Verslo paskolų mąstas Lietuvoje

Verslo paskolų mąstas Lietuvoje

Rašto darbas

Klaipėda 2007

Įvadas

Jokia šalies ekonomika negali vystytis be geros ir stabilios bankų veiklos. Jų vaidmuo be jokių išimčių yra svarbus tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims, tiek valstybinėms institucijoms. Šiame rašto darbe nagrinėjama pagrindinė bankų funkcija, kuri Lietuvos banke pradėjo veikti 1991 metais, kreditavimas. Ši funkcija – paslauga bankų tiekiama fiziniams ir juridiniams asmenims, mes savo rašto darbe ,, Verslo paskolų mąstas Lietuvoje“ orientuosimės į juridinių asmenų kreditavimą.
Siekiant išnagrinėti pagrindinį rašto darbo tikslą – verslo kreditavimo mąstą Lietuvoje bus nagrinėjami tokie rašto darbo už ždaviniai:
• Verslo finansavimo būdai;
• Nagrinėjamas paskolų portfelis (kokią dalį paskolų portfelio užima verslo paskolos);
• Bus lyginami 2003 – 2007 metų verslo paskolų portfeliai, ;
• Bus lyginami Lietuvoje veikiančių bankų verslo paskolų portfeliai;
• Bus pateiktos išvados, bei nuomonė apie verslo paskolų portfelio kitimo tendencijas ateityje.

Verslo finansavimo būdai

Kiekviena įmonė tam, kad galėtų pagaminti tam tikrą produkciją, kurią vėliau galėtų parduoti rinkoje, naudoja technologinius įrengimus, įvairias žaliavas. Šiam nepertraukiamam gamybos ciklui užtikrinti (sumokėti įmonės darbuotojams atlyginimus, nusipirkti žaliavas.) reikalingas apibrėžtas finansinių išteklių kiekis. Jeigu pagaminta produkcija bus parduodama su atidėtais mokėjimo te erminais, tai dar padidins įmonės finansinių išteklių poreikį.
Verslo įmonės dalį reikalingų pinigų gaus iš jos savininkų akcinio kapitalo forma, o kitą – pasiskolins iš bankų arba tiesiogiai iš gyventojų, pvz., išleidžiant obligacijas. Dėl to, galima pasakyti, kad dažniausiai banko paskolos yra na

