VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO FONDO BIUDŽETAS
1. Įvadas
Socialinis draudimas, kaip ir lemtis, lydi žmogų ilgiau negu visą jo gyvenimą – nuo dar negimusio kūdikio, kuris kartu su motina yra apdraustas, iki jau mirusio žmogaus, nes jį laidojęs asmuo gauna išmoką. Valstybinio socialinio draudimo sistema pagrįsta solidarumo principu: dirbantys žmonės, mokėdami įmokas, remia pensininkus, invalidus, bedarbius. Taigi fondo biudžetas priklauso nuo įmokų, o įmokos – nuo valstybės ekonominės būklės, dirbančiųjų skaičiaus, darbo užmokesčio dydžio, pagaliau – nuo jas mokančiųjų sąžiningumo.
Valstybinio socialinio draudimo sistemą sudaro Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM), Valstybinio socialinio draudimo fondo taryba,
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba, teritoriniai skyriai ir kitos valdybai pavaldžios įstaigos („Sodra“), Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI), Lietuvos darbo birža prie SADM, Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM), pensijų kaupimo bendrovės bei
„Sodros“ klientai – draudėjai, apdraustieji ir išmokų gavėjai.
Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerija formuoja socialinės apsaugos politiką. Ji kartu su pavaldžiomis institucijomis, socialiniais partneriais bei kitomis suinteresuotomis organizacijomis įgyvendina kiekvieno žmogaus darbo ir socialinę apsaugą, rūpinasi jo socialine gerove. SADM atsako už socialinės apsaugos ir darbo srities įstatymų leidybą, remia ir koordinuoja šalyje atliekamus šios srities mokslo tyrimus, rūpinasi pačios įsteigtų ar jai priskirtų įstaigų veikla.
SADM nustato ir perspektyvinius valstybinio socialinio draudimo fondo uždavinius. Fondą administruoja ir jo biudžetą vykdo „Sodra“.
Socialinio draudimo fondo veiklą prižiūri Valstybinio socialinio draudimo fondo taryba. Ji sudaroma iš vienodo skaičiaus lygiateisių narių, atstovaujančių apdraustųjų interesus ginančioms organizacijoms, darbdavių organizacijoms bei valstybės valdymo institucijoms. Taryba stebi, kaip įgyvendinami socialinį draudimą reglamentuojantys teisės aktai, svarsto ir teikia išvadą dėl valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto projekto bei prižiūri jo vykdymą.
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba (dar vadinama „Sodra“,
Fondo valdyba ar tiesiog – valdyba) yra socialinio draudimo fondą administruojanti centrinė institucija, kuri koordinuoja, metodiškai vadovauja ir užtikrina jai pavaldžių teritorinių skyrių ir įstaigų efektyvų ir kokybišką darbą bei juos kontroliuoja. Pagrindinė „Sodros“ funkcija –
valstybinį socialinį draudimą reglamentuojančių teisės aktų įgyvendinimo užtikrinimas. Valdyba:
• organizuoja privalomąjį ir savanorišką valstybinį socialinį draudimą,
• rengia ir vykdo valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą,
• administruoja socialinio draudimo įmokas,
• užtikrina valstybinio socialinio draudimo pensijų, pašalpų ir kitų išmokų teisingą apskaičiavimą, skyrimą bei mokėjimą,
• organizuoja teisingą apdraustųjų įskaitos tvarkymą,
• administruoja pensijų kaupimo dalyvių ir pensijų kaupimo sutarčių registrą,
• organizuoja kaupiamųjų pensijų įmokų pervedimą į pensijų kaupimo bendrovių valdomus pensijų fondus.
Valdybą sudaro 16 skyrių, kurie savo veiklą organizuoja ir planuoja pagal patvirtintą strateginį veiklos planą.
„Sodrai“ pavaldžios 50 įstaigų – 47 teritoriniai skyriai ir Karinių ir joms prilygintų struktūrų valstybinio socialinio draudimo Lietuvos teritorinis skyrius, Užsienio išmokų tarnyba bei Mokymo ir tyrimo centras
(MTC).
Teritoriniai „Sodros“ skyriai renka valstybinio socialinio draudimo įmokas ir vykdo jų išieškojimą, tvarko apdraustųjų įskaitą, kontroliuoja laikinojo nedarbingumo nustatymo teisėtumą ir pagrįstumą bei atsako, kad teisingai ir laiku būtų skiriamos ir išmokamos pensijos, pašalpos bei kitos išmokos.
Karinių ir joms prilygintų struktūrų valstybinio socialinio draudimo
Lietuvos teritorinis skyrius teisės aktų nustatyta tvarka Lietuvos
Respublikos teritorijoje organizuoja karinių ir joms prilygintų struktūrų pareigūnų valstybinį socialinį draudimą ir užtikrina Krašto apsaugos,
Vidaus reikalų ministerijos, operatyvinių Muitinės departamento ir Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnų bei Valstybės saugumo departamento valstybiniu socialiniu draudimu apdraustų asmenų įskaitos tvarkymą.
