KOMPIUTERIJOS PAŽANGA IR KOMPIUTERIJOS KALBA

UTENOS KOLEGIJOS
VERSLO IR TECHNOLOGIJŲ FAKULTETAS
EKONOMIKOS KATEDRA
VERSLO VADYBOS STUDIJŲ PROGRAMA

KOMPIUTERIJOS PAŽANGA IR KOMPIUTERIJOS KALBA
KALBOS KULTŪROS REFERATAS

UTENA 2003
Turinys

Įvadas 4
Informacinė visuomenė: švietimas ir kalba 5
Raštvedyba 5
Komunikavimas 5
Informacijos skleidimas ir paieška 6
Mokomosios programos 7
Terminologijos problemos 7
Dorojamos informacijos paieška 7
Išvados 9
Naudota literatūra 10

Įvadas

XX amžiaus pabaiga pažymėta „informacinės visuomenės“ kūrimo nerimu. Kiekvieną dieną per radiją, televiziją, spaudą, paskaitas, seminarus kartojami šie žodžiai. Informacinės visuomenės esminis požymis: jos svarbiausias produktas – informacija, o pagrindiniai ištekliai – žinios. Šiuolaikinė informacinė technologija gali apdoroti, atgaminti ir perduoti bet kurios rūšies informaciją nepaisant attstumo, laiko bei jos apimties. Bendravimas pasitelkus technines priemones patraukia vis daugiau įvairių sričių tyrinėtojų. Taip yra todėl, kad jis žymi naują kultūros, komunikacijos ir kalbos raidos etapą.

Informacinė visuomenė: švietimas ir kalba

XX amžiaus antrojoje pusėje Europos šalys patiria radikalių politikos, ekonomikos, socialinio gyvenimo pokyčių. Tie pokyčiai vyksta vis greičiau, šalys nebegali prisitaikyti skyrium kaip ankščiau. Pramonė, norėdama išlaikyti aukštą lygį, greitai reagavo į pokyčius: keitėsi vadovavimas, produkcijos gamyboje ir paskirstyme diegiamos modernios technologijos, vartotojų poreikių tenkinimas tapo itin svarbiu dalyku. Tačiau švvietimas kinta per lėtai.

Europos pramoninkai, aukšto lygio ekspertai, dalyvaudami apskritojo stalo diskusijoje, numatė svarbiausias ateities švietimo gaires. Vienas iš pagrindinių piliečio sugebėjimų yra:
„Geras gimtosios kalbos mokėjimas, rašybos, sintaksės pagrindai;“. Šis reikalavimas skirtas geram gimtosios kalbos mokėjimui. Neįmanoma komunikuoti be sugebėjimo lo

ogiškai dėstyti mintis, be rišlaus ir vaizdingo mąstymo gimtąja kalba. Prof. Laimutis Telksnys pabrėžė, kad „ tik informacijos visuomenės nariai, mokantys naudotis informacijos technologijų teikiamomis galimybėmis, galės atlikti pagrįstus sprendimus, našiai dirbti [.], skleisti žinias, puoselėti lietuvių kalbą, kultūros vertybes ir kurti teigiamą Lietuvos įvaizdį pasaulyje“.

Gimtoji kalba tampa vis svarbesniu informacinės visuomenės komponentu. Būtina gerai mokėti gimtąją kalbą. Tačiau čia susiduriama ir su kita klausimo puse.

Informacinė technologija atlieka vis didesnį vaidmenį visuomenėje. Ji daro visa apimantį poveikį ne tik informatikams profesionalams (specialistams), bet ir visiems piliečiams.

Europa yra daugiakalbė, todėl komunikavimas būtinas. Kasdien gauname srautus informacijos įvairiomis kalbomis. Šiuo metu vyrauja didžiųjų, technologiškai pirmaujančių valstybių kalbos. Mažos šalys turi sukurti priemones, kaip efektyviau perteikti informaciją gimtąja kalba. Iškyla itin opūs kalbos, kaip veertybės, suvokimo, kalbos visumos įsisąmoninimo, terminologijos klausimai.

