VILNIAUS UNIVERSITETAS FINANSŲ IR KREDITO KATEDRA
Ekonomikos fakulteto bankininkystės specialybės 4 kurso studento ……………..
Pranešimas
Valiutų kursus sąlygojantys veiksniai
Darbo vadovas: Doc., dr. S.Kropas
Vilnius 1999
Įžanga
Pusiausvyrinis užsienio valiutos kursas pastoviai kinta. Šiuos pasikeitimus pirmiausia sąlygoja užsienio valiutos pasiūlos ir paklausos pokyčiai. Tačiau ir šie pokyčiai neatsiranda iš niekur. Užsienio valiutos pasiūlą ir paklausą įtakoja tam tikri veiksniai, kurie ir bus aptariami šiame pranešime.
Užsienio valiutos kursą įtakojantys veiksniai: 1. Santykinė infliacija; 2. Santykinės palūkanų normos; 3. Santykinis pajamų lygis; 4. Vyriausybių kontrolė; 5. Lūkesčiai.
Santykinė infliacija
Santykinės infliacijos pokyčiai gali paveikti tarptautinės prekybos srautus, kurie įtakoja valiutų paklausą ir pasiūlą, o tuo pačiu ir kursą. Infliacijos tempų skirtingumo atskirose šalyse poveikį tų šalių valiutų kursams viena kitos atžvilgiu galima paaiškinti tokiu hipotetiniu pavyzdžiu. Tarkime Jungtinėse Valstijose žymiai padidėjo infliacijos tempai, tuo tarpu Didžiojoje Britanijoje jie nepakito. Dėl šios priežasties kol dar dolerio ir svarų sterlingo kursas vienas kito atžvilgiu nepakito Didžiosios Britanijos prekės Jungtinėse Valstijose taps pigesnės už panašias (substitutines) JAV prekes, ir jų paklausa Jungtinėse Valstijose išaugs. Tai sąlygos didesnę svarų sterlingų, už kuriuos bus perkamos prekės iš Didžiosios Britanijos, paklausą, kas didins jų kursą dolerio atžvilgiu. Didžiojoje Britanijoje, suprantama, JAV prekių paklausa mažės. Dėl to mažės dolerių paklausa, o kartu su ja ir svarų sterlingų pasiūla. Tai taip pat kels svarų sterlingo kursą dolerio atžvilgiu. Taigi didesnė infliacija šalyje mažina jos valiutos kursą kitų šalių valiutų atžvilgiu.
Dydis, kuriuo pakis pusiausvyrinis valiutos kursas, priklauso nuo to, kiek pasikeis valiutos paklausa ir pasiūla. Šių pokyčių dydį lems prekybos srautų apimties pasikeitimai, kurių dydis daugiausia priklausys nuo infliacijos tempų skirtumo. Be to, reikia pažymėti, jog nagrinėjant laikomasi prielaidų, kad valiutų kursai yra laisvai svyruojantys, prekyba tarp šalių nėra varžoma, o visos kitos sąlygos ir veiksniai nekinta ir neveikia.
Santykinės palūkanų normos
Palūkanų normų pasikeitimai atskirose šalyse veikia investicijas į užsienio vertybinius popierius, o pastarosios įtakoja užsienio valiutos paklausą ir pasiūlą, kurių santykis ir lemia valiutos kursą. Tarkim, JAV palūkanų normos padidėja, o Didžiojoje Britanijoje išlieka nepakitusios. Šiuo atveju Jungtinių Valstijų korporacijų paklausa svarų sterlingams sumažės, nes joms palankiau bus investuoti savo šalyje. Tuo tarpu britų korporacijoms, turinčioms laisvo kapitalo, JAV palūkanų normos bus patrauklesnės, ir jos sieks investuoti Jungtinėse Valstijose, tuo didindamos svarų sterlingų pasiūlą. Tokiu atveju dėl mažesnės paklausos ir didesnės pasiūlos pusiausvyrinis svarų sterlingo kursas dolerio atžvilgiu sumažės. Situacija būtų priešinga, jeigu JAV palūkanų normos taptų mažesnėmis, lyginant su palūkanų normomis Didžiojoje Britanijoje. Išvada – santykinai aukštesnės palūkanų normos šalyje kelia jos valiutos kursą.
