Daugiabučių namų renovacijos programa

ĮVADAS

Šio darbo tikslas yra supažindinti kas tai yra daugiabučių namų renovacijos programa, kaip ji veikia Lietuvoje bei kokia paramą suteikia valstybė.
Daugiabučių namų renovacijos programa – tai LR Vyriausybės patvirtinta programa, kuria siekiama padėti daugiabučių namų savininkams modernizuoti savo namus, didinant jų ekonomiškumą bei patogumą. Pagal šią programą daugiabučių namų bendrijos arba savininkai, sudarę Jungtinės veiklos sutartį, turi galimybę modernizuoti namus, pasinaudodami valstybės parama.
Programos privalumai:
• Galimybė gyventi žymiai ekonomiškiau. Pagal renovuotinų namų monitoringo duomenis faktiniai energijos sutaupymai, atlikus namo renovaciją, siekia 50 proc. • Galimybė realiai padidinti savo būsto vertę. Ekspertų teigimu, pastato statybos kokybė ir jo nusidėvėjimas, komunikacijų funkcionalumas, buto eksploatavimo išlaidos, šildymo sistemos ekonomiškumas yra vieni svarbiausių veiksnių, lemiančių buto vertę. Modernizavimo programa leidžia visus šiuos veiksnius reikšmingai pagerinti.
• Galimybė pasinaudoti parama. Priklausomai nuo investicijų energetinio efektyvumo valstybės parama daugiabučių modernizavimui gali siekti iki 50 proc. investicijų sumos.

Sukurtoje būsto atnaujinimo ir modernizavimo projektams įgyvendinti finansavimo programoje kaip finansavimo šaltiniai yra numatyti:
• DNSB lėšos (mažiausiai 5 proc. investicijų sumos);
• Vilniaus miesto savivaldybės parama;
• valstybės parama;
• komercinių baankų paskola.

Pagal šiuos finansavimo šaltinius pristatysime renovacijos paramas ir pateiksime ateotoes prognozes.

DNSB FONDAS
(SPECIALIOJO DAUGIABUČIŲ NAMŲ SAVININKŲ BENDRIJŲ RĖMIMO FONDO LĖŠŲ NAUDOJIMAS)
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. vasario 22 d. nutarimu Nr.202 “Dėl Specialiojo daugiabučių namų savininkų bendrijų rėmimo fondo savivaldybėse sudarymo ir

r lėšų naudojimo tvarkos”, Druskininkų savivaldybės taryba sudarė Specialųjį daugiabučių namų savininkų bendrijų rėmimo fondą ir jo tarybą. 2007 m. Specialiajam daugiabučių namų savininkų bendrijų rėmimo fondui iš Savivaldybės biudžeto skirta 100 tūkst. Lt.
Minėto Fondo lėšos naudojamos:

1. bendrijų valdomų daugiabučių namų techninių defektų, kurie kelia grėsmę namo ar atskirų jo konstrukcijų stabilumui ir (ar) žmonių saugumui, likvidavimo išlaidų daliai padengti;

2. bendrijų išlaidų, susijusių su daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimu ar modernizavimo projektų parengimu ir (ar) įgyvendinimu, daliai padengti;

3. bendrijų steigimosi išlaidoms apmokėti.

Prašymai skirti lėšų Specialiojo daugiabučių namų savininkų bendrijų rėmimo fondo tarybai (toliau- Fondo tarybai) pateikiami visus kalendorinius metus kartu su šiais dokumentais:

1. Konkretaus daugiabučio namo techninių defektų pašalinimo arba namo atnaujinimo ir energijos naudojimo efektyvumo didinimo projektu (jei jis parengtas);

2. Darbų sąmata;

3. Sutarties su rangovu kopija;

4. Atliktų daarbų akto kopija;

5. Rangovo pateiktos Bendrijai sąskaitos kopija;

6. Nurodoma, kiek Bendrija šiam tikslui lėšų skolinasi ir kiek skiria savo lėšų;

7. Gyventojų sąrašu, pažymint pensininkus, invalidus, bedarbius, pridedant pensininko, invalido ir bedarbio pažymėjimų kopijas;

8. Bendrijos įstatų kopija;

9. Bendrijos narių susirinkimo protokolo kopija ar išrašu, patvirtinančiu Bendrijos narių pritarimą pateikiamam projektui ir jo sąmatai;

10. Pažymą, kad Bendrija nesiskolino lėšų iš valstybės remiamų fondų ir negavo atitinkamų valstybės subsidijų. Jei Bendrija gavo atitinkamą valstybės subsidiją, pažymoje turi būti nurodyta konkreti jos suma.

Fondo taryba, atsižvelgdama į Fondo turimas lėšas ir bendrijų pa

ateiktų projektų tikslingumą bei ekonomiškumą, priima sprendimą dėl lėšų skyrimo, nustato bendrijų rėmimo eilę.
Fondo lėšos skiriamos tik tuo atveju, jei darbai pagal Bendrijos pateiktą sąmatą jau atlikti ir terminas nuo atliktų darbų akto pasirašymo iki Bendrijos prašymo skirti lėšų pateikimo Fondo tarybai neužsitęsė ilgiau nei dvylika mėnesių.

