Veiklos audito standartai

979 0

TURINYS

1. ĮVADAS..............................3

2 VEIKLOS AUDITO APŽVALGA......................4

3.. ETIKOS KODEKSO SUKŪRIMO ESMĖ................. 4

4. AUDITO STANDARTŲ IŠLEIDIMO ESMĖ................5

5. AUDITO STANDARTŲ SUDĖTIS:......................6

5.1 BENDRIEJI VEIKLOS AUDITO STANDARTAI..........7

5.2 DARBO STANDARTAI VALSTYBĖS AUDITE............8

5.3 ATASKAITŲ STANDARTAI VALSTYBĖS AUDITE........11

6. VEIKLOS AUDITO PROBLEMOS.....................12

7. IŠVADOS..............................14

LITERATŪRA..............................151. ĮVADAS

Temos naujumas ir aktualumas. Nuo XIX a. vidurio Europoje pradėjo steigtis daug įvairių akcinių bendrovių. Apsukriausi šių bendrovių vadovai, su pasamdytais buhalteriais sąmoningai apskaičiuodavo didesnius pelnus ir dividendus, kartu pakeldami akcijų kainą biržoje ir jas parduodavo patikliems pirkėjams. Todėl Europos šalių vyriausybės, siekdamos užkirsti kelią nesąžiningiems sandėriams, pradėjo reguliuoti apskaitos darbuotojų profesinę veiklą. Taigi šalių vyriausybinė politika buvo viienas iš veiksnių, nulėmusių audito atsiradimą ir jo įteisinimą.

Veiklos auditas – nauja kontrolės forma, aprėpianti viešojo sektoriaus institucijų, jos atskirų sistemų ir visos valstybės veiklą. Šiuo metu jau beveik visos pasaulio valstybės atlieka veiklos auditą, tiesa, jis įvairiose šalyse skirtingai suprantamas ir vykdomas. Veiklos auditas faktiškai pradėtas taikyti aštuntajame XX a. dešimtmetyje. [1, 6 psl]

Šiandien veiklos auditoriai neturi didelės patirties todėl, kad toks auditas nebuvo aktualus praeityje, ir todėl, kad jis nebuvo ir nėra plačiai taikomas privačiame sektoriuje, tuo tarpu finansinio audito šaaknys yra pakankamai gilios. Poreikį atlikti tam tikros organizacijos auditą sunku prognozuoti, nes tai priklauso nuo daugelio priežasčių, tarp kurių svarbiausiomis laikomos: įvairių stagnacijos procesų atsiradimas, organizacijos veiklos ekonomiškumo, efektyvumo ir veiksmingumo stoka, prognozavimo ir planavimo klaidos, valdymo struktūrų gremėzdiškumas, fu

unkcijų dubliavimas, atskaitomybės ir atsakomybės spragos, atsilikimas nuo pasaulinių standartų, įstatyminės bazės neatitikimas šiuolaikiškų reikalavimų, sunkiai suprantamas lėšų panaudojimas, ypač stambiu mastu, aukštų pareigūnų viešųjų ir privačių interesų derinimo tvarkos pažeidimai.[1, 8psl]. Visi šie veiksniai reikalauja itin kruopščios analizės nustatant audito tikslus, turinį, procedūras, etapus, pasirenkant taikytiną metodologiją, metodus, įvairių duomenų apdorojimo būdus ir kt. [1, 9psl]

Darbo tikslas. Išaiškinti veiklos audito standartų suformavimo svarbą tiek moksliniame, tiek praktiniame kontekste.

Darbo uždaviniai:

1. Apžvelgti veiklos audito sampratą, reikšmę ir paskirtį;

2. Apibūdinti veiklos audito standartų sudėtį, esmę;

3. Apibūdinti, veiklos audito problemas, identifikuojamas mokslininkų.2 VEIKLOS AUDITO APŽVALGA

Pačia plačiausia prasme veiklos auditas yra valstybės, ministerijų departamentų ir kitų viešojo sektoriaus institucijų valdymo ekonomiškumo, efektyvumo, veiksmingumo sisteminė analizė bei pasiūlymų, kaip šiuos kriterijus gerinti, rengimas.

