Baltijos valstybiu makroekonominiu rodikliu analize

ĮVADAS

Baltijos valstybės – Lietuva, Latvija ir Estija, vienos sparčiausiai besivystančių Europos šalių. 2004 m. šios šalys įstojo į Europos sąjungą (ES), kuri yra viena iš trijų didžiausių pasaulio rinkų. ES bendroji rinka – tai tokia valstybių ekonominės integracijos forma, kuriai būdingas laisvas prekių, paslaugų, kapitalo ir asmenų judėjimas. Todėl labai svarbu sužinoti, kaip šie pokyčiai veikia valstybių makroekonominę situaciją.
Analizės objektas – Lietuvos, Latvijos ir Estijos makroekonomika bei jos pokyčiai.
Analizės tikslas – išanalizuoti Lietuvos, Latvijos ir Estijos makroekonomiką ir jos pokyčius, apžvelgti ateities tendencijas.
Darbe analizuojami tokie makroekonominiai roodikliai:
1. Bendrasis vidaus produktas (BVP);
2. Tiesioginės užsienio investicijos;
3. Nedarbo lygis ir darbo užmokesčio rodikliai;
4. Infliacijos lygis.
Ši makroekonominių rodiklių analizė apima 2003 m., 2004 m. I pusmetį, o taip pat pateikiamos 2004 ir 2005 m. prognozės.
Užsibrėžtas darbo tikslas realizuojamas sprendžiant tokius uždavinius:
1. Apžvelgti Baltijos valstybių makroekonominę situaciją;
2. Palyginti Baltijos valstybių makroekonominius rodiklius tarpusavyje;
3. Palyginti šiuos makroekonominius rodiklius ES kontekste;
4. Apžvelgti makroekonominių rodiklių ateities tendencijas ir prognozes.
Darbui atlikti naudoti turinio analizės ir statistinių rodiklių analizės metodai.

BALTIJOS VALSTYBIŲ MAKROEKONOMINIŲ RODIKLIŲ ANALIZĖ
1. Bendrasis vidaus produktas

2004 m. pagal BVP augimo tempus iki tol stipriai pirmavusią Lietuvą aplenkė Latvija. Šios šaalies BVP (palyginamosiosmis 2000 m. kainomis) per 2004 m. išaugo iki 8,5 proc., o 2005 m. I pusm. Net iki 9,5 proc. Lietuvoje BVP augimas per 2004 m. siekė 6,7 proc. ir 2005 m. I pusm. metinis augimas siekė tik 6,3 proc. Lėčiausiai iš Baltijos valstybių ekonomikų augo Estijos, či

ia užfiksuotas 6,2 proc. BVP augimas ir prognozuojamas 6,6 proc. metinis augimas. Visos trys Baltijos šalys pagal šį rodiklį lenkia ne tik naująsias ES nares, bet ir stipriai viršija visų ES šalių vidurkį – 2,4 proc. (2004 m.).

1 pav. BVP pokyčiai 2003 m., 2004 m. ir 2005 m. I pusmetį, procentais

Pagal Latvijos Statistikos biuro duomenis 2004 m. pridėtinė vertė išaugo visuose ūkio sektoriuose. Pridėtinė vertė išaugo prekyboje 10,1 proc. (jos dalis BVP struktūroje 18,4 proc.), transporto ir ryšių sektoriuje – 12,9 proc. (dalis – 15,7 proc.), apdirbamojoje pramonėje – 7,9 proc. (dalis – 14,0 proc.) ir statyboje – 13,0 proc. (dalis – 5,8 proc.). Kituose sektoriuose augo mažiau arba indėlis į BVP buvo daug mažesnis.
Lietuvos Statistikos departamento duomenimis Lietuvoje bendrojo vidaus produkto augimą skatino didžiausios veiklos – apdirbamoji pramonė (svoris bendrame BVP augime – 32,5 proc.) bei prekyba (24,7 proc.), kurių pridėtinė vertė 2004 m. išaugo atitinkamai 11,4 proc. ir 10,4 proc. Appdirbamosios pramonės bei prekybos dalis pridėtinėje vertėje sudarė atitinkamai 21,5 proc. ir 18,0 proc.
2004 m. daugiau nei vidutiniškai išaugo transporto ir ryšių sektoriaus (7,8 proc.) bei viešbučių ir restoranų (7,0 proc.) sukurta pridėtinė vertė. Tik pirmo paminėto sektoriaus indėlis augimui buvo ženklesnis (12,8 proc.), antro sektoriaus svoris BVP bendrame augime – tik 1,3 proc.
Pridėtinė vertė sumažėjo žemės ūkio, medžioklės ir miškininkystės sektoriuje (0,2 proc.), išgaunamoje pramonėje (8,3 proc.) ir privačių namų ūkių su samdytu personalu sektoriuje (3,1 proc.). Tiesa šių sektorių svoriai pridėtinės vertės struktūroje neviršija 4 proc.
Skaičiuojant BVP išlaidų metodu, 2004 m. iš