Bendrija prašymą Fondo tarybai skirti lėšų gali pateikti tik kartą per metus. Jie nagrinėjami ir sprendimas skirti lėšų priimamas kiekvieną mėnesį. Bendrijoms skirtos lėšos pagal Fondo tarybos sprendimus pervedamos apmokant sąskaitas už atliktus darbus arba įsigytas statybines medžiagas ar įrangą. Pirmiausia lėšų bus skiriama avarinės būklės pastatams remontuoti, taip pat bendrijoms, kuriose santykinai dauguma patalpų savininkų yra bedarbiai, invalidai, pensininkai, socialinės pašalpos gavėjai.
VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS PARAMA

Bendra nuostata, galiojanti teikiant Savivaldybės paramą – bendrija turi atitikti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 8 d. patvirtintos daugiabučių namų modernizavimo programos ir Finansų ministerijos ir Aplinkos ministerijos 2005 m. rugpjūčio 12 d. patvirtintų valstybės paramos daugiabučiams namams modernizuoti teikimo ir investicijų projektų energinio efektyvumo nustatymo taisyklėse nustatytus reikalavimus.

Vilniaus miesto savivaldybės paramos teikimo kriterijai
Eil.
Nr. Paramos teikimo daugiabučių namų savininkų bendrijoms kriterijai
1.
Bendrija turi būti įregistruota įstatymų nustatyta tvarka. Bendrijos registracijos pažymėjo kopija ir bendrijos galiojančių įstatų kopija pristatoma VŠT.
2.
Bendrija turi būti priėmusi sprendimą kaupti lėšas namo atnaujinimui įdiegiant energiją taupančias priemones. Sprendimą patvirtinančio dokumento ko

opija pristatoma VŠT.
3.
Bendrija turi būti priėmusi sprendimą įdiegti pastato atnaujinimo priemones, imti paskolą (jei reikia), surinkti 5 proc. dydžio pradinį įnašą ir t.t. Sprendimą patvirtinančio dokumento kopija pristatoma VŠT.
4.
Bendrija turi kaupti lėšas namo atnaujinimui. Pažyma apie renovacijai sukauptų lėšų likutį pristatoma VŠT.
5.
Bendrijos privalumai: parengtas gyvenamojo namo priežiūros ūkinis ir finansinis planas, didesnė sukauptų lėšų suma.

Sostinės Savivaldybė teiks negrąžintiną paramą daugiabučių namų savininkų bendrijoms.

Vilniaus miesto tarybos sprendimu Dėl savivaldybės paramos bendrijoms (2005 m. lapkričio 23 d. Nr. 1 – 976) negrąžintina parama teikiama:
• energetinių auditų atlikimui ir investicijų projektų (jeigu sąlyginio energinio efektyvumo rodiklių suma pagal Valstybės paramos daugiabučiams namams modernizuoti teikimo ir investicijų projektų energinio efektyvumo nustatymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. rugpjūčio 12 d. įsakymu Nr. 1K-237/D1-394, nuostatas yra ne mažesnė kaip 10) parengimui apmokėti;
• techninių dokumentų rengimo išlaidoms padengti;
• daliai investicijų daugiabučio namo modernizavimui apmokėti.

Vilniaus miesto daugiabučių namų savininkų bendrijos galės pasinaudoti ir valstybės, ir Savivaldybės parama.
Stokojant lėšų pirmenybė gauti paramą bus teikiama anksčiau prašymus pateikusioms bendrijoms. Bendrijoms, dėl lėšų stokos negavusioms paramos einamaisiais metais, teisė į paramą išliks kitais metais.
Teikdama paramą Savivaldybė siekia paskatinti bendrijas aktyviau dalyvauti būsto atnaujinimo programoje ir taip užtikrinti, kad mieste būtų atnaujinta kuo daugiau daugiabučių namų. Atnaujinus senus daugiabučius bus suvartojama mažiau šilumos energijos, gy

yventojams sumažės būsto išlaikymo išlaidos.

VALSTYBĖS PARAMOS DAUGIABUČIAMS NAMAMS MODERNIZUOTI TEIKIMO
IR INVESTICIJŲ PROJEKTŲ ENERGINIO EFEKTYVUMO NUSTATYMO TAISYKLĖS

BENDROSIOS NUOSTATOS

Valstybės paramos daugiabučiams namams modernizuoti teikimo ir investicijų projektų energinio efektyvumo nustatymo Taisyklės reglamentuoja Daugiabučių namų modernizavimo Programos dalyvių funkcijas, Programos finansavimą, daugiabučių namų modernizavimo investicijų projektų parengimą, pateikimą ir įgyvendinimą, šių projektų kreditavimą, investicijų projektų energinio efektyvumo nustatymą bei valstybės paramos teikimą Programos įgyvendinimui.
Šiose Taisyklėse vartojamos sąvokos:
Daugiabutis namas, butas, daugiabučio namo savininkų bendrija (toliau – Bendrija) – taip, kaip paaiškinta Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatyme.
Mažas pajamas gaunančios šeimos (vieni gyvenantys asmenys) – šeimos, kurios turi teisę į būsto šildymo, šalto vandens bei nuotekų ir karšto vandens išlaidų kompensacijas pagal Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos mažas pajamas gaunančioms šeimoms.
Daugiabučio namo savininkų jungtinės veiklos sutartis – Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka sudaryta butų ir kitų patalpų savininkų jungtinės veiklos sutartis daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti. Šios sutarties sudarymo faktas turi būti įregistruotas viešajame registre.
Daugiabučio namo modernizavimas – statybos darbai, kuriais visiškai ar iš dalies atnaujinamos ir pagerinamos pastato ir (ar) jo inžinerinių sistemų fizinės ir energinės savybės.
Namo energinis auditas – namo šilumos nuostolių bei inžinerinių sistemų patikrinimas ir įvertinimas efektyvaus energijos vartojimo požiūriu ir pagrįstų energijos taupymo priemonių parinkimas.
Daugiabučio namo modernizavimo investicijų projektas – daugiabučio namo energinio audito ir techninės būklės įvertinimo pagrindu parengtas daugiabučio namo modernizavimo planas, numatantis namo energinių savybių ir fizinės būklės pagerinimo priemones bei šių priemonių energinį efektyvumą, lėšų poreikį šioms priemonėms įgyvendinti, finansavimo šaltinius bei investicijų atsipirkimo laiką. Į Investicijų projektą įtraukiamos priemonės, susijusios su projekto parengimu ir jo įgyvendinimu: namo energinio audito atlikimas ir techninės būklės įvertinimas, Investicijų projekto parengimas, rangos darbų pirkimo organizavimas ir jų techninė priežiūra, statybinių tyrinėjimų darbai ir techninio projekto parengimas, jeigu tai nustato statybos techniniai reglamentai.
Investicijų suma – Investicijų projekto pagrindu numatytų darbų realios įgyvendinimo sąnaudos.
Daugiabučio namo naudingasis plotas – daugiabučio namo butų ir kitų patalpų naudingojo ploto suma, išreikšta kvadratiniais metrais, kuri apskaičiuojama vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr.310 patvirtintu statybos techniniu reglamentu STR 1.14.01:1999 „Pastatų plotų ir tūrių skaičiavimo tvarka“.
Pradinis įnašas – daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų piniginiai įnašai (nuosavos lėšos) ir valstybės biudžeto lėšos, kurios skiriamos mažas pajamas gaunančioms šeimoms (vieniems gyvenantiems asmenims) kaip valstybės parama investicijų projekto pradiniam įnašui apmokėti ir naudojamos namo energiniam auditui atlikti bei namo techninei būklei įvertinti, investicijų projektui parengti ir jam įgyvendinti (šio įnašo dydis turi būti ne mažesnis kaip 10 procentų investicijų sumos);
Investicijų projekto administratorius – Bendrijos valdymo organas (Bendrijos valdyba ar Bendrijos pirmininkas) arba Jungtinės veiklos sutartimi įgaliotas fizinis asmuo ar sutarties pagrindu jų įgaliotas kitas atestuotas pastatų valdymo ir priežiūros paslaugas teikiantis juridinis asmuo.

PROGRAMOS DALYVIAI IR JŲ FUNKCIJOS

Už Programos priežiūrą bei įgyvendinimą ir jos vykdymui skirtų valstybės biudžeto asignavimų valdymą atsakinga Aplinkos ministerija, kuri:
1. numato Programos vykdymą ministerijos Strateginiame veiklos plane ir planuoja priemones bei lėšas, būtinas Programai įgyvendinti;
2. sudaro sutartis su Programą įgyvendinančia institucija (toliau – Agentūra) dėl Programos įgyvendinimo ir valstybės paramos daugiabučiams namams modernizuoti administravimo;
3. atlieka nuolatinę Programos vykdymo priežiūrą ir vertinimą, sudarydama Programos priežiūros komitetą iš suinteresuotų ministerijų bei nevyriausybinių organizacijų atstovų, ir tvirtina šio komiteto darbo reglamentą;
4. vykdo Programai skirtų valstybės biudžeto lėšų panaudojimo kontrolę. Atsako, kad valstybės įsipareigojimai neviršytų valstybės biudžete numatytų asignavimų.

Agentūra, įgyvendindama Programą:
1. parengia metodinius reikalavimus Investicijų projektams bei jų įgyvendinimo procedūras ir suderina su Aplinkos ministerija;
2. pasirašo Programos įgyvendinimo sutartis su konkurso tvarka atrinktomis kreditų draudimo paslaugas (toliau – Draudikai) ar paskolų garantijas teikiančiomis įmonėmis (organizacijomis), komerciniais bankais ar kitomis kredito įstaigomis (toliau – Bankai);
3. konsultuoja butų ir kitų patalpų savininkus bei jų įgaliotus atstovus pasirengimo dalyvauti Programoje ir jos įgyvendinimo techniniais, finansiniais bei organizaciniais klausimais;
4. vertina parengtų Investicijų projektų bei rangos darbų pirkimų atitikimą Programos ir šių Taisyklių reikalavimams;
5. Draudikams ar paskolų garantijas teikiančioms įmonėms (organizacijoms) ir Bankams teikia Investicijų projekto įvertinimo išvadas;
6. Taisyklių nustatyta tvarka administruoja valstybės teikiamą paramą;
7. nustato, ar atlikti rangos darbai atitinka Investicijų projekte numatytus bei jų priėmimo–perdavimo akte nurodytus darbus;
8. organizuoja Programos įgyvendinimo monitoringą ir įvertinimą, kiekvienais metais rengia ataskaitas apie jos įgyvendinimą ir pateikia jas Aplinkos ministerijai;
9. rengia ir įgyvendina visuomenės informavimo programas;
10. vykdo kitą su Programos įgyvendinimu susijusią veiklą.

Agentūra turi teisę gauti iš Programos dalyvių dokumentus bei duomenis, susijusius su Programos įgyvendinimu, išskyrus konfidencialią informaciją.

Draudikai ar paskolų garantijas teikiančios įmonės (organizacijos) priima prašymus dėl kreditų draudimo (garantijų suteikimo), vertina Investicijų projektus ir kredito gavėjų mokumą, išduoda sutikimą dėl draudimo (garantijų suteikimo) ir sudaro kreditų draudimo (garantijų suteikimo) sutartis.

Investicijų projektus įgyvendina daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai (toliau – Daugiabučio namo savininkai), įsteigę ir įstatymų nustatyta tvarka įregistravę Bendriją ar sudarę Jungtinės veiklos sutartį bei Bendrijos įstatų ar Jungtinės veiklos sutartyje nustatyta tvarka priėmę sprendimą dėl jo įgyvendinimo.

Programos įgyvendinime dalyvaujantys Bankai priima prašymus dėl kreditų suteikimo, vertina Investicijų projektus ir kredito gavėjų mokumą, teikia kreditus pagal Bankų nustatytas kreditų teikimo ir su Programos reikalavimais suderintas taisykles.
Namo energinius auditus bei technines apžiūras atlieka ir Investicijų projektus rengia konsultavimo – projektavimo įmonės, fiziniai asmenys, turintys teisę vykdyti tokią veiklą. Statybos darbų techninę priežiūrą vykdo statinio techninės priežiūros vadovo kvalifikaciją turintys asmenys.

Investicijų projektuose numatytus darbus atlieka rangos organizacijos, kurios parenkamos konkurso tvarka.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymu, savivaldybės pagal savo kompetenciją remia daugiabučių namų savininkų bendrijas, rengiančias ir įgyvendinančias daugiabučių namų modernizavimo projektus, ir, esant finansinėms galimybėms, teikia finansinę paramą šiems projektams įgyvendinti.

PROGRAMOS FINANSAVIMAS

Programos įgyvendinimas finansuojamas Daugiabučių namų savininkų nuosavomis lėšomis, Bankų, savivaldybių, valstybės biudžeto ir kitomis lėšomis. Daugiabučio namo savininkai, įgyvendinantys Investicijų projektus, vykdomus pagal Programą, savo lėšomis turi apmokėti pradinį įnašą, ne mažesnį kaip 10 procentų nuo numatytos investicijų sumos.
Taip pat bankai teikia kreditus Investicijų projektų įgyvendinimui. Suteikiamo kredito dydis negali viršyti 95 procentų investicijų sumos.

Valstybės biudžeto lėšomis teikiama valstybės parama daugiabučiams namams modernizuoti ir Agentūrai padengiamos Programos įgyvendinimo administravimo išlaidos vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų sudarymo ir vykdymo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 14 d. nutarimu Nr. 543 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų sudarymo ir vykdymo taisyklių patvirtinimo.

DAUGIABUČIO NAMO MODERNIZAVIMO INVESTICIJŲ PROJEKTO PARENGIMO,
PATEIKIMO IR ĮGYVENDINIMO TVARKA

Investicijų projekto parengimą ir jo įgyvendinimą organizuoja Projekto administratorius. Investicijų projektas rengiamas vadovaujantis jau pateiktomis Taisyklėmis ir Agentūros parengtais metodiniais reikalavimais. Šis projektas turi būti pagrįstas namo energinio audito bei namo, atskirų jo konstrukcijų ir inžinerinės įrangos techninių apžiūrų, kurios vykdomos Statybos techninio reglamento STR 1.12.05:2002 „Gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomieji reikalavimai ir jų įgyvendinimo tvarka“ nustatyta tvarka, duomenimis bei išvadomis.

Parengtas Investicijų projektas pateikiamas įvertinti Agentūrai, kuri ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo Investicijų projekto pateikimo dienos pateikia išvadas apie jo atitikimą Programos ir Taisyklių reikalavimams ir galimybę suteikti Taisyklėse nustatytą valstybės paramą, atsižvelgdama į valstybės biudžete numatytus asignavimus .

Jeigu daugiabučio namo modernizavimas dalinai bus finansuojamas Banko kredito lėšomis, Projekto administratorius kreipiasi į pasirinktą Banką dėl preliminarių kredito sąlygų nustatymo.
Gavus Agentūros pritarimą dėl valstybės paramos suteikimo galimybių ir preliminarinį Banko pritarimą dėl kredito suteikimo, jei Investicijų projektas dalinai finansuojamas iš Banko kredito lėšų, Investicijų projektas tvirtinamas Bendrijos narių susirinkimo (arba balsuojant raštu) arba Jungtinės veiklos sutarties atveju – daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo (arba balsuojant raštu), kartu priimant sprendimą dėl lėšų skolinimosi ir grąžinimo bei kredito draudimo ar garantijų suteikimo sąlygų.