Užsienio išmokų tarnyba įgyvendina ES teisyną ir tarpvalstybines sutartis, administracinius ir tarpžinybinius socialinio aprūpinimo srities susitarimus, reglamentuojančius išmokų skyrimą bei mokėjimą migruojantiems asmenims.
Pagrindinės Mokymo ir tyrimo centro funkcijos – užtikrinti sistemingą valdybos ir jos įstaigų darbuotojų mokymą bei kvalifikacijos tobulinimą, atitinkantį „Sodros“ veiklos strategiją bei dirbančiųjų mokymo ir kvalifikacijos tobulinimo poreikius, organizuoti bei vykdyti mokslinius tiriamuosius darbus socialinės apsaugos, socialinio draudimo bei kitose su tuo susijusiose srityse.
2. Fondo biudžeto pajamos ir išlaidos
Fondo biudžetas sudaromas trejiems biudžetiniams metams. Biudžetiniai metai – tai metai, kurie prasideda sausio 1 dieną ir baigiasi gruodžio 31
dieną.
Einamųjų metų fondo biudžeto projektas detalizuojamas pagal LR
valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklėse pateiktą fondo biudžeto pajamų ir išlaidų, pinigų srautų klasifikaciją. Pinigų srautai detalizuojami pagal pinigų įplaukų ir išlaidų rūšis.. Taip pat pateikiamos einamųjų ir kitų dvejų metų papildomos lentelės.
Fondo biudžeto projektą ir fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą rengia Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba.
Fondo biudžeto pajamas sudaro draudėjų ir apdraustųjų privalomosios valstybinio socialinio draudimo įmokos, individualių (personalinių) įmonių savininkų ir jiems prilygintų savanoriškai dirbančių asmenų privalomosios valstybinio socialinio draudimo įmokos, savanoriškojo socialinio draudimo įmokos, baudos ir delspinigiai, Lietuvos respublikos valstybės biudžeto asignavimai, atgautos į ankstesnių metų išlaidas iškeltos abejotinai atgautinos sumos ir veiklos pajamos ir iš turimo kapitalo gaunamos pajamos.
Šios pajamos numatomos kiekvienai valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėtojų grupei atsižvelgiant į:
( šalies ūkio plėtros ekonomines prognozes;
( planuojamus įmokų tarifus atskiroms draudimo rūšims;
( paskutinių 2-3 metų apdraustųjų skaičiaus kitimą;
( atlyginimą už darbą.
Individualių (personalinių) įmonių savininkų ir jiems Lietuvos
Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka prilygintų savarankiškai dirbančių asmenų valstybinio socialinio draudimo įmokos numatomos atsižvelgiant į:
a) numatomą bazinės pensijos dydį;
b) šių asmenų kitimą per paskutiniuosius 2-3 metus.
Fondo biudžeto baudos ir delspinigiai numatomi atsižvelgiant į priskaičiuotas praėjusių metų ir baudų ir delspinigių sumas ir prognozuojamą įsiskolinimo dydį.
LR valstybės biudžeto asignavimai skiriami, kai dėl LR Seimo priimtų teisės aktų arba kitokių nenumatytų priežasčių padidėja valstybinio socialinio draudimo išlaidos arba sumažėja pajamos, o valstybinio draudimo įmokų tarifai atskiroms draudimo rūšims nekeičiami arba padidinti nepakankamai.
Valstybinio savanoriškojo socialinio draudimo įmokos numatomos atsižvelgiant į savanoriškai apsidraudusių asmenų deklaruojamas draudžiamąsias pajamas per paskutinius 2-3 metus, sudarytas draudimo sutartis ir draudimo įmokų dydžius.
Rengiamame fondo biudžeto projekte nenumatomos atgautos į ankstesnių metų išlaidas iškeltos abejotinai atgautinos sumos. Fondo biudžeto vykdymo ataskaitoje prie atgautų į ankstesnių metų išlaidas iškeltų abejotinai atgautinų sumų priskiriamos įvertintos palyginti su praėjusių metų atidėjimais sumažėjusios sumos.
Veiklos pajamos – fondo biudžeto pajamos, gautinos iš valstybinio socialinio draudimo: palūkanos, dividendai už Valstybinio socialinio draudimo fondo indėlius, depozitus, akcijas ir vertybinius popierius, pajamos iš parduoto turto, pajamos už teikiamas paslaugas ir kitos veiklos pajamos. Jų dydis numatomas įvertinus veiklos pajamų kitimą per paskutiniuosius 2-3 metus ir prognozuojamus ateinančių metų vartojimo kainų indeksus.
