TURINYS
ĮVADAS 31. VERTYBINIŲ POPIERIŲ RINKA, JOS SUKŪRIMAS IR FUNKCIJOS 41.1. Vertybinių popierių rinkos sąvoka, funkcijos bei struktūra 41.2. Vertybinių popierių rinkos sukūrimas 62. VERTYBINIAI POPIERIAI, JŲ PASKIRTIS IR RŪŠYS 92.1. Nuosavybės vertybiniai popieriai 102.2. Skolos VP 112.3. Išvestiniai vertybiniai popieriai 122.4. Kiti vertybiniai popieriai 133. VERTYBINIŲ POPIERIŲ RINKOS DALYVIAI IR INFRASTRUKTŪRA 143.1. VP rinkos dalyviai 143.2. VP rinkos infrastruktūra 15IŠVADOS 17LITERATŪROS SĄRAŠAS 18 ĮVADASKiekvienoje ekonomiškai išsivysčiusioje valstybėje egzistuojavertybinių popierių rinkos. Pagal šios rinkos būklę galima nustatyti irpačios šalies ekonominę būklę. Referato tikslas – išnagrinėti vertybinių popierių rinkos ypatybes. Darbo uždaviniai: 1. aptarti vertybinių popierių rinkos sąvoką, funkcijas bei struktūrą; 2. apžvelgti vertybinių popierių rūšis; 3. išsiaiškinti pagrindinių vertybinių popierių rinkos dalyvių funkcijas bei institucijų veiklą. Darbe naudojausi skirtingų autorių literatūra bei mokslinėmispublikacijomis.
VERTYBINIŲ POPIERIŲ RINKA, JOS SUKŪRIMAS IR FUNKCIJOS
1 Vertybinių popierių rinkos sąvoka, funkcijos bei struktūra
Vertybinių popierių (VP) rinka – tai sudedamoji finansų rinkos dalis,apimanti labai platų ilgalaikių ir vidutinių investicijų sektorių beisudaranti galimybę perduoti nuosavybės teisę į vertybinius popierius. Šiosrinkos pagrindas – investavimas į vertybinius popierius, sudarantisgalimybes pasiskirstyti laisvam kapitalui būtent ten, kur jo reikia.Investicijos į vertybinius popierius yra svarbus tiek mikro, tiek makroekonomikos požiūriu. Makroekonominiame lygyje VP rinkos efektyvusfunkcionavimas sudaro sąlygas įmonėms, imituojant vertybinius popierius,pritraukti ūkinės veiklos vykdymui reikalingas finansines lėšas.Makroekonominiu požiūriu VP rinkos reikšmė pasireiškia tuo, kad jos pagalbakaupiamas ir efektyviai paskirstomas kapitalas, to pasekoje didėja šaliesnacionalinis produktas. Vertybinių popierių (VP) rinka glaudžiai susijusisu visos šalies ūkio pajėgumu, todėl jos vystymosi ryšys su ekonominiušalies vystymusi yra abipusis: gerėjant bendrai ekonominei padėčiai, kartutampa aktyvesnė ir VP rinka; savo ruožtu, plėtojantis kapitalo rinkai,spartėja šalies ekonominis augimas. Tuo pasireiškia VP rinkos svarba tiekvalstybės, tiek gyventojų gerovei. Literatūroje vertybinių popierių rinka dažnai vadinama fondų rinka. VPgalima nagrinėti plačiąja ir siaurąja prasme. Plačiąja prasme, vertybiniamspopieriams priskirtini prekiniai dokumentai, tokie kaip konosamentai,sandėlių dokumentai, prekių pirkimo (pardavimo) opcionai, ateitiessandėriai; piniginiai dokumentai, tokie kaip čekiai, vekseliai, banknotai;fondų rinkos vertybiniai popieriai. Vienok, praktikoje dažniausiainaudojamas siauresnis VP supratimas – fondų rinkos vertybiniai popieriai,išreiškiantys ekonomines teises į turtą ir pajamas. Pastaruosius VP galimaišskirti į tris dideles grupes: akcijos, skolos VP ir išvestiniai VP. Anot, autorės Pekarskienės, vertybinių popierių rinka – tai finansųrinkos subrinka, apimanti finansinio kapitalo ir pinigų rinkos dalis irsudaranti sąlygas perduoti nuosavybės teisę į VP (1 pav.).
