Tarptautinis valiutos fondas

1962 0

1944m. liepos mėnesį 45 valstybių delegacijos susitiko Bretton Woods mieste į tarptautinę konferenciją, kurioje buvo nuspręsta įkurti dvi tarptautines finansines institucijas – TVF ir PB.

TARPTAUTINIS VALIUTOS FONDAS

TVF tikslai ir struktūra

TVF Chartiją 1945m. gruodžio 27d. pasirašė 29 valstybės (dabar narių yra 182). Finansines operacijas fondas pradėjo 1947m. kovo 1d. TVF buvo iškelti tokie tikslai:

1) skatinti tarptautinį piniginį bendradarbiavimą

2) skatinti subalansuotą tarptautinės prekybos augimą

3) skatinti valiutų keitimo kursų stabilumą

4) prisidėti prie daugiašalės atsiskaitymų sistemos sukūrimo

5) laikantis atitinkamų sąlygų laikinai suteikti bendrus išteklius šalims-narėms, susidūrusioms su mokėjimo balanso sunkumais

6) sutrumpinti savo narių tarptautinių mookėjimų balansų sutrikimų laiką bei sumažinti jų intensyvumo laipsnį

Aukščiausia sprendimus priimanti institucija yra Valdytojų taryba, kuri susideda iš kiekvienos šalies-narės atstovo bei valdytojo. Paprastai atstovais yra šalių finansų ministrai arba centrinių bankų valdytojai. Valdytojų taryba susirenka kartą per metus, o nuolatinė fondo veikla yra pavesta Vykdomajai tarybai. Vykdomojoje taryboje yra 24 nariai, jie posėdžiauja TVF būstinėje Vašingtone, jai vadovauja Valdytojų tarybos skiriamas ir jai atsakingas direktorius. Paprastai TVF vykdančiuoju direktoriumi skiriamas europietis, siekiant atsverti JAV įtaką, kurios atstovas paprastai vadovauja PB.

TVF finansinių išteklių šaltiniai

TVF buvo sukurtas valstybių-narių įnašų pagrindu. Kiekvienai šaliai priklauso nustatyta pinigų kvota. Ketvirtis jos laikomas auksu valstybių rezervuose, likusioji dalis – šalies nacionaline valiuta Fondo sąskaitoje (pradinis fondo kapitalas buvo 10 mlrd. dolerių; 1997m. – 196mlrd.). Kvotos dydis rodo šalies ek

konominę galią ir jos svarbą pasaulio ekonomikoje. Nuo kvotos dydžio priklauso balsų pasiskirstymas tarp šalių. Didžiausią svorį priimant sprendimus turi, aišku, JAV, po to Vokietija, Japonija, Prancūzija, DB. (žr. Grafikėlis iš www.) Nors dėl įtakos yra stipriai kovojama, dauguma sprendimų priimama konsensuso pagrindu (t.y. net nebalsuojant). Galiausiai, kvotos dydis lemia maksimalią TVF lėšų suma, kuri gali būti suteikta valstybei-narei mokėjimų balanso problemoms išspręsti (šiuo metu normaliomis sąlygomis valstybė gali skolintis iki 300% turimos kvotos dydžio). Valstybė bet kada gali pareikalauti kvotų dydžio peržiūros, tačiau jų pakeitimui būtina 85% balsų dauguma.

1969m. buvo nuspręsta sukurti Specialiąsias skolinimosi teises (SST), kurios papildė valstybių-narių rezervus. SST tapo atsiskaitymo vienetu. SST buvo išdalintos valstybėms proporcingai jų turimoms kvotoms. SST susieta su valiutų krepšeliu, ir valiutų svoriai SSST buvo pasiskirstę taip: JAV doleris – 39%, Vokietijos markė – 21%, Japonijos jena – 18%, Prancūzijos frankas – 11%, DB svaras sterlingų – 11%. 2000 03 31 viena SST buvo lygi 1.34687 $.

