valdymo apskaita

Gamybinių įmonių apskaitos ypatybes.
Gamybinėse įmonėse iš esmes pagal išlaidu apskaita ir savikainos skaičiavimo metodika galima išskirti kelias pagrindines kreiptis: 1) įmonės kuriu veikla gali būti traktuojama kaip gamybinė(elektrinės šiluminių tinklai vandentiekis ir kanalizacijas, dujų ir t.t.) kuriu gamyba realizuoja savo produkciją nepajamuojant jas į sandelį ir neturint atliekų bei nebaigtos gamybos.(įmonės savo apskaita gali organizuoti taip, kad galėtu įvykdyti juridiniu asm. pelno mokesčio įst. Reikalavimus-visus gamybos ir cirkuliavimo kaštus bei įm.sąnaudas tenkančias realizuoti produkcijos apskaityti pagal elementus – materialines is joms priligintas sąnaudas, ka ai yra sąnaudas darbo apmokėjimui soc. Draudimo sąnaudas ir t.t.)2) įmonės kurios gamina konkrečia daiktinę produkciją ja pajamuojant į sandelius susidaro atliekos bei lieka neužbaigtos gamybos ciklas- nebaigta gamybą.(įm. Savikainos skaičiavimas yra susietas su im., kurios gamina konkrečia daiktine produkcija,ja sandėliuoja, vėliau realizuoja. Kiekvieno atask. Laikotarpio metu lieka nerealizuoti likučiai gamybos procese lieka nebaigta gamyba, susidaro atliekos at atsiranda šalutinė produkcija ir t.t.)
Kokiai išlaidų bazei skirstyti netiesiogines išlaidos: ar visom netiesioginėms išlaidoms, ar mat.sąnaudoms, ar darbo apmokėjimui ir t.t.?
Čia svarbu laikyti pa astovumo principo t.y. pasirinkta kalkuliavimo metodą, laikyti ilgą laiką.
Tiesioginių gamybos sąn.apskaita rekomenduojamas tiesioginių gamybos sąn.žurnalas.Kiekviename žurnalo psl.skiriamas tiesioginiams gamybos išlaidoms susijusioms su konkrečiu gaminių apskaityti. Šiame žurnale sukaupiama informacija apie visas atask. Laikotarpio metu patirtas netiesiogines gamybos išlaidos, jos nekaupiamos pa

agal gaminius. Išlaidu fiksavimu skiriama žurnale 1 eilutė.
Kaštų identifikavimas(susidarymas)
Siuvimo im.”lelija” isigijo 600m audinio “alma”kuria 30lt/m.Buh. apskaitoje užfiksuojamas žaliavų, atsargų padidėjimas 18000lt. Per mėnesį priskaičiuotas 16000lt.DU siuvimo cecho darbuotojams,t.y. užfiksuojamas buh.apskaitoje trumpalaikių įsipareigojimų sąsk. Ataskaitinių mėnesį siuvimo cechą einamoji įrengimų remontą už 1000lt atliko.Per mėnesį siuvimo įm. Už patalpų priežiūra sumokėjo įmonės”Švara”3000lt.Visas šios išlaidos yra laikomos susidariusiais kastais t.y.38000lt.Kaštų paskirstymas arba tiesioginių išlaidų sudariusiu pačiame kaštų objektą nustatymas.
Kaštų paskirstymas.
Remonto padalinys – yra gamyba aptarnaujantis padalinys kurio kaštai 1000lt paskirstomi pagrindiniam gamybiniam centrui, siuvimo padaliniui.
Pelno ataskaita dalinės savikainos atveju.
Daliniai gamybos kaštai: tiesioginės medž, tiesioginis darbas, kintamieji pridėtiniai kaštai
Pastovieji kaštai: gamybiniai pridėtiniai kaštai, pardavimų k, administravimo k.
Produkcijos savikaina=daliniai gamybos kaštai-atsargos
Ribinės pajamos=pardavimo pajamos-parduotos produkcijos savikaina-kintamieji pardavimų kaštai
Veiklos pelnas=ribinės pajamos-pastovieji kaštai
Dalinės savikainos būdu sudarytoje ataskaitoje aiškiai išskiriami pa astovieji kaštai. Nuo jų priklausys veiklos pelno suma, todėl įmonei yra svarbu juos valdyti.
Absorcinės produkcijos savikainos skaičiavimo sistemos apibūdinimas ir taikymas
Pridėtinių kaštų sankaupos absorvuojamos pagrindinių padalinių išeigai: produktams ar paslaugoms.
Pridėtinių kaštų absorvavimo nuoseklumas: 1.pagr centruose nustatomas sukurtų produktų išeigos kiekis kaštų apskaitai tinkamais vienetais 2.parenkama pagr centro pridėtinių kaštų sankauposabsorvavimo bazė bei nustatoma absorvavimo bazės apimtis, sunaudota periodo išeigai pagaminti. 3.apskaičiuojama pridėt kaštų absorvavimo norma pagr centre. Pridėtinių kaštų absorvavimo norma – nustatyta pridet kaštų suma, kuri t.b. absorvuota produktui su li
ig kiekvienu jam priklausančių absorvavimo bazės vienetu. Absorvavimo norma= pridėt kaštų sankaupos suma / absorvavimo bazės apimtis=An=PKS/AB. 4.nustatoma kiekvieno produkto absorvavimo bazės apimtis 5.padauginius produkto išeigai reikalingos absorvavimo bazės apimtį iš absorvavimo normos, apskaičiuojami bendrieji kaštai absorvuoti fizinių produktų išeigai, kiekvienai produktų rūšiai 6.nustatomi absorvuoti produkto vieneto pridėtiniai kaštai (savikainos dalis).