Patvirtinus Investicijų projektą, rengiamas techninis projektas, jei jis numatytas pagal STR 1.05.06:2002 „Statinio projektavimas“ reikalavimus, ir rangos darbų pirkimo konkursui reikalinga dokumentacija. šiuos rangos darbų pirkimus vykdo Projekto administratorius vadovaudamasis Agentūros parengtais metodiniais reikalavimais. Rangos darbų pirkimo dokumentacija ir pirkimo ataskaita pateikiama derinti Agentūrai. Projekto administratorius, gavęs Agentūros pritarimą dėl konkurso būdu pasirinktos rangos darbų organizacijos, kreipiasi į Banką dėl kreditavimo sutarties pasirašymo. Po to pasirašoma statybos rangos sutartis bei sutartis dėl statybos techninės priežiūros vykdymo.

Investicijų projekte numatyti darbai gali būti pradėti vykdyti tik gavus visus reikalingus leidimus, kuriuos nustato Lietuvos Respublikos statybos įstatymas.

Rangos darbų perdavimo–priėmimo aktus vizuoja Agentūra, įvertinusi jų atitikimą Investicijų projektui.

INVESTICIJŲ PROJEKTŲ ENERGINIO EFEKTYVUMO NUSTATYMAS

Investicijų projekto energinis efektyvumas išreiškiamas santykiniu dydžiu, kuris parodo planuojamą energijos sąnaudų daugiabučiame name sumažėjimą, įgyvendinus Investicijų projekte numatytas daugiabučio namo modernizavimo priemones, palyginti su faktiniu jos sunaudojimu.

Daugiabučio namo modernizavimo priemonių energinio efektyvumo rodikliai nustatomi pagal Taisyklių priede pateiktą Daugiabučių namų modernizavimo priemonių sąlyginio energinio efektyvumo rodiklių lentelę. Investicijų projekto energinis efektyvumas išreiškiamas projekte numatytų daugiabučio namo modernizavimo priemonių energinio efektyvumo rodiklių suma.

INVESTICIJŲ PROJEKTŲ KREDITAVIMAS IR KREDITO DRAUDIMAS (GARANTIJŲ SUTEIKIMAS)

Daugiabučio namo savininkų sprendimas dėl lėšų skolinimosi ir grąžinimo bei kreditų draudimo ar garantijų suteikimo sąlygų turi būti priimtas Bendrijos narių susirinkimo (arba balsuojant raštu), jos įstatų nustatyta tvarka arba daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo (arba balsuojant raštu) Jungtinės veiklos sutartyje nustatyta tvarka.

Pateikiant prašymą Bankui dėl kredito suteikimo, turi būti pateikiama:
1. nustatyta tvarka parengtas ir patvirtintas Investicijų projektas;
2. daugiabučio namo savininkų sprendimą dėl lėšų skolinimosi sąlygų patvirtinantis dokumentas (susirinkimo ar balsavimo raštu protokolas);
3. Bendrijos įstatų ar Jungtinės veiklos sutarties kopija;
4. kiti dokumentai pagal Banko nustatytus reikalavimus.

Sprendimą dėl kredito suteikimo priima Bankas. Kredito lėšomis apmokama už atliktus darbus. O sprendimas dėl kreditų draudimo arba garantijų suteikimo priimamas Banko ir Draudiko ar garantijas teikiančios įmonės (organizacijos) sutartyje nustatyta tvarka. Kredito draudimo įmoką (įmokas) arba įmoką (įmokas) už suteiktas garantijas sumoka Projekto administratorius. Kredito draudimo įmokos dalis, tenkanti mažas pajamas gaunančioms šeimoms (vieniems gyvenantiems asmenims), kompensuojama apmokant ją iš valstybės biudžeto lėšų.

VALSTYBĖS PARAMOS TEIKIMO TAISYKLĖS

Valstybės parama teikiama daugiabučiams namams, kurie pastatyti iki 1993 metų, modernizuoti. Stokojant lėšų, pirmenybė teikiant valstybės paramą tenka seniau pastatytiems ir blogesnės fizinės būklės namams.

Prie valstybės remiamų daugiabučių namų modernizavimo priemonių priskiriama:
1. šių namų šildymo, karšto ir šalto vandens sistemų kapitalinis remontas ar rekonstravimas;
2 langų ir lauko durų hermetizavimas ar keitimas;
3 stogų kapitalinis remontas ar rekonstravimas juos papildomai apšiltinant, įskaitant naujų šlaitinių stogų įrengimą (išskyrus patalpų pastogėje įrengimą);
4. balkonų (lodžijų) įstiklinimas;
5. fasadinių sienų apšiltinimas bei sienų konstrukcijų sustiprinimas;
6. stambiaplokščių namų sienų ir siūlių hermetizavimas (ar hidroizoliavimas);
7. rūsio perdangos apšiltinimas;
8. liftų kapitalinis remontas ar keitimas;
9. bendrojo naudojimo elektros instaliacijos keitimas ar pertvarkymas.

Valstybės parama teikiama šiais būdais:
1. apmokant dalį investicijų daugiabučiam namui modernizuoti priklausomai nuo Investicijų projekto energinio efektyvumo:
1.1. Investicijų projektams, kurių sąlyginio energinio efektyvumo rodiklių suma yra ne mažesnė kaip 10 ir mažesnė kaip 15, apmokama 15 procentų investicijų sumos;
1.2. Investicijų projektams, kurių sąlyginio energinio efektyvumo rodiklių suma yra ne mažesnė kaip 15, apmokama 30 procentų investicijų sumos;
2. apmokant išlaidas, tenkančias mažas pajamas gaunančioms šeimoms (vieniems gyvenantiems asmenims):
2.1. pradinį įnašą, tačiau ne daugiau kaip 10 procentų nuo investicijų sumos;
2.2. kredito draudimo įmoką;
2.3. kredito ir už jį mokamų palūkanų dalį, kuri apskaičiuojama pagal Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos mažas pajamas gaunančioms šeimoms (vieniems gyvenantiems asmenims) įstatymo 8 straipsnio 2 dalį.

