

1. LIETUVOS NACIONALINĖ KOKYBĖS SISTEMOS RAIDA 4

2.VISUOTINĖS KOKYBOS VADYBOS ISTORIJA 6

3. INTEGRACIJA Į EUROPOS SAJUNGOS (OS) EKONOMINĘ ERDVĘ 12

4. NACIONALINIS KOKYBĖS PRIZO KONKURSAS LIETUVOJE. 14

IŠVADOS 16

LITERATŪRA IR ŠALTINIA 17

ĮVADAS

Šio darbo objektas yra verslo tobulumo modelis (VTM). Šiuo metų

visos Europos ekonomika iš esmės persitvarko, kad galėtų plėtotis.

Sparčiai įgyvendinamos naujos technologijos, išaugo paslaugų sektorius.

Dauguma rinkų pradeda prisisotinti įvairiais produktais ir dėl to didėja

konkurencija. Pirmenybė teikiama produktų kokybei, o ne kiekiui. Tai

verčia kompanijas peržiūrėti savo veiklos poolitiką ir ją tobulinti. Be

dviejų neoklasikinės ekonominės teorijos postulatų apie racionalų

žmogaus elgesį ir mainų nemokamumą kritikos, įmonės veiklos vertinimą

pastaruoju metu ypač smarkiai koreguoja įmonės veiklos kokybės sąvokos

iškėlimas į svarbiausią vietą. Viena iš naujausių ir plačiausiai ūkinėje

praktikoje naudojamų vadybos teorijų yra visuotinė kokybės vadyba.

Kasmet vis daugiau Europos šalių įmonių savo veikloje vadovaujasi

visuotinės kokybės vadyba pagrįstu Europos verslo tobulumo modeliu

(European Business Excellence Model).

Darbo tikslas. Pateikti šiuolaikinio verslo tobulumo sampratą.

Parodyti, kad Lietuvos įmonės veiklos vidinio vertinimo sistemos

naudingumas, siekiantis nuolat ir kryptingai gerinti verslo rezultatus,

orientuojant vveiklą į sistemingą kokybės gerinimą, yra pagristas

Europos verslo tobulumo modeliu

Darbo uždaviniai.

▪ Aprašymas verslo tobulumo modelio sukūrimo užsienio šalyse

ir jo įgyvendinimas Lietuvoje.

▪ Nacionalines kokybes sistemos raidos aprašymas.

▪ Apžvalga atliktų darbu, siekiant integruotis į Europos

Sąjungą (ES) ekonominę erdvę. Nacionalinės kokybes programos

sukūrimas ir įgyvendinimas.

▪ Aprašymas Lietuvos Nacionalinės kokybes konkurso, k

kuris

remęsi Europos kokybes vadybos fondo tobulumo modeliu.

1. LIETUVOS NACIONALINĖ KOKYBĖS SISTEMOS RAIDA

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, Vyriausybė pradėjo pertvarkyti

ūkį, orientuodamasi į laisvos rinkos kūrimą. Nebuvo pamiršti ir tokie

svarbūs ūkio plėtros klausimai kaip standartizacija, metrologija ir

kokybė. 1990 metais buvo įkurta Lietuvos valstybinė standartizacijos

tarnyba (nuo 1995 gegužės mėn. Lietuvos standartizacijos departamentas),

kuriai buvo pavesta formuoti ir vykdyti standartizacijos, atitikties

įvertinimo, metrologijos ir kokybės valdymo politiką. 1994 m. buvo

priimta koncepcija “Lietuvos kokybės sistema. Standartizacija,

metrologija ir kokybė”. Koncepcijoje numatoma kurti nacionalinę kokybės

sistemą, suderintą su atitinkama Europos Sąjungos sistema. Lietuvoje

veikia kai kurie šios sistemos elementai, kurie pagal atliekamas

funkcijas artimi ES veikiančiai sistemai. 1996 metais Pramonės ir

prekybos ministerija parengė ir Lietuvos Respublikos Vyriausybė tų pačių

metų rugsėjo 12 dieną nutarimu Nr. 1064 pritarė Nacionalinei kokybės

programai

Lietuvos standartizacijos tarnybai 1992 m. priėmus nutarimą, kad

gamintojai, paslaugų teikėjai savanoriškai pasirenka normatyvinius

dokumentus, siekiant apsaugoti vartotojus nnuo nesaugių, sveikatai

kenksmingų produktų, kilo būtinybė kai kuriems produktams nustatyti

saugos ir nekenksmingumo sveikatai reikalavimus. Įteisinti kai kurie

norminiai dokumentai, reglamentuojantys produktų saugos ir

nekenksmingumo sveikatai reikalavimus. Vadovaujantis ES dokumentų

reikalavimais parengti Lietuvos norminiai, normatyviniai dokumentai,

reglamentuojantys atitikties įvertinimo sistemą. 1998 metais priimtas

Atitikties įvertinimo sistemos įstatymas, baigiamas rengti

Standartizacijos įstatymo projektas.

