Vaistų eksportas

Įvadas
Šiuo metu Lietuvos užsienio prekybos apyvarta prilygsta trims ketvirtadaliams šalies BVP. Tai rodo didelį Lietuvos ūkio atvirumo laipsnį ir tarptautiniu bei integracijos į pasaulinę rinką mastu reiškia teigiamą rinkos ekonomikos vystymosi tendenciją, kurią sąlygoja liberalus Lietuvos prekybos režimas (importo muitai – vieni mažiausių Rytų ir Vidurio Europos šalyse).

Statistikos departamento duomenimis Lietuva daugiausiai eksportuoja mineralinių produktų – 21,2 proc. bendros eksporto apimties; tekstilės medžiagų ir dirbinių atitinkamai – 18,6 proc.; mašinų ir mechaninių elektros įrenginių – 10,6 proc.; chemijos pramonės ir jos šakų produkcijos – 7,9 proc. Šiame darbe nagrinėsiu vaaistų eksportą, kurie priklauso chemijos pramonės šakai.

Tyrimo objektas – vaistų eksportas.
Savo darbui pasirinkau Lietuvos firmas vaistų gamintojas ir eksportuotojas.

Darbo tikslas – išanalizuoti vaistų (vaistažolių, vitaminų, hormonų, glikozidų, alkaloidų, antibiotikų, liaukų bei vakcinų ir modifikuotų imunologijos produktų) eksportą nuo 1999 iki 2002m., jų dinamiką, įvertinti eksporto galimybes (perspektyvas).

Darbo uždaviniai:
1) pateikti tiriamų įmonių charakteristikas;
2) išanalizuoti vaistų prekybos balansą;
3) panagrinėti vaistų eksporto problemas ir galimybes;

Darbo metodai:
1) statistiniai metodai (Užsienio prekyba. Statistikos duomenų rinkiniai. Lietuvos statistikos departamentas, 1999-2002 );
2) grafinė analizė;
3) pokalbis su firmos UAB “Marino Baltic Pharmaceutics” vadybininku

Darbo rezultatas:
1) išnagrinėta Lietuvos vaaistų eksporto ir importo būklė;
2) išanalizuotos vaistų eksporto problemos ir perspektyvos;
3) pateiktas pasiūlymas dėl vaistų eksporto vykdymo

1.Svarbiausi Lietuvos vaistų gamintojai ir eksportuotojai
Vaistai nuo kitų produktų, kuriuos vartoja žmogus, skiriasi tuo, kad nėra aiškių kriterijų įsigyto vaisto kokybei ir netgi jo naudai įvertinti.

br />Vaistus įvertinti patikėta Vyriausybės ir sveikatos apsaugos darbuotojams. Jie kontroliuoja vaistų kokybę, įvertina jų naudingumo ir rizikos santykį, atrenka vaistus, kuriuos galima išrašyti. Vartotojai, tiesiogiai ar netiesiogiai per valstybinį ar privatų sveikatos draudimą mokėdami už vaistus, nekontroliuoja rinkos.
Visose pasaulio šalyse, turtingose ar skurdžiose, vaistų vartojimas priklauso nuo keturių veiksnių: vartotojų; sveikatos apsaugos darbuotojų; ypač gydytojų, medicinos seserų ir farmacininkų; Vyriausybės, draudimo atstovų; farmacijos pramonės.
Farmacijos pramonės veikla yra beveik tokia pati, kaip ir kitų pramonės šakų, gaminančių prekes vartotojams. Jos tikslas – sukurti produktus, kuo daugiau jų parduoti, gauti pelną, kuris leistų išplėsti biznį. Farmacijos pramonė, kaip ir kitos pramonės šakos, turi nuolat taikytis prie rinkos, kurią reguliuoja kiti trys veiksniai; vartotojų nuomonės ir prioritetų pasikeitimas; sveikatos apsaugos darbuotojų griežtumas irr nepriklausomumas, valstybės nustatytos taisyklės.
Dėl nuolatinės konkurencijos tarp farmacijos pramonės įmonių kompanijos savo gaminius reklamuoja, pabrėždamos jų teigiamas ir kuo mažiau užsimindamos apie neigiamas ypatybes bei konkurentų panašių gaminių pranašumą. Nuo kitų veiksnių priklauso visapusiška ir teisinga informacija apie vaistus.
Lietuvoje vaistus gamina nedaug stambių firmų. Šios firmos – gamintojos taipogi ir eksportuoja savo produkciją, t.y. vaistus. Dauguma vaistų rūšių mūsų šalies įmonės negali pagaminti, todėl tenka vežtis iš užsienio (importuoti) ir duoti pelno užsienio firmoms. Dabar išvardinsiu Lietuvos vaistų fi
irmas, kurios su savo produkcija yra prasiskverbusios į užsienio rinkas:
q AB “Sanitas”. Ši bendrovė yra Kaune, ji gamina farmacinius produktus (ampules, įvairius tepalus, skysčius, medicininius ir veterinarinius preparatus). AB “Sanitas” eksportuoja į Rusiją, Kazachiją, Armėniją, Uzbekiją, Latviją ir į kitas šalis.
q AB “Endokrininiai preparatai” esanti Kaune. Ji gamina virš 50 rūšių vaistų, įskaitant ir liaukas. Šios bendrovės pagrindinės pardavimų rinkos yra Rusija ir Ukraina.
q UAB “Entafarma”. Ši firma yra įsikūrusi Vilniuje. Ji gamina vitaminus, homeopatinius preparatus, dezinfekuojančias medžiagas, vakcinas ir reagentus. Eksportu užsiima visame Pabaltijy.
q UAB “Biotechna”. Ši bendrovė yra Vilniuje. Ji taipogi gamina medikamentus, žmogaus augimo hormonus ir 80proc. savo produkcijos išveža į užsienį.
q Taipogi Lietuvoje turbūt vienintelė gaminanti vaistines arbatas, fasuojanti vaistažoles ir prekiaujanti (ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje) vaistinių augalų žaliavomis yra UAB “Švenčionių vaistažolės”.
q AB “Vilniaus farmacijos fabrikas”, gaminantis mikstūras nuo kosulio, pertusiną ir kt. Eksportą vykdo pagrinde į Baltijos valstybes.
q Taipogi savo darbe remsiuosi firma, kuri negamina vaistų, o juos reeksportuoja.UAB “Marino Baltic Pharmaceutics” yra užsienio kapitalo įmonė, tarptautinio koncerno “CSC Pharmaceuticals” (Šveicarija/Austrija) dukterinė įmonė. Lietuvoje pradėta dirbti 1997 m. Veiklos pobūdis – vaistų ir medicininių maisto papildų importas į Lietuvą, patiekiant prekes farmacinei rinkai, ir vaistų eksportas į NVS ir Baltijos šalių rinką. Nuo 1997m. įmonės darbuotojų skaičius išaugo nuo 2 iki 17, logistikos skyriuje – liko 1. Kadangi yr
ra glaudžiai bendradarbiaujama su klientų ir partnerių logistikos ir marketingo skyriais užsienyje, eksporto/importo srautai auga iki 50-60% per metus.
MBPh atstovauja Baldacci, Poli-Chem, Eurodrug, Alfa Wassermann, Angelinni, Formenti, SPA, Recordati (Italija), Lemery (Meksika), Chiron (Nyderlandai), Genzyme (JAV), Medagro (Lenkija) , Medikom (Čekija) vaistų gamintojus Lietuvoje ir turi ekskliuzyvines platinimo teises NVS šalių rinkoje – iš viso apie 60 pavadinimų medikamentus. 90% importo keliauja iš Milano (tiekiama autotransportu), kur yra partnerių logistikos centras, likę 10% – iš Austrijos, JAV ir Čekijos (auto ir avia transportu).

2.Eksportas – tarptautinės prekybos sudedamoji dalis

2.1 Lietuvos užsienio prekybos raida

Istoriniai duomenys teigia, kad Lietuvos teritorijoje vykę užsienio prekybos procesai siekia labai senus laikus.Buvo prekiaujama su Bizantija, Romos valstybe, Skandinavijos šalimis, Europos kraštais.

Užsienio prekybos ryšiai ypač suklestėjo Vytauto Didžiojo laikais. Didžiausios XV amžiaus pradžios Europos valstybės valdovas buvo ne tik puikus politikas,diplomatas, karvedys, bet ir geras ekonomistas. Tai liudija ir derama pagarba, parodyta Vytautui Didžiajam daugelyje pasaulinės ekonominės minties studijų.

Trumpai aptariant to meto užsienio prekybą, būtina pažymėti, kad Vytautas Didysis gerai suprato jos svarbą ir reikšmę. Užsienio prekyba ne tik tiekė Lietuvai reikalingas prekes, bet ir artino ją su Vakarų kultūra. Lietuvos valdovui, matyt, buvo vienodai svarbūs visi užsienio prekybos momentai: politinis, ekonominis, kultūrinis. Todėl buvo dedama daug pastangų, kad prekyba išsiplėstų visoje didelėje Lietuvos valstybėje.

Tuometinė Li

ietuvos geografinė padėtis buvo labai palanki užsienio prekybai plėtoti. Valstybė užėmė plotus nuo Baltijos iki Juodosios jūros, kuriomis iš įvairių pasaulio šalių atkeliaudavo prekės. Toliau jos tęsdavo kelionę Nemuno, Dniepro, Būgo, Dniestro upėmis.

XV amžiaus pradžioje Lietuvoje buvo du ryškūs prekybos centrai: Polockas ir Kaunas. Pastarasis pirklius traukė ypač todėl, kad čia susiėjo dvi stambios vandens kelių arterijos, kirtosi keletas svarbiausių sausumos kelių: Kaune šeimininkavo ne tik pirkliai lietuviai, bet ir didelę patirtį turintys vokiečiai, kuriems čia priklausė dideli mūriniai prekių sandėliai , miesto svarstyklės. Pagrindiniai to meto Lietuvos eksporto objektai buvo šie: žemės ūkio produktai, žvėrių ir naminių gyvulių kailiai bei odos, linai, verpalai, medis, vaškas. Importą daugiausiai sudarė cukrus, druska, šilkas, gelumbė, geležis, varis bei įvairūs šių metalų dirbiniai. Lanksčiai reguliuojant to meto prekybą, vienoms prekėms ir šalims buvo suteikiamos maksimalaus palankumo sąlygos, o kitoms būdavo uždedami gana nemažai muitai.

Muitų politika buvo plačiai taikoma Lietuvoje ir vėlesniais metais. Suprantama, kad užsienio prekybos tai ypač neskatino, nes dėl muitų neretai prekės pabrangdavo beveik dvigubai. Po pirmojo Lietuvos ir Lenkijos valstybės padalijimoXVIII amžiaus pabaigoje dalis muitų buvo panaikinti, nebebuvo muito prekėms, keliaujančioms tranzitu. Su kaimyninėmis valstybėmis buvo sudarytos prekybinės sutartys, numačiusios tiek pirklio, tiek ir jo prekių neliečiamybę. Vakarų Europos kraštuose padidėjus maisto produktų paklausai, labai padidėjo ir jų eksportas iš Lietuvos.

