Valstybės biudžetas

Kaip žmonės sudarinėja savo asmeninius biudžetus, taip ir kiekviena vyriausybė rengia savo finansų planą – biudžetą, kuriame parodomos kitais finansiniais metais laukiamos pajamos ir išlaidos.
Valstybės biudžetas – vyriausybės planuojamų pajamų ir išlaidų sąmata finansiniams metams.
Jei laukiamos pajamos būna lygios išlaidoms, sakoma, kad biudžetas yra subalansuotas. Kai pajamos viršija išlaidas, jų skirtumas yra vadinamas pertekliumi. Kai išlaidos viršija pajamas, jų skirtumas yra vadinamas deficitu.
Lietuvos biudžeto sistemą sudaro du tarp savęs susiję ir kartu savarankiškai sudaromi biudžetai:
1. Lietuvos Respublikos biudžetas (jis vadinamas valstybės biiudžetu)
2. Vietos savivaldybių biudžetai
Vietos savivaldybių biudžetai skirstomi į aukštesnės ir žemesnės pakopų savivaldybių biudžetus. Aukštesnės pakopos savivaldybės biudžetus sudaro rajonų (apskričių) ir Respublikos miestų biudžetai, o žemesnės pakopos – apylinkių ir gyvenviečių biudžetai. Valstybės biudžetas kartu su savivaldybių biudžetais sudaro nacionalinį biudžetą.
Nacionalinis biudžetas Lietuvos Respublikoje yra pagrindinis ir didžiausias finansinių išteklių fondas.

2. KAIP YRA SUDAROMAS LIETUVOS BIUDŽETAS

Pagal Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymą, valstybės biudžeto projekto sudarymu rūpinasi Lietuvos Vyriausybė. Valstybės biudžeto projektą rengia Finansų ministerija. 1995 metais Biudžeto departamente buvo įkurtas Biudžeto politikos skyrius.
Biudžeto prognozavimas prrasideda, įvertinus bendrą makroekonomikos aplinką. Tai pirmiausia, bendrojo vidaus produkto, infliacijos darbo jėgos, nedarbo, darbo užmokesčio ir kitų rodiklių analizė.
Lietuvos Vyriausybė, apsvarsčiusi valstybės biudžeto projektą, teikia jį Lietuvos Respublikos Seimui.

Biudžeto projekte nurodoma:
1. bendra pajamų suma ir jų paskirstymas pagal mokesč2. ių (p

pajamų) rūšis;
3. bendra išlaidų suma ir jų paskirstymas ministerijoms, kitoms Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstaigoms, savarankiškiems departamentams, įmonėms bei įstaigoms ir apskritims, išskiriant socialines ir ekonomines programas.
Lietuvos valstybės biudžetas tvirtinamas ne vėliau kaip prieš dvi savaitės iki biudžetinių metų pradžios.

3. VALSTYBĖS IŠLAIDOS

Kiekviena pasaulio valstybė atlieka daug įvairių funkcijų. Dabartinės valstybės turi garantuoti savo valstybės krašto apsaugą ir viešąją tvarką, švietimo, sveikatos ir socialinės apsaugos teikimą gyventojams, šalies ekonominę būklę, tinkamą valstybės bendrąjį ir vidaus valdymą, dengti kitas valstybės išlaidas. Valstybė turi vykdyti ir kai kurių produktų gamybą, teikti komercines paslaugas, kurių privati įmonė nebūtų suinteresuota arba nesugebėtų teikti (pvz. statyti uostus, elektrines, juos prižiūrėti). Taip pat valstybei reikia rūpintis bendra piliečių gerove, t.y. statyti ligonines, mokyklas, tiesti gatves, įrengti parkus, žaidimų aikšteles irr pan. Taip pat valstybė perka paslaugas samdydama mokytojus, policininkus, vyriausybinių įstaigų tarnautojas.
Valstybė teikia kai kurioms įmonėms subsidijas.
Dalį vyriausybės išlaidų sudaro transferiniai išmokėjimai.
Pagrindinės transferinių išmokėjimų formos yra socialinio draudimo bei nedarbo draudimo išmokos, pensijos, įvairios pašalpos ir t.t.

