Valstybės pajamų šaltiniai. Biudžeto pajamos

1. Valstybės pajamų šaltiniai

Abstrakčiai kalbant galima teigti, kad valstybė – tai institucija, teikianti specifines paslaugas (tokias kaip krašto apsauga, švietimas, sveikatos apsauga visuomeninis saugumas ir t.t.) ir mainais už jas įvairių mokesčių pavidalu gaunanti pajamas į biudžetą. Norėdama atlikti daugybę funkcijų, valstybė turi disponuoti lėšomis, pakankamomis išlaidoms finansuoti. Šios lėšos “suplaukia” į valstybės iždą iš tokių pagrindinių šaltinių, kaip mokesčiai, socialinio draudimo įmokos, prekių ir paslaugų pardavimai, nuosavybės teisė, negrąžintini neatlyginami pervedimai (grantai) ir skolinimas. Žemiau išvardintos įplaukos, išskyrus paskutinį elementą, sudaro valstybės pajamas:
• Mokesčiai suurenkami iš privataus sektoriaus be jokių įsipareigojimų duoti kažką mainais.
• Socialinio draudimo įmokas sudaro lėšos, pervedamos savarankiškai pagal individualias draudimo programas ar/ir sumokamos darbdavių už savo darbuotojus (skaičiuojamos kaip procentas nuo darbo užmokesčio fondo, darbuotojų skaičių, bendrų pajamų ar kitu būdu); abiem atvejais tai yra tarsi avansiniai mokėjimai už teisę gauti socialinę paramą ateityje.
• Taip vadinamas nemokestines biudžeto pajamas sudaro lėšos, gautas parduodant valstybės gaminamos prekes ar teikiant paslaugas, t.y. nemokestinės pajamos yra gaunamos iš pirkimo-pardavimo sandorių arba mainų.
• Grantai yrra gaunami kaip parama iš kitų valstybių ar tarptautinių organizacijų – donorų.
• Skolindamasi valstybė laikinai (trumpesniam ar ilgesniam laikotarpiui) gauna teisę disponuoti tam tikra pinigų suma, įsipareigodama ją grąžinti nustatytu terminu, iki kurio reguliariai mokamos palūkanos.
Taigi, mokesčiai yra priverstinė duoklė va

alstybei, o kitus valstybės pajamų elementus privatus sektorius teikia valstybei savanoriškai. Iš visų paminėtų pajamų kategorijų mokesčiai yra didžiausias įplaukų ir pajamų šaltinis, todėl mokesčių politika yra pajamų politikos dėmesio centre. Be abejo, bet kuriai valstybei rūpi sukurti “gerą” mokesčių sistemą, efektyviai ją valdyti, užtikrinti jos sklandų funkcionavimą.
Dažniausiai valstybėse yra naudojama mišri mokesčių sistema, kurią sudaro tiesioginiai ir netiesioginiai mokesčiai.
Tiesioginiai mokesčiai – tai mokesčiai nustatomi asmenims ir kitiems ūkiniams subjektams, priklausomai nuo jų pajamų arba turto. Tai gyventojų pajamų mokestis, juridinių asmenų pelno, žemės, žemės nuomos, nekilnojamojo turto, žyminis, konsulinis, prekyviečių, kelių, aplinkos teršimo, valstybės gamtos išteklių ir palūkanų už valstybės kapitalo naudojimą mokesčiai priklausomai nuo jų pajamų arba turto.
Netiesioginiai mokesčiai – tai mokesčiai, kurie įtraukiami į prekės ar paslaugos kainą. Juos suudaro pridėtinės vertės (PVM), tarptautinės prekybos ir sandorių mokesčiai bei akcizai .
Reikia pasakyti, kad įvairiose valstybėse skirtingai pasitikima šiomis mokesčių grupėmis. Sakykim, Japonijoje, JAV, Šveicarijoje, Suomijoje labiau pasitikima tiesioginiais mokesčiais ir tuo jos skiriasi nuo kitų šalių. Kitos šalys labiau linkusios naudoti PVM, nors praktika rodo, kad PVM kartais paskatina vyriausybę siekti vis didesnių pajamų į nacionalinį biudžetą, todėl kai kurios šalys šio mokesčio atsisakė.