Užsienio prekybos plėtojimą stimuliavo ir XIX amžiaus antroje pusėje prasidėjęs geležinkelių tiesimas. Nemaža dalis žemės ūkio produktų šiuo transportu būdavo išvežama ne tik į Rygą, Peterburgą, bet ir į Vokietiją, kitas Vakarų Europos šalis. Pirmo pasaulinio karo metu vokiečių okupacijos sąlygomis Lietuvoje buvo pritaikyta labai griežta vienpusė muitų sistema: už įvežamas iš Vokietijos prekes buvo mokami dideli muitai, o už išvežamas –visai nemokami.

Didesnio dėmesio, matyt, verta 1919 -1940 metais Lietuvos Respublikos vykdyta užsienio prekybos politika. Šiuo laikotarpiu prekybos partneriais mūsų kraštui buvo daugiau kaip 50 šalių. Pirmaisiais nepriklausomos Lietuvos metais svarbiausias užsienio prekybos uždavinys buvo eksporto didinimas. Naujai valstybei, jos netvirtai ekonomikai savo prekėmis reikėjo užimti pasaulinėje rinkoje kad ir ne dominuojančią, bet ir nepaskutinę vietą. Prekybą tvarkančios įmonės įvairiomis priemonėmis stengėsi supažindinti kitas šalis su Lietuvos gaminiais. Eksporto prekės iš Lietuvos daugiausiai buvo išleidžiamos be muito mokesčių.
Valstybė rūpinosi ne tik išplėsti eksporto apimtį, bet ir visoms pagrindinėms eksporto prekėms nustatė standartus, griežtai kontroliavo, kaip jų paisoma.

lki 1933 metų stambiausiu Lietuvos užsienio prekybos partneriu buvo Vokietija. Tačiau dėl politinių priežasčių užsienio prekybos santykiai su šia šalimi pablogėjo, ir Lietuvai teko ieškoti rinkų savo prekėms anglosaksų kraštuose. Bet čia tarsi pasitvirtino sena tiesa: nėra to blogo, kas neišeitų į gerą. Lietuvai teko keisti eksporto struktūrą ir nuo grūdų pereiti prie gyvulininkystės produktų pardavimo užsienyje. Įdomu pažymėti, kad iki tol beveik neeksportavusi sviesto, Lietuva per keletą metų pagal šio produkto realizavimą užsienyje užėmė 3-čią vietą Europoje ir 5-tą vietą pasaulyje.

To meto užsienio prekyboje buvo naudojami apsaugos ir fiskalinio pobūdžio muitai. Suprantama, kad, norint apsaugoti ir stiprinti gana silpną agrarinę krašto pramonę, tai buvo būtina priemonė. Siekiant skatinti žaliavų apdorojimą Lietuvoje, šiai produkcijos rūšiai imta taikyti išvežamuosius muitus.

Būtina pažymėti, kad trys Pabaltijo valstybės – Lietuva, Latvija ir Estija buvo susitarusios savo kraštuose įvesti Tautų Sąjungos parengtą pavyzdinę muitų tarifo nomenklatūrą, moderniškiausią to meto muito įstatymą. Tačiau 1940 metų įvykiai šį darbą nutraukė.

Užsienio prekybos atsiskaitymai buvo daromi laisvai konvertuojama valiuta, tačiau, plečiantis įvairiems suvaržymams, imta taikyti ir kliringinius atsiskaitymus. Tokia užsienio .prekybos ryšių forma buvo su Vokietija, Suomija, Italija, Vengrija.

Lietuvos užsienio prekybos balansas beveik kasmet būdavo aktyvus. Pavyzdžiui, 1938metais buvo eksportuota prekių, kurių vertė 233 mln. Lt, o importo suma sudarė 224 mln. Lt. Natūrine forma eksporte dominavo maisto produktai, miško prekės, linai. Importo struktūroje svarbiausias pozicijas užimė pramonės įrengimai, žemės ūkio mašinos, naftos produktai, akmens anglis, metalai bei jų dirbiniai, vilna bei medvilnė ir jos dirbiniai ir t.t.

Lietuvai tapus sudėtine TSRS dalimi, visos užsienio prekybos operacijos buvo vykdomos per centrines šios šalies įstaigas. Per daug nesigilinant į TSRS užsienio prekybos raidą, galima konstatuoti, kad čia trūko dinamikos, lankstumo.

Suprantama, kad Lietuvos užsienio prekyba, būdama integruota į Tarybų Sąjungos užsienio prekybos apyvartą, didesnio savarankiškumo neturėjo. Eksporto apimtis bei struktūra buvo nustatomos pagal bendrus sąjunginius poreikius. Iki VII-ojo dešimtmečio pradžios eksporto apimtis buvo labai nedidelė, čia dominavo maisto produktai. Pavyzdžiui, 1960metais Lietuvos eksporto struktūroje mėsos ir pieno produktai sudarė 90.2%, kiti maisto produktai – 4.3%.VII- VIII-ajame dešimtmetyje spartėjant Lietuvos industrializacijai, didėjo ir eksportas,kito jo struktūra. Daugiau imta eksportuoti prekių; kurioms pagaminti reikia daug kvalitikuoto darbo, aukšto techninio gamybos lygio. Tai įvairios staklės ir įrengimai, televizoriai, dviračiai, chemijos pramonės produkcija.

Dauguma prekių buvo eksportuojama pagal TSRS užsienio prekybos ministerijos
sutartis. Toks centralizuotas užsienio prekybos valdymas, suprantama, nebuvo efektyvus ir nedavė respublikai naudos, kurią būtų galima gauti savarankiškai tvarkantis.

2.2. Eksporto būtinumas
Eksportas – tai prekės ar paslaugos parduodamos užsienio šalims. Jis skiriasi nuo prekių pardavimo savo rinkoje, kuriai būdingos savos realizavimo sąlygos, tendencijos, papročiai, kalba, įstatymai, ir t.t.Eksportas yra neatsiejama įmonės veiklos dalis. Nemaža, o dažnai ir didžioji įmonės apyvartos dalis yra padaroma užsienio rinkose. Daug Europos šalių yra priklausomos nuo užsienio prekybos. Kiekvienoje šalyje gaminamos prekės ir paslaugos, kurios suvartojamos vietoje arba eksportuojamos į kitas šalis. Tarptautinė prekyba -tai pardavimo -pirkimo procesas, vykdomas tarp įvairių šalių pardavėjų, pirkėjų ir tarpininkų. Tarptautinėje prekyboje, kitaip negu šalies vidaus prekyboje, už prekes ir paslaugas atsiskaitoma konvertuojamomis užsienio valiutomis. Prekės ir paslaugos importuojamos ir eksportuojamos į įvairias šalis. Kartu juda ir pinigų srautai. Tarptautinės prekybos sąvoka atsirado beveik lygiagrečiai su prekybos atsiradimu. Tuo metu ji nebuvo nagrinėjama kaip ypatinga veikla, pirkliai pirkdavo ir parduodavo savo prekes ne vienoje šalyje, taip padidindami savo pajamas. Tokia šalis kaip Šveicarija, praktiškai neturi iškasenų, todėl negalėtų egzistuoti be užsienio prekybos. Šalys, kurios nedaug skiriasi viena nuo kitos savo papročiais, kalba, įstatymais, visada stipriai susijusios užsienio prekyboje. Tokios šalys yra Austrija, Vokietija ir Šveicarija, JAV ir Kanada, Prancūzija ir Belgija, Skandinavijos šalys. Sėkmė užsienio rinkoje priklauso nuo žinių apie visas užsienio rinkos sąlygas. Dauguma įmonių turi eksporto produkcijos nomenklatūros sąrašą, kuris sunčiamas į įvairias užsienio rinkas.

Tarptautinės prekybos dėka Lietuvos žmonės gali nusipirkti kitose šalyse pagamintus produktus. Pavyzdžiui, įvairiausius egzotiškus vaisius, iškasenas, elektronikos gaminius ir kt. Tokių prekių gaminimas valstybės vidaus rinkoje brangiau kainuotų ir neapsimokėtų. Eksporto dėka tampa prieinamos ir naujos prekės. Galimybė gaminti naujus produktus, kurią suteikia tarptautinė prekyba, tai taip pat ir didesnės prekių įvairovės atsiradimas, kas duoda naudą vidaus rinkos vartotojams. Suteikiama nauda ir gamintojams, perkantiems pasaulinėje rinkoje žaliavas bei kitus gamybos procese naudojamus išteklius.

Eksportas sąlygoja masto ekonomijos efektyvumą. Pavyzdžiui, panaikinus muito barjerus tarp Europos Bendrijos šalių, kiekvienos šalies gamintojas gali laisvai pardavinėti savo gaminius bet kokioje kitoje šalyje, priklausančiai Europos Bendrijai. Tai leidžia šių šalių valstybių firmoms gaminti prekes žymiai didesnėmis apimtimis. Ūkio šakose, kuriose pasireiškia masto ekonomija, didesnė gamybos apimtis sąlygoja kaštų mažėjimą, kas leidžia pardavinėti prekes mažesnėmis kainomis. Masto ekonomijos sąlygojamas efektyvumo padidėjimas yra naudingas ne tik šalies gamintojos pirkėjams, bet ir kitų šalių, kuriose tos prekės gali būti pardavinėjamos, vartotojams.

Lyginamųjų pranašumų teorija teigia, kad net jei viena šalis yra mažiau efektyvi abiejų produktų gamyboje, egzistuoja pagrindas naudingai prekybai, darant prielaidą, kad nėra prekybos suvaržymų. Vadinasi, šalis turi lyginamąjį pranašumą, jeigu ji gali gaminti prekę santykinai pigiau, t.y. mažesniais kaštais negu jos prekybinis partneris. Abi tarpusavyje prekiaujančios šalys turi naudos, jeigu jos specializuojasi gaminti tas prekes, kurių gamyboje turi lyginamąjį pranašumą ir prekiauja viena su kita tomis prekėmis atitinkamų kainų santykių intervale. Kainų santykiai priklauso ne tik nuo kainų sąlygų, bet ir nuo abiejose šalyse esančios paklausos. Lyginamojo pranašumo atsiradimą sąlygoja daug priežasčių. Pavyzdžiui, Kuveitas, kuris specializuojasi naftos gamyboje. To priežastis -didžiuliai ištekliai. Kita vertus, tokia šalis, kaip Kinija, turinti daug pigios, nekvalifikuotos darbo jėgos, įgyja lyginamąjį pranašumą darbui reikliose ūkio sferose. Lyginamasis pranašumas priklauso ne tik nuo išteklių panaudojimo, bet ir nuo darbuotojų meistriškumo, technologijos lygio. Pavyzdžiui, JAV gerai išvystyta technologija, kuri suteikia lyginamąjį pranašumą, gaminant tokias prekes, kaip didelių gabaritų lėktuvai ar didelės spartos kompiuteriai.