Realizuojant gaminius ir paslaugas užsienio rinkose, reikalinga

patvirtinti kad jie atitinka privalomuosius saugos, nekenksmingumo

sveikatai, reikalavimus. Be to, siekiant daugelio techniškai sudėtingų

prekių, kurioms nėra nustatyti privalomieji kokybės reikalavimai,

sėkmingos konkurencijos rinkoje, reikalinga pateikti atitikties

sertifikatą – sertifikacijos įstaigos išduotą dokumentą, patvirtinantį,

kad gaminys a

atitinka visus deklaruojamame normatyviniame dokumente

nurodytus rodiklius. Kol kas Lietuvoje veikia kelios vienarūšių gaminių

grupių sertifikavimo sistemos, tačiau Lietuvos gamintojai atitikties

sertifikatus priversti gauti užsienio šalių sertifikavimo įstaigose,

(išskyrus eksportuojamus į Bulgariją. Baltarusiją, Lenkija, Rusiją,

Slovakija ir Ukrainą), kadangi Respublikoje veikianti akreditacijos

sistema ir sertifikavimo įstaigos kol kas neturi tarptautinio

pripažinimo. Vakarų Europoje pripažinimas pasiekiamas pasirašius

atitinkamą daugiašalį susitarimą (EA – Europen Cooperation for

Accreditation (Europos akreditavimo bendradarbiavimas) arba dvišalius

susitarimus dėl akreditavimo bei sertifikavimo rezultatų pripažinimo.

Būtinos sąlygos siekiant šio tikslo – Lietuvos metrologijos sistemos

reorganizavimas, atliekant matavimo priemonių kalibravimą bei visų

atitikties įvertinimo sistemoje dalyvaujančių įstaigų visiška atitiktis

LST EN 45000 serijos standartams.

Pirmas žingsnis šia linkme jau buvo žengtas. Nacionalinis

akreditacijos biuras 1997 m. rugsėjo mėn. pateikė paraišką EA dėl

asocijuotos narystės, o taip pat dokumentus, patvirtinančius

funkcionavimą akreditavimo sistemos, veikiančios pagal ES nustatytus

principus. Pozityvus sprendimas dėl Lietuvos asocijuotos narystės EA

buvo priimtas 1998 06 23 Osle EA Generalinės asamblėjos metu.

Siekiant plėtoti Lietuvos pramonę bei eksportą, labai svarbu, kad

gamintojai turėtų sertifikuotas ISO 9000 standartų atitikčiai kokybės

valdymo sistemas. Kaip rodo patirtis tokios sistemos paruošimas ir

įgyvendinimas priklausomai nuo įmonės dydžio, gamybos proceso

sudėtingumo, esamos valdymo ir kokybės užtikrinimo sistemos ir kitų

veiksnių, trunka nuo vienų iki trijų metų.

Lietuvos Valstybinė kokybės inspekcija, Valstybinė veterinarijos

tarnyba bei kitos organizacijos vykdo rinkos priežiūrą, kontroliuoja,

kaip gamintojai, importuotojai ir prekybininkai laikosi šalyje nustatytų

gaminių ir paslaugų privalomųjų kokybės reikalavimų bei savanoriškai

deklaruojamų kokybės rodiklių. Siekiant apsaugoti vartotojus
nuo

nesaugių, kenksmingų sveikatai, neatitinkančių paskirties gaminių bei

užtikrinti sąžiningiems verslininkams ir gamintojams vienodas

konkurencijos sąlygas, būtina tobulinti teisės aktus, reglamentuojančius

rinkoje esančių gaminių saugos ir nekenksmingumo sveikatai reikalavimus

bei vidaus rinkos priežiūros sistemą.

Verslo plėtojimo taryba 1997m. rugpjūčio mėn. pritarė Ūkio

ministerijos prašymui, kad į prekybos plėtojimo priemonėms iš dalies

finansuoti išlaidų sąmatą būtų įtraukta šios priemonės: kokybės sistemų,

atitinkančių ISO 9000 standartų reikalavimus, ir eksportuojamų gaminių

sertifikavimo išlaidų kompensavimas; kasmetinių Nacionalinio kokybės

prizo konkursų organizavimas. ES direktyvų diegimui reikalingų

harmonizuotų standartų priėmimas Lietuvos standartais; bandymų

laboratorijų bei sertifikavimo įstaigų steigimas.

2.VISUOTINĖS KOKYBOS VADYBOS ISTORIJA

Produktų kokybė ūkinėje veikloje visada buvo svarbus dalykas.

Tačiau tiek pats kokybės supratimas, tiek jos kontrolės būdai ilgainiui

gerokai pasikeitė.Masinės gamybos epochoje vienu iš svarbiausių

veiksnių, leidžiančių pasiekti mažą produkcijos savikainą, buvo kuo

didesnė darbuotojų specializacija, padedanti didinti darbo našumą.

Mokslinio darbo organizavimo sistema pabrėždavo našumą kokybės sąskaita.

Todėl prireikė tikrinti gamybos rezultatus. Kontrolės funkciją iš

pradžių atlikdavo cechų vadovai, meistrai. Vėliau, apie XX amžiaus

trečiąjį dešimtmetį įmonėse imta steigti specialią kontrolieriaus

pareigybę ar skyrių. Antrojo pasaulinio karo metu trūko darbo jėgos,

todėl kokybė nebebuvo nuolat tikrinama, kontrolė nebuvo efektyvi.

Siekiant apsisaugoti nuo esminių defektų ir klaidų buvo pradėti naudoti

statistiniai kontrolės metodai. Nuo to laiko imta plačiai juos taikyti,

ir jų visuma pavadinta statistine kokybės kontrole.

Įsivyravus masinės prekybos epochai, tapo ypač svarbu pateikti

vartotojui patikimą produktą, nes vieną kartą įmonės produkcijos kokybe

nusivylęs klientas dažnai t

tapdavo prarastu visam laikui. Šiuo

laikotarpiu iš esmės pakito kokybės samprata- kokybę imta apibrėžti

lyginant su konkurentų produktų kokybe, o ne su vidiniais įmonės

standartais. Vis daugiau įmonių suprato, kad, norint gaminti aukštos

kokybės, bet nebrangius ir rinkoje turinčius paklausą produktus,

nepakanka rūpintis tik svarbiausiomis gamybos proceso sudedamosiomis

dalimis – produkto kūrimu, gamyba ir kontrole. Prireikė visas gamybos

proceso dalis jungiančios planingos kokybės priežiūros. Septintajame

dešimtmetyje jau susiformavo ir tapo žinoma visuotinės kokybės kontrolės

koncepcija, pagrįsta būtent tokiu daugiafunkciniu požiūriu. Vienas iš

garsiausių kokybės teoretikų B. P. Crosby teigė, jog prasta kokybė

organizacijai kainuoja apie 20 procentų jos pajamų ir kad šių išlaidų

galima išvengti taikant kokybę garantuojančias veiklas. Jis įrodė, kad

defektų ir klaidų vengimo kaštai visada yra mažesni už defektų ieškojimo

ir taisymo kaštus (Crosby, 1990)

Devintąjį dešimtmetį valstybėse, kur ėmė vyrauti poindustrinė,

„žinių visuomenė”, kokybė tapo aukščiausių įmonių vadovų susidomėjimo

objektu. Iki tol buvo manoma, kad kokybė priklauso tik nuo cechų

darbuotojų darbo. Dabar kokybės klausimai priskiriami tiesioginei įmonės

vadovų atsakomybei. Kartu stengiamasi, kad kiekvienas įmonės darbuotojas

ne tik siektų visas ūkines operacijas atlikti sklandžiai ir laiku, bet

ir būtų suinteresuotas galvoti apie tolesnį jų tobulinimą. Būtent tuo ir

pasireiškia svarbiausio šios epochos ūkinio ištekliaus – įmonės

darbuotojų žinių – kokybės vertinimas.

Taigi, plėtojantis kokybės koncepcijai , keitėsi ir dėmesio

objektai. Iš pradžių domėtasi tik galutinio įmonės veiklos rezultato, t.

y. produktų ar paslaugų, kokybe. Vėliau susidomėta pačio gamybos ar

paslaugų teikimo, paslaugų kokybe. O šiuo metu kokybė suprantama dar

plačiau -ji apima vidinių organizacijos procesų ir funkcijų kokybę bei

visų darbuotojų įtraukimą į jos gerinimą. Pagrindiniai kokybės vertinimo

raidos etapai vaizduojami 1 lentelėje.

1 lentelė Pagrindiniai kokybės vertinimo raidos etapai
|Etapai |Kieno kokybė |Kas vertinama |
| |akcentuojama | |
|Masinės gamybos epocha |Produkcijos |Brokuotų gaminių dalis |
|Masinės prekybos epocha|Visų įmonės procesų |Įmonės, kaip tiekėjos, |
| | |patikimumas |
|Žinių visuomenės epocha|Svarbiausio ištekliais-|Visų darbuotojų |
| |darbuotojų žinių |atsakomybė ir |
| | |iniciatyvumas |

Kiekviename kokybės vadybos raidos etape buvo integruojami visi

praėjusių etapų laimėjimai. Todėl, norint pasiekti pasaulinio lygio

kokybę, atsiranda vis daugiau privalomų sąlygų. Šių laimėjimų ir sąlygų

visuma dažniausiai vadinama visuotine kokybės vadyba (Slatkevičienė,

Vanagas, 2001).

Siekiant pademonstruoti įmonės, kaip tiekėjos patikimumą, vertinant

įmonės veiklą imta naudoti specialų vertinimo modelį -ISO standartus.

Tai tarptautiniai standartai, nurodantys minimalius įmonės valdymo

reikalavimus.

ISO (International Organization for Standardization) yra pasaulinė

nacionalinių standartizacijos įstaigų federacija, įkurta 1947 metais.

2002 metais ši organizacija jungė daugiau kaip 140 narių iš tiek pat

šalių. ISO tikslas yra propaguoti standartizacijos plėtrą ir panašią

veiklą pasaulyje, tuo labiau kad, didėjant tarptautiniams prekių ir

paslaugų mainams ir besiplėtojant bendradarbiavimui intelektinėje,

mokslinėje ir ekonominėje veikloje, tai būtų didelis palengvinimas. ISO

techninio darbo rezultatai yra leidžiami kaip tarptautiniai standartai.

Dabartinių ISO 9000 šeimos standartų pagrindas buvo Didžiojoje

Britanijoje sudaryti kokybės užtikrinimo standartai. Pirmasis ISO

standartas pasirodė 1951 metais. Dabar naudojami 2000 metų pabaigoje

įvesti patobulinti 9000 serijos standartai, pakeitę 1994 metų versiją.

Pagal ISO 9000 standartą reikalaujama atlikti informacinių srautų

inventorizacija, juos formalizuoti ir taip leisti užsakovams įsitikinti,

kad įmonė laikosi bent minimalų valdymo stabilumą garantuojančių

reikalavimų.

Atsižvelgiant į naują kokybės suvokimą, įtvirtintą visuotinės

kokybės vadybos teorijoje, standartai apėmė beveik visas svarbiausias

įmonės veiklos sritis, išskyrus finansų ir ekonomikos valdymą. ISO

standartuose pateikiami modeliai labai universalūs -jie nebuvo rengiami

kažkokiai specialiai sričiai ir skirti taikyti visose pramonės šakose ir

bet kurioje šalyje. Standartai ISO 9000 dabar yra svarbus instrumentas,

padedantis įmonėms pasirinkti tiekėjus, kurie laikosi tam tikrų

reikalavimų. Jų įvedimas padėjo įmonėms sumažinti transakcines

išlaidas.

Pagal ISO 9000:2000 versiją kokybės sistema suprantama kaip

glaudžiai tarpusavyje susijusių procesų visuma (išskirtas 21 procesas).

Palyginti su senesne versija, ISO 9000:2000 versija daug sistemiškesnė,

vartojami terminai apibrėžti daug aiškiau ir suprantamiau įmonės

vadovams. Tai leidžia šiuos standartus integruoti su kitomis sistemomis,

pvz., su aplinkos apsaugos valdymo sistema, nusakyta ISO 14001 ir darbo

saugos standartų sistema OHSAS (OccupationalHealth and Safety Zone)

18000.

Iš esmės pakeista ISO 9001:2000 struktūra. Vietoj 20 kokybės

elementų įvesti penki pagrindiniai blokai:

1. kokybės vadybos sistema;

2. vadovų atsakomybė;

3. išteklių valdymas;

4. produkto gyvavimo ciklo procesai;

5. matavimai, analizė ir tobulinimas.

Įmonėms leidžiama ISO 9000:2000 standarto reikalavimus pritaikyti

taip, kad jie atitiktų įmonės specifiką ir gaminamą produkciją. Tačiau

galima nesilaikyti tik tų reikalavimų, kurie iš liesų nepritaikomi

konkrečioje įmonėje.

Yra daug priežasčių, kodėl įmonėms verta diegti tarptautines

sertifikuotas kokybės valdymo sistemas pagal ISO 9000 standartus: pagal

tarptautinius reglamentus be sertifikato negalima verstis tam tikra

veikla (tai daugiausia karinė ir aerokosmine pramonė bei kai kurios

šakos, kur nuo gaminio kokybės priklauso žmonių gyvybė:); dalyvaujant

tiek valstybiniuose, tiek privačiuose konkursuose klientai teikia

pirmenybę įmonėms, turinčioms akivaizdžius įrodymus, kad jos rūpinasi

savo produkcijos kokybe.

Praėjusio šimtmečio devintajame dešimtmetyje Japonijos pavyzdžiu

kai kurios šalys – JAV, Švedija, Airija, Anglija, Argentina ir kt. –

ėmėsi vykdyti nacionalines kokybės diegimo kampanijas šalies mastu.

Šalyse buvo įkuriamos nacionalinės kokybės organizacijos, turinčios

skleisti šiuolaikinį mąstymą apie kokybę bei padėti gerinti kokybę

visose šalies visuomenės gyvenimo srityse. Jei iki to laiko dėmesys

kokybei labiau reiškėsi gamybinėse organizacijose, tai šių kompanijų

dėka susidomėjimas kokybės diegimu tapo visuotinis visose visuomenės

veiklos srityse – net švietimo sistemoje.

