Verslo rėmimas ir skatinimas Lietuvoje

Įvadas

Siekdama sukurti daugiau naujų darbo vietų mikroversle ir savarankiškai dirbantiems asmenims, vyriausybė teikia maksimalią paramą naujų ir besivystančių komercinių įmonių konsultavimo paslaugoms. Įgyvendinamos programos, skatinančios tradicinių vietinių amatų ir gamybos verslą.
2002 metais patvirtinta 1500 projektų, skirtų palengvinti vidutinio ir smulkaus verslo įmonių steigimą bei vystymą. Skolininkams su ribotais darbingumo sugebėjimais siūloma parama išsimokant paskolų palūkanas. Patvirtinti projektai, skirti bedarbiams ūkininkams pradėti ūkininkavimo verslą, jau suteikia galimybę padengti išlaidas, skirtas sėkloms, trąšoms, pasėlių apsaugai ir kt. Taip pat yra padengiamos papildomų išorinių paslaugų iššlaidos pagal patvirtintus verslo projektus, vykdomus bedarbių asmenų, kurie pradeda savo verslą pasinaudodami gaunama kompensacija. Paskolos taip pat suteikiamos kvalifikacijai, reikalingai ateities verslui, įgyti bei kito bedarbio šeimos nario samdymui. Remiamas moterų ir jaunimo verslumas.
Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje į verslo rėmimą žiūrima dvejopai. Vieni teigia, kad verslo visai nereikia remti. Derėtų tik sudaryti sąlygas jam normaliai vystytis, sumažinti įvairių apribojimų, nurodymų, tikrintojų. Kiti mano, kad verslą remti būtina. Ir iš karto yra priduria, kad remti reikia tik smulkų ir vidutinį veerslą, o stambus pajėgus pats prasiskinti kelią. Kaip jau minėta, Lietuvoje didžiausią dalį verslo įmonių sudaro smulkios ir vidutinės įmonės. Todėl šiame darbe daugiau dėmesio bus skiriama smulkaus ir vidutinio verslo paramos įgyvendinimo priemonėms.

Temos aktualumas. Nors makroekonominė situacija Lietuvoje nuolat ge

erėja, sąlygos verslo plėtrai nėra palankios. Per pastaruosius metus verslas ne tik nebuvo išlaisvintas iš įvairių socialistinių reguliavimų, bet ir apaugo naujomis, sofistikuotomis valstybės kišimosi pinklėmis. Susidūrus su verslo plėtros Lietuvoje sunkumais, dažnai linkstama pasirinkti primityvų ir trumparegišką kelią – spręsti verslo problemas lengvatų, išimčių ir valstybės paramos forma.
Darbo objektas: verslo rėmimo ir skatinimo galimybės Lietuvoje.
Darbo tikslas: išnagrinėti verslo rėmimo ir skatinimo galimybes Lietuvoje.
Darbo uždaviniai:
ü aptarti pagrindinius paramos verslui šaltinius, formas ir priemones;
ü išsiaiškinti kas yra verslo inkubatoriai ir kokią veiklą jie vykdo;
ü apžvelgti pagrindinius verslo paramos fondus;
ü išnagrinėti galimą ES paramą Lietuvos verslui.
Darbo metodai: mokslinės literatūros bei internetinės medžiagos analizė.

1. Verslo rėmimo ir skatinimo šaltiniai

Verslo rėmimo ir skatinimo šaltiniai yra valdžia, stambusis verslas, specializuotos šalies ir tarptautinės organizacijos bei hipoteka (Gineitienė Z., Korsakaitė M.. ir kt., 2003).

1.1. Valstybės parama

Nuo 2001 m. sausio 1 d. veikia Vyriausybės įkurta „Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros ir skatinimo strategijos įgyvendinimo specialioji programa“. Ji finansuojama iš biudžeto, metams skirta 7,2 mln. Litų. Pagrindinės verslo rėmimo ir šios programos kryptys: informacinių verslo centrų kūrimas ir išlaikymas, verslo inkubatorių bei technologinių parkų kūrimas ir išlaikymas, verslo plėtros tyrimų, konsultacijų, verslininkų kvalifikacijos kėlimo išlaidų padengimas.
Svarbi paramos verslui priemonė yra dotacijos. Tačiau dažniausiai jos yra skiriamos pradedantiesiems verslą arba bedarbiams, norintiems pradėti savo verslą (vietoj bedarbio pa

ašalpos siūloma vienkartinė išmoka).

Administracinė parama siejama su verslininkų dalykinės kvalifikacijos kėlimu ir mokymu. Ji keliama per Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos sistemą, vietos valdžios organus, verslo inkubatorius, mokymo įstaigas.
Verslo apsauga

Didžiausia valstybės parama yra verslo apsauga. Ji turi padėti plėtoti gamybą ir tyrimus, sukurti sistemą, skatinančią kurti smulkųjį verslą. Šios sistemos elementai būtų šie:
Verslininkystės įstatymų kompleksas;
· biudžetinis finansavimas;
· tiesioginių ir garantuotųjų kreditų sistema;
· vietiniams organams teikiamos skatinimo tesės;
· tyrinėjimų pagalba;
· konsultacinių paslaugų tinklo sukūrimas;
· informacinės, techninės, technologinės pagalbos sukūrimas;
· rizikos kapitalo fondų sukūrimas;
· kontraktų ir valstybinių užsakymų sistema.
Vyriausybė, norėdama sukurti verslui plėstis tinkamą aplinką, privalo numatyti trijų sričių politiką: 1) pagalbą įeinant į naujas rinkas; 2) padėti veikti pelningoje rinkoje; 3) vykdyti stabilią, verslą palaikančią politiką (Gineitienė Z., Korsakaitė M. ir kt., 2003).

1.2. Stambiojo verslo parama

Stambiajam verslui šiuo atveju priklausytų bankai ir paskolų draudimo bendrovės. LR Vyriausybė ir Lietuvos bankas patvirtino užsienio paskolų ir kreditų naudojimo bei apskaitos tvarką. Ji gali būti išduodama tik tada, kai ūkio subjektas pateikia komercinio banko garantiją arba įformina turtinę atsakomybę už paskolą turto įkeitimo sutartimi arba pažadu negarantuoti savo turtu kitų subjektų prievolių vykdymo.

Verslo plėtros programa patvirtina ir įgyvendina paskolų garantijų priemones. Verslo kreditavimą turi spręsti smulkiojo ir vidutinio verslo paskolų draudimo bendrovės teikiamos garantijos, tolygios bankų reikalaujamiems užstatams. Paskolų draudimo bendrovė draudžia paskolas fiziniams asmenims, AB

B ir UAB (didžiausias paskolos dydis – 800 tūkst. litų), kuriose dirba ne daugiau kaip 250 žmonių, metų apyvarta neviršija 40 mln. eurų, balansinis turtas – 27 mln. eurų.

Esminis verslo įmonių finansinio rėmimo sistemos elementas yra paskolos ir kreditai, skiriami prioritetinėms programoms įgyvendinti, taip pat įmonėms, kurios dėl objektyvių aplinkybių pateko į sunkią padėtį. Šią užduotį atlieka įvairūs fondai, paramos programos ir kai kurios organizacijos (Gineitienė Z., Korsakaitė M. ir kt., 2003).