Ilgą laiką kalba nebuvo suvokiama kaip reikšminga pažinimo priemonė. Požiūris pasikeičia XX amžiuje. Kuriasi įvairių mokslų kalbos. Mokslo raida sąlygoja terminologijos tyrinėjimo, frazių ir terminų tikslinimo svarbą. Terminologijos vaidmuo moksle yra gana svarus. Terminija gali stabdyti arba skatinti paties mokslo pažangą. Teorijų kaitos procese, atsiradus naujoms realijoms, tenka tikslinti terminus, nes nuo jų sampratos priklauso mokslinės medžiagos interpretavimas.

Kiekviena valstybė rūpinasi savo mokslo kalbos kūrimu, nes tai susiję su intelektiniu potencialu. Tačiau mokslo kalbą vartoja ti
ik nedidelė visuomenės dalis. Kas kita – komunikavimo priemonės.

Vadinasi, informacinės technologijos kalba turi būti prieinama ir suvokiama kiekvienam piliečiui, ji negali griauti gimtosios kalbos esminių dėsnių, o turi lanksčiai prie jų prisitaikyti. Norėdami išlaikyti tautos kalbą, turime sutelkti pastangas jos prisitaikymui prie naujų sąlygų. Informatikos kalba reikalinga visai visuomenei.

Vartojant kompiuterius bei informacinės technologijos priemones, susiduriama su šaliai gyvybiškai aktualia problema: kalbos (programinės įrangos) lituanizavimu. Daugelis Europos valstybių sėkmingai sprendžia šią problemą. Lietuviams pritrūksta tai lėšų, tai nuostatų, tai organizavimo, tai darbo išbaigtumo.

Galima būtų skirti keturias šiuo metu itin aktualias informacinės veiklos bei darbo kompiuteriu sritis, kurių programinės įrangos lituanizavimas yra neabejotinai svarbus:
• Raštvedyba
• Komunikavimas
• Informacijos skleidimas ir paieška
• Mokomosios programos
Tai išsamių tyrimų, gilaus apmąstymo, visapusiškai parengtų projektų reikalaujančios sritys.
Trumpai aptarsiu kiekvienos šių sričių pagrindines problemas.
Raštvedyba

Tai viena populiariausių panaudojimo krypčių. Niekam nekyla abejonių, kad raštus patogiausia rengti kompiuteriu. Mokykloje mokiniai gana greit išmokomi naudotis teksto tvarkymo sistemomis. Tačiau ar turime bent vieną lietuvišką tekstų rengimo sistemą? Tiek švedai, tiek norvegai, tiek lenkai turi išsivertę populiarių programinių priemonių tekstams rengti, netgi patys yra sukūrę patogių, specialiai mokumui pritaikytų teksto tvarkymo sistemų.

Teksto tvarkymo sistemos išvertimas į lietuvių kalbą – tai ne tik angliškų atitikmenų, terminų sukūrimas. Visų pirma tai didžiulis darbas parengiant dokumento tvarkymo sampratos koncepciją. Antra, tai tam tikros ra

aštų kalbos mokymo sistemos sukūrimas. Trečia, įvairių dalykų integravimas, ypač vidurinėse ir aukštesniosiose mokyklose, kuriose integracija būtina, tačiau nelengvai įgyvendinama.

