Kubizmas - Nemokami Referatai

KUBIZMAS

KUBIZMAS (PRANC. CUBISME, IŠ LOT. CUBUS – KUBAS) – VIENA SAVIČIAUSIŲ

KUBIZMAS (PRANC. CUBISME, IŠ LOT. CUBUS – KUBAS) – VIENA SAVIČIAUSIŲMODERNIZMO KRYPČIŲ, KURI, SUSIFORMAVUSI XX AMŽIAUS PIRMAME DEŠIMTMETYJE,MODERNIZMO KRYPČIŲ, KURI, SUSIFORMAVUSI XX AMŽIAUS PIRMAME DEŠIMTMETYJE,GYVAVO IKI PIRMOJO PASAULINIO KARO, NORS JOS ĮTAKA ARCHITEKTŪROJE IRGYVAVO IKI PIRMOJO PASAULINIO KARO, NORS JOS ĮTAKA ARCHITEKTŪROJE IRTAIKOMOJOJE DAILĖJE BUVO GANA RYŠKI IKI SEPTINTO DEŠIMTMEČIO.TAIKOMOJOJE DAILĖJE BUVO GANA RYŠKI IKI SEPTINTO DEŠIMTMEČIO. Kubizmo kelias – tai kelias nuo geometrinių plokštumų iki realių Kubizmo kelias – tai kelias nuo geometrinių plokštumų iki realiųdaiktų montažo, nuo painaus, bet vis dėlto meninio vaizdo iki grynaidaiktų montažo, nuo painaus, bet vis dėlto meninio vaizdo iki grynaiformalių siekių.formalių siekių. Ši meno kryptis, atsiradusi Prancūzijoje 1907m. ir išsilaikiusi čia ir Ši meno kryptis, atsiradusi Prancūzijoje 1907m. ir išsilaikiusi čia irdaug kur kitur iki 1925m., pasireiškė kaip guvi, visli, ir įtakinga kryptisdaug kur kitur iki 1925m., pasireiškė kaip guvi, visli, ir įtakinga kryptisvisoje naujoje meno raidoje. Ji iš karto pateikė publikos teismui gausybęvisoje naujoje meno raidoje. Ji iš karto pateikė publikos teismui gausybęneregėtų negirdėtų tapybos kūrinių. Daugelis netgi tiki, kad kubizmasneregėtų negirdėtų tapybos kūrinių. Daugelis netgi tiki, kad kubizmassukėlė revoliuciją XX a. dailėje.sukėlė revoliuciją XX a. dailėje. Kubizmas siekė ne panaikinti, o tik reformuoti vaizduojamąjį pradą Kubizmas siekė ne panaikinti, o tik reformuoti vaizduojamąjį pradądailėje. Ši srovė atrado naujus senų tapybos mįslių sprendimus – kaipdailėje. Ši srovė atrado naujus senų tapybos mįslių sprendimus – kaipplokštumoje pavaizduoti erdvę ir nesugriauti darnios kompozicijos. Šiaiplokštumoje pavaizduoti erdvę ir nesugriauti darnios kompozicijos. Šiaikrypčiai būdinga perspektyvos atsisakymas, deformacija, ribotas motyvųkrypčiai būdinga perspektyvos atsisakymas, deformacija, ribotas motyvųratas, atotrūkis nuo gyvenimo, tikrovės formos vaizduojamos geometriniųratas, atotrūkis nuo gyvenimo, tikrovės formos vaizduojamos geometriniųkūnų ir plokštumų kombinacijomis, o taip pat geometrizuotos formoskūnų ir plokštumų kombinacijomis, o taip pat geometrizuotos formossusmulkinamos ir išnarstomos į smulkiausius elementus, parodant daiktą išsusmulkinamos ir išnarstomos į smulkiausius elementus, parodant daiktą iškarto keliais rakursais. Kubizmo principai reikalavo atsisakyti centrinėskarto keliais rakursais. Kubizmo principai reikalavo atsisakyti centrinėsperspektyvos, erdvės iliuzijos, dvimatiškumą derinti su keletu žiūrėjimoperspektyvos, erdvės iliuzijos, dvimatiškumą derinti su keletu žiūrėjimotaškų. Tai kryptis, kuria visų pirma domino forma.taškų. Tai kryptis, kuria visų pirma domino forma. KUBISTAI SAVO DAILĖJE NUOSEKLIAI JUNGĖ SKIRTINGU KAMPU REGIMŲ OBJEKTŲ KUBISTAI SAVO DAILĖJE NUOSEKLIAI JUNGĖ SKIRTINGU KAMPU REGIMŲ OBJEKTŲVAIZDUS, GRETINDAMI IR SLUOKSNIUODAMI PRIEKINES BEI ŠONINES JŲ PLOKŠTUMAS.VAIZDUS, GRETINDAMI IR SLUOKSNIUODAMI PRIEKINES BEI ŠONINES JŲ PLOKŠTUMAS.DAILININKUS DOMINO NE REALŪS ASPEKTAI, O TAPOMŲ DAIKTŲ ESMĖ. PATI MENINĖSDAILININKUS DOMINO NE REALŪS ASPEKTAI, O TAPOMŲ DAIKTŲ ESMĖ. PATI MENINĖSKŪRYBOS PRIGIMTIS SKATINO JUOS SIEKTI DIDESNIŲ TIKSLŲ, KURIŲ ĮGYVENDINIMUIKŪRYBOS PRIGIMTIS SKATINO JUOS SIEKTI DIDESNIŲ TIKSLŲ, KURIŲ ĮGYVENDINIMUIPRIREIKTŲ VISŲ KŪRYBINIŲ GALIŲ IR UŽSISPYRIMO.PRIREIKTŲ VISŲ KŪRYBINIŲ GALIŲ IR UŽSISPYRIMO. TAPYTOJO, KURIANČIO ABSTRAKCIJAS, PADĖTIS TIKRAI NEPAVYDĖTINA. JIS TAPYTOJO, KURIANČIO ABSTRAKCIJAS, PADĖTIS TIKRAI NEPAVYDĖTINA. JISGALI KAITALIOTI FORMAS DROBĖJE, IŠBANDYTI NESUSKAIČIUOJAMĄ DAUGYBĘGALI KAITALIOTI FORMAS DROBĖJE, IŠBANDYTI NESUSKAIČIUOJAMĄ DAUGYBĘGALIMYBIŲ IR NEŽINOTI, KADA JAM YRA LAIKAS SUSTOTI.GALIMYBIŲ IR NEŽINOTI, KADA JAM YRA LAIKAS SUSTOTI.