1.3. Specializuotų šalies ir tarptautinių organizacijų parama

Baltijos ir Amerikos verslo fondas (Bal AEF). Investuoja į privačią akcininkų nuosavybę mažoms ir vidutinėms įmonėms kreditus teikia be tarpininkų. Domisi neseniai pradėjusioms veiklą, jau turinčiomis vietą rinkoje įmonėmis. Investuoja nuo 0,35 iki 2 mln. JAV dolerių 3 – 5 metams, prižiūri investicijas. Teikia garantuotas terminuotas paskolas (plačiau šis fondas aprašytas 2 skyriuje).
Baltijos smulkiojo kapitalo fondas (BSKF). Investuoja iki 0,4 mln. JAV dolerių ir disponuoja 25 – 49 proc. įmonės akcijų 3 – 7 metus. Investicijų sritis ribota (pavyzdžiui, neinvestuoja į įmones, kurios užsiima tabako, alkoholio ir pan. gamyba, teikia finansines paslaugas ir t.t.). BSKF ieško įmonių, kuriose dirba patyrę vadovai (vienoje įmonėje, jos sėkmingai veikia, turi rinką ir plėtros galimybes, jų gera produkcija ir pan. Dalyvavimo formos: aktyvus akcininkas, įvairi verslo parama (techninė, bankinio finansavimo suradimas, informacijos suteikimas ir pan.). Plačiau šis fondas aprašomas 2 skyriuje.
Lietuvos aplinkos apsaugos ir investicijų fondas (LAAIF). Finansuoja investicinius projektus, kurių ti

ikslas sumažinti neigiamą ūkinės veiklos įtaką aplinkai (taršos prevencija teritorijų valymas, atliekų surinkimas ir perdirbimas, nuotekų valymas ir kt.).
SAPARD programa. Ji susijusi su žemės ūkiu ir kaimo plėtra bei jų atitikimu ES reikalavimus. Kasmet skiriama iki 30 mln. eurų. Programa Įgyvendinama 2000 – 2006 m. (plačiau apie SAPARD programą rašoma 4 skyriuje).

Lietuvos verslo konsultacijų fondas (VKF). Padeda įmonėms finansuoti konsultacines paslaugas (iki 50 proc. konsultacijų kainos bet ne daugiau kaip 5000 eurų; iki 33 proc., bet ne daugiau kaip 6000 eurų, prekių kokybės ir kitų išlaidų). Paramos teikimas priklauso nuo: įmonės dydžio (ne mažiau kaip 15 ir ne daugiau kaip 500 darbuotojų); savininkų (ne daugiau kaip 51 proc. nuosavybės turi būti privati); ribojamos veiklos sritys (neteikiama žemės ūkiui, ginklų, alkoholio gamintojams) ir t. t. (plačiau 3 skyriuje).

UAB draudimo įmonė „Lietuvos eksporto ir importo draudimas“ (LEID). Teikia įvairias draudimo (eksporto kredito , prekių kredito SVV paskolų ir kt.) paslaugas. Ribojamos neskatintinos veiklos rūšys (alkoholinių gėrimų gamyba ir prekyba, medžioklė, nekilnojamojo turto operacijos ir t. t.), įmonės pagal dydį (darbuotojų skaičius ne daugiau kaip 49) ir kt. Dažnai sunkiau pasiskolinti, jei bankui nėra tinkamo užstato. Šią problemą padeda išspręsti LEID nes ji apdraudžia paskolas SVV. Neturinti užstato paskola su LEID draudimu būna vienintelė veiklos plėtimo galimybė.

2002 m. pradėjo veikti valstybės valdoma garantijų institucija Investicijų ir verslo garantijos („Invega“), bankams užtikrinanti SVV subjektų paskolas, kurios gali būti naudojamos apyvartinėms lėšoms ir investicijoms. Dažniausia garantuojama paskolos suma – 0,5 mln. litų. „Invega“ garantuoja bankams iki 80 proc. jų patirtų nuostolių. Ji taip pat numato teikti ir administruoti mikrokreditus SVV įmonėms (Gineitienė Z., Korsakaitė M. ir kt., 2003).

1.4. Hipotekos esmė versle

Praktiškai sunku rasti verslininką, kuris apsieitų be kredito, tačiau, norint gauti paskolą asmeninė garantijos pagrindu, paskolos prašytojas turi kelti pasitikėjimą kreditoriui. Jeigu jo finansinė padėtis neaiški ar bloga, pasitikėjimą tenka sustiprinti užstatant kokį nors turtą. Turto įkeitimo teisės institucija yra vadinama hipoteka. Hipoteka – tai kilnojamojo ir nekilnojamojo turto įkeitimas, užtikrinantis skolininko įsipareigojimų vykdymą. Juridiškai hipoteka – tai teisinis institutas, kuris reguliuoja kreditoriaus ir skolininko santykius, atsiradusius įkeitus turtą.
Dauguma Lietuvos verslininkų tebėra pradedantys ir nė vienas negali būti tikras, kad jų pasirinkta veikla ateityje bus tiek sėkminga, kad jie be jokių problemų sugebės grąžinti paskolą, tuo labiau ilgalaikę. Todėl rasti kreditorių, kuris be realių garantijų suteiktų kiek didesnę paskolą, daugeliui verslininkų bus sunku. Nemaža jų dalis mielai sutvirtintų paskolos grąžinimo garantiją užstatydami kokį nors savo turtą (namą, žemę, techniką). Lietuvoje 1997 m. priėmus LR hipotekos įstatymą ši įkeitimo sistema veikia, parengti turto įkeitimo teisiniai mechanizmai. Hipotekos rūšys: nekilnojamojo turto hipoteka; kilnojamojo turto hipoteka; kapitalo hipoteka.

2. Verslo paramos formos ir priemonės

Paminėtina šių formų parama verslui (Simanavičienė Ž., 2002):
· tiesioginė ir netiesioginė finansinė parama;
· teisinė parama;
· administracinė parama;
· parama per mokesčių politiką;
· verslo inkubatoriai;
· antimonopolinė politika.

Lietuvos Respublikos smulkaus ir vidutinio verslo plėtros įstatyme yra išvardintos verslo rėmimo priemonės (1998m. lapkričio 24d. Nr. VIII-935):
· mokestinės paskolos ir mokesčių lengvatos;
· smulkaus ir vidutinio verslo skatinimo fondų finansine parama;
· Vyriausybės ir savivaldybių finansinė parama pagal smulkaus ir vidutinio verslo plėtros programas;
· konsultacinės ir mokymo paslaugos lengvatinėmis sąlygomis pagal verslo plėtojimo programas;
· verslo inkubatorių, technologinių parkų paslaugos;
· Vyriausybės įsteigtų garantijų institucijų ir (arba) draudimo įmonių bei kitų verslo plėtrą skatinančių institucijų parama;
· kvalifikacijos kėlimo paslaugos lengvatinėmis sąlygomis pagal verslo plėtojimo ir užimtumo programas;
· valstybės užsakymo preferencija;
· parama naujoms darbo vietoms kurti;
· mikrokreditavimo sistema pradedantiems verslą;
· pagreitintos amortizacijos taikymas.
(Lietuvos Respublikos smulkaus ir vidutinio verslo plėtros įstatymas).
Prie Vyriausybės (ūkio ministerijos) ir savivaldybių yra įsteigti smulkaus ir vidutinio verslo skatinimo fondai. Jie lėšas naudoja lengvatinėms paskoloms teikti, palūkanoms už bankų kreditus padengti, teikti mokestines paskolas, skatinti naujų darbo vietų kūrimą, remti verslo plėtrą skatinančias priemones – konferencijų, mugių organizavimą, verslininkų išvykas verslo misijų tikslais, skatinti informacijos apie verslą sklaidą. 2001 m. SVV skatinimui savivaldybės skyrė apie 2.8 mln. Litų 2002 m. savivaldybės SVV iš viso skyrė apie 2.9 mln. litų (Simanavičienė Ž., 2002).

