Užimtumas ir nedarbas

TURINYS

ĮVADAS 3
I. DARBO IŠTEKLIŲ STRUKTŪROS ĮVERTINIMAS 4
II. UŽIMTUMAS 5
II. 1. UŽIMTUMO SĄVOKA 5
II. 2. UŽIMTUMO POKYČIAI 5
III. NEDARBAS 5
III. 1. NEDARBO SĄVOKA 5
III. 2. NEDARBO MAŽINIMO GALIMYBĖS 6
III. 3. NEDARBUI MAŽINTI PAVOJAI 9
III. 4. NEDARBAS BALTIJOS ŠALYSE 10
LITRATŪRA 13
PRIEDAI 14ĮVADAS
Viena pagrindinių ekonominių ir socialinių problemų yra gyventojų užimtumo didinimas, naujų darbo vietų kūrimas ir nedarbo mažinimas. Šių klausimų sprendimas susijęs su šalies ekonomikos išsivystymo lygiu ir gamybos augimu.
Lietuvai perėjus iš planinės ekonomikos link rinkos ekonomikos reikėjo pertvarkyti šalies ūkio struktūrą, vykdyti privatizavimą, ieškoti naujų rinkų. Tai negalėjo nepaveikti mūsų šalie gamybos, paslaugų plėtros, specialistų persiorientavimo dirbti naujomis ekonominėmis sąlygomis.
Iki neepriklausomybės atkūrimo, Lietuvoje oficialiai neegzistavo nedarbo problema. Jau 1991 metų pabaigoje buvo registruota 4 600 bedarbių, kuris nuolat (bėgant metams) kinta.I. DARBO IŠTEKLIŲ STRUKTŪROS ĮVERTINIMAS
Norint efektyviai panaudoti darbo išteklius būtina juos įvertinti ir gautų rezultatų pagrindu transformuoti į reikalaujamą struktūra.
Darbo išteklius valstybėje būtina įvertinti kokybinėmis ar kiekybinėmis charakteristikomis. Darbo išteklių vertinimas imlumo aspektu leidžia suderinti darbo išteklių poreikį ir pasiūlą. Antra vertus, darbo išteklių struktūra ir kiekis kaip kintančios ekonominės charakteristikos gali transformuoti tiek kokybiškai, tiek kiekybiškai dėl išorinių ir vidinių paskatų.
Vertinant darbo išteklius, reeikėtų prisiminti, kad tai integralinė darbo potencialų išraiška. Vadinasi, būtina atkreipti dėmesį į konkretų diskretiško darbo išteklių potencialo šaltinį – žmogų.
Kiekvienoje ekonominėje sistemoje darbo ištekliai nagrinėjami įvairiais aspektais.
Lietuvos darbo biržos veikloje greta sukurtos bedarbių ir darbdavių aptarnavimo sistemos, svarbią vietą užima darbo ri

inkos monitoringas. Nuosekliai veikianti darbo rinkos stebėsena – tai pagrindas pokyčių darbo rinkoje skaidrumui pasiekti.
Lietuvos darbo rinkoje įvyko svarbių pasikeitimų pereinamojo laikotarpio metu. Įgyvendinant ekonomines reformas mažėjo bendras užimtumas (žr. 1 priede): 1991-2000 metais jis sumažėjo 312 tūkst. dirbančiųjų. Daugiausia darbo vietų buvo prarasta 1992-1994 metais.
Sumažėjęs užimtumas labiausiai palietė jaunimą iki 25 metų amžiaus, per 64 metų amžiaus asmenis bei dirbusius pramonėje ir žemės ūkyje.
Formuojantis darbo rinkai atsirado bedarbystė. Šalyje naudojami du nedarbo lygio įvertinimo būdai. Pirmasis, Lietuvos darbo biržoje, pradėtas taikyti nuo 1991 metų parodo, koks procentas darbingo amžiaus gyventojų yra užsiregistravęs teritorinėse darbo biržose. Pagal tai, nedarbo augimą šalyje galima suskirstyti į tris etapus. Pirmasis, 1991 – 1994 metai, neturėjęs didesnės įtakos socialinei įtampai, kuomet vidutinis metinis nedarbo lygis išaugo nuo 0,3 iki 3,8 proc. Antrasis, 1995 – 1998 metai, kuomet susiformavo daarbo rinkos santykiai ir nedarbo lygis laikėsi tarp 6 – 7 proc. Trečiasis – nuo 1998 metų II pusmečio, finansų krizės Rusijoje, iki 2001 metų I ketvirčio, turėjęs didelės įtakos socialinei įtampai šalyje. Nedarbas išaugo iki 13,2 proc., aukščiausio per visą Lietuvos darbo biržos veiklos laikotarpį. 2000 metais nedarbo augimo tempai sulėtėjo. 2001 metų kovo – balandžio mėn. nedarbas stabilizavosi ir nustojo augti. Šių metų gegužės 1 d. nedarbo lygis jau siekė 11,8 proc.