šliekant didelei vidaus paklausai namų ūkių vartojimo išlaidos palyginamosiomis kainomis augo (9,4 proc.) sparčiau nei bendrasis vidaus produktas. Valdžios sektoriaus vartojimas augo lėčiau (6,7 proc. augimas). Pagrindinio kapitalo formavimas išaugo 12,3 proc. 2004 m. toliau lėtėjo prekių ir paslaugų eksporto augimo tempas (2003 m. – 6,9 proc., 2004 m. 4,3 proc.), o prekių ir paslaugų importo augimo tempas buvo spartesnis (2003 m. – 10,2 proc., 2004 m. – 13,4 proc.)
Estijos Statistikos tarnybos duomenimis 2004 m. lyginant su praeitais metais didžiausias pridėtinės vertės augimas palyginamosiomis kainomis buvo viešbučių ir restoranų sektoriuje (11,3 proc.), nekilnojamo turto, nuomos ir kitos komercinės veiklos sektoriuje (10,8 proc.), apdirbamoje pramonėje (10,2 proc.), statyboje (9,6 proc.) bei transporto, sandėliavimo ir ryšių sektoriuje (8,2 proc.).
Pridėtinė vertė sumažėjo išgaunamosios pramonės (7,9 proc.), žuvininkystės (6,7 proc.) ir miškininkystės (3,4 proc.) sektoriuose.
Didžiausią įtaką BVP augimui turėjo apdirbamoji pramonė (jos dalis pridėtinėje vertėje 18,3 proc.), transporto, sandėliavimo ir ryšių sektorius (14,6 proc.), finansinio tarpininkavimo sektorius (16,5 proc.) ir didmeninė ir mažmeninė prekyba (12,3 proc.). Bendra dalis šių veiklų nuo pridėtinės vertė yra 61,8 proc.
Palyginus su 2003 m. skaičiuojant BVP išlaidų metodu išaugo namų ūkių vartojimas, valdžios sektoriaus vartojimo išlaidos ir bendrojo pagrindinio kapitalo formavimas (atitinkamai 6,1 proc., 5,2 proc. ir 6,9 proc.).Prekių ir paslaugų importas išaugo 13,8 proc., tuo tarpu eksportas augo greičiau – 16,3 proc.
Vertinant Baltijos valstybių BVP augimo tempus tolimesnėje perspektyvoje, prognozuojama, kad jų augimo tempai šiek tiek sulėtės, tačiau ir toliau šias tris valstybes galėsime va
adinti „Baltijos tigrais“.
Nepaisant to, kad Baltijos šalys yra tvirtos lyderės pagal ekonomikos augimo tempus, jų BVP tenkantis vienam gyventojui kol kas išlieka žemiausias tarp visų ES narių.