2.1. Paskolų draudimas

Vyriausybė yra įsteigusi paskolų draudimo bendrovių, kurios teikia garantijas bankams dėl ūkio subjektams duodamų paskolų. Tai – UAB „Investicijų ir verslo garantijos“, UAB „Verslo plėtros bendrovė“, UAB „Lietuvos eksporto ir importo draudimas“, UAB „Žemės ūkio paskolų garantijų fondas“ (Verslo finansavimo galimybės, 2000).
Pagrindiniai duomenys apie šių bendrovių veiklą pateikiami 1 lentelėje.

1 lentelė
Paskolų draudimo bendrovių pagrindiniai duomenys (http://www.svv.lt/index2.php?article=434#3)

UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ UAB „Verslo plėtros bendrovė“ UAB „Lietuvos eksporto ir importo draudimas“ UAB „Žemės ūkio paskolų garantijų fondas“
Tikslas Teikti smulkaus ir vidutinio verslo paskolų garantijas bankams Teikti smulkaus ir vidutinio verslo paskolų garantijas bankams Skatinti Lietuvos įmonių gaminamos produkcijos eksportą, apdraudžiant eksportuojamų prekių riziką ir joms gaminti išduodamus kreditus, remti smulkaus ir vidutinio verslo įmones, apdraudžiant ilgalaikių investicinių projektų įgyvendinimui imamas paskolas Teikti garantijas bankams dėl ūkininkams teikiamų paskolų
Įstatinis kapitalas 20 mln. litų 10 mln. litų 27,6 mln. lt 10 mln. lt
Paskolos trukmė 3 metai 3 metai Ne daugiau kaip 10 metų Vidutinės ir ilgalaikės trukmės
Didžiausia draudžiamos paskolos suma 400 tūkst. lt 400 tūkst. lt 1 mln. litų 900 tūkst. lt
Didžiausia draudimo suma vienam projektui 400 tūkst. lt 400 tūkst. lt 800 tūkst. lt 1200 tūkst. lt

2.2. Verslo inkubatoriai

Remiantis Lietuvos Vyriausybės patvirtintomis Smulkaus ir vidutinio verslo plėtros programos įgyvendinimo priemonėmis, 1998 metais Lietuvoje pradėjo steigtis verslo inkubatoriai.
Verslo inkubatorius – tai įstaiga, kuri inkubuojamiems ūkio subjektams palankiomis sąlygomis nuomoja patalpas ir teikia verslo valdymo paslaugas (informaciją, konsultacijas, mokymą ir pan.), tarpininkauja gaunant finansinę paramą bei diegiant naujas technologijas ir mokslo naujoves versle. Verslo inkubatorius yra juridinis asmuo, turintis finansinį, organizacinį ir teisinį savarankiškumą (Verslo plėtojimo taryba, 1998.06.26).

Yra dvi verslo inkubatorių rūšys:
· gamybinių paslaugas teikiančių ūkio subjektų inkubatoriai. Vienas jų steigėjų turi būti miesto ar rajono savivaldybės taryba. Juose inkubuojami verslo subjektai, vykdantys gamybinę veiklą, mažmeninę prekybą, teikiantys paslaugas;
· technologiniai inkubatoriai. Vienas jų steigėjų turi būti Lietuvos Respublikos mokslo ir/ar studijų institucija. Technologiniuose inkubatoriuose inkubuojami ūkio subjektai, teikiantys taikomųjų tyrimų, mokslo naujovių, inovacijų panaudojimo versle paslaugas, kuriantys naujus produktus ar kaip kitaip komercializuojantys intelektinę produkciją.
Pagrindinis verslo inkubatorių veiklos tikslas – remti pradedančius verslininkus, skatinti naujų darbo vietų kūrimą, sumažinti veikiančių įmonių veiklos riziką ir padėti įmonėms, turinčioms gerų verslo idėjų, bet finansiškai silpnoms, pasiekti tokį lygį, kai jos gali savarankiškai užsiimti ūkine komercine veikla ir konkuruoti rinkoje.
(http://www.svv.lt/verslo_zinynas/f_verslo_inkubatoriai.html)
Įgyvendindami šį tikslą, verslo inkubatoriai vykdo atitinkamą ekonominę veiklą (žr. 1 pav).

1 pav. Verslo inkubatorių vykdoma veikla (Gineitienė Z., Korsakaitė M. ir kt., 2003).
Verslo inkubatoriuje gali būti inkubuojami šie ūkio subjektai: fiziniai asmenys, įsigiję patentą (verslo liudijimą), šio patento galiojimo laikotarpiu, mikroįmonės, smulkios ir vidutinės įmonės. Sprendimą dėl įmonės priėmimo į inkubatorių priima verslo inkubatoriaus Taryba. Pagrindiniai kriterijai, lemiantys, ar įmonė bus priimta į verslo inkubatorių, yra šie:
· įmonės vadovai turi originalių idėjų, kurias realizavus mieste ar rajone bus diegiamos naujos verslo rūšys, teikiamos naujos paslaugos;
· įmonė gamina eksportui tinkamus produktus, teikia miesto bei regiono gyventojams aktualias paslaugas;
· kuriamos didelės pridėtinės vertės prekės ir paslaugos;
· įmonė užsiima veikla, įgalinsiančia kurti naujas darbo vietas;
· įmonė savo veikla įgyvendina mokslinius išradimus, technologines inovacijas (šis reikalavimas yra pagrindinis technologiniuose inkubatoriuose).
Be minėtų kriterijų, įmonei gali būti taikomi ir kiti, kuriuos nustato verslo inkubatoriaus Taryba ar kurie yra nurodyti atitinkamo verslo inkubatoriaus įstatuose.
Inkubuojamos įmonės veiklos verslo inkubatoriuje laikotarpis nustatomas sutartimi ir gali trukti iki penkerių metų. Pasibaigus sutartyje numatytam inkubacijos laikotarpiui, įmonė turi palinkti inkubatorių. (Kai kurie verslo inkubatoriai, inkubatoriaus Tarybos nutarimu, įmonėms, perėjusioms inkubacinį laikotarpį, suteikia asocijuotų narių statusą. Asocijuotieji verslo inkubatorių nariai ir toliau gali naudotis daugeliu inkubatorių teikiamų paslaugų, kaip ir tikrieji nariai, jiems taip pat taikomos lengvatos. Asocijuotais verslo inkubatoriaus nariais taip pat gali tapti ir ūkio subjektai, potencialūs verslo inkubatoriaus nariai, bei naudotis verslo inkubatoriuje teikiamomis paslaugomis prieš tampant tikruoju verslo inkubatoriaus nariu) (Verslo finansavimo galimybės, 2000).
Su valstybės parama įsteigti verslo inkubatoriai yra viešosios įstaigos ir savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymu, kitais Lietuvos Respublikos įstatymais bei teisės aktais.
Valstybės remiami gamybiniai – paslaugų verslo inkubatoriai steigiami įvertinus nedarbo lygį mieste ir/ar rajone, prioritetą teikiant miestams ir/ar rajonams su didžiausiu nedarbo lygiu. Taip pat labai svarbus yra savivaldybės ar kitų gamybinio – paslaugų inkubatoriaus steigėjų suinteresuotumas, aktyvumas, finansinės galimybės remti inkubatoriaus steigimą ir plėtojimą. Atsižvelgiama ir į gamybinio – paslaugų inkubatoriaus verslo planą, miesto ir/ar rajono ekonominio – socialinio vystymo planą.
Valstybės remiami technologiniai inkubatoriai steigiami mieste, turinčiame mokslo ir/ar studijų instituciją. Šiuo atveju taip pat labai svarbus mokslo ir/ar studijų institucijos ir kitų technologinio inkubatoriaus steigėjų suinteresuotumas ir finansinės galimybės remti inkubatoriaus steigimą ir plėtojimą.
1998 m. Verslo plėtojimo tarybos sprendimu buvo nuspręsta iš Smulkaus ir vidutinio verslo (SVV) skatinimo fondo lėšų iš dalies finansuoti pirmųjų šešių verslo inkubatorių Lietuvoje steigimą. 1999 m. buvo nuspręsta finansuoti ir dalį Kazlų Rūdos verslo inkubatoriaus steigimo išlaidų.
1998 m. birželio mėn. buvo įregistruotas pirmasis verslo inkubatorius – Kauno technologijos universiteto verslo inkubatorius, lapkričio mėn. – Telšių apskrities ir Vilnijos verslo inkubatoriai, gruodžio mėn. – Alytaus verslo inkubatorius. 1999 m. sausio mėn. – Šiaulių verslo inkubatorius, kovo mėn. – specializuotas verslo inkubatorius verslininkams su regėjimo negalia – Fondo M95 verslo inkubatorius. 2000 m. rugpjūčio mėn. Marijampolės apskrityje veiklą pradėjo Kazlų Rūdos verslo inkubatorius.
Valstybės finansinės lėšos, skiriamos iš SVV skatinimo fondo, verslo inkubatorių steigimo ir veiklos išlaidoms padengti, teikiamos remiantis Verslo plėtojimo tarybos 1998 m. birželio 26 d. posėdyje patvirtinta „Bendra verslo inkubatorių steigimo ir plėtojimo schema bei valstybės finansinės paramos verslo inkubatoriams steigti ir plėtoti teikimo tvarka“ ir 1999 m. birželio 24 d. posėdyje patvirtinta „Lėšų, skirtų verslo inkubatorių ir technologinių parkų steigimo, įsikūrimo ir veiklos išlaidoms iš dalies dengti, naudojimo tvarka“. Šiuo metu Ūkio ministerijoje ruošiamas naujos verslo inkubatorių steigimo ir veiklos finansavimo iš SVV plėtros ir skatinimo strategijos įgyvendinimo specialiosios programos lėšų tvarkos projektas. Iki šiol valstybės finansinės lėšos verslo inkubatoriams steigti ir plėtoti buvo skiriamos dviem etapais.
Pirmasis etapas apima dalinį verslo inkubatoriaus steigimo ir įsikūrimo lėšų subsidijavimą. Valstybės finansinės paramos dydis gamybiniams – paslaugų verslo inkubatoriams priklauso nuo nedarbo lygio tame mieste ir/ar rajone, kur steigiamas verslo inkubatorius. Finansinė parama svyruoja nuo 70 iki 20 procentų gamybinio – paslaugų inkubatoriaus steigimo išlaidų. Technologiniams verslo inkubatoriams steigti valstybės parama gali sudaryti iki 50 procentų technologinio verslo inkubatoriaus steigimo išlaidų.
Antrajame etape valstybės lėšos skiriamos daliniam verslo inkubatorių veiklos išlaidų padengimui. Inkubuojamų įmonių išlaidos už patalpų nuomą, naudojimąsi bendro naudojimo patalpomis, ryšio paslaugas, elektros energiją ir šilumą gali būti dengiamos tris metus. Pirmaisiais metais valstybės lėšomis subsidijuojama 75 procentai, antrais metais – 50 procentų, trečiais metais – 25 procentai inkubuojamų ūkio subjektų išlaidų, susijusių su patalpų nuoma ir bendro naudojimo patalpų eksploatacija (http://www.svv.lt/verslo_zinynas/f_verslo_inkubatoriai.html).

2.3. Finansinės paramos fondai

2.3.1. Baltijos ir Amerikos verslo fondas

Baltijos ir Amerikos verslo fondas (BalAEF) buvo įsteigtas 1989m. pagal JAV kongreso aktą dėl pagalbos rytų ir Vidurio Europos departamento plėtojimui (SEED – Support for Eastern European Democracy). Šio fondo misija yra remti Baltijos valstybių privataus sektoriaus plėtrą, tęsiant savo, kaip patikimo finansų partnerio verslininkams bei augimo siekiančioms privačioms įmonėms, veiklą. Bal AEF kapitalas yra 50 mln. JAV dolerių. Kreditai buvo teikiami smulkioms ir vidutinėms įmonėms tiesiogiai, nesinaudojant tarpininkų – komercinių bankų – paslaugomis. Nors BalAEF ir sėkmingai skolino smulkioms ir vidutinėms įmonėms, 1998m. buvo patvirtinta nauja strategija – numatyta investuoti į privačią akcininkų nuosavybę.

BalAEF domina įmonės, užimančios aiškiai apibrėžtą nišą vidaus ar užsienio rinkoje, turinčios kvalifikuotus vadovus, dideles augimo perspektyvas ir atitinkančios fondo reikalavimus apskaitos, atsargų bei finansų tvarkymo sistemas. Nors fondas siekia investuoti į bendroves, kurių finansinėse atskaitose atsispindi ilgesnė negu vienerių metų pelninga veikla, tačiau pasirengęs nagrinėti ir pradedančių įmonių investicinius projektus.

BalAEF investuoja į įmonę, vadovaudamasis tokiomis sąlygomis:
· investicijos gali būti nuo 350000 iki 2000000 JAV dolerių;
· investicijų terminas yra 3-5 metai;
· fondo planuojama investicijų grąža skaičiuojama atskirai kiekvienam projektui ir skiriasi, priklausomai nuo konkretaus projekto rizikos;
· įmonė, į kurią investuojama, turi būti privati ir registruota Lietuvos Respublikoje;
· fondas siekia kontroliuoti 10-50proc. įmonės nuosavybės;
· fondo investicijų struktūra gali būti formuojama panaudojant įvairias investavimo priemones ir schemas, kurias numato įstatymai (pvz., paprastosios akcijos, konvertuojamos obligacijos, privilegijuotos akcijos ir kitos finansinės priemonės);
· fondo investicijos ir paskolos dažniausiai suteikiamos JAV doleriais.
BalAEF kartu su investicija į akcininkų nuosavybę gali suteikti garantuotąsias terminuotas paskolas.

BalAEF siekia turėti savo atstovą įmonės, į kurią investuoja, Stebėtojų taryboje. Šį siekį galima paaiškinti tuo , kad fondo, kaip investuotojo, tikslas yra tapti ribotai dalyvaujančiu įmonės valdyme ilgalaikiu finansiniu, o ne strateginiu partneriu.

BalAEF parduoda savo investicijas tokiais būdais:
· akcijų pardavimas ateityje pagal iš anksto nustatytą kainą;
· akcijų pardavimas kitam investuotojui;
· akcijų viešas pasiūlymas pirkti akcijas.
BalAEF vykdo griežtą visų investicijų priežiūrą ir mažiausiai kartą per ketvirtį lankosi įmonėje, o ši įsipareigoja pateikti ketvirtines finansines ataskaitas ir pranešti fondui apie visus svarbius ekonominius sprendimus (Gineitienė Z., Korsakaitė D. ir kt., 2003).