Daugeliu atžvilgių tarptautinė prekyba yra panaši į technologijos pokyčius. Abu procesai garantuoja naudą visai šaliai. Tačiau jie nebūtinai naudingi kiekvienai ekonominei grupei šalies viduje. Dėl tos priežasties pasitaiko tokių ekonominių grupių, kurios aktyviai priešinasi tiek tarptautinei prekybai, tiek technologiniams pokyčiams.

Laikinas nedarbas, kurį sąlygoja tarptautinė prekyba ar technologiniai pokyčiai, yra aktuali problema. Tačiau dažnai jinai būna dirbtinai perdėta, ir ypač tada, kai visai ekonomikai būdingas visuotinis ūkio pakilimas.

Tarptautinė prekyba nulemia efektyvumo padidėjimą, tačiau, aišku, ne visi iš to išlošia. Kainų pokyčių pasekmės ne visoms ekonominėms grupėms yra vienodos. Tarptautinė prekyba mažina importuojamų prekių kainą, vadinasi ji yra nuostolinga vieniems, o naudinga kitiems. Kaip pavyzdį paimkime gyvulių augintojus, kurie išloš dėka eksporto ir praloš, jeigu atsiras kitų gyvulių importuotojų į vidaus rinką, kadangi dėka importo kainos sumažėja. Vartotojams yra naudingas importas, kadangi sumažės prekių kainos, tuo tarpu eksportuojant prekes jie patirs sunkumų. Galima teigti, kad gamintojai ir vartotojai yra tie patys asmenys, todėl importo ir eksporto poreikiai kompensuoja vienas kitą. Gamintojai gauna naudą eksportuojant, importas jiems nenaudingas. Visa tai skatina gamybines firmas specializuotis tiek eksportuojamų prekių gamybos didinimu, tiek gamybos mažinimu tų prekių, kurios konkuruoja su importuojamomis prekėmis. Kadangi įmonė įgyja vis daugiau eksporto patirties, atsisakoma daugelio tarpininkų ir vis daugiau darbo atliekama įmonės viduje.

Naudodamasi įgyta patirtimi įmonė ima agresyviai ieškoti naujų rinkų savo produktams ir paslaugoms. Savo produktus/paslaugas įmonė pritaiko užsienio vartotojų poreikiams. Didžiausiuose regionuose yra atidaromos atstovybės.

Įmonės eksporto strategija yra veikiama užsienio klientų, vartotojų ar užsakovų poreikių, užsienio kultūrų ir patirties, įgytos ankstesniuose etapuose.

Įmonė pradeda gamybą ar surinkimą užsienyje, siekdama dar geriau aptarnauti užsienio vartotojus. Aktyviai išnaudojama pigesnė darbo jėga ar geresnės veiklos sąlygos užsienio šalyse. Tai pat svarbu, kad kompanija išnaudotų savo išteklius, ar tai būtų tiekimas, gamyba, pardavimas ar valdymas, tose valstybėse ar geografinėse zonose, kurios suteikia geriausias sąlygas konkurenciniams privalumams susikurti. Tokiu būdu kompanija įgyja išskirtinį tarptautinį kompetentingumą.

Daugelis kompanijų iš patirties žino, jog tam, kad jos galėtų įžengti į užsienio rinkas, vietinėje rinkoje įgyjami sugebejimai yra būtini, tačiau vien jų nepakanka. Kadangi vietinei rinkai dirbanti kompanija yra labai įtakojama įvairių vietinių problemų, jos organizacinė struktūra, darbuotojai ir technologinis lygis atitinka vietinės rinkos reikmes. Išsiugdoma tam tikra specifmė kultūra, prie kurios prisitaikoma, todėl kompanija nėra pasirengusi susidurti su įvairiomis verslo kultūromis ir reikalavimais kitose valstybėse. Akivaizdu, kad daugelis pagrindinių problemų, susijusių su produkto gamyba ir pardavimu, yra tokios pat, ypač jei iš pradžių kompanija parduoda savo gaminius į kaimynines rinkas. Tačiau dažnai pasirodo, kad, tradicinio eksporto, t.y. produkto perkėlimo iš vienos šalies, kur jis pagamintas, į kitą, kur jis naudojamas ar suvartojamas, nepakanka, kad būtų galima išlaikyti ir ištobulinti išskirtinius sugebėjimus ir, atitinkamai, konkurento poziciją.

Tai prik1auso nuo daugelio priežasčių, bet svarbiausia reikėtų paminėti, kad tradiciniame eksporte kompanijos naudoja importuojančių šalių platinimo sistemą (importuotojas, agentas, platintojas ir t.t.) ir todėl kompanija nesukuria glaudaus ryšio su galutiniu vartotoju ar paskutiniąja platinimo grandinės dalimi, dėl ko jai sunku pritaikyti ar sukurti galninius bei konkurencijos strategiją ir, atitinkamai, įtvirtinti savo, kaip ilgalaikio konkurento, poziciją. Vadinamasis “patirties poveikis” tampa per daug silpnas, kai kompanija palieka vietinei platinimo sistemai marketingo ir parametrų darbus, o tuo pačiu, ir visą veiklą, kuri turi įtakos pardavimų apimčiai ir antkainio ribai. Be to, kompanijos priklausomybė nuo vietinės platinimo sistemos nesuteikia jai galimybės pačiai įsitvirtinti vertinimo skalėje, ką ji turėtų sugebėti padaryti, nes ji turėjo unikalių sugebėjimų savo tėvynės rinkoje. Pirmasis kompanijos internacionalizavimo proceso etapas, kai pardavimai į kitas rinkas nelaikomi tokiais pat, kaip pardavimai į vietinę rinką, prasideda nuo kompanijos bandymo padidinti įtaką vietinei platinimo sistemai ir taip užimti geresnę vietą vertinimo skalėje, kas yra svarbiausia tos kompanijos kaip konkurentės rinkoje pozicijai.

Tarptautinė konkurencija didėja, ir kompanijos, besikoncentruojančios vietinėje rinkoje, turi suprasti, kad geras produkto gamybos išmanymas ir daugiametė patirtis ne visada suteikia reikalingą pagrindą augti ar pakankamas sąlygas išgyventi šalyje, kurioje produktas sukuriamas. Vis daugiau kompanijų perkelia į užsienio rinkas ne tik pardavimų skyrius, bet ir gamybą bei kitas funkcijas, kas reiškia, kad didesnė kompanijos veiklos dalis (tiekimas, gamyba ir, galbūt, naujų produktų kūrimas) tampa tarptautinė. Taigi, verslas darosi vis labiau ir labiau tarptautinis. Pastaraisiais metais sudaroma žymiai daugiau tarptautinių sutarčių. Didėjant darbo pasidalijimui ir specializacijai, daroma įtaka gamybai, o į tarptautinę areną iškylant didmeninės ir mažmeninės prekybos funkcijoms, kinta pardavimų pobūdis.

Dėl tos priežasties pasitaiko vis daugiau įmonių turto perėmimo, susijungimo atvejų, daugiau sudaroma tarptautinių bendrų įmonių ir strateginių aljansų.

2.3 Įmonės įėjimo į užsienio rinkas formos
Įeiti į užsienio rinkas įmonė gali įvairiomis užsienio ekonominio ryšio formomis. Pagrindiniai įmonės įėjimo į užsienio rinkas būdai yra eksportas, bendra veikla sutarčių pagrindu ir užsienio investicijos. Kiekviena įėjimo į užsienio rinkas forma dar turi atmainų:
1) Eksportas:
Tiesioginis eksportas
Netiesioginis eksportas
Užsienio eksportas

2) Bendra veikla sutarčių pagrindu
Gamybos sutartis
Licenzijos sutartis
Valdymo sutartis
Ilgalaikės nuomos sutartis

2) Užsienio investicijos
Tiesioginės investicijos
Portfelinės investicijos

Ekspoto operacijos apima šalyje pagamintų prekių išvežimą iš jos ekonominės teritorijos bei paslaugų teikimą ne rezidentams (kitų šalių piliečiams ir ūkio subjektams).

Kai įmonė nori padidinti savo įplaukas be didelių tiesioginių investicijų savo šalyje ir užsienyje, ji gali naudoti įvairias bendros veiklos sutarčių pagrindu formas. Kitas bendros veiklos sutarčių pagrindu bruožas yra mažesnė įmonės užsienio ekonominės veiklos rizika. Tačiau taikydama įvairias bendros veiklos sutarčių pagrindu formas įmonė turi mažesnes galimybes kontroliuoti gamybos ir pardavimo procesus. Prekybos licencijomis objektai yra teisiškai apsaugota pramoninė nuosavybė ir praktinis patyrimas. Prekiaudama frančizais, įmonė parduoda teisę naudotis jos vardu bei gamybos ir pardavimo organizavimo būdais. Valdymo sutarčių objektas yra valdymo patirtis. Taigi prekiaudania licencijomis, frančizais ir valdymo patirtimi įmonė padidina savo įplaukas be tiesioginių investicijų į gamybą. Vienas iš būdų pardavimo apimtims išplėsti ir konkurenciniam pranašumui išlaikyti yra komplektinių objektų užsienyje statyba. Statant įmonę, cechą ar gamybos liniją, komplektiškai prekiaujama techninėmis priemonėmis ir paslaugomis. I1galaikės nuomos operacijų objektas yra kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas bei asmeninės paskirties ilgalaikio naudojimo prekės. Pagal ilgalaikės nuomos sandorį su partneriu iš užsienio, peržengus valstybės sienas, prekių eksportas pakeičiamas paslaugų eksportu. Finansinių paslaugų eksportas yra prekių eksporto prielaida.

Eksporto ir bendros veiklos sutarčių pagrindu operacijų atvejais įmonė veikia užsienyje kaip nerezidentas (t.y. ji yra kitos valstybės ūkio subjektas).

Užsienio investicijos – tai ilgalaikiai kapitalo įdėjimai į kokią nors ūkio šaką užsienyje. Jos skirstomos į tiesiogines ir portfelines. Tiesioginės investicijos – tai investicijos į užsienio investuotojo kontroliuojamą užsienio įmonę kreditų ar nuosavybės teisės forma. Portfelinės investicijos -tai dažniausiai investicijos į užsienio įmonių, kuriose užsienio investuotojai neturi kontrolės, vertybinius popierius. Užsienio investicijos susijusios su didelėmis užsienio investuotojų išlaidomis. Įmonės, į kurias investuoja užsieniečiai, yra kitos šalies ūkio subjektai, todėl užsienio investuotojas labai rizikuoja. Tačiau atsiranda galimybė kontroliuoti gamybą ir pardavimą.