1 pav. Vertybinių popierių rinkos vieta finansų rinkoje [5] VP rinką sudaro teisinė ir ekonominė sistema, kuri reguliuoja VPišleidimą, judėjimą, saugojimą ir su jais susijusias tesies; tarpininkai,teikiantys informaciją ir organizuojantys VP apyvartą: vertybiniaipopieriai, emitentai, investitoriai ir kt. [2] Vertybinių popierių rinka apima santykius, atsirandančius išleidžiantspecialius dokumentus – vertybinius popierius, kurie turi vertę ir galibūti parduodami, perkami bei išperkami. Pačių VP apibrėžimai įvairiosešalyse skiriasi, atsižvelgiant į tai, kaip juos apibrėžia VP rinkąreguliuojantys įstatymai. VP – tai serijomis išleidžiamos finansavimopriemonės, patvirtinančios dalyvavimą akciniame kapitale arba (ir) teises,kylančias iš kreditinių santykių bei suteikiančias teisę gauti dividendus,
palūkanas ar kitas pajamas. Finansiniai instrumentai, patvirtinantys teisęa…r pareigą pirkti šiame apibrėžime nurodytas finansavimo priemones, taippat yra vertybiniai popieriai. [7] Vertybinių popierių rinkos pagrindinė makroekonominė funkcija –užtikrinti piniginių lėšų persiliejimą iš santaupų tiekėjų kapitalovartotojams. Galima sakyti, kad vienoje rinkos pusėje yra emitentas, kitoje– investuotojas (pirminė rinka) arba investuotojas, siekiantis parduoti VP,ir investuotojas, siekiantis jų įsigyti (antrinė rinka). Be minėtų rinkosdalyvių, yra dalyviai, užtikrinantys sandorių vykdymo sąlygas,garantuojantys sandorių saugumą bei vykdymo efektyvumą. Tokie dalyviaisudaro VP rinkos infrastruktūrą, kuri užtikrina VP rinkos efektyvųfunkcionavimą. Pagrindiniai VP rinkos infrastruktūros tikslai yrainvestavimo rizikos ir sandorių kaštų mažinimas. Siekdamos šių tikslų,infrastruktūros institucijos atlieka administracines, technologines,finansines, informacines, juridines ir kt. funkcijas. [6] VP rinka leidžia išmatuoti įvairių politinių, ekonominių, socialiniųar stichinių įvykių įtaką kiekvienam rinkos elementui. Pagrindinių ūkiosubjektų įsijungimas į šią sistemą sukūrė naują globalų tinklą, apimantįdaugelį valstybių. VP rinkos pagalba į pokyčius reaguojama žaibiškai,kapitalas akimirksniu gali būti permestas iš nestabilaus regiono įpatikimesnį ar pelningesnį. VP pirmiausia yra prekė (tiesa, labai specifinė), kurios kainapriklauso nuo daugelio veiksnių. Šiai prekei galioja visi komerciniaidėsniai, todėl teisingai sureguliuota rinkodaros sistema didintų šiosprekės paklausą. [8] Vienareikšmiškai nusakyti VP rinkos struktūrą yra sudėtinga, o gal netir neįmanoma, nes VP rinkos struktūra priklauso nuo pasirinktų rinkosstruktūrizavimo kriterijų. Tai patvirtina įvairių autorių diskusijos apieVP rinkos struktūrą. Štai keletas ypatybių išskiriančių VP rinką nuo kitųrinkų: o skritingai nuo prekių, vertybinių popierių cirkuliacijos laikas neribotas; o rinka yra griežtai įstatymiškai reglamentuojama, yra sukurtas vyriausybės kontrolės mechanizmas. Toks griežtas priežiūros mechanizmas prieštarauja laisvos rinkos principams, tačiau šioje rinkoje jis yra neišvengiamas; o vertybinių popierių rinkos egzistavimo pagrindas yra prekių ir pinigų rinkos. Skiriami VP rinkos tipai, priklausomai nuo pasirinkto kriterijaus,atspindi vienokius ar kitokius VP rinkai būdingus bruožus. Pagrindiniaisrinkos struktūros kriterijais pasirinkę VP cirkuliacijos eiliškumą irorganizavimą, pateikėme tokią VP rinkos struktūrą (2 pav.). Pirminėjerinkoje vyksta naujų VP išleidimas ir išplatinimas, kuris tiesiogiai didinaemitento kapitalą. Tolesnė VP cirkuliacija vyksta rinkoje, kuri gali būtiorganizuota, t.y. VP birža, ir neorganizuota užbiržinė rinka.2 pav. Vertybinių popierių rinkos struktūra “Tretinė” VP rinka apima užbiržinę prekybą VP, kotiruojamais biržoje.“Ketvirtinėje” rinkoje vyksta sandoriai tarp stambių instituciniųinvestuotojų, skirtingai nuo tretinės rinkos, čia sandoriai vykdomi betarpininkų. Skiriamasis pirminės ir antrinės rinkos bruožas, kad sandoriaisudarinėjami antrinėje rinkoje, tiesiogiai nedidina emitentų finansavimo,tačiau VP cirkuliacija antrinėje rinkoje emitentą veikia netiesiogiai –sėkminga VP cirkuliacija daro emitento VP patraukliais, o tai savo ruožtusuteikia firmai geresnes galimybes didinti realias investicijas išleidžiantnaujus VP. Pirminė ir antrinė rinka yra tarpusavyje susijusios abipusiaisryšiais, pirminės rinkos apsprendžia naujai išleidžiamų VP pirminę rinką.[5]
2 Vertybinių popierių rinkos sukūrimas
Vertybinių …popierių rinkos užuomazgos dabartinėje Lietuvoje pradėjoformuotis paskelbus Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą, kuomet Lietuvosteritorijoje esantis turtas buvo paskelbtas Lietuvos Respublikos nuosavybeir prasidėjo jo privatizacija. Tais pačiais metais buvo priimti LietuvosRespublikos įmonių ir Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymai,
