finansų pagrindindų kenspektas

Finansų esme, rūsys ir funkcijos.
Finansai – ekonominiai santykiai, kurių pagalba, paskirstant ir perskirstant bendrąjį vidaus produktą ir nacionalines pajamas, yra sudaromi bei panaudojami centralizuoti ir decentralizuoti pinigų fondai, siekiant vykdyti valstybės funkcijas ir užtikrinti ekonomikos plėtros sąlygas. Finansai skirstomi į centralizuotus (bendravalstybinius) ir decentralizuotus (įmonių, įstaigų, organizacijų).Finansai atlieka šias funkcijas: 1) pinigų fondų sudarymo;2) pinigų fondų naudojimo; 3) pinigų fondų sudarymo ir naudojimo kontrolės.
Nacionalinių pajamų paskirstymas vyksta dviem etapais: 1)pirminių arba pagrindinių pajamų paskirstymas – formuojasi materialinės gamybos sferoje ir apima darbuotoją, tarnautojų darbo užmokestį, įmmonių bei gyventojų pajamas. Tačiau, skirstant pagrindines pajamas, nesukuriami centralizuoti fondai, reikalingi vystyti prioritetines šalies ūkio pramonės šakas, patenkinti materialinius, socialinius ir kultūrinius gyventojų poreikius. 2)antrinių arba išvestinių pajamų paskirstymas- tai pajamos, gautos negamybinėje sferoje ir mokesčiai, atskaityti nuo šių pajamų. Paskirsčius antrines pajamas susiformuoja galutinė nacionalinių pajamų naudojimo struktūra ir proporcijos.Finansų sistema – ekonominių santykių, kurių procese sudaromi, naudojami ir kontroliuojami pinigų fondai, įvairių sferų visuma. Kitais žodžiais tariant, finansų sistema -įmonių ir valstybės pinigų fondų sudarymo, naudojimo ir kontrolės foormų bei metodų visuma.Finansų sistemą sudaro tokios sudėtinės dalys:1)nacionalinis biudžetas; 2)valstybiniai nebiudžetiniai fondai;3)privatūs draudimo fondai;4)įvairių nuosavybės formų įmonių finansai. Finansų sistemos funkcionavime atsispindi finansiniai santykiai tarp: 1įmonių – perkant ir parduodant prekes bei paslaugas; skirstant finansinį rezultatą;2valstybės ir įmonių – mokant mokesčius į

įvairių lygių iždus ir nebiudžetinius fondus bei
finansuojant išlaidas;3valstybės ir gyventoją — mokant mokesčius į įvairių lygių iždus ir nebiudžetinius fondus
bei gaunant paramą ir draudimo išmokas;4gyventojų ir įmonių – mokant darbo užmokestį, skirstant finansinį rezultatą, atlyginant materialinę žalą; 5draudimo fondų ir įmonių, gyventojų, valstybės – mokant draudimo įmokas bei gaunant draudimo atlyginimą, atsitikus draudiminiam įvykiui; 6 draudimo fondų – perduodant dalį draudimo rizikos, t.y. vykdant perdraudimą; 7 atskirų centralizuotų finansų sudėtinių dalių – pervedant pinigus nebiudžetinių fondų deficitui padengti; pervedant socialinio ir sveikatos draudimo įmokas iš valstybės iždo į nebiudžetinius fondus už valstybės draudžiamus asmenis. Visi šie biudžetai funkcionuoja autonomiškai – tai reiškia, kad pajamos ir išlaidos juose yra atskirtos. Per nacionalinį biudžetą sukaupiamos įvairių nuosavybės formų įmonių ir gyventojų pajamos. Jos nukreipiamos valstybinio valdymo organų išlaikymui, šalies vidaus ir užsienio saaugumo stiprinimui, prioritetinių ūkio šakoms finansavimui, mokslo ir kultūros vystymui, socialinių visuomenės narių garantijų užtikrinimui, valstybės skolos apmokėjimui ir kitų visuomenės poreikių tenkinimui. Nacionalinis biudžetas – valstybės einamųjų melų pajamų ir išlaidų planas, tvirtinamas Seimo ir turintis įstatymo galią. Biudžetas yra pagrindinių tarpusavyje sąveikaujančių finansinių kategorijų – mokesčių, valstybės išlaidų, valstybinio kredito – visuma. Per nacionalinį biudžetą sukaupiamos įvairių nuosavybės formų įmonių ir gyventojų pajamos. Jos nukreipiamos šalies ūkio finansavimui, socialinėms – kultūrinėms reikmėms, šalies vidaus ir užsienio saugumo stiprinimui, valstybinio valdymo organų išlaikymui, va
alstybės skolos išlaikymui, valstybės rezervų sudarymui ir pan. Pagrindinės nacionalinio biudžeto funkcijos yra šios: 1)nacionalinių pajamų ir BVP paskirstymas; 2)valstybinis ekonomikos reguliavimas; 3)socialinės politikos priemonių finansavimas; 4)centralizuotų pinigų fondų sudarymo ir naudojimo kontrolė.