2.4. Eksporto organizavimas

Prekybiniai sandoriai niekada nevyksta automatiškai, be kompanijos įsikišimo ir iniciatyvos. Netgi tada, kai yra pąruoštas ir vykdomas puikus eksporto planas, prekės ar paslaugos paruoštos pardavimui užsienyje, procesas nėra baigtas tol, kol prekės ar paslaugos fiziškai nėra pervežtos į užsienį, o pinigai nėra patekę į kompanijos sąkaitą. Visas procesas nuo pat pradžios iki galo gali būti padalintas į daugybę nedidelių žingsnelių:

~ Marketingas ir reklama;
~ Paklausimai;
~ Konkursai;
~ Proforma-sąskaita;
~ Eksporto pasiūlymai;
~ Derybos;
~ Kontraktas;
~ Pardavimo sąlygos;
~ Kainodara;
~ Cargo draudimas;
~ Tarifai ir mokesčiai;
~ Kvotos ir apribojimai; .
~ Transportas ir ekspedijavimas;
~ Muitinės;
~ Įsipareigojimai;
~ Kliūtys;
~ Įpakavimas;
~ Dokumentacija.
Aukščiau paminėti procesai yra pagrindiniai, tačiau ne visi.

2.5. Eksporto operacijų organizavimas
Įmonė eksporto operacijas gali vykdyti keliais būdais:
.organizuoti pati;
.vykdyti per tarpininkus savoje šalyje ar užsienyje.
Eksporto operacijų variantai:
.tiesioginis eksportas -kai įmonė vykdo eksporto operacijas pati, nesinaudodama tarpininkų vidaus rinkoje paslaugomis.
Pardavimas įmonės padaliniams užsienyje taip pat priskiriamas tiesioginiam eksportui;
.netiesioginis eksportas -kai įmonė eksportuoja savo produkciją per tarpininkus vidaus rinkoje;
.užsienio eksportas -kai įmonė organizuoja gamybą savo padaliniuose užsienyje, o pagaminta produkcija eksportuojama į trečiąsias šalis.

Netiesioginio eksporto metodas leidžia sutaupyti prekės gabenimo kaštus, tarpininkai geriau pažįsta tos rinkos ypatumus, vartotojų poreikius, nereikia kurti prekybos tinklo. Šis metodas laiau tinka plataus vartojimo prekėms.

Tiesioginio eksporto metodas taikomas įrengimų ir brangių specifinių prekių pardavimui.

2.6. Eksporto sąlygos

Pirmoji eksporto sąlyga – kompetencija teisiniais klausimasi. Įvairių šalių įstatymai skiriasi, todėl eksporto veikloje gali iškilti teisinio pobūdžio konfliktų. Dėl to kontakte būtina pažymėti, kad jis sudarytas remiantis savo šalies teisėtvarka ir ginčai turi būti kompetetingai sprendžiami savo šalies teisme pagal savo šalies teisėtvarkos normas. Būtina atkreipti dėmesį į tai, kad kiekvienu atveju reikia patikrinti, ar yra šių šalių savitarpio susitarimas dėl teismo sprendimų pripažinimo. Eksporto veikloje įmonė turi nedaryti neplanuotų išlaidų, saugotis nuostolių. Tokie nuostoliai gali atsirasti, jeigu: 1) paviršutiniškai išnagrinėta finansinė pirkėjo padėtis, mokumas, turėta mažai informacijos apie bankus, su kuriais tenka dirbti; 2) padaryta netikslumų sudarant kontaktą; 3) neturėta žinių apie šalies eksporto -importo taisykles, valiutų atsiskaitymo sistemą; 4) neturėta informacijos apie šios prekės kvotas, muitus ir rinkliavą; 5) nežinota techninių tos šalies normų.

Antroji eksporto sėkmės sąlyga -Kompetencija finansų klausimais. Prieš derybas su naujais klientais būtina gauti pažymą su objektyviais duomenimis: kam priklauso ši firma, iki kurios sumos ji yra moki, kaip ji vykdo savo įsipareigojimus. Europoje tokias pažymas išduoda bankai, su kuriais palaikomi dalykiniai ryšiai, arba bet kuris stambus bankas, kuris tokias paslaugas teikia (konfidencialiai ).Be to yra sukurtos specialios firmos, kurios už nustatytą mokestį suteikia informaciją apie bet kurios kompanijos ar firmos finansinę būklę. (“Šimelpfeng”, Krediterform”, “Dan and Bredstrig”). Net ir gavus informaciją apie pačią geriausią užsienio firmą, pradėti dirbti su ja rekomenduojama tik naudojant akredityvą. Prisitaikymas prie užsienio rinkos yra svarbus, nes rinką veikia tokios aplinkybės, kaip politinė, ekonominė ir socialinė šalies situacija. Rinkai daro poveikį ir žmonių psichologija, mąstymo ypatumai, charakterių skirtumai, tradicijos, kalba, pokalbio manieros, patikimumas ir pan. Darbas su užsienio, kaip ir su vidaus pirkėjais reikalauja nepertraukiamai bendrauti su klientais. Būtina nuolatos lankyti pirkėjus arba su jais susisiekti telefonu. Dirbant su užsienio klientais, reikia daug lėšų skirti reklamai, o užsienio kalba reklamose turi būti vartojama nepriekaištingai. Dar viena iš sėkmės sąlygų yra Punktualumas ir Darbo tvarka. Po derybų būtina patvirtinti kontrakto turinį raštu, neužmirštatnt padėkoti už dėmesi ir svetingumą. Atsakymus teleksu būtina pateikti per dvi dienas, o raštu per 10 dienų. Qperatyviai tvarkant raštus, labia svarbu yra dalykiškumas ir ryšys su klientais. Jeigu nėra galimybės rašyti tos šalies kalba, geriau naudotis tos tarpine kalba, pavyzdžiui anglų. Raštas visada turi būti informatyvus, konkretus ir logiškas. Tam gali pasitarnauti dalykinės, raštvedybos kalbos taisyklės. Būtina laikytis tarptautinių standartų taisyklių, nes kitaip firma gali raštų nesuprasti. Eksporto skyriaus darbuotojai turi žinoti tos šalies, su kuria jie dirba, kalbą, istoriją, kultūrą. Tai rodo pagarbą šaliai, bei padeda suprasti užsienietį.

Būtina teisingai pasirinkti tiekimo organizaciją. Dažniausiai rekomenduojama pritraukti komivojažierius, agentus iš šalies, ivežančios prekes. Jie geriau žino vietos papročius, istatymus visą laiką dirba su visais klientais, kokybiškai juos aptarnauja, kontroliuoja tiekimo apimtis ir t.t. Žinoma, būtina kontroliuoti atstovų darbą. Ši tiekimo skyriaus funkcija yra labai svarbi. Ji susijusi su realizavimo planavimu.

2.7. Tarptautinės prekybos politikos priemonės

2.7.1. Muitų tarifai

Muitai yra bene seniausi protekcijos instrumentai. Juos taiko visos valstybės, išskyrus Singapūrą ir Honkongą. Muitų tarifų ekonominis mechanizmas remiasi kainų augimu, kurį pirmiausia patiria vartotojas. Muitų tikslas -nacionalinės rinkos apsaugojimas nuo pigesnių užsienio prekių. Muitų tarifus pagal jų apskaičiavimo metodus galima suskirstyti į tris rūšis:
./ kai skaičiuojama procentine išraiška nuo visos prekių vertės (ad valorem);
./ nuo fizinių prekės vienetų (specifiniai muitai);
./ nuo kiekio ir vertės (mišrūs tarifai).
Muitų tarifų dydis diferencijuojamas nuo prekės perdirbimo laipsnio (pvz.: žaliavos, išskyrus energetines, dažniausiai neapmokestinamos, pusgaminiai -3-5%, galutinė produkcija -1 0-15%). Vidutiniai tarifai yra nuo kelių iki keliolikos procentų.
Pasaulinėje praktikoje muitai yra skirstomi pagal šiuos kriterijus:
./ pagal kilmę -autonomiški, nustatomi vienos valstybės, ir konvenciniai, fiksuojami kelių valstybių tarpusavio prekybos sutartimis;
./ pagal prekių kryptį – importo, eksporto ir tranzito;
./ pagal tikslą – fiskaliniai, siekiantys parūpinti valstybės biudžetui pajamų, ir protekciniai, kurių tikslas – apsaugoti vidaus gamybą nuo užsienio konkurencijos;
./ pagal taikymą – bendriniai, vienodi prekėms, nepaisant jų šalies gamintojos, ir
diferenciniai, taikomi skirtingai įvairioms šalims. Diferenciniai muitai neretai vadinami diskriminaciniais;
./ pagal apmuitinimo pagrindą – specifiniai, pagrįsti įvežamų prekių svoriu, kiekiu, ir vertybiniai, mokami nuo piniginės prekės vertės, taikant nustatytą procentą;
./ pagal apmuitinimo laiką – nuolatiniai, skirti neribotam laikui, ir laikini, skirti užtikrinti kokios nors šalies gamintojams tam tikru metu norimą kainą.

Esminė problema yra patys muitai ir prekybos suvaržymai.

Pirma, daug verslų ir darbuotojų nukenčia, nes tiek rinkos, tiek gamybos procesas yra
globalinio pobūžio. Grynai nacionalinių produktų nebūna jokiose valstybėse, jau nekalbant apie tokią nedidelę šalį kaip Lietuva. Jei “lietuviškame” produkte apsunkinama galimybė panaudoti užsienietiškas medžiagas ar įrankius, nukenčia “lietuviško” produkto konkurencingumas ir gamybos Lietuvoje efektyvumas. Todėl, pavyzdžiui kiaulių augintojų pareiškimai, esą “visos mūsų problemos išsispręstų, jei būtų uždraustas importas”, turbūt nepasigirstų, jei kalbama būtų apie kurą, maisto priedus ar kitas medžiagas, kurios reikalingos jų versle.

Antra, nuo neteisingos muitų politikos ypač nukenčia vartotojai: iš jų atimama galimybė įsigyti pigesnių ir geresnių produktų. Užtenka pasidairyti po parduotuvių lentynas, ir pagal kainas bei asortimentą apytiksliai sužinosime, kokie yra parduodamų prekių muitai. Muitas neviekia taip, kad jį įvedus, lietuviškų prekių kainos liktų tos pačios, o užsienietiškų pakiltų. Paprastai galimybė pasipelnyti atitenka monopolistams, glaudžiai susijusiems su valdžia. Visai neatsitiktinai muito cukrui didinimą inicijuoja valdiški cukraus fabrikai, degalams – valdiška “Mažeikių nafta”, o aliejui iš valdiškų paskolų sukurtas “Obelių aliejus”.