Taigi, pagrindiniai TVF finansinių išteklių komponentai yra šalių valiutos ir SST, sumokamos už teikiamas kvotas. Didžioji einamųjų fondo išlaidų dalis padengiama iš narių mokesčių, sumokamų už fondo išteklių naudojimą ir palūkanų už SST. Be to, fondas gali skolintis papildomus išteklius iš bendrųjų ir specialiųjų skolinimosi susitarimų.

TVF veiklos sritys ir priemonės.

Priemonės yra numatytos chartijoje. Viena jų – valstybių narių priežiūra, kai TVF vertina sa

avo narių keitimo kurso politiką platesniu bendros ekonominės situacijos ir politinės strategijos kontekstu. Priežiūros f-jas TVF pradėjo vykdyti 1977m. Priežiūra atliekama keliais būdais:

(1) kartą per metus vyksta dvišalės konsultacijos tarp TVF ir valstybės

(2) du kartus per metus vykdoma daugiašalė priežiūra Pasaulio ekonominės būklės (World Economic outlook) analizės kontekste

(3) sudaromi išankstinio pasirengimo susitarimai (precautionary arrangements), vykdoma sustiprinta priežiūra (enhanced surveillance) bei programų monitoringas, kurie suteikia galimybę valstybei naudotis intensyvia Fondo priežiūra, nesinaudojant jo ištekliais

Antra veiklos sritis, gana prieštaringai vertinama, yra finansinės pagalbos teikimas narėms, susidūrusioms su mokėjimo balanso sunkumais. Šias priemones galima skirstyti:

(1) besąlyginė rezervų dalis. Ji atspindi valstybės valiutos atsargas TVF, kai fondui priklausanti dalis yra mažesnė už valstybės kvotą. Šia rezervų dalimi valstybė gali naudotis bet kada.

(2) Sąlyginė kredito dalis. Jų yra dvi rūšis:

a) už pirmą kredito dalį valstybė gali įsigyti kitų valiutų arba SST, kurių suma negali viršyti 25% jos kvotos. Fondas reikalauja, kad valstybė, norinti pasinaudoti šia paskola būtų numačiusi mokėjimo balanso sunkumų pašalinimo programą.

b) Išplėstinė fondo paskola. Ji naudojama po 1974m. naftos krizės teikiant pagalbą (1) šalims, patiriančioms rimtus struktūrinius prekybos sutrikimus dėl kaštų ir kainų iškraipymo bei (2) šalims, kurių ūkio augimo tempai lėti ir silpnas mokėjimų balansas. Ši paskola naudojama finansuojant vidutinio laikotarpio programas, dažniausiai iki 3 metų.

Išimtinais atvejais TVF teikia pagalbą ša

alims, patyrusioms stichines nelaimes. Jų nuostoliams padengti dažniausiai lėšos skiriamos iš pirmosios rezervo dalies, o jų panaudojimo sąlygos nėra griežtai reglamentuojamos.

TVF taip pat teikia struktūrinio prisitaikymo paskolas – padėti žemo ekonominio išsivystymo šalims susidoroti su mokėjimų balanso sunkumais. Čia taikomos lengvatinio grąžinimo sąlygos.

Fondas taip pat teikia kompensacinio ir specialaus finansavimo paskolas. Jos teikiamos narėms, patiriančioms laikinų nuostolių dėl eksporto smukimo ar dėl nenumatytų išorinių aplinkybių. Jos išpirkimo terminai nuo 3 metų ir 3 mėnesių iki 5 metų.

Pažymėtina, kad tik struktūrinio prisitaikymo paskolos ir padidinto priėjimo paskolos yra tikros paskolos. Visos kitos priemonės nelaikomos paskolomis, kadangi šalys įsigyja už savo valiutą tam tikrą užsienio valiutos ar SST kiekį ir įsipareigoja po tam tikro laiko savo valiutą išpirkti už užsienio valiutą ar SST.

Norėdama gauti paskolą valstybė-narė pristato savo ekonominę programą – ekonominių tikslų ir priemonių visumą. Kiekviena TVF kreditavimo programa pasižymi sąlygomis. Iš esmės, sąlygų kėlimas yra atitinkami valstybės įsipareigojimai fondui taikyti nustatytas ekonomines priemones už jo suteiktą finansinę pagalbą bei užtikrinti skolos grąžinimą. Atlikimo kriterijai TVF tikrinami kas ketvirtį arba pusę metų prieš prasidedant kitai kredito išdavimo fazei. Jei kriterijai neįvykdomi – skolinimas nutraukiamas.

Trečioji veiklos sritis – techninės pagalbos teikimas. Paprastai TVF teikia pagalbą savo narėms formuojant ir vykdant fiskalinę ir monetarinę politiką, steigiant institucijas, vykdant sandorius su

u TVF, renkant ir apdorojant statistinius duomenis, apmokant personalą TVF institute ir pan.

TVF veiklos vertinimas

TVF įgyvendina liberalaus požiūrio ekonomines priemones. Pagrindinės to prielaidos yra:

– iš esmės harmoninga ekonominių santykių prigimtis

– efektyvumo svarba kitų socialinių vertybių atžvilgiu

– pasaulio ekonomikos koncepcija, paremta pusiausvyros procesais

– visuotinė gerovė ir valstybė, kuri suteikia politinę apsaugą rinkai

Taigi šis požiūris teigia, kad vyriausybės turėtų tvarkyti tarptautinę ekonomiką tokiu pačiu būdu, kaip ir vidaus ekonomiką. Turėtų egzistuoti tarptautinis režimas, nustatantis valiutinius santykius ir užtikrinantis teisingą konkurenciją tarp valstybių. TVF ir yra ta tarptautinė ir finansinė organizacija.

Kritikuojančio TVF veiklą, struktūralistinio požiūrio, idėja paremta centro ir periferijos santykių analize, kurios išvadoje teigiama, jog TVF yra institucija, kurioje dominuoja industrinės valstybės, diktuojančios siaurą požiūrį į laisvą rinką bei ekonomikai žalingas reguliavimo priemones besivystančioms valstybėms. Biudžeto deficito, jų nuomone, negalima naikinti monetarinėmis priemonėmis, nes jis atsiranda ne dėl netinkamų valstybės ekonominių veiksmų, bet kyla iš paties vystymosi proceso ir pabloginamas išorinių veiksnių. Be to, vyriausybės išlaidų mažinimas dar labiau nuskurdina mažiausias pajamas gaunančius gyventojus.

Taigi apibendrinant, liberalus požiūris (TVF politika) teigia, jog neigiamas mokėjimų balansas atsiranda, kai sutrinka valstybės importo ir eksporto santykis, kurį nulemia išaugusi infliacija. Padidinus eksportą, sumažinus subsidijas, stabilizavus valiutos keitimo kursą ir pakėlus mokesčius, balansą galimą atstatyti. Tuo tarpu struktūralistai (TVF kritikai) disbalanso priežastimi laiko struktūrinius pakitimus ž.ūkyje, užsienio prekyboje ir valstybiniame sektoriuje. Atstatyti stabilumą įmanoma perskirstant investicijas, sumažinant mokesčius ir apribojant kainas bei užmokestį. Nors iš esmės, jų nuomone, sutrikimo efektas yra savireguliacinis ir po tam tikro laikotarpio atsistato.

Veiklos vertinimas istorijos bėgyje.

Kuriantis TVF tai buvo reakcija į tarpukario ekonominę krizę, kurios metu kiekviena valstybė vykdė vidaus reikmėms tenkinti orientuotą politiką ir trūko bendros koordinuojančios institucijos.

Pokario metu TVF nebuvo labai aktyvus, nes Europos finansuotojo vaidmenį atliko JAV. 6-o deš.pabaigoje TVF tapo tarptautinio finansinio bendradarbiavimo centru bei ėmė prižiūrėti valiutų keitimo kursų funkcionavimą. 8-ame deš. TVF vaidmuo buvo sumažėjęs, kadangi po masiškų dolerių įplaukų į naftą eksportuojančias šalis, šios sumos buvo perkeltos į išsivysčiusių šalių bankus, kurie savo ruožtu jas skolino besivystančioms šalims. Tuo tarpu išsivysčiusių šalių poreikis skolintis buvo sumažėjęs. Nors TVF sušvelnino savo reikalavimus ir pradėjo teikti ilgalaikes skolas, jo reikšmė padidėjo tik 1982m., prasidėjus skolų krizei Meksikoje, po kurios kilo ir kitų išsivysčiusių šalių krizės. Pastaraisiais dešimtmečiais TVF tapo ekonominio vystymosi skatinimo institucija, buvo sušvelninti jo reikalavimai dėl kvotos dydžio ir jos ribų. Tačiau fondo keliamos sąlygos – skatinti šalis mažinti valstybines išlaidas, užšaldyti darbo užmokesčius ir pan. – buvo ir yra siejamos su šalies struktūriniu prisitaikymu ir nuo jų vykdymo priklauso teikiama parama. Šiame dešimtmetyje fondo svarba padidėjo prasidėjus reformoms VRE šalyse, kuriose fondas ėmėsi amžiaus operacijos – padėti vykdyti perėjimą į rinkos ekonomiką.

Lietuva ir TVF

Lietuva įstojo į TVF 1992m. balandžio 29d. LT kvota yra 144.2mln. SST (apie 193mln. US dol.).

Pirmasis ekonominės politikos memorandumas.

1992m. rugpjūčio mėn. Lietuva ir TVF pasirašė memorandumą. Jame aptariama Lietuvos ekonomikos būklė, liberalizavimo bei privatizavimo eiga, valstybės finansų būklė, pinigų bei užsienio ekonominė politika. Lietuvos vyriausybė įsipareigojo vykdyti tokias priemones:

1) subsidijų mažinimas bei kainų sistemos tobulinimas

2) socialinių pašalpų mokėjimo tobulinimas

3) fiskalinės reformos tobulinimas, stiprinant biudžeto kontrolę

4) bankų sistemos stiprinimas, sudarant galimybę Lietuvos bankui efektyviai kontroliuoti pinigų pasiūlos ir kreditų politiką

5) laikinasis pajamų įšaldymas, siekiant pritaikyti realias pajamas prie sumažėjusios prekybos ir paslaugų apimties ir šitaip sumažinti infliaciją

6) lito konvertabilumo užtikrinimas ir valiutų keitimo bei prekybos sistemų liberalizavimas

7) kitų svarbių struktūrinių pertvarkymo priemonių įgyvendinimas, konkurencijos, privatizacijos ir žemės reformų skatinimas, stambių įmonių restruktūrizavimas, tiesioginio valstybės kišimosi į ekonomiką mažinimas.

Taigi, šios priemonės atspindėjo įprastus TVF veiklos metodus. Memorandumas buvo kritikuotas, jog TVF primetė Lietuvai savo laissez-faire ideologiją, priemones, varžančias ūkio ekonomikos augimą bei “šoko terapiją”. Šią kritiką reiktų priimti atsargiai ir atsižvelgti į keletą aspektų:

(1) Lietuvoje tuo metu trūko kvalifikuotų specialistų, galinčių argumentuotai derėtis su TVF dėl keliamų sąlygų, be to, trūko patirties vykdant reformas

(2) Sunku nustatyti memorandume numatytų priemonių efektyvumą ir tiesiogines pasekmes

(3) Sunku nusakyti alternatyvių priemonių rezultatus

(4) Potencialiai atsirado galimybė kaltę dėl neigiamų pasekmių suversti fondui (nors šia galimybe viešai nebuvo pasinaudota)

Pažymėtina, kad nebuvo abejojama dėl Lietuvos būtinybės bendradarbiauti su TVF, o tik kai kuriomis priemonėmis.

Lietuvos bankas, pasibaigus kiekvienam mėnesiui, buvo įpareigotas per 30 dienų pateikti TVF duomenis apie grynąjį kreditą, bankų sistemos grynuosius vidinius kredito išteklius, tarptautinius rezervus. Finansų ministerija buvo įpareigota teikti informaciją apie grynąsias užsienio skolas

.