( ( ( ( ( ( KUBIZMĄ GALIMA SKAIDYTI Į KELIAS FAZES: Į ANKSTYVĄJĮ LAIKOTARPĮ (DAR KUBIZMĄ GALIMA SKAIDYTI Į KELIAS FAZES: Į ANKSTYVĄJĮ LAIKOTARPĮ (DARVADINAMĄ PREKUBISTINIU, ARBA SEZANINIU; “AVINJONO MERGINOS”, PICASSO,VADINAMĄ PREKUBISTINIU, ARBA SEZANINIU; “AVINJONO MERGINOS”, PICASSO,1907), ANALITINĮ KUBIZMĄ IR SINTETINĮ KUBIZMĄ.1907), ANALITINĮ KUBIZMĄ IR SINTETINĮ KUBIZMĄ. Analitiniame kubizme (1910-1912; atstovauja Picasso ir Braque) Analitiniame kubizme (1910-1912; atstovauja Picasso ir Braque)objektai tarsi išnarstomi į fragmentines plokštumėles, o po to vėlobjektai tarsi išnarstomi į fragmentines plokštumėles, o po to vėlsudėliojami. Kartu panaikinamos ribos tarp figūros ir fono. Atsisakantsudėliojami. Kartu panaikinamos ribos tarp figūros ir fono. Atsisakantkontūrų kuriama paveikslo struktūros vienovė. Į pirmą vietą iškilus vidineikontūrų kuriama paveikslo struktūros vienovė. Į pirmą vietą iškilus vidineidaiktų struktūrai, vis mažesnė reikšmė teikiama įprastiniam koloritui irdaiktų struktūrai, vis mažesnė reikšmė teikiama įprastiniam koloritui irformai. Iš paveikslo pamažu dingsta oras, šviesa gyvybės jausmas, jisformai. Iš paveikslo pamažu dingsta oras, šviesa gyvybės jausmas, jispanašėja į tamsoką, drumzliną, netaisyklingą brėžinį, primena atsitiktinaipanašėja į tamsoką, drumzliną, netaisyklingą brėžinį, primena atsitiktinaipabertas spalvoto kartono skiautes.pabertas spalvoto kartono skiautes. Šiam kubizmo periodui nėra būdingi vieno tipo darbai: jam priklauso Šiam kubizmo periodui nėra būdingi vieno tipo darbai: jam priklausopaveikslai, kuriuose dominuoja natūros vaizdavimas (P.Picasso “Ambruazopaveikslai, kuriuose dominuoja natūros vaizdavimas (P.Picasso “AmbruazoVolaro portretas”), ir yra paveikslų kuriuose vyrauja formalistinėsVolaro portretas”), ir yra paveikslų kuriuose vyrauja formalistinėstendencijos (Ž.Brako “Žmogus su gitara”, 1911m., Niujorkas, Moderniojo menotendencijos (Ž.Brako “Žmogus su gitara”, 1911m., Niujorkas, Moderniojo menomuziejus). Šio laikotarpio menininkai mėgo blankias spalvas: pilką, rudą,muziejus). Šio laikotarpio menininkai mėgo blankias spalvas: pilką, rudą,žalią ir gelsvą (ochros).žalią ir gelsvą (ochros). Sintetinis kubizmas (nuo 1912m.; žym. atstovai Picasso, Leger ir Sintetinis kubizmas (nuo 1912m.; žym. atstovai Picasso, Leger irGrisas) atsiribojo nuo pirmesnio laikotarpio. Tapytojai ėjo priešingu keliuGrisas) atsiribojo nuo pirmesnio laikotarpio. Tapytojai ėjo priešingu keliu– išeities tašku laikė abstrakčias formas ir iš jų konstravo objektą– išeities tašku laikė abstrakčias formas ir iš jų konstravo objektądrobėje. Analitinio kubizmo susiskaidymą pakeitė aiškiai suprogramuotadrobėje. Analitinio kubizmo susiskaidymą pakeitė aiškiai suprogramuotaformos sandara.formos sandara. Lygiagrečiai su sintetiniu kubizmu atsirado kubizmo atmaina, Lygiagrečiai su sintetiniu kubizmu atsirado kubizmo atmaina,atstovaujama tokiu dailininkų kaip Ž.Metsenže, A.Glezas, M.Diušanas,atstovaujama tokiu dailininkų kaip Ž.Metsenže, A.Glezas, M.Diušanas,F.Pikabja ir kt. Menotyrinėje literatūroje šią grupę priimta vadinti “DeF.Pikabja ir kt. Menotyrinėje literatūroje šią grupę priimta vadinti “DePiuto” vardu (žym. darbai: A.Glezo “Besimaudančios”(1912m, Paryžius, PtiPiuto” vardu (žym. darbai: A.Glezo “Besimaudančios”(1912m, Paryžius, PtiPale), Ž.Metsenže “Pusryčiai” (1911m, Paryžius, privati kolekcija),Pale), Ž.Metsenže “Pusryčiai” (1911m, Paryžius, privati kolekcija),R.Delone “Eifelio bokštas” (1910m, Bazelis, Meno muziejus) ir kt.) ŠieR.Delone “Eifelio bokštas” (1910m, Bazelis, Meno muziejus) ir kt.) Šiekūriniai iš pažiūros sudaro įvairių kubizmo atmainų mišinio įspūdį, tačiaukūriniai iš pažiūros sudaro įvairių kubizmo atmainų mišinio įspūdį, tačiaujų autoriai jau nesitenkina tik kubais ar stačiakampėmis plokštumomis. Jiejų autoriai jau nesitenkina tik kubais ar stačiakampėmis plokštumomis. Jienuosekliai atsisako daiktų vaizdavimo ir siekia vaizduoti vidinę gamtosnuosekliai atsisako daiktų vaizdavimo ir siekia vaizduoti vidinę gamtos

struktūrą, jos dvasinę hierarchiją. Įprasminti šiai “hierarchijai” kubaistruktūrą, jos dvasinę hierarchiją. Įprasminti šiai “hierarchijai” kubaijau nebetiko todėl, kad būtų galima išsivaduoti iš realybę primenančiųjau nebetiko todėl, kad būtų galima išsivaduoti iš realybę primenančiųformų, teko griebtis spalvotos geometrijos – tiesių linijų, stačių kampų,formų, teko griebtis spalvotos geometrijos – tiesių linijų, stačių kampų,apskritimų ir trijų pagrindinių spalvų – raudonos, geltonos ir mėlynos. “Deapskritimų ir trijų pagrindinių spalvų – raudonos, geltonos ir mėlynos. “DePiuto” laikotarpyje kubistai nesistengė išreikšti esamo pasaulio, kaip ligiPiuto” laikotarpyje kubistai nesistengė išreikšti esamo pasaulio, kaip ligitol darė kiti kubistai, bet ieškojo jų pačių išgalvoto, sukonstruototol darė kiti kubistai, bet ieškojo jų pačių išgalvoto, sukonstruotopasaulio ir daiktų esmės. Jų paveikslai paprastai yra vadinami tikpasaulio ir daiktų esmės. Jų paveikslai paprastai yra vadinami tikkompozicijomis.kompozicijomis. ( ( ( ( ( ( Iš pradžių kubistai tapė portretus ir natiurmortus su muzikiniais Iš pradžių kubistai tapė portretus ir natiurmortus su muzikiniaisinstrumentais, pastatus ir medžius prigesusiais rusvais, pilkšvais tonais.instrumentais, pastatus ir medžius prigesusiais rusvais, pilkšvais tonais.Vėliau menininkai pradėjo klijuoti ant drobės afišų gabalus, banknotus,Vėliau menininkai pradėjo klijuoti ant drobės afišų gabalus, banknotus,laikraščių ir medžiagų skiautes, jungdami dažų dėmėmis ir išgaudamilaikraščių ir medžiagų skiautes, jungdami dažų dėmėmis ir išgaudamiįvairias faktūras. Kartu su nutapytais daiktais jie sudarė savotiškus gyvusįvairias faktūras. Kartu su nutapytais daiktais jie sudarė savotiškus gyvusportretus, fiziškai apčiuopiamą metaforą. Ši technika vadinama koliažuportretus, fiziškai apčiuopiamą metaforą. Ši technika vadinama koliažu(pranc. collage – uždėti), kuri atsirado analitinio ir sintetinio kubizmo(pranc. collage – uždėti), kuri atsirado analitinio ir sintetinio kubizmosankirtoje.sankirtoje. Koliažas – tai daiktai, “užmušti” savo geradarių. Koliažas – tai daiktai, “užmušti” savo geradarių. Kai kurie meno teoretikai mano, kad koliažui atsirasti padėjo Kai kurie meno teoretikai mano, kad koliažui atsirasti padėjodailininkų pastangos, stiprėjant abstrakcionizmo bangai, nenutraukti ryšiųdailininkų pastangos, stiprėjant abstrakcionizmo bangai, nenutraukti ryšiųsu realiu pasauliu; tuo jie esą praturtino tapybą nauja faktūra.su realiu pasauliu; tuo jie esą praturtino tapybą nauja faktūra. Galima teigti, kad koliažas atsirado kaip P.Picasso paprasčiausio Galima teigti, kad koliažas atsirado kaip P.Picasso paprasčiausiovaliūkavimo rezultatas arba kaip Ž.Brako noras sušvelninti kubizmovaliūkavimo rezultatas arba kaip Ž.Brako noras sušvelninti kubizmokampuotumą ir atšiaurumą, arba kaip abiejų siekimas išplėsti tapyboskampuotumą ir atšiaurumą, arba kaip abiejų siekimas išplėsti tapybospaveikslo ribas. Koliažas atėmė iš paveikslo daiktų dublerio vaidmenį. Jispaveikslo ribas. Koliažas atėmė iš paveikslo daiktų dublerio vaidmenį. Jispavertė paveikslą savarankišku nauju daiktu, įtraukė jį į estetinėspavertė paveikslą savarankišku nauju daiktu, įtraukė jį į estetinėsaplinkos vyksmą.aplinkos vyksmą. Dar kiti tvirtina, kad paveiksle esantieji natūralūs daiktai sužmogina Dar kiti tvirtina, kad paveiksle esantieji natūralūs daiktai sužmoginameno kūrybą, tačiau išėjo paradoksas: ant paveikslo buvo klijuojami paštomeno kūrybą, tačiau išėjo paradoksas: ant paveikslo buvo klijuojami paštoženklai, laikraščių antraštės kaip žmogiškumo elementai, bet visiškaiženklai, laikraščių antraštės kaip žmogiškumo elementai, bet visiškaipamirštamas, išbraukiamas pats žmogus, – koliažuose nebebuvo vaizduojamospamirštamas, išbraukiamas pats žmogus, – koliažuose nebebuvo vaizduojamos

žmogaus rankos, veidas, figūra.žmogaus rankos, veidas, figūra. Koliažas nėra tik kubistų noras išsilaikyti realybės paviršiuje ir Koliažas nėra tik kubistų noras išsilaikyti realybės paviršiuje irnepaskęsti abstrakcijose, bet tai yra ir jų atsitraukimas atgal,nepaskęsti abstrakcijose, bet tai yra ir jų atsitraukimas atgal,prisipažinimas, kad labai sunku grafiškai atskleisti ir parodyti daiktųprisipažinimas, kad labai sunku grafiškai atskleisti ir parodyti daiktųvidų.. Atsiradus koliažui prasidėjo daiktų agresija, kuri baigėsi naujavidų.. Atsiradus koliažui prasidėjo daiktų agresija, kuri baigėsi naujasrove – popmenu, tai yra daiktų įsiviešpatavimu tapyboje, ir tų pačiųsrove – popmenu, tai yra daiktų įsiviešpatavimu tapyboje, ir tų pačiųdaiktų išjuokimu.daiktų išjuokimu. ( ( ( ( ( ( Kubizmas – tai dailės noras didelio darbo ir kančios pastangomis Kubizmas – tai dailės noras didelio darbo ir kančios pastangomissukurti savą tvarką, kiek galima labiau išsivaduojant iš esamos. Ši menosukurti savą tvarką, kiek galima labiau išsivaduojant iš esamos. Ši menosrovė – tai estetiniai bandymai suvaržyti save analitiniais, formaliaissrovė – tai estetiniai bandymai suvaržyti save analitiniais, formaliaistikslais.tikslais. Daugelio to meto dailininkų dirbtuvėse klostėsi dvi pozicijos: Daugelio to meto dailininkų dirbtuvėse klostėsi dvi pozicijos:neturėti jokių taisyklių ir nesikartoti. Plokščia drobė kai kuriemsneturėti jokių taisyklių ir nesikartoti. Plokščia drobė kai kuriemsmenininkams pasidarė kliūtimi, su kuria verta pakovoti. Jie manė, jogmenininkams pasidarė kliūtimi, su kuria verta pakovoti. Jie manė, jogreikia pasiekti, kad plokštuma atsivertų prieš žiūrovo akis, netrukdytųreikia pasiekti, kad plokštuma atsivertų prieš žiūrovo akis, netrukdytųparodyti daiktų vidų. O jos negalima nugalėti, negalima atskleisti daiktųparodyti daiktų vidų. O jos negalima nugalėti, negalima atskleisti daiktųsandaros be geometrijos, matematikos pagalbos. Pasirodė kubu, kvadratu,sandaros be geometrijos, matematikos pagalbos. Pasirodė kubu, kvadratu,kaip pagrindine plastinės minties atskleidimo priemone, pagrįstikaip pagrindine plastinės minties atskleidimo priemone, pagrįstipaveikslai.paveikslai. Kovojant su plokštuma, kubistiškai analizuojant daiktų vidų, šiuo Kovojant su plokštuma, kubistiškai analizuojant daiktų vidų, šiuokonkrečiu atveju nedaug pagelbėjo ir Afrikos, Azijos tautų liaudies menas,konkrečiu atveju nedaug pagelbėjo ir Afrikos, Azijos tautų liaudies menas,kuriuo taip žavėjosi kubistai. Būdamas artimai susijęs su savo laikokuriuo taip žavėjosi kubistai. Būdamas artimai susijęs su savo laikožmonėmis ir įvykiais, atviras ir paprastas, šis liaudies menas tarsižmonėmis ir įvykiais, atviras ir paprastas, šis liaudies menas tarsiprivalėjo tarpininkauti tarp dabartinės kubistinės dailės ir amžininkų.privalėjo tarpininkauti tarp dabartinės kubistinės dailės ir amžininkų.P.Picasso, M.Diušano žmonės įgavo negrų skulptūrų veido bruožų. BetarpiškosP.Picasso, M.Diušano žmonės įgavo negrų skulptūrų veido bruožų. Betarpiškosnuoširdžios ir dažnai naivios negrų skulptūros nepritapo prie įmantrių,nuoširdžios ir dažnai naivios negrų skulptūros nepritapo prie įmantrių,agresyvių kubistų plokštumų. Pastangos civilizuotą, ironija užsikrėtusiąagresyvių kubistų plokštumų. Pastangos civilizuotą, ironija užsikrėtusiąvisuomenę pasukti naivumo ir primityvizmo keliu buvo nenašios. Taivisuomenę pasukti naivumo ir primityvizmo keliu buvo nenašios. Taimatydami, dailininkai dar labiau primityvino dailę, o nuo to, ji darėsi tikmatydami, dailininkai dar labiau primityvino dailę, o nuo to, ji darėsi tikdar labiau sudėtingesnė, painesnė, nesuprantamesnė.dar labiau sudėtingesnė, painesnė, nesuprantamesnė. Turbūt iš čia ir atsirado kubizmo dvilypumas: kubistai savo kūrybiniu Turbūt iš čia ir atsirado kubizmo dvilypumas: kubistai savo kūrybiniu

patyrimu skelbė kryžiaus karą visiems ligi tol egzistavusiems grožiopatyrimu skelbė kryžiaus karą visiems ligi tol egzistavusiems grožioidealams, o patys lenkėsi savo susikurtam stabui ir teigė, jog jie sukūrėidealams, o patys lenkėsi savo susikurtam stabui ir teigė, jog jie sukūrėaiškią, griežtą harmoniją, o iš tikrųjų jie pasinėrė į supaprastintosaiškią, griežtą harmoniją, o iš tikrųjų jie pasinėrė į supaprastintosformos chaosą.formos chaosą. Kubistai buvo įsitikinę, kad kuria ne atitraukto filosofavimo Kubistai buvo įsitikinę, kad kuria ne atitraukto filosofavimotrumpaamžį meną, o pozityvios reikšmės, nuolatinio veikimo meną. Kubizmastrumpaamžį meną, o pozityvios reikšmės, nuolatinio veikimo meną. Kubizmaspaliko teigiamą pėdsaką – tai jo poveikis ano meto ir vėlesniųjų laikųpaliko teigiamą pėdsaką – tai jo poveikis ano meto ir vėlesniųjų laikųtaikomajai dekoratyvinei dailei; kryptis skatino funkcinių ir estetiniųtaikomajai dekoratyvinei dailei; kryptis skatino funkcinių ir estetiniųsprendimų paprastumą, lakoniškumą, organišką ryšį su daiktiškąja aplinka.sprendimų paprastumą, lakoniškumą, organišką ryšį su daiktiškąja aplinka. Geometrinė schema neatstojo tų uždavinių, kurie žadino dideles ir Geometrinė schema neatstojo tų uždavinių, kurie žadino dideles irreikšmingas pastangas, ir tapo Prokrusto lova (Prokrustas – sen. graikųreikšmingas pastangas, ir tapo Prokrusto lova (Prokrustas – sen. graikųmitologijos personažas – milžinas plėšikas, prisiviliodavęs keliautojus irmitologijos personažas – milžinas plėšikas, prisiviliodavęs keliautojus irjėga juos guldydavęs į lovą; tiems, kurie buvo ilgesni už lovą, nukirsdavojėga juos guldydavęs į lovą; tiems, kurie buvo ilgesni už lovą, nukirsdavokojas, kurie trumpesni – jas ištempdavo). Formalus siekimas suvaržyti savekojas, kurie trumpesni – jas ištempdavo). Formalus siekimas suvaržyti savepaskatino atsirasti naujas sroves su griežtais kanonais ir taisyklėmis.paskatino atsirasti naujas sroves su griežtais kanonais ir taisyklėmis.Dailininkai, taip labai bijoję pasikartoti, vengę kanonų, pakliuvo įDailininkai, taip labai bijoję pasikartoti, vengę kanonų, pakliuvo įsupaprastinto pasikartojimo ir žiaurių taisyklių nelaisvę. Tai toli gražusupaprastinto pasikartojimo ir žiaurių taisyklių nelaisvę. Tai toli gražupatiko ne visiems. Kai kurie iš jų vėl pradėjo ieškoti naujų, dideliųpatiko ne visiems. Kai kurie iš jų vėl pradėjo ieškoti naujų, dideliųidėjų, siekių. Tapo aišku, kad be įprastinio (pasakojamojo individualaus iridėjų, siekių. Tapo aišku, kad be įprastinio (pasakojamojo individualaus irpsichologinio) siužeto, vien tik geometrija ir spalvomis atskleistipsichologinio) siužeto, vien tik geometrija ir spalvomis atskleistireiškinių, daiktų esmę sunku. Netgi iki begalybės skaidant vaizduojamųreiškinių, daiktų esmę sunku. Netgi iki begalybės skaidant vaizduojamųdaiktų tūrius, paveikslo plokštuma vis tiek nepasiduoda. Neįveikiamadaiktų tūrius, paveikslo plokštuma vis tiek nepasiduoda. Neįveikiamaplokštuma siutino temperamentinguosius kubistus, stūmė juos į pačiusplokštuma siutino temperamentinguosius kubistus, stūmė juos į pačiusžiauriausius eksperimentus, o “ramesnius” šaldė ir vertė trauktis atgal.žiauriausius eksperimentus, o “ramesnius” šaldė ir vertė trauktis atgal. Kubizmas yra panašus į siaurą lieptą per gilią prarają. Vieni Kubizmas yra panašus į siaurą lieptą per gilią prarają. Vienidailininkai perėjo per jį ir nuėjo savais keliais tolyn. Kiti neišlaikėdailininkai perėjo per jį ir nuėjo savais keliais tolyn. Kiti neišlaikėpusiausvyros ir nukrito į abstrakcionizmą. Treti, o jų dauguma, visaipusiausvyros ir nukrito į abstrakcionizmą. Treti, o jų dauguma, visaiatsisakė per jį eiti. Kubizmas – pirmoji srovė, stipriau pastūmėjusiatsisakė per jį eiti. Kubizmas – pirmoji srovė, stipriau pastūmėjusimoderniąją dailę formalizmo linkme.moderniąją dailę formalizmo linkme.

Žymiausi atstovai

Žymiausi atstovai Pablas Picasso Pablas Picasso Kubizmo pradininku laikomas Pablas Pikasas (Pablo Picasso, 1881-1973). Kubizmo pradininku laikomas Pablas Pikasas (Pablo Picasso, 1881-1973).P.Picasso savo kūryboje išbandė daugelį XX a. menininkų srovių irP.Picasso savo kūryboje išbandė daugelį XX a. menininkų srovių ireksperimentų. Jis buvo ne vien tik kubistas, darbavęsis daugiau kaipeksperimentų. Jis buvo ne vien tik kubistas, darbavęsis daugiau kaipseptynis dešimtmečius.Dailininko kūryboje atsispindi daugelis permainų irseptynis dešimtmečius.Dailininko kūryboje atsispindi daugelis permainų irpasikeitimų mūsų amžiaus mene. O be to, jo kūriniuose jaučiama stipripasikeitimų mūsų amžiaus mene. O be to, jo kūriniuose jaučiama stiprikūrėjo individualybė, juos visuomet galima pažinti – nepriklausomai nuo to,kūrėjo individualybė, juos visuomet galima pažinti – nepriklausomai nuo to,kokiu stiliumi nutapyti. Jis sukūrė apie 13 000 darbų (paveikslų, eskizų,kokiu stiliumi nutapyti. Jis sukūrė apie 13 000 darbų (paveikslų, eskizų,piešinių, etiudų). Picasso dirbo daugelyje meno sričių – tapyboje,piešinių, etiudų). Picasso dirbo daugelyje meno sričių – tapyboje,grafikoje, skulptūroje, taikomojoje dailėje, knygų grafikoje,grafikoje, skulptūroje, taikomojoje dailėje, knygų grafikoje,scenografijoje.scenografijoje. P.Pikasui gyvenimas, kūryba, menininko pašaukimas niekada nebuvo tik P.Pikasui gyvenimas, kūryba, menininko pašaukimas niekada nebuvo tikmalonumas. Tai – ir didelė atsakomybė, sunkus darbas.malonumas. Tai – ir didelė atsakomybė, sunkus darbas. Ryškiausi dailininko kubistiniai darbai – “Ambroise Vollard’o” Ryškiausi dailininko kubistiniai darbai – “Ambroise Vollard’o”portretas, “Gernika”.portretas, “Gernika”. Picasso niekada netvirtino, kad kubizmas gali pakeisti visus kitus Picasso niekada netvirtino, kad kubizmas gali pakeisti visus kitusregimojo pasaulio vaizdavimo būdus. Atvirkščiai. Jis nuolat imdavosi visregimojo pasaulio vaizdavimo būdus. Atvirkščiai. Jis nuolat imdavosi viskito metodo, o nuo drąsių eksperimentų grįždavo prie tradicinio meno formų.kito metodo, o nuo drąsių eksperimentų grįždavo prie tradicinio meno formų.Nebuvo pasaulyje tokio metodo ar technikos, kurie šį menininką būtų ilgiauNebuvo pasaulyje tokio metodo ar technikos, kurie šį menininką būtų ilgiaupatenkinę.Kartais jis netapydavo, o lipdydavo puodus ir lėkštes. Patspatenkinę.Kartais jis netapydavo, o lipdydavo puodus ir lėkštes. PatsPicasso neigdavo, kad jis eksperimentuoja. Jis sakydavo, kad niekadaPicasso neigdavo, kad jis eksperimentuoja. Jis sakydavo, kad niekadaneieško, bet vis tik randa. Ir jis juokdavosi iš tų, kurie bandydavoneieško, bet vis tik randa. Ir jis juokdavosi iš tų, kurie bandydavosuprasti jo meną. “Visi nori suprasti meną. Kodėl nepabandžius suprastisuprasti jo meną. “Visi nori suprasti meną. Kodėl nepabandžius suprastipaukščio giesmės?”. Ir jis buvo teisus.paukščio giesmės?”. Ir jis buvo teisus. Visame pasaulyje gerai žinomas P.Pikaso posakis: “Aš esu komunistas, Visame pasaulyje gerai žinomas P.Pikaso posakis: “Aš esu komunistas,noriu, kad mažiau būtų skurdo”.Iš įvairaus formato menininko popieriausnoriu, kad mažiau būtų skurdo”.Iš įvairaus formato menininko popieriauslakštų bei skiaučių ryžtingai ir skausmingai žvelgia paprasti darbo žmonės,lakštų bei skiaučių ryžtingai ir skausmingai žvelgia paprasti darbo žmonės,varganos moterys, nieko nematančiomis akimis elgetos, luošiai, klajojantysvarganos moterys, nieko nematančiomis akimis elgetos, luošiai, klajojantysartistai. Jie pažįstami iš dailininko pirmojo darbų ciklo – “mėlynojoartistai. Jie pažįstami iš dailininko pirmojo darbų ciklo – “mėlynojoperiodo” (žym. paveikslas “Senis su berniuku”, Maskva, Valstybinisperiodo” (žym. paveikslas “Senis su berniuku”, Maskva, ValstybinisA.Puškino dailės muziejus).A.Puškino dailės muziejus). Pirmas menininko žingsnis kubizmo link – “Avinjono merginos”(kubizmo Pirmas menininko žingsnis kubizmo link – “Avinjono merginos”(kubizmo

gimimas). Šį paveikslą būtų galima pavadinti “Paryžiaus merginomis”,gimimas). Šį paveikslą būtų galima pavadinti “Paryžiaus merginomis”,kadangi jos buvo nutapytos Paryžiuje. Daugiau kaip per 70 metų paveikslaskadangi jos buvo nutapytos Paryžiuje. Daugiau kaip per 70 metų paveikslasnuėjo neramų, prieštaringą kelią, sulaukė nemažai pagyrimų, bet dar daugiaunuėjo neramų, prieštaringą kelią, sulaukė nemažai pagyrimų, bet dar daugiaupriekaištų.priekaištų. Kūrinys atsidūrė estetinio dėmesio centre dėl keleto priežasčių. Kūrinys atsidūrė estetinio dėmesio centre dėl keleto priežasčių.Pirmiausia – tai staigus posūkis ne tik P.Picasso kūryboje, bet ir visojePirmiausia – tai staigus posūkis ne tik P.Picasso kūryboje, bet ir visojedailėje. Paveikslo siužetas aiškus ir paprastas: priešais tarytum atvertasdailėje. Paveikslo siužetas aiškus ir paprastas: priešais tarytum atvertasviešųjų namų langas pro kurį žvelgia keletas moterų. Jos nėra įžūlios arviešųjų namų langas pro kurį žvelgia keletas moterų. Jos nėra įžūlios arsusigėdusios gražuolės, o jų laukiančios ateities vizija, portretas. Taisusigėdusios gražuolės, o jų laukiančios ateities vizija, portretas. Taineišvengiamo likimo regima nuojauta – praeis grožis, lengvas pasisekimas,neišvengiamo likimo regima nuojauta – praeis grožis, lengvas pasisekimas,kaupsis dabar patiriama nuoskauda, ir merginos taps beformėmis būtybėmis,kaupsis dabar patiriama nuoskauda, ir merginos taps beformėmis būtybėmis,kurių veidai primins Afrikos liaudies meno kaukes su vietoje spindinčiųkurių veidai primins Afrikos liaudies meno kaukes su vietoje spindinčiųakių telikusiomis kiaurymėmis. Dailininkas paveiksle pavaizdavo to, ko darakių telikusiomis kiaurymėmis. Dailininkas paveiksle pavaizdavo to, ko darnėra, bet kas beišvengiamai artėja, formuojasi.nėra, bet kas beišvengiamai artėja, formuojasi. Šiame paveiksle autorius norėjo sukurti ateities realybę iš vidinių Šiame paveiksle autorius norėjo sukurti ateities realybę iš vidiniųžmogaus pergyvenimų. Moterų figūros padalytos į geometrines plokštumas,žmogaus pergyvenimų. Moterų figūros padalytos į geometrines plokštumas,smarkiai deformuojančias jų kūnus. Tiesa, čia geometrinis konstravimas,smarkiai deformuojančias jų kūnus. Tiesa, čia geometrinis konstravimas,susikertančios plokštumos sutinka dar nemažą ligi tol įprastų tapybos formųsusikertančios