Trečia, dažnai nutylima pakeliamų muitų pasekmė – sukuriamas pretekstas atsakomosioms kitų valstybių protekcionistinėms priemonėms. Puikūs to pavyzdžiai yra kartas nuo karto įsiplieskiantys “kiaulienos”, “kiaušinių” ir panašūs karai tarp Lietuvos ir Latvijos.

2.7.2. Subsidijos

Subsidijos – netiesioginiai ir tiesioginiai mokėjimai eksportuotojui arba gamintojui. Jas gali skirti valstybė, norėdama sumažinti eksporto kainą (gamybos ir eksporto kaštų mažinimo sąskaita) ir tokiu būdu padidinti prekių konkurencingumą tarptautinėse rinkose. Netiesioginės subsidijos gali būti teikiamos įvairių lengvatų forma: pavyzdžiui, fiskalinio charakterio subsidijos, finansinės-kreditinės subsidijos (preferenciniai kreditai, preferencijos paskirstant valiutą, jeigu yra valiutiniai apribojimai, valatybės garantijos kreditams). Taigi subsidija yra nacionalinių prekių apsaugojimo forma tarptautinėse rinkose.

Subsidijos skirstomos į nacionalines (vidaus) ir eksportines. Teisiškai yra leidžiamos
vidaus subsidijos. Eksportinės subsidijos skirstomos į dvi grupes:

subsidijos pagrindinėms žemės ūkio žaliavoms (leidžiamos);

subsidijos ne agrarinės kilmės žaliavoms ir pusgaminiams, taip pat miškininkystės ir žuvininkystės produktams (draudžiamos).

2.7.3. Dempingas
Dempingas -tai prekių pardavimas užsienyje žemesnėmis kainomis, negu nacionalinėje rinkoje. Jį taiko įmonės.

Antidempingo muitai yra atsakomoji priemonė dempingui. Antidempingo muito tarifai būna didesni, palyginti su kitais taikomais tarifais.

Dempingo pasekmes jaučia vartotojai ir eksportuotojo, ir importuotojo šalyje. Eksportuojanti įmonė, parduodanti savo prekes dempingo kainomis užsienyje, stengiasi kompensuoti nuostolius kainų pakėlimu vidaus rinkoje. Importo šalyje prekių realizavimas dempingo kainomis suteikia galimybę vartotojams įsigyti pigesnių produktų, tačiau nuo to nukenčia nacionaliniai produktai. Jeigu dempingas padaro nuostolių saviems prekių gamintojams, tai importuojanti šalis turi teisę išlyginti konkurencijos sąlygas ir skirti antidempingo muitus.

Pritaikius antidempingo mokestį, skatinama nekonkurencingos prekės gamyba, sumažinamos paskatos ją keisti, be to, pabrangsta įvežama produkcija ir išauga jos vartojimo kaštai. Dėl to kyla vartotojų nepasitenkinimas ir vienos įmonės apsauga lengvai gali pavirsti politine problema, į kurią pačios save įpainioja valstybės institucijos. Geriausias tokių antidempingo mokesčių taikymo pasekmių pavyzdys yra muito taikymas iš Rusijos įvežamoms amonio salietros trąšoms, sukėlęs konfliktą tarp Achemos gamyklos ir trąšas naudojančių žemdirbių. Galiausiai vien antidempingo bylos iškėlimo galimybė iškraipo prekybą ir veikia kaip netarifinis prekybos apribojimas. Tokio pobūdžio apribojimai šiuo metu vaidina didelį neigiamą vaidmenį Lietuvos prekyboje su ES ir kelia nuolatinę grėsmę Lietuvos eksportuotojams.

2.7.4. Netarifinės prekybos kliūtys
Netarifinės kliūtys užtikrina valstybei tiesiogiai ir netiesiogiai reguliuoti prekių apyvartos apimtis ir struktūrą. Tai labai veiksminga ir įvairi ekonominės politikos forma. Svarbiausias netarifinės prekybos kliūtis galima sugrupuoti taip:
./ eksporto ir importo kiekiniai apribojimai (kvotos, licencijos, embargas);
./ sveikatos saugos ir higienos reikalavimai;
./ kokybės standartai, pakuotės ir ženklinimas, klasifikacija, muitų formalumai, testavimas ir sertifikatai.

3.Lietuvos vaistų eksporto būklės tyrimas

3.1 Lietuvos vaistų eksporto būklės analizė
Remiantis Lietuvos užsienio prekybos statistikos 1999 – 2002m. rinkinių duomenimis paanalizuosiu vaistų eksportą bei kartu ir importą.
Vaistai yra priskiriami prie chemijos pramonės, bet pagal bendrą chemijos šaką analizės negalima padaryti, nes vaistai kažkokią dalį sudaro organinių chemijos produktų ir dalį farmacijos produktų. O vaistažolės priskiriamos prie augalinių produktų – prie kavos, arbatos, matės ir prieskonių (augalinės kilmės produktų grupės). Organinės chemijos produktų grupei priskiriami:
· Vitaminai;
· Hormonai;
· Glikozidai;
· Augaliniai alkaloidai;
· Antibiotikai.
Į farmacijos produktus įeina:
§ Liaukos ir kiti organai;
§ Vakcinos ir modifikuoti imunologijos produktai.
Lietuva eksportuoja tik dvi vaistažolių rūšis:
o Kmynus;
o Čiobrelius.

1 ir 2 lentelėje pateikti duomenys apie kai kurių vaistų eksportą ir importą 1999-2002 metais.Duomenys surinkti iš LR Vyriausybės statistikos departamento.

Eksportas pagal prekių grupes 1999 – 2002m.

1 lentelė
Pagal prekių grupes Eksportas, tūkst.Lt

1999 2000 2001 2002
Organinės chemijos produktai 70150.7 59486.9 34365.6 18501.4
Farmacijos produktai 255382.3 208412.6 146482.3 160534.8
Kava,arbata, matė ir prieskoniai 50471.9 36088.0 24888.9 22550.5
viso 376004.9 303987.5 205736.8 201586.7
Šaltinis: Užsienio prekyba 2002 // Statistikos departamentas prie LR Vyriausybės,
Vilnius, 2003.

2 lentelė
Importas pagal prekių grupes 1999 – 2002m.

Pagal prekių grupes Importas, tūkst.Lt

1999 2000 2001 2002
Organinės chemijos produktai 110322.9 116013.4 76986.1 97530.5
Farmacijos produktai 703246.3 710352.7 734034.8 742100.2
Kava,arbata, matė ir prieskoniai 145474.3 187073.9 156970.6 148207.5
viso 959043.5 1013440.0 967991.5 987838.2
Šaltinis: Užsienio prekyba 2002 // Statistikos departamentas prie LR Vyriausybės,
Vilnius, 2003.

Lentelės duomenys pateikiami 1 ir 2 paveiksle.

1 pav. Eksportas pagal prekių grupes 1999 – 2002m.

2 pav. Importas pagal prekių grupes 1999 – 2002m.
Iš abiejų grafikų matyti, kad antrasis rodo geresnę situaciją. Farmacijos produktų importas nuo 1999m. vis didėja, o eksporto – mažėja, tik nuo 2002m. truputį šoktelėjo aukštyn. Prastas yra organinės chemijos produktų eksportas, nes grafikas rodo tik mažėjimą, o importas tik 2001m. buvo mažesnis.
Jei pažiūrėtume į eksporto ir importo pagal prekių grupes 1999 – 2002m. balansus, tai pamatytume tik neigiamas balanso reikšmes, nes importas kiekvienais metais buvo didesnis nei eksportas. Šie keturių metų balansai pateikti 3 – 6 lentelėse. Taigi, matyti, kad importas pagal prekių grupes nuo 1999m. iki 2002m. > už minėtų keturių metų eksportą.

3 lentelė
Eksporto ir importo balansas pagal grupes 1999m.

Pagal prekių grupes Eksportas Importas Balansas

tūkst.Lt
Organinės chemijos produktai 70150.7 110322.9 -40172.2
Farmacijos produktai 255382.3 703246.3 -447864.0
Kava,arbata, matė ir prieskoniai 50471.9 145474.3 -95002.4
viso 376004.9 959043.5 -583038.6
Šaltinis: Užsienio prekyba 1999 // Statistikos departamentas prie LR
Vyriausybės, Vilnius, 2000.

4 lentelė
Eksporto ir importo balansas pagal grupes 2000m.

Pagal prekių grupes Eksportas Importas Balansas

tūkst.Lt
Organinės chemijos produktai 59486.9 116013.4 -56526.5
Farmacijos produktai 208412.6 710352.7 -501940.1
Kava,arbata, matė ir prieskoniai 36088.0 187073.9 -150985.9
viso 303987.5 1013440.0 -709452.5
Šaltinis: Užsienio prekyba 2000 // Statistikos departamentas prie LR
Vyriausybės, Vilnius, 2001.

5 lentelė
Eksporto ir importo balansas pagal grupes 2001m.

Pagal prekių grupes Eksportas Importas Balansas

tūkst.Lt
Organinės chemijos produktai 34365.6 76986.1 -42620.5
Farmacijos produktai 146482.3 734034.8 -587552.5
Kava,arbata, matė ir prieskoniai 24888.9 156970.6 -132081.7
viso 205736.8 967991.5 -762254.7
Šaltinis: Užsienio prekyba 2001 // Statistikos departamentas prie LR
Vyriausybės, Vilnius, 2002.

Eksporto ir importo balansas pagal grupes 2002m.

6 lentelė
Pagal prekių grupes Eksportas Importas Balansas

tūkst.Lt
Organinės chemijos produktai 18501.4 97530.5 -79029.1
Farmacijos produktai 160534.8 742100.2 -581565.4
Kava,arbata, matė ir prieskoniai 22550.5 148207.5 -125657.0
viso 201586.7 987838.2 -786251.5
Šaltinis: Užsienio prekyba 2002 // Statistikos departamentas prie LR
Vyriausybės, Vilnius, 2003.