Paskutinis memorandumas laikotarpiui nuo 2000 sausio 1 iki 2001 kovo 31

3. Ekonominė strategija ir perspektyvos.

Vyriausybė ir Lietuvos bankas vykdys trijų krypčių strategiją:

1) valiutų valdybos modelio išlaikymas dabartine forma

2) bendrojo šalies biudžeto fiskalinio deficito mažinimas, siekiant 2001 metais subalansuoti biudžetą ir per artimiausią laikotarpį sumažinti einamosios sąskaitos deficitą

3) struktūrinės reformos, padėsiančios sureguliuoti šalies biudžetą ir pagerinti šalies padėtį užsienyje ir paspartinti produktyvumo bei pajamų augimą

Pagrindinis programos akcentas – kiek galima sumažinti bendrojo šalies biudžeto fiskalinį deficitą. Didžioji fiskalinio sureguliavimo dalis bus susijusi su išlaidų mažinimu, nes mokesčių didinimo galimybės yra ribotos. Konkrečiai yra siekiama 2000 metais sumažinti deficitą iki 800 mln. litų, arba 1.8proc. BVP, bei 2001 metais subalansuoti bendrąjį šalies biudžetą.

8. 2000m. numatoma mažinti biudžeto išlaidas kai kuriose srityse, pvz.:

– nedidinti valstybės ir nebiudžetinių fondų darbuotojų atlyginimų

– panaikinti papildomas išmokas valstybės tarnautojams

– iš dalies sustabdyti naujų darbuotojų priėmimą į valstybės tarnybą

– sumažinti subsidijas (pvz. panaikinti PVM kompensacijas už energijos suvartojimą neturtingoms šeimoms ir sumažinti ž.ūkio bei transporto subsidijas)

– sumažinti valstybės investicijas, nesusijusias su Lietuvos prievolėmis tarptautinėms finansinėms institucijoms

– sumažinti ne pirmo būtinumo prekių ir paslaugų pirkimo apimtį

– racionalizuoti Vyriausybės institucijas ir nebiudžetinius fondus

– atidėti kompensacijų už žemę ir namus mokėjimą

– ir pan.

12. Programa paremta atsargiomis biudžeto pajamų prognozėmis. Kalbant apie mokesčių politiką, nuo 2000 01 01 buvo padidinti akcizai už mazutą, nuo 2000 03 01 – akcizas už tabako gaminius; be to, akcizas už benziną, suskystintas dujas bei dyzelinį kurą bus peržiūrėti, siekiant juos padidinti iki 2000 06 30. Kiti mokesčių pakeitimų siūlymai:

– fizinių asmenų pajamų mokestį, apmokestinant pajamas iš autorinių teisių, padidinti nuo 13 iki 20 proc.

– Juridinių asmenų pelno mokestis bus sumažintas nuo 29 iki 24 proc.

– Galiausiai, iki 2000 vidurio Finansų ministerija, konsultuodamasi su TVF, apsvarstys galimybes susiaurinti Investicijų įstatymo taikomas lengvatas dėl mokesčių nedidinimo nuostatų.

13. Planuojamoje strategijoje ypač pabrėžiamos pajamų didinimo priemonės, kad nereikėtų mažinti socialinių pašalpų. Siūlomos priemonės:

– greičiau ilginti pensinį amžių

– didinti darbdavio apmokamų nedarbingumo dienų skaičių

– mokėti dirbantiems pensininkams tik bazinę pensiją

14. Vyriausybė imsis kai kurių priemonių biudžeto valdymui stiprinti ir skaidrumui didinti bei užtikrinti privatizavimo lėšų naudojimo skaidrumą. Didžiausias prioritetas bus skirtas Rezervinio (stabilizavimo) fondo (RSF), kuris bus naudojamas privatizavimo pajamoms kaupti, kūrimui. Vyriausybė griežtai ribos privatizavimo pajamų panaudojimą biudžete numatytoms išlaidoms. Daroma prielaida, kad šioms išlaidoms bus skirta daugiau nei 400mln. litų privatizavimo lėšų, o

. . .