plokštumos sutinka dar nemažą ligi tol įprastų tapybos formųbei išraiškos priemonių pasipriešinimą. Koloritas dar švelnus, ganabei išraiškos priemonių pasipriešinimą. Koloritas dar švelnus, ganaskaidrus, nors merginų rankos, krūtinės ir menkų drabužių klostės jau lūžtaskaidrus, nors merginų rankos, krūtinės ir menkų drabužių klostės jau lūžtaaštriais kampais. O ir visas paveikslo fonas, primenantis uolų ar ledynųaštriais kampais. O ir visas paveikslo fonas, primenantis uolų ar ledynųnuolaužas, jau žymiai grėsmingesnis ir dinamiškesnis.nuolaužas, jau žymiai grėsmingesnis ir dinamiškesnis. “Gernika” (Madridas, Moderniojo meno muziejus) – paveikslas 28 m2 “Gernika” (Madridas, Moderniojo meno muziejus) – paveikslas 28 m2plote vaizduojantis ispanų miestelio Gernikos žvėrišką sunaikinimą. Jisplote vaizduojantis ispanų miestelio Gernikos žvėrišką sunaikinimą. Jistapo didžiulės reikšmės XX a. estetiniu ir politiniu aktu. Paveiksle nėratapo didžiulės reikšmės XX a. estetiniu ir politiniu aktu. Paveiksle nėrafaktų atpasakojimo, tradicinio siužeto, nors apskritai dailininkas nevengiafaktų atpasakojimo, tradicinio siužeto, nors apskritai dailininkas nevengialiteratūriškumo siužetinės linijos. Erdvėje lakstančios žmonių, gyvulių,literatūriškumo siužetinės linijos. Erdvėje lakstančios žmonių, gyvulių,daiktų dalys formos agoniją perteikia mirties ir beatodairiško naikinimodaiktų dalys formos agoniją perteikia mirties ir beatodairiško naikinimo

tragizmą, grėsmingai slenkančio ant Europos fašistinio siautėjimo nuojautą.tragizmą, grėsmingai slenkančio ant Europos fašistinio siautėjimo nuojautą. ( ( ( ( ( ( Prancūzas Žoržas Brakas (Georges Braque, 1882-1963) – vienas žymiausių Prancūzas Žoržas Brakas (Georges Braque, 1882-1963) – vienas žymiausiųkubizmo atstovų. Jis buvo tapytojas ir grafikas, iš pradžių priklausęskubizmo atstovų. Jis buvo tapytojas ir grafikas, iš pradžių priklausęsfovistams (1905-1907).fovistams (1905-1907).1912 m. savo paveiksluose ėmė vartoti popieriaus atraižas, foliją ir tuo1912 m. savo paveiksluose ėmė vartoti popieriaus atraižas, foliją ir tuobūdu atrado sintetinio kubizmo papier colle. Nuo to laiko pradėjo dirbti subūdu atrado sintetinio kubizmo papier colle. Nuo to laiko pradėjo dirbti suįvairiomis grafikos technikomis.įvairiomis grafikos technikomis.Po I-ojo pasaulinio karo ėmė formuotis daiktškesnis Brako kūrybos stilius.Po I-ojo pasaulinio karo ėmė formuotis daiktškesnis Brako kūrybos stilius.3 dešimtmetyje jis labiausiai pamėgo natiurmortą, o nuo 4 dešimtmečio ėmėsi3 dešimtmetyje jis labiausiai pamėgo natiurmortą, o nuo 4 dešimtmečio ėmėsitrimačių kūrinių. Jo ceuvre dar sudaro sienų tapyba, scenografija, vitražųtrimačių kūrinių. Jo ceuvre dar sudaro sienų tapyba, scenografija, vitražųprojektai. Jis buvo vienas pirmųjų dailininkų, Paryžiaus Luvro muziejujeprojektai. Jis buvo vienas pirmųjų dailininkų, Paryžiaus Luvro muziejujesurengęs savo kūrinių parodą.surengęs savo kūrinių parodą. Žoržas Brakas stiliaus atžvilgiu buvo vienodesnis nei Žoržas Brakas stiliaus atžvilgiu buvo vienodesnis neiP.Pikasas, jo kūryboje ryškus skulptūrinis pradas – “Žmogus su gitara”,P.Pikasas, jo kūryboje ryškus skulptūrinis pradas – “Žmogus su gitara”,“Klarnetas”, “Balta staltiesė”.“Klarnetas”, “Balta staltiesė”. Jeigu kubizmą padalintume į: kubizmo pirmtakus, užgimimą ir brendimq, Jeigu kubizmą padalintume į: kubizmo pirmtakus, užgimimą ir brendimq,tai Ž.Brako paveikslas “Pagyrimas J.S.Bachui”(1912, Paryžius, P.Rošetai Ž.Brako paveikslas “Pagyrimas J.S.Bachui”(1912, Paryžius, P.Rošerinkinys) atstovautų brendimą. Iš pirmo žvilgsnio šis paveikslas atrodorinkinys) atstovautų brendimą. Iš pirmo žvilgsnio šis paveikslas atrodokaip labai sudėtingas rudų ir žydrų plokštumų derinys, mąslus, spiraliniųkaip labai sudėtingas rudų ir žydrų plokštumų derinys, mąslus, spiraliniųir tiesių linijų susipynimas. Jeigu ne aiškus užrašas, tiksliau, stambiosir tiesių linijų susipynimas. Jeigu ne aiškus užrašas, tiksliau, stambiosraidės “Bach J.S.” paveikslą greičiausiai suvoktume kaip grynairaidės “Bach J.S.” paveikslą greičiausiai suvoktume kaip grynaidekoratyvinės dailės kūrinį. Iš tiesų sekdamas paskui raides, žiūrovas,dekoratyvinės dailės kūrinį. Iš tiesų sekdamas paskui raides, žiūrovas,galima sakyti, praregi, išvysta vargonų kontūrus, natų siluetus, dar spalvųgalima sakyti, praregi, išvysta vargonų kontūrus, natų siluetus, dar spalvųdarną, ir