2 pav. BVP, tenkantis vienam gyventojui, išreikštas perkamosios galios standartais 1999 – 2004 m.2

Palyginti su išsivysčiusiomis Vakarų Europos šalimis, Lietuvos ir Latvijos BVP, tenkantis vienam gyventojui, yra visiškai menkas: Didžiojoje Britanijoje 2004 m. jis siekė 26 700, Airijoje – 29 900, tuo tarpu Lietuvoje – 10 700 (2 kartus mažiau nei bendras ES vidurkis), Latvijoje dar mažesnis – 9 700. Tuo tarpu Estija lenkia abi Baltijos valstybes, BVP – 11 200. Pagal šį rodiklį Lietuva užima prieš paskutinę poziciją ES, o Latvija paskutinę.
Lietuvą, Latviją ir Estiją galima paguosti tik tuo, kad šiose šalyse BVP vienam gyventojui turi tendenciją didėti. Jei šių valstybių ekonomikos augimo tempai ir toliau bus tokie dideli, o gyventojų skaičius sparčiai nedidės (kas, remiantis šalių statistikos departamentų duomenimis, labai tikėtina), tai ilgai netruks bus pasivytos Vidurio Europos šalys.
2. Nedarbo lygis ir darbo užmokesčio rodikliai

Nedarbo lygis Baltijos šalyse jau keletą mėnesių turi tendenciją mažėti. Tiesa, šie pokyčiai yra nedideli, o kai kuriais mėnesiais nedarbo lygis iš vis nekinta.

3 pav. 2003 – 2004 m. ir 2005 m. I ketv. nedarbo lygis, procentais3

Pagal gyventojų užimtumo tyrimo duomenis duomenis, 2004 m. nedarbo lygis Lietuvoje buvo 11,0 proc. (prieš metus buvo 12,4 proc.). Tai didžiausias nedarbo lygis tarp trijų Baltijos šalių. Žemiausias nedarbo lygis užfiksuotas Estijoje: 20

004 m. vidutinis nedarbo lygis siekė 9,7 proc. (prieš metus buvo 10,0 proc.). Latvijoje užimtumo tyrimo duomenimis nedarbo lygis 2004 m. buvo 10,4 proc., šiek tiek mažesnis nei prieš metus (10,6 proc.).
Pagrindinė priežastis, dėl ko Baltijos respublikose mažėja nedarbas, yra šių valstybių įstojimas į ES ir su tuo susijusi darbo jėgos migracija į Vakarų Europos šalis. 2004 m. Lietuvai, Latvijai ir Estijai įstojus į ES, tų šalių piliečiams atsirado galimybė legaliai dirbti Vakarų Europoje, kur darbo užmokesčio lygis yra kelis kartus didesnis nei Vidurio ir Rytų Europoje. Į vakarus išvyko lanksčiausia darbo jėgos dalis – jaunimas ir vidutinio amžiaus dirbantieji.
Neatsitiktinai pastaruoju metu šių šalių darbo rinkose labiausiai trūksta statybininkų – mūrininkų, apdailininkų, dažytojų ir suvirintojų. Tai pat jaučiamas automechanikų ir autošaltkalvių, drabužių siuvėjų, padavėjų, barmenų, tarptautinių pervežimų vairuotojų, medienos apdirbimo staklių derintojų stygius.
Apibendrintai galima teigti, kad trūksta tų profesijų atstovų, kurios turi paklausą ir už mūsų šalies ribų, o darbo užmokesčio atotrūkis sudaro nuo 2 iki 10 kartų.

4 pav. Nedarbo lygis 2004 m., proc.3

Plėtojantis ekonomikai ir augant darbo paklausai, logiška tikėtis darbo jėgos kainos, t. y. vidutinio darbo užmokesčio, kilimo, t. y. norint pristabdyti darbo jėgos migraciją darbdaviai, o tuo pačiu ir valstybė, privalo didinti atlyginimus. Deja, kol kas ne visų Baltijos šalių rinkos atspindi tokias tendencijas.
Vidutinis darbo užmokestis turi didėjimo tendenciją, tačiau realiojo darbo užmokesčio pokyčiai nėra žymūs tiek Lietuvoje, tiek ir Latvijoje. 2004 m. Lietuvoje vidutinis darbo užmokestis (atskaičius mokesčius) buvo 840,9 Lt – per metus jis padidėjo 5,6 %, o Latvijoje augimas spartesnis – 8,9 %. Briuselio leidinys „The EU Observer”, apžvelgiantis Europos darbdavių federacijos atlikto 48 Europos valstybių darbo užmokesčio tyrimo ataskaitą, rašo, jog Lietuva užima tik 38 vietą tarp jų, tačiau lenkia Latviją, kuri yra 40 vietoje. Dvi Baltijos valstybės pagal vidutinį darbo užmokestį Europos Sąjungoje užima paskutines vietas.
1 lentelė
Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis

Minimali mėnesinė alga 2004 m. IV ketv. duomenimis yra didžiausia Estijoje, o mažiausia Latvijoje. Šio rodiklio pokyčiai visose trijose Baltijos respublikose yra panašūs. Tuo tarpu žvelgiant į vidutinio mėnesinio atlyginimo dinamiką, galima matyti, kad sparčiausiai atlyginimai kyla Latvijoje ir Estijoje. Lėčiausiai vidutinis mėnesinis atlygis auga Lietuvoje. 2005 m. I ketv. vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Estijoje buvo didžiausias – 474,7 eurų, o Latvijoje mažiausias – 323 eurai, Lietuvoje – 367,8.
Pagal senatvės pensijos dydį akivaizdžiai pirmauja Estija – 147 eurai per mėn., tuo tarpu Lietuvoje ir Latvijoje šis rodiklis yra panašus – apie 113 eurų per mėn.
Nepaisant po truputį didėjančių atlyginimų ir mažėjančio nedarbo lygio, Baltijos valstybėse nedarbo lygis vis dar išlieka vienas aukščiausių tarp visų ES narių.

5 pav. Nedarbo lygis 2004 m. rugpjūčio mėn., procentais

Europos Sąjungos statistikos tarnybos „Eurostat“ duomenimis, 2004 m. spalį, palyginti su rugsėju, atsižvelgiant į sezoninius svyravimus, euro zonos nedarbo lygis išliko nepakitęs (8,9 proc.).
Kita vertus, labiausiai nedarbas sumažėjo Lietuvoje (nuo 12,2 iki 10,1 proc.), Estijoje (nuo 10,1 iki 8,5 proc.) ir Maltoje (nuo 8 iki 7 proc.).
3. Tiesioginės užsienio investicijos

Tiesioginės užsienio investicijos yra vienas svarbiausių makroekonominių rodiklių, kuris parodo valstybių ekonominę plėtrą.
Tiesioginės užsienio investicijos (TUI) 2005 metų pirmojo ketvirčio pradžioje sudarė 16192,6 mln. Lt ir, palyginti su 2004 metų pirmo ketvirčio pradžia, padidėjo 18,2 proc. Daugiausia dabartiniu metu investuota į apdirbamąją gamybą – 34,0 proc., prekybą – 16,0 proc., transporto ir ryšių paslaugas – 14,4 proc., finansinį tarpininkavimą – 12,3 proc. visų TUI. Apdirbamosios pramonės bendroje TUI apimtyje daugiausia investuota maisto produktų, gėrimų ir tabako gamyboje – 30,4 proc., rafinuotų naftos produktų ir chemijos gaminių gamyboje – 24,1 proc. ir guminių ir plastikinių dirbinių gamyboje – 10,3 proc. visų apdirbamosios pramonės TUI. Palyginti su prieš metus buvusia situacija daugiausiai TUI išaugo guminių ir plastikinių dirbinių gamyboje – 3,8 karto, elektros, vandens ir dujų tiekimo – 98,2 proc., baldų gamyboje – 59,5 proc., įstaigos įrangos ir kompiuterių bei elektros mašinų ir aparatūros gamyboje – 51,6 proc. 2005 metų pirmojo ketvirčio pradžioje didžiausios šalys investuotojos buvo Danija – jai teko 15,2 proc. visų TUI, Švedija – 15,0 proc., Vokietija – 11,4 proc., Suomija – 7,8 proc., Estija – 7,6 proc., JAV – 6,4 proc.

6 pav. Tiesioginių užsienio investicijų pokytis, procentais.

Iš trijų Baltijos valstybių tiesioginės užsienio investicijos per 2004 m. sparčiausiai augo Lietuvoje – 290 proc., tuo tarpu 2003 m. augimas buvo neigiamas ir lėčiausias iš visų Baltijos valstybių. Estijoje tiesioginės užsienio investicijos per 2004 m. augo lėčiausiai – -7 proc., tačiau 2003 m. tiesioginių užsienio investicijų pokytis tarp visų trijų valstybių buvo didžiausias. Tuo tarpu Latvijos 2003 m. užsienio investicijų pokytis buvęs neigiamas, 2004 m. fiksuojamas augimas – 104 proc.
Tačiau reikia nepamiršti, kad pagal šį rodiklį Estija iki šiol pirmavo Baltijos šalyse. Latviją lenkia daugiau nei 2 kartus 2004 m. IV ketv. duomenimis.

7 pav. Tiesioginės užsienio investicijos 2004 m. IV ketv. pabaigoje, mln. eurų
Pagal sukauptų tiesioginių užsienio investicijų apimtį tenkančią vienam gyventojui vis dar stipriai lenkia ne tik savo kaimynes, bet ir kitas naująsias ES nares.

8 pav. Tiesioginės užsienio investicijos vienam gyventojui 2004 m., eurais

Visos trys Baltijos valstybės 2005 m. sausio – kovo mėn. turėjo neigiamą užsienio prekybos balansą. Latvijos importas eksportą viršijo daugiausiai – 529,4 mln. Eurų. Estijos eksportas nuo importo atsiliko mažiausiai – 386,7 mln. Eurų. Daugiausia visos trys šalys prekybos ryšius palaiko su ES šalimis

9 pav. Baltijos valstybių eksportas, importas, balansas 2005 m. sausio – kovo mėn., mln. Eurų

