Vartotojai, taupytojai ir investuotojai

VARTOTOJAI, TAUPYTOJAI IR INVESTUOTOJAI

Vartoju vadinamas žmogus, perkantis prekes arba paslaugas asmeniniams poreikiams tenkinti. Visose šalies išlaidose vartotojų išlaidos sudaro didžiausią dalį – daugiau kaip 60 proc.

PAJAMŲ ŠALINIAI
Darbo pajamos
Žmonės dažniausiai uždirba pajamas iš savo darbo. Darbo užmokestis yra atlyginimas, mokamas už atliktą darbą, apskaičiuotą pagal darbo valandas arba pagamintos produkcijos kiekį. Alga yra nekintamas, kas mėnesį mokamas atlyginimas. Kiek gaunama – priklauso nuo darbo vietos, kvalifikacijos,, išsilavinimo, darbo kokybės, nuovokumo ir iniciatyvos bei kitų veiksnių.

Pajamos iš turto
Turtas – tai žmogaus nuosavų daiktų suma. Sudėję asmens fiizinio turto, banko sąskaitų, investicijų į vertybinius popierius vertę, gausime bendrą asmens turto dydį. Atėmę to asmens skolas ir kitus finansinius įsipareigojimus, turėsime grynąjį asmeninį turtą. Turtas pinigų forma, jei paskolintas arba kaupiamas taupymo sąskaitose, uždirba palūkanas. Palūkanos – tai pajamos, gaunamos leidžiant naudotis jūsų kapitalu kitiems.

TURTO GAUSINIMAS TAUPANT IR INVESTUOJANT

Neišleidžiant visų uždirbtų pinigų, dalį galim sutaupyti ir panaudoti taip, kad turtas didėtų. Ne visi taupo vienodai. Tai priklauso ir nuo gaunamų pajamų dydžio, ir nuo bankų mokamų palūkanų, ir nuo mokesčių, taaip pat ir būsimų pajamų lūkesčių.
o Pajamos. Asmens arba šeimos pajamoms didėjant, žmonės taupo daugiau.
o Bankų palūkanų dydis. Didelės palūkanos skatina taupymą. Jei už indėlius mokama daugiau – daugiau žmonių nuspręs taupyti. Tačiau tai reiškia ir didesnes palūkanas už paskolas, kas skatins žmones ma

ažiau skolintis iš bankų.
o Mokesčių įstatymai. Jei valdžia įveda ar padidina mokesčius už gautas palūkanas ir dividendus, tai susilpnins norą taupyti, ir priešingai.
o Būsimų pajamų lūkesčiai. Kai žmonės gyvena normaliai ir nesibaimina dėl ateities, jie daugiau išlaidauja. Taupymo mastai tada bus nedideli, užtat didėjančios išlaidos spartins ekonomikos augimą, ir atvirkščiai.

Ir kaip vartotojui, ir kaip taupytojui jums tenka nuolat rinktis. Protingam pasirinkimui reikia informacijos, kurią galite gauti rūpestingai įvertinę reklamą.
Vartotojai ir ekonomika gauna iš reklamos naudos keliais būdais:
– Reklama informuoja vartotojus apie kainas, prekių ir paslaugų patobulinimus, bei apie naujus produktus, pasirodžiusius rinkoje.
– Reklama skatina pardavėjų tarpusavio konkurenciją.
– Reklama yra daugumos laikraščių, žurnalų bei visų komercinių radijo ir televizijos stočių pagrindinis pajamų šaltinis

Reklama turi tiesioginius ir netiesioginius kaštus:
Ų Reklama nepigiai kainuoja, ir tos išlaidos didina prekių irr paslaugų kainas.
Ų Reklama gali paskatinti žmones įsigyti jiems visai nereikalingus daiktus.
Ų Žiniasklaidos priemonės, kurios gyvuoja iš verslo išlaidų reklamai, gali nesiryžti kritikuoti reklamos teikėjų gaminių. Tokiu atveju jos nebebus objektyvios.