2.3.2. Baltijos smulkaus kapitalo fondas

Baltijos smulkaus kapitalo fondas (BSKF) – tai plėtrą skatinantis rizikos kapitalo fondas, veikiantis Baltijos šalyse. BSKF, siekdamas skatinti tolydžią atviros ir laisvos rinkos plėtrą Baltijos šalyse, teikia finansinę ir techninę paramą privačioms smulkioms ir vidutinėms įmonėms, priklausančioms Baltijos šalių piliečiams. Finansavimas teikiamas remiantis komercinėmis rizikos kapitalo sąlygomis. Techninė (konsultacinė) parama investicijų gavėjams teikiama už nedidelę kainą, naudojantis vietos ir tarptautinių techninės paramos grupių, veikiančių Baltijos šalyse, paslaugomis.
BSKF nėra bankas ir neteikia bankinio-kreditinio finansavimo. Fondas investuoja į įmones įsigydamas tų įmonių akcijų ir tapdamas jų akcininku tokiomis sąlygomis:
· investicija į vieną įmonę neturi viršyti 400000 JAV dolerių litais;
· investuojama į nuosavą kapitalą, įsigyjant nuo 25 iki 49 proc. viso įmonės kapitalo. BSKF siekia paremti, o ne pakeisti esamos įmonės vadovus;
· po 5-7 metų dalyvavimo įmonės veikloje BSKF ketina parduoti turimas įmonės akcijas, pirmiausia jas pasiūlydamas išpirkti kitiems įmonės akcininkams;
· BSKF neinvestuoja į įmones, kurių pagrindinė veikla yra tabako ir alkoholio gamyba, ginklų gamyba, gėrimų, turinčių daugiau nei 15 proc. alkoholio, gamyba, azartinių lošimų organizavimas, finansinių paslaugų teikimas, spekuliacinė veikla (pvz., nekilnojamuoju turtu ar prekėmis) arba veikla, žalinga gamtai.
Fondas taip pat investuoja į įmones su užsienio kilmės kapitalu su sąlyga, kad jose kontrolinį paketą galiausiai įgyja Baltijos valstybių piliečiai (Gineitienė Z., Korsakaitė D. ir kt., 2003).

2.3.3. Lietuvos verslo konsultacijų fondas

Lietuvos verslo konsultacijų fondas (VKF) buvo įsteigtas teikti paramą Lietuvos įmonėms.Vkf veiklos kryptis – tiesiogiai padėti įmonėms įveikti veiklos sunkumus, finansuojant konsultacines paslaugas.
VKF gali negrąžinamai padengti iki 50% konsultacijų kainos, tačiau parama negali viršyti 9000 eurų. VKF taip pat gali padengti iki 33%, bet ne daugiau kaip 6000 eurų, prekių kokybės gerinimo, ISO 9000 bei kitų kokybės standartų diegimo ir kompiuterizuotų informacinių bei apskaitos sistemų diegimo išlaidų.
VKF remia visų sričių verslo konsultacijas, pavyzdžiui, tokias:
· rinkos/ šakos tyrimas, vartotojų apklausa;
· strateginių įmonės veiklos planų kūrimas;
· įmonės restruktūrizavimas, personalo valdymo ir skatinimo tobulinimas;
· įmonei tinkančių įrengimų parinkimas bei techniniai projektai;
· verslo planų rengimas;
· partnerių paieška ir kt.
Įmonės, norinčios gauti VKF paramą, turi atitikti šiuos reikalavimus:
· darbuotojų skaičius įmonėje – nuo 15 iki 500;
· įmonė turi veikti ne mažiau kaip dvejus metus;
· daugiau kaip 51% įmonės nuosavybės turi būti privati ir priklausyti Lietuvos fiziniams ar juridiniams asmenims;
· pagrindinė įmonės veikla negali būti žemės ūkis, nuosavo objekto statyba, siekiant objektą perparduoti ar nuomoti, ginklų, alkoholio (stipresnio negu 22%) bei tabako gaminių gamyba. Įmonės, kurios stato naujas gamybines ar prekybines patalpas ūkinei veiklai plėtoti, o taip pat žemės ūkio produktus perdirbančios įmonės (maisto pramonė) gali naudotis VKF parama.
VKF atstovai pasirengę aptarti kiekvieną pateiktą projektą (konsultacinį pasiūlymą) individualiai, nes įmonių problemos ir poreikiai yra skirtingi (Gineitienė Z., Korsakaitė D. ir kt., 2003).

2.3.4. Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondas

Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondas (LAAIF) finansuoja visuomeninio ir privataus sektoriaus investicinius projektus, kuriuos įgyvendinant gaunama aplinkosauginė nauda. Aplinkosauginis efektas turi atitikti Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos strategiją bei ja pagrįstus prioritetus, šiuos prioritetus nustato LAAIF priežiūros taryba.
LAAIF fondas finansuoja investicinius projektus teikdamas lengvatines paskolas per perskolinančius bankus.
Paskolų gavimo sąlygos yra šios:
· maksimali paskolos suma vienam projektui – 1.5 mln. litų;
· paskola negali viršyti 80% bendros finansuojamo projekto vertės;
· paskolos terminas – iki 5 metų.
Lengvatos:
· paskolos palūkanų norma mažesnė negu komerciniuose bankuose;
· paskolos grąžinimas pradedamas ne vėliau kaip po 2 metų.
Investiciniai projektai vertinami pagal LAAIF priežiūros tarnybos patvirtintus kriterijus, iš kurių svarbesni yra šie:
· projekto aplinkosauginis efektas (poveikio laipsnis lyginant su esančiu, atitikimas ES standartams ir kt.);
· projekto finansinis vertingumas (atsipirkimo trukmė, kaštų efektyvumas ir kt.);
· klientą apibūdinantys rodikliai (finansavimo savo lėšomis dalis, finansinis pajėgumas ir kt.).
LAAIF priežiūros taryba, atsižvelgusi į šiuos kriterijus, priima sprendimą dėl projekto finansavimo (Gineitienė Z., Korsakaitė D. ir kt., 2003).

3. Europos Sąjungos struktūriniai fondai

Europos Sąjunga yra viena galingiausių pasaulio prekybos bei verslo sąjungų ir ji vis plečia savo ribas. Dėl to dauguma Europos ir Rytų Europos valstybių norėtų ir stengiasi būti šios sąjungos dalimi. Lietuva taip pat siekia būti šios didžiausios pasaulio rinkos dalimi ir Europos Sąjungos nare, tačiau dar nėra tam visiškai pasirengusi. Savo ruožtu Europos Sąjunga taip pat yra suinteresuota savo ribų plėtimusi ir stengiasi padėti perspektyvioms valstybėms tapti savo nare. Kad šalys kandidatės pasirengtų įžengti į ES gretas, joms teikiamos įvairios paramos, kurių svarbiausios – struktūriniai fondai ir paramos programos.
Uždavinys, iškeltas Europos Sąjungos, – priemonių (pastangų), kurias įgyvendina ES narės bei šalys kandidatės (tarp jų ir Lietuva), papildymas bei parama nuosekliai Europos integracijai. Dėl šios paramos ekonomiškai laimės ne tik atsilikę regionai, bet ir visa ES.
Europos Sąjunga, disponuodama finansiniais instrumentais, kurie vadinami struktūriniais fondais – padeda spręsti ilgalaikes socialines ir ekonomines problemas. Glaudžiai dirbdamos ES narės ir regioninės valdžios institucijos naudoja šiuos fondus, norėdamos paskatinti plėtrą ir sumažinti skirtumus tarp regioninių ir socialinių grupių. Yra keturi tokie fondai: Europos regionų plėtros fondas (ERPF), Europos socialinis fondas (ESF), Europos žemės ūkio reguliavimo ir garantijų fondas (EŽŪRGF) ir Finansinis instrumentas žuvininkystei reguliuoti (FIŽR).
Jau dabar galima atkreipti dėmesį, kad itin smarkiai telkiamasi ties ES struktūriniais fondais, nors jų paskirtis nėra verslo rėmimas. Jais skatinamas lojalumas, dėmesys ES. Ekonomikos terminais kalbant, jų svarbiausias tikslas – finansuoti projektus, kurie yra per dideli atskirų šalių įmonėms ar biudžetams finansuoti ir kurie turi išorinį poveikį, dažniausiai porai ar daugiau valstybių narių (transportas, jo infrastruktūra, aplinkosaugos projektai), o ne bendrai parama verslui, kaip daug kas Lietuvoje įsivaizduoja. Pernelyg sureikšminant struktūrinius fondus ir neatsargiai perskirstant biudžeto išteklius, viena vertus, gali būti sukuriami nerealūs lūkesčiai bei iškreipiamos privačios investicijos, kita vertus, gali būti per mažai dėmesio skirta tokioms sritims kaip sveikatos apsauga, socialinė šalpa ir šių sričių reformoms, kurios dar nėra baigtos.

