verslo organizavimo formos

Ekonomikos pokyčiai
Kiekvienos šalies ekonomika keičiasi tarsi nepastebimai. Tačiau ekonomikos pokyčių esama daugelyje sričių. Vis daugiau atsiranda naujų verslų, naujų produktų ir naujų gamybos bei skirstymo būdų. Muzikos industrijos bendrovės, kitados prekiavusios patefono plokštelėmis, dabar prekiauja kompaktiniais diskais. Kiti verslai pagamino vaizdo magnetofonus. Kiekvienais metais susikuria naujos bendrovės, siūlančios vartotojams naujas prekes ir paslaugas. Jeigu pasižvalgysime po Lietuvos parduotuves, tai pamatysime gausybę produktų, kurių prieš keletą metų nebuvo ir apie juos žinojome tik iš televizorių, kai buvo rodomi užsienietiški prekybos ceentrai. Dabar Lietuvoje galima nusipirkti bevelk tą patį, ką ir bet kurioje užsienio šalyje.
Daugelis šių pokyčių įvyko mažose ir didelėse įmonėse dirbančių verslininkų – kūrybingų ir nebijančių rizikuoti žmonių – dėka. Jie sudarė sąlygas vartotojų rinktis iš gausesnio ir kokybiškesnio prekių bei paslaugų sąrašo. Tačiau žmonės netaps verslininkais, jei neturės laisvės veikti ir paskatų. Laisvosios verslininkystės ekonomika, suteikdama ir laisves, ir paskatas, puoselėja verslumą ir ekonomikos augimą.

Kokių strategijų laikosi verslininkai?
Daugelis žmonių mano, kad verslininkai – tai kupini puikių idėjų laimės kūūdikiai. Išties jų protas aktyviai dirba, o daugelį lydi ir sėkmė, tačiau geri verslininkai dažnai laikosi vienos arba kelių strategijų. Štai jos.
” Nelaukta proga. Dauguma firmų, gyvuliams gaminančių vaistus, susikūrė septintajame dešimtmetyje, kuomet antibiotikus žmonėms gaminančios bendrovės atsisakė juos pardavinėti ve

eterinarams.
” Pokyčių rinkoje skatinimas. Daugelyje šalių buvo įprasta laikytis šios nuostatos: gydymas ir kitų medicinos problemų sprendimas – tai ligoninių reikalas. Tačiau netrukus verslininkai pastatė erdvias greitosios pagalbos klinikas, gimdymo namus, rentgeno laboratorijas ir kitas įstaigas, kurios teikė medicinos aptarnavimo paslaugas pigiau negu ligoninės. Be to, rūpinimasis sveikata paskatino rinkoje atsirasti naujai medicinos įrangai. Kitas pavyzdys. Daugeliui šeimų įsigijus asmeninius kompiuterius, bendrovės “CompuServe”, “America Online” ir “Netscape Communications” pradėjo teikti paslaugas arba programinę įrangą, kurių dėka namuose galima naudotis “interneto” ir kitomis darbui kompiuterių tinkluose reikalingomis paslaugomis.
” Gaminio arba gamybos proceso tobulinimas. Ankstyvieji fotoaparatai naudojo gremėzdiškas ir trapias stiklo plokšteles. Džordžas Istmanas (George Eastman) sukūrė pigią ir lengvą, tačiau stiprią celiuliozinę plėvelę, kuri visiškai pakeitė fotografavimo procesą. Šioje srityje lyderiu išlieka &##8220;Eastman-Kodak”.
” Alternatyviųjų gaminių ir paslaugų teikimas. Tailenolas ir kiti aspirino pakaitalai buvo sukurti palyginti nedideliam žmonių, kurie negali vartoti aspirino, skaičiui. Šiandieną aspirino pakaitalai vyrauja vaistų nuo galvos skausmo rinkoje. “Federal Express” ir kiti oro pervežimų verslai (“UPS”, “DHL” ir t.t.) teikia paslaugas, kurias kitados pražiopsojo pašto tarnybos, skubiai pristato siuntas. Šių paslaugų poreikis labai didelis, jos ypač pelningos.
” Demografinių tendencijų nustatymas. Demografinių tendencijų pokyčiai atveria daug naujų galimybių. Daugėjant dirbančių motinų, padidėjo vaikų priežiūros tarnybų poreikis.