Fondo biudžeto išlaidas sudaro: pensijų socialinio draudimo, ligos, motinystės ir motinystės (tėvystės) socialinio draudimo, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išlaidos. Į
Privalomojo sveikatos draudimo fondą bei draudimui nuo nedarbo pervedamos lėšos, įvertintos neatgautinos ir abejotinai atgautinos sumos bei Fondo biudžeto veiklos sąnaudos.
Pensijų socialinio draudimo išlaidoms priskiriamos senatvės, invalidumo, našlių ir našlaičių (maitintojo netekimo) ir ištarnauto laiko pensijos, kompensacijos už ypatingas darbo sąlygas, numatytos Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatyme. Lėšos valstybinio socialinio draudimo pensijoms mokėti numatomos pagal kiekvieną jų rūšį, atskirai dirbantiems ir nedirbantiems asmenims. Lėšos, numatomos atsižvelgiant į pensininkų skaičių, bazinės pensijos ir draudžiamųjų pajamų kitimą, taip pat pensininkų skaičiaus ir vidutinių pensijų dydžių kitimą per paskutiniuosius
2-3 metus, gyventojų struktūros (pagal amžių grupes) kitimą, kitus veiksnius, turinčius įtakos pensininkų skaičiui ir nuodytųjų pensijų dydžiams.
Lėšos valstybinio socialinio draudimo pašalpoms mokėti numatomos pagal kiekvieną jų rūšį, atsižvelgiant į jų mokėjimo kitimą per paskutiniuosius 2-3 metus ir kitus duomenis (gimstamumo ir mirtingumo statistikos rodiklius, pašalpų mokėjimo sąlygų kitimą, apdraustų asmenų sergamumo kitimo tendencijas).
Prie nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išlaidų priskiriamos ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos pašalpos, netekto darbingumo vienkartinės ir periodinės kompensacijos, laidojimo pašalpos, periodinės draudimo išmokos. Lėšos draudimo išmokoms numatomos atsižvelgiant į nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių susirgimų skaičiaus kitimą per paskutiniuosius 2-3 metus, prognozuojamas vidutines mėnesines draudžiamąsias pajamas ir nukentėjusiųjų nuo nelaimingų atsitikimų darbe kompensuojamojo uždarbio dydį.
Į Privalomojo sveikatos draudimo fondą pervedamas lėšas sudaro gautos privalomojo sveikatos draudimo įmokos, baudos ir delspinigiai, numatyti
Sveikatos draudimo įstatyme.
Fondo biudžeto išlaidos numatomos atsižvelgiant į šalies ūkio plėtros makroekonomines prognozes, demografinius rodiklius, taip pat paskutinių 2
metų draudžiamųjų pajamų bazės, apdraustųjų ir socialinio draudimo išmokų gavėjų skaičiaus kitimą.
Fondo biudžeto projekte neatgautinos ir abejotinai atgautinos sumos numatomos atsižvelgiant į per paskutinius 2 metus atidėtas neatgautinas ir abejotinai atgautinas sumas bei jų kitimo tendencijas.
Fondo biudžeto veiklos sąnaudas sudaro Fondo įstaigų valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo, valstybės tarnautojų valstybinio socialinio draudimo, prekių ir paslaugų įsigijimo, ilgalaikio turto nusidėvėjimo sąnaudos, ilgalaikio turto likutinės vertės dalis, viršijanti pajamas, gautinas pardavus ilgalaikį turtą, kitos sąnaudos (sumokėtos palūkanos, delspinigiai už laiku nepervestas lėšas draudėjams pašalpoms mokėti, nekilnojamojo turto ir žemės nuomos mokesčiai), taip pat sąnaudos, susijusios su draudimo nuo nedarbo, sveikatos draudimo įmokų administravimu bei su išmokų, finansuojamų iš valstybės biudžeto, mokėjimu.
Valstybinio socialinio draudimo fonde sudaromas Valstybinio socialinio draudimo fondo rezervas. Fondo rezervas skiriamas Valstybinio socialinio draudimo fondui stabilizuoti ir yra ne mažesnis kaip 15% metinės
Valstybinio socialinio draudimo fondo pajamų sumos. Į Fondo rezervą įskaitomas įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka įvertintas ilgalaikis materialusis, nematerialusis ir finansinis sukauptas turtas.
3. Fondo biudžeto sudarymas ir vykdymas
Fondo biudžeto projektą rengia ir nustatyta tvarka pateikia
Vyriausybei Fondo valdyba. Fondo biudžeto projektą svarsto Fondo taryba ir nustatyta tvarka pateikia Vyriausybei Fondo tarybos išvadą. Fondo biudžeto projektas sudaromas 3 metams remiantis įstatymais bei kitais teisės aktais, šalies ūkio plėtros makroekonominėmis prognozėmis, preliminariais pagrindiniais nacionalinio biudžeto rodikliais. Vyriausybė, apsvarsčiusi atitinkamų metų Fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą, valstybinio socialinio draudimo įmokų tarifų atskiroms draudimo rūšims dydžius bei Fondo biudžeto kitų 2 metų numatomus rodiklius pateikia Seimui ne vėliau kaip prieš 75 kalendorines dienas iki biudžetinių metų pabaigos.