Visuotinės kokybės vadybos veiklai skatinti daugelis valstybių

įsteigė apdovanojimus įmonėms už aukštą ūkinės veiklos ir darbo

rezultatų kokybę. Norint atrinkti geriausias įmones neišvengiamai

reikėjo parengti vertinimo kriterijus ir rodiklius. Taip buvo sukurti

vadinamieji verslo tobulumo modeliai, kuriuose nusakoma, kokiomis

savybėmis turi pasižymėti „tobula” įmonė. Žymiausi verslo tobulumo

modeliai yra W. E. Demingo prizui (įsteigtas Japonijoje 1951 m.),

Malcolmo Baldrige’o nacionaliniam kokybės apdovanojimui (įsteigtas JAV

1987 m.) gauti vertinimo modeliai ir Europos verslo tobulumo modelis,

sukurtas 1991 metais, vėliau patobulintas, 1999 metais jis

transformuotas į Europos kokybės vadybos fondo tobulumo modelį. Būtent

šie modeliai esant dabartiniam ekonomikos ir vadybos mokslų išsivystymo

lygiui laikomi pagrindiniais orientyrais, į kuriuos turi orientuotis

įmonė, norinti ilgą laiką išlikti konkurencinga ir pelninga. Remiantis

šiais modeliais sukurti ir kuriami kiti nacionaliniams, iš jų ir

Lietuvos, apdovanojimams už kokybę gauti vertinimo modeliai.

Pastaruoju metu moderniausiu ir daugiausiai įmonės veiklos aspektų

reglamentuojančiu verslo tobulumo modeliu pripažįstamas Europos kokybės

vadybos fondo tobulumo modelis. Šis modelis apibūdina įmonės veiklos

kriterijus, kuriais vertinama, kokią pažangą padarė įmonė tobulindama

savo veiklą. (Palyginti su verslo tobulumo modeliu, ISO standartas apima

tik apie penktadalį verslo tobulumo modelio reikalavimų.)

Europos kokybės vadybos fondo tobulumo modelio 2003 metų

patobulinta versija susideda iš pagal devynis kriterijus išskirtų

skyrių. Penki skyriai sudaro bloką, skirtą apibūdinti įmonės galimybes.

Kiti keturi skyriai sudaro bloką, skirtą apibudinti rezultatus.

1 pav. Europos kokybės vadybos fondo tobulumo modelis

GALYIBĖS 500 balų REZULTATAI

500 balų

INOVACIJOS IR MOKYMAS

Modelio sandara vaizduojama paveiksle. Rodyklės parodo dinaminę

modelio prigimtį, t. y. inovacijos ir mokymasis padidina galimybes,

kurias tinkamai panaudojus pagerėja veiklos rezultatai. Trumpai

aptarsime kiekvieną kriterijų:

1. Vadovų veiklos kriterijumi įvertinama, kaip vadovai kuria

viziją ir misiją, kaip padeda tai įgyvendinti, kuria

vertybes, reikalingas ilgo laikotarpio sėkmei, ir kaip jas

diegia savo veiksmais ir elgsena. Vadovai turi asmeniškai

užtikrinti, kad būtų kuriama ir realizuojama įmonės valdymo

sistema vizijai ir misijai įgyvendinti.

2. Politikos ir strategijos kriterijus leidžia įvertinti, kaip

įmonė įdiegia savo viziją ir misiją strategijos, orientuotos

į suinteresuotas įmonės veikla asmenų grupes, pagalba.

3. Personalo vadybos kriterijumi įvertinama, kaip įmonė valdo,

plėtoja ir panaudoja darbuotojų žinias ir potencialą

individualiu, komandų ir visos įmonės lygiu, kaip planuoja

šią veiklą, siekdama užtikrinti politikos, strategijos ir

procesų efektyvų veikimą.

4. Remiantis bendradarbiavimo ir išteklių kriterijumi

įvertinama, kaip įmonė planuoja ir valdo savo partnerystės

ryšius ir turimus išteklius, užtikrinant politikos,

strategijos ir procesų efektyvų veikimą.

5. Procesų kriterijumi įvertinama, kaip įmonė kuria, valdo ir

tobulina procesus, užtikrinant politikos ir strategijos

efektyvų veikimą, siekiant visiškai patenkinti klientus ir

kitas asmenų grupes, suinteresuotas įmonės veikla.

6. Pagal klientų pasitenkinimo kriterijų įvertinama, ką įmonė

pasiekė tenkindama savo klientų poreikius ir lūkesčius.

Vertinant savo įmonę turi būti remiamasi klientų požiūriu.

7. Darbuotojų pasitenkinimo kriterijumi įvertinami įmonės

pasiekimai tenkinant savo darbuotojų poreikius ir lūkesčius

jų požiūriu.

8. Remiantis visuomenės požiūrio kriterijumi įvertinama, ką

įmonė pasiekė tenkindama visuomenės ekonominius,

socialinius, aplinkosaugos ir kitus poreikius bei lūkesčius.

9. Pagrindinių veiklos rezultatų kriterijumi įvertinama, ką

įmonė pasiekė planuotų pasiekimų atžvilgiu.

Kiekvieno skyriaus laimėjimai vertinami balais. Daugiausiai galima

surinkti 1000 balų, po 500 galimybių ir rezultatų blokuose. Vertinant

galimybes, analizuojamas požiūris į kriterijų vertybes. Surinktų balų

skaičius priklausys nuo požiūrio į kriterijuose išvardytas vertybes

paplitimo laipsnio. Vertinant rezultatus analizuojama rezultatų

pasireiškimo apimtis. Norint gauti šimtaprocentinį įvertinimą,

apibūdinant rezultatus turi būti įrodyta, kad aiškios teigiamos

tendencijos ir (arba) nuolatinė veikla visose srityse pasireiškė trejus

paskutinius metus.

Be labiausiai tarptautiniu mastu pripažintų verslo tobulumo modelių

ir ISO standartų, įmonės dažnai mėgina savo veiklai pritaikyti kitas,

mokslininkų ir konsultantų sukurtas veiklos vertinimo sistemas, jau

išmėgintas praktikoje ir sulaukusias gerų atsiliepimų.

3. INTEGRACIJA Į EUROPOS SAJUNGOS (OS) EKONOMINĘ ERDVĘ

Siekiant sparčiau integruotis į Europos Sąjungos ekonominę erdvę,

būtina buvo dirbti šiomis kryptimis:

1. Tobulinti valstybinį produktų saugos ir nekenksmingumo

sveikatai reglamentavimą, rengiant Europos Sąjungos direktyvų

įdiegimo reglamentus.

2. Tobulinti vidaus rinkos priežiūros sistemą, siekiant

priežiūrą vykdančių kontrolės įstaigų veiklos tarptautinio

pripažinimo.

3. Vykdyti subalansuotą valstybinį kokybės rėmimą:

➢ plėtoti standartizavimo veiklą, priimant Lietuvos

standartais reikalingus Europos ir tarptautinius

standartus;

➢ plėtoti metrologijos veiklą, kuriant ir palaikant

nacionalinę etalonų bazę, įgyvendint matavimo priemonių

kalibravimą;

➢ plėtoti atitikties įvertinimo (bandymai,

sertifikavimas, akreditavimas, kontrolė) sistemą,

siekiant jos tarptautinio pripažinimo;

➢ plėtoti visų lygių kokybės specialistų mokymą,

vartotojų švietimą, propaguoti visuotinę kokybės vadybą

ir naujausius kokybės siekimo bei užtikrinimo metodus;

➢ sukurti ir įgyvendinti kokybės siekimo skatinimo

sistemą vadovaujantis ES kokybės skatinimo programos

nuostatomis.

Tam kad pasiekti gero ir greito integracijos į ES buvo sukurta ir

įgyvendinta Lietuvos Nacionalinė kokybės programa:

Nacionalinė kokybės programa įgyvendinama remiantis vieninga ir

koordinuota veiklos strategija, įtraukiant į šį darbą valstybės valdymo

įstaigas, mokymo ir visuomenines organizacijas, metrologijos centrus,

bandymų laboratorijas, sertifikavimo ir kontrolės įstaigas, kokybės

sistemų įgyvendinimo konsultacines įmones, visuomenę ir privačius

asmenis, atsižvelgiant į subordinacijos principą.

Nacionalinė kokybės programa – tai visuma darbų, iniciatyvų ir

projektų, kurie bus vykdomi pagal vieningą strategiją.

1. Nacionalinė Kokybės programa.Lietuvos nacionalinė kokybės

politika ir programa suformuota remiantis esamos padėties analize,

Europos Sąjungos kokybės politika, naujausiomis kokybės vadybos

koncepcijomis.

1.1. Kokybės vizija. Kokybė palaipsniui taps kiekvieno Lietuvos

piliečio svarbiausiu mąstymo ir veiklos bruožu. Visose veiklos sferose

kokybės lygis pakils iki Vakarų Europos valstybių lygio. Lietuva

integruosis į Europos Sąjungą. Nacionalinė kokybės politika apima

kokybės siekimo tikslus ir jų siekimo būdus bei kokybės politikos

įgyvendinimo principus.

1.2. Kokybės politikos tikslai. Nacionaline kokybės politika

siekiama šių pagrindinių tikslų :

• -vystyti infrastruktūrą (kokybės vadybos mokymas, kokybės

reglamentavimas, standartizacija, metrologija, atitikties

įvertinimas, rinkos kokybės priežiūra), kuri padėtų ūkio

subjektams tapti konkurencingesniais pasaulinėje ir vidaus

rinkose;

• -sudaryti teisines ir ekonomines sąlygas ūkio subjektams

nuolat siekti aukštos kokybės;

• -suformuoti naują požiūrį į kokybę.