(http://www.ldb.lt/ldb_admin/pub_docs/idomi%20uzsienio%20saliu%20patirtis%20Nr5.doc.)

3.1. Europos regionų plėtros fondas

Šio fondo tikslas – mažinti regioninius skirtumus, skatinti subalansuotą plėtrą.

Paramos sritys:
· investicijos į infrastruktūrą;
· investicijos į gamybinį sektorių (darbo vietų kūrimas);
· parama vietinei plėtrai ir SVV;
· techninė parama.
Europos regionų plėtros fondo paramą gali gauti mažiausiai išsivystę regionai, kuriuose BVP vienam gyventojui yra mažesnis nei 75 proc. ES vidurkio. Parama visų pirma skiriama investicijoms, gamybai ir paslaugoms plėtoti, infrastruktūrai tobulinti, smulkiajam ir vidutiniam verslui remti (Baršauskas P., 2002).

3.2. Europos socialinis fondas

Šis fondas siekia plėsti žmonių išteklius ir skatinti užimtumą. Parama skiriama profesiniam mokymui, perkvalifikavimui ir kvalifikacijos kėlimui bei įdarbinimui gerinti.
Paramos sritys:
· bedarbių integracija į darbo rinka;
· lygių įsidarbinimo galimybių rėmimas EQUAL iniciatyva;
· moterų užimtumo gerinimas;
· švietimo ir profesinio mokymo sistemų gerinimas;
· kvalifikuotos darbo jėgos ugdymas;
· žmonių išteklių rėmimas tyrimų ir plėtros srityje;
· informacinės visuomenės plėtra (Baršauskas P., 2002).

3.3. Europos žemės ūkio reguliavimo ir garantijų fondas

Šio fondo tikslas – bendrosios žemės ūkio politikos ir žemės ūkio struktūrų tobulinimas.
Paramos sritys:
· ūkio restrutūrizavimas;
· parama jauniems ūkininkams;
· parama perdirbimo ir rinkodaros priemonėms;
· nauji ūkininkavimo metodai;
· alternatyvi ekonominė veikla kaimo vietovėse (pavyzdžiui kaimo turizmas);
· miškininkystė ir žemės ūkis, aplinkosauga.
Fondas remia struktūrinius žemės ūkio pertvarkymus ir kaimo vietovių plėtra (Baršauskas P., 2002).

3.4. Finansinis instrumentas žuvininkystei reguliuoti

Fondo tikslas – subalansuotas išteklių valdymas ir konkurencingų struktūrų kūrimas.

Paramos sritys:
· pasiūlos ir paklausos subalansavimas;
· konkurencingumo skatinimas;
· perdirbimas ir rinkodara;
· nuo žuvininkystės priklausomų teritorijų atnaujinimas.
Fondas remia pertvarkymus, padedančius prisitaikyti prie rinkos pokyčių žuvininkystės sektoriuje (Baršauskas P., 2002).
3.5. Fondų lėšos

Europos Komisija siūlo padidinti sanglaudos fondo (aplinkos ir transporto infrastrutūrai) naujoms narėms paramos dalį iki 30 proc. nuo visos gaunamos parmos (šiuo metu ES vidurkis ya 18 proc.). Remiantis Komisijos siūlymu, struktūrinės paramos dydis 2004 – 2006 m. Lietuvai sudarytų iki 1,46 milijardo eurų, o tai atitiktų 2,5 proc. nuo Lietuvos BVP (139 eurai/1 gyv. per metus). Iš jų Lietuvai 2004 – 2006 m. būtų skiriama:
– kaip I tikslo regionui iš struktūrinių fondų: 905,7 mln. eurų;
– per Bendrijos iniciatyvas INTERREG – 23,3 mln. eurų, EQUAL – 8,4 mln. eurų;
– per Sanglaudos fondą – 521,6 mln. eurų.
Taigi, kaip matyti, didžiausia lėšų dalis (beveik pusė) Europos regionų plėtros fondui, pagal lėšas, skiriamas paramai, antroje vietoje yra Europos socialinis fondas, trečioje – Europos žemės ūkio reguliavimo ir garantijų fondas, o ketvirtoje – Finansinis instrumentas žuvininkystei reguliuoti. Ko gero, pati mažiausia dalis lėšų pastarajam fondui skiriama dėl to, kad ne visos šalys verčiasi žuvininkyste, o tose, kurios verčiasi žuvininkystė, ne visada yra viena iš pagrindinių žemės ūkio šakų (http://www.lrinka.lt/tyrimai/verslas/svvrem.phtml).

4. Europos Sąjungos programos verslui Lietuvoje remti

Europos Sąjungos programos, susijusios su paramos verslui teikimu, skirstomos į dvi dideles grupes:
· programos, tiesiogiai susijusios su paramos verslui teikimu:
ü daugiašalės programos;
ü ES PHARE SVV plėtros projektas Lietuvoje.
· Programos, teikiančios finansinę paramą kolektyviniams projektams, kurie tiesiogiai nesusiję su verslu:
ü ES PHARE programos;
ü kitos ES programos;
ü kitos iniciatyvos;
ü ISPA fondas;
ü Šiaurės kraštų informacijos biuro programos;
ü Jungtinių Tautų plėtros programa;
ü Tarptautinė apmokymo ir eksporto skatinimo programa;
ü SAPARD programa (Gineitienė Z., Korsakaitė D. ir kt).

4.1. PHARE programa

PHARE projekto ir programos poveikis Lietuvai buvo teigiamas. 1992 – 1999 m. iš PHARE programos Lietuvai buvo skirta 328 mln. eurų, 1999 m. PHARE programos lėšas Lietuvai sudaro 30 mln. eurų. 1999 m. papildomai buvo skirta 3 mln. eurų Pasienio bendradarbiavimo (CBC) programai Baltijos jūros regione ir 735 mln. eurų Pasirengimo stojimui (Atotrūkio mažinimo) fondui.
Lietuva taip pat dalyvauja PHARE finansuojamose kelioms šalims skirtose programose, kaip, antai TAIEX, Smulkiojo ir vidutinio verslo programoje ir Didelės infrastruktūros projektų finansavimo fonde. 1999 m. parama sudarė 14,4 mln. eurų (Gineitienė Z., Korsakaitė D. ir kt).