Vyriausybė kartu su atitinkamų metų Fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projektu Seimui pateikia:
a) Fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto aiškinamąjį raštą;
b) Fondo tarybos išvadą;
c) Bendrojo valstybinio socialinio draudimo įmokų tarifo pagrindimą, nurodydama draudėjų ir apdraustųjų valstybinio draudimo įmokų tarifų atskiroms draudimo rūšims bei valstybinio socialinio draudimo įmokų valstybinio draudimo bazinei pensijai gauti dydžius;
d) kitų 2 metų numatomus rodiklius.
Seimas Fondo biudžetą vieneriems biudžetiniams metams tvirtina įstatymu ne vėliau kaip prieš 14 kalendorinių dienų iki biudžetinių metų pradžios. Jeigu Fondo biudžetas laiku nepatvirtintas, šio Fondo veiklos sąnaudos nuo biudžetinių metų pradžios iki biudžeto patvirtinimo kiekvieną mėnesį negali viršyti praėjusių metų Fondo biudžeto 1/12 šio Fondo biudžeto veiklos sąnaudoms skirtų išlaidų.
Fondo biudžetas patvirtinamas pagal Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintas Fondo biudžeto pajamų ir išlaidų bei pinigų srautų klasifikacijas.
Šis biudžetas į valstybės ir savivaldybių biudžetus neįtraukiamas.
Asignavimai iš valstybės biudžeto skiriami tuomet, kai dėl Seimo priimtų įstatymų arba kitokių nenumatytų priežasčių padidėja socialinio draudimo išlaidos arba sumažėja pajamos, o įmokų socialiniam draudimui tarifai nekeičiami.
Fondo metinis biudžetas baigiamas vykdyti gruodžio 31 dieną. Iki šios datos į Fondo įstaigų sąskaitas bankuose būtina pervesti Fondo įstaigų kasose esančius grynųjų pinigų likučius.
Duomenys apie lėšų likučius Fondo įstaigų valstybinio socialinio draudimo pensijų ir pašalpų mokėjimo sąskaitose pranešami Fondo valdybai kasmet iki sausio 5 dienos, o Fondo įstaigų veiklos sąskaitose esančių lėšų likučiai pervedami į Fondo valdybos veiklos finansavimo sąskaitą.
Fondo biudžeto vykdymo ketvirčių ir metų ataskaitas rengia Fondo valdyba. Fondo biudžeto vykdymo ataskaita rengiama pagal Tarptautinės apskaitininkų federacijos patvirtintus tarptautinius apskaitos standartus.
Fondo biudžeto vykdymo metų ataskaitą sudaro Fondo valdybos aiškinamasis raštas, balanso ataskaita, Fondo biudžeto pajamų ir išlaidų ataskaita, pinigų srautų ataskaita, finansinių ataskaitų pastabos. Fondo biudžeto balanso ataskaitoje nurodomi turtas, įsipareigojimai ir rezervai.
Kasmet ne vėliau kaip iki balandžio 10 dienos atliekamas nepriklausomas Fondo ir Fondo valdybos metinės finansinės atskaitomybės auditas. Auditą organizuoja Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, sutartį dėl audito sudaro Fondo valdyba.
Fondo biudžeto vykdymo metų ataskaitą su audito išvada svarsto Fondo taryba. Šią ataskaitą kartu su Fondo tarybos išvada kasmet, ne vėliau kaip iki balandžio 15 dienos, Fondo valdyba pateikia svarstyti Vyriausybei.
Vyriausybė, pritarusi Fondo biudžeto vykdymo metų ataskaitai, pateikia ją tvirtinti Seimui.