kuriais buvo nustatyti akcinių bendrovių steigimas ir veiklos teisiniaipagrindai. Lietuvoje prasidėjus nuosavybės perskirstymo procesui, iškilo būtinybėsukurti rinkos sąlygas atitinkančią finansų sistemą, kuri užtikrintųreikiamo kapitalo formavimą bei jo judėjimą rinkoje, išspręstų finansavimoproblemas. Masinės privatizacijos metu objektams – akcijoms, buvo pradėtakurti vertybinių popierių rinkos infrastruktūra bei jos funkcionavimuireikalinga įstatyminė bazė, užtikrinanti tolesnę vertybinių popierių rinkoscirkuliaciją antrinėje rinkoje. [5] Lietuvos vertybinių popierių rinkos formavimąsi įtakojo kelipagrindiniai veiksniai: valstybinio turto privatizavimas bei įstatyminėsbazės, reglamentuojančios vertybinių popierių rinką, sukūrimas ir raida. Pagrindas kurtis Lietuvos vertybinių popierių rinkai buvo padėtas 1991metais, kai vasario mėnesį buvo priimtas “Valstybinio turto pirminioprivatizavimo įstatymas”, kuriuo prasidėjo pirmasis privatizavimo etapas,trukęs 1991-1996 metais. Masinės valstybinio turto privatizavimo programosmetu akcininkais tapo apie 1,5 mln. Lietuvos piliečių, taip pat susiformavodaug atviro tipo akcinių bendrovių. Atsiradę santykiai tarp naujai įsteigtųatviro tipo akcinių bendrovių ir investuotojų (akcininkų) bei tarp pačiųakcininkų, sąlygojo pirminės ir antrinės vertybinių popierių rinkųužuomazgų atsiradimą. Lietuvos vertybinių popierių rinkos kūrimosi vienasiš pagrindinių ypatumų buvo tas, kad reikėjo realiai veikiančiąnereguliuojamą rinką transformuoti į teisiškai reguliuojamą. Kurį laiką vertybinių popierių rinka Lietuvoje funkcionavo beįstatyminio pagrindo ir buvo reglamentuojama Vyriausybės nutarimais ir 1990metais priimtu LR Akcinių bendrovių įstatymu. 1992 m. rugsėjo 3 d. LRVyriausybės nutarimu Nr.646 “Dėl Vertybinių popierių komisijos irNacionalinės vertybinių popierių biržos steigimo”, vertybinių popieriųrinkos reglamentavimo ir kontrolės funkcijas perėmė Vertybinių popieriųkomisiją. 1996 metų Sausio 16 d. priimtas LR Vertybinių popierių viešosiosapyvartos įstatymas. Šis įstatymas tapo pagrindiniu dokumentu,reglamentuojančiu Lietuvos vertybinių popierių rinką ir su LR Akciniųbendrovių bei Investicinių bendrovių įstatymais sudaro nuosavybėsvertybinių popierių rinkos įstatyminį pagrindą. LR Vertybinių popieriųviešosios apyvartos įstatyme susistemintos bei atnaujintos teisinėsvertybinių popierių reglamentavimo normos anksčiau pasirodžiusiosVyriausybės bei Vertybinių popierių komisijos nutarimuose bei taisyklėse. 1994 metų Liepos 5 d. priimta nauja LR Akcinių bendrovių įstatymoredakcija. Šis įstatymas reglamentuoja akcinės bendrovės steigimą,reorganizavimą ir likvidavimą, bendrovės bei akcininkų teises ir pareigas,valdymą, taip pat su bendrovės kapitalu bei su finansais ir pelno skirstymususijusius klausimus. Investicinių bendrovių įstatymas, priimtas 1995 metais, reglamentuojainvesticinių bendrovių steigimo, reorganizavimo ir likvidavimo, valdymo irveiklos ypatumus, investicinių bendrovių veiklos valstybinę priežiūrą,akcininkų teises bei pareigas ir teisių apsaugos priemones. [11] Anot, autorės Martirosianienės, rinkos santykiai, pirminis valstybinioturto denacionalizavimo procesas, kuris šimtus tūkstančių šalies piliečiųpavertė akcininkais, nepaisant visų sunkumų ir trūkumų, sudarė pa…lankiassąlygas vertybinių popierių (VP) emisijai ir cirkuliacijai Lietuvoje. 1992metais, pasitelkus išsivysčiusių užsienio šalių patirtį ir techninępagalbą, Lietuvoje pradėta kurti VP rinka greta kredito sistemos irvalstybės biudžeto yra svarbiausia finansinių išteklių perskirstymo sfera.[7] Iš Pabaltijo šalių Lietuva pirmoji pradėjo formuoti vertybiniųpopierių rinką, kurti jos reguliavimo bei kitas su ja susijusiasinstitucijas. Pradinis VP rinkos kūrimo etapas buvo sunkus ir sudėtingas,nes tai sąlygojo įvairios objektyvios ir subjektyvios priežastys: 1. Vertybinių popierių rinka buvo naujas fenomenas Lietuvos ekonomikoje, praktiškai neturintis nacionalinių tradicijų. 2. Ekonominės sąlygos buvo nepalankios – didėjo ekonomikos smukimas, nutrūkus ryšiams su Rusija ir kitomis NVS šalimis, dalis įmonių prarado žaliavų ir realizavimo rinkas. Nepalankų ekonominį klimatą rodė ir šalies ekonominiai rodikliai: 1994 m., lyginant su 1993 m., bendrasis vidaus produktas (BVP) buvo sumažėjęs 45 %, didelė infliacija (1994 m. – 45%), aukštas nedarbo lygis (11%), aukšta palūkanų norma sąlygojo žemą investicijų lygį. 3. Pirminė vertybinių popierių rinką formavosi netradiciškai – viešai pasirašant privatizuojamų įmonių akcijas. 4. Investicinio mentaliteto stoka. Privatizavimo metu įsigiję akcijų, Lietuvos gyventojai paprasčiausiai susidūrė su nauju reiškiniu, ir jų elgesys buvo sunkiai prognozuojamas. 5. Nebuvo geros teisinės bazės, todėl VP rinkoje neišvengta apgaulės bei sukčiavimo atvejų, kurių ypač pasitaikė investicinių akcinių bendrovių (IAB) veikloje. 6. Informacijos apie vertybinius popierius bei finansų maklerius stoka ir patikimumas. [9]VERTYBINIAI POPIERIAI, JŲ PASKIRTIS IR RŪŠYS