Nacionalinis biudžetas – pagrindinė priemonė perskirstyti nacionalines pajamas ir BVP. Kuo stipresnė yra valstybės ekonominio reguliavimo funkcija, tuo didesnė dalis nacionalinių pajamų ir BVP yra perskirstoma per nacionalinį biudžetą LR nacionalinį biudžetą sudaro: valstybės biudžetas ir savivaldybių biudžetai. Nacionalinio biudžeto pajamas sudaro visos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų sukaupiamos lėšos, išskyrus skolintas lėšas. Nacionalinio biudžeto asignavimai naudojami valstybės ir savivaldybių funkcijoms bei asignavimų valdytojų programoms vykdyti. Valstybės biudžeto asignavimų valdytojai yra:1)valstybės institucijų, įstaigų bei įmonių, nurodytų Seimo patvirtintame valstybės biudžete, vadovai;2)valstybės institucijų, kurioms asignavimus atitinkamoms priemonėms finansuoti Seimo pavedimu patvirtina Vyriausybė, vadovai. Savivaldybių biudžetų asignavimų valdytojai yra: 1) savivaldybių institucijų, įstaigų bei įmonių, nurodytų savivaldybės tarybos patvirtintame savivaldybės biudžete, vadovai; 2) savivaldybių institucijų, kurioms asignavimus atitinkamoms priemonėms finansuoti savivaldybės tarybos pavedimu patvirtina savivaldybės valdyba (meras), vadovai.
Nepaprastosios išlaidos – išlaidos, skirtos ilgalaikiam materialiajam ir nematerialiajam turtui kurti, įsigyti bei valstybės rezervams sudaryti. Paprastosios išlaidos – išlaidos, susijusios su valstybės ir savivaldybės institucijų bei įstaigų funkcionavimu ir programų vykdymu, nedidinant jų ilgalaikio turto vertės.Valstybės biudžetas yra centralizuotas finansinių išteklių fondas, kuriame sukaupiama ir perskirstoma dalis Re
espublikos nacionalinių pajamų. Jame sukaupti finansiniai ištekliai yra naudojami bendravalstybinėms reikmėms finansuoti.Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto pajamas sudaro:1) pajamos iš mokesčių; 2)pajamos iš valstybės turto (išskyrus pajamas, gaunamas pagal privatizavimo įstatymą); 3) valstybės biudžetinių įstaigų pajamos, gautos už teikiamas paslaugas; 4)pajamos už valstybės pinigų likučius einamosiose sąskaitose; 5) pajamos, gautos iš skolininkų, kuriems suteikta paskola su valstybės garantija; 6) gaunama negrąžintina finansinė parama; 7) kitos pajamos.Valstybės biudžeto asignavimai yra naudojami: 1) valstybės funkcijoms bei Vyriausybės tvirtinamoms programoms vykdyti; 2) dotacijoms savivaldybių biudžetams teikti; 3) valstybės įsipareigojimams vykdyti. Pagrindinės valstybės vykdomų funkcijų ir Vyriausybės tvirtinamų programų sritys yra šios: 1) švietimas, kultūra, sveikatos apsauga ir sportas; 2) socialinė apsauga ir parama; 3) mokslas ir techninė pažanga; 4) gamtos apsauga; 5) ūkio plėtojimo reguliavimas; 6) krašto apsauga; 7) valstybės valdžios ir valdymo institucijos bei teisėtvarkos Įstaigos; 8) viešoji tvarka ir visuomenės apsauga; 9) išoriniai valstybės ryšiai. Valstybės biudžete sudaromas Vyriausybės rezervo fondas, kuris turi būti ne didesnis kaip 1 proc. planuojamų valstybės biudžeto asignavimų sumos. Vyriausybės rezervo fondas naudojamas tik tokioms reikmėms, kurių negalima numatyti sudarant valstybės biudžeto projektą. Jie skiriami stichinių nelaimių ir katastrofų padariniams likviduoti bei kitoms reikmėms pagal Vyriausybės nustatytus prioritetus. Valstybės biudžeto projektas rengiamas trejiems biudžetiniams metams, remiantis ;strateginio planavimo principais, įstatymais, šalies ūkio plėtros makroekonominėmis )prognozėmis, Vyriausybės veiklos programa, Vyriausybės ilgalaikiu strateginiu veiklos planu, ministerijų ir