Galime pasidžiaugti, kad jau turime neblogų teksto tvarkymo sistemų mokomųjų knygų. Nors jose programinė įranga ir pateikiama anglų kalba.
Komunikavimas

Kompiuteris – puiki komunikacinė priemonė. Paprasčiausias ir pigiausias komunikacijos būdas – elektroninis paštas, jį puikiai galima panaudoti mokymui. Jau prieš keletą metų Atviros Lietuvos fondo „Naujųjų technologijų“ programa suteikė galimybę visoms kompiuterius turinčioms Lietuvos mokykloms nemokamai naudotis elektroniniu paštu. Daugelis mokyklų greit pajuto šios priemonės patogumą, užmezgė ryšius su įvairiomis šalimis, įtraukė mokinius į aktyvią bendravimo veiklą. Paulas Levinsonas išskyrė tris komunikacijos raidos pakopas. Pirmąjį, kai žmogus bendrauja tiek, kiek jam leidžia fizinės išgalės, Levinsonas vadina bendravimu „kiek mato akis, kiek girdi ausis, kiek siekia atmintis“. Antroji pakopa, siejama su rašto sukūrimu, yra fizinių žmogaus galių peržengimo laikotarpis. Tačiau šiuo metu žmogaus kalba praranda tai, kas iš esmės labai būdinga žmogui – emocingumą. Trečiąją pakopą Levinsonas sieja su moderbiųjų technologijų panaudojimu ir vadina jį teksto humanizmu. Jis teigia, kad pasitelkdamas technines priemones žmogus gali bendrauti nevaržomas jokių ribų, ir be to. Ji kalba vėl yra emocinga.

Bendraujant nesinchroniniais komunikacijos būdais (el. paštu, naujienų grupėse, diskusijų svetainėse), sukurtą tekstą galima tvarkyti ir redaguoti. Tačiau pastebėta, kad interneto pokalbių da

alyviai nėra linkę tvarkyti savo sukurto teksto. Padaryta išvada, kad teksto nesiekta pateikti idealiai sutvarkyto, kaip paprastai daroma rašant,o peržvelgiant tenorėta įsitikinti, kad perduodama informacija bus suprasta teisingai.

Skaitytojas, sukaupęs didelį kiekį tekstų, išmesdamas nereikalingą ir įterpdamas reikalingas kitų tekstų dalis,gali sukurti visiškai naują kūrinį, apie kurį jo pasinaudotų tekstų kūrėjai nieko nežinos.

Tačiau svarbu tai, kad naujas tekstas sukuriamas labai paprastai, ir be to, originalūs tekstai lieka nepakeisti. Tai išskirtinė ir labai svarbi elektroninių tekstų fiksuotumo išlyga.

Su sakytine kalba bendravimą Internete pirmiausia sieja dialogiškumas: pokalbis vyksta su vienu (el. paštas) arba grupe (naujienų grupės) pašnekovų, pokalbio dalyvis yra ir siuntėjas, ir gavėjas.Bet ir čia dera nenutylėti išlygos: sakytiniam dialogui būdingų replikų- pertraukimo, pasitikslinimo, įsiterpimo- čia nėra. Ir norint nutraukti pokalbį nereikia galvoti, kaip tai padaryti.
Informacijos skleidimas ir paieška

Ieškant kokios nors informacijos patariama jos ieškoti „Internete“. Neradus siūloma dar kartą pamėginti „Internete“.

„Internetu“ ypač naudojasi jaunimas. Jaunimas kuria puslapius. Dažniausiai jam reikia patarimų, rekomendacijų, gal net pagalbos. Koks turėtų būti santykis tarp anglų ir lietuvių kalba pateikiamos informacijos? Kaip taisyklingai pateikti tekstus, kad užsieniečiai galėtų matyti lietuviškas raides su diakritinais? Kokios turėtų būti svarbiausios rekomendacijos puslapių kūrėjams? Su šiais ir daugeliu kitų klausimų susiduriama naudojantis „Internetu“.

Lietuvos bendrojo lavinimo mokykloje kol kas dar mažai naudojasi šiomis informacijos skleidimo ir paieškos priemonėmis, tačiau ateityje poreikis joms sparčiai didės. Praverstų spręsti šias problemas iš anksto.
Mokomosios programos

Programinė įranga, vartojama mokyklų kompiuteriuose, daro didžiulį poveikį mokinių kalbai. Jei būtų daug ir mokymui tinkamos programinės įrangos, tai taisyklingi terminai gana greit įsitvirtintų mokinių kalboje. Tačiau, deja, originalių lietuviškų mokomųjų programų šiuo metu turime vos keletą vienetų.
Terminologijos problemos

Terminai – vien iš kalbos problemų, susijusių su šiuolaikine informacine technologija. Jų kūrimo, o svarbiausia, tvarkymo ir nuolatinės priežiūros būtinybę supranta daugelis, tačiau dažniausiai apsiriboja žodžiais „reikia“, „būtina“, „svarbu“.