Bendrieji šalies ekonomikos rezultatai
2005 metų pirmojo ketvirčio pabaigoje šalyje buvo 3418,9 tūkst. gyventojų. Per metus jų skaičius sumažėjo 21,7 tūkst., o per ketvirtį – 6,4 tūkst.
2005 metų pirmąjį ketvirtį išliko pastarojo laikotarpio aukšto ekonomikos augimo tendencija. Atlikus šalies ekonomikos vertinimą pagal turimus statistinius duomenis 70 dieną ketvirčiui pasibaigus buvo patikslinti bendrojo vidaus produkto įverčiai. 2005 metų pirmąjį ketvirtį šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) sudarė 14735 mln. Lt, o augimas – 5,6 proc., palyginti su 2004 metų pirmuoju ketvirčiu. Didžiausias pakilimas buvo su gamyba ir vartojimu susijusiose veiklos rūšyse: pramonėje, didmeninėje ir mažmeninėje prekyboje. Paklausa vidaus rinkoje išliko aukšta ir mažmeninė prekių apyvarta išaugo 6,9 proc. Apdirbamosios pramonės parduotos produkcijos apimtis padidėjo 7,3 proc. Visos pramonės produkcijos parduota 4,2 proc. daugiau, palyginti su 2004 metų pirmuoju ketvirčiu.
Statybos darbų apimtis skaičiuojant palyginamosiomis 2000 metų kainomis, palyginti su 2004 metų pirmu ketvirčiu padidėjo 3,9 proc. Išankstiniais duomenimis, 2005 metų pirmąjį ketvirtį šalies teritorijoje investuota 1807,2 mln. Lt, t.y. 15,1 proc. daugiau, palyginti su ankstesnių metų atitinkamu laikotarpiu, skaičiuojant palyginamosiomis kainomis. Prekių eksportas augo sparčiau (22,6 proc.) nei importas (13,7 proc.), ir neigiamas užsienio prekybos balansas sumažėjo. Darbo biržos duomenimis, registruotų bedarbių ir darbingo amžiaus gyventojų santykis pastoviai mažėjo – nuo 7,9 proc. 2004 metų kovo mėn. iki 5,9 proc. 2005 metų kovo mėn. Šalies ūkio darbuotojų vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis padidėjo 10,8 proc., o realusis darbo užmokestis dėl infliacijos augo lėčiau – 6,2 proc. Gyventojų indėliai toliau sparčiai didėjo ir 2005 metų pirmojo ketvirčio pabaigoje siekė 10414 mln. Lt.
Pagrindiniai Lietuvos ekonomikos rodikliai
2001 I ketv. 2002 I ketv. 2003 I ketv. 2004 I ketv. 2005 I ketv.
Gyventojų skaičius, tūkst. (a) 3484,0 3471,7 3458,3 3440,6 3418,9
Natūralus gyventojų prieaugis, žm. (b) -2288 -3128 -3685 -3484 -3952
Šalies ūkio darbuotojų vidutinis mėnesio darbo užmokestis, Lt (c) 1041,1 1088,9 1125,4 1145,9 1269,8
Vidutinė senatvės pensija, Lt (c) 317,0 318,1 333,4 345,2 394,5
Nedarbo lygis (tyrimo duomenimis), proc. (a) 16,8 17,1 13,6 13,0 10,2
Bendrasis vidaus produktas veikusiomis kainomis, mln. Lt (b) 10739 11274 12400 13164 14735
Bendrojo vidaus produkto pokytis, proc. (d) 5,5 4,6 9,9 7,1 5,6
Vartojimo kainų indeksas, proc. (d) 100,1 102,5 98,3 98,8 103,1
Gamintojų kainų indeksas, proc. (d) 100,4 93,9 104,1 98,0 109,1
Parduota pramonės produkcija, mln. Lt (b) 6584 6210 7725 8365 9558
Statybų apimtis, mln. Lt (b) 376,3 438,0 538,1 662,4 749,6
Mažmeninė prekių apyvarta, mln. Lt (b) 3105,5 3500,6 3753,5 4198,5 4606,7
Pakrauta ir iškrauta krovinių uoste, tūkst. t (b) 5561,4 4818,5 8226,6 8337,6 6703,0
Materialinės investicijos, mln. Lt (b) 1075,9 1314,5 1362,2 1507,8 1807,2
Eksportas, mln. Lt (b) 4055 4067 5052 5521 6769
Importas, mln. Lt (b) 5482 5845 6526 7293 8291
Gyventojų indėliai, mln. Lt (a) 5338 6514 6768 8098 10414
Centrinės valdžios skola užsieniui, mln. Lt (a) 9702 9178 10186 8557 8397,7
(a) – ketvirčio pabaigoje; (b) – per ketvirtį; (c) – vidutiniškai per ketvirtį; (d) – palyginti su praėjusių metų atitinkamu ketvirčiu
Lietuvos, Latvijos ir Estijos ekonominė ir socialinė raida
Rodiklis Lietuva Latvija Estija
Gyventojų skaičius 2005 m. sausio 1 d., tūkst. 3425,3 2306,6 1347,0
Gimė 2005 m. sausio–kovo mėn. 7459 5220 3496
Mirė 2005 m. sausio–kovo mėn. 11411 8590 4787
Natūralus prieaugis 2005 m. sausio–kovo mėn. -3952 -3370 -1291
Nedarbo lygis (gyventojų užimtumo tyrimo duomenimis) 2004 m. IV ketv., proc. 10,6 10,3 8,5
Šalies ūkio darbuotojų vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis 2005 m. I ketv., eurų 367,8 323,0 474,7
Vidutinė senatvės pensija 2005 m. I ketv., eurų 114,3 113,0 147,0
Vartojimo prekių ir paslaugų kainų indeksas 2005 m. kovo mėn. (palyginti su 2004 m. kovo mėn.) 3,2 6,4 5,0
Gamintojų parduotos visos pramonės produkcijos kainų indeksas 2005 m. kovo mėn. (palyginti su 2004 m. kovo mėn.) 10,0 10,1 2,8
Visos pramonės produkcijos indeksai (palyg. kainomis) 2005 m. sausio–kovo mėn., palyginti su 2004 m. sausio–kovo mėn., proc. 104,2 100,1 107,3
Tiesioginės užsienio investicijos 2004 m. IV ketv. pabaigoje, mln. eurų 4689,7 3297,7 6986,5
Tiesioginių užsienio investicijų srautas per 2004 m. IV ketvirtį, mln. eurų 128,8 117,5 242,9
Eksportas 2005 m. sausio–kovo mėn., mln. eurų 1960,3 887,7 1363,4
Importas 2005 m. sausio–kovo mėn., mln. eurų 2401,3 1417,1 1750,1
Balansas 2005 m. sausio–kovo mėn., mln. eurų -441,0 -529,4 -386,7
Einamosios sąskaitos balansas 2004 m. IV ketv., mln. eurų -241,5 -235,0 -318,0
Einamosios sąskaitos balanso santykis su BVP 2004 m. IV ketv., proc. -4,9 -7,7 -13,9
Bendrasis vidaus produktas 2004 m. IV ketvirtį, mln. eurų 4887 3042 2288
BVP 2004 m. IV ketvirtį, palyginti su praėjusių metų atitinkamu laikotarpiu, proc. 106,7 108,6 105,9
BVP, tenkantis vienam gyventojui 2004 metais, eurų 5218 4742 6592