Be finansinių institucijų kreditų ir grynųjų pinigų, svarbiausiosfinansų rinkos prekės yra vertybiniai popieriai – akcijos, obligacijos,vekseliai ir kiti nuosavybės arba skolos dokumentai, naudojami atliekantfinansines operacijas privačiame ir valstybiniame sektoriuose. [7] Vertybinius popierius galima apibūdinti įvairiais aspektais, tačiaufinansų valdymo aspektu vertybinis popierius jį išleidusiai korporacijaireiškia šios korporacijos finansinį įsipareigojimą, o vertybinio popieriaussavininkui tai yra finansinis turtas. Vertybiniai popieriai – tai serijomis išleidžiamos finansavimopriemonės, patvirtinančios dalyvavimą akciniame kapitale arba (ir) teises,kylančias iš kreditinių santykių, bei suteikiančios teisę gauti dividendus,palūkanas ar kitas pajamas. Kitaip sakant, vertybinis popierius – tai kokia nors finansinėpriemonė, kur kas vertingesnė už popierių, kuriame ji yra išspausdinta, irišreiškianti tam tikrą vertę. Tarptautinėje finansų sistemoje vertybiniamspopieriams atstovauja akcijos, obligacijos, vekseliai, depozitų (indėlių)sertifikatai ir iždo vekseliai. Šiuolaikinės rinkos ekonomikos sąlygomis svarbus vaidmuo tenkavertybiniams popieriams. Vertybiniai popieriai yra: o akcijos, o obligacijos, o opcionai, o hipotekos lakštai, o vekseliai, o čekiai, o būsimieji sandoriai (ateities sutartys, fjučeriai). Vertybiniai popieriai gali būti trumpalaikiai (iki vienerių metų) irilgalaikiai (ilgesniam laikui), be to, gali būti skolų vertybiniaipopieriai (obligacijos, vekseliai) ir nuosavybės vertybiniai popieriai(paprastosios, privilegijuotosios akcijos). Akcijos ir obligacijoslabiausiai paplitusios pasaulio finansų rinkose. [3] Vertybiniai popieriai gali būti vardiniai, p…areikštiniai arbaorderiniai. Taip pat jie gali būti piniginiai, nuosavybės ir prekiniai.Piniginis vertybinis popierius (čekis, vekselis, obligacija) suteikia teisęgauti jame nurodytą sumą. Nuosavybės vertybinius popierius (akcijas, akcijųsertifikatai ir kt.) suteikia teisę dalyvauti valdant įmonę, patvirtinaįmonės kapitalo turėjimą ir suteikia teisę gauti dalį įmonės pelno.Prekinis vertybinis popierius (konosamentas, sandėliavimo dokumentas irkt.) suteikia nuosavybės teisę į prekes, taip pat teisę gauti prekių. [10] VP rinka jos dalyviui gali pasiūlyti daug VP rūšių. RemiantisMartirosianienės nuomone, VP galima skirstyti į tris rūšis: nuosavybės,skolos ir išvestiniai VP. Sekančiuose poskyriuose aptarsiu šias rūšis.
1 Nuosavybės vertybiniai popieriai
Nuosavybės vertybiniai popieriai – tai dokumentai, patvirtinantysindėlį į akcinį kapitalą ir suteikiantys jo savininkui teisę į bendrovėspelno dalį (dividendą) bei teisę dalyvauti bendrovės valdyme, pažymintysnuosavybės teises į tam tikrą realų turtą. Tokie dokumentai vadinamiakcijomis. Atsižvelgiant į investicinius tikslus, pasaulyje yra paplitę daugakcijų rūšių. Visos akcijos išleidžiamos akcinių bendrovių, norintpritraukti papildomų lėšų, kurios būtinos finansuoti bendrovės veiklą irapsirūpinti pagrindiniu kapitalu. Akcijos atsižvelgiant į disponavimo būdą, yra skirstomos į vardines irpareikštines. Akcijos, atsižvelgiant į suteikiamas teises, skirstomos į paprastąsias
ir privilegijuotąsias. [ 7] Akcijos gali būti materialiosios ir nematerialiosios. Materialiosiosakcijos – tai pagal vertybinius popieriams keliamus reikalavimusatspausdinti dokumentai. Nematerialiosios akcijos pažymimos įrašaisvertybinių popierių sąskaitose. Nematerialiosios vardinės ar pareikštinės akcijos savininkas yrafizinis ar juridinis asmuo, kurio vardu atidaryta vertybinių popieriųsąskaita. Tokias akcijas platina ir jų sąskaitas tvarko tik įgaliotiviešosios apyvartos tarpininkai. Akcinės bendrovės neturi teisės reikalautiir finansų maklerių įmonių pranešti apie pareikštinių akcijų savininkus irteikti duomenis apie juos. Lietuvoje šiuo metu apyvartoje cirkuliuoja vienos rūšies akcijos –vardinės. Tarptautinėje praktikoje tarp daugelio akcijų grupių labiausiapaplitusios: o Pirmos rūšies akcijos; o Pelningos akcijos; o Augimo akcijos; o Spekuliacinės akcijos; o Ciklinės akcijos; o Stabilios akcijos. [4] Akcijų tipų įvairovę lemia skirtingos emisijos, apyvartos sąlygos,teisės ir kiti veiksniai: 1. Atsižvelgiant į apyvartą VP rinkoje, yra skiriamos apyvartos akcijos, kurios nuolat yra rinkoje, bei portfelinės akcijos, kurias valdo jas išleidusi bendrovė. 