Tarptautinės bankų garantijos

Rašto darbas

Klaipėda 2007

ĮvadasGarantija, kokia ji suprantama dabar, yra palyginti naujas reiškinys. Pirmą kartą ji pasirodė Amerikos vidaus rinkoje 1960-ųjų viduryje, o bankuose jos pradėtos naudoti tarptautiniuose sandoriuose 1970-aisiais. Padidėjusi naftos gavyba užsiimančių Vidurio Rytų valstybių gerovė sudarė galimybę pasirašyti su Vakarų firmomis plataus mąsto sutartis, tokias kaip infrastruktūros tobulinimas (keliai, aerouostai, uostai), viešieji darbai (gyvenamieji namai, ligoninės, ryšių tinklai, elektrinės), pramoniniai ir žemės ūkio projektai bei nacionalinė gynyba. Šių projektų mąstas ir sudėtingumas reikalavo didelių laiko ir lėšų sąnaudų, bei didino neįvykdymo riziką. Visa tai sudarė galimybes, bei sukėlė poreikį nepriklausomam garantijos instituto atsiradimui, kuris skyrėsi nuo iki tol žinotų apsaugos priemonių. Atsiradus garantijos institutui atsirado ir garantijos sąvoka, kuri kaip matome šiandieninėje mūsų visuomenėje yra svarbi. Rašto darbo ,,Tarptautinės bankų garantijos“ pagrindinis tikslas – susipažinti su tarptautinėm banko garantijom. Siekiant įgyvendinti numatytą tikslą, keliami šie darbo uždaviniai:• apibrėžti bankų garantijos samprata, sąvoką;• Įvardinti bankų garantijos klasifikaciją;• Banko garantijų įforminimą apibrėžti;• Įvardinti tarptautines bankų garantijas;• Pateikti darbo apibendrinimą (išvadas).

Bankų garantijos samprataGarantiją Lietuvoje reglamentuoja civilinis kodeksas. Garantijos sąvoką civiliniame kodekse įvardinama taip – garantija laikomas vienašalis garanto įsipareigojimas garantijoje nurodyta suma visiškai ar iš dalies atsakyti kitam asmeniui – kreditoriui, jeigu asmuo – skolininkas prievolės neįvykdys ar ją įvykdys netinkamai, ir atlyginti kreditoriui nuostolius tam tikromis sąlygomis (skolininkui tapus nemokiam ir kitais atvejais). Kitaip sakant, banko garantija yra finansinio draudimo (ne atsiskaitymo) priemonė, kuria bankas įsipareigoja sumokėti jos gavėjui (pardavėjui arba kitam kreditoriui) tam tikrą pinigų sumą, jeigu garantijos užsakovas (banko klientas arba kitas asmuo, kurio prašymu išduodama garantija) neįvykdys arba nevisiškai įvykdys savo įsipareigojimus.

Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse nurodyti šie banko garantijos esminiai bruožai:1. Banko garantija bankas arba kita kredito įstaiga (garantas) raštu įsipareigoja sumokėti skolininko kreditoriui nustatytą pinigų sumą pagal kreditoriaus reikalavimą;2. Banko garantija įsigalioja nuo jos suteikimo momento, jeigu garantijoje nenumatyta kitaip;3. Banko garantija yra neatšaukiama. Savo suteiktos garantijos bankas negali atšaukti, jeigu joje nenumatyta kitaip. Ši sąlyga suteikia banko garantijai, kaip ir neatšaukiamajam akredityvui, didesnį patikimumą;4. Reikalavimo teisės, užtikrintos banko garantija, kreditorius negali perleisti kitam asmeniui, jeigu toje garantijoje nenumatyta kitaip. Tai taip pat banko garantiją daro patikimesnę. Kad banko garantija taptų dar patikimesnė, kreditoriai kai kada reikalauja, kad ji būtų išduota pirmos patikimumo klasės banko arba kitos kredito institucijos, kurios finansinis stabilumas nekelia abejonių;5. Už suteiktą garantiją skolininkas bankui moka atlyginimą (komisinius), kurio dydis nustatomas skolininko ir banko susitarimu. Dažniausiai kartu aptariama ir regreso teisės įgyvendinimo tvarka (kai bankas sumoka kreditoriui garantuotą pinigų sumą) ir kitos su garantija susijusios šalių teisės bei pareigos.Suteikdami garantijas, bankai dažniausiai užsitikrina ir savų interesų apsaugą. Tuo tikslu garantijos išdavimas susiejamas su tam tikro materialaus įkaito (užstato) bankui įkeitimu, kito banko arba tam tikros patikimos institucijos, arba firmos laidavimu. Įkaitu gali būti ir banke laikomas skolininko terminuotas indėlis.