Valstybinio socialinio draudimo fondo 2004 m. biudžetas
| |tūkst. Lt |
|1. Pajamos |5250043 |
|1.1. Draudėjų privalomosios valstybinio socialinio |4658763 |
|draudimo įmokos | |
|1.2. Apdraustųjų privalomosios valstybinio socialinio |447111 |
|draudimo įmokos | |
|1.3. Savarankiškai dirbančių asmenų privalomosios |49979 |
|valstybinio socialinio draudimo įmokos | |
|1.4. Valstybinio savanoriškojo socialinio draudimo įmokos |816 |
|1.5. Baudos, delspinigiai ir kitos pajamos |11239 |
|1.6. Asignavimai iš valstybės rezervinio (stabilizavimo) |55000 |
|fondo | |
|1.7. Atgautos į ankstesnių metų išlaidas iškeltos |20135 |
|abejotinai atgautinos sumos | |
|1.8. Veiklos pajamos ir iš turimo kapitalo gaunamos |7000 |
|pajamos | |
|2. Išlaidos |5227043 |
|2.1. Pensijų socialiniam draudimui |3827190 |
|2.2. Ligos ir motinystės socialiniam draudimui |402919 |
|2.3. Draudimui nuo nedarbo |212251 |
|2.4. Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų |24143 |
|socialiniam draudimui | |
|2.5. Lėšos, pervedamos į Privalomojo sveikatos draudimo |424954 |
|fondą | |
|2.6. Lėšos, pervedamos į pensijų fondus |110000 |
|2.7. Neatgautinos ir abejotinai atgautinos sumos |52696 |
|2.8. Veiklos sąnaudos |172890 |
|3. Grynasis einamųjų metų rezultatas |23000 |
|4. Kasos apyvartos lėšos |62000 |
Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2004 m. pinigų srautai
| |tūkst. Lt |
|1. Įprastinė veikla |18160 |
| 1.1. Grynųjų pinigų srautai iš įprastinės veiklos |18160 |
| 1.1.1. Pinigų įplaukos |5164037 |
| 1.1.1.1. Draudėjų privalomosios valstybinio socialinio |4603525 |
|draudimo įmokos | |
| 1.1.1.1.1. pensijų socialiniam draudimui |3472510 |
| 1.1.1.1.2. ligos ir motinystės socialiniam draudimui |396254 |
| 1.1.1.1.3. draudimui nuo nedarbo |212251 |
| 1.1.1.1.4. nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių |42429 |
|ligų socialiniam draudimui | |
| 1.1.1.1.5. sveikatos draudimui |424502 |
| 1.1.1.1.6. baziniam pensiniam draudimui valstybės |55579 |
|lėšomis | |
| 1.1.1.2. Apdraustųjų privalomosios valstybinio |441473 |
|socialinio draudimo įmokos | |
| 1.1.1.2.1. pensijų socialiniam draudimui |370794 |
| 1.1.1.2.2. ligos ir motinystės socialiniam draudimui |70679 |
| 1.1.1.3. Savarankiškai dirbančių asmenų privalomosios |49479 |
|valstybinio socialinio draudimo įmokos | |
| 1.1.1.4. Valstybinio savanoriškojo socialinio draudimo |816 |
|įmokos | |
| 1.1.1.5. Baudos, delspinigiai ir kitos pajamos |6744 |
| 1.1.1.5.1. valstybinis socialinis draudimas |6292 |
| 1.1.1.5.2. privalomasis sveikatos draudimas |452 |
| 1.1.1.6. Asignavimai iš valstybės rezervinio |55000 |
|(stabilizavimo) fondo | |
| 1.1.1.7. Veiklos pajamos ir iš turimo kapitalo gaunamos |7000 |
|pajamos | |
| 1.1.2. Pinigų išlaidos |5145877 |
| 1.1.2.1. Pensijų socialiniam draudimui |3825880 |
| 1.1.2.2. Ligos ir motinystės socialiniam draudimui |402919 |
| 1.1.2.3. Draudimui nuo nedarbo |212251 |
| 1.1.2.4. Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų |24143 |
|socialiniam draudimui | |
| 1.1.2.5. Lėšos, pervedamos į Privalomojo sveikatos |424954 |
|draudimo fondą | |
| 1.1.2.6. Lėšos, pervedamos į kaupiamuosius pensijų |101000 |
|fondus | |
| 1.1.2.7. Veiklos sąnaudos |154730 |
| 1.2. Grynųjų pinigų srautai iš kitos Valstybinio |0 |
|socialinio draudimo fondui pavestos veiklos | |
| 1.2.1. Pinigų įplaukos |217812 |
| 1.2.2. Pinigų išlaidos |217812 |
|2. Investicinė veikla |-18160 |
| 2.1. Išlaidos nematerialiajam turtui įsigyti |-7890 |
| 2.2. Įplaukos, gautos pardavus nematerialųjį turtą |0 |
| 2.3. Išlaidos ilgalaikiam materialiajam turtui įsigyti |-13030 |
| 2.4. Įplaukos, gautos pardavus ilgalaikį materialųjį |2760 |
|turtą | |
| 2.5. Išlaidos akcijoms, obligacijoms, kitiems |0 |
|vertybiniams popieriams įsigyti | |
| 2.6. Įplaukos, gautos pardavus akcijas, obligacijas, |0 |
|kitus vertybinius popierius | |
|3. Finansinė veikla |0 |
| 3.1. Trumpalaikių paskolų pokytis |0 |
| 3.2. Ilgalaikių paskolų pokytis |0 |
| 3.3. Mokėjimai lizingu |0 |
|4. Grynų pinigų ir jų ekvivalentų pokytis |0 |
|5. Grynų pinigų ir jų ekvivalentų cirkuliacija | |
| 5.1.Metų pradžioje |51586 |
| 5.2.Pokytis |0 |
| 5.3. Metų pabaigoje |51586 |
4. Draudėjai ir apdraustieji
Draudėjai – visi viešieji ir privatūs juridiniai asmenys, taip pat fiziniai asmenys, kurie įstatymų nustatyta tvarka privalo mokėti valstybinio socialinio draudimo įmokas.