audojamos verslo įmonių gamybos ciklo ir investicijų finansavimui.
Verslo finansavimas skirstomas į ilgalaikį finansavimą verslo plėtrai ir trumpalaikį finansavimą verslo stabilumui užtikrinti.
Verslo plėtros (ilgalaikio) finansavimo būdai:
Ilgalaikė banko paskola – bene pigiausias ir labiausiai paplitęs verslo plėtros finansavimo būdas. Trejų – septynerių metų trukmės paskolas verslo plėtrai teikia dauguma šalies komercinių bankų. Tarp bankų reikalavimų ūkio subjektui, norinčiam gauti ilgalaikę paskolą, svarbiausi yra šie du:
• ūkio subjektas turėtų nuo 20 iki 40 proc. investicinio projekto vertės finansuoti nuosavomis lėšomis;
• ūkio subjektas turi įkeisti bankui turtą, kurio vertė 1,5 karto didesnė negu norima gauti paskolos suma, arba pateikti bankui kitą paskolos grąžinimo užtikrinimą (garantiją, laidavimą ar kita).
Ilgalaikių paskolų palūkanos dažniausiai būna kintamos. Palūkanų dydis priklauso nuo valiutos, kuria norite skolintis, ir vidutinės šešių mėnesių tarpbankinės skolinimosi šia va aliuta palūkanų normos LIBOR. Kintamos palūkanos apskaičiuojamos kas pusmetį prie atitinkamos valiutos šešių mėnesių LIBOR pridedant paskolos sutartyje užfiksuotą banko maržos dydį. Paskolų litais palūkanos dažniausiai nustatomos prie vidutinės šešių mėnesių tarpbankinės skolinimosi litais palūkanų normos VILIBOR pridedant nustatytą banko maržą.
Smulkios ir vidutinės įmonės gali kreiptis į bankus dėl lengvatinės paskolos suteikimo.
Lizingas – taip pat labai paplitusi verslo finansavimo forma. Lizingas skirstomas į finansinį lizingą ir veiklos lizingą. Finansinis lizingas nuo veiklos lizingo skiriasi tuo, kad pirmuoju atveju lizingo sutarties terminui pa
asibaigus išperkamas turtas pereina lizingo gavėjo nuosavybėn, o antruoju atveju lieka lizingo bendrovės nuosavybėje. Norėdamas pasinaudoti lizingo paslauga, ūkio subjektas turi nuo 15 iki 30 proc. perkamo turto vertės sumokėti nuosavomis lėšomis.
Už naudojimąsi lizingo paslauga ūkio subjektas moka pastovias arba kintamas palūkanas, kurios paprastai būna kiek aukštesnės negu paskolų palūkanos.
Dauguma Lietuvos lizingo bendrovių siūlo atgalinio lizingo paslaugą. Šios paslaugos esmė – bankas gali nupirkti iš įmonės jos turtą ir jai pačiai parduoti tą turtą lizingo būdu. Tokie sandoriai paprastai sudaromi ūkio subjektams siekiant panaudoti ilgalaikiame turte įšaldytas lėšas. Šių sandorių atveju palūkanos paprastai būna truputį aukštesnės, o nuosavo įnašo dalis didesnė, negu paprastų lizingo sandorių atveju.
Rizikos kapitalo fondai investuoja į sparčiai augančių, perspektyvių įmonių akcinį kapitalą. Ši finansavimo forma paprastai būna brangesnė negu paskola ar lizingas, todėl ją dažniausiai renkamasi tuo atveju, jeigu įmonė negali pasiskolinti iš banko tiek pinigų, kiek jai reikia, arba tokiomis sąlygomis, kokiomis jai reikia. Rizikos kapitalo fondai dažniausiai investuoja į įmonių akcinį kapitalą, įsigydami naujos emisijos akcijas. Paprastai šie fondai įsigyja nuo 30 iki 50 proc. įmonės akcijų (tai yra, jie nesiekia visiškai perimti įmonės valdymo). Šie fondai siekia gauti dividendų iš įmonės pelno arba pelningai parduoti akcijas ateityje, dažniausiai po ketverių – penkerių metų. Akcijas fondai gali parduoti strateginiam in