Kartais dviejų šalių valiutų kursą viena kitos atžvilgiu gali paveikti palūkanų normų pasikeitimas trečiojoje šalyje. Pavyzdžiui, jei palūkanų normos Kanadoje padidėtų ir viršytų JAV palūkanų normas, japonų investuotojai būtų linkę daugiau investuoti Kanadoje ir pirktų mažiau JAV vertybinių popierių. Tai sumažintų jenų pasiūlą, siekiant įsigyti JAV dolerių, ir tuo pačiu didintų jenų kursą JAV dolerio atžvilgiu.
Realios palūkanų normos. Nors santykinai aukšta palūkanų norma gali pritraukti kapitalo srautus iš užsienio, tačiau ji taip pat gali atspindėti didelės infliacijos lūkesčius. Kadangi dėl didelės infliacijos vietinė valiuta patiria spaudimą nuvertėti kitų valiutų atžvilgiu, užsienio investuotojai nėra linkę investuoti į ta valiuta denominuotus vertybinius popierius. Dėl šios priežasties tikslinga skaičiuoti realią palūkanų normą, kuri parodo palūkanų normą atsižvelgiant į infliaciją ir yra apskaičiuojama:
reali palūkanų norma nominali palūkanų norma – infliacija
Kadangi reali palūkanų norma sujungia tiek nominalią palūkanų normą, tiek infliaciją, kurios abi įtakoja valiutos kursą, tai, įvertinant ir prognozuojant valiutų kursų judėjimą, paprastai lyginamos šalių realios palūkanų normos.
Santykinis pajamų lygis
Trečias veiksnys, sąlygojantis valiutų kursus, yra santykinis pajamų lygis. Jo poveikį galima pailiustruoti tokiu pavyzdžiu. Tarkim, kad JAV pajamų lygis žymiai išaugo, o Didžiosios Britanijos liko nepakitęs. Dėl to JAV turėtų padidėti Didžiosios Britanijos prekių paklausa, kartu didindama svarų sterlingų paklausą ir kursą dolerio atžvilgiu. Tuo tarpu svarų sterlingų pasiūla neturėtų keistis. Rezultate nusistovi aukštesnis svarų sterlingo pusiausvyrinis kursas. Sektų, kad šalies, kurioje pajamų lygis aukštesnis, valiutos kursas turėtų mažėti.
Tačiau pajamų lygio pokyčiai valiutų kursus gali įtakoti ir netiesiogiai – per poveikį palūkanų normoms. Tokiu atveju pasekmės gali skirtis nuo aukščiau aprašyto pavyzdžio pasekmių, bet apie tai bus rašoma vėliau, kalbant apie veiksnių sąveiką. Vyriausybių kontrolė
Tai ketvirtas valiutų kursus sąlygojantis veiksnys. Pusiausvyrinį valiutų kursą vyriausybės gali įtakoti daugeliu būdų, tarp kurių dažniausiai pasitaiko tokie: prekybos užsienio valiuta apribojimų įvedimas; užsienio prekybos apribojimų įvedimas; intervencija į valiutų rinką (valiutos pirkimas ir pardavimas); poveikis tokiems makroekonominiams kintamiesiems, kaip infliacija, palūkanų norma ir pajamų lygis. Potencialų vyriausybės poveikį galima pailiustruoti tokiu pavyzdžiu. Jeigu JAV palūkanų normos tampa didesnės už palūkanų normas Didžiojoje Britanijoje, tai, kaip jau buvo anksčiau minėta, išaugs svarų sterlingų pasiūla doleriams pirkti ir kris jų kursas dolerio atžvilgiu. Tačiau Didžiosios Britanijos vyriausybė gali apmokestinti palūkanų pajamas, gautas iš investicijų užsienyje ir taip sumažinti britų norą investuoti Jungtinėse Valstijose. Tokiu būdu ši priemonė – mokestis – padės apsaugoti svarų sterlingą nuo kurso smukimo.