Banko garantijų klasifikavimas

Banko garantijos skirstomos į grupes ( rūšis) pagal įvairius požymius. Pagal reikalavimų įvykdymo sąlygotumo (imperatyvumo) požymį garantijos skirstomos į sąlygines ir nesąlygines.Sąlyginei garantijai būdinga tai, kad bankas įvykdo savo įsipareigojimą pagal garantiją (sumoka garantuotą pinigų sumą) tik tada, kai įvykdoma bent viena iš šių sąlygų:1. Garantuojamasis (banko klientas) pripažįsta mokėjimo būtinumą;2. Garantijos gavėjas ir banko klientas tarpusavyje susitaria dėl mokėjimo vykdymo pagal garantiją, o kartais ir dėl mokėjimo sumos;

3. Ginčas perduodamas išspręsti teismui arba arbitražui (garantuota suma išmokama įsigaliojus teismo arba arbitražo sprendimui).Pagal nesąlyginę garantiją bankas nedelsdamas privalo išmo¬kėti garantuotą sumą gavęs pirmą gavėjo pareikalavimą. Šiuo atve¬ju bankas tik informuoja klientą – garantijos užsakovą, tačiau jis negali ginčyti išmokų pagal ją pagrįstumo.Pagal tikslinę paskirtį (dalykinį požymį) banko garantijos skirsto¬mos į šias grupes: paraiškos konkursui, įvykdymo, išmokų (avanso) grąžinimo, mokėjimo, muitinės, ieškinio užtikrinimo, teismo išlaidų padengimo, konosamento ir kai kuriuos kitus grupinius vienetus.Paraiškos konkursui garantija yra dokumentas, skirtas prisiimtų įsi¬pareigojimų, susijusių su viešojo pirkimo konkurso organizavimu, įvykdymui užtikrinti. Ši garantija suteikia konkurso organizatoriui ga¬limybę padengti dalį arba visas išlaidas, patirtas pareiškėjams atsisa¬kius dalyvauti konkurse arba konkurso laimėtojui atsisakius sudaryti sutartį. Kai dalyvavimas konkurse susiejamas su reikalavimu pateikti banko garantiją, suinteresuotas asmuo sudaro su banku sutartį, pa¬gal kurią pastarasis suteikia paraiškos konkursui garantiją.Įvykdymo garantija yra dokumentas, skirtas užtikrinti, kad bus tinkamai tie¬kiamos prekės, atlikti darbai arba suteiktos paslaugos (pavyzdžiui, laikomasi nustatytų terminų, pašalinti trūkumai ir t. t.). Šios rū¬šies garantijos komercinėje praktikoje dažnai suteikiamos prekių im¬portuotojams ir užsakovams, siekiant apsaugoti jų interesus. Jomis dažniausiai užtikrinama iki 10 proc. kontrakto sumos.Išmokų (avanso) grąžinimo garantija yra dokumentas, skirtas užtikrinti iš anksto sumokėtų lė¬šų susigrąžinimą tam tikrais atvejais. Šios rūšies garantija suteikia kreditoriui (pirkėjui, užsakovui) teisę susigrąžinti avansu sumokė¬tas lėšas, kai skolininkas (eksportuotojas, rangovas) neįvykdo arba netinkamai atlieka prisiimtus įsipareigojimus. Išmokų (avanso) grą¬žinimo garantijos dažnai naudojamos sudarant tęstinius ilgalaikius prekių tiekimo, darbų atlikimo arba paslaugų teikimo sandorius, kai jų vykdymas būna susijęs su išankstiniais finansavimais.