Verslo organizavimo formos
Daugelis ve

erslininkų įkuria individualiąją (personalinę) įmonę arba ūkinę bendriją. Verslui suklestėjus, savininkas gali pasiieškoti papildomų lėšų veiklai plėsti. Šiuo atveju savininkas gali nutarti paversti savo firmą akcine bendrove. Taigi individualioji (personalinė ) įmonė, ūkinė bendrija ir akcinė bendrovė yra skirtingos verslo organizavimo formos.
Individualioji įmonė
Individualioji (personalinė) įmonė – tai įmonė, priklausanti vienam savininkui. Ši verslo organizavimo forma yra populiariausia, tačiau dauguma individualiųjų įmonių yra labai mažos. Jos labiausiai paplitusios todėl, kad šias įmones lengviausia organizuoti, joms įkurti nereikia didelių išlaidų.
PRIVALUMAI
” Pelnas. Individualiosios įmonės savininkui atitenka visas įmonės uždirbtas pelnas. Jis yra vienintelis vadovas ir gali keisti viską, ką tik nori.
” Mokesčiai. Individualiosioms įmonėms yra nustatyta tik keletas apribojimų, ir jos nemoka akcinėms bendrovėms nustatytų mokesčių.
” Asmeniniai laimėjimai. Individualiųjų įmonių savininkai gali savo laimę kalti patys.
TRŪKUMAI
” Visiška turtinė atsakomybė. Savininkas atsakingas už visas verslo skolas ir su verslu susijusias problemas. Žlugus verslui, savininkas pats turi grąžinti jo skolas. Tai reiškia, kad jis gali prarasti savo turtą: automobilį, namus ir santaupas.
” Ribotas finansavimas. Individualiosios įmonės savininkas gali gauti lėšų tik tiek, kiek yra susitaupęs arba kiek gali pasiskolinti. Savininkui mirus, nelieka ir jo verslo.
” Ribotas potencialas. Individualiosios įmonės samdomųjų darbuotojų ateitis dažniausiai neaiški, ribotas įmonės dydis ir jos plėtra, gerų vadovų stygius ir
r kita.
Ūkinė bendrija
Ūkinės bendrijos savininkais gali būti du ir daugiau narių (jie dažnai vadinami partneriais). Ūkine bendrija vadinama kelių ar daugiau asmenų grupė, įsteigta bendrosios jungtinės veiklos sutartimi sujungiant partnerių turtą į bendrą nuosavybę. Pagal Lietuvos įstatymus ūkinėje bendrijoje turi būti ne mažiau kaip 2 ir ne daugiau kaip 20 narių. Tikrosios ūkinės bendrijos nariai patys tvarko firmos reikalus ir už jos veiklos rezultatus atsako visu turimu turtu. Komanditinėje (pasitikėjimo) ūkinėje bendrijoje veikia tikrieji nariai (jie atsako visu turimu turtu) ir nariai komanditoriai (jie už bendrijos veiklos rezultatus atsako tik tuo turtu, kurį patikėjo bendrijai). Palyginti su individualiąja įmone, ūkinė bendrija turi tam tikrų privalumų.
PRIVALUMAI
” Papildomas finansavimas. Susijungę į bendriją partneriai investuoja į verslą daugiau pinigų.
” Sugebėjimai. Kur du stos – daugiau padarys. Taigi partneriai – tai naujos idėjos ir talentai, kurie bus verslo varikliai.
” Organizavimo paprastumas. Kaip ir individualiąsias įmones, ūkines bendrijas lengva įkurti, joms nereikia mokėti specialiųjų mokesčių.
TRŪKUMAI
” Neribota turtinė atsakomybė. Daugeliu atvejų kiekvienas tikrųjų narių visiškai atsako už ūkinės bendrijos veiklą, už visas verslo skolas. Kitaip sakant, verslui žlugus, jo kreditoriai (tie, kuriems bendrija yra skolinga) gali atgauti savo pinigus iš bet kurio ar iš visų partnerių. Visgi tam tikri susitarimai tarp narių gali riboti vieno ar kelių partnerių atsakomybę.
br />” Ribota veiklos trukmė. Vienam iš partnerių mirus arba pasitraukus iš verslo, ūkinė bendrija oficialiai nustoja gyvavusi. Norint verslą tęsti, turi būti sudaroma nauja partnerystės sutartis.
” Ribotas finansavimas. Ūkinės bendrijos galimybės pritraukti daugiau lėšų yra ribotos. Ši riba priklauso nuo to, kiek verslas uždirba pelno, koks yra partnerių asmeninio turto dydis bei jų galimybes asmeniškai pasiskolinti.
” Atsakomybės pasidalijimas. Partneriai gali nesutarti, konfliktuoti dėl bendrijos valdymo, o tai jau sukeltų grėsmę firmos veiklai.
Akcinė bendrovė
Akcinė bendrovė – tai verslo organizacija, veikianti kaip daugelio žmonių grupė, turinti juridinio asmens teises ir veikianti ribotos turtinės atsakomybės principu. Akcinė bendrovė valdoma akcininkų vardu, kurie ir finansuoja jos veiklą. Akcinė bendrovė gali turėti daug akcininkų, o gali turėti tik kelis, pavyzdžiui, šeimos narius ar susivienijusius verslus. Asmenys, įsigiję akcinės bendrovės akcijų, yra bendrovės kolektyviniai bendrasavininkiai. Akcininkas už bendrovės veiklos rezultatus atsako tik ta pinigų suma, už kurią jis įsigijo akcijų. Bankrutavus akcinei bendrovei, akcininkas gali netekti tik šios pinigų sumos, o asmeninis jo turtas bus apsaugotas.
Viena iš akcinės bendrovės savybių yra ta, kad teisiškai ji traktuojama kaip juridinis asmuo. Pavyzdžiui, akcinę bendrovę galima paduoti į teismą, ji pati gali kam nors iškelti bylą, gali sudarinėti sandorius bei privalo mokėti mokesčius.