PB veiklos vertinimas

Pradėsiu nuo kritikų. Galima išskirti 4 labiausiai kritikuojamus aspektus banko veikloje:

1) PB nusistatyti prioritetai. Kritikai mano, kad bankas per mažai lėšų skiria skurdui šalinti, nes vykdomi projektai per daug nukreipti į infrastruktūrą, pagrindinius kapitalo traukos centrus, tuo tarpu per mažai rūpinamasi periferijomis.

2) Neteisingai pasirinktos priemonės skatinti ekonominį augimą. Teigiama, kad strateginę reikšmę turi ž.ūkis ir energetikos sektorius, todėl pagrindinis dėmesys turi būti jiems.

3) PB per mažai atsižvelgia į neekonominius kriterijus, tokius kaip poveikį aplinkai, žmogaus teisių pažeidimus ir pan.

4) Bankas vis labiau didina atotrūkį tarp pramoninių ir besivystančių valstybių.

PB veiklos pobūdis ilgainiui keitėsi. Pirmos banko paskolos buvo skirtos karo nuniokotų valstybių ūkiams atstatyti. 6-e deš. PB vis daugiau dėmesio pradėjo skirti besivystančioms šalims. 1950-65 metais jose buvo finansuojami stambūs infrastruktūros projektai – telekomunikacijų, kelių, uostų įrengimas. Ekonominis vystymasis buvo skatinamas, remiant vietines pramonės šakas. 8-e deš. didelis dėmesys pradėtas skirti skurdo bei nelygybės mažinimui – skatinama kaimo plėtra, gyventojų planavimas, sveikatos apsauga ir kt. 9-e deš. banko prioritetai pakito, įsigalėjo naujas požiūris į valstybės vaidmenį. Pagrindine skurdo priežastimi imta laikyti neteisingą ekonominę politiką ir per didelį valstybės kišimąsi. Bankas pradėjo teikti paramą besivystančioms šalims, patiriančioms makroekonominių sunkumų bei pradėjo skatinti tų šalių ūkio atvirumą, mažinti protekcionizmą, privatizuoti valstybines įmones, skatinti palankią teisinę aplinką ir pan. Buvo pradėtos teikti struktūrinio prisitaikymo paskolos, skirtos mokėjimo balanso išlaikymui, siūlant vykdyti norimą reformų politiką. Šiame dešimtmetyje pradėtas labiau akcentuoti institucijų vaidmuo. Jų tobulinimas tapo vienu iš PB veiklos prioritetų. Naujas banko požiūris apibūdinamas kaip “holistinis”, t.y. atsižvelgiama ne tik į politikos priemonių efektyvumą, bet ir skurdo mažinimą, į žmones orientuotas investicijas, aplinkos apsaugą, valstybės vaidmens perorientavimą ir privataus verslo skatinimą.

Lietuva ir PB

Lietuva PB nare tapo 1992m. liepos 6d. Ji yra trijų PB grupės institucijų narė – jai priklauso 1507 akcijos TRPB (kas sudaro 0.1% viso banko kapitalo), 2341 akcija Tarpt.finansų korporacijoje, 106 akcijos Daugiašalėje investicijų agentūroje.

Lietuva yra gavusi tik TRPB paskolas, kadangi dėl aukšto BVP vienam žmogui, ji negali naudotis Tarpt.plėtros asociacijos paslaugomis.

Pagrindinis PB veiklos Lietuvoje tikslas – remti Vyriausybės pastangas spartinti perėjimą į rinkos ekonomiką bei stabilaus gyvenimo standartų augimą. Pagrindinės priemonės siekiant šių tikslų yra privataus sektoriaus plėtra bei jam palankios politikos ir aplinkos kūrimas, socialinių paslaugų, energetikos sektoriaus bei infrastruktūros pertvarkymas ir pan. PB Lietuvoje remia daugelį projektų, kai kurie jų jau baigti ar baigiami įgyvendinti (žr. Lentelę iš kompendiumo, psl. 97)

Visas PB paskolas garantuoja LT vyriausybė, o paskolų sutartis turi ratifikuoti seimas.

Join the Conversation

×
×