Dabar pereisiu prie konkrečios prekės – vaistų – užsienio prekybos analizės. Pažiūrėsiu, kokia situacija bus su vaistų eksportu ir importu.
Prieduose pateiktos vaistų užsienio prekybos 1999 – 2002m. lentelės (7 – 10). Jose parodytas vaistų į kitas šalis ir iš kitų šalių eksportas importas. Iš šių lentelių sudariau atskiras kitas lenteles. Priedų 7 – 10 lentelėse pateiktos 8 vaistų rūšis (vaistažolės, vitaminai, hormonai, glikozidai, alkaloidai, antibiotikai, liaukos ir vakcinos bei modifikuoti imunologijos produktai). Eksportas ir importas pateiktas vertine bei natūrine išraiškomis, t.y. tūkst.Lt ir tonomis. Tačiau, jei atkreiptume dėmesį į vaistų užsienio prekybos natūrinę išraišką, pamatytume, kad daugelyje vietų yra “0,0”. Tai reiškia, kad buvo mėginta eksportuoti arba importuoti. Daugiau buvo mėginama importuoti. Pavyzdžiui, 2002m. (priedai, 8 lentelė) buvo mėginta importuoti hormonų ir liaukų, o eksportuoti – veterinarinių vakcinų bei hormonų. Skaičiuoti vidutines eksporto kainas nėra verta, nes kiekvienais metais vaistų asortimentas keitėsi, todėl ir kainos skirtingos kiekvienais metais. Pavyzdžiui, 1999m. (priedai, 7 lentelė) vaistažolių vidutinė eksporto kaina buvo :
Vidutinė vaistažolių eksporto kaina ( ) = = = 2,76 arba 2760 .
O 2002m. (priedai, 10 lentelė) vidutinė vaistažolių eksporto kaina buvo:

= = 5,09 arba 5090 . Bet tais metais buvo eksportuota žymiai mažiau nei per praėjusius tris metus (1999, 2000 ir 2001). Galima sakyti, kad kasmet kainos didėjo, nes didėjo muitų mokesčiai, todėl gamintojai kėlė savo produkcijos kainas.

Vaistų eksporto importo balansai (priedų 11 lentelė) visų keturių nagrinėjamų metų yra neigiami. Šie minusiniai balansai yra mūsų šalies nenaudai. Užsienio prekybos vaistais deficitas didžiausias buvo 2000m., jis siekė net virš 45 mln. Lt. Beveik 33 mln. Lt. deficitas buvo ir 2001m. Tai nereiškia, kad kitais metais vaistų užsienio prekybos balansas buvo teigiamas. Jie taip pat yra neigiami, tik truputį mažiau. Duomenys rodo, kad vaistų buvo daugiau importuota nuo 1999 metų iki 2002m. Neigiamą užsienio prekybos balansą nulėmė tai, kad eksportas mažėjo kiekvienais metais, o importas visada išliko didesnis už eksportą. Grafiškai vaistų užsienio prekyba atrodytų taip:

3 pav. Vaistų užsienio prekyba 1999– 2002m. (priedų 7 – 10 lentelės).
Ši stulpelinė diagrama aiškiai parodo, kad vaistų užsienio prekybos balansas yra neigiamas. Patys prasčiausi metai buvo 2000m. Kaip trečias paveikslas rodo – daugiausia buvo vaistų importuota ir beveik mažiausia eksportuota. Tai buvo todėl, kad didžiausios Lietuvos vaistų gamintojos – bendrovės “Sanitas” ir “Endokrininiai preparatai” turėjo sunkumų dėl Rusijos krizės. Pagal spaudoje skelbtą medžiagą šios bendrovės dirbo kelerius metus iš eilės nuostolingai, jų pelnas buvo neigiamas. Tačiau pradėjo atsigauti nuo 2002 metų.
Vaistų užsienio prekybos balansai pagal šalis irgi nėra džiuginantys. Jie pateikti prieduose (12 – 15 lentelėse). 1999m. (priedų 12 lentelė) vaistų eksporto ir importo balansas buvo neigiamas prekiaujant su JAV, Vokietija, Austrija ir Nyderlandais, tačiau su Latvija, Estija, Baltarusija, Ukraina, Rusija ir net Jungtine Karalyste buvo teigiamas. Kad su Latvija, Rusija ir kt. valstybėmis balansas teigiamas yra normalu, nes į šias minėtas šalis Lietuvos vaistų gamintojos eksportuoja didžiausią savo dalį produkcijos. O juk iš tokių valstybių, kaip JAV ar Vokietija, Lietuva importuoja daugiau vaistų nei eksportuoja. Patys žinome, koks platus asortimentas tarp amerikietiškų vitaminų, kurių pilna Lietuvos vaistinėse.
Žvelgiant į 2000m. (priedų 13 lentelė) prekybos vaistais balansas buvo neigiamas prekiaujant su Čekijos Respublika, Danija, Gruzija (daugiausia
importuojama vaistažolių iš šios šalies), Šveicarija, JAV, Vokietija ir kažkodėl su Estija bei Ukraina. Jei 1999m. labiausiai neigiamas balansas buvo su JAV (-5766,2 tūkst.Lt), tai 2000m. – su Vokietija ( -8804,3 tūkst.Lt). 2001m. (priedų 14 lentelė) eksportuota daugiausiai buvo į Baltarusiją ir Latviją, o importuota – iš Vokietijos, Kinijos, JAV. Tai reiškia, kad su Baltarusija ir Latvija balansas tais metais buvo teigiamas, o su JAV, Vokietija, Kinija – neigiamas. Kiek geresnė vaistų užsienio prekybos padėtis buvo 2002m. (priedų 15 lentelė). Tik su geriausia prekybos partnere Rusija balansas tais metais buvo neigiamas, nors dabar juntamas pagyvėjimas. Su Latvija vaistų eksporto importo balansas buvo teigiamas ir tais metais į Estiją, kaip 2000m., eksportuota mažiau. Prekiaujant su Vokietija, kaip ir kiekvienais metais, taip ir 2002m. prekybos balansas buvo “minusinis”.
Vaistų užsienio prekybos balansus (priedų 16 – 19 lentelės) pateikiau ir pagal valstybių sąjungas tokias, kaip:
ES (angl. EU – Europos Sąjunga): Airija, Austrija, Belgija, Danija, Švedija, Graikija, Ispanija, Italija, Jungtinė Karalystė, Liuksemburgas, Nyderlandai, Portugalija, Prancūzija, Suomija, Vokietija.

NVS (angl. CIS – Nepriklausomų Valstybių Sandrauga): Armėnija, Azerbaidžanas, Baltarusija, Gruzija, Kazachstanas, Kirgizija, Moldova, Rusija, Tadžikistanas, Turkmėnistanas, Ukraina, Uzbekistanas.

CELPA (angl. CEFTA – Centrinės Europos Laisvosios Prekybos Asociacija):
1999 – 2000: Čekijos Respublika, Lenkija, Slovakija, Slovėnija, Rumunija, Vengrija;
2001 – 2002: Bulgarija, Čekijos Respublika, Lenkija, Slovakija, Slovėnija, Rumunija, Vengrija.

ELPA (angl. EFTA – Europos Laisvosios Prekybos Asociacija): Islandija, Lichtenšteinas, Norvegija, Šveicarija.

Lietuva vaistus eksportuoja pagrinde į NVS bei Baltijos šalis.
Grafiškai vaistų užsienio prekyba pagal valstybių sąjungas atrodo taip (4 metams padariau po atskirą grafiką):

4 pav. Vaistų į valstybių sąjungas eksportas 1999m. (priedų 16 lentelė).

. 5pav.Vaistų importas iš valstybių sąjungų 1999m. (priedų 16 lentelė).

Iš ketvirto ir penkto paveikslo matome, kad vaistų eksportuojama daugiausia net 88 proc. į NVS, o importuojama iš ES (92 proc.). Į ELPA eksporto visai nebuvo. Galima daryti išvadas, kad pagrindinė mūsų Lietuvos vaistų eksporto partnerė 1999m. buvo NVS.

6 pav. Vaistų eksportas pagal valstybių
sąjungas 2000m. (priedų 17 lentelė).

7 pav. Vaistų importas pagal šalių grupes 2000m. (priedų 17 lentelė).

8 pav. Vaistų užsienio prekyba pagal valstybių
sąjungas 2001m. (priedų 18 lentelė).

9 pav. Vaistų eksportas bei importas pagal ES, NVS, CELPA ir
ELPA 2002m. (priedų 19 lentelė).

Ketvirtas, penktas ir aštuntas paveikslai rodo teigiamą prekybos balansą su NVS, tik 2002m. (9 pav.) jis tapo neigiamu. Jei vaistus išvežame į NVS, tai parsivežti tenka iš ES. Tai iliustruoja penktas, šeštas, aštuntas ir devintas paveikslai. Į NVS šalis eksportavo visos mano minėtos farmacinės įmonės. Tačiau UAB “Biotechna” eksportavo per tuos keturius metus platesniu mastu, t.y. savo vaistų prekybą vykdė į P. Korėją, Pakistaną, Meksiką, Alžyrą, Kiniją bei NVS ir Baltijos šalis. Tačiau jų eksportas buvo labai mažas, todėl lentelėse tik po kelis kartus paminėtos tos kitos valstybės.
Vaistų eksporto į kitas šalis ir importo iš šalių dinamiką pavaizduosiu grafiškai.

10 pav. Vaistų eksporto ir importo dinamika
1999 – 2002m., tūkst.Lt. (priedų 20 lentelė).
1999m. iš Lietuvos buvo eksportuota už 20048 tūkst.Lt, o nuo 2002m. eksportas labai sumažėjo. Tais pačiais 1999m. į Lietuvą vaistų importo vertė siekė 46613,3 tūkst.Lt. 2000m. importas pasiekė visų keturių metų ribą, t.y. buvo į Lietuvą atvežta vaistų už 54 mln.Lt., o išvežta tik už 9 mln.Lt. Eksporto dinamika nuo 2000m. mažėjo, tačiau 2001m. vėl augo. 1999m. eksporto mažėjimui bei 2000m. importo mažėjimui įtakos turėjo Lietuvos Respublikos Sveikatos Apsaugos Ministerijos 1995m. liepos 14d. įsakymas Nr. 381 “Dėl narkotinių ir psichotropinių vaistų bei vaistinių medžiagų importo ir eksporto kontrolės užtikrinimo” bei 1999m. prasidėjusi Rusijos krizė. Šiuo įsakymu sugriežtėjo vaistų registracija ir kontrolė. Juk į daugumos vaistų sudėtis įeina narkotines medžiagos. Šiame įsakyme buvo dalinių pakeitimų, kurie paskelbti 1999m. gruodžio 23d. Nr. 703 skelbiama, kad “importuojanti firma, gavusi krovinį, privalo vieną su prekėmis atsiųstos sąskaitos – faktūros ar deklaracijos egzempliorių perduoti Valstybinei Vaistų Kontrolės Tarnybos (VVKT) Narkotikų komisijai” (Valstybės žinios, 1999 ), kuri po patikrinimo duoda leidimą arba neduoda prekiauti tomis prekėmis. Todėl, norint įvežti į Lietuvos Respubliką arba išvežti iš jos vaistines medžiagas, narkotinius ir psichotropinius vaistus, reikalingi leidimai tiek vaistų importavimui, tiek eksportavimui iš mūsų valstybės.
Vertine išraiška vaistų eksporto bei palyginimui ir importo pagal šalis dinamika nuo 1999 – 2002m. atrodo taip:

11 pav. Vaistų eksporto ir importo dinamika pagal šalis
1999m., tūkst.Lt (priedų 21 lentelė).

12 pav. Vaistų užsienio prekybos pagal šalis dinamika
2000m., tūkst.Lt (priedų 22 lentelė).