2. Pirminėje VP rinkoje yra visiškai ir nevisiškai apmokėtos akcijos. 3. Atsižvelgiant į apyvartos antrinėje VP rinkoje, akcijos skirstomos į biržines, kurios įtrauktos į biržos prekybos sąrašus, ir užbiržines, kuriomis prekiaujama už biržos ribų. Atsižvelgiant į daugybę autorių nuomonę apie akcijų rūšis,apibendrintai skirstomos tokios pagrindinės rūšys: 1 lentelė Pagrindinės akcijų rūšys [5]|Paprastosios akcijos |Privilegijuotos akcijos ||suteikiančios balso teisę; |pelno akcijos; ||nesuteikiančios balso teisės; |su kintančia pelno norma; ||ribojančios balso teisę; |konvertuojamos; ||pavaldžios akcijos. … |akcijos suteikiančios teisę pakeisti į || |kitus VP; || |akcijos su atšaukimo teise; || |kaupiamosios akcijos; || |nekaupiamosios akcijos; || |akcijos aukciono būdu nustatomais || |dividendai. |2 Skolos VP
Skolos VP – tai komercinių struktūrų, valstybės organų leidžiamiskoliniai įsipareigojimai, kuriais siekiama VP rinkoje pritraukti lėšas. Daugelis akcinių bendrovių savo kapitalą formuoja akcinio kapitalo irpaskolų dėka. Bendrovės savo kapitalą gali padidinti ne tik išleisdamapapildomą akcijų kiekį, bet ir skolindamasi. Labiausiai paplitęs skolinisįsipareigojimas yra obligacija – tai tam tikros rūšies skolos pažymėjimas,suteikiantis jo savininkui teisę į metines palūkanas bei kitas teises,kurios nurodomos obligacijoje arba nutarime išleisti šias obligacijas.Pasibaigus obligacijos terminui, ji suteikia teisę gauti pinigų sumą, lygiąobligacijos nominaliai vertei. Taigi obligacija garantuoja jos savininkuireguliarias fiksuotas pajamas, o termino pabaigoje – tam tikrą išperkamąjąkainą. [7] Obligacija laikomas vertybinis popierius, liudijantis apie tai, kad josavininkas suteikė paskolą šio popieriaus emitentui. Obligacija užtikrinajo savininkui reguliarų fiksuotų pajamų gavimą ir termino pabaigoje tamtikrą išpirkos kainą (paprastai lygia nominaliai vertei). Pajamos iš obligacijų paprastai mažesnės nei iš kitų rūšių vertybiniųpopierių, tačiau jos mažiau priklauso nuo konjunktūrinių ir cikliniųsvyravimų negu pajamos iš akcijų. Pavyzdžiui, jų išmokėjimas gali būtinutrauktas tik obligacijas išleidusiai įmonei bankrutavus. Priklausomai nuo palūkanų išmokėjimo metodo ir paskolos padengimo būdųišskiriamos keturios obligacijų rūšys: – Obligacijos, pagal kurias nustatytas tik palūkanų išmokėjimas bei nurodyta jų išpirkimo galimybė nenustatant išpirkimo termino (“mažosios obligacijos”). Tokios obligacijos – tai paskolos be nustatyto termino. Pavyzdžiui, Anglijoje – konsolai, Prancūzijoje – prancūziška renta; – Obligacijos, pagal kurias neišmokamos palūkanos, vadinamosios nulinio kupono obligacijos; – Obligacijos, pagal kurias savininkams palūkanos
neišmokamos iki obligacijos išpirkimo datos, pavyzdžiui, JAV – taupomosios E serijos obligacij…os; – Obligacijos, suteikiančios jų savininkui teisę į periodiškai išmokamas fiksuotas pajamas (palūkanas) ir išpirkimo sumos gavimą ateityje. Ši rūšis obligacijų, išleidžiamų valstybinių finansinių įstaigų ir privačių įmonių, labiausiai paplitusi šiuolaikinėje praktikoje. Pelno obligacijos – tai obligacijos, kurių palūkanų dydis priklausonuo kompanijos uždirbto pelno dydžio. Jei pelno negauta, palūkanosnemokamos. Šių obligacijų palūkanos gali būti kaupiamosios: laikuneišmokėtos perkeliamos į kitus laikotarpius, o kompaniją likvidavus,pridedamos prie savininko reikalavimų į kompanijos turto dalį.Įsipareigojimai pelno obligacijų savininkams padengiami anksčiau neiakcininkams. Vyriausybės vertybiniai popieriai (VVP) užima svarbią vietą tarp kitųskolos vertybinių popierių. Jų emitentai yra šalių vyriausybės, vietiniaivaldymo organai, valstybinės įstaigos ar organizacijos. VVP – taivyriausybės skolinis pasižadėjimas, kreditoriui (juridiniam ar fiziniamasmeniui suteikiantis tam tikras teises ir galintis būti mainų objektu. Laikantis tarptautinės klasifikacijos, VVP pagal trukmę skirstomi įtris grupes: o Iždo vekseliai . Tai trumpalaikiai VVP, jų galiojimo trukmė – iki vienerių metų. Jie išleidžiami siekiant reguliuoti pinigų kiekį apyvartoje, todėl priskiriami pinigų rinkai; o Notos. Tai vidutinės trukmės VP paprastai su 2-10 metų išpirkimo terminu; o Obligacijos. Tai ilgalaikiai VVP, kurie galioja daugiau negu 10 metų. [4]3 Išvestiniai vertybiniai popieriai