Lūkesčiai
Penktas veiksnys, įtakojantis valiutų kursus, yra rinkos dalyvių lūkesčiai dėl valiutų kursų ateityje. O valiutų kursai ateityje priklausys nuo ką tik aprašytų veiksnių būsimų dydžių, todėl rinkos dalyviai, tikėdamiesi tam tikrų pokyčių infliacijos, palūkanų normų, vyriausybės kontrolės ar bendros ekonominės situacijos atžvilgiu, stengsis užbėgti jiems už akių ir arba pirks, arba parduos valiutą, tuo paveikdami jos kursą. Štai kodėl valiutų rinka, beje, kaip ir visos kitos finansų rinkos, reaguoja į žinias ir gandus apie tam tikrus faktus ir įvykius, kurie gali įtakoti valiutų kursus ateityje. Pavyzdžiui, naujienos apie galimą infliacijos šuolį Jungtinėse Valstijose paskatins prekiautojus valiuta parduoti dolerius, tikintis jų kurso smukimo. Tokia reakcija spaus dolerio kursą žemyn.
Kalbant apie lūkesčius, pažymėtina, kad daug institucinių investuotojų prisiima tam tikras užsienio valiutos pozicijas, kurios grindžiamos numatomais palūkanų normų kitimais įvairiose šalyse. Tikėdamiesi, kad kokioje nors šalyje palūkanų norma kils, kartu keldama ir tos šalies valiutos kursą, investuotojai stengsis prisiimti ilgą poziciją ta valiuta ir, pirkdami tą valiutą, patys didins jos paklausą, o kartu ir kursą. Ir nors investuotojų lūkesčiai dėl palūkanų normos gali nepasitvirtinti, tačiau jie neišvengiamai įtakos valiutų kursus.
Dar vertėtų pridurti, kad skirtingai nuo prekybinių srautų inicijuotų užsienio valiutos pirkimo ir pardavimo sandorių, finansinių srautų pagrindu sudaromi šie sandoriai jautriau reaguoja į įvairią informaciją. Dėl to valiutų kursai gali būti labai nepastovūs. Veiksnių sąveika
Valiutų kursus sąlygojantys veiksniai yra tarpusavyje susiję, todėl ir jų įtaka valiutų kursams gali būti kiek kitokia nei ankščiau aprašyta. Pavyzdžiui, augant pajamų lygiui, tikimasi ir palūkanų normos didėjimo. Todėl, nors aukštesnis pajamų lygis lemia importo didėjimą, jis netiesiogiai taip pat pritraukia didesnius finansinius srautus. Tokios veiksnių sąveikos sąlygomis paprastai laukiama, kad pajamų lygio didėjimas stiprins tos šalies valiutą, nes palankūs finansiniai srautai paprastai atsveria nepalankius prekybinius srautus.
Gali pasitaikyti atvejų, kai tam tikru laikotarpiu vieni veiksniai veikia užsienio valiutos kursą didėjimo kryptimi, o kiti – mažėjimo kryptimi. Tarkim, tuo pačiu metu netikėtai išauga infliacija Jungtinėse Valstijose ir taip pat netikėtai padidėja palūkanų norma. Jeigu Didžiosios Britanijos ekonomikoje neįvyksta jokių žymių pokyčių, padidėjusi infliacija JAV didintų svarų sterlingo kursą dolerio atžvilgiu. Tuo tarpu aukštesnės palūkanų normos jį mažintų. Tokiu atveju valiutų kurso kitimo kryptį lemtų minėtų šalių tarpusavio prekybinių ir finansinių sandorių apimtys. Jei šalių tarpusavio prekybos apimtys būtų labai didelės, o finansiniai srautai labai maži, tai infliacijos poveikis būtų didesnis. Tačiau, jei tarp šalių cirkuliuoja dideli kapitalo srautai, didžiausią įtaką turės palūkanų normos kitimas.
Taigi, įvertinant galimus valiutos kurso kitimus, reikia atsižvelgti į visų veiksnių poveikį vienu metu.