nvestuotojui, nors neretai jau sutartyje dėl investicijų numatoma, kad pirmumo teisę išperkant akcijas turės esami įmonės akcininkai.
Fondus mažiau domina įmonės dalyvavimas investiciniame projekte nuosavomis lėšomis. Pritraukiant investicijas į kapitalą taip pat nereikalingas užstatas. Tačiau kiti fondų reikalavimai įmonėms, kurios nori gauti investiciją, yra labai aukšti. Naujai įmonei pritraukti investicijų būna įmanoma tik tuo atveju, jei fondų valdytojus sužavi vadovai, būsimasis įmonės produktas ir jei esama pagrindo manyti, jog tikėtinas fondo investicijos pelningumas bus labai aukštas.
Verslo stabilumo (trumpalaikio) finansavimo būdai:
Banko paskola apyvartiniam kapitalui papildyti – šis apyvartinio kapitalo finansavimo būdas dažniausiai būna pigiausias. Paskolos apyvartiniam kapitalui paprastai teikiamos tik iki vienerių metų laikotarpiui, todėl nustatomos fiksuotos palūkanos. Paprastai trumpalaikės paskolos palūkanų norma būna aukštesnė, negu ilgalaikės paskolos. Paskolai gauti turi būti įkeistas įmonės ar kito asmens turtas, kurio vertė apie 1,5 karto viršija norimos gauti paskolos sumą.
Kredito linija – tai apyvartinio kapitalo finansavimo būdas, kai įmonė, turėdama tam tikrą banko nustatytą skolinimosi limitą, gauna šio limito neviršijančią sumą iš banko tada, kai jai šios sumos prireikia, ir grąžina tada, kai gauna atsiskaitymą už parduotas prekes ar paslaugas. Dažniausiai kredito linija imama tada, kai įmonės kapitalo poreikis labai svyruoja ir papildomo finansavimo įmonei reikia vidutiniškai tik 10 – 20 dienų per mėnesį. Kredito linijoms bankai nustato dv
vi palūkanų normas: vieną – panaudotai kredito linijos sumai, kitą – nepanaudotai. Metinė palūkanų norma nepanaudotai kredito linijos sumai paprastai siekia apie 1 proc. Vadinasi, įmonė, kai papildomas finansavimas jai nereikalingas, moka tik labai nedidelį mokestį už turimą limitą.
Overdraftas – finansavimo forma, kai įmonė gali turėti neigiamą, banko nustatyto limito neviršijantį atsiskaitomosios sąskaitos likutį. Ši apyvartinio kapitalo finansavimo forma yra brangesnė, negu paskola ir kredito linija, tačiau ja patogu naudotis, o sutarties sudarymo procedūros nėra sudėtingos. Paprastai neigiamo sąskaitos likučio buvimo terminas būna ribotas – per sutartyje nustatytą laiką nuo neigiamo likučio atsiradimo dienos įmonė turi jį padengti, priešingu atveju teks mokėti baudas.
Faktoringas – prekybos finansavimo forma, kai prekių pardavėjas perleidžia faktoringo bendrovei savo teisę į pirkėjo skolą. Prekių pirkėjas faktoringo bendrovei iš karto sumoka nuo 10 iki 30 proc. bendros prekių vertės, o šį mokėjimą gavusi faktoringo bendrovė pardavėjui sumoka nuo 70 iki 90 proc. bendros prekių vertės. Likusią prekių vertės dalį faktoringo bendrovė pardavėjui sumoka tada, kai gauna visą pirkėjo apmokėjimą. Už suteiktą kreditą (pardavėjo gautos ir pirkėjo sumokėtos sumos skirtumą) pardavėjas moka sutartyje su faktoringo bendrove nustatytas palūkanas.