Mažai kam Lietuvoje žinomi ir beveik nenaudojami išvestiniaivertybiniai popieriai, kurie valdant riziką tampa viena didžiausiasgalimybes teikiančių finansinių priemonių. Išvestiniai vertybiniai popieriai (išvestinės finansinės priemonės) –tai priemonės, kurių vertė priklauso nuo vienos ar kelių pirminių priemonių(turto) arba kitų priemonių kainos. Jie dar vadinami santykinėmispretenzijoms, nes jų vertę lemia su juo susijęs vertybinis popierius. Kalbant apie išvestinius VP, reikia paminėti ir varantus beikonvertuojamas priveligijuotas akcijas ir keitimo obligacijas. Varantas – tai bendrovės sudaryta galimybė (ilgalaikis pasirinkimosandoris), suteikianti investuotojui teisę (bet neįpareigojanti) per tamtikrą laikotarpį (paprastai keletą metų) pirkti tam tikrą nustatytąpaprastųjų akcijų skaičių nustatyta kaina. Pagrindinis skirtumas tarppirkėjo pasirinkimo sandorio ir varanto yra toks, kad pasirinkimo sandoriaipardavinėjami individualiems investuotojams, o varantą teikia bendrovės. Konvertuojamos privilegijuotos akcijos ir keitimo obligacijos – taiVP, kurie gali būti keičiami į paprastąsias akcijas pagal nustatytą keitimokursą. Jie turi tiek obligacijų, tiek akcijų savybių. Klasifikuojant šievertybiniai popieriai priskiriami atskirų akcijų ar obligacijų rūšims. [7] Konvertuojami vertybiniai popieriai – tai dar viena fiksuotų pajamųvertybinių popierių rūšis. Paprastai jie išleidžiami… obligacijų pavidalu, ovėliau keičiami į tos pačios įmonės paprastąsias akcijas. Konvertuojamivertybiniai popieriai pasižymi tiek fiksuotų pajamų vertybinių popierių,tiek nuosavybės vertybinių popierių savybėmis. Daugelis investuotojųpasirenka būtent šiuos vertybinius popierius, tačiau ne dėl patrauklios jųpelno normos, bet dėl to, kad jie turi didelį kapitalo prieaugio potencialąjas keičiant į paprastąsias akcijas. [4]
4 Kiti vertybiniai popieriai
Hipotekos lakštai – vertybiniai popieriai, pažymintys fizinių arbajuridinių asmenų nekilnojamojo turto įkeitimą įstatymo nustatyta tvarka,imant paskolą. Jie išrašomi dviem egzemplioriais, kurių pirmas liekapaskolą suteikusiam juridiniam asmeniui – kredito įstaigai, antras –paskolą gavusiam fiziniam arba juridiniam asmeniui. Vekselis – yra finansinis vertybinis popierius – dokumentas, kuriuoišrašantis jį asmuo besąlygiškai įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai
sumokėti tam tikrą kredito sumą vekselyje nurodytam asmeniui pats arba taipadaryti paveda kitam. Čekis yra vertybinis popierius – tam tikra teisine forma sudarytasčekio davėjo pavedimas bankui, kad jis besąlygiškai išmokėtų arba apmokėtųjame įrašytą sumą. [3]VERTYBINIŲ POPIERIŲ RINKOS DALYVIAI IR INFRASTRUKTŪRA
1 VP rinkos dalyviai
Vertybinių popierių rinkos dalyvius galima suskirstyti į dvi grupes:klientai (emitentai ir investuotojai), kurie savo dalyvavimu VP rinkojesiekia tam tikrų tikslų, ir dalyviai, kurie sudaro sąlygas klientųdalyvavimui VP rinkoje, užtikrina sandorių vykdymo efektyvumą. Tokie rinkosdalyviai formuoja VP rinkos infrastruktūrą, nuo kurios funkcionavimoefektyvumo priklauso VP rinkos plėtra. [6] Pagal atliekamas funkcijas VP rinkoje rinkos dalyvius galima išskirtiį šias grupes: o emitentai; o investuotojai; o rinkos tarpininkai; o organizacijos, aptarnaujančios VP rinką; o reguliuojantys ir kontroliuojantys organai. Pirmieji trys rinkos dalyviai formuoja vertybinių popierių rinką, tuotarpu dalyviai, atliekantys aptarnavimo, kontrolės ir priežiūros funkcijas,formuoja VP rinkos infrastruktūrą. Kadangi VP rinka yra bendrosios rinkos sudėtinė dalis, tai šiuopožiūriu rinkos dalyvius taip pat galima klasifikuoti, atsižvelgiant į jųužimamą poziciją rinkoje. Bet kurios rinkos dalyvis atlieka arba pardavėjo,arba pirkėjo, arba aptarnaujančio šiuos procesus vaidmenį. Vertybiniųpopierių rinkoje emitentas visuomet yra pardavėjas, be to, pardavėjais galibūti investuotojai ir tarpininkai. Pirkėjų poziciją VP rinkoje užimainvestuotojai ir rinkos tarpininkai. Įmanomas dar vienas požiūris į VPrinkos dalyvius, t.y. visus rinkos dalyvius galima išskirti į klientus,rinkos profesionalus bei dalyvius, užtikrinančius VP rinkos funkcionavimą.Prekybiniai sandoriai tarp vertybinių popierių rinkos klientų irprofesionalių tarpininkų sudaro mažmeninį VP rinkos segmentą, tuo tarpusandoriai tarp rinks profesionalų formuoja didmeninį rinkos segmentą, kurissudaro didžiąja dalį VP rinkos. [5] Trumpai apie keletą vertybinių popierių rinkos dalyvių: Vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkai – finansų maklerioįmonės, investicijų valdymo ir konsultavimo įmonės bei komerciniai bankai.Tik įmonės, turinčios Vertybinių popierių komisijos išduotą licenciją, irįstatymų