Mokėjimo garantija yra dokumen¬tas, užtikrinantis mokėjimą pagal visų rūšių sandorius. Šios rūšies garantijos pagrindu bankas (arba kitas garantas) įsipareigoja sumo¬kėti už patiektas prekes, už kurias per nustatytą laiką nesumokė¬ta, suteiktas paslaugas arba atliktus darbus. Mokėjimo garantijos komercinėje praktikoje dažniausiai naudo¬jamos esant prekių eksporto ir importo bei kreditavimo teisiniams santykiams. Be to, šios rūšies garantija neretai pasirenkama kaip mokėjimo užtikrinimo priemonė atsiskaitant dokumentinio inkaso tvarka. Prie šios rūšies garantijų priskirtini ir atvejai, kai bankas savo įrašu (avaliu) laiduoja vekselį arba užtikrina, kad akredityvas bus laiku atidarytas.Muitinės garantija yra dokumentas, skirtas užtikrinti įsipareigojimų muitinei įvykdymą. Garantija vadi¬nama bendrąja, kai užtikrinama, kad bus įvykdyti įsipareigojimai, susiję su keliomis muitinės operacijomis. Praktikoje šios rūšies ga¬rantijos dažniausiai naudojamos į muitų teritoriją įvežamų arba tranzitu gabenamų prekių apmuitinimui užtikrinti.Pagal įsipareigojimų pasiskirstymo (dalumo) požymį banko ga¬rantijos skirstomos į tiesiogines garantijas, išduodamas tiesiogiai įsipareigojančio banko, ir netiesiogines (pasitiktines) garantijas, išduodamas netiesiogiai įsipareigojančio banko, o jo pavedimu ir jo nustatytomis sąlygomis kito banko korespondento, dažniausiai esan¬čio importuotojo šalyje.Tiesioginė garantija – kai kliento prašymu bankas suteikia garantiją tiesiai gavėjui. Tiesioginės garantijos privalumai garantijos užsakovui:1. dažniausiai galioja garantiją suteikiančios šalies teisė;2. mažesnė kaina nei netiesioginės;3. greičiau pasiekia gavėją;

Netiesioginės, kaip ir pergarantavimo, garantijos būtina sąlyga yra ta, kad ji turi visiškai atitikti pirminės (pagrindinės) garantijos sąlygas. Netiesioginė (kaip ir pergarantavimo) garantija teisiškai yra atskiras savarankiškai sandorį įforminantis dokumentas, nepriklau¬santis nuo kitų sandorių, įskaitant ir pagrindinę garantiją.Netiesioginė garantija – kliento bankas prašo kito banko suteikti gavėjui garantiją, įsipareigodamas jam atlyginti, jei jis sumokės pagal garantiją

Netiesioginės garantijos trūkumai garantijos užsakovui:1. garantijai galioja užsienio šalies teisė;2. kainuoja brangiau nei tiesioginė;3. garantijos tekstas dažniausiai yra gavėjo banko ir jo šalies kalba;4. ilgesnis garantijos galiojimo laikas;5. suteikimo procedūra užtrunka ilgiau.