Šių tikslų pirmiausia bus siekiama tokiais būdais:

➢ -įgyvendinant naujausius kokybės vadybos metodus, skatinant

ūkio subjektus įgyvendinti kokybės valdymo sistemas pagal ISO

9000 serijos standartus;

➢ -nustatant privalomuosius su ES direktyvomis suderintus

reikalavimus produktams, kurie gali būti pavojingi žmonėms,

kenksmingi sveikatai ir žalingi aplinkai;

➢ -tobulinant rinkos kokybės priežiūros, standartizacijos,

metrologijos ir atitikties įvertinimo sistemų veiklą bei

harmonizuojant jas su Europos Sąjungos atitinkamomis

sistemomis;

➢ -sukuriant ir įgyvendinant visuose Lietuvos ūkio

sektoriuose aukštos kokybės produktus gaminančių ūkio

subjektų ekonominio ir socialinio skatinimo sistemą;

➢ skatinant mokslinius taikomuosius darbus, adaptuojant

išsivysčiusių šalių naujausius kokybės valdymo metodus;

➢ -informuojant ir mokant visuomenę kokybės siekimo būdų;

4. NACIONALINIS KOKYBĖS PRIZO KONKURSAS LIETUVOJE.

Nacionalinio kokybės prizo konkurso dalyvių veiklos vertinimo

kriterijai suformuluoti remiantis Europos verslo tobulumo modeliu, kurį

sukūrė Europos Kokybės vadybos fondas (EKVF), propaguodamas visuotinės

kokybės vadybos įgyvendinimo visose įmonių bei organizacijų veiklos

srityse plėtrą. Modelį sudaro 9 elementai, apibrėžti kriterijais.

Modelis skirtas įvertinti įmonių bei organizacijų verslo tobulumo lygį,

pasiektą vadovaujantis visuotine kokybės vadyba. Šio modelio pagrindinė

mintis formuluojama taip:

“Klientų ir darbuotojų poreikių bei lūkesčių patenkinimo lygis bei

poveikis visuomenei yra įmonės vadovybės vykdomos politikos bei

strategijos, personalo, išteklių bei procesų vadybos rezultatas. Viso to

tobulumas sąlygoja puikius pasiekimus versle.”

Nacionalinio kokybės prizo konkurso dalyvių veikla vertinama balais

pagal šiuos kriterijus:
|Kriterijai |Balai |
|1.Vadovų veikla |100 |
|2.Politika ir strategija |80 |
|3.Personalo vadyba |90 |
|4.Išteklių valdymas |90 |
|5.Procesų valdymas |140 |
|6.Klientų poreikių patenkinimas |200 |
|7.Darbuotojų poreikių patenkinimas |90 |
|8.Poveikis visuomenei |60 |
|9.Verslo rezultatai |150 |
|Viso: |1000 |

Visuotinės kokybės vadybos pagrindinės nuostatos.

Pagrindines visuotinės kokybės vadybos nuostatos, susijusios su

Europos verslo tobulumo modeliu ir Nacionaliniu kokybės prizu, yra šios:

• orientacija į vartotoją,

• bendradarbiavimas su tiekėjais,

• darbuotojų visapusiškas įtraukimas į įmonės veiklą ir

nuolatinis jų kvalifikacijos tobulinimas,

• pripažinimas, jog įmonės veikla yra procesai ir jie valdomi,

remiantis faktine informacija,

• nuolatinis veiklos tobulinimas ir inovacijos,

• vadovas yra organizacijos lyderis , jos politikos bei

strategijos įgyvendintojas,

• atsakomybė prieš visuomenę,

• visų interesų derinimas bei tenkinimas.

Įmonės veikla bei pasiekimai, įgyvendinant visuotinę kokybės

vadybą, įvertinami palyginimo metodu. Palyginama, kaip įmonės veikla

atitinka vertinimo kriterijus. Vertinimo kriterijai aprašyti bei

užpildymo formos pateiktos “Vidinio vertinimo ataskaita (forma)”.

1. Kiekybinį savo veiklos įvertinimą įmonė, jei mano esant

tikslinga, atlieka savo reikmėms ir įsivertinimo rezultatus

naudoja savo veiklos procesų tobulinimui.

2. Konkurso organizatoriams perduodamuose Vidinio vertinimo

ataskaitos egzemplioriuose pateikiama vien informacija apie

įmonės veiklą, nenurodant kiekybinio įvertinimo (procentų

ir balų).

Trys Lietuvos įmonės laimėjo 2003 m. Nacionalinį kokybės prizą

Trikotažo gaminių akcinė bendrovė “Utenos trikotažas”, uždaroji

akcinė bendrovė “Stora Enso Packaging”, gaminanti gofruoto kartono tarą,

bei vėdinimo įrenginius kurianti ir gaminanti uždaroji akcinė bendrovė

“Amalva” tapo 2003 m. Nacionalinio kokybės prizo konkurso nugalėtojais.