nustatyta tvarka licencijuoti komerciniai bankai, kurių licencijosnėra apribotos vertybinių popierių operacijoms, turi teisę verstistarpininkavimo viešojoje vertybinių popierių apyvartoje veikla irkonsultuoti trečiąsias šalis investavimo į vertybinius popieriusklausimais. Emitentai – …tai vertybinių popierių rinkos subjektai (akcinėsbendrovės, investicinės bendrovės, bankai, kiti fiziniai ir juridiniaiasmenys), nustatyta tvarka savo vardu siūlantys leisti ar leidžiantysvertybinius popierius. Emitentas privalo, išskyrus atvejį, kai akcijosišleidžiamos turint tikslą padidinti įstatinį kapitalą iš bendrovės lėšų,pagal raštų įformintą susitarimą su investuotoju, atsižvelgiant į LietuvosRespublikos akcinių bendrovių įstatymo nustatytus vertybinių popieriųpasirašymo reikalavimus, pateikti investuotojui tam tikrą kiekį vertybiniųpopierių, kuriuos pastarasis įsipareigoja apmokėti emisijos kaina. Sąskaitų tvarkytojai – Vertybinių popierių viešosios apyvartosįstatyme nustatyti subjektai, turintys teisę atidaryti ir tvarkytiasmenines vertybinių popierių sąskaitas ir esantys Centrinio depozitoriumodalyviais, taip pat Centrinis depozitoriumas nustatytais atvejais irtvarka. [1]
2 VP rinkos infrastruktūra
Vertybinių popierių rinkos infrastruktūrą sudarančių institucijųpaskirtis – užtikrinti sandorių vykdymo sąlygas, garantuoti sandoriųsaugumą ir efektyvumą. VP rinkos infrastruktūros funkcionavimo pagrindiniai tikslai –sumažinti investavimo kaštus ir rinkos sisteminę riziką. Šiuos tikslusįgyvendindamos, infrastruktūros sudedamosios dalys atlieka administracines,technologines, finansines, informacines ir juridines funkcijas. Veikiančios Lietuvos VP rinkos infrastruktūros kūrimas prasidėjo, kai
LR Vyriausybės sprendimais buvo įkurta vertybinių popierių komisija irNacionalinė VP birža. 1994 m. įsteigtas Centrinis VP depozitoriumas. Tikrealiai pradėjus funkcionuoti šioms trims VP rinkos infrastruktūrosinstitucijoms, Lietuvos VP rinka pradėjo funkcionuoti visavertiškai, tapocentralizuota ir griežčiau prižiūrima. Dabartinę Lietuvos VP rinkos infrastruktūrą sudaro šios institucijos: o Vertybinių popierių komisija (VPK); o Centrinis VP depozitoriumas (CVPD); o Nacionalinė VP birža (NVPB); o Kliringo bankas; o Finansų maklerio įmonės (FMĮ). Vertybinių popierių komisija yra pagrindinė VP rinkos priežiūrosinstitucija, siekianti užtikrinti efektyvų rinkos funkcionavimą ir ginantiinvestuotojų interesus, t.y. VPK rengia, tvirtina, keičia ir pripažįstanegaliojančiomis taisykles, reglamentuojančias vertybinių popierių biržųbei viešosios apyvartos tarpininkų licencijavimą, steigimą, reorganizavimą,likvidavimą ir veiklą, vertybinių popierių emisiją ir viešąją apyvartą;rengia, tvirtina, keičia ir pripažįsta negaliojančiomis prospektų, metų irperiodinių ataskaitų formas vertybinių popierių emitentams, taip patnustato šių dokumentų pateikimo ir skelbimo tvarką; teikia oficialiusišaiškinimus ir rekomendacijas vertybinių popierių viešosios apyvartosklausimais; registruoja vertybinių popierių emisiją ir kt. Vertybiniųpopierių komisijos patvirtinti teisės aktai ir sprendimai, rekomendacijosir išimtys taikomi visiems privatinės ir viešosios teisės subjektams. [ 6] Lietuvos centrinis vertybinių popierių depozitoriumas – yra vertybiniųpopierių apskaitos, operacijų su jais organizavimo ir kontrolėsinstitucija, kurios tikslas – vykdyti bendrąją vertybinių popieriųapskaitą, rengti ir diegti apskaitos sistemas sąskaitų tvarkytojams, jasaptarnauti ir prižiūrėti, užtikrinti, kad sandorio šalių pinigai irvertybiniai popieriai judėtų lygiagrečiai, vykdyti VP apskaitą Centriniodepozitoriumo pagrindinės funkcijos yra šios: rengti ir teikti Vertybiniųpopierių komisijai tvirtinti vertybinių popierių ir jų cirkuliacijosapskaitos taisykles; rengti instrukcijas, detalizuojančias atskirastaisykl…ėse numatytas procedūras; atidaryti sąskaitų tvarkytojams vertybiniųpopierių sąskaitas, užtikrinti vertybinių popierių perregistravimą laiku išvieno sąskaitų tvarkytojo sąskaitos į kitą sąskaitų tvarkytojo sąskaitą;kontroliuoti rinkoje cirkuliuojančių vertybinių popierių emisijų apimtis;rengti ir diegti priemones, užtikrinančias vertybinių popierių apskaitossistemos vientisumą ir saugumą; kaupti, apdoroti ir platinti informacijąapie vertybinių popierių apskaitą; rengti ir konsultuoti vertybiniųpopierių apskaitos specialistus ir kt. Centrinio depozitoriumo instrukcijosir nurodymai vertybinių popierių apskaitos klausimais yra privalomi visiemssąskaitų tvarkytojams. Nacionalinė vertybinių popierių birža – tai organizuota, patikima irinformatyvi rinka. Tai specializuota tik