Lietuvos Respublikoje nustatomos tokios valstybinio socialinio draudimo rūšys:
1) pensijų draudimas, kai draudžiama pensijoms, numatytoms Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatyme;
2) ligos ir motinystės draudimas, kai draudžiama ligos, motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpoms pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą;
3) draudimas nuo nedarbo, kai draudžiama bedarbio pašalpoms pagal
Bedarbių rėmimo įstatymą. Iš šio draudimo lėšų taip pat kompensuojama už kitas nedarbo priemones, numatytas Bedarbių rėmimo įstatyme;
4) draudimas nuo nelaimingų atsitikimų darbe, kai draudžiama pašalpoms suluošinimo darbe ir profesinių susirgimų atvejais ir kitoms išmokoms, numatytoms Draudimo nuo nelaimingų atsitikimų darbe įstatyme.
Apdraustieji – fiziniai asmenys, kurie įstatymų nustatyta tvarka moka arba už kuriuos mokamos valstybinio socialinio draudimo įmokos.
Draudėjai – visi viešieji ir privatūs juridiniai asmenys, kurie privalo apskaičiuoti, išskaityti ir įmokėti į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą iš apdraustųjų asmenų pajamų mokamas valstybinio socialinio draudimo įmokas, taip pat fiziniai asmenys, kurie patys privalo mokėti valstybinio socialinio draudimo įmokas Lietuvos Respublikos
Vyriausybės nustatyta tvarka.
Visi draudėjai privalo registruotis Sodros Fondo valdybos teritoriniuose skyriuose per 10 dienų nuo jų įsteigimo dienos, o asmenys, dirbantys pagal patentus per 5 dienas nuo patento įsigijimo dienos.
Draudėjams neatvykus registruotis, Sodros Fondo valdybos teritorinis skyrius jį įregistruoja, remdamasis įmonių rejestro tvarkytojo duomenimis, ūkininkus – ūkių registro duomenimis, o asmenis, dirbančius pagal patentus
– vietos mokesčių administratoriaus duomenimis. Įmonėms, nustatyta tvarka įregistruotoms Sodros Fondo valdybos teritoriniuose skyriuose, išduodami atitinkami pažymėjimai, kurių formą nustato Sodros Fondo valdyba.
Pasikeitus draudėjo registracijos kortelėje nurodytiems duomenims, draudėjas privalo apie tai per 10 dienų pranešti raštu Sodros Fondo valdybos teritoriniam skyriui.
Sodros įmokos apskaičiuojamos ir mokamos nuo tos dienos, kurią darbuotojams pradedamas skaičiuoti atlyginimas už darbą nepriklausomai nuo draudėjų įregistravimo teritoriniuose skyriuose datos. Draudėjai Sodros įmokas skaičiuoja nuo kiekvienam apdraustajam apskaičiuotos (nepriklausomai nuo išmokų šaltinių) atlyginimo už darbą sumos (įskaitant ir neapmokestinamąjį pajamų minimumą), bet ne mažesnės už kiekvieno kalendorinio mėnesio minimalią algą. Jeigu apdraustasis dirba ne vienoje darbovietėje, suma, nuo kurios skaičiuojamos Sodros įmokos, nustatoma kiekvienoje darbovietėje atskirai.
Sodros įmokos neskaičiuojamos nuo:
1) socialinio draudimo ir socialinės paramos pašalpų, pensijų ir kompensacijų (išskyrus mokamas dėl atleidimo iš darbo ar tarnybos);
2) pašalpų ir premijų, skiriamų LR Vyriausybės ir savivaldybės sprendimais;
3) pašalpų, mokamų iš labdaros fondų ir labdaros organizacijų lėšų;
4) vienkartinių pašalpų, mokamų mirus darbuotojui ar jo šeimos nariui, taip pat stichinių nelaimių atvejais;
5) mokamų išmokų už buto nuomą, elektros, šiluminę energiją, karštą ir šaltą vandenį, komunalines ir ryšių paslaugas, asmeninio transporto naudojimą, darbuotojų maitinimą, skirtų komandiruočių išlaidoms atlyginti;
6) įmonių mokamų sumų už darbuotojų mokymą, kvalifikacijos kėlimą, persikvalifikavimą ir pan.;
7) ligos pašalpų, mokamų iš darbdavio lėšų už 2 pirmąsias ligos dienas;
8) iš LR valstybės biudžeto, savivaldybių biudžetų, Sodros Fondo,
Užimtumo fondo, Privalomojo sveikatos draudimo fondo ir kitų fondų lėšų mokamų premijų ir prizų, skiriamų konkursų, loterijų laimėtojams ar varžybų nugalėtojams;
9) akcininkams išduotų akcijų nominalios vertės arba anksčiau išduotų akcijų nominalios vertės padidinimo sumos, taip pat pajininkams padidintos pajaus vertės;
10) atlyginimo už darbą, mokamo užsienio valstybių gyventojams, dirbantiems LR įmonėse, bet išsaugantiems savo valstybių socialinį aprūpinimą;
11) delspinigių už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą;
12) draudimo įmokų, mokamų už darbuotojų gyvybės ar civilinės atsakomybės draudimą, jeigu numatoma, kad draudimo suma bus išmokėta darbdaviui;
13) gydymo išlaidų draudimo įmokų už asmenis, vykstančius į užsienį;
14) kompensacijų, pensijų priedų, prizų ir dovanų, suteiktų asmeninių švenčių, konkursų progomis;
15) dividendų, nustatytąja tvarka mokamų kalendoriniams metams pasibaigus;
16) autorinio atlyginimo už darbą;
17) vidutinio darbo užmokesčio, sumokamo atleidžiamam iš darbo darbuotojui už uždelsimo laiką, kai su darbuotoju uždelsiama atsiskaityti dėl darbdavio kaltės.
Bendrąjį Sodros įmokų tarifą, jo dydžius pagal atskiras draudimo rūšis ir valstybinio socialinio draudimo įmokų, kurias moka asmenys iš savo atlyginimo už darbą, tvirtina LR Seimas.
Individualių (personalinių) įmonių savininkai ir jiems Lietuvos
Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka prilyginti savarankiškai dirbantys asmenys, patentus įsigiję asmenys draudžiasi valstybinei socialinio draudimo bazinei pensijai.
Patentus įsigiję asmenys draudžiasi valstybinio socialinio draudimo bazinei pensijai. Vyriausybės nustatyta tvarka atskiros šių asmenų kategorijos gali draustis pusei bazinės valstybinio socialinio draudimo pensijos ir mokėti proporcingai mažesnę valstybinio socialinio draudimo įmokos dalį. Jiems įskaitomas draudimo stažas pagal faktiškai sumokėtas įmokas į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą.
Ūkininkai save ir dirbančius ūkyje pilnamečius jų ūkių narius draudžia valstybinio socialinio draudimo bazinei pensijai. Vyriausybės nustatyta tvarka ekonomiškai silpnų ūkių ūkininkai, drausdami save ir dirbančius ūkyje pilnamečius ūkių narius, turi teisę mokėti valstybinio socialinio draudimo įmokos dalį. Kita valstybinio socialinio draudimo įmokos dalis dengiama iš valstybės biudžeto lėšų.
Individualių (personalinių) įmonių savininkai, įsigiję patentus asmenys ir ūkininkai už save ir dirbančius ūkyje pilnamečius jų ūkių narius gali įmokų nemokėti (tas laikotarpis bus neįskaitytas į valstybinio socialinio draudimo stažą) tik tada, jeigu jie yra Valstybinio socialinio draudimo fondo pensininkai arba I ar II grupių invalidai nuo vaikystės, gaunantys šalpos (socialinę) pensiją, senatvės pensijos amžiaus sulaukę asmenys, kurie gauna šalpos (socialinę) pensiją, taip pat jei yra draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu pagal Lietuvos Respublikos įstatymus arba turi būtinąjį stažą valstybinei socialinio draudimo senatvės pensijai gauti.
Individualių (personalinių) įmonių savininkai, šių įmonių nuomininkai, advokatai, advokatų padėjėjai, notarai, tikrųjų ūkinių bendrijų nariai, komanditinių ūkinių bendrijų tikrieji nariai moka įmokas bazinei pensijai ir papildomai pensijos daliai Vyriausybės nustatyta tvarka ir terminais.
Įmokas papildomai pensijos daliai jie moka nuo jų pačių pasirinktos valstybiniam socialiniam draudimui deklaruojamų pajamų sumos.
Valstybiniam socialiniam draudimui deklaruojamų pajamų metinė suma negali būti mažesnė už metinę pagal Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinąjį įstatymą apskaičiuotų apmokestinamųjų pajamų sumą ir ne didesnė už Vyriausybės patvirtintų vidutinių mėnesinių draudžiamųjų pajamų 60 dydžių sumą.
Jeigu suma, nuo kurios sumokėtos valstybinio socialinio draudimo įmokos, yra mažesnė už metinę apmokestinamųjų pajamų sumą, tai šie asmenys papildomai sumoka valstybinio socialinio draudimo įmokas nuo apmokestinamųjų pajamų sumos ir valstybiniam socialiniam draudimui deklaruotos sumos skirtumo, bet ne daugiau negu nuo Vyriausybės patvirtintų vidutinių mėnesinių draudžiamųjų pajamų 60 dydžių sumos iš viso. Asmenys papildomai pensijos daliai draudžiasi tik tuo atveju, jei apmokestinamųjų pajamų metinė suma yra didesnė už Vyriausybės patvirtintų vidutinių mėnesinių draudžiamųjų pajamų 3 dydžių sumą.