Akcinė bendrovė “Utenos trikotažas” šį apdovanojimą pelnė jau

antrąjį kartą – 1998 m. ji laimėjo organizuoto pirmojo konkurso prizą

didelių įmonių kategorijoje. Konkurso rezultatus apsvarstė ir

nugalėtojus 2003 m. spalio 16 d. posėdyje patvirtino Kokybės taryba.

Nacionalinio kokybės prizo konkursą Ūkio ministerija ir Kokybės taryba

organizavo jau šeštą kartą. Konkurso tikslas – skatinti įmones

įgyvendinti veiksmingus kokybės vadybos metodus, didinti lietuviškų

gaminių konkurencingumą Europos ir pasaulio šalių rinkose, siekti

Europos verslo tobulumo modelio. Konkurse didelių (daugiau kaip 250

darbuotojų), vidutinių (mažiau kaip 250 darbuotojų) ir mažų (mažiau kaip

50 darbuotojų) įmonių grupėse varžėsi 10 įmonių.

IŠVADOS

Darbo tikslas pasiektas. Nekyla juokių abejonių, kad Lietuvoje

sudarytas ir funkcionuoja verslo tobulumo modelis. Jo pagalbą Lietuvos

įmonės gauna pranašumus konkurencinėje kovoje su užsienio gamintojais.

Suteiktos visos galimybės ir sukurta atitinkama teisinė bazė, kuri

suderinta su ES reikalavimais. Formalus integracinis procesas pasibaigė.

Tapus Lietuvai ES nare reikia laukti rezultatu ir, po tam tikro laiko,

galėsime teikti išvadas apie priemonių ir veiksmų efektyvumą.

Nekylą juokių abejonių, kad kokybės valdymo vadyba ir jos verslo

tobulumo modelis suteikia pranašumus įmonėms. Tai tampa įmones stiprioji

pusė, siekiant geresnių ekonominių rezultatų.

Patirtis, kuria buvo sukaupta Lietuvoj – Nacionalinė kokybės

sistema – jos sukūrimas, tobulinimas ir panaudojimas davė teigiamus

rezultatus. Lietuvos įmonių dabartinis lygis yra aukštas. Naudojant

užsienių šalių patirtį verslo tobulumo modelėse ir taip pat Nacionalinė

kokybės sistema, davė sinergetini efektą : šio laiku Lietuvoj geriausi

ekonomikos augimo tempai Europoje – 8%.

Siekiant toliau vistyti rezultatus sukurtas Nacionalinis kokybes

konkursas. Lietuvoje dar pastebimas mažas dalyvių skaičius

Nacionaliniam kokybės prizo konkurse. Tai galima paaiškinti tuo, kad

aukščiausio lygo vadovams neužtenka išprusimo ir strateginio mąstymo,

diegiant moderniausius, ne tik technologijas, bet ir verslo tobulumo

modelius savo įmonėse.

Pastebima tendencija, kad kiekvienais metais dalyvių skaičius auga,

ir augs toliau. Numatoma, kad po įstojimo į ES dalyvių skaičius smarkiai

padidės, kadangi Nacionalinio kokybės prizo konkurso nugalėtojai turės

daug privalumų (išskirtinių bruožų), kurie padės jam sėkmingai plėsti

savo veiklą užsienio rinkose, kadangi ES šalyse būti nugalėtoju

Nacionalinio kokybės prizo konkurse yra didelė pagarba. Už šį

apdovanojamą vyksta konkurencinė kova, o ko toliau , tuo jį bus

aštresne.

LITERATŪRA IR ŠALTINIA

1. Vinickienė. D. Įmones veiklos vertinimo sistema.-VU

leidykla:2004.-ISBN 9986-19-601-9, ( 44-51)

2. Vidinio vertinimo ataskaita (Forma).54

3. Burkauskas A. Visuotinės kokybės vadyba . Kaunas: 2003,- ISN

9955-09-494-x

Interneto medžiaga

1. Nacionalinė kokybės programa

http://www.ekm.lt/index.php/lt/pramoneirverslas/Kokybesinfrastruktura/n

ew-page1/

2. Trys Lietuvos įmonės laimėjo 2003m. Nacionalinį kokybės prizą.

http://www.ekm.lt/index.php/lt/news/?nid=526

3. Lietuvos Respublikos ūkio ministerija
http://www.ekm.lt/index.php/lt/286?searchStr=Lietuvos+ir+Europos+S%E0jungos+
kokyb%EB

———————–

Bendradarbiavimas ir ištekliai 90 balų

Politika ir strategija

80 balų

Personalo vadyba

90 balų

VADOVU VEIKLA 100 balų

100 balų

PROCESAI 140 balų

Darbuotojų pasitenkinimas 90 balų

Klientų pasitenkinimas 200 balų

Visuomenės požiūris

60 balų

VERSLO REZULTATAI 150 balų

Leave a Comment