vertybinių popierių biržos veiklabesiverčianti akcinė bendrovė. Jos paskirtis – koncentruoti vertybiniųpopierių paklausą ir pasiūlą; organizuoti pirminę viešąją vertybiniųpopierių apyvartą ir prekybą jais, vertybinių popierių įtraukimą į prekybossąrašus, jų kotiravimą, saugų ir efektyvų sandorių sudarymą beiatsiskaitymus; vykdyti apibendrintus vertybinių popierių rinkos tyrimus,skelbti jų rezultatus ir kt. Kliringo bankas – Lietuvos banko atsiskaitymų centro kliringiniųAtsiskaitymų sistema, skirta viešosios apyvartos tarpininkų piniginiamsatsiskaitymams, susijusiems su vertybinių popierių sandoriais, vykdyti.Centrinis depozitoriumas ir Kliringo bankas užtikrina VP ir pinigųpateikimo vienu metu, vykdant sandorį, principą. Finansų maklerio įmonė – bet kokios Lietuvos Respublikos įmoniųįstatyme numatytos rūšies įmonės, nustatyta tvarka gavusios licencijąverstis tarpininkavimo viešojoje vertybinių popierių apyvartoje veikla. Jossavo ar klientų vardu atlieka vertybinių popierių pirkimo ir pardavimooperacijas, konsultuoja investuotojus vertybinių popierių kainų irinvestavimo į juos klausimais, valdo savo klientų vertybinių popieriųportfelius, atidaro klientų vertybinių popierių ir pinigų sąskaitas ir yraatsakingos už klientų nuosavybės teisės į vertybinius popierius įrodymą.Tarp FMĮ ir jų klientų sudaromos rašytinės sutartys pagal Vertybiniųpopierių komisijos patvirtintas taisykles. [6]… IŠVADOSŠiame darbe trumpai aptariau vertybinių popierių rinkos bendruosiusbruožus ir ypatumus. Vertybinių popierių rinkos tema yra labai plati irturtinga savo informacija. Vertybinių popierių rinka – tai sudėtingas,detalizuotas ir specifinis mechanizmas. Vertybinių popierių rinkos pagrindas – investavimas į vertybiniuspopierius. Vertybinių popierių rinkos pagrindinė funkcija – užtikrintipiniginių lėšų persiliejimą iš santaupų tiekėjų kapitalo vartotojams. Iš Pabaltijo šalių Lietuva pirmoji pradėjo formuoti vertybiniųpopierių rinką. Lietuvos vertybinių popierių rinkos formavimąsi įtakojovalstybinio turto privatizavimas bei įstatyminės bazės, reglamentuojančiosvertybinių popierių rinką, sukūrimas ir raida. Vertybiniai popieriai yra apibūdinami įvairiais aspektais.Paprasčiausiai tai finansinė priemonė, išreiškianti tam tikrą vertę.Tarptautinėje finansų sistemoje vertybiniams popieriams atstovauja akcijos,obligacijos, vekseliai, depozitų sertifikatai ir iždo vekseliai. VP galima skirstyti į tris rūšis: nuosavybės, skolos ir išvestiniaiVP. Labiausiai paplitę iš nuosavybės vertybinių popierių yra akcijos, išskolos vertybinių popierių – obligacijos. Išvestiniai vertybiniai popieriai. – tai priemonės, kurių vertėpriklauso nuo vienos ar kelių pirminių priemonių arba kitų priemoniųkainos. Lietuvoje naudojami mažai. Jiems priklauso konvertuojamivertybiniai popieriai, keitimo obligacijos, varantai. VP rinkos dalyviai formuoja VP rinkos infrastruktūrą, nuo kuriosfunkcionavimo efektyvumo priklauso VP rinkos plėtra. Dabartinę Lietuvos VP rinkos infrastruktūrą sudaro šios institucijos:Vertybinių popierių komisija (VPK); Centrinis VP depozitoriumas (CVPD);Nacionalinė VP birža (NVPB); Kliringo bankas; Finansų maklerio įmonės(FMĮ). LITERATŪROS SĄRAŠAS1. Kononovič A. Bendrovių valdymas, akcininkų susirinkimai, vertybiniai popieriai. – Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2001 – 260 p. 2. Kraujalis Š. Lietuvos bankų veiklos vertybinių popierių rinkoje efektyvumas. – Kaunas: Technologija, 2000 – 32 p. 3. Martinkus B., Žilinskas V. Pinigai. Vertybiniai popieriai. Bankai. – Kaunas: Technologija, 1996 – 261 p. 4. Norvaišienė R. Įmonės investicijų valdymas: mokomoji knyga. – Kaunas: Technologija, 2004 – 206 p. 5. Pekarskienė I. Vertybinių popierių rinkos struktūra ir raidos ypatybės Lietuvoje. – Kaunas: Technologija, 2000 – 37 p. 6. Gronskis V., Pekarskienė I. Lietuvos vertybinių popierių rinkos infrastruktūra // Inžinerinė ekonomika. – 2001, Nr. 1 (21). 7. Martirosianienė L. Lietuvos vertybinių popierių rinkos priemonės // Tiltai: humanitariniai ir socialiniai mokslai. – 2002, Nr. 3. 8. Mikailas E. VP rinka – kapitalo pritraukimo įrankis// Verslo žinios. – 2001, vasario 26. Nr. 39 (949). 9. Pekarskienė I. Nacionalinė vertybinių popierių Birža ir ją veikiantys makroekonominiai veiksniai // Organizacijų vadyba: sisteminiai tyrimai. – 2001, Nr. 17. 10. Petrauskienė P. Kaip mokėti mažiau mokesčių perleidžiant vertybinius popierius // Vadovo pasaulis. – 2003, Nr. 10. 11. Finansų ir investicijų valdymas. –———————–Pinigų rinka
VP rinka
Kapitalo rinka
VP RINKA
Pirminė rinka
Antrinė rinka
Ketvirtoji rinka
Užbiržinė rinka
Birža
Tretinė rinka