Valstybės parama, apmokant dalį investicijų pagal Taisyklių 1 punkte nurodytas sąlygas, negali būti didesnė kaip 65 litų vienam kvadratiniam metrui daugiabučio namo naudingojo ploto. Į šį plotą, pagal kurį teikiama valstybės parama, apmokant dalį investicijų neįskaitomas komercinių patalpų naudingasis plotas, taip pat vienam savininkui priklausančių gyvenamųjų patalpų (butų) naudingasis plotas, viršijantis 100 kv. metrų.

Jeigu daugiabučio namo modernizavimas vykdomas etapais, pagal atskirus Investicijų projektus, į valstybės paramos normatyvą, nurodytą prieš tai esančioje pastraipoje, įskaitoma visuose etapuose suteikta valstybės parama, taip pat valstybės parama, suteikta pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. gruodžio 8 d. nutarimą Nr.1408 „Dėl finansinės paramos teikimo, įgyvendinant Energijos taupymo/būsto demonstracinį projektą“.

Dėl valstybės paramos, nurodytos Tvarkos 1, 2.1, 2.2 punktuose, Projekto administratorius kreipiasi į Agentūrą (ar jos teritorinį padalinį). Kartu su prašymu pateikiamas nustatyta tvarka parengtas ir patvirtintas Investicijų projektas, Banko patvirtinimas dėl kredito suteikimo, mažas pajamas gaunančių šeimų (vienų gyvenančių asmenų) sąrašas su savivaldybės socialinių išmokų skyriaus išduotomis pažymomis apie jų teisę į būsto šildymo, šalto vandens bei nuotėkų ir karšto vandens išlaidų kompensacijas, valstybės įmonės Registrų centro išduotas gyvenamojo namo patalpų sąrašas, kuriame turi būti nurodyti patalpų savininkai, patalpų paskirtis ir jų naudingasis plotas.

Kredito draudimo įmokos dalis, tenkanti mažas pajamas gaunančioms šeimoms (vieniems gyvenantiems asmenims), apmokama pateikus Draudiko išduotą draudimo liudijimo (poliso) kopiją ir draudimo liudijime (polise) nustatyto dydžio draudimo įmokos sumokėjimo dokumento (kasos pajamų orderio arba mokėjimo pavedimo) kopijas bei įmokos, tenkančios mažas pajamas gaunančioms šeimoms (vieniems gyvenantiems asmenims), dydžio apskaičiavimą, patvirtintą Projekto administratoriaus ir buhalterio parašu. Jeigu kredito draudimo įmoka pagal sutartį su Draudiku yra nevienkartinė, t. y. mokama kasmet iki kredito grąžinimo termino pabaigos, tuomet duomenys apie mažas pajamas gaunančias šeimas (vienus gyvenančius asmenis) ir jų teisę į kompensacijas bei jiems tenkančios draudimo įmokos apskaičiavimas patikslinami kasmet, pateikiant prieš tai esančioje pastraipoje nurodytą sąrašą su savivaldybės socialinių išmokų skyriaus išduotomis pažymomis.

Pradinis įnašas, tenkantis mažas pajamas gaunančioms šeimoms (vieniems gyvenantiems asmenims), apmokamas pateikus pradinio įnašo panaudojimo finansinius dokumentus ar jų kopijas bei pradinio įnašo, tenkančio mažas pajamas gaunančioms šeimoms (vieniems gyvenantiems asmenims), dydžio apskaičiavimą, patvirtintą Projekto administratoriaus ir buhalterio parašais.

Investicijų dalis daugiabučiam namui modernizuoti apmokama už atliktus daugiabučio namo modernizavimo darbus pateikus Agentūrai atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktus bei sąskaitas faktūras. Jei daugiabučio namo savininkai Investicijų projekto įgyvendinimo nepradeda per 60 kalendorinių dienų nuo numatyto Investicijų projekto įvertinimo išvados pateikimo dienos, pakartotinai kreipiasi į Agentūrą dėl galimybės gauti Taisyklėse nustatytą valstybės paramą.