Paskolų portfeliai

Paprasčiausias būdas finansuoti verslo projektus – banko paskola.
Jau kelinti metai iš eilės bankų sistema pasižymi sparčiai augančiu paskolų portfeliu, nors pastarojo augimo tempai šiais metais šiek tiek lėtėja. Metinis klientams suteiktų paskolų portfelio augimo tempas sumažėjo nuo 55,6 proc. buvusių 2006 metų spalio 1 dieną iki 47,7 proc. 2007 metų spalio 1 dieną.
Per devynis šių metų mėnesius bankų klientams suteiktų paskolų portfelis išaugo 12,9 mlrd. litų, arba 33,4 procento. Praėjusiais metais tuo pačiu laikotarpiu augimas atitinkamai sudarė 9 mlrd. litų, arba 34,5 procento.
Sparčiai auganti šalies ekonomika, Europos Sąjungos paramos fondų įsisavinimo procesai, vis dar pakankamai žemos palūkanų normos bei, palyginti su kitomis Europos šalimis, gana mažas paskolų portfelio ir bendrojo vidaus produkto (BVP) santykis rodo, kad dar išlieka erdvės bankų paskolų rinkos augimui.

Suteiktos paskolos mlrd. Lt. (bendrai):
2003 – 13 487
2004 – 16 494
2005 – 25 957
2006 – 38 641,1
2007 (pirmasis ketvirtis) – 41 973,9
2007 (antrasis ketvirtis) – 46 457,8
Periodas Paskolų mąstas mlrd.lt Procentinis pokytis
2003 13487 –
2004 16494 18.23 %
2005 25957 36.46 %
2006 38641.1 32.83 %
2007 I-IV 41973.9 7.94 %
2007 II-IV 46457.8 9.65 %
2007 III-IV 51558.3 9.89 %
2007 (trečiasis ketvirtis) – 51 558,3

Privačioms įmonėms suteiktos paskolos mln. Lt.:
Periodas Paskolų
mąstas mlrd. Lt Procentinis pokytis
2005 15621.4 –
2006 22307 29.97
2007 I-IV 23890.5 6.63
2007 II-IV 25593.2 6.65
2007 III-IV 28048 8.75
2005 – 15 621,4
2006 – 22 307
2007 (pirmasis ketvirtis) – 23 890,5
2007 (antrasis ketvirtis) – 25 593,2
2007 (trečiasis ketvirtis) – 28 048

Suteiktos banko paskolos mlrd. Lt.
Laikotarpis 2005 suma mlrd. Lt 2006 suma mlrd. Lt 2007 pirmi trys ketvirčiai, suma mlrd. Lt

2007 I-IV 2007 II-IV 2007 III-IV
Klientams suteiktos paskolos 25 957 38 641,1 41 973,9 46 457,8 51 558,3
Iš jų paskolos privačioms įmonėms 15 621,4 22 307 23 890,5 25 593,2 28 048