Europos Sąjungos šalių ekonomika 2004 metais

BVP vienam gyventojui, perkamosios galios standartais BVP pokyčiai, procentais VKI pokyčiai, procentais Nedarbo lygis, procentais 1
ES-25 22300 2,4 2,1 9,0
ES-15 24300 2,3 2,0 8,0
Airija 29900 5,4 2,3 4,5
Austrija 27000 2,0 2,0 4,5
Belgija 26300 2,9 1,9 7,8
Čekijos Respublika 15800 4,0 2,6 8,3
Danija 27100 2,4 0,9 5,4
Estija 11200 6,2 3,0 9,2
Graikija 18300 4,2 3,0 10,5
Ispanija 21700 2,7 3,1 10,8
Italija 23400 1,2 2,3 8,0
Jungtinė Karalystė 26700 3,1 1,3 4,7
Kipras 18100 3,7 1,9 5,0
Latvija 9700 8,5 6,2 9,8
Lenkija 10500 5,3 3,6 18,8
Lietuva 10700 6,7 1,1 10,8
Liuksemburgas 48400 4,5 3,2 4,2
Malta 16000 1,5 2,7 7,3
Nyderlandai 26600 1,4 1,4 4,6
Portugalija 16300 1,0 2,5 6,7
Prancūzija 24700 2,5 2,3 9,7
Slovakija 12000 5,5 7,4 18,0
Slovėnija 17500 4,6 3,6 6,0
Suomija 25600 3,7 0,1 8,8
Švedija 25800 3,5 1,0 6,3
Vengrija 13700 4,0 6,8 5,9
Vokietija 24300 1,6 1,8 9,5
1 Siekiant duomenų palyginamumo tarp šalių, Eurostatas šią informaciją skelbia tik apie gyventojus, gyvenančius privačiuose namų ūkiuose.
IŠVADOS
Atlikus Baltijos valstybių makroekonominių rodiklių analizę galima daryti šias išvadas:
1. Sparčiausiai Baltijos šalyse auga Latvijos BVP, kuris per I 2005 metų pusmetį išaugo net 8,2 proc. ir jai prognozuojamas, net 8,6 proc. metinis BVP augimas. Lietuvoje BVP augimas per I 2004 m. pusmetį siekė 7,2 proc. ir prognozuojamas apie 7,5 proc. metinis augimas. Lėčiausiai iš Baltijos valstybių ekonomikų augo Estijos, čia užfiksuotas 6,3 proc. BVP augimas ir prognozuojamas 6,6 proc. metinis augimas.
2. Nepaisant to, kad Baltijos šalys yra tvirtos lyderės pagal ekonomikos augimo tempus, jų BVP tenkantis vienam gyventojui kol kas išlieka žemiausias tarp visų ES narių.
3. Tiesioginės užsienio investicijos per 2004 m. I pusmetį sparčiausiai augo Latvijoje. Lietuvos rinka pagal šį rodiklį vystėsi kiek lėčiau. Estijoje tiesioginės užsienio investicijos per I 2004 m. pusmetį augo lėčiausiai.
4. Estija pagal sukauptų tiesioginių užsienio investicijų apimtį tenkančią vienam gyventojui vis dar stipriai lenkia ne tik savo kaimynes, bet ir kitas naująsias ES nares. Pagal šį rodiklį Lietuva užima paskutinę vietą – 1146 eurai, kurią nežymiai lenkia Latvija – 1149 eurai.
5. Nedarbo lygis Baltijos šalyse jau keletą mėnesių turi tendenciją mažėti.
6. Pagrindinė priežastis dėl ko Baltijos respublikose mažėja nedarbas yra šių valstybių įstojimas į ES ir su tuo susijusi darbo jėgos migracija į Vakarų Europos šalis. 2004 m. Lietuvai, Latvijai ir Estijai įstojus į ES, tų šalių piliečiams atsirado galimybė legaliai dirbti Vakarų Europoje, kur darbo užmokesčio lygis yra kelis kartus didesnis nei Vidurio ir Rytų Europoje. Į vakarus išvyko lanksčiausia darbo jėgos dalis – jaunimas ir vidutinio amžiaus dirbantieji.
7. Minimali mėnesinė alga 2004 m. birželio mėn. duomenimis yra didžiausia Estijoje, o mažiausia Latvijoje. Šio rodiklio pokyčiai visose trijose Baltijos respublikose yra panašūs.
8. 2004 metų antroje pusėje Lietuvoje ir Estijoje paspartėjo infliacija, tačiau infliacijos lygis visose trijose Baltijos šalyse artimiausiu metu išliks gana nedidelis. Didžiausia vidutinė infliacija, šiais metais prognozuojama Latvijoje – 5,6 proc. ir Estijoje – 4,2 proc. Tuo tarpu Lietuvoje pernai buvusią defliaciją (-0,9 proc.) šiais metais keičia palyginti nedidelis kainų augimas – apie 2,5 proc.
9. Dabartiniam kainų lygiui turi įtakos labai prieštaringi veiksniai. Viena vertus, kainų didėjimą „prilaiko” po Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą gerokai išaugusios galimybės naudotis pigiais importiniais pakaitalais, be to, daugelyje ūkio šakų darbo našumas vis dar kyla sparčiau nei vidutinis darbo užmokestis, o konkurencija mažmeninės prekybos rinkoje yra ypač nuožmi. Kita vertus, infliaciją kursto pastaruoju metu itin aukštos pasaulinės naftos kainos, nykstantys barjerai lietuviškoms prekėm į ES eksportuoti, pasikeitęs importo iš kai kuriu trečiųjų šalių režimas.
10. Išlaikyti nedidelį infliacijos lygį yra labai svarbu ir dėl tarptautinių įsipareigojimų susijusių su naryste ES. Pagal Mastrichto sutarties reikalavimus infliacija negali būti didesnė už trijų ES valstybių narių, kuriose žemiausias infliacijos lygis, infliacijos vidurkį daugiau kaip 1,5 procentinio punkto. Toks kainų stabilumas turi būti ilgalaikis.
LITERATŪRA