Agentūra, gavusi valstybės paramai pagrįsti būtinus dokumentus, ne vėliau kaip per 7 darbo dienas juos išnagrinėja, nustato suteiktinos paramos dydį bei Aplinkos ministerijos ir Agentūros sutartimi nustatyta tvarka perduoda mokėjimų dokumentus Aplinkos ministerijai arba raštu informuoja Projekto administratorių apie būtinumą patikslinti paramos dydžio apskaičiavimą ar pateikti papildomus duomenis, būtinus paramos dydžiui pagrįsti. Aplinkos ministerija ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo nurodytų dokumentų gavimo Lietuvos Respublikos finansų ministro 2000 m. liepos 21 d. įsakymu Nr. 195 „Dėl Valstybės biudžeto lėšų išdavimo ir valstybės iždo sąskaitos taisyklių patvirtinimo“ nustatyta tvarka pateikia Valstybės iždo departamentui mokėjimo paraišką dėl Programai skirtų valstybės biudžeto lėšų pervedimo į valstybės paramos gavėjų (jų įgalioto atstovo – Projekto administratoriaus) nurodytą sąskaitą arba raštu pateikia jiems motyvuotą atsisakymą pervesti lėšas.
Paaiškėjus, kad Projekto administratorius pateikė klaidingus duomenis paramos dydžiui nustatyti, arba kitaip paaiškėja, kad yra permokėta Taisyklėse nustatyta valstybės paramos suma, Agentūra priima sprendimą dėl permokėtų lėšų grąžinimo, apie tai praneša Projekto administratoriui ir informuoja Aplinkos ministeriją. Projekto administratorius privalo ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo pranešimo gavimo dienos grąžinti permokėtą sumą, pervedant ją į Aplinkos ministerijos sąskaitą, kuri nurodoma Agentūros pranešime. Per nurodytą terminą negrąžinus permokėtos sumos, ji išieškoma įstatymų nustatyta tvarka. Aplinkos ministerija grąžintas lėšas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas perveda į valstybės iždo sąskaitą, kartu mažindama gautus asignavimus, jei lėšos iš valstybės biudžeto bus pervestos einamaisiais finansiniais metais. Jei sugrąžinamos lėšos, kurios buvo gautos ankstesniais metais, jos pervedamos į teritorinės valstybinės mokesčių inspekcijos pajamų surenkamąją sąskaitą kaip asignavimų valdytojo administruojamos pajamos (įmokos kodas 7410).
Dėl valstybės paramos, nurodytos 2.3 punkte, suteikimo Projekto administratorius kreipiasi į savivaldybės vykdomąją instituciją, kartu pateikdamas Agentūros išduotą pažymą, patvirtinančią, kad daugiabučio namo savininkai įgyvendina Programos reikalavimams atitinkantį Investicijų projektą.

Jeigu Investicijų projektai parengti pagal savivaldybių patvirtintas programas, valstybės parama šių projektų įgyvendinimui teikiama, jeigu jie atitinka Programoje ir Taisyklėse nustatytus reikalavimus, įvertinus savivaldybės suteiktą paramą. Jeigu savivaldybė yra suteikusi paramą tokio projekto investicijų sumos daliai apmokėti, tai, apskaičiuojant valstybės paramos dydį, iš investicijų sumos atimama savivaldybės apmokama (apmokėta) investicijų dalis. Valstybės parama teikiama iš Programai patvirtintų valstybės biudžeto asignavimų. Šių projektų atitiktį Programoje ir Taisyklėse nustatytiems reikalavimams nustato Agentūra.

KOMERCINIŲ BANKŲ PASKOLA

KREDITUOJANTYS DNSB KOMERCINIAI BANKAI

Su būsto paskolų draudimu:

AB SAMPO bankas

AB bankas SNORAS

AB Šiaulių bankas

Be būsto paskolų draudimo:

AB bankas Hansabankas

AB SEB Vilniaus bankas

AB PAREX bankas

Nuo 2005-12-01 “Hansabankas” teikia kreditavimo paslaugas Vilniaus miesto daugiabučiams namams renovuoti
“Vilniaus šilumos tinklai” ir “Hansabankas” pasirašė bendradarbiavimo sutartį, pagal kurią finansuojami Vilniaus miesto daugiabučių namų atnaujinimo ir modernizavimo projektai. Nuo šiol bendrijos, norinčios renovuoti savo daugiabutį namą, gali gauti pilną paslaugų paketą – nuo daugiabučio namo energinio audito parengimo iki investicinio projekto finansavimo.
Sostinės bendrijų aktyvumą atnaujinti savo namus ir skolintis iš bankų turėtų paskatinti ir valstybės parama daugiabučių namų modernizacijai, kuri priklausomai nuo energinio efektyvumo rodiklių siekia iki 30 proc. investicijų sumos. Taip pat numatyta iki 15 proc. investicijų sumos Vilniaus miesto savivaldybės subsidija sprendžiant techninį pastatų nusidėvėjimą bei tvarkant miesto gyvenamųjų rajonų aplinką.
“Hansabankas” gali paskolinti bendrijoms iki 90 proc. lėšų, reikalingų daugiabučių namų renovacijai.
Namų savininkų bendrijoms, norinčioms skolintis namų atnaujinimui, “Hansabankas” siūlo itin palankias kreditavimo sąlygas. Suteikiamos paskolos laikotarpis – iki dešimties metų, paskolą galima imti eurais arba litais. Specialiai daugiabučių namų renovacijai “Hansabankas” yra pasiryžęs suteikti ir palankias palūkanas. Be to, namų bendrijoms “Hansabankas” siūlo galimybę pasirinkti fiksuotas palūkanas visam dešimties metų periodui – tai reiškia, kad paskolos palūkanų norma visam paskolos laikotarpiui būtų stabili, ir namų bendrijos būtų apsaugotos nuo galimo palūkanų normų kilimo.
“Hansabankas” bendrovėms siūlo paskolas apdrausti (IFC), kuri yra Pasaulio banko grupės narė, todėl bendrovėms nereikės atskirai drausti banko išduodamų paskolų.
Kitas privalumas, kurį “Hansabankas” pasiūlo namų bendrijoms – Tarptautinės Finansų korporacijos paskolų draudimas. Skirtingai nuo Lietuvoje egzistuojančių sąlygų paskolų draudimui, Tarptautinė Finansų korporacija suteikia lankstesnes draudimo mokesčio sąlygas. Bendrijos šį mokestį gali sumokėti dalimis, įmokant po nedidelę sumą kiekvieną mėnesį. “Hansabanko” atstovų teigimu, ši naujovė leidžia sutaupyti bendrijoms nemažai lėšų ir kuo efektyviau panaudoti sukauptus pinigus daugiabučių namų renovacijai.
Vilniaus miesto savivaldybės programa “Atnaujinkime būstą – atnaujinkime miestą” yra įgyvendinama per koordinatorę AB “Vilniaus šilumos tinklai”, kuri konsultuoja bendrijas renovacijos klausimais, apmoka už atliekamus energinius auditus ir investicinių projektų paruošimą. Šiuo metu AB “Vilniaus šilumos tinklai” yra atlikusi 90 pastatų energinius auditus, kurių investicijų suma siekia 88 mln. 158 tūkst. litų.
Kiti bankai neskelbia informacijos apie galimas paskolas daugiabučių bendrijoms išskyrus PAREX banką reklamos tikslais.