Veiklos auditoriai neturi didelės patirties, kad tooks auditas nebuvo aktualus praeityje. Poreikis atlikti kurios nors organizacijos auditą sunku prognozuoti, nes priklauso nuo daugelio priežasčių, tarp kurių yra svarbiausios šios: įvairių stagnacijos procesų atsiradimas, tam tikros organizacijos ekonomiškumo, efektyvumo ir veiksmingumo stoka, prognozavimo ir planavimo klaidos, valdymo struktūrų gremėzdiškumas, funkcijų dubliavimas, atskaitomybės, atsakomybės spragos, atsilikimas nuo pasaulinių standartų, įstatyminės bazės neatitikimas šiuolaikiškų reikalavimų, sunkiai suprantamas lėšų panaudojimas, ypač stambiu mastu, aukštų pareigūnų viešųjų ir privačiųjų interesų interesų derinimo tvarkos pažeidimai.

3. ETIKOS KODEKSO SUKŪRIMO ESMĖ

INTOSAI Etikos Kodekso sukūrimas ir iš

šleidimas buvo skirtas viešojo sektoriaus auditoriams;

Etikos Kodeksas – išsamus principų išdėstymas, kurie turėtų būti pagrindinėmis gairėmis auditorių darbe. Viešojo sektoriaus auditorių nepriklausomybė, galia ir atsakomybė reikalauja nustatytų etikos taisyklių laikymosi, todėl šis Kodeksas apima valstybės tarnautojų etikos reikalavimus ir įsipareigojimus.

Etikos kodekse išdėstyti reikalavimai ya vienodi, nepriklausantys nuo atliekamo audito tipo, ir taikomi aukščiausiosios audito institucijos vadovui, visiems auditoriams bei specialistams, pakviestiems būti ekspertais.[1, 54psl]

Pagrindiniai Etikos Kodekso reikalavimai :

1.Nepriklausomumas, objektyvumas, nešališkumas;

2. Politinis neutralumas;

3. Interesų konflikto išvengimas;

4. Profesionalus paslapties laikymas;

5. Kompetencija;

6. Profesionalus tobulėjimas;

7. Sąžiningumas.[2]

Auditoriams taikomi etikos kodekso reikalavimai yra itin aukšti, ir ne visi valstybės tarnautojai gali juos atitikti. Vadinasi, auditorių atranka, etikos normų puoselėjimas, kvalifikacijos kėlimas, karjera, atlyginimas, darbo sąlygos turi skatinti ypač dorų ir atsidavusių žmonių norą vykdyti šią ypač svarbią valstybės valdymo funkciją.[1, 56psl]4.AUDITO STANDARTŲ IŠLEIDIMO ESMĖ

INTOSAI Audito Standartų išleidimas yra prasmingas, reikšmingas žingsnis tolimesnei tarptautinių audito standartų plėtotei. 18 Audito Institucijų Kongreso narių susitikime, kuris įvyko Berlyne, buvo nuspręsta, kad buvusioji Audito Standartų versija turi būti pataisyta, t.y. turi atskleisti konkrečias Aukščiausios Audito institucijos šalių reikmes.

INTOSAI Audito Standartai atspindėjo “ geriausią praktiką” tarp Aukščiausių Audito Institucijų narių. Valdančiosios Tarybos ir Audito Standartų Komitete buvo nutarta, kad Audito Standartai – “ gyvas, amžinas, gyvenimiškas,” dokumentas. Jis turi atspindėti kiek įmanoma daugiau audito metodologijos ir praktikos.[2]

Audito standartų nustatymo tikslas –
sukurti kriterijus ir / ar bendruosius “rėmus”, kurių privalo laikytis auditorius, kad jo veiksmai ir tikrinimo procedūros būtų tikslingos, sistemingos ir subalansuotos.[1, 10psl]

Šiems Standartams Valdančioji Taryba pritarė 1991metų spalio mėnesio 35 susirinkime, Vašingtone.

Audito Standartų Komitetas buvo įkurtas 1984m. kovą, pristatyti INTOSAI Audito standartų plano plėtrą. Komitetas buvo sudarytas iš aukščiausių Audito institucijų, kurias sudarė šios šalys: Austrija, Argentina, Australija, Brazilija, Kosta Rika. Japonija, Filipinai, Saudo Arabija – prezidentas, Švedija. Jungtinė Karalystė, JAV

Komiteto darbo planas buvo pristatytas Valdančiosios Tarybos susitikime, vykusiame 1985metų kovo mėnesį, Sidnėjuje. Šis darbo planas skelbė apie 4 mokymo grupių susiformavimą, su siekiu pasidalinti darbą:

1 grupė, sudaryta JAV – koordinuojanti grupė; Filipinai ir Kosta Rika dirbo pagal “ Pagrindinius principus Valstybės audite”.

2grupė, sudaryta iš Austrijos ( grupės koordinatorė) ir Argentinos turėjo dirbti pagal “Bendruosius Standartus Valstybės audite”.