2. Valstybės biudžeto pajamos

Lietuva yra unitarinė valstybė, todėl yra du valdymo lygiai: centrinis ir vietinis. To pasėkoje atitinkamai su

udaroma ir Lietuvos Respublikos biudžetinė sistema, kuri yra įvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijoje: „Lietuvos biudžetinę sistemą sudaro savarankiškas Lietuvos Respublikos valstybės biudžetas, taip pat savarankiški vietos savivaldybių biudžetai“ Taigi Lietuvos biudžetinę sistemą sudaro du savarankiški, skirtingų lygių biudžetai: valstybės biudžetas ir savivaldybių biudžetai.
Šie du savarankiški biudžetai sudaro visumą, kuri vadinama Lietuvos Respublikos nacionaliniu biudžetu. Ši nuostata yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Biudžeto sandaros įstatyme : „Nacionalinis biudžetas – valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduota (neįskaitant savivaldybių biudžetams skirtų valstybės biudžeto asignavimų) visuma“
Tačiau Lietuvos Respublikos nacionalinio biudžeto nereikėtų painioti su konsoliduotu bendru šalies biudžetu. Į konsoliduotą šalies biudžetą, arba bendrąjį šalies biudžetą, įtraukiami valstybės ir savivaldybių biudžetai, taip pat nebiudžetiniai fondai ir sąskaitos, kuriuose laikomos valstybės lėšos.

1pav. 2004m. Lietuvos Biudžeto pajamų pasiskirstymas.(šaltinis Lietuvos statistikos departamentas)
Lietuvai įstojus į Europos Sąjunga pasikeitė ir Lietuvos biudžeto ypatumai, galima išskirti šiuos 2004 ir 2005 metų biudžetų ypatumus lyginant su ankstesniais:
1. Valstybės biudžetas konsoliduotas su ES finansiniais srautais;
2. Socialiai orientuotas;
3. Biudžeto projektas parengtas pagal naują pajamų ir išlaidų klasifikaciją, atitinkančią ES reikalavimus.
Biudžetą sudaro pajamos ir išlaidos. Lietuvos nacionalinio biudžeto pajamas sudaro visos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų sukaupiamos lėšos, išskyrus skolintas lėšas. Valstybės ir savivaldybių biudžetų pajamos ir išlaidos gali būti tik piniginės lėšos. Apskritai pirmiausiai reikėtų apibrėžti pačią biudžeto sąvoką. Valstybės piniginių pajamų ir išlaidų pl

lanas biudžetiniams metams vadinamas biudžetu.

1. lentelė. Valstybės ir savivaldybių biudžetų pajamos 2000-2004

2000 2001 2002 2003 2004

tūkst.LT %. tūkst.LT %. tūkst.LT %. tūkst.LT %. tūkst.LT %.
Pajamos 8723642 100,0 9275641 100,0 10571911 100,0 11359801 100,0 13814690 100,0
Mokestinės pajamos 8033120 92,1 8104680 87,4 8990814 85,0 9723069 85,6 11086375 80,3
Nemokestinės pajamos 687521 7,9 1159713 12,5 1559331 14,7 1603176 14,1 1203777 8,7
Pajamos iš kapitalo 3001 0,0 11249 0,1 21766 0,2 33557 0,3 134744 1,0
Europos Sąjungos parama – – – – – – – – 1389794 10,1
Šaltinis Lietuvos statistikos departamentas

LR biudžetinės sandaros įstatymo 13 str. rašoma, kad valstybės biudžeto pajamas sudaro:
1) pajamos iš mokesčių;
2) pajamos iš valstybės turto (išskyrus pajamas, gaunamas pagal Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymą);
3) valstybės biudžetinių įstaigų pajamos, gautos už teikiamas paslaugas, asignavimų valdytojų administruojamos pajamos;
4) pajamos už valstybės lėšų likučius einamosiose sąskaitose;
5) pajamos, gautos iš skolininkų, kuriems suteikta paskola su valstybės garantija arba kurie paskolas yra gavę valstybės vardu pagal sutartinius įsipareigojimus ;
6) gaunama negrąžintina finansinė parama (piniginės lėšos);
7) kitos pajamos.

2.pav. Lietuvos biudžeto pajamų sandara remiantis planuojamom 2005m. pajamomis (šaltinis Lietuvos statistikos departamentas)
Valstybės biudžete sudaromas Vyriausybės rezervas, kuris turi būti ne didesnis kaip 1 procentas patvirtintų valstybės biudžeto asignavimų sumos. Konkretų Vyriausybės rezervo dydį kasmet nustato Seimas Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu. Vyriausybės rezervo lėšos skirstomos Vyriausybės nutarimu.
Vyriausybės rezervo lėšos naudojamos tik tokioms reikmėms, kurių negalima numatyti sudarant valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių projektą ir priimant Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymą. Šios lėšos naudojamos stichinių nelaimių ir ekologinių katastrofų padariniams likviduoti bei kitoms reikmėms pagal Vyriausybės nustatytus prioritetus.
To paties LR biudžetinės sandaros įstatymo 14 str. teigiama, kad valstybės biudžeto asignavimai yra naudojami įstatymams įgyvendinti:
1) valstybės funkcijoms be

ei Vyriausybės tvirtinamoms programoms vykdyti;
2) dotacijoms savivaldybių biudžetams teikti;
3) valstybės įsipareigojimams vykdyti.