AKCINĖS BENDROVĖS GALI BŪTI ŠIŲ TIPŲ:
1. Atvirosios akcinės bendrovės (arba tiesiog akcinės bendrovės). Šių bendrovių akcininkų skaičius neribojamas, akcijos platinamos viešai, parduodamos fondų biržoje. Atvirosios akcinės bendrovės įstatinis kapitalas negali būti mažesnis kaip 100000 litų. Šio tipo akcinės bendrovės turi didesnes galimybes panaudoti išorinius finansavimo šaltinius (parduoti papildomą kieki akcijų; išleisti obligacijų);
2. uždarosios akcinės bendrovės (UAB). Jos steigiamos uždaruoju būdu, o įstatinis kapitalas negali būti mažesnis kaip 10000 litų. UAB negali būti daugiau kaip 50 akcininkų. UAB akcijos negali būti viešai platinamos;
3. investicinės akcinės bendrovės. Jos steigiamos privatizuojamam valstybiniam turtui įsigyti ir jam valdyti. Šių bendrovių įstatinis kapitalas negali būti didesnis kaip 4 mln. litų.
Akcinės bendrovės privalumai ir trūkumai.
PRIVALUMAI
” Ribota atsakomybė. Individualiosios įmonės bei ūkinės bendrijos savininkai už verslo skolas atsako visu savo turtu. Akcinės bendrovės akcininkas – priešingai, daugiausia gali prarasti tiek, kiek sumokėjo už įsigytas akcijas. Ribota atsakomybė yra tokia svarbi akcinių bendrovių savybė, kad daugumoje angliškai kalbančių šalių prie bendrovės pavadinimo prideda trumpinį “Ltd” (limited – “ribota”).

” Lengvai perleidžiamos nuosavybės teisės. Akcininkai savo nuožiūra gali tapti akcinės bendrovės savininkais arba to atsisakyti, pirkdami arba parduodami jos akcijas.
” Neribota veiklos trukmė. Akcininkui mirus bendrovės veikla nenutrūksta. Paveldėtojai gali pasilikti akcijas sau arba jas parduoti, o akcinė bendrovė ir toliau veiks kaip veikusi.

” Mokestiniai privalumai. Kai kuriais atvejais, sukurdami akcinę bendrovę, žmonės gali sumažinti savo mokesčius.
TRŪKUMAI
” Brangu. Akcinę bendrovę kurti yra nelengva ir daug kainuoja. Norint gauti valdžios leidimą, tenka kviestis į pagalbą teisininkus. Dauguma smulkiųjų firmų, vengdamos šių išlaidų, tampa individualiosiomis įmonėmis arba ūkinėmis bendrijomis.
” Dvigubas apmokestinimas. Užsienio šalių vyriausybės akcinės bendrovės pelną apmokestina du kartus. Imamas akcinės bendrovės pelno mokestis (Lietuvoje – juridinio asmens pelno mokestis), o bendrovei išmokant dividendus savo akcininkams apmokestinami ir dividendai.
” Taisyklės. Akcinės bendrovės, kurios parduoda savo akcijas biržose, praranda teisę į komercinį slaptumą. Įstatymo nustatyta, kad viešai prekiaujančios savo akcijomis (atvirosios) bendrovės privalo visiems suinteresuotiesiems asmenims teikti duomenis apie savo finansinę padėtį ir veiklą. Tai daroma, kad į bendrovę norintys investuoti žmonės būtų tinkamai informuoti. Tačiau ši informacija naudinga ne tik investuotojams, ji pravarti ir konkurentams. Dėl to kai kurios akcinės bendrovės pasirenka būti uždarosiomis ir savo akcijų viešai nepardavinėja.
Kitos verslo organizavimo formos
Ne visos verslo organizacijos tiksliai sutelpa į aprašytąsias kategorijas. Toliau, aptarsime kitokio tipo verslo organizacijas.