4.2. SAPARD programa

SAPARD programa – tai parama pagal specialiąją žemės ūkio ir kaimo plėtros programą. ES, siekdama paspartinti šalių kandidačių pasirengimą narystei, parengė Specialiąją žemė ūkio ir kaimo plėtros programą. Svarbiausias šios programos tikslas – remti narystei ES besirengiančių šalių žemės ūkio modernizavimą, konkurencingumo didinimą, ES taikomų aplinkosaugos, veterinarių
ir higienos standartų priėmimą, kaimo plėtrą ir alternatyvių pajamų kaimo vietovėse skatinimą.
Atsižvelgiant į žemės ūkio ir kaimo plėtros politikos ypatumus bei nacionalinio finansavimo galimybes ir praktiką, Nacionalinėje žemės ūkio ir kaimo plėtros programoje pristatytos 8 žemės ūkio ir kaimo plėtros prioritetinės paramos kryptys:
1. Investicijos į pirminę žemės ūkio gamybą.
2. Žemės ūkio ir žuvininkystės produktų perdirbimas ir rinkodaros tobulinimas.
3. Ekonominės veiklos plėtra ir alternatyvių pajamų skatinimas.
4. Kaimo infrastruktūros tobulinimas.
5. Miškų infrastruktūros tobulinimas ir apželdinimas.
6. Agrarinė aplinkosauga.
7. Profesinis mokymas.
8. Techninė parama, informavimas.
SAPARD programos parama skiriama su sąlyga, kad bus bendrai finansuojama ir iš šalies nacionalinės paramos fondų. Taigi investiciniai projektai bus finansuojami pagal schemą pateiktą lentelėje :

2 lentelė
SAPARD programos finansavimas (Gineitienė Z., Korsakaitė D. ir kt., 2003)
Bendra projekto vertė – 100 proc.
Privačios lėšos 50 proc. Valstybės parama 50 proc.

NacionalinisSAPARD 75 proc. biudžetas 25 proc.roc.

SAPARD programa, susiedama privačias investicijas ir Lietuvos nacionalinę bei ES paramą, turi tapti gana dideliu finansavimo šaltiniu, kurį kryptingai pritaikius, galima tikėtis realių rezultatų pertvarkant Lietuvos žemės ūkio sektorių. Bendra investicijų suma 2000-2006 metams atrodytų taip:

Reikia atkreipti dėmesį, kad ES skiriamos lėšos pagal SAPARD programą yra subsidija (paramos lėšos), o ne paskola ir jų grąžinti nereikės. Vienintelis reikalavimas – veiksmingai ir tikslingai panaudota parama.
Labai svarbu Lietuvai ISPA fondas aplinkosaugos projektams finansuoti (Gineitienė Z., Korsakaitė D. ir kt).

4.3. Daugiašalės programos

ACCESS – tai institucijų stiprinimo programa, kuri rems nevyriausybinių ir ne pelno siekiančių organizacijų veiklą ir iniciatyvas, finansuodama pilietinės visuomenės ir šalių kandidačių pasirengimo narystei ES projektus. Programa sudarys galimybę šalims kandidatėms įsilieti į europinius nevyriausybinių organizacijų tinklus. Per šią programą bus remiami makro- ir mikroprojektai bei nevyriausybinių organizacijų tinklai.
Verslo paramos programa. Jos tikslas – skatinti bendradarbiauti verslo interesams atstovaujančias sektorines / horizontalias organizacijas bei remti Bendrijos aquis įgyvendinimą šalių kandidačių įmonėse.
Mažų projektų programa. Ji remia šalių kandidačių valstybės tarnautojų mokymo programas ir Europos integracijos srities projektus.
Paramos verslo inkubatoriams programa. Programos tikslas – verslo inkubatoriams, kuriuos remia valstybė iš Smulkiojo ir vidutinio verslo skatinimo fondo, suteikti paramą iŠ ES PHARE smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros projekto Lietuvoje lėšų.
Paramos gavėjai: Kauno technologijos universiteto, Vilnijos, fondo M95, Šiaulių, Alytaus, Telšių apskrities verslo inkubatoriai.
Programos uždaviniai: plėtoti valstybės remiamų verslo inkubatorių veiklą Lietuvoje; tobulinti verslo inkubatorių administracijos darbuotojų darbo įgūdžius; remti naujai įsteigtus verslo inkubatorius; gerinti verslo inkubatorių teikiamų paslaugų inkubuojamoms įmonėms
kokybę (Gineitienė Z., Korsakaitė D. ir kt).

4.4. Kitos Europos Sąjungos programos
Tai nėra didelės ar vienos pagrindinių ES paramos programų, tačiau jos padeda plėtoti smulkųjį ir vidutinį verslą, rengti specialistus, teikti konsultacijas ir t. t. Joms skiriama mažiau lėšų, tačiau jos taip pat yra gana svarbios. Taigi čia paminėsim kai kurias mažesnes
programas.
Leonardo Da Vinci programa (2000-2003). Tai ES profesinio rengimo programa, kuri remia ir skatina bendrą Europos šalių veiklą, susijusią su profesinio rengimo turinio bei organizavimo tobulinimu, kultūriniu ir kalbiniu įvertinimu.
Socrates. Programos tikslai: stiprinti Europos įvaizdį ir remti bendradarbiavimą bei kaitą švietimo srityje, tirti dalykus, susijusius su bendros politikos interesais.
Mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros programa. Ši programa skirta moksliniams tyrimams, technologijų plėtrai ir demonstracinei veiklai pagal bendruosius ES projektus.
TACIS projektų fondas. Fondą sudaro du elementai – TACIS smulkiųjų projektų fondas ir mikroprojektai. Smulkiųjų projektų fondas remia bendrus ES ir NVS šalių projektus. Didžioji pagalbos dalis skiriama techninės pagalbos projektams finansuoti, pasikeitimui patirtimi ir žiniomis vietiniame ir regioniniame lygiuose. Mikroprojektai – priemonės, skirtos pasirengti įgyvendinti bendradarbiavimo projektą, finansuojamą per TACIS smulkiųjų projektų fondą
Susigiminiavusių miestų programa. Svarbiausias šios programos tikslas – stiprinti jau esančius ryšius tarp susigiminiavusių miestų tinklą.
Jungtinių Tautų plėtros programa (JTPP) Lietuvoje siekia:
– palengvinti Lietuvos integraciją į JT;
– teikti techninę paramą, kuri palengvintų šaliai pereiti į rinkos ekonomiką;
– padėti Lietuvai įvertinti reikalingą užsienio pagalbą ir pritraukti reikalingą paramą;
– supažindinti Lietuvą su JT politika ir veikla.
Iš ES struktūrinių fondų biudžeto dar finansuojamos įvairios Bendrijos iniciatyvos. Viena didžiausių ES iniciatyvų INTERREG.
– Interreg 111: pasienio zonų, tarpnacionalinis ir tarpregioninis bendradarbiavimas;
– Urban: apimtų krizės miestų teritorijų gaivinimas;
-Leader +: subalansuota kaimo plėtra per vietines strategijas;
– Equal vienodų galimybių darbo rinkoje užtikrinimas;
– Jaunimo iniciatyvos.
Jaunimui reikėtų pasinaudoti šios paprogramės teikiamomis galimybėmis ir rengti projektus.
Grupės iniciatyva – tai projektas, kurį sukuria ir įgyvendina grupė 15-25 metų žmonių. Tokie projektai gali parodyti, kaip jauni žmonės pagal savo interesus bei poreikius nori ir gali suteikti kūrybingą įnašą visuomenei. Projektas gali trukti nuo trijų mėnesių iki vienerių metų. Grupės iniciatyvos gali vykti visose programos šalyse: Austrijoje, Belgijoje, Danijoje, Suomijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Graikijoje, Airijoje, Italijoje, Liuksemburge, Olandijoje, Portugalijoje, Ispanijoje, Švedijoje, Didžiojoje Britanijoje, Islandijoje, Lichtenšteine, Norvegijoje, Bulgarijoje, Kipre, Čekįjoje, Estijoje, Vengrijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Lenkijoje, Rumunijoje, Slovakijoje, Slovėnijoje. Projekte gali dalyvauti 15-25 metų žmonių grupės programos šalyse. Grupę turi sudaryti mažiausiai keturi asmenys, iš kurių vienas prisiimtų atsakomybę už paraiškos pateikimą ir sutarties pasirašymą.