4. VALSTYBĖS PAJAMOS

Kiekvienas suprantame, kad jeigu valstybė turi išlaidų, ji privalo turėti ir pajamų. Vyriausybės pajamų šaltinis yra mokesčiai.
Mokesčiai yra ūkio subjektų ir gyventojų privalomieji mokėjimai valstybei. Jie atsirado, kai tik susikūrė valstybė.
Mokesčiai yra tiesioginiai ir netiesioginiai
Tiesioginiai mokesčiai -mokesčiai, kuriuos moka asmenys ir fi

irmos tiesiogiai iš savo pajamų. Tai pajamų, socialinio draudimo, nekilnojamojo turto ir kiti mokesčiai.
Netiesioginiai mokesčiai – mokesčiai, kuriais apmokestinamos prekes ir paslaugos, vartotojams jas įsigyjant ir vartojant. Labiausiai paplitę netiesioginiai mokesčiai – akcizas, pridėtinės vertės mokestis ir pan.

Pagrindiniai mokesčiai į Lietuvos nacionalinį biudžetą yra šie:

Fizinių asmenų pajamų mokestį moka dirbantys gyventojai ir fizinio asmens teises turinčios individualios (personalinės) įmonės. Pajamos, susijusios su darbo santykiais, iš pradžių buvo apmokestinamos diferencijuotu tarifu nuo 10 iki 33%. Dabar yra pereita prie bendro 33% tarifo. Fizinių asmenų pajamų mokestis yra ženkli biudžeto pajamų dalis.

Juridinių asmenų pelno mokestį moka valstybės ir savivaldybių nuosavybės įmonės bei visų tipų akcinės bendrovės, bankai ir juridinio asmens teises turinčios individualios (personalinės) įmonės. Pagal Lietuvos Respublikos įstatymus pelno mokestis sudaro 29% apmokestinamojo pelno.

Pridėtinės vertės mokestis ir akcizai – tai nustatyto tarifo mokesčiai, kurie mokami nuo parduotų prekių bei paslaugų vertės. Pridėtinės vertės mokestis sudaro 18% parduotų prekių bei paslaugų vertės, o akcizo mokesčiai nustatomi kiekvienai apmokestinamai prekei atskirai. Akcizo mokestis taikomas prekėms, kurių vartojimo valstybė neskatina – alkoholiniams gėrimams, tabakui. Kita prekių grupė, kuri yra apmokestinama akcizo mokesčiu – prabangos prekės: aukso ir sidabro dirbiniai, prabangūs lengvieji automobiliai.

Nekilnojamojo turto mokestis. Jį moka juridinių asmenų ir juridinio asmens teisių neturinčios įmonės. Metinės mokesčio tarifas – 1% nekilnojamojo turto mokestinės vertės. Šis mokestis įskaitomas į savivaldybės, ku

urios teritorijoje yra turtas, biudžetą.

Kelių mokestis. Jį moka visos įmonės nuo pardavimų pajamų. Mokesčio dydis priklauso nuo to, kokioje šakoje įmonė veikia ir kiti.
Jeigu valstybės išlaidoms padengti mokesčių nepakanka, valstybė yra priversta imti užsienio bei vidaus paskolas ir kartu atsiranda papildomų išlaidų palūkanoms mokėti.

5. BIUDŽETO DEFICITAS IR VALSTYBĖS SKOLA

Biudžeto deficitas yra valstybės vidaus skolos dalis. Ekonomistai nesutaria, kokias išlaidas dar reikėtų priskirti vidaus skolai. Dėl to yra siūlomos skirtingos vidaus skolos skaičiavimo metodikos. Kai kurie ekonomistai tvirtina, jog protingai tvarkoma valstybės skola gali skatinti ekonomikos plėtotę. Kiti sako, kad valstybės skolos yra našta visiems. Suprantama, kad jeigu valstybės išlaidas viršija pajamas reikia rasti šaltinius šiam skirtumui padengti. Pirmiausia, valstybė gali skolintis iš savo gyventojų, išleisdama valstybės paskolos obligacijos. Tuomet komerciniai bankai, privačios įmonės jas perka ir taip kredituoja valstybę. Kitas būdas biudžeto deficitui padengti – pinigų emisija (spausdinimas). Ir vienas, ir kitas biudžeto deficito finansavimo būdai gali sukelti reiškinius, kuriuos ekonomistai vertina kaip ekonomiškai nepalankius. Ir štai kodėl:
· Didelis deficitas gali padidinti palūkanų normą. Deficitui dengti vyriausybė skolinasi iš tų pač· ių šaltinių, iš kurių skolinasi ir verslai: iš bankų, akcinių bendrovių ir iš užsienio kreditorių. Paskolos kaina (palūkanos)niekuo nesiskiria nuo kitų kainų. Jei vyriausybės skolinimasis smarkiai padidins lėšų paklausą, gali padidinti ir jų

ų kaina.
· Deficitas ir privač· ios investicijos. Vyriausybė, skolindamasi pinigų savo biudžeto deficitui dengti, konkuruoja su privač· iais verslais dėl investicijų ir atima iš įmonių galimybę gauti šias lėšas investuoti į verslo plėtotę. Mažesnės investicijos į gamyklas ir įrengimus reiškia ir mažiau naujų darbo vietų. Dėl mažesnių investicijų lėč· iau didėja darbo našumas, todėl sulėtėja visa ūkio veikla.
· Deficitas ir infliacija. Jeigu vyriausybė prispausdina pinigų biudžeto deficitui padengti arba skoloms grąžinti, pinigų masė gali didėti greič· iau, negu didėja prekių ir paslaugų pasiūla. O tai sukelia infliaciją.
Dabartiniu metu Lietuvoje vyrauja nuomonė, kad biudžeto deficito nepavyks išvengti tol, kol nebus tinkamai sutvarkytas mokesčių valdymas bei kontrolė. Ne paslaptis, kad yra verslo įmonių, kuriuos vengia mokėti mokesčius ir nuslepia dalį pajamų nuo valstybės. Jų nesumokėti mokesčiai didina biudžeto deficitą, perkelia mokesčių naštą ant kitų žmonių pečių.

Valstybės biudžeto pajamas sudaro:
1. pajamos iš mokesč2. ių;
3. pajamos iš valstybės turto (išskyrus pajamas, gaunamas pagal Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymą)
4. valstybės biudžetinių įstaigų pajamos, gautos už teikiamas paslaugas, išlaidų valdytojų administruojamos pajamos;
5. pajamos už valstybės lėšų likuč6. ius einamosiose sąskaitose;
7. pajamos, gautos iš skolininkų, kuriems suteikta paskola su valstybės garantija arba kurie paskolas yra gavę valstybės vardu pagal sutartinius įsipareigojimus;
8. gaunama negrąžintina finansinė parama (piniginės lėšos);
9. kitos pajamos.

Valstybės biudžeto išlaidos
1. Valstybės biudžeto išlaidos yra naudojami įstatymams įgyvendinti:
a) valstybės funkcijoms bei Vyriausybės tvirtinamoms programoms vykdyti;
b) dotacijoms savivaldybių biudžetams teikti;
c) valstybės įsipareigojimams vykdyti.
2. Viršplaninės arba nepanaudotos įmokos į biudžetą, įskaitant valstybės biudžetinių įstaigų pajamas, gautas už teikiamas paslaugas, skirtos specialiosioms programoms finansuoti einamaisiais biudžetiniais metais arba perkeltos į kitus biudžetinius metus bei negrąžintos
nepanaudotų asignavimų sumos baigiamiems statybų objektams finansuoti, gali būti naudojamos viršijant Seimo patvirtintas bendras asignavimų sumas

Tačiau savivaldybių biudžetų pajamos 2000 ir 2001 metais buvo didesnės negu išlaidos.

Savivaldybių biudžetų pajamas sudaro:
1. pajamos iš mokesč2. ių, gaunamos į savivaldybių biudžetus pagal įstatymus ir kitus teisės aktus;
3. pajamos iš savivaldybių turto;
4. baudos įstatymų nustatyta tvarka;
5. vietinės rinkliavos;
6. savivaldybių biudžetinių įstaigų pajamos, gautos už teikiamas paslaugas;
7. pajamos už savivaldybių lėšų likuč8. ius einamosiose sąskaitose;
9. pajamos, gautos Vyriausybės nustatyta tvarka paskirsč10. ius lėšas už parduotus ir išnuomotus ne žemės ūkio paskirč11. iai valstybinės žemės sklypus;
12. valstybės biudžeto dotacijos ir kitos pervestos lėšos;
13. kitos Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytos pajamos;
14. negrąžintina finansinė parama (piniginės lėšos).

Savivaldybių biudžetų išlaidos skiriami:
1. vietos savivaldos institucijų vykdomoms švietimo, kultūros, sveikatos apsaugos, sporto ir gamtos apsaugos programoms bei socialinės paramos programoms finansuoti;
2. savivaldybių ūkiui plėtoti ir reguliuoti;
3. vietos savivaldos institucijoms išlaikyti (savivaldybių administracijoms ir savivaldybių įstaigų bei tarnybų funkcionavimui bei jų personalo darbo užmokesč4. iui);
5. savivaldybės biudžeto kasos apyvartos lėšoms padidinti;
6. išlaidoms, patirtoms dėl važiavimo keleiviniu transportu lengvatų taikymo, kompensuoti;
7. kitoms priemonėms pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ir savivaldybių tarybų sprendimus įgyvendinti.

Leave a Comment