Įmokų dydis valstybinio socialinio draudimo bazinei pensijai gauti
Vyriausybės teikimu tvirtinamas Lietuvos Respublikos Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymu.
Sodros Fondo valdyba gali atidėti draudėjams Sodros įmokų įsiskolinimo fondo biudžetui sumokėjimą iki vienerių metų. Draudėjai turi teisę kreiptis dėl įmokų įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo tik kartą per metus. Jie turi pateikti motyvuotą prašymą, kuriame nurodo įsiskolinimo priežastis, būsimą veiklą, grąžinimo tvarkaraštį, taip pat paskutinio ataskaitinio laikotarpio balansą.
Pagal sutartis atidėtas Sodros įmokų įsiskolinimas pradedamas grąžinti ne vėliau kaip kitą mėnesį po Sodros įmokų įsiskolinimo atidėjimo termino pabaigos sutartyje numatytu laiku ir sumomis.
Sutarties galiojimo laikotarpiu draudėjas privalo mokėti visas einamąsias įmokas.
Ši lengvata (įmokų įsiskolinimo atidėjimas) netaikoma draudėjui, kuris padarė bent vieną nurodytą piktybinį įstatymų pažeidimą.
Piktybiniu įstatymų pažeidimu laikoma, jei:
1) nustatytais terminais neatvykstama į valstybinio socialinio draudimo įstaigą įsiregistruoti draudėju ar nepranešamas pasikeitęs draudėjo adresas;
2) draudėjas aplaidžiai ar apgaulingai tvarko buhalterinę apskaitą arba neišsaugo, paslepia ar sunaikina apskaitos dokumentus ir dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti jo komercinės, ūkinės, finansinės būklės rezultatų ar įvertinti turto;
3) draudėjas valstybinio socialinio draudimo įstaigai pateikiamoje apyskaitoje, ataskaitoje ir kitame dokumente įrašo žinomai neteisingus duomenis apie savo pajamas, sąskaitas bankuose, darbuotojų pajamas bei įmokas;
4) draudėjas valstybinio socialinio draudimo įstaigai laiku nepateikia apyskaitos, ataskaitos apie draudžiamųjų asmenų pajamas ir socialinio draudimo įmokas arba nesumoka įmokų po to, kai valstybinio socialinio draudimo įstaiga raštu priminė pareigą pateikti apyskaitą, ataskaitą ar kitą dokumentą ir sumokėti įmokas;
5) draudėjas leidžia dirbti asmenims neįforminus darbo santykių, nepasirašius darbo sutarčių;
6) draudėjas pažeidžia Darbo apmokėjimo įstatymą;
7) draudėjas į buhalterinės apskaitos dokumentus neįtraukia darbuotojams mokamų su darbo santykiais susijusių išmokų;
8) draudėjas neleidžia valstybinio socialinio draudimo įstaigos pareigūnui susipažinti su apskaitos dokumentais;
9) draudėjas, gavęs valstybinio socialinio draudimo įstaigos nurodymą, be svarbių priežasčių neatvyksta į ją nurodytu laiku;
10) draudėjas klastoja arba pateikia valstybinio socialinio draudimo įstaigų pareigūnams žinomai suklastotus dokumentus;
11) draudėjas vengia mokėti socialinio draudimo įmokas arba trukdo jas nustatyti ar surinkti;
12) draudėjas pažeidinėja apskaitos taisykles.
Likviduojamos įmonės, įstaigos ir organizacijos privalo visiškai atsiskaityti su Sodros fondo biudžetu ir pranešti apie tai Sodros valdybos teritoriniam skyriui.
Reorganizuojamos (skaidomos) įmonės įsiskolinimas fondo biudžetui perskirstomas kiekvienam smulkesniam ūkio subjektui proporcingai įstatiniam kapitalui. Apie tai informuojami Sodros fondo valdybos teritoriniai skyriai.
Draudėjų bendrojo valstybinio socialinio draudimo įmokų 31% tarifas ir jo dalis atskiroms draudimo rūšims:
( 23,4 % pensijų draudimui;
( 2,8 % ligos ir motinystės draudimui;
( 1,5 % draudimui nuo nedarbo;
( 0,3 % nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniam draudimui;
( 3,0 % sveikatos draudimui.
Apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo įmokų 3 % tarifas ir jo dalis atskiroms draudimo rūšims:
( 2,5% pensijų draudimui;
( 0,5% ligos ir motinystės draudimui.
Literatūra
1. Lietuvos respublikos Biudžetinės sandaros įstatymas. 2000-07-11 Nr. VIII-
1821
2. Lietuvos Respublikos Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2004
metų rodiklių patvirtinimo įstatymas. 2003-12-16 Nr. IX-1902
3. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas,,Dėl Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių patvirtinimo” 2002-04-20 Nr. 530.
4. Interneto svetainė www.sodra.lt