Be išvardytųjų, dar išskiriamos šios banko garantijų rūšys: ieškinio užtik¬rinimo garantijos (užtikrina pirkėjui teisę areštavus jo prekes ar¬ba kitokį turtą disponuoti tuo turtu); teisino išlaidą padengimo garantijos (užtikrina bylinėjimosi išlaidų padengimą); konosamen¬to garantijos (nustato krovinio vežėjo atsakomybę – nuostolių at¬lyginimo ribas, išdavus jam prekes be konosamento arba pažeidus jo sąlygas); konsorciumo garantijos (užtikrina grupės asmenų konsorciumo dalyvių – prisiimamus įsipareigojimus ir sudaro visai grupei pagrindą gauti iš bankų paskolas); pergarantavimo garan¬tijos (išduodamos kito, dažniausiai gerai žinomo, plačiai pripažinto banko, siekiant jo autoritetu dar kartą patvirtinti mažiau pripažin¬to banko įsipareigojimus pagal pastarojo išduotą garantiją). Perga¬rantavimo dokumentas kai kada vadinamas „super garantija”.

Banko garantijų įforminimasBanko garantijos įforminamos garantiniu raštu, avaliu ir vekselio akceptu.Banko garantinis raštas yra doku¬mentas, kuriuo pirkėją (arba kitą skolininką) aptarnaujantis bankas įsipareigoja sumokėti visą arba tam tikrą kliento skolos dalį jam tapus nemokiam. Tarptautinėje komercijoje labai vertinami didelių (ypač pirmos patikimumo klasės) bankų garantiniai raštai. Jų išduo¬damos garantijos pripažįstamos kaip ypač patikimos kreditorių ri¬zikos draudimo formos.Banko avalis yra tokia atsiskaitymo garantavimo forma, kai skolininko išduotas įsakoma¬sis vekselis (trata) laiduojamas banko, kaip trečiojo asmens, specia¬liu įrašu (avaliu). Šis įrašas daro įsakomąjį vekselį patikimesnį. Ava¬lis reiškia, kad jį įrašęs bankas kartu patvirtina savo sutikimą ap¬mokėti vekselį, jeigu skolininkas laiku pagal jį neįvykdo mokestinės prievolės. Tai palyginti nesudėtingai įforminama garantija, nes pa¬gal Ženevos konvenciją dėl įsakomojo ir paprastojo vekselio vienin¬go įstatymo bankui tereikia įrašyti vekselio pirmojoje pusėje (aver¬se) arba jo pratąsoje (pridedame lapelyje) avalio žymą (pavyzdžiui, „laikyti avaliu”) ir patvirtinti tą įrašą avalisto parašu. Banko ava¬lis yra ir gana patikima mokestinės prievolės įvykdymą užtikrinan¬ti forma, nes nacionaliniai vekselių įstatymai nustato bankams griež¬tus jų prievolių pagal avalį. Įvykdymo reikalavimus. Avaliu laiduoja¬mi įsakomieji vekseliai, kaip teikiantys nemažą pasitikėjimą, nere¬tai naudojami atliekant tarptautinius atsiskaitymus.

Bankinis vekselio akceptas – kita šiuo metu tarptautinėje pre¬kyboje naudojama įsakomųjų vekselių patikimumo laidavimo forma, įteisinama irgi vekselio pirmojoje pusėje (averse) daromu atitinka¬mu įrašu (pavyzdžiui, „akceptuoti”, „priimti”, „apmokėti” arba ki¬taip) ir akceptanto parašu. Taip patvirtintas vekselis (trata) tampa bankiniu vertybiniu popieriumi. Tarptautinėje prekyboje jis gali būti naudojamas ir kaip sumokėjimo už prekes dokumentas, ir kaip mo¬kestinių įsipareigojimų įvykdymo garantija. Jį akceptavus bankas tampa pagrindiniu skolininku (trasatu), įpareigotu apmokėti vekselį pagal kreditoriaus (trasanto) reikalavimą.Banko akceptuoto vekselio dažniausiai reikalauja pardavėjai, tie¬kiantys prekes prekinio kredito pagrindais. Akceptavimo formalu¬mus dažniausiai atlieka pirkėją aptarnaujantis bankas arba bankas jo korespondentas pirkėjo (skolininko) prašymu. Už šią operaciją bankai ima komisinius mokesčius, kuriu kai kada būna gana nemaži.JAV bankai, kitaip nei Europos, mokestinių prievolių įvykdymui užtikrinti išduoda bankų tvirtinamus neatšaukiamuosius akredityvus.Banko garantijos pabaiga1. bankas sumoka kreditoriui garantijoje nurodytą sumą;2. sueina garantijoje nustatytas garantijos terminas;3. kreditorius atsisako savo teisių pagal garantiją ir grąžina ją bankui arba 4. raštu apie atsisakymą praneša bankui.Bankas, sužinojęs, kad garantija baigėsi, privalo tuoj pat apie tai pranešti skolininkui.

Tarptautinės bankų garantijosBanko ar draudimo kompanijos gali išleisti tarptautines garantijas, kurios yra skirtos eksportui finansuoti. Tarptautinė garantija – tai trečios šalies (banko ar draudimo kompanijos) duotas rašytinis pasižadėjimas užsienio pirkėjui. Tokia išleista garantija reiškia, kad užsienio pirkėjui bus išmokėta garantuota pinigų suma, jei prekių ar paslaugų pardavėjas(už kurį buvo garantuota) neįvykdė savo įsipareigojimų, numatytų sutartyje.Tarptautinės garantijos dalyviai – išleidžiant tarptautinę garantiją dalyvauja trys šalys:1. eksportuotojas, kuris pagal sudarytą komercinę sutartį atlieka darbus ar tiekia prekes;2. pirkėjas arba gavėjas, kuriam yra išleista tarptautinė garantija;

3. laiduotojas arba garantas, kuris atsakingas už garantijos išleidimą -tai bankas arba draudimo kompanija.Kai bankas išleidžia tarptautinę garantiją, jis visada gauna eksportuotojo garantiją. Vadinasi, jeigu bankas bus priverstas sumokėti pinigus užsienio pirkėjui, jis automatiškai įgis teisę nusirašyti pinigus iš savo kliento (eksportuotojo) sąskaitos. Nurašomų pinigų suma bus lygi tarptautinės garantijos sumai.Pagrindinės tarptautinių garantijų rūšys:1. paraiškos garantija;2. sutarties garantija;3. avanso garantija;4. garantijos arba eksploatacijos garantija; 5. rezervinis (atsarginis) akredityvas;6. mokėjimo garantija.Paraiškos garantija garantuoja, kad eksportuotojas, laimėjęs teisę pasirašyti sutartį, ją pasirašys. Jeigu eksportuotojas to nepadarytų, jis privalėtų sumokėti importuotojui nustatyto dydžio baudą. Baudos dydis arba paraiškos garantijos suma sudaro 2-5 proc. sandorio sumos. Paraiškos garantija leidžia apsidrausti paraiškų konkurso organizatoriams nuo lengvabūdiškų dalyvių.Bankas išleidžia sutarties garantiją savo klientui (eksportuotojui), Dažniausiai tokios rūšies tarptautinės garantijos reikalauja užsienio pirkėjas, kuris nori būti tikras, kad eksportuotojas, laimėjęs teisę sudaryti sutartį, visiškai jvykdys visas sandorio sąlygas.Sutarties garantija – tai eksportuotojo garantija, kad parduodamos paslaugos ar prekės bus reikiamo standarto. Jei numatyti standartai nebus išlaikyti, tai pardavėjas mokės pirkėjui atitinkamo dydžio baudą. Baudos dydis – tai sutartinis sandorio kainos procentas. Banko išleista sutarties garantija – tai parama banko klientui (pardavėjui) ir papildoma garantija pirkėjui. Paprastai banko sutarties garantija sudaro 5-10 proc. sandorio vertės. Dažnai sutarties garantija išleidžiama po to, kai atšaukta paraiškos garantija. Pagrindinis sutarties garantijos trūkumas yra tas, kad vykdant sandorį, garantijos suma nemažėja. Garantija galioja iki pat sutarties jvykdymo pabaigos. Jeigu pirkėjas būtų nesąžiningas, tai jam būtų visai nesunku gauti banko garantuotą pinigų sumą prieš pat sandorio įvykdymo pabaigą. Kad to būtų išvengta, pirkėjas j sutartj turi jtraukti specialią sąlygą, kuri leistų mažinti garantijos dydį priklausomai nuo atliktų darbų kiekio.