Bendrieji absorvuoti produkto pridėtiniai kaštai leidžia įvertinti produktų partijos kaštus, kurie susidės iš tiesioginių ir pridėtinių kaštų. Visi gam. kaštai padengiami pardavus visą užsakymo partiją.
Vienetiniai pridėtiniai vieneto kaštai svarbūs tuomet, kai: 1.apskaičiuojama pilnoji produkto savikaina 2.produktų atsargos parduodamos ne pagal išankstinius gamybos užsakymus, bet iš sandėlio atsargų komplektuojant pardavimų užsakymus.
Savikainos kalkuliacija- produkto kaštų nustatymas
Nustatyti produktų bendrieji kaštai (savikaina) būtini ne tik vadybos sprendimams, bet ir fin apskaitai.

Faktiškų gamybos kaštų apskaitos variantas.
Gamybos kaštų apskaitos 7 etapai:
1. identifikuojami gamybos kaštų apskaitos objektų užsakymai
2. nustatomi tiesioginiai užsakymo kaštai. Jų yra 2 tiesioginių kaštų rūšių:
a) tiesioginiai sunaudotos medžiagų gamybos kaštai.
b) tiesioginiai atlikto darbo kaštai. Tiesioginiai sunaudotų medžiagų kaštai apskaičiuojami kiekvienos medžiagos sunaudotos užsakymui padauginant kiekį. Tiesioginiai atlikto darbo kaštai apskaičiuojami padauginant kiekvieno darbininko kuris vykdo užsakymą faktiškai dirbtų val. Skaičių iš to darbininko vykdžiusio užsakymą atlikto darbo kaštai.
3. pasirenkama visų faktiškų netiesioginiu gamybos kaštai paskyrimo užsakymo bazei. Nors vykdant kiekvieną užsakymą netiesiogiai(aptarnavimo)kaštai tiesioginiu būdu juos priskirti užsakymui. Nevieno(arba ne

everta ekonominiu požiūriu) jei vienu metu vykdomi keli skirtingi užsakymai, todėl apskaitoms netiesioginiai kaštai yra paskirstomi visiems uždirbtiems užsakymams pagal subjektyviai pasirinktos jų paskirstymo bazės.
4. Susumuojami apskaitos laikotarpio netiesioginiai gamybos kaštai, jei įmonė pasirenka vieną netiesioginiu gamybos kaštu paskirstymo variantą, tai netiesioginiai gamybos kaštai apskaityti skiriama 1 sąskaita.
5. apskaičiuojama netiesioginiu gamybos kaštų suma tenkanti ne kiekvienam paskirstymo bazės vnt. tai netiesioginiai gamybos kaštų paskirstymo būdas. Faktiškai netiesioginiai gamybos kaštų paskirstymo rodikliai apskaičiuojami taip: faktiški netiesioginiai gamybos kaštai suma dalinama iš bendro tiesioginio darbo valandų skaičiaus
6. apskaičiuojama kiekvienam užsakymui priskirti netiesioginiu gamybos kaštų suma vykdant kiekviena užsakymą tiesioginio darbo val skaičius dauginamas iš netiesioginiu gamybos kaštų paskirstymo rodiklius
7. apskaičiuojama kiekvieno užsakymo gamybos kaštų suma.
Prekybos įmonių apskaitos ypatybės
Prekybos įmonių parduotų prekių savikainą sudaro prekių parduotų per ataskaitinį laikotarpį(taippat perparduoto nekilnojamojo turo), įsigijimo išlaidos įskaitant jų atsigabenimo išlaidas.Visas tas išlaidas,leidžiama įskaitytyti į to laikotarpio parduotų prekių savikainą nepriklausomai nuo to ar buvo parduotos atgabenamos prekės ar ne, be to reikia sumokėti darbo užmokestį pardavėjui, taippat palūkanas už banko paskolas.Kiekviena prekybos įmonė dar turi nuomotis ar įsigyti patalpas,kartais brangius prekybos įrenginius,apdrausti savo prekes,tirinėti paklausą rinkoje,organizuoti savo prekių reklamą,kitas f-jas.
Pagamintų produktų savikainos dydis turi įtakos įmonės turto (atsargų) vertei, o produktų (parduotų) savikaina lemia įmonės veiklos rezultatus, pelno ar nuostolio dydį ir
r atsargų verte ir parduotų produktų savikaina atsispndi fin. atskaitomybės ataskaitose, kol produktai gaminami, jų savikaina kaupiama nebaigtos gamybos sąskaitose. O pagamintos produkcijos kaštai kaupiami pagamintos produkcijos atsargų sąskaitose.
Produkto kaštai arba jo savikaina yra įvertinama priskiriant jam tiesioginius (pirminius) kaštus ir pridedant dalį pridėtinių išlaidų.
Kokią dalį pridėt. išlaidų turi absorbuoti produktas, o kokia dalis turėtų likti neabsorbuota, t.y. nurašyta iš karto į veiklos sąnaudas. Egzistuoja keletas absorbavimo būdų:
1) super tiesioginis kaštų vertinimas kuomet produkto savikaina vertinama tik pagal medžiagų vertę neabsorbuoja jokių pridėtinių išlaidų, tinka tais atvejais kai gaminama vienarūšė produkcija;
2) kaštai ne tik tiesioginiai bei pridėtiniai gamybiniai, bet ir negamybiniai.