3 grupė, sudaryta iš Švedijos ( koordinuojanti grupė) ir Japonijos dirbo pagal “Darbo Standartus Valstybės Audite”.

4 grupė, sudaryta iš Jungtinės Karalystės ( koordinuojanti grupė) ir Brazilijos dirbo pagal “ Ataskaitų Standartus Valstybės Audite”. [2]

5. AUDITO STANDARTŲ SUDĖTIS

Pagrindiniai Audito Standartai , tarptautinės aukščiausios Audito Institucijos (INTOSAI) , buvo išvesti iš Limos ir Tokijo deklaracijų.

INTOSAI Audito Standartai sudaryti iš 4 dalių: pagrindinių standartų, bendrųjų standartų, darbo standartų, ataskaitų standartų

Audito Standartai turi atitikti audito principus. Taip pat jie teikia minimalius patarimus auditoriui, kad padeda nulemti, sąlygoti pagrindinius audito žingsnius ir

r procedūras, kurios turėtų būti naudojamos audite. Audito Standartai nustato kriterijus, kurie yra audito rezultatų kokybės įvertinimas.5.1 BENDRIEJI VEIKLOS AUDITO STANDARTAI

Bendrieji Veiklos Audito Standartai nustato tokius kvalifikacinius reikalavimus auditoriams ir audito institucijoms, kad jie galėtų kompetentingai ir efektyviai įvykdyti užduotis, susijusias su audito darbo ir audito ataskaitų standartais. [2]

Bendrojo Audito standartais SAI turi parinkti veiklos kryptis ir procedūras:

– tinkamos kvalifikacijos personalo atrinkimui;

– darbuotojų efektyviam užduočių atlikimo plėtojimui ir mokymui;

– pagrindinių žinynų bei kitų mokymo priemonių, susijusių su audito vedimu, tvarkymu, parengimas;

– identifikavimu sričių, kuriose auditoriams trūksta patirties, bei turimų žinių ugdymu;

– apžvelgimu, peržiūrėjimu SAI standartų ir procedūrų veiksmingumo bei efektyvumo;

SAI personalas turi turėti tinkamą kvalifikaciją ir įgijęs reikalaujamos darbinės patirties.

Bendrieji Veiklos Audito Standartai etikos prasme skirstomi į šias grupes:

1.Nepriklausomumas; ( auditorius turi būti nepriklausomas)

2.Interesų susidūrimas; ( Aukščiausioji Audito Institucija turi vengti interesų susidūrimo tarp auditoriaus ir audituojamo subjekto)

3.Kompetencija; ( auditorius ir Aukščiausioji Audito Institucija turi turėti reikalingą, būtiną kompetenciją)

4.Profesinis apdairumas. ( auditorius ir Aukščiausioji Audito Institucija turi lavinti profesinį apdairumą ir rūpintis INTOSAI Audito Standartų laikymųsi). [ 2]5.2 DARBO STANDARTAI VALSTYBĖS AUDITE

Audito Darbo Standartų tikslas – nustatyti kriterijus, bendrą sandarą/ sistemą, kryptingai kurti žingsnius ar veiksmus, kurių auditorius privalo laikytis. Šie žingsniai ar veiksmai pristato taisykles, kurių tyrimo eigoje, ieškodamas faktų, auditorius privalo laikytis. [2]

Audito Darbo Standartai pritaikomi visiems audito tipams:

1.Auditorius turi suplanuoti savo darbą taip, kad būtų užtikrinta, auditą atlikti laiku, ekonomiškai, efektyviai ir veiksmingai;

2.Auditorių darbas kiekviename atliekamame audito lygmenyje turi būti prižiūrimas, stebimas;

3.Audito dokumentacija turi būti tikrinama viršiausio audito grupės nario;

4.Auditorius turi išnagrinėti vidaus kontrolės rezultatų patikimumą;

5.Turi būti pateikti patikimi ir pagrįsti įrodymai auditorių sprendimams remti;

6.Finansinių ataskaitų analizė turi būti tokios apimties, kad būtų galima tvirtinti, jog gauti rezultatai leidžia pareikšti konkrečią nuomonę.

Darbo Standartuose išskiriami šie etapai: planavimas, vadovavimas, kontrolė, laikymosi įstatymų ir reglamentų analizė, audito įrodymų paieška, finansinių ataskaitų analizė.

Auditorius turi suplanuoti savo darbą taip, kad būtų užtikrinta, auditą atlikti laiku, ekonomiškai, efektyviai ir veiksmingai.