r Vyriausybės įstaigų strateginiais veiklos planais ir patvirtintais preliminariais pagrindiniais nacionalinio biudžeto rodikliais, taip pat valstybės biudžeto asignavimų valdytojų pateiktomis programomis ir išlaidų sąmatų projektais. Valstybės biudžeto projekte nurodoma: 1) bendra pajamų suma ir jų paskirstymas pagal pajamų rūšis; 2) įmokų į valstybės biudžetą, skiriamų pagal įstatymus specialioms programoms finansuoti, paskirstymas pagal asignavimų valdytojus; 3) bendra asignavimų suma ir jų paskirstymas pagal institucijas Vyriausybės
tvirtinamoms programoms įgyvendinti. Asignavimai skiriami paprastosioms, iš jų
darbo užmokesčiui, ir nepaprastosioms išlaidoms; 4) bendros valstybės biudžeto asignavimų sumos paskirstymas pagal jų funkcinę
klasifikacija; 5) pinigų suma valstybės biudžeto kasos apyvartos lėšoms sudaryti; 6) grynojo skolinimosi limitas; 7) biudžetiniais metais pasirašomų valstybės garantijų limitas; 8) savivaldybių skolinimosi limitai; 9) savivaldybių biudžetams skiriamų dotacijų sumos; 10) kiekvienos savivaldybės biudžeto mokestinių pajamų sumos; 11)fizinių asmenų pajamų mokesčio dalis (procentais),tenkanti atskiromis
savivaldybėms. Savivaldybių biudžetuose sukaupiami pinigai socialinėms ir ekonominėms bei kitoms vietinės reikšmės programoms finansuoti ir savivaldybių įstaigoms išlaikyti. Kiekviena savivaldybė turi savarankišką biudžetą. Savivaldybių biudžetai turi būti patvirtinti be deficito. Savivaldybių biudžetų pajamas sudaro:1) Pajamos iš mokesčių.2) Pajamos iš savivaldybių turto. 3) Baudos. 4) Vietinės rinkliavos.5) Savivaldybių biudžeto įstaigų pajamos, gautos už teikiamas paslaugas.6) Pajamos už savivaldybių lėšų likučius einamosiose sąskaitose.7) Valstybės biudžeto dotacijos.8) Negrąžintina finansinė parama. 9) Kitos pajamos.Savivaldybių biudžetų asignavimai skiriami:1) savivaldybėms įstatymų deleguotoms valstybės funkcijoms vykdyti; 2) savivaldybių tarybų patvirtintoms programoms vykdyti.
Savivaldybės biudžeto projekte nurodoma: 1)bendra pajamų suma ir jų paskirstymas pagal pajamų rūšis; 2)bendra asignavimų suma ir jų paskirstymas institucijoms programoms vykdyti. Asignavimai skiriami paprastosioms išlaidoms, iš jų – darbo užmokesčiui, nepaprastosioms išlaidoms; 3) kasos apyvartos lėšų suma. Savivaldybių biudžetų projektus rengia savivaldybių vykdomosios institucijos, remdamosi įstatymais, Seimo patvirtintais savivaldybių biudžetų finansiniais rodikliais, Vyriausybes patvirtinta biudžetų sudarymo ir vykdymo tvarka, valstybinės statistikos duomenimis, socialinėmis ir ekonominėmis programomis. Juos rengia savivaldybių vykdomosios institucijos ir pateikia savivaldybių taryboms. Savivaldybių tarybos tvirtina biudžetus, atsižvelgdamos į tarybų komitetų svarstymo metu pateiktas išvadas bei pasiūlymus.
Valstybiniai nebiudžetiniai fondai turi griežtai tiksliną paskirtį – išplėsti socialiniu paslaugų tinklą gyventojams, skatinti atsilikusių infrastruktūros šakų vystymąsi, aprūpinti papildomais ištekliais prioritetines ekonomikos šakas. Respublikoje funkcionuoja du pagrindiniai socialiniai fondai: 1)Valstybinio socialinio draudimo fondas- formuojamas iš socialinio draudimo įmokų ir naudojamas vairių rūšių pensijoms, ligos ir motinystės (tėvystės) pašalpoms mokėti, gyventojų užimtumui finansuoti, išmokoms nelaimingų atsitikimų atvejais 2)Valstybinio privalomojo sveikatos draudimo fondas- formuojamas iš sveikatos draudimo įmoką, o naudojamas gyventojų gydymo ir sveikatingumo poreikiams tenkinti. Be socialinių nebiudžetinių fondų funkcionuoja: Privatizavimo fondas, Garantinis fondas,Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo fondas ir Blokados fondas. Privačių draudimo fondų sukuriama tiek kiek šalyje funkcionuoja verslo subjektų, norinčių ir turinčių teisę teikti draudimo paslaugas.

Leave a Comment