Lietuvoje informatikos terminų klausimas jau, galima sakyti, pajudėjęs i priekį. Išleisti trys žodynai. Kalbininkai bei informatikai entuziastai rengia terminologijos seminarus, buria darbo grupeles. Tai sveikintina. Tačiau laikas kalbos terminų problemomis rūpintis valstybiniu lygiu. Valstybinės institucijos turi siekti glaudaus kalbininkų ir informatikų bendradarbiavimo tiek kuriant informacinę technologiją, tiek projektuojant bendras programinės įrangos, mokomųjų programų vertimo, adaptavimo, priežiūros strategijas.
Dorojamos informacijos kalba

Pirmieji asmeniniai kompiuteriai buvo sukurti JAV ir skirti tik angliškai kalbančiai visuomenei. Todėl jų abėcėlės turėjo tik angliškas raides. Turėdami kompiuterį, kurio abėcėlė papildyta lietuviškomis raidėmis, jau galime rinkti, redaguoti, maketuoti ir kitaip tvarkyti lietuviškus tekstus. Tačiau tai dar neišsprendžia visų problemų. Šiuolaikinė programinė įranga teikia įvairių paslaugų, susijusių su kalba. Tai rašybos tikrinimas, žodžių kėlimas, automatinis dažniau pasitaikančių rašybos klaidų taisymas ir pan. Lietuvoje dažniausiai vartojama amerikietiška neadaptuota tekstų apdorojimo programinė įranga. Ji mano, kad mes dirbame su angliškais tekstais, ir teikia būtent tokių tekstų apdorojimui reikalingas paslaugas, kurios lietuviškiems tekstams netinka.

Padėtis su kompiuterių paštu dar blogesnė. Mat čia su tuo pačiu laiško tekstu dirba du žmonės, kiekvienas su sava programine įranga. Vienas laišką rado ir išsiunčia, kitas – gauna ir skaito. Tam, kad laiško gavėjas matytų tas pačias raides, kokias rašė siuntėjas, reikia, kad jie abu naudotųsi tuo pačiu kodavimu. Be to, laiškas eina per tarnybines stotis, kurios persiunčiamus kodus gali iškreipti.

Išvados

Taigi jau yra pakankamai priemonių kompiuterių paštu siųsti laiškus, parašytus bet kuria kalba. Tačiau Lietuvoje tokių galimybių nėra. Ne visada laiškus gauname neiškraipytus, o dažnas ima laiškus rašyti be lietuviškų raidžių, panašiai kaip lietuviškos spaudos draudimo laikais.Jeigu su kompiuteriu negalėsime bendrauti lietuviškai, tai ne tik nesudarysime sąlygų valstybinę kalbą vartojantiems žmonėms tapti lygiaverčiais informacinės visuomenės nariais, bet ir nuskurdinsime lietuvių kalbą, susiaurindami jos vartojimo sferą.

Taigi nėra neišsprendžiamų problemų ir Lietuvoje apleistame kompiuterių pašte. Jas, be abejo, turėtų išspręsti kompiuterijos specialistai. Prisidėti galėtume ir mes, kompiuterių pašto vartotojai, netiesiogiai parodydami nepakantumą iškraipytai lietuvių kalbai ir didesnį reiklumą tiek sau, tiek kitiems.

Literatūra

1. Lituanistika pasaulyje šiandien: darbai ir problemos
2. Pikčilingis 1971 – Pikčilingis J. Lietuvių kalbos stilistika. I dalis. Vilnius, 1971

Leave a Comment