Avanso garantija leidžia pirkėjui atsiimti bet koki išankstinį apmokėjimą, jei jam pateiktos nekokybiškos paslaugos ar prekės.Garantijos ar eksploatacijos garantijos yra skirtos apdrausti pirkėją tuo atveju, kai pardavėjas tam tikrą laiką yra įsipareigojęs prižiūrėti jo sumontuotus ir paleistus įrengimus. Jeigu pardavėjas neįvykdytų šių sąlygų, jis turėtų sumokėti baudą.Tarptautinių garantijų panaudojimas užsienio prekyboje nurodytas prieduose.Kaip ir paprastosios garantijos taip ir tarptautinės bankų garantijos skirstomos pagal reikalavimų įvykdymo sąlygotumo (imperatyvumo) požymį į sąlygines ir besąlygines.Visos tarptautinės garantijos gali būti sąlyginės arba besąlyginės. Kokią tarptautinės garantijos rūšj turi išleisti eksportuotojas, nusprendžia pats importuotojas ir jo šalies įstatymai.Sąlyginė tarptautinė garantija yra tokia:1. banko garantuojama suma nebus didesnė už konkrečius pirkėjonuostolius;2. išleista dėl to, kad pirkėjas gautų garantuotus pinigus iš banko tiktada, kai jis (pirkėjas) pateiks bankui įrodymus, jog nuostoliai patirti dėlpardavėjo kaltės.Kitaip sakant, bankas reikalauja aiškių sąlygų, pagal kurias jis turėtų sumokėti importuotojui garantuotus pinigus. Tokios rūšies tarptautinė garantija labiau apsaugo eksportuotojo interesus.Besąlyginė tarptautinė garantija yra tokia:1. banko garantuojama suma nėra ribojama konkrečių pirkėjo nuostolių;2. importuotojas bet kada gali pareikalauti banko sumokėti.Tokia garantija yra vadinama garantija “iki pareikalavimo”.

IšvadosParašę rašto darbą ,,Tarptautinės bankų garantijos” galėtume pasakyti, kad garantija tai banko įsipareigojimas sumokėti garantijos gavėjui tam tikrą sumą, jei garantijos užsakovas neįvykdys garantijoje nurodyto įsipareigojimo. Kitaip sakant tai:• Apsidraudimo instrumentas;• Abstraktus įsipareigojimas;• Apmokama pagal pirmą pareikalavimą.Sandoryje dalyvauja:• garantijos užsakovas;• garantijos gavėjas;• garantiją suteikiantis bankas;• garantiją pranešantis bankas.Dabartiniu metu garantijos yra plačiai paplitusios, didesni sandoriai be garantijų net nesudaromi. Garantijos paplitimą lemia tarptautinės prekybos tendencijos: rizika tampa pačiu reikšmingiausiu faktoriumi, nes sandorių sumos ir investicijos į projektus didėja, projektai tampa sudėtingi ir plataus masto. Be to, nereikėtų užmiršti garantijos palankumo kreditoriui. Dėl šių priežasčių garantijos paplito ne tik tarptautiniuose, bet ir vidaus santykiuose. Tokio dalyko kaip laidavimo yra atsisakyta galima būtų sakyti. Iš to, kas minėta, galėtume pasakyti, kad garantiją suformavo tarptautinės prekybos praktika.

Literatūros sąrašas:1. http://www.ciber.lt/download/rizikosvaldymas9.doc2. http://www.vako.lt/index.php?id=3453. J. Šatas ,,Tarptautiniai atsiskaitymai“ Vilnius, 2006 m.4. S. Kropas, V.Katkus ,, Bankų tarptautinės operacijos“ Vilnius 1998m.5. V. Vaškelaitis ,,Piniginiai atsiskaitymai, teorija ir praktika“ Vilnius 2001m.