Tradiciniai produkto kašto vertinimo būdai:
1) pilnoji savikaina- toks produktų kaštų vertinimo būdas kai į produktą absorbuojami visi gamybiniai kaštai: tiesioginiai ir netiesioginiai. Pilnoje savikainoje visos gamybinės pridėtinės išlaidos yra paskirstomos visiems gaminiams, t.y. įtraukiamos į atsargų savikainos vertę, todėl fin. atskaitomybėje vertinant veiklos pelną kaip sąnaudas, pripažįstamos tik tuomet kai atsargos – produktai yra parduodami.Tai nemažas trūkumas, nes šitaip kaštų susidarymo ir jų padengimo ciklai sunkiau derinami ir netiksliai atspindi įmonės pelną.
2) dalinė savikaina- tai toks produktų kaštų savikainos nustatymo būdas, kai į produkto kaštus įtraukiami tik kintamieji kaštai – tiek gamybiniai (pirmiausiai ir pridėtiniai) tiek negamybiniai. Dalinės savikainos apskaičiavimas remiasi kaštų skirstymu į kintamuosius ir pastoviuosius. Pridėtinių pastoviųjų kaštų dalis nėra įtraukiama į gaminio savikainą.
Tokių kaštų pvz.:
1. gamybos administravimo išlaidos;
2. gamybinių patalpų nuomos išlaidos;
3. išlaidos aptarnaujančių padalinių paslaugoms, kurių neįmanoma teisingai priskirti kuriam nors gaminiui. Pvz.: remonto padalinio išlaidos, kurios patvirtintos, taisant gamybinius įrenginius.
Dalinė savikaina skiriasi nuo pilnosios ne tik išlaidų struktūra, bet ir jų pripažinimo pelno apskaitoje tvarka. Dalinėje savikainoje atskiriamos pastoviosios gamybos pridėtinės išlaidos kadangi jos pripažįstamos kaip sąnaudos tuoj pat jas užfiksavus buhalterinėje apskaitoje. Toks savikainos skaičiavimo būdas apsaugo produkto vieneto kaštus nuo didelių svyravimų, kurie atsiranda būtent dėl pastovių gamybinių pridėtinių išlaidų susidarymo netolygumo.
Užsakyminė kaštų apskaitos sistema – ši sistema naudojama tose organizacijose kur produkcija gaminama atskirais vnt., nedidelėmis partijomis ar atskiriems užsakymams, projektams, paslaugoms.dažnai tokia kaštų apskaitos sistema taikoma statybos, mašinų, baldų gamybos projektavimo, paslaugų organizacijose. Svarbiausi šios sistemos ypatumai yra šie:1. išlaidos nustatomos tam tikram produktų kiekiui (paprastai nedideliam);2 gaminamų produktų kiekis yra tas pats per visą gamybos eigą ir nesunkiai nustatomas kiekv. operacijoje; 3. kiekv. produktui vedama atskira tįiesioginių kaštų apskaita (tiesioginių medžiagų ir tiesioginio darbo);4. pridėtiniai kaštai absorbuojami produktų partijai ar atskiram produktui proporcingai jo tiesiog. darbo sąnaudoms;5. visi tokiu būdu apskaičiuoti kaštai produktų partijai sumuojami;6. vieno to partijos produkto vieneto savikaina nustatoma padalinus kiekv. išlaidų dalį iš pagamintų produktų skaičiaus.
Pardavimo kainų ( antkainio) metodo taikymo priežastys. Apskaitos reglamentai reikalauja, kad visas turtas įskaitant perduoti skirtas prekes atskaitomybėje būtų įkainotas įsigijimo savikaina. Paprastai prekių savikaina apskaičiuojama : iš jų pirkimo kainos atėmus nuolaidas ir pirkimo diskontus, netiesiog mokesčius ( muitus, akcizus ir rinkliavas) ir pridėję prekių atvežimo dviejų paruošimo naudoti išlaidas. vienas iš būdų taikomas tada, kai perparduoti skirtos pirktos prekės paskaitomos pardavimo kaina. Tokį būda dažniausiai taiko prekybos įmonės, kuriame didelis prekių asortimentas ir greita jų apyvarta. Prekių įkainojimas pardavimo kainomis neprieštarauja visuotinam turto įkainojimo įsigijimo savikainos principui, kadangi turtą įkainoti įsigijimo savikaina reikalaujama fin atskaitomybėje, tuo tarpu kasdieninėse operacijose gali būti įkainotas ir kitaip jei tik sudarant atskaitomybę įmanoma apskaičiuoti turto įsigijimo savikainą. Taigi prekės įkainojus jų pardavimo kainomis ataskaitinio laikotarpio pab. Šių prekių įsigijimo savikaina nustatoma: iš pardavimo kainos atėmus prekybinį antkainį. Pardavimo pajamų ir prekių įsigijimo savikainos skirtumas atspindi prekybos įmonės bendrojo pelno dydį, o bendrojo pelno dydžio santykis su pardavimo pajamom t y taikomo antkainio dydį perparduodamos prekėms. Kuo daugiau ir įvairių prekių parduoda įmonė, tuo sudėtingiau apskaičiuoti parduotų prekių savikainą. Atsargoms taikant antkainio metodą paskaitomos įsigijimo savikaina.tikimybė kad prekės bus tikrai parduotos numatytomis pardavimo kainomis yra optimistinė. Antkainis:iš pardavimo sumos be PVM atimama parduotų prekių savikaina. Šiuo būdu apskaičiuota parduotų prekių savikaina nėra tiksli ir naudoja tik per ataskaitinį laikotarpį, todėl laikotarpiui baigiantis būtina atlikti įprastinę prekių inventorizaciją. Inventorizuotus prekių likučius tikslinga įkainoti 2 kainomis : pardavimo kainomis ( taikant nustatyto dydžio antkainį) ir paskutinio pirkimo kainomis. Jeigu faktiškas rastas konkrečios prekės kiekis yra didesnis už tą kuris buvo įgytas per paskutinį pirkimą perviršis turi būti įkainotas prieš tai pirktų prekių įsigijimo kaina. Gauti rezultatai lyginami ir tikslinami apskaitos duomenys : parduotų prekių savikaina mažinama arba didinama. Pardavus prekių pigiau nei jų įsigijimo savikainą privaloma koreguoti PVM sąskaitą.
Pastovių ir kintamų kaštų pokyčių analizė.
Įmonė savo veiklos apimtį turi nustatyti tokią, kad per laikotarpį parduotų prekių ir paslaugų pajamos padengtų to laikotarpio kaštus bei užtikrintų veiklos pelną. Todėl planuojant veiklą atliekama veiklos apimties lūžio taško analizė.
Šios analizės metu nustatomos nuostolio ir pelno sritys, bei veiklos apimties lūžio taškas, kuriame iš nuostolingos srities pereinama į pelningą. Lūžio taškas – tai veiklos apimties įvertinimas, kuriame esant bendrosios pardavimų pajamos susilygina su bendraisiais kaštais, o veiklos pelnas (nuostolis) tame taške lygus0.
Lūžio taško analizė remiasi kaštų klasifikavimu į kintamuosius ir pastoviuosius, kai ir dalinė produktų kaštų savikaina.
Veiklos lūžio taškas išreiškiamas pelno lygį prilyginus 0: Pelnas =Pardavimo pajamos – Bendrieji kaštai. Pardavimo pajamos ir bendrieji kaštai priklauso nuo veiklos apimties: Pardavimo pajamos = Veiklos apimtis x Vieneto kainos. Bendrieji kaštai = Pastovieji kaštai + Veiklos apimtis x Vienetų kintamieji kaštai.
Veiklos apimtį lūžio taške pažymėsime nežinomuoju X. X dauginam iš vieneto kainos = pastovieji kaštai + X * vieneto kintamieji kaštai.
Iš pastorosios lygybės rasime kam yra lygi veiklos apimtis X lūžio taške: X = FC (Pastovieji kaštai) / PR(vnt. kaina) – AVC (vnt. kintamieji kaštai) = FC / AMR(vnt. ribinės pajamos).
Veiklos apimtis lūžio taške yra tiesiog proporcinga pastoviųjų kaštų apimčiai ir atvirkščiai – proporcinga produkto vieneto pridėtajai vertei, kainos ir kintamųjų kaštų skirtumui. Ši priklausomybė reiškia, kad veiklos apimtis lūžio taške bus tuo aukštesnė, kuo didesni periodo pastovieji kaštai. Ir kuo mažesnės produkto ribinės pajamos. Ir atvirkščiai – lūžio taškas (perėjimas į pelno zoną) bus tuo žemesnis, kuo mažesni pastovieji kaštai ir kuo didesnės vieneto ribinės pajamos.
Lūžio taško analizės sąlygos: 1)apibrėžtas veiklos laikotarpis (paprastai mažiau kaip 1 metai); 2)apibrėžta analizei tinkama veiklos apimties sritis, kurioje vieneto kintamieji kaštai nesikeičia per veiklos periodą, pastovieji kaštai nesikeičia per periodą. 3)veiklos apimtis yra pagrindinis kintamųjų kaštų veiksnys. 4)kintamųjų kaštų ir pardavimo pajamų priklausomybė nuo veiklos apimties yra tiesinė.
Lūžio taškas gali būti išreikštas ir finansine veiklos išraiška. Tokia analizė nėra labai tiksli, bet ji tinkama pirminiam finansiniam pelno planavimui, kuomet nesigilinama į gamybos programą, o tik norima nustatyti pardavimų pajamas, užtikrinančias bendrųjų kaštų padengimą. Tada pakanka apsk. finansinį lūžio tašką.
Pardavimo pajamos X = pastovieji kaštai / 1 – kintamųjų kaštų norma = pastovieji kaštai / ribinių pajamų norma. trx = FС /1 – rvc = FC / rmn. Ši formulė iš pirminės lūžio taško formulės įvedus kintamųjų kaštų santykį su pardavimo pajamomis (kintamųjų kaštų norma) arba ribinių pajamų santykį su pardavimo pajamomis (ribinių pajamų norma). Kadangi pardavimo pajamos lygios kintamųjų kaštų ir ribinių pajamų sumai – tai šių dviejų normų suma lygi 1..
Išvada: Finansinio lūžio taško dydis priklauso nuo to kokią dalį pardavimo pajamų struktūroje užima kintamieji kaštai. Kuo didesnė ši dalis – tuo žemesnis lūžio taškas. Arčiau 0 esantis lūžio taškas, reiškia greitesnį kaštų padengimą pardavimo pajamomis ir pelno gavimą. Lūžio taškui nutolus nuo 0, galima prognozuoti, jog didelė veiklos apimties sritis bus nuostolinga ir jai padengti bei pelnui gauti reikės didesnių pardavimo pajmų.
Paradavimų apimtis(vienarūšių produktų vienetais) lyginama su potencialių pardavimų kainomis darant prielaidą, kad pardavimo kaina yra pastovi be to visa pagaminta produkcija bus parduota. Pajamų suma tam tikrai pardavimų apimčiai apskaičiuojama pardavimo kainą padauginus iš parduotų gaminių kiekio. Gavus atsakymus juos galima atvaizduoti grafiškai. Toks grafikas vadinamas pelno grafiku. Juo remiantis galima apytiksliai nustatyti kaip įmonės veiklos pelningumą veikia gamybos apimties pokyčiai. Taškas kuriame susikerta pajamų ir kaštų tiesės vadinamos kritiniu(pelningumo) tašku. Pelningumo taškas išreiškia gamybos apimtį kurią pasiekus gamybos išlaidos tampa lygios pajamoms, kurias būtų galima uždirbti pardavus visą pagamintą produkciją. Taigi kritinis taškas atspindi būklę kai nei uždirbamas pelnas, nei patiriamas nuostolis. Kitaip sakant įmonės uždirbamų pajamų užtenka padengti išlaidoms tačiau nebelieka pelnui. Pelningumo tas lyginamuoju būdu nustatomas pagal tokią lygybę: pajamos – kintamosios išlaidos – pastoviosios = grynasis pelnas arba parduotų gaminių vnt. kaina * parduotų gaminių kiekis – gaminiui tenkančios išlaidos * gaminių kiekis – pastoviosios išlaidos = grynasis pelnas. Bendrojo pelno arba maržos būdu maržos dydis nustatomas iš uždirbtų pardavus prekes pajamų atėmus kintamąsias išlaidas šioms prekėms pagaminti. Taikant šį būdą nustatoma produkcijos vnt. marža, po to kritinis pelningumo taškas kaip ir anksčiau nustatomos pastoviosios gamybos išlaidos dalijant iš maržos. Didėjant gamybos apimčiai bendrojoje pastoviųjų ir kintamųjų kaštų sumoje tolygiai mažėja pastoviųjų kaštų lyginamasis svoris, todėl didelę produktų savikainą dažnai galima kompensuoti ne tų produktų gamybos išlaidų mažinimu, bet gamybos ir pardavimų apimties didinimu. Maržos rodiklis labai svarbus valdymui, nes vadybininkai privalo gamybą organizuoti taip, kad būtų padengtos bendrosios ir administracinės išlaidos, taip pat kiti kaštai sudarantys pastoviąją produktų savikainos dalį, be to dar būtų uždirbtas ir pelnas.
Kodėl reikia kaštų apskaitos?
Kaštų apskaita vadinama gamybos (prekių, paslaugų) apskaita, nes svarbiausias jos uždavinys nustatyti gaminamų produktų kaštus, taigi kaštų apskaitos objektas yra produktų kaštai:
1. tiesioginiai sunaudotų medžiagų gamybos kaštai;
2. tiesioginiai atliko darbo kaštai;
3. netiesioginiai gamybos kaštai.
Per apskaitos laikotarpį sukauptų produktų gamybos kaštų(GK) duomenys laikotarpio pab. naudojami:
a) laikotarpio pab. likusioms atsargoms įvertinti;
b) per apskaitos laikotarpį parduotų produktų kaštams apskaičiuoti.
Norint apskaič. produktų GK reikia sudėti tiesioginius sunaudotų medžiagų GK, tiesioginius atlikto darbo laiko kaštus ir netiesioginius GK. Iki tų gaminių pardavimo momento apskaičiuota suma yra įtraukta į atsargų apskaitą.
PVZ.: Jei gaminiui pagaminti reikia atlikti darbą už 5 Lt, panaudoti medžiagas už 8 Lt, o gamybos aptarnavimo išlaidos – 3 Lt. Šio gaminio GK 16 Lt bus apskaitomi gatavų gaminių atsargų sąskaitoje. Parduoto gaminio kaštai – 16 Lt.
Gamybos ir prekybos įmonės visus GK turi atskirti nuo laikotarpio kaštų. Į gaminamų produktų kaštus įtraukiami tik tie kaštai, kurie yra susiję su produktų gamyba. Laikotarpio kaštai neįtraukiami, nes jie susiję ne su gamyba, o su pardavimais bendruoju administravimu.( 1 lentelė)
Informaciją apie kaštų apskt. vadybininkai remiasi apskaičiuodami turimų produktų atsargas ir nustatydami produktų kainas rengdami finansine ataskaitas, planuodami, valdydami, bei priimdami kt. vadybos sprendimus. Informacija apie kaštų apskaitą yra svarbi ir valdant paslaugų teikimo, nes ir paslaugų valdybos srityje finansiniai sprendimai ...
Kaštų apskaitą sudaro:
1) duomenų apie kaštus kaupimas;
2) sukauptų duomenų priskyrimas ar paskirstymas produktams( paslaugoms)arba įmon. Padaliniams.
Duomenų kaupimo ir paskirstymo būdai yra įvairūs, todėl viena ar kito būdo taikymas gali turėti nemažos įtakos, ne tik pelno ataskaitos, sąskait. balanso lentelės rodikliams, bet ir vadybos sprendimams. Pvz.: nustatant produktų kainas, rengiant vadybos planus, juos tikrinant.( 2 lenetelė)
Apibendrinant galima teigti, kad informacijos apie kaštų apskaitą reikia:
1) atsargoms apskaičiuoti ir įkainuoti;
2) oficialioms finansinėms ataskaitoms parengti;
3) vidinės veiklos ataskaitoms (raportams) parengti;
4) gamybos ir finansinėms sąmatoms parengti;
5) ilgalaikiam planavimui ir valdymui;
6) priimant vadybos sprendimus.

RIBINĖS PRODUKCIJOS SAVIKAINOS SKAIČIAVIMO SISTEMOS APIBŪDINIMAS IR TAIKYMAS
Ribiniai kaštai-tai bendrųjų kaštų padidėjimas, gaminant papildomą produkcijos vienetą. Jie išreiškiami bendrųjų kaštų prieaugio padidėjimu (ΔBK) ir bendrojo produkcijos prieaugio santykiu (ΔQ). Taigi kitaip tariant ribiniai kaštai yra papildomos išlaidos(priedas prie bendrųjų išlaidų) patiriamos kaip per trumpą laiką 1 vnt didinama produkcijos apimtis. Kadangi pastovieji kaštai arba pridėtinės išlaidos nekinta su produkcijos apimtimi ribiniai kaštai yra vien tik ribinės kintamosios išlaidos. Paprastai atkreiptinas dėmesys į kaštų padidėjimą nuo vienų ar kitų veiksnių, todėl iškiriami prieauglio kaštai produkcijos vienetui. Ribiniai kaštai remiasi gamybos apimties (kiekio) augimu kas tiesiogiai padengiama gautosiomis piniginėmis įplaukomis (pajamomis).

Ribiniai kaštai apskaičiuojami bendrųjų kaštų pokytį (ΔBK) padalijus iš bendrojo gamybos apimties pokyčio (ΔQ). Kol ribiniai kaštai, t.y. papildomo prekės vnt pagaminimo kaštai yra mažesni už kainą, gamintojo pajamos padidėja daugiau negu gamybos kaštai. Kai ribiniai kaštai viršija kainą, vadinasi dalis produkcijos gaminama nuostolingai ir gamintojas laimės sumažinęs gamybos apimtį. Ilgai plečiant gamybą, ribiniai kaštai produkcijai didėjant vis mažės. Pasiekus tam tikrą lygį toliau gamyba didės jau kaštams didėjant, t.y. ims veikti mažėjančio rezultatyvumo dėsnis. Tačiau tokiomis sąlygomis gamyba gali plečiama tol, kol ribinės produkcijos kaštus, t.y. paskutinio gaminio kaštus bent kompensuos jo pardavimo kainos. Apskaičiuojamos įmonės ribinės pajamos.

Laikotarpio ribinės pajamos –tai pardavimo pajamų, uždirbtų per šį laikotarpį ir šio laikotarpio kintamųjų (dalinių) kaštų skirtumas.
Ribinės pajamos įmonėje apskaičiuojamos ne mokesčių apskaitos tikslais bet vidiniams vadybos poreikiams-pelno analizei. Ribinės pajamos apskaičiuojamos iš pardavimo pajamų atėmus dalinės savikainos būdu produktams absurbuotus kaštus. Kadangi dalinės savikainos būdas numato, jog produktams apsorbuojami visi kintamiejo kaštai, tai į dalinės savikainos struktūrą bus įtraukti ne tik gamybiniai, bet ir dal;is negamybinių kaštų, kuriuos galima tiesiogiai susieti su parduotais produktais. Apskaičiuojant ribine pajamas iš pardavimo pajamų atimami ne tik gamybiniai kaštai, bet ir negamybiniai pardavimų veiklos kintamieji kaštai. Antra vertus į savikainą nepatenka dalis gamybinių kaštų-būtent pastovieji pridėtiniai kaštai. Dalinėje savikainoje jie neapsorbuojami produktams, bet pelno nuostolio ataskaitoje jie stsispindės veiklos sąnaudų eilutėje.
KOKIOS YRA APSKAITOS METODIKOS IR KAIP JAS PASIRINKTI? Yra 2 tradicines kastu apskaitos metodikos:1)uzsakymo kastu apskaitos metodika.2)gamybos apskaitos metodika.
Gamybos apskaitos metodika taikoma masines gamybos imonese.Produktu gamybos kastai apskaitoje yra kaupiami nustatyta laika pvz:savaite ar menesi.Per nustatyta laikotarpi apskaitoje sukaupta gamybos kastu suma yra padalijama is pagamintu gaminiu skaiciaus ir apskaiciuojami vidutiniai vieno gaminio kastai.Sia kastu apskaitos metodika gali taikuti tik tos imones kurios nuolat gamina 1 topi gaminius.Jei imones gamina daug ivairiu produktu ir teikia daug teikia daug ivairiu produktu ar teikia daugivairiu paslaugu taciau produktu gamyba ar paslaugu tiekimas near masiniai klientai perka ivairius produktus ar paslaugas tokios imones gali taikyti uzsakymo kastu apskaitos metodika.Siuo atveju kastu apksaitos objektas ne vieno tipo gaminys o gaminamu gaminiu partija.Gaminiu partija uzskaitoma kaip uzsakymas.Pagal uzsakyma gaminiai pradedami gaminti nustatytu laiku,isanksto buna nustatytas ir ju pagaminimo laikas pvz:Audimo imone olimpinei ringtinei pasiuvo sprotinius kostiumus,kita toki pat uzsakyma gali gauti tik po daugelio metu,todel gali uzsakymai gali buti mazesni.Uzsakymu kastu apskaitos metodika daznai taiko ne tik siuvimo bet ir baldu,irankiu gamybos,namu,laivu statybos imonei.
KOKIAS KASTU APSKAITOS METODIKAS RENKASI IMONES PRIKLAUSO NUO DAUGELIO VEIKSNIU.1)Gamybos tipo.2)vadybininku info poreikiu.3)produktu ir paslaugu pobudzio.Be to imones gali pasirinkti ivairius minetu kastu apskaitos metodikos variantus,pvz:pastovieji netiesioginiai kastai gali buti apskaitomi arba neapskaitomi itraukiant juos i gaminamu produktu kastus.Jei I kiekvieno gaminamo gaminio kastu sudeti iskaiciuojami pastovieji netiesioginiai gamybos kastai toks budas vadinamas obserciniu.
AR GALI BUTI TAIKOMI PLANUOTI NETIESIOGINIU KASTU PASKIRSTYMAS? Imones gali pasirinkti siuos netiesioginiu kastu paskirstymo budus:1)Faktisku kastu paskirstymo budai.2)normalu gamybos rezima atitinkanciu paskirstymo budai.3)standartiniu kastu paskirstymo budai.Pasirinkus faktisku kastu paskirstymo buda,gaminamu gaminiu ar teikiamu paslaugu kastai apskaiciuojami remiantis visais faktiskais kastais:tiesioginiais sunaudotu medziagu gamybos kastais,tiesioginiais atlikto darbo kastais,netiesioginiais gamybos kastais.
KAS YRA NORMALUS GAMYBOS REZIMAS? Imone gali pasirinkti kokiu rezimu ji dirbs pvz:2 pamainomis,1pamaina ir pan..Nuo tokio pasirinkimo priklausys tai kiek 100% ar tik 80% bus panaudota gamybos irengimai.
Normalus gamybos rezimas-yra konkrecios imones pasirinktas ir planuojamas darbo rezimas.Taikant normalu gamybos rezima atitinkanciu kastu apskaitos metodika tik tiesioginiai kastai (sunaudotu gamybos ir atlikto darbo) uzsakymo kastu saskaitose yra faktiski.Netiesioginiai gamybos kastai ivykdzius uzsakyma yra paskirstomi tarp gaminiu remiantis is anksto nustatytu ir ivertintu netiesioginiu kastu paskirstymo budu. Taikant standartiniu kastu paskirstymo buda gamybos kastai apskaiciuojami, faktiskiems pagamintu gaminiu kastams priskaitant is anksto nustatyto dydzio visus gamybos kastus-tiesioginius ir netiesioginius.
Faktiski gamybos kastai:1)Faktiski visi gamybos kastai.2)Faktiski kintamieji gamybos kastai.
Normalu gamybos rezima atitinkantys kastai:1)normalu gamybos rezima atitinkantys visi gamybos kastai.2)normalu gamybos rezima atitinkantys gamybos kastai.
Standartiniai gamybos kastai:1)visi standartiniai gamybos kastai.2)Standartiniai kintamieji gamybos kastai.
Pateikti 6 produktu gamybos kastu variantai apskaitos. Kiekvienas is 6 gamybos kastu apskaitos variantu gali buti naudojamas taikant tiek uzsakymu kastu apskaitos metodika,tiek gamybos kastu apskaitos metodika.Gali buti taikomas ne tik minetos tradicines kastu apskaitos metodikos bet ir ju kombinacijos,tokia kastu apskaitos sistema vadinama gamybos pobudi atitinkanti kastu apskaita.Gamybos kastu apskaitos metodika tose imonese kur medziagu perdirbimo darbai gaminant ivairius produktus yra labai panasus nors gaminami produktai gali buti skirtyngi.Gaminamu produktu skirtumas daznai lemia naudojamos medziagos kurios gali buti labai ivairios,pvz:taip yra baldu,avalynes,siuvimo imonese.Siuvimo procesas jose labai panasus kad ir kas butu siuvama,bet naudojamos medziagos labai skiriasi.Suprantama kad perdirbimo kastai gali buti irasomi apskaitoje ir kaupiami pagal kiekviena padalini ar gamybos procesa.Gamybos kastai yra laikomi kastais tu gaminiu kurie “pereina” per konkrecius padalinius,procesus.Kitaip tariant perdirbimo kastai apskaitomi taikant tipiska gamybos kastu apskaitos metodika,o sunaudotu medziagu gamybos kastai yra konkreciu gaminiu partiju ar uzsakymo kastai.Tai atitinka uzsakymo kastu apskaitos metodikos taikymo principus.

Kaštų vertinimo proceso elementai Kaštų vertinimo procesas, tai susidariusių išlaidų srautų judėjimo nustatymas, kol nuo kaštų sukaupimo centrų per tarpinius kaštų objektus nustatysime galutinio kaštų objekto kaštus. Tam yra kelios taisyklės: 1) Produkto kaštai vertinami ta pačia kryptimi kaip ir jos vertės kūrimas pradedant nuo gamybos parengimo(infrastruktūros palaikymo planavimo tiekimo ir pan.) iki produkto pardavimo. 2) kaštų srauto dydį, nukreiptą kaštų objektų link, nulemia jų veiksniai.
Kaštų apskaitos proceso veiksniai: 1. kaštų (išlaidų) indefikavimas arba susidarymas. 2. kaštų priskyrimas. 3. išlaidų paskirstymas 4. kaštų sukaupimas 5. kaštų absorbavimas objektui.
Kaštų indefikavimas (susidarymas)- tai išlaidų užfiksavimas apskaitoje parodant jų dydį, susidarymo datą, sunaudotų išteklių pobūdį.
Faktiškų kaštų susidarymo fiksavimas yra buh. Apskaitos FUNKCIJA. Buh. Apskaitoje užfiksuojamos įv. Išlaidos, t.y. piniginių išlaidų srautai, kurie valdymo apskaitoje dar laikomi tik kaštų apskaitos proceso pradiniu etapu. Jei norime įvertinti būsimus kaštus, tai kaštų susidarymą suvokiame kaip ateities išlaidų nustatymą biudžetuose. T.y. vien tik valdymo apsk. funkcija, nes buh. Apskaita neapima planavimo proceso. Kaštų priskirimas tai tiesioginių išlaidų susidariusių pačiame kaštų objekte, nustatymas. Išlaidos betarpiškai priskiriamos produktams tampa tiesioginiais produkto kaštais(fin. apskaitoje-tiesioginėmis išlaidomis). Tiesioginiai kaštai gali būti nustatomi produktams pagal normas, faktiškas ar planines. Tiesiog. išlaidos priskiriamos padaliniui tampa padalinio vidiniais kaštais (fin. apskaitoje- jie gali būt laikomi netiesioginiais). Kaštus priskirti tiesiogiai centrui galima tik tada, kai toks priskyrimas yra visiškai aiškus ir nekyla abejonių, kuriame kaštų centre ir kokiam objektui ištekliai sunaudoti. Priskirti galima tik tuos kaštus, kurie nėra bendri keletui objektų ir kurių nereikia tarp jų paskirstyti. Išlaidos, kurios nebuvo priskirtos kuriam nors centrui ar produktui, tačiau susijusios su bendra gamybos veikla, vadinamos jungtinėmis išlaidomis(pvz. gamybinių padalinių komunalinių paslaugų išlaidos). Nors jungtinės išlaidos ir nesusidaro gaminant produktus, tačiau turi juos pasiekti, todėl dėl gamybai artimo pobūdžio, jos laikomos paskirstamomis. Tolesnis kaštų vertinimo veiksmas yra paskirstymas. Pirm. Padalinamos jungtinės išlaidos. Išlaidų padalinimas- tai jungtinių gamyb. išlaidų dalies, tenkančios padaliniui ir šių išlaidų paskirstymas padaliniams. Padalinių jungtinių išlaidų nėra daug. Paprastai taip paskirstyti reikia tad, kai gamyb. padaliniams būtina priskirti išorinių paslaugų(kurias įmonė bendrai apmokėjo) išlaidas. Tokiomis išlaidomis laikomos ryšių patalpų priežiūros ir panašios išlaidos, paskirstytos jungtinės išlaidos tampa padalinių kaštų dalimi. Kai iš padalinių kaštus reikia toliau paskirstyti, kad jie taptų jų gaminamų paslaugų ar produktų kaštų dalimis, tenka atlikti kaštų paskirstymo veiksmą. Kaštų paskirstymas- tai veiksmas, kurio metu kaštai susidarę viename kaštų centre padalijami kitam centrui turintiems tiesioginį ryšį su kaštų objektu. Paskirstymo atveju iš apskaitos tiksliai kiek kuris objektas atsakingas už šių kaštų susidarymą, todėl susidariusi suma paskirstoma daugiau ar mažiau subjektyviai pagal nustatytą proporciją, remiantis paskirstymo baze. Paskirstymas vyksta vienodais laiko tarpais: kas savaitę, kas mėnesį ar pan.

Išlaidų ir kaštų samprata
Gamyba-bet kokia žmog. veikla, kurios tikslas įvairių prekių ir paslaugų kūrimas, poreikių tenkinimas. poreikiai negali būt tenkinami be išlaidų. Įm.savo veikloje nuolatos daro išlaidas, kurios veliau, iš suteiktų paslaugų, uždirbus pajamas tampa sąnaudomis.sąnaudos- ekonominės naudos sumažėjimas,dėl turto sunaudojimo,pardavimo,netekimo arba turto vertės sumažėjimo.Išlaidos-turto ar paslaugos sunaudojimas bei turto vertės sumažėjimas per ataskaitinį laikotarpį.Išlaidos tai fin.ištekliai sunaudoti vienarūšiams įm.įsipareigijimams apmokėti.jos yra kaštų elementas,kiekvienos įm.vadovui rūpi kad jo vadovaujama įm.iš savo veiklos uždirbtų didesnį pelną,todėl labai svarbu žinoti ar parduodamos prekės yra pelningos ar nuostolingos.Tai žinodama įm.galėtų atsisakyti nuostolingų prekių arba ieškoti būdų sumažinti jų gamybos ir pardavimo kaštus.Kaštai-tai valdomos išlaidos kurių susidarymas turi nustatyta tikslą,būtiną pelningai įm.veiklai užtikrinti apibrėžtu laikotarpiu(dabarties,ateities ar kit.kontekste).Kaštų sąvoka turi prasmę tik tada kai žinome kieno efektyvumą norime ištirti,koks yra išteklių panaudojimo tikslas.Gamybos kaštai-firmos piniginės išlaidos,būtinos visiems gamybos veiksmams apmokėti už prekes,pagaminimą ar paslaugas.objektai-kuriems tikslinga ir reikalinga apskaič.kaštus konkrečioje valdymo situacijoje vad.kaštų objektais.
Taigi kaštų objektu gali tapti bet kuris ekonominis objektas.Buh.ap.būdingi 3 kaštų objektai:1.produkcija2.laikotarpis.3.padalinys

1 lentelė
Produkto kaštai Laikotarpio kaštai
Tiesioginiai sunaudotų medžiagų gamybos kaštai Pardavimų
Tiesioginiai atlikto darbo kaštai Bendrojo administravimo
Netiesioginiai gamybos kaštai Palūkanų

2 lentelė
Sprendimai Kokios informacijos apie kaštų apskaitą reikia
Produktų kainos nustatymas Produkto gamybos kaštai
Ar verta nutraukti produkto gamybą? Kokių kaštų bus galima išvengti?
Ar verta gaminti gaminio detales ar pirkti jas iš tiekėjų? Kiek kainuoja pagaminti detales ar pirkti jas iš tiekėjų?
Ar verta plėsti produktų gamybą ? Kokie bus papildomi gamybos išplėtimo kaštai?
Ar verta priimti užsakymą gaminti produktus ? Papildomi specialaus užsakymo kaštai.

Leave a Comment