13 pav. Vaistų užsienio prekybos dinamika pagal valstybes
2001m., tūkst.Lt (priedų 23 lentelė).

14 pav. Vaistų eksporto ir importo dinamika pagal šalis
2002m., tūkst.Lt (priedų 24 lentelė).
Vaistų eksporto pagal šalis dinamika rodo, kad eksportas į Rusiją buvo geras tik 1999m., o nuo 2000m. eksportas sumažėjo per pusę. Nesėkmingi metai buvo ir 2001m., kur į Rusiją buvo eksportuota tik už 594 tūkst.Lt., palyginus su 1999m. – 6225,4 tūkst.Lt. Į Latviją eksporto dinamika visus keturis metus lieka panaši, t.y. arba nežymiai sumažėja, arba padidėja. Prekyba (eksportas) su Baltarusija nuo 1999m. augo, tik 2002m. kaip diagrama rodo (14 pav.) eksporto nebuvo į šią šalį. Eksportas su Ukraina, Estija mažėjo. Daugiau rimtesnių ir ilgalaikių vaistų prekybos partnerių Lietuva neturėjo.
Bet 2002m. importas vaistų pagerėjo iš pačios Rusijos.
Nagrinėjant eksportuojamų vaistų rūšių struktūrą, pastebima, kad tiriamuoju laikotarpiu daugiausiai buvo eksportuojama (priedų 25 lentelė) antibiotikų (2000m. – 47,43 %) bei vakcinų ir modifikuotų imunologijos produktų (2001m. – 43,31 % ir 2002m. – 46,56 %). Priedų 25 ir 26 lentelėse vaistų struktūra pateikta procentais, kuri apskaičiuojama: vaistų rūšies vertė / iš visos vaistų vertės * 100 %; pavyzdžiui, antibiotikams apskaičiuota procentinė dalis taip: 1999m. antibiotikų buvo eksportuota už 4133,5 tūkst.Lt, o iš viso 1999m. vaistų eksportuota buvo už 20048 tūkst.Lt. Antibiotikai 1999m. sudarė * 100 % = 20,62 % visų vaistų eksporto. Mažiausiai per keturius metus buvo išvežta glikozidų, nors importuota glikozidų buvo dar mažiau. Matyt, jie mažai reikalingi yra, nors glikozidai gerina širdies, virškinamojo trakto veiklą bei gerina apetitą. Tačiau “širdį veikiantys glikozidai yra daug mažiau efektyvūs, dėl to nesenai išbraukti iš indikacijų sąrašo JAV” (www.cardio.lt). Todėl nebuvo nei importuojama nei eksportuojama šios rūšies vaistų. Nuo 1999m. (15 pav.) didėjo tik liaukų bei kitų organų eksportas (1999m. sudarė 1,29 %, 2002m. – 8,08 %).
Tiriamuoju laikotarpiu daugiausia buvo importuojama vakcinų ir modifikuotų imunologijos produktų (priedų 26 lentelė). Iš šešiolikto paveikslo matyti, kad visų kitų vaistų rūšių, išskyrus vakcinas ir modifikuotus imunologijos produktus, per keturis metus importuojama buvo nedaug. Be glikozidų mažą importo dalį per visus keturius metus sudarė vaistažolės, hormonai ir liaukos.

15 pav. Vaistų rūšių eksporto struktūra 1999 – 2002m., proc. (priedų 25 lentelė).

16 pav. Vaistų rūšių importo struktūra 1999 – 2002m., proc. (priedų 26 lentelė).
Vaistų procentinį pokytį pagal valstybes apskaičiavau taip: faktinė reikšmė / praeitų metų reikšmės *100 – 100, pvz., 2001m. vaistų eksporto į Latviją procentinis pokytis: eksportas į Latviją 2001m. 524,9 tūkst.Lt / 2000m. 607,9 tūkst.Lt *100 –100 = – 13,65 % (priedų 27 lentelė). Lyginant su praėjusiais metais, galima daryti tokias išvadas, kad eksportas į atskiras šalis kiekvienais metais labai smarkiai pasikeitė. Vienais metais stipriai padidėjo, kitais stipriai sumažėjo. Pavyzdžiui, 2001m. eksportas į Estiją labai smarkiai padidėjo, o 2000m. buvo sumažėjimas iki 95 proc.
2002m. eksportas į Latviją lyginant su 1999m. sumažėjo net 46 proc., į Rusiją sumažėjo 87 proc., į Baltarusiją sumažėjo beveik 70 proc. ir į Estiją taip pat sumažėjo 92 proc. Toks eksportuojamų vaistų nepastovumas keičiasi dėl užsakymų iš šalių. Gal užsieniečiai nebuvo patenkinti mūsų lietuviškais vaistais.
Tiesa, priedų 27 lentelė rodo 2001m. eksporto padidėjimą į Vokietiją, nors iš šios valstybės Lietuva importuoja daugiausiai vaistų.
Lietuva yra tranzito valstybė tarp Europos rytų ir vakarų. Dauguma vaistų yra pervežami per Lietuvos muitines. Pavyzdžiui, Latvijos vaistų eksportas per Lietuvos muitines į Lenkiją.

3.2.Lietuvos vaistų eksporto problemos
Tačiau esant Lietuvos vaistų eksporto deficitui, t.y. importas didesnis už eksportą, iškyla daug problemų. Kyla klausimas – kodėl mūsų šalies vaistų eksportas yra toks mažas, o importas toks didelis? Atsakymas būtų paprastas – mūsų valstybė maža, mažai turime vaistų gamintojų. Tačiau vaistų gamintojai visomis jėgomis stengiasi kuo daugiau savo produkcijos pagaminti, išplėsti vaistų asortimentą ir parduoti užsieniui. Be to, Lietuvos vaistų gamintojai – eksportuotojai sėkmingai naudojasi ir naudojosi nuo 1995m. sausio 1d. įsigaliojusia Laisvosios prekybos sutartimi su ES. Į ES įvežamiems vaistams, nors mažiausiai buvo per 4 metus eksportuojama, buvo panaikinti muito mokesčiai, bet buvo taikomas pridėtinės vertės mokestis (PVM) nuo 10 proc. Tačiau PVM už importuojamus į Lietuvą vaistus nebuvo ir šiuo metu nėra taikomas. Tuo tarpu Rusijos bei kitų NVS šalių muitų politika buvo nepalanki Lietuvos vaistų eksportuotojams. Tai ir nulėmė santykinį prekybos apimčių su NVS šalimis augimo tempų sulėtėjimą. Daugiausiai lėmė 2000m. ir 2001m. su Rusija, kur pokytis stipriai sumažėjo (priedų 27 lentelė). Tokia situacija nutiko dėl 1999m. vykusios Rusijos krizės, kurios padariniai sukėlė Lietuvos vaistų gamintojams – eksportuotojams (AB “Sanitas” ir “Endokrininiai preparatai”) daug problemų. Firmoms teko parduoti savo produkcijos žymiai mažiau, palyginus su 1999m. “Lietuvos farmacijos pramonės įmonės tikisi, kad krizė Rusijoje baigsis per kelis mėnesius, ir imasi nepopuliarių ekonominių priemonių dabar, kad vėliau išvengtų priverstinės perprodukcijos ir perpildytų sandėlių. Didžiausia Lietuvos vaistų gamintojų rinka – Rusija, o didžiausi šios rinkos tiekėjai Lietuvoje – AB “Endokrininiai preparatai” ir “Sanitas”, priversti riboti savo veiklą. “Endokrininiai preparatai” (EP), eksportuojantys į Rusiją 50% produkcijos, nuo rugsėjo 1d. sustabdė gamybą. “Sanitas” gamybą pristabdė nedaug. Pastarajai įmonei sekasi geriau, nors ji Rusijoje parduoda 80% gaminių. EP tikėjosi, jog šiemet pavyks pasiekti 29 mln. Lt metinę apyvartą ir gauti 2 mln. Lt pelno. Įmonės produkcijos apyvarta per 6 mėn. sudarė 13,8 mln. Lt, t.y. 25% daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. “Sanitas” paprastai per mėnesį realizuoja produkcijos už 4–4,5 mln. Lt. Prasidėjus Rusijos krizei pirmą rugsėjo dekadą parduota produkcijos už 1,58 mln. Lt”(10, p. 9). Manau, kita problema – pagrindinė kliūtis vaistų eksportui yra rinkų trūkumas.
““Švenčionių vaistažolės” (ŠV) 1999m. apie 50% produkcijos eksportavo, daugiausia – 30% eksporto teko Latvijai ir Estijai, vaistažolių parduota į Baltarusiją ir Ukrainą. 20% eksporto teko Kaliningrado sričiai. Dėl Rusijos krizės kilus problemų su atsiskaitymais rugsėjo viduryje eksportas į Kaliningradą sustabdytas. Vaistažolių gamykla gamina apie 100 pavadinimų gydomąsias vaistažoles ir jų mišinius. Jau 2 metus “Švenčionių vaistažolės” fasuoja arbatą į filtro paketėlius. Lapkričio mėnesį ketinama išplėsti asortimentą ir pasiūlyti 8 naujus vaistažolių mišinius. 50% žaliavos ŠV atsiveža iš užsienio, kita superkama iš Pietryčių, Rytų Lietuvos gyventojų.” (8, p. 8). Tačiau nežinia kodėl “Užsienio prekybos” rinkiniuose duoti duomenys tik apie kmynų ir čiobrelių eksportą. Iš laikraščių perskaičius, matyti, kad eksportuojama visokių rūšių vaistažolių tokių, kaip gydomieji vaistažolių mišiniai, arbatos nuo kosulio ir diabeto, prakaitavimą skatinančios arbatos, mėtų bei raudonėlio arbatos. Todėl ir vaistažolių eksportas, dėl minėtos Rusijos krizės, buvo labai sumažėjęs nuo 2000m. Tik 2002m. Lietuvos vaistų gamintojai pradėjo atsigauti, jų vaistų eksporto apimtys pradėjo kilti (15 pav.). “ 2002m. “Švenčionių vaistažolės” pradėjo plėsti vaistažolių eksportą Europos mastu. Anksčiau gamykla negalėjo eksportuoti į Europos šalis, nes neturėjo sertifikato produkcijai eksportuoti į Europą” (5, p. 44 – 47.). Su Pabaltijo dviem valstybėmis (Latvija ir Estija) Lietuva sėkmingai eksportavo per visus 4 tiriamuosius metus, nes mūsų lietuviškų vaistų kainos buvo mažiausios nei šių dviejų šalių.
Su eksportu į Rusiją mažėjimu problema buvo ne vien Rusijos krizė, bet ir dideli muitai, dėl kurių prekyba su šia šalimi mažėjo. Taipogi NVS valstybės vėluodavo atsiskaityti už gautas prekes (vaistus), o kartais ir neatsiskaitydavo. Buvo tiesiog nesilaikoma atsiskaitymo laikotarpių.
Žinoma, 2002m. padidėjo vaistų importas iš pačios Rusijos. “Per visus nepriklausomybės metus vaistų rinka augo. Gana ilgai klestėjo ir didelės apimties paralelinis importas, kai labai daug vaistų buvo įvežama iš NVS šalių: pelnas pigiai perkantiems ir brangiai parduodantiems vaistų tiekėjams buvo garantuotas. Tačiau dabar rinka perpildyta, ir ji neleidžia egzistuoti tokiai sistemai” (9, p. 3).
Imortuojant į Lietuvą, muitų, mokesčių, sertifikacijos problemų nekyla. Tačiau eksporto atveju į NVS šalis situacija kur kas sudėtingesnė – kiekvienoje šalyje savi įstatymai, savi reikalavimai, vaistai apmokestinami muitais, PVM ir kitais mokesčiais. Daugeliu atveju su kroviniais reikia siųsti kilmės sertifikatą, kurį išduoda Pramonės, prekybos ir amatų rūmai arba Euro 1 sertifikatą iš teritorinės muitinės, dėl ko muito mokestis sumažėja keliolika kartų. Didelių keblumų kyla dėl pakuotės – nuo 2001 m. daugelyje šalių realizuoti vaistus galima tik pakuotėje nacionaline kalba.
Mano nuomone, mūsų valstybės ekonominė politika dauguma atvejų yra naudingesnė importuotojams, o ne eksportuotojams. Lietuvoje per mažai dėmesio skiriama eksportą skatinančių veiksnių sistemai parengti. Lietuva kitoms šalims sumažino muitus, o tos kitos šalys atvirkščiai – muitus kaip tik padidino.

3.3. Vaistų eksporto perspektyvos
“Pasaulinės ekonomikos vystymosi procesas krypsta visuotinės integracijos link, todėl Lietuva turi tapti šio proceso dalimi. Iš kitos pusės, Lietuvai, kaip nesenai atkūrusiai nepriklausomybę ir mažai valstybei, stojant į Europos Sąjungą labai svarbu plėsti prekybinius ryšius su ES šalimis, sukurti atvirą ekonomiką, pritraukti kuo daugiau užsienio investicijų” (2, p. 31). Šiaip ateityje vaistų eksportas, manau, turėtų padidėti, nes mūsų valstybė siekia būti ES nare, o į ją įstojus, atsivertų didesnės galimybės prekiauti ne vien vaistais. Mano nuomone, vaistų gamintojai turėtų savo asortimentą padidinti ir siūlyti kitoms valstybėms, neskaitant Latvijos, Estijos, Rusijos. Nors viltis labai maža yra, kad užsienio prekyba vaistais “išbris iš minuso”, t.y. balansas bus teigiamas.
Lietuvos vaistų gamintojai po įvykusios 1999m. Rusijos ekonominės ir finansinės krizės jau pradėjo 2001m. atsigauti. Farmacijos bendrovė “Endokrininiai preparatai” pradeda atsigauti po užpernai dėl Rusijos krizės įtakos patirtų 4,3 mln. Lt nuostolių. “Per du šių metų mėnesius pardavė du kartus daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. šiemet apyvarta iš esmės augo eksporto į NVS šalis sąskaita. Be Rusijos, kurioje tikimasi parduoti apie trečdalį produkcijos, vaistų rinką numatoma išplėsti Ukrainoje, Vidurinėje Azijoje, Baltijos šalyse” (3, p. 5). 2002m. pabaiga rodo pagyvėjimą, atsigavimą didžiųjų vaistų įmonių. Jei paskaitytume 2002m. farmacinius žurnalus ar dienraščius, kur rašomi straipsniai apie Lietuvos stambias farmacines firmas, tai pamatytume, kad darbo pradžioje išvardintos mūsų šalies vaistų gamintojos kilo iš vadinamo nuosmukio, nes padidėjo partnerių iš Rytų valstybių užsakymai. “Pirmas šių metų ketvirtis nuteikia AB “Sanitas” optimistiškai – vaistų paklausa didėja tiek šalies, tiek užsienio rinkose. O ypač džiugina atsigaunanti Rytų rinka, nes ir buvusių, ir naujų partnerių užsakymai didėja. Tačiau, po Rusijos krizės krito vaistų kainos, todėl konkuruoti šioje rinkoje su vietos gamintojais darosi sunku. Esame priversti mažinti kainas ir gauname tik minimalų pelną. Planus koreguoja ir vėluojantys atsiskaitymai. Per pirmąjį šių metų pusmetį “Sanitas” uždirbo beveik aštuonis kartus daugiau nei tuo pačiu metu pernai. Produkcijos buvo parduota beveik trečdaliu daugiau nei tuo pat metu pernai. Tačiau Rytų rinkose reklama bei rinkodara mažai ką laimėsi, sėkmę lemia tik žemos vaistų ir medikamentų kainos” (1, p. 7). Nuo 2000m. taipogi sunkumų turėjusi bendrovė “Švenčionių vaistažolės” 2002m. 2 pusėje pradėjo atsigauti. Išplėtė savo arbatų eksportą į Rytų bei Baltijos šalių rinkas. Tai geras ženklas, nes kaip darbe minėjau vaistažolių eksportas buvo labai sumažėjęs nuo 2000m. Manau, perspektyvos gana geros minėtoms firmoms ateityje. Gal ateityje mūsų šalyje gaminami vaistai pasieks ir kitus žemynus. Nors jau buvo mėginama eksportuoti į JAV, Kanadą bei Kiniją.
Bendrai paėmus, vaistų perspektyvos gana džiuginančios. Pasak UAB “Marino Baltic Pharmaceutics” vadybininko, apyvarta per 1999-2002m. laikotarpį išaugo 4-5 kartus, ypač staigus šuolis Rusijos rinkoje. Tai lėmė gerai parengtas eksporto planas, geras tarpininkų pasirinkimas ir didžiulė NVS šalių rinka, kur skverbtis dar tikrai yra vietos.

Išvados

Kaip apibendrinimui, darbo pabaigai galima išskirti tokias išvadas:
Ų Prekyba vaistais užima nedidelę bendro Lietuvos eksporto dalį.
Ų Vaistų užsienio prekybos balansai nuo 1999m. iki 2002m. neigiami. Tai reiškia, kad mes daugiau įsivežame (importuojame) ir vartojame užsienietišką produktą (vitaminus, antibiotikus, vaistažoles ir kt.).
Ų Vaistų eksporto dinamika nuo 2000m. mažėjo. Užsienio prekybos vaistais deficitas didžiausias buvo 1999m. dėl Rusijos ekonominės ir finansinės krizės ir didelių muitų.
Ų Pagrindiniai vaistų pirkėjai – Baltijos šalys bei NVS (Rusija, Ukraina, Baltarusija ir kt.), o importuotojai – ES.
Ų Pagal vaistų rūšis daugiausia per tiriamą laikotarpį buvo eksportuojama antibiotikų, vakcinų ir modifikuotų imunologijos produktų. Mažiausiai efektyvi vaistų rūšis – glikozidai, todėl jų eksportas bei importas buvo labai mažas.
Ų Vaistų eksportas 1999m., lyginant su 1997m., sumažėjo stipriai. 1999m. eksportas į Baltarusiją lyginant su 1997m. sumažėjo 70 proc., į Latviją sumažėjo 46 proc. bei į Rusiją sumažėjo 87 proc., tačiau nuo 2001m pastebimos tik eksporto didėjimo tendencijos
Ų Vaistai – plataus vartojimo prekė, todėl eksportuojama netiesioginiu metodu. Tam nereikia savo prekybos tinklo, importuojančios firmos – tarpininkės geriau išmano savo rinkos specifiką, lanksčiau reguoja į konkurentų veiksmus toje rinkoje, sumažėja darbų apimtys gabenant ir skirstant produkciją
.

Pasiūlymai

1) Plėsti eksportą būtent tokių vaistų, kurie sudaro didžiąją dalį apyvartos ir duoda didžiausią pelną.
2) Tobulinti marketingo sistemą, intensyviau reklamuoti prekes, rengti seminarus firmų tarpininkių darbuotojų kvalifikacijos kėlimui.
3) Kaip jau minėjau, vyriausybė labai pasyviai dalyvauja vaistų eksporto skatinime, todėl reiktų būtent jos paramos vystant eksportą

Naudotos literatūros sąrašas
1. Andružytė R. Šalies farmacininkai atsigauna //Verslo žinios. – 2000 rugpjūčio 4d. – p. 7.
2. Darulis R. Lietuvos užsienio prekyba: plėtra ir problemos //Organizacijų vadyba: sisteminiai tyrimai. – K.: VDU, 1998. Nr. 8. – p. 31.
3. “Endokrininiai preparatai” atsigauna //Verslo žinios. – 2000 kovo 14d. – p. 5.
4. Kasperiūnienė V., Misiūnas A. Užsienio prekyba //Lietuvos ekonomikos apžvalga 2001m. gegužė. – V.: Lietuvos statistikos departamentas, 2001. –p. 54.
5. Lietuvos farmacijos žinios. – V.: Baltijos kopija, 2000 gegužė – birželis. – 71 p.
6. Lietuvos Respublikos Sveikatos Ministerijos 1997m. gruodžio 23d. įsakymas Nr. 703. “Dėl narkotinių ir psichotropinių vaistų bei vaistinių medžiagų importo ir eksporto kontrolės užtikrinimo” dalinio pakeitimo //Valstybės žinios. – 1997. Nr. 119.
7. Lietuvos Žemės Ūkio Banko “LŽŪB” suteikta medžiaga “Lietuvos farmacijos sektoriaus apžvalga”, 2000.
8. Migonytė S. Apipils vaistažolėmis //Verslo žinios. – 1998 lapkričio 9d. – p. 8.
9. Srėbalienė A. Užakusi vaistų rinka //Lietuvos aidas. – 1999 11 10. – p. 3.
10. D.Bernatonytės “Ekonomika ir vadyba” Kaunas, 1995, Technologija
11. V.Jančiauskienė “Ekonomika ir vadyba” Kaunas , 1998, KTU
12. ‘Makroekonomika”, Kaunas, KTU, 2002
13. Srėbalius T. Nesitiki išvengti krizės //Verslo žinios. – 1998 rugsėjo 21d. – p. 9.
14. Užsienio prekyba. Statistikos duomenų rinkiniai. – V.: Lietuvos statistikos departamentas, 1999 – 2002.
15. Urbonas J.A., Eksporto organizavimas ir planavimas, 2003
16. http://www.lbank.lt
17. http://www.un.lt
18. http://www.lrinka.lt
19. http://www.sanitas.lt
20. http://www.svenherbs.com
21. http://www.entafarma.lt
22. http://www.cardio.lt

Leave a Comment