Nemažai žmonių sudarinėja savo asmeninius finansų planus – biudžetus, stengdamiesi subalansuoti pajamas ir išlaidas per tam tikrą laikotarpį. Yra daug būdų biudžetui sudaryti,bet visada būtinai reikia atlikti tris veiksmus: nustatyti finansinius tikslus, įvertinti pajamas ir suplanuoti išlaidas.
o Finansinių tikslų nustatymas. Reikia žinoti, kam norite susitaupyti – mokymuisi universitete, automobiliui pirkti, savo verslui steigti.
o Pajamų įvertinimas. Reikia iš

švardyti savo pajamų šaltinius ir suskaičiuoti, kokios yra jūsų vidutinės mėnesio pajamos.
o Išlaidų planavimas. Reikia surašyti dalykus, kuriuos per atitinkamą laikotarpį norite nusipirkti arba apmokėti, ir suskaičiuoti, kiek viskam reikės pinigų.

TAUPOTE IR INVESTUOJATE

Svarbiausi dalykai, kuriais reikia domėtis investuojant, yra įdėtų pinigų saugumas, pelningumas (investicijų grąža) ir likvidumas.
§ Saugumas. Bankai apsaugo jūsų pinigus nuo įvairių nelaimių (gaisro, vagysčių ir t.t.). Kaip ir daugelyje šalių, Lietuvoje indėliai iki 60 000 Lt yra apdrausti pagal įstatymą.
Paprastai kuo investicijų grąža didesnė, tuo investicija rizikingesnė. Pvz.: perkant akcijų pluoštą (1/10 arba didesnė bendrovės išleistų akcijų dalis), greičiausiai rūpesne gaisras ar vagystė, bet tai, kas toliau dėsis su tų akcijų verte. Tai vadinama rinkos rizika. Kita rizikos rūšis yra infliacija. Ji nusako, kokių padarinių turės kylančios vartojamųjų prekių kainos.
§ Pelningumas (investicijų grąža). Palūkanos yra jūsų investicijos grąža arba atlyginimas už tai, kad neišleidžiate savo pinigų kam nors įsigyti, bet leidžiate pasinaudoti jais bankui ar kitai finansų institucijai. Grąža apskaičiuojama kaip metinių palūkanų ir indėlio dydžio santykis procentais. Pvz.: 1000 litų indėlis, už kurį mokamos 5 proc. palūkanos, jums duos 50 litų palūkanų per metus. Taigi investicijos pelningumas yra 5 proc.
Kai kurios taupymo sąskaitų rūšys siūlo sudėtines palūkanas. T.y. palūkanos apskaičiuojamos ne tik nuo pradinio indėlio (nominalo) sumos, bet ir nuo periodiškai prie tos sumos pridedamų palūkanų. Pv

vz.: Įdėjote į banką 1000 Lt indėlį, už kurį bankas mokės 5 proc. palūkanų per metus. Po metų sąskaitoje jau bus 1050 Lt suma. Todėl antraisiais metais palūkanos bus skaičiuojamos tiek nuo pradinės 1000 Lt sumos, tiek ir nuo pirmais metais uždirbtų 50 Lt palūkanų. Taip po dviejų metų pradinis 1000 Lt indėlis ūgtels iki 1102,50 Lt.
Bankų siūloma grąža priklauso nuo šalies ekonominės padėties ir nuo to, kiek ilgai rengiatės laikyti banke savo pinigus.
§ Likvidumas. Likvidumas nusako, kaip lengvai galite paversti savo santaupas grynaisiais pinigas. Kuo lengviau atsiimti įdėtas lėšas grynaisiais, tuo didesnis likvidumas.

KUR ŽMONĖS LAIKO SAVO SANTAUPAS?