Iš pateiktų duomenų galėtume pasakyti, kad nuo 2003 metų iki 2007 (trečiasiojo ketvirčio) suteiktų paskolų portfelis iš viso padidėjo 73,84%(51558,3-13487=38071,3; 38071,3*100/51558,3). Kaip matome, didžiausias pokytis paskolų portfelyje, augimas, pastebėtas 2005 metais. Paskolų portfelio augimą sąlygoja didėjantis vidaus vartojimas ir eksportas, mažėjančios paskolų palūkanos bei stipri konkurencija tarp šalies bankų.
Taip pat aiškų paskolų portfelio didėjimą matome 2007 metais, tai sietina – atsigaunantis verslas paskatino įmones investuoti į veiklos plėtrą ir daugiau skolintis.
Orentuojantis į verslo paskolų srytį bendras augimas (stebint rinką nuo 2005 metų iki 2007 (trečiojo ketvirčio)) būtų 44,30%, didžiausias augimas pastebimas 2006 metais, tam įtakos turėjo duomenų trūkumas, norint palyginti paskolų portfelius, tačiau manytume, kad palyginti 2006 metus su 2007 gauta trijų ketvirčių pokytį 14,82, 2007 metais verslo paskolų mąstas didžiausias.
Kaip matome iš pateiktos lentelės verslo paskolų mąstas didėja ir didžiają dalį paskolų porfelio sudaro paskolos privačioms įmonėms. Nors ir kai kurie kreditų rinkos stebėtojai mano, kad paskolų portfeliai auga lėtai, nes bankai vis dar atsargiai žiūri į naujo verslo kreditavimą. Bet iš pateiktų duomenų galime daryti prielaidas, kad šalies bankų paskolų sąlygos įmonėms beveik nepakito, o tik gerėjo, nes kiekvienais metais verslo paskolų paklausa tik augo.
Galėtume pasakyti, kad kaip ir ankstesniais laikotarpiais, labiausiai paskolų paklausą įmonėse skatino atsargų, apyvartinio kapitalo ir kapitalinių investicijų poreikis. Blogiausia verslo paskolų portfelio kokybe pasižymėjo elektronikos, tekstilės, maisto gamybos ir prekybos maisto produktais, žuvininkystės, transporto ir sandėliavimo sektoriai, kadangi šios verslo šakos susidūrė su stiprėjančia užsienio gamintojų konkurencija. Be šių sektorių įmonių, ateityje su sunkumais vykdant įsipareigojimus galėtų susidurti nekilnojamojo turto vystymo ir statybos bendrovės. Bendra nefinansinių įmonių finansinę būklę vertintume kaip stabilią ar gerėjančią.
Verslo paskolų paklausa Lietuvoje veikiančiuose bankuose
Iš aukščiau pateiktų duomenų matyti, koks bendras paskolų portfelis ir koks verslo paskolų lyginamasis svoris paskolų portfelyje, paskolų portfelio pokyčiai. Viso šito manytume nepakanka susidaryti bendram vaizdui, todėl nusprendėme aptarti visų Lietuvoje veikiančių bankų verslo kreditavimą.
Galime pasakyti bendrai, kad verslo kreditavimo rinkos augimą daugiausia sąlygojo kiek pastorėję užsienio bankų filialų bei mažesnių Lietuvos komercinių bankų verslui išduotų paskolų portfeliai, tuo tarpu pagrindinių kreditavimo rinkos dalyvių – LTB/Hansabanko bei Vilniaus banko – paskolų verslui portfelių augimas pastaruoju metu ,,sustingęs”. Kitaip sakant, verslo paskolų daugiausia išduota mažuosiuose komerciniuose bankuose ir užsienio bankų filialuose, nei ,,lyderiaujantys”bankai. Tai galima būtų paaiškinti tuom kad lyderiaujantys bankai orentuojasi į satmbų klientą, o gali būti, kad stambios įmonės jau išnaudojo savo skolinimosi rezervus ir išlieka lojalios savo pasirinktiems bankams. Smulkūs klientai yra perspektyvūs, ir manome, kad ateityje iš smulkiųjų klientų bus uždirbama didesnė dalis pajamų, negu iš stambiųjų. Tokiu atveju bankams jau būtų laikas atsisukti veidu į smulkiuosius klientus.
Apie smulkiųjų klientų kreditavimo neseniai prabilo Lietuvoje veikiantis suomių kapitalo “Sampo” bankas. Bankas numato išskirtinėmis sąlygomis per du metus mažoms įmonėms suteikti penkių milijardų litų vertės kreditų. Banko atstovai tvirtina, kad iš Europos Sąjungos fondų gautų lėšų smulkioms įmonėms bus skiriamos ir labai nedidelės, keliasdešimt tūkstančių litų dydžio paskolos.
Jau kelis metus smulkiųjų verslo klientų kreditavimo rinkoje sėkmingai veikia Šiaulių bankas. Banko paskolų portfelis per devynis šių metų mėnesius išaugo nuo 122 mln. iki 156 mln. litų, arba beveik 28 procentais.
Kaip matome,ir mes manome, konkurencija verslo kreditavimo rinkoje didėja, nes Lietuvoje kuriasi užsienio bankų filialai su savo finansiniais ištekliais, daugėja įvairių kreditavimo programų, finansuojamų iš užsienio bankų ir investicinių bendrovių. Manytume, kad praėjo laikai kai klientas ieškodavo banko, manytume, kad atėjo laikai kai bankas ieško ir varžosi su kitais bankais dėl kliento.
Kreditavimo rinkoje dar yra nemažai perspektyvų, kurios šiuo metu neišnaudojamos, pavyzdžiui, šiuo metu didėja paskolų apyvartinėms lėšoms poreikis. Įmonėms apyvartinių lėšų reikia nuolat, tačiau dauguma bankų skolina tik trumpam laikui, per kurį užsidirbti nuosavo apyvartinio kapitalo nespėjama, todėl tenka skolintis vėl ir vėl. Jau yra siūlomos iki keturių metų trukmės paskolos apyvartai ir jos sulaukia vis daugiau dėmesio.
Vieta pagal užimamą paskolų portfelį Bankai Paskolos juridiniams asmenims

1 AB SEB Vilniaus bankas 10.111.817
2 AB bankas „Hansabankas“ 5.902.833
3 AB DnB NORD bankas 4.151.696
4 Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius 2.564.011
5 AB Sampo bankas 1.884.552
6 AB Ūkio bankas 1.259.188
7 AB bankas „Snoras“ 1.009.111
8 AB Šiaulių bankas 945.358
9 Bayerische Hypo-und Vereinsbank AG Vilniaus skyrius 652.596
10 AB Parex bankas 478.121
11 UAB Medicinos bankas 225.986
Paskolos juridiniams asmenims
Nominalia verte, 2007 m. rugpjūčio mėn. pabaigoje, mlrd. Lt