visa tai atveria jam autoriaus pajaustą muzikinę nuotaiką,darną, ir visa tai atveria jam autoriaus pajaustą muzikinę nuotaiką,skambančius akordus. “Pagyrimas J.S.Bachui” – savotiškas vidurys, ribaskambančius akordus. “Pagyrimas J.S.Bachui” – savotiškas vidurys, ribatarp to, ką jaučią ir ką regi žmogus, kiek siekia jo akies galimybės.tarp to, ką jaučią ir ką regi žmogus, kiek siekia jo akies galimybės. Sektinu pavyzdžiu Pikasui ir Brakui tapo tuo metu į Europą atvežta Sektinu pavyzdžiu Pikasui ir Brakui tapo tuo metu į Europą atvežtanegrų skulptūra. Svarbią reikšmę turėjo ir postimpresionisto Polio Sezanonegrų skulptūra. Svarbią reikšmę turėjo ir postimpresionisto Polio Sezanokūryba. Kubistai perėmė jo idėją supaprastinti daiktus iki geometriniųkūryba. Kubistai perėmė jo idėją supaprastinti daiktus iki geometrinių

formų – apskritimo, cilindro, prizmės, kubo. Todėl jų kūryba juokaisformų – apskritimo, cilindro, prizmės, kubo. Todėl jų kūryba juokaisvadinama “kubiukų menu”. Jų kuriamas pasaulis briaunuotas, neramiaivadinama “kubiukų menu”. Jų kuriamas pasaulis briaunuotas, neramiaikampuotas.kampuotas.Pagrindinis Pikaso ir Brako principas – ne mėgdžioti matomą realybę, oPagrindinis Pikaso ir Brako principas – ne mėgdžioti matomą realybę, opačiam kurti naują jos atvaizdą, kuris paklūsta ne gyvenimo, o ypatingomspačiam kurti naują jos atvaizdą, kuris paklūsta ne gyvenimo, o ypatingomsmeno taisyklėms.meno taisyklėms. ( ( ( ( ( ( Žymiausiais kubizmo atstovais be pradininko P.Picasso laikomi: Žymiausiais kubizmo atstovais be pradininko P.Picasso laikomi:Ž.Brakas, Ch.Grisas, Ž.Metsenže, F.Leže, R.Delone, M.Diušanas, A.Glezas irŽ.Brakas, Ch.Grisas, Ž.Metsenže, F.Leže, R.Delone, M.Diušanas, A.Glezas irkt.kt. ( ( ( ( ( ( ŠVEICARAS ALBETAS DŽAKOMETIS (ALBERTO GIACOMETTI, 1901-1966) – ŠVEICARAS ALBETAS DŽAKOMETIS (ALBERTO GIACOMETTI, 1901-1966) –SKULPTORIUS, TAPYTOJAS IR GRAFIKAS, DOMĖJĘSIS KUBIZMU, TAČIAU VĖLIAUSKULPTORIUS, TAPYTOJAS IR GRAFIKAS, DOMĖJĘSIS KUBIZMU, TAČIAU VĖLIAUPRISIJUNGĖ PRIE SIURREALISTŲ.PRISIJUNGĖ PRIE SIURREALISTŲ. Jam be galo rūpėjo specifiniai jo pašaukimo uždaviniai ir jis manė, Jam be galo rūpėjo specifiniai jo pašaukimo uždaviniai ir jis manė,kad žmonėms tai gali būti įdomu. Problema, kurią jis norėjo išspręsti,kad žmonėms tai gali būti įdomu. Problema, kurią jis norėjo išspręsti,nebuvo prasimanyta naujaisiais laikais (skulptorius turi pažadinti irnebuvo prasimanyta naujaisiais laikais (skulptorius turi pažadinti irišvaduoti formas, kurios tarsi snaudžia marmure, suteikti figūrai gyvybėsišvaduoti formas, kurios tarsi snaudžia marmure, suteikti figūrai gyvybėsir judėjimo, bet išsaugoti ir natūralų akmens kontūrą). Džakomatis šiosir judėjimo, bet išsaugoti ir natūralų akmens kontūrą). Džakomatis šiosužduoties ėmėsi iš kito galo. Jis norėjo išsiaiškinti, ar skulptorius galiužduoties ėmėsi iš kito galo. Jis norėjo išsiaiškinti, ar skulptorius galikuo daugiau išsaugoti pirminę plokštės formą ir kartu paversti plokštękuo daugiau išsaugoti pirminę plokštės formą ir kartu paversti plokštęgalvos užuomina. Kad pavaizduotų akis, jam pasirodė visai nebūtina pažeistigalvos užuomina. Kad pavaizduotų akis, jam pasirodė visai nebūtina pažeistipaviršiaus, t.y gręžti skyles. Jis padarė tik dviejų paprastų pavidalųpaviršiaus, t.y gręžti skyles. Jis padarė tik dviejų paprastų pavidalųįdubas ir tikėjosi, kad nepanašiame objekte netikėtai pastebėtas panašumasįdubas ir tikėjosi, kad nepanašiame objekte netikėtai pastebėtas panašumaspaveiks žiūrovą stipriau nei iš vaško padaryta galva, kurioje pavaizduotapaveiks žiūrovą stipriau nei iš vaško padaryta galva, kurioje pavaizduotaviskas iki blakstienų.viskas iki blakstienų.

NAUDOTASI LITERATŪRA: UNIVERSALUS MENO ŽODYNAS. NUO SENIAUSIŲJŲ LAIKŲ IKI

NAUDOTASI LITERATŪRA: UNIVERSALUS MENO ŽODYNAS. NUO SENIAUSIŲJŲ LAIKŲ IKIDABARTIES, 1998DABARTIES, 1998 LIONGINAS ŠEPETYS “MODERNIZMO LIONGINAS ŠEPETYS “MODERNIZMOPRADMENYS”, 1982PRADMENYS”, 1982 E.H.GOMBRICH “MENO E.H.GOMBRICH “MENOISTORIJA”, 1993ISTORIJA”, 1993 TIJU VIJRAND “JAUNIMUI TIJU VIJRAND “JAUNIMUIAPIE MENĄ”, 1994APIE MENĄ”, 1994 JANINA.CELIEŠIENĖ “MENO ISTORIJOS JANINA.CELIEŠIENĖ “MENO ISTORIJOSIR DAILĖS PAŽINIMO PAGRINDAI”, 2000,IR DAILĖS PAŽINIMO PAGRINDAI”, 2000, ANGELĖ NARČIŪTĖ IR ADRIADNA ČIURLIONYTĖ “DAILĖ. TRUMPAS DAILĖS ANGELĖ NARČIŪTĖ IR ADRIADNA ČIURLIONYTĖ “DAILĖ. TRUMPAS DAILĖSKURSAS”, 2000KURSAS”, 2000