Populiariausi taupymo būdai, paplitę JAV ir kitose šalyse:
· Indėliai. Indėlių saugumas bankuose – garantuotas. Indėliai iki 60 000 Lt yra apdrausti pagal įstatymą. Indėliai bankuose paprastai yra dviejų rūšių:
1. Taupomieji indėliai ir indėliai iki pareikalavimo. Jie – ne tik saugūs, bet ir likvidūs, o tai yra svarbu. Reikalaujama minimali indėlio dalis nedidelė, o patį indėlį galima atsiimti bet kada. Už juos mokamos palyginti nedidelės palūkanos.
2. Terminuotieji indėliai. Palūkanos didesnės. Jie yra mažiau likvidūs – pagal terminuotojo indėlio sutartį indėlio savininkas įsipareigoja neatsiimti pinigų tam tikrą sutartą laiko tarpą.
· Pinigų rinkos indėliai.. bankai įdėtus pinigus naudoja teikiant ir imant trumpalaikes, iki vienerių metų trukmės paskolas. Be saugumo šie indėliai garantuoja ir nemenką likvidumą.
· Pensijų fondai. Dauguma atvejų tokie fondai atleidžiami nuo mokesčių, t.y. ne

ereikia mokėti mokesčių nuo gaunamų palūkanų.
· Bendrovių akcijos. Kadangi bendrovė priklauso akcininkams, jiems atitenka ir visas jos uždirbtas pelnas. Jei bendrovė patiria nuostolių, juos patirs ir akcininkai. Dividendai – akcininkams paskirstomas įmonės uždirbtas pelnas.
· Bendrovių obligacijos. Norėdamos pasiskolinti pinigų ilgesniam laikui, bendrovės gali išleisti obligacijas – skolos pasižadėjimus (IOU). Taupytojai, įsigiję tokias obligacijas, kasmet ar dažniau gauna palūkanas.
· Atvirieji investicijų fondai. Tai ypatingos investicinės bendrovės, kurios sutelkia daugelio žmonių santaupas įvairiems vertybiniams popieriams pirkti.
Atvirieji investicijų fondai yra trijų rūšių:
1. Pinigų rinkos fondai. Akcininkų pinigus investuoja į pinigų rinką. Pinigų rinkos fondų sąskaitos nėra apdraustos ir kai kurie jų neduoda galimybės išrašyti čekių indėlio pinigams.
2. Akcijų fondai. Savo pinigus jie investuoja tik į JAV ir kitų valstybių bendrovių akcijas. Tokių fondų akcijų vertė ilgu laikotarpiu nuosekliai didėja.
3. Obligacijų fondai. Sutelktas lėšas jie investuoja į JAV ir kitų valstybių vyriausybių bei privačių bendrovių obligacijas. Investuojantys į mažo patikimumo obligacijas labiau rizikuoja, todėl siūlomos didesnės palūkanos

JAV taupomosios obligacijos. Tai ypatingi JAV iždo skolos pasižadėjimai, išleidžiami Iždui skolinantis pinigus. Jų išpirkimą garantuoja JAV vyriausybė, todėl jie, ko gero, yra pati saugiausia investavimo forma. Jų analogas Lietuvoje – Finansų ministerijos platinami taupymo lakštai, jų nominalas – 100 Lt.
Kiti vyriausybės vertybiniai popieriai. Tai – vyriausybės obligacijos, nota ir vekseliai. Nota išleidžiama laikotarpiui nuo 6 mėnesių iki 1 metų. Iždo vekselis išleidžiamas ir išperkamas per 3-6 mėnesių laikotarpį. Iždo vekseliai, notos ir obligacijos yra JAV federacinės valdžios skolos įsipareigojimai, todėl jie laikomi saugiausiomis investicijomis.
Gyvybės draudimo rezervai. Tai santaupos, sukauptos įgyjant gyvybės draudimo polisus, kurie kartu su gyvybės draudimu leidžia ir taupyti.
Kitos investicijos formos. Tai – ateities sandoriai bei pasirenkamieji sandoriai (opcionai), perkant ir parduodant užsienio valiutas, prekiavimus auksu, sidabru bei kitomis biržose parduodamomis prekėmis, prekyba išvestiniais finansiniais instrumentais (derityvais). Ateities bei pasirenkamieji sandoriai yra labai rizikingi, nes jais tarsi lažinamasi dėl įvairių vienarūšių prekių kainų bei indeksų kitimo.