Planuodamas auditą, auditorius turi: identifikuoti svarbiausius aplinkos aspektus, kuriuose jis dirba, ugdyti ir jausti atsakomybės santykį, tiksliai nusakyti, apibrėžti audito tikslus ir veiksmus jiems pasiekti, identifikuoti svarbiausias vadovavimo/ valdymo sistemas bei jų kontrolę; taip pat vykdyti išankstinį atestavimą/ vertinimą, su siekiu identifikuoti stiprybes bei silpnybes, nustatyti esmingumą klausimų, kurie turi būti aptarti, apžvelgti vidaus auditą ir darbo programą audituojamoje visumoje, sąlygoti efektyviausią ir veiksmingiausią audito atlikimą, atlikti apžvalgą, kokie atitinkami veiksmai buvo atlikti audito eigoje ir pabaigoje, apžvelgti atitinkamos audito plano faktinės medžiagos rinkimo dokumentaciją ir t.t. [ 2]

Sekantys planavimo etapai yra įtraukti į auditą: surinkti visą galimą informaciją apie audituojamą visumą / organizaciją, su siekiu įvertinti riziką ir apibrėžti svarbumą bei esmingumą, apibrėžti audito tikslus, siekius ir apimtis, atlikti preliminarę analizę, kalendorinio plano sudarymas, svarbiausia numatyti esmines problemas prieš pradedant planuoti auditą, identifikuoti reikalavimus audito personalui ir audito grupės atrinkimas, supažindinti audituojamą visumą t.y. tikrinamą organizaciją, apie darbo užmojus, apimtis, tikslus ir atestavimo kriterijus.

Auditorių vadovavimo /darbo priežiūros ir kontrolės standartai. Šie darbo kontrolės standartai apima audito personalo darbo kontrolę kiekviename audito lygyje.

Audito darbo priežiūros ir kontrolės standartų esmė:[2]

Darbo priežiūra yra svarbus, būtinas žingsnis audito kokybės link. Tinkama priežiūra ir kontrolė reikalinga visuose audito lygiuose.

Priežiūra / apžvalga turi būti tiesiogiai nukreipta pagal audito esminius reikalavimus ir metodiką; audito grupės nariai turi turėti nuoseklų supratimą apie audito planą, auditas yra atliekamas remiantis audito standartais ir SAI praktika, audito plano veiksmai yra apibrėžti plane ir jų turi būti laikomasi, surinkta medžiaga laikomi visi įrodymai, kurie buvo surinkti darbo metu, patikrinimas audito tikslų ir apimties, nusprendimas valdymo aspektų, kurie turi būti traktuojami kaip svarbūs ir turi būti įvertinti, identifikuoti sritis, kur galimi piktnaudžiavimo, neteisėtos veiklos ir kt. pažeidimų atvejai, tikrinti preliminarius tyrimo metu atskleistus audito įrodymus, išaiškinti ar reikia kviesti išorinius konsultantus, patikrinti, ar suderintas audito planas ir numatyti jo atlikimo terminai, patikslinti užduotis auditoriams ir nuorodas, kad jos būtų laiku atliktos.

Visas audito darbas turi būti tikrinamas vyriausio audito grupės nario prieš audito ataskaitos parengimą.

Audito kontrolė apima ne tik audito patikimumą, bet jis turi užtikrinti:

1. Kad visi įvertinima.i, išvados yra priimti kompetetingai, pagrįstai;

2.Surinkti įrodymai laikomi esminiu pagrindu audito galutinei ataskaitai;

3.Visos klaidos bei trūkumai turi būti atskleisti, bei patikrinti SAI vyriausiųjų tikrintojų;

4. Įvykę pasikeitimai, galintys įtakoti audito išvadų pakitimus turi būti kuo skubiau identifikuoti.

Įstatymų ir reglamentų laikymasis

Veiklos audite įvertinimas, atestavimas turi būti vykdomas laikantis galiojančių teisės normų ir reglamentų. Tai ypač svarbu, siekiant nenukrypti nuo audito tikslų. [2]

Auditorius turi planuoti auditą, siekdamas išvengti nelegalių veiksmų, kurie gali įtakoti audito eigą.

Įstatymų laikymasis padeda: nustatyti ar vykdant įvairias programas, buvo laikomasi įstatymų ir patvirtintų taisyklių, atskleisti ar pasiekta pageidaujamų rezultatų, nustatoma, jei pageidaujamų rezultatų n

. . .

Join the Conversation

×
×