Išvados

Lietuvoje atkūrus nepriklausomybę, verslas tapo didžiausia jėga, galinčia pakelti Lietuvos ekonomiką, padėti šaliai įsilieti į pasaulinę rinką. Tuo suinteresuoti tiek valdžios atstovai, tiek verslininkai. Tačiau abipusį supratimą ir sėkmingą Lietuvos integravimąsi į pasaulinę rinką stabdo aplinka, kurioje plėtojamas verslas. Valstybės vykdoma ekonominė politika verslo plėtrą gali arba stabdyti, arba skatinti. Šiuo metu siekiama suderinti Lietuvos teisinę sistemą su Europos ekonominiais įstatymais, taisyklėmis. Galbūt todėl įstatymų pataisos tapo kone kasdienybe, anaiptol nelengvinančia kasdieninio verslininko gyvenimo. Aišku, valstybė turi atlikti tam tikrą vaidmenį vystant verslą, viena vertus, papildydama rinkos santykius valstybinio reguliavimo elementais, o kita vertus – ne rinkos metodais spręsdama tuos klausimus, kurių rinka efektyviai spręsti negali.

Apžvelgus verslo vystymąsi, galima teigti, kad verslo sąlygos nėra lengvos verslininkams ir jų veiklai keliami vis nauji ir griežtesni reikalavimai. Sėkmingai vistyti verslą galima tik turint deramų žinių, nuolatos mokantis, kad būtų priimami savarankiški ir adekvatūs sprendimai.

1. Verslo rėmimo ir skatinimo šaltiniai yra valdžia, stambusis verslas, specializuotos šalies ir tarptautinės organizacijos bei hipoteka. Paminėtina šių formų parama verslui: tiesioginė ir netiesioginė finansinė parama; teisinė parama; administracinė parama; parama per mokesčių politiką; verslo inkubatoriai; antimonopolinė politika.
2. Esminis verslo įmonių finansinio rėmimo sistemos elementas yra paskolos ir kreditai, skiriami prioritetinėms programoms įgyvendinti, taip pat įmonėms, kurios dėl objektyvių aplinkybių pateko į sunkią padėtį. Šią užduotį atlieka įvairūs fondai, paramos programos ir kai kurios organizacijos. Pagrindinės tokios organizacijos Lietuvoje yra: Lietuvos verslo konsultacijų fondas, Baltijos ir Amerikos verslo fondas, Baltijos smulkaus kapitalo fondas.

3. Verslo inkubatorius – tai įstaiga, kuri inkubuojamiems ūkio subjektams palankiomis sąlygomis nuomoja patalpas ir teikia verslo valdymo paslaugas, tarpininkauja gaunant finansinę paramą bei diegiant naujas technologijas ir mokslo naujoves versle. Pagrindinis verslo inkubatorių veiklos tikslas – remti pradedančius verslininkus, skatinti naujų darbo vietų kūrimą, sumažinti veikiančių įmonių veiklos riziką ir padėti įmonėms, turinčioms gerų verslo idėjų, bet finansiškai silpnoms, pasiekti tokį lygį, kai jos gali savarankiškai užsiimti ūkine komercine veikla ir konkuruoti rinkoje.
4. Kad šalys kandidatės pasirengtų įžengti į ES gretas, joms teikiamos įvairios paramos, kurių svarbiausios – struktūriniai fondai ir paramos programos. Glaudžiai dirbdamos ES narės ir regioninės valdžios institucijos naudoja šiuos fondus, norėdamos paskatinti plėtrą ir sumažinti skirtumus tarp regioninių ir socialinių grupių. Yra keturi tokie fondai: Europos regionų plėtros fondas, Europos socialinis fondas, Europos žemės ūkio reguliavimo ir garantijų fondas ir Finansinis instrumentas žuvininkystei reguliuoti. ES programos, susijusios su paramos verslui teikimu, skirstomos į dvi dideles grupes: 1) programos, tiesiogiai susijusios su paramos verslui teikimu (daugiašalės programos, ES PHARE SVV plėtros projektas Lietvoje); 2) Programos, teikiančios finansinę paramą kolektyviniams projektams, kurie tiesiogiai nesusiję su verslu (ES PHARE programos, kitos ES programos, kitos iniciatyvos, ISPA fondas, Šiaurės kraštų informacijos biuro programos, Jungtinių Tautų plėtros programa, Tarptautinė apmokymo ir eksporto skatinimo programa, SAPARD programa).

Literatūra

Baršauskas P., 2002, Smulkaus ir vidutinio verslo politika Europos Sąjungoje. Kaunas. P. 97-130.
Gineitienė Z., Korsakaitė D. ir kt., 2003, Verslas. Gineitienė Z., Korsakaitė D., Kočinskienė M., Tamulevičius J. Vilnius. P. 109-138.
Lietuvos darbo birža [interaktyvus]. Įdomi užsienio šalių patirtis (informacinis biuletenis Nr. 5, 2003 m. spalis) / Bulgarija: naujas socialinės politikos modelis [žiūrėta 2003-11-04]. Prieiga per internetą: http://www.ldb.lt/ldb_admin/pub_docs/idomi%20uzsienio%20saliu%20patirtis%20Nr5.doc
Lietuvos laisvosios rinkos institutas [interaktyvus]. Ttyrimai ir ekspertizės / Dėl Smulkaus ir vidutinio verslo rėmimo programos priemonių plano projekto ir Dėl vieningos SVV rėmimo sistemos Lietuvoje [žiūrėta 2003-11-04]. Prieiga per internetą:

http://www.lrinka.lt/tyrimai/verslas/svvrem.phtml
Simanavičienė Ž., 2002, Verslo priežiūros institucijos. Kaunas. P. 83-88.
Smulkus ir vidutinis verslas Lietuvoje ir Vidurio Europoje, 2002. Tyrimo „Smulkaus ir vidtinio verslo sąlygos“ 1997 – 2001 m. rezultatai. Vilnius. P. 139-149.
Lietuvos smulkaus ir vidutinio verslo plėtros agentūra [interaktyvus]. SVV Lietuvoje ir pasaulyje / Valstybės parama smulkiam ir vidutiniam verslui [žiūrėta 2003-11-14]. Prieiga per internetą: – http://www.svv.lt/index2.php?article=434#3
Lietuvos smulkaus ir vidutinio verslo plėtros agentūra [interaktyvus]. Verslo aplinka / Verslo inkubatoriai [žiūrėta 2003-11-04]. Prieiga per internetą:
http://www.svv.lt/verslozinynas/fversloinkubatoriai.html
Lietuvos Respublikos smulkaus ir vidutinio verslo plėtros įstatymas. 1998m. lapkričio 24d. Nr. VIII-935.
Verslo finansavimo galimybės, 2000,. Vilnius. P. 5-17.

Leave a Comment