Didžiausią verslo kreditų portfelį Lietuvoje valdančio SEB Vilniaus banko duomenimis, daugiausiai paskolų išduodama nekilnojamojo turto sektoriui, kuriam tenka apie 20 proc. kredito portfelio, mažmeninės prekybos įmonėms – didiesiems prekybos tinklams (apie 18 proc.) ir maisto pramonės įmonėms (13 proc.), likusi dalis išsiskaido santykiu 1/2 tarp klientų gaunamų ir verslo klientų gaunamų kreditų.
Išvados
Šiais metais paskolos gyventojams tapo dominuojanti bankų naujai teikiamų paskolų dalis, ankstesniais metais naujai teikiamos paskolos gana panašiomis apimtimis pasiskirstydavo tarp verslo ir namų ūkių. Šiais metais paskolos gyventojams išaugo 6,8 mlrd. litų, o paskolos verslui – atitinkamai 5,7 mlrd. litų. Paskolos privačioms įmonėms sudarė 54,4 proc. bankų klientams suteiktų paskolų portfelio, o paskolos gyventojams – 41,7 proc. (iš jų būsto paskolos sudarė 29,4 proc. bankų paskolų portfelio). Paskolų gyventojams augimą šiais metais (ypač per paskutinius du ketvirčius) veikė tiek būsto paskolų, tiek ir kitos paskirties paskolų augimas.
Manytume, kad paskolų portfelio augimas bus būtina spartesnio ūkio augimo prielaida, nes verslas nepajėgs vystytis tik iš nuosavų lėšų. Analitikai tikisi, kad esminis paskolų rinkos šuolis įvyks dar ne šiemet, o kitąmet. Mes manome, kad pasaulio ekonomikos silpnumas gali palengvinti verslo finansavimo sąlygas (palankios palūkanos gali paskatinti verslą aktyviau skolintis, kas savo ruožtu toliau pildys bankų paskolų portfelius), nes JAV ir Europos centriniai bankai dar ilgai laikysis palūkanų normų mažinimo strategijos, bet tenka atsiminti ir ne tokią malonią palūkanų normų mažėjimo priežastį. Jos mažinamos, nes silpsta pasaulio ekonomika, o šis globalus faktorius svarbus tiek eksportuotojams, tiek ir vien vidaus rinkoje veikiantiems verslininkams. Tokiomis aplinkybėmis verslas privalo labai gerai įvertinti bankų paskolomis finansuojamo projekto riziką.

Literatūros šaltiniai:
1. O. Buckiūnienė, Ūkio subjektų finansai, Vilnius 2005 metai;
2. http://www.lba.lt/index.php/lt/29899/
3. http://www.lba.lt/index.php/lt/29875/
4. http://www.lb.lt/lt/istaigos/veikla2006.htm
5. http://www.lb.lt/lt/istaigos/veikla2007_1.htm
6. http://www.vrku.lt/lt/juridiniams_asmenims/Paskolos
7. http://www.vks.lt/publikacijos/straipsniai/VBstraipsniai/vb27.htm
8. http://www.vks.lt/publikacijos/straipsniai/NKverslas/nk2.htm
9. http://lt.lt.allconstructions.com/portal/categories/142/1/0/1/article/201
10. http://www.hansa.lt/naujienos386_553.html
11. http://www.hansa.lt/naujienos378_417.html
12. http://www.dnbnord.lt/lt/about/archive/naujienos/?nid=188
13. http://www.dnbnord.lt/lt/about/archive/naujienos/?nid=262
14. http://www.lrytas.lt/?id=11956394331194736327&view=4
15. http://sc.bns.lt/index.php?item=39698&id=3&subid=43
16. http://www.veidas.lt/lt/leidinys.nrfull/455472c559ee4.2
17. http://www.lba.lt/index.php/lt/30302/

Leave a Comment