2. Lentelė Lietuvos Respublikos 2005 metų pusmečio valstybės biudžeto vykdymas
LIETUVOS RESPUBLIKOS 2005 METŲ I PUSMEČIO VALSTYBĖS BIUDŽETO VYKDYMAS

(tūkst. Lt)

Pajamų pavadinimas Metų prognozė I pusm. prognozė Įvykdyta per I pusm. Skirtumas nuo I pusm. prognozės +,- I pusmečio prognozė įvykdyta proc. Metų prognozė įvykdyta proc.
MOKESČIAI 10195775 4941453 4982366 40912.9 100.8 48.9
Gyventojų pajamų mokestis 1520132 767602 869994 102392.3 113.3 57.2
Pelno mokestis 997023 310710 407223 96513 131.1 40.8
Pridėtinės vertės mokestis 5119081 2489080 2323158 -165922.3 93.3 45.4
Atskaitymai nuo pajamų pagal LR miškų įstatymą 13000 6410 8221 1810.6 128.2 63.2
Atskaitymai nuo pajamų pagal LR kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymą 230000 230000 239398 9397.6 104.1 104.1
Akcizai 1972440 976492 977862 1370 100.1 49.6
Cukraus mokesčiai 4500 2250 2246 -4.3 99.8 49.9
Loterijų ir azartinių lošimų mokestis 20000 11320 14093 2773.1 124.5 70.5
Transporto priemonių mokesčiai 50100 22700 20225 -2474.8 89.1 40.4
Mokestis už aplinkos teršimą 25166 17576 16653 -923.1 94.7 66.2
Rinkliavos 71120 27620 27232 -388.4 98.6 38.3
Tarptautinės prekybos ir sandorių mokesčiai 173213 79693 76062 -3630.8 95.4 43.9
KITOS PAJAMOS 898262 524977 631391.5 106414.5 120.3 70.3
Palūkanos už paskolas 71279 35503 48966 13462.8 137.9 68.7
Palūkanos už depozitus 12500 8518 2521 -5997.5 29.6 20.2
Lietuvos banko likutinis pelnas 55000 55000 66062 11061.8 120.1 120.1
Dividendai 49885 49885 135088 85203.4 270.8 270.8
Mokestis už valstybės turto naudojimą patikėjimo teise 17900 12250 14833 2582.7 121.1 82.9
Mokestis už valstybinius gamtos išteklius 15615 7900 9063 1162.9 114.7 58.0
Naftos ir dujų išteklių mokestis 51000 25140 11662 -13478.4 46.4 22.9
Pajamos už patalpų nuomą 16000 7326 7683 357.1 104.9 48.0
Konsulinis mokestis 50000 24562 6898 -17663.9 28.1 13.8
Pajamos už atsitiktines paslaugas 287302 139540 147038 7498.1 105.4 51.2
Įmokos už mokslą aukštosiose mokyklose 172068 109419 110969 1549.6 101.4 64.5
Žyminis mokestis 10000 4680 6350 1670.3 135.7 63.5
Kitos pajamos 12000 5880 7869 1988.6 133.8 65.6
Pajamos iš baudų ir konfiskacijos 36345 18694 21388 2694 114.4 58.8
Kitos neišvardintos pajamos 41368 20680 35003 14323 169.3 84.6
SANDORIAI SU MATERIALIUOJU IR NEMATERIALIUOJU TURTU BEI FINANSINIŲ ĮSIPAREIGOJIMŲ PRISIĖMIMAS 79905 38959 54163 15204.3 139.0 67.8
Žemė 39420 19426 28196 8770.1 145.1 71.5
Kitas ilgalaikis materialusis turtas 27500 9043 9172 128.5 101.4 33.4
Kitos gautinos sumos 12985 10490 16796 6305.7 160.1 129.3
IŠ VISO 11173942 5505389 5667921 162531.7 103.0 50.7
Europos sąjungos parama 2676398 1107917 1140152 32235 102.9 42.6
IŠ VISO 13850340 6613306 6808073 194767 102.9 49.2

Literatūra:

1. Šiuolaikinė valstybė: vadovėlis. Kaunas, 1999 m. 569 p. ISBN 9986-13-712-8
2. Valstybės pajamų politika. Prieiga per Internetą: http://finansai.tripod.com/P7.htm, [Žiūrėta: 2005 10 13 ]
3. Lietuvos Respublikos Konstitucija // Valstybės žinios. 1992, Nr. 33-1014; 2002, Nr. 65-2629.
4. Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymas // Valstybės žinios. 1990, Nr. 24-596; 2003, Nr. 117-5321.
5. Levišauskaitė K., Rūškys G. Valstybės finansai.- Kaunas: Vytauto Didžiojo leidykla, 2003.- 180 p.- ISBN 9955-530-91-X
6. Naraškevičiūtė V., Lakštutienė A. Valstybės finansai.- Kaunas: Technologija, 2003.- 72 p.- ISBN 9955-09-396-X
7. Lietuvos statistikos departamentas. Prieiga per Internetą: http://www.std.lt [žiūrėta: 2005 10 14]

Leave a Comment