KAIP PASIRINKTI INVESTAVIMO FORMĄ?

Lietuvoje plečiasi taupymo ir investavimo galimybių įvairovė. Populiariausia taupymo forma lieka taupomieji (kaupiamieji) ir terminuotieji indėliai bankuose. Labai patogi tapymo priemonė yra taupymo lakštai, kuriuos Finansų ministerija platina per keletą Lietuvos bankų. Juos įsigyti yra paprasta, o už juos mokamos palūkanos yra didesnės už terminuotųjų indėlių palūkanas.

VARTOTOJŲ KREDITAS

Vartotojų kreditas leidžia naudotis daiktais arba paslaugomis anksčiau, negu už juos visiškai sumokėta. Tai – būdas išleisti būsimas pajamas. Plačiau naudojamos vartotojų kredito formos: kredito kortelės, prekyba išsimokėtinai, paskolos, hipotekos paskola būstui pirkti. Taip įsigiję daiktą, jūs kurį laiką liekate „pririštas“ prie pirkinio dviem stipriomis gijomis: turite grąžinti jums paskolintą sumą, vadinamą pagrindine paskolos suma, ir mokėti palūkanas bei galbūt ir kitas su kreditu susijusias išlaidas.
Finansiniai kaštai – tai suma visų išlaidų, susidarančių naudojantis kreditu.
Norint palyginti įvairias kredito sąlygas, paprastai apskaičiuojamam metinė procentinė norma, kuri parodo visus kredito metinius kaštus, apskaičiuotus procentais nuo paskolos dydžio.
Kredito rūšys:
o Hipotekos paskola. Ilgalaikė paskola, suteikiama būstui pirkti, užstatant jį paskolos teikėjui. Ji grąžinama kartu su palūkanomis ir kas mėnesį mokamomis įmokomis per nustatytą paskolos laikotarpį – paprastai nuo 15 iki 30 metų.
o Paskolos ilgo naudojimo reikmenims įsigyti. Jos grąžinamos kas mėnesį mokant nustatymo dydžio mokas, o teikiamos vidutinės trukmės laikotarpiui.
o Kredituojamos sąskaitos. Jos leidžia pirkėjams įsigyti prekių už tam tikrą nustatytą sumą, nemokant pinigų iš karto.susidariusi kredito suma padengiama kas mėnesį, o jei ji neviršijama – palūkanos nemokamos.
o Kredito kortelės. Tai – kredituojamų sąskaitų atmaina, jomis galima atsiskaityti daugelyje vietų. Plačiausiai pasaulyje naudojamos 5 kredito kortelių rūšys: „MasterCard“, „Visa“, „American Express“, „Discover“ ir „Diner‘s Club“. Už pirkinius atsiskaitoma su atitinkamą kortelę išdavusia kredito įstaiga. Kredito įstaigos nereikalauja palūkanų, jei kortelių savininkai kas mėnesį tvarkingai amoką sąskaitas.

Kredito privalumai:
+ Įsigijimas nedelsiant.
+ Lankstumas. Norimus daiktus galima nusipirkti tinkamiausiu laiku, net jeigu tada neturima pakankamai lėšų.
+ Saugumas. Saugus ir patogus būdas apsipirkti mieste ar keliaujant be grynųjų pinigų.
+ Lėšos nenumatytiems atvejams.
+ Asmens savybės. Kliento atsiskaitymai registruojami (kredito istorija). Šie įrašai gali būti naudojami kaip asmens charakteristika bei šaltinis naujo kredito sąlygoms nustatyti.
Kredito trūkumai:
– Išlaidavimas. Galimas pernelyg laisvas išlaidavimas. Kai skola išauga, tampa nelengva kas mėnesį mokėti reikiamas įmokas.
– Didesni kaštai. Parduodant skolon atsiranda daugiau dokumentacijos tvarkymo. Parduotuvės, kuriose galima atsiskaityti kredito kortele, tų kortelių emitentams (leidėjams) moka tam tikrą mokestį. Todėl prekės tokiose parduotuvėse yra brangesnės, negu ten, kur atsiskaitoma grynaisiais.
– Impulsyvūs pirkimai. Perkantys skolon dažnai nepaiso progų apsipirkti mažesnėmis kainomis, neės jie gali iškart įsigyti ką panorėję ir bet kuriuo metu.

KAIP GAUTI KREDITĄ?

Spręsdami apie kliento patikimumą, skolintojai dažniausiai atsižvelgia į jo charakterio savybes, finansinį pajėgumą ir turtą.
o Charakterio savybės. Svarbiausia – sąžiningumas ir pasirengimas grąžinti skolą. Jei sąskaitos visada apmokamos laiku, skolintojai darys išvadą, kad taip bus ir ateityje.
o Finansinis pajėgumas. Tai – pajamų dydis, jų gavimo šaltinis bei skolininko finansiniai įsipareigojimai.
o Turtas. Kuo didesnė jūsų nuosavybė, tuo lengviau jums grąžinti skolas. Gali būti paprašyta dalį turto palikti kaip užstatą.

NUO KO PRADĖTI? Jauniems asmenims dažniausiai sunku auti paskolą ar nusipirkti prekę išsimokėtinai, nes jie neturi kredito istorijos. Daugelis jaunuolių pradeda savo kredito istoriją, įregistruodami telefono numerį savo vardu. Tvarkingai apmokant sąskaitas susikuriamas pakankamai geras kredito reitingas.
Įmanoma pasiskolinti ir neturint kredito reitingo, bet tada reikia rasti laiduotoją – asmenį, turintį priimtiną kredito reitingą ir sutinkantį grąžinti paskolą, jei jūs pats to neįstengtumėte padaryti.

RIZIKA IR DRAUDIMAS

Vagystės, avarijos, ligos, stichinės nelaimės ir t.t. yra rizikos rūšys. Apsisaugoti nuo finansinių kaštų, kurie dažniausiai lydi tokiu atsitikimus, pasidalijant nuostolių riziką su kitais žmonėmis, galima apsidraudžiant.
Draudimas – apsisaugojimas nuo nenumatytų įvykių finansinių padarinių.
Draudimo bendrovėse dirbantys draudimo specialistai apskaičiuoja visų apdraudžiamų įvykių (vagysčių, gaisrų, avarijų, viesulų) tikimybę. Tai leidžia nustatyti, kaip dažnai ir kokiu mastu teks jų bendrovėms atlyginti nuostolius. Prie atlygintinų nuostolių sumų pridedamos kitos išlaidos, susijusios su draudimo bendrovių veikla ir administravimu. Bendra suma padalijama iš apdraustųjų skaičiaus. Taip nustatoma draudimo įmoka, kurią žmonės sumoka už gaunamą draudimą.
Draudimo įmoka – kaina, kurią žmonės sumoka už draudimą.

GYVYBĖS DRAUDIMAS
Pagrindinis tikslas – aprūpinti šeimą mirus maitintojui. Yra 3 pagrindinės gyvybės draudimo rūšys: terminuotasis, iki gyvos galvos ir universalusis.
Terminuotasis draudimas apdraudžia gyvybę apibrėžtam laikotarpiui ir yra pigiausia gyvybės draudimo forma. Keletas tokio draudimo variantų:
o Kasmet atnaujinamas draudimas. Draudimo įmokos kasmet padidėja, draudimo suma- nesikeičia.
o Nesikeičiantis draudimas 5, 10, 15 ar 20 metų. Įmokos ir draudimo suma nesikeičia per visą nustatytą laikotarpį.
o Mažėjančios apimties draudimas. Įmokos nekinta per visą nustatytą laikotarpį, tačiau draudimo suma mažėja.
Draudimas iki gyvos galvos. Draudėjas visą gyvenimą moka vienodas įmokas ir išlieka apdraustas nekintama suma.
Universalusis gyvybės draudimas. Gali būti vienodos arba koreguojamos įmokos bei draudimo sumos, taip pat kaupiama „piniginė vertė“.

SVEIKATOS DRAUDIMAS
Apsaugo žmones nuo finansinių problemų įvykus nelaimingam atsitikimui arba susirgus. Teikiamos dviejų rūšių išmokos – padengiamos gydytojų priežiūros, buvimo ligoninėje ir gydymo išlaidas bei kompensuoja dėl ligos prarastas išlaidas.
Medicininis draudimas. Apmokamos visos arba dalis gydytojų darbo apmokėjimo, hospitalizacijos bei gydymo procedūrų išlaidos iki tam tikros ribos.
Draudimas nuo nedarbingumo. Padengia riziką susirgus sunkia liga ar susižeidus prarasti pajamas, teikdamas pinigines išmokas iki žmogus pasveiks.
Asmeninis arba grupinis sveikatos draudimas. Grupinį draudimą savo samdomiems darbuotojams arba organizacijos nariams dažnai apmoka darbdaviai, profesinės asociacijos, profesinės sąjungos ir kitos organizacijos.
Sveikatos priežiūros organizacijos (SPO). Sumokant vieną bendrą metinę įmoką ir dažniausiai mokant nedidelį mokestį už kiekvieną vizitą, SPO nariai gali kiek panorėję vaikščioti pas gydytojus tikrintis sveikatos ar sunegalavę.
Valdoma priežiūra. Kiekvienas tokia schemą pasirašęs narys priskiriamas „pirminės priežiūros“ gydytojui, kuris tvarko paciento sveikatos priežiūrą.

TURTO DRAUDIMAS
Turto draudimu jo savininkai apsidraudžia nuo turto netekimo arba sugadinimo.

CIVILINĖS ATSAKOMYBĖS DRAUDIMAS
Apsaugo žmones nuo kaštų, atsirandančių jiems sužeidus kitus žmones ar padarius žalą jų turtui.

VARTOTOJŲ APSAUGA

Rinkos ūkis turi prigimtinį mechanizmą vartotojams apsaugoti – konkurenciją. Konkuruodami vienas su kitu, pardavėjais stengiasi išsiaiškinti ir patenkinti vartotojų reikmes.
VALDŽIA IR VARTOTOJAI.
o Teisė į saugumą. Vartotojai turi teisę būti apsaugoti no nesaugių produktų.
o Teisė būti informuotam. Vartotojų teisė tiksliai žinoti ką jie perka, įsigijimo sąlygas ir teikiamas garantijas, bei kokios esama rizikos naudojant perkamą produktą.
o Teisė pasirinkti. Pasirinkti įmanoma tik konkurencijos sąlygomis.
o Teisė būti išklausytam. Būtina žinoti vartotojų nuomonę.
VERSLO SAVIREGULIAVIMAS
Įvairiose šalyse verslo įmonės savikontrolės labui sujungia savo pastangas. Tokiomis pastangomis pagarsėjo Geresnio Verslo Biuras (angl. k. Better Business Bureau – BBB). Kiekviena verslo bendrovė, įstojusi į BBB, įsipareigoja laikytis sąžiningo verslo praktikos.

Leave a Comment