1. Baltijos šalių 2004 m. I pusmečio makroekonominių rodiklių apžvalga (2004). LR Vyriausybė, Ekonominės analizės departamentas. Vilnius.
2. Baltijos šalių 2004 m. makroekonominių rodiklių apžvalga (2004). LR Vyriausybė, Ekonominės analizės departamentas. Vilnius.
3. Baltijos šalių 2003 m. makroekonominių rodiklių apžvalga (2003). LR Vyriausybė, Ekonominės analizės departamentas. Vilnius.
4. Lietuvos ekonomikos apžvalga (2004). AB Bankas NORD/LB Lietuva. Vilnius.
5. Lietuvos ekonomikos apžvalga (2005). AB Bankas NORD/LB Lietuva. Vilnius.
6. Lietuvos makroekonomikos apžvalga (2004). AB Vilniaus bankas. Vilnius.
7. Eurostat yearbook (2004). The statistical guide to Europe. Europien Commission.
8. Vilpišauskas R. (2001). Integracija Europoje: Baltijos šalys ir ES. Vilnius.
9. Vilpišauskas R. (2003). Europos Sąjungos vidaus rinka ir Lietuva: integracija ir jos ekonominis poveikis. Vilnius.
10. Vilpišauskas R. (2002). Lietuvos dalyvavimas ES vidaus rinkoje: laisvas prekių, paslaugų, asmenų ir kapitalo judėjimas. Vilnius.
11. www.lsd.lt
12. www.csb.lv

Leave a Comment