Pelno nesiekiančios organizacijos
Kaip byloja pats pavadinimas, ne pelno akcinės bendrovės nesiekia uždirbti pelno. Jos skiriamos specialiesiems švietimo, socialiniams, labdaros ir religijos tikslams. Kadangi neuždirba pelno, nemoka ir pelno mokesčio. Tačiau jų gaunamų pajamų turi užtekti veiklos sąnaudoms padengti, įskaitant ir darbuotojų atlyginimus. Todėl valstybė leidžia tam tikrą pajamų dalį procentais atidėti į rezervą veiklai palaikyti.
Daugelis pelno nesiekiančių organizacijų remiasi daugybės savanorių parama, taip pat samdo ir profesionalius darbuotojus.

Valstybinės verslo organizacijos
Verslo organizacijos gali būti ne tik privačios. Jas gali steigti valstybė ar vietos savivaldybės. Valstybinė įmonė – tai valstybinės nuosavybės teise Lietuvos valstybei arba vietos savivaldybei priklausanti įmonė. Ji turi juridinio asmens teises, veikia ribotos turtinės atsakomybės principu. Valstybinė įmonė steigiama iš valstybės lėšų arba priklauso valstybei. Ji gali išleisti akcijų, kurių nominalioji vertė negali būti didesnė kaip 1/5 įmonės įstatinio kapitalo.
Dažniausiai valstybinės įmonės kuriamos tam, kad atliktų veiklas, kurių kitos verslo organizacijos negali arba nenori vykdyti (pvz., tos veiklos nėra pelningos arba reikalauja labai didelių pradinių investicijų). Kaip tik todėl daugelis komunalinių paslaugų, pašto, energetikos ir kitų sričių įmonių priklauso valstybei.

VALSTYBINES VERSLO ORGANIZACIJOS GALI BUTI ŠIŲ TIPŲ:
1. Valstybinės įmonės;
2. Valstybinės akcinės įmonės;
3. Savivaldybių valstybinės įmones;
4. Savivaldybių valstybinės akcinės įmonės;
5. Specialiosios paskirties valstybinės įmonės;
6. Specialiosios paskirties savivaldybių valstybinės įmonės.
Išvados
Metams bėgant mūsų ūkis tolydžiai keičiasi, o verslininkai yra svarbus šių pokyčių variklis, nes jie sukuria naujus verslus, naujus produktus ir naujus gamybos bei skirstymo būdus.
Verslininkams dažnai sekasi todėl, kad jie mato tas galimybes, kurių kiti neįžvelgia. Jos atsiranda tada, kai keičiasi rinkos, tobulinami produktai ir technologijos, kai pastebima pakaitalų nauda, kai kinta gyventojų amžius arba gyvenamoji vieta. Žmonės, puoselėjantys mintį pradėti verslą, turėtų tų galimybių dairytis, mokytis, kad sektųsi.
Daugelis verslo firmų yra organizuotos kaip individualiosios (personalinės) įmonės, ūkinės bendrijos arba akcinės bendrovės. Individualiųjų įmonių ir ūkinių bendrijų yra akivaizdžiai daugiau negu akcinių bendrovių. Šalies ekonomikoje tai yra vienas didžiausių naujų idėjų ir darbo vietų šaltinis, bet akcinės bendrovės ir toliau gamina daugiau prekių bei teikia paslaugų. Akcinėms bendrovėms būdinga neribota gyvavimo trukmė ir ribota atsakomybė. Šių savybių dėka jos gali surinkti dideles pinigų sumas, ko negali padaryti individualiosios įmonės ir ūkinės bendrijos.
Akcinės bendrovės gali veiksmingai dirbti net turėdamos tūkstančius bendrasavininkių (akcininkų). Valdymas ir nuosavybė yra atskirti, bet per direktorių valdybą, balsavimo teisės perdavimą, akcijų pirkimą arba pardavimą akcininkai gali daryti įtaką vadovybės sprendimams.

LITERATŪRA:
” A. Jakutis, V. Petraškevičius ir kt. Ekonomikos teorijos pagrindai. – Kaunas, Smaltija, 1999 m.
” Nina Klebanskaja ir Zigmas Lydeka, Taikomoji ekonomika. – Vilnius, 1997 m.

Leave a Comment