ATEITIES PROGNOZĖS

Finansų ministras Zigmantas Balčytis, siekdamas spartinti daugiabučių namų renovavimą, pasiūlė, kad valstybės parama investicijų projektui daugiabučiam namui modernizuoti būtų padidinta iki 50-ies procentų.
Siekiant didesnio efektyvumo, 50 procentų daugiabučio namo investicijų sumos bus kompensuojama tuomet, kai po renovacijos daugiabučio namo sąlyginio energinio efektyvumo rodiklių suma bus ne mažesnė kaip 30.
Z. Balčyčio teigimu, reikia labiau skatinti kol kas vangiai vykstančią daugiabučių namų renovaciją, siekiant kuo racionaliau naudoti energijos išteklius, užtikrinti efektyvų esamo būsto naudojimą ir priežiūrą.
2006 m. gruodžio 4 d. jau buvo panaikinta ankstesnė nuostata, pagal kurią valstybės parama galėjo būti 65 lt. vienam kvadratiniam metrui daugiabučio namo naudingo ploto.
Nuo 2005 m. iki šiol galiojusiose taisyklėse buvo numatyta, kad valstybės parama investicijų projektui daugiabučiam namui modernizuoti gali būti iki 30 procentų investicijų sumos.
Daugiabučio namo modernizavimo lėšų šaltiniai gali būti namo savininkų nuosavos lėšos, komercinių bankų kreditai, savivaldybių, valstybės biudžeto bei kitos lėšos.
Daugiabučių namų modernizavimo programa patvirtinta Vyriausybės, jos įgyvendinimo laikotarpis – iki 2020 metų. Programą įgyvendina VŠĮ Būsto agentūra, kuri konsultuoja daugiabučių namų bendrijas modernizavimo, finansavimo ir kitais klausimais. Namų bendrijos paraiškas valstybės paramai gauti pateikia VŠĮ Būsto agentūrai, o lėšas bendrijai perveda asignavimų valdytojas – Aplinkos ministerija.
Per pastaruosius dvejus metus daugiabučių namų modernizavimui buvo skirta 10 mln. litų, iš jų įsisavinta beveik keturi milijonai litų. Lėšos lėtai įsisavinamos dėl palyginti ilgai užtrunkančių projektavimo darbų; kai kurioms darbų rūšims, ypač nedidelės apimties darbams, sunku rasti projektavimo darbus ir rangos darbus atliekančias įmones. Taip pat trūksta ir iniciatyvos iš gyventojų.

IŠVADOS

Taigi valstybė yra paruošusi paramos programa daugiabučių gyventojams. Programa turi detalę eiga, kurios pagalba gyventojai gali suorganizuoti savo namo renovaciją.
Per artimiausius trejus metus, iki 2010 m., šiai programai iš valstybės biudžeto numatoma skirti daugiau nei 80 mln. lt. Esant poreikiui valstybės asignavimai gali būti padidinti. Dar 203 mln. litų būsto plėtrai išskirtose probleminėse teritorijose numatyta iš ES 2007-2013 m. struktūrinės paramos.
Yra paskaičiuota, kad ne visais atvejais ši daugiabučių namų renovacija pasitvirtina, norint su taupyti mokant už šildymą ir kitą, tačiau jei gyventojai to pageidauja, tai yra nuosekli programa, kuria remiantis gyventojai gali tikėtis paramos iš valstybės.

Literatūra:
1. http://www.akmene.lt/index.php?cid=2040
2. http://www.renovacija.lt/index.php/finansine_parama/vilniaus_miesto_savivaldybes_parama/9467
3. http://www.visuomenei.lt/?id=2&pg=&nid=416
4. www.hansa.lt
5. www.parex.lt
6. Lietuvos Respublikos finansų ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymas „Dėl valstybės paramos daugiabučiams namams modernizuoti teikimo ir investicijų projektų energinio efektyvumo nustatymo taisyklių patvirtinimo“ ir jo pataisos.

Leave a Comment