Antrasis, atliekamas Statistikos departamento, pagrįstas gyventojų užimtumo tyrimų duomenų, gautų naudojant Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) pasiūlytą metodiką, analize, ku
uris pradėtas taikyti nuo 1997 metų.II. UŽIMTUMAS
II. 1. UŽIMTUMO SĄVOKA
Visiškas užimtumas – ekonomikos situacija, kai nedarbo lygis yra kuo žemiausio lygio ir nesąlygoja infliacijos padidėjimo, tai maksimalus gyventojų (darbo išteklių) ekonominio panaudojimo lygis. Visiškas užimtumas yra sąvoka, reiškianti optimalų šalies darbinio užimtumo lygį. Jis nereiškia nulinio nedarbo. Rinkos ekonomikoje, kur nuolatos vyksta paklausos, technologijų ir gaminių pokyčiai, visada bus nedarbo. Daugelis stebėtojų mano, kad darbo jėgos sudėties dydis ir instituciniai darbo rinkos pokyčiai pastaraisiais metais daugelyje šalių lėmė visiško darbinio užimtumo lygio normos padidėjimą, kas savo ruožtu sukėlė palyginti aukštą ir besitęsiantį nedarbą.II. 2. UŽIMTUMO POKYČIAI
• Mažėja dirbančiųjų.
• Mažėja smulkaus ir vidutinio verslo plėtra.
• Sumažėjo individualių personalinių įmonių mažų įmonių struktūroje.
• Mažėja darbdavių ir dirbančių sau žmonių.
• Susiformavo regioniniai netolygumai.
• Nykstantys ekonominiai sektoriai – mašinų, staklių gamybos.
• Kas penktas besikreipiantis – jaunimas iki 25 metų amžiaus.III. NEDARBAS
III. 1. NEDARBO SĄVOKA
Darbo jėga yra visi darbingojo amžiaus asmenys, kurie dirba arba ieško darbo. Tie asmenys iš darbo jėgos, kurie neturi nuolatinio darbo ir jo ieško, vadinami bedarbiais. Nedarbo lygis yra procentas tų asmenų iš darbo jėgos, kurie neturi darbo ir jo ieško.
Nedarbo lygis = Bedarbių skaičius / Darbo jėga
Darbo jėgos dalyvavimo lygis yra apskaičiuojamas taip:
Dalyvavimo lygis = Darbo jėga / Darbingojo amžiaus gyventojų skaičius.
Paprastai išskiriamos keturios nedarbo kategorijos:
• Sezoninis nedarbas kyla tada, kai kalendoriniais metais keičiasi da
arbo pasiūla ir paklausa (turizmo srityje, žemės ūkyje).
• Frikcinis nedarbas – ilgą laiką neužpildomos laisvos darbo vietos, nes ir darbdaviui, ir darbuotojui reikia laiko rinkai ištirti. Paprastai šio tipo nedarbas ilgai netrunka. Jo privalumas – darbuotojas ir darbas geriau atitinka vienas kitą.
• Ciklinis nedarbas – recesijos metu sumažėja gamyba. Recesija yra rinkos ekonomikos ciklo dalis. Vyriausybės politika, skirta paklausai stimuliuoti recesijos metu, gali turėti daugiau teigiamos įtakos šio tipo nedarbui, nei kitų tipų nedarbui.
• Struktūrinis nedarbas – kai neatitinka darbinė kvalifikacija arba geografinė vieta. Paklausos struktūros ir technologijos pokyčiai mažina tam tikros kvalifikacijos darbuotojų paklausą. Su šio tipo nedarbu daug sunkiau susidoroti, kadangi reikia mokyti darbuotojus ir pakeisti jų specializaciją arba pagerinti jų mobilumą.
• Paslėptasis nedarbas pasireiškia tada, kai darbuotojo įnašas į produkciją yra nulinis arba neigiamas, ir ekonomikai yra naudingiau aiškiai tai pripažinti ir perkelti jį į produktyvesnį darbą.
• Tekamasis (fikcinis) nedarbas – neišvengiamas ir tam tikru mastu pageidautinas, todėl, kad daugelis žmonių pereina iš menkiau apmokamų darbo vietų į geriau apmokamas.III. 2. NEDARBO MAŽINIMO GALIMYBĖS
Nedarbą ir skurdą pagrindinėmis mažinimo kryptimis, didinant užimtumą yra:
Pirma kryptis – darbo vietų steigimo plėtojimas;
Antra kryptis – darbo vietų steigimo rėmimas;
Trečia kryptis – užimtumo rėmimas;
Ketvirta kryptis – gebėjimų prisitaikyti prie pokyčių didinimas;
Penkta kryptis – atviras informavimas ir konsultavimas.
Darbo vietų steigimo plėtojimas:
• Lietuvos Respublikos gyventojų užimtumo 2001-2004 m. programos laikotarpiu, skatinant verslo plėtrą ir
r investicijas būtina užtikrinti 110 – 120 tūkst. naujų darbo vietų sukūrimą bei registruoto nedarbo lygio iki 7 – 8 % sumažinimą.
• Verslo plėtros ir investicijų skatinimu, gerų sąlygų sudarymu būtina užtikrinti 250 – 270 tūkst. naujų darbo vietų sukūrimą ir bedarbių skaičiaus iki 100 tūkst. sumažinimą, siekiant įgyvendinti Lietuvos ūkio plėtros iki 2015 m. ilgalaikės strategijos nuostatas.
Darbo vietų steigimo rėmimas:
• Darbo vietų steigimo programa – suteikti finansinę pagalbą darbdaviams, steigiantiems darbo vietas darbo rinkoje papildomai remiamiems bedarbiams.
• Vietinių užimtumo iniciatyvų programa – suaktyvinti vietos bendruomenės pastangas didinti užimtumą didžiausio nedarbo teritorijose, steigiant darbo vietas.
• Verslo organizavimo programa – skatinti verslumą tarp bedarbių, suteikiant organizavimo ir finansinę paramą.
Užimtumo rėmimas:
• Užimtumo fondo remiamų darbų programa – sudaryti galimybes įsigyti darbinius įgūdžius, juos tobulinti ar nustatyti žinių trūkumą ir įsitvirtinti nuolatiniam darbui.
• Viešųjų darbų programa – didinti užimtumą ir palaikyti bei plėtoti vietos socialinę infrastruktūrą.
Gebėjimų prisitaikyti prie pokyčių didinimas:
• Darbo klubų programa – suteikti ieškantiems darbo žinių ir įgūdžių darbo paieškoje, didinti pasitikėjimą savimi ir konkurencines darbo rinkoje galimybes.
• Profesinio mokymo programa – paruošti darbui reikiamos kvalifikacijos darbuotojus ir išplėsti bedarbių galimybes konkuruoti darbo rinkoje suteikiant naujas profesines kvalifikacijas ar profesinius gebėjimus.
• Darbo ir profesinių įgūdžių palaikymo programa – suaktyvinti ilgalaikius bedarbius, palaikyti darbinius įgūdžius ir išsaugoti turimus profesinius gebėjimus bei sudaryti galimybes įsidarbinti.
Atviras informavimas ir konsultavimas:
• Informavimo ir konsultacijų centrai.
• Specializuoti centrai: darbo, jaunimo, darbo, savarankiškos informacijos paieškos (SIP), profesinio informavimo centras (PIC), SIP+PIC su 104 terminalais.
• “Mini” darbo biržų punktai įmonėse, vykdančiose grupės darbuotojų atleidimus.
• DBI Internete: ieško darbo, siūlo darbą, “Talentų bankas”, informacinis aplankas “Profesinis informavimas ir konsultavimas”, “Patarimai grupės darbuotojų atleidimo atveju”.
• Diegiami įvairūs informavimo ir konsultavimo metodai ir programos.
Teritorinių darbo biržų diegiamos paslaugos leido pereiti nuo pasyvaus į aktyvų bedarbių rėmimą. Yra siekiama, kad kiekvienam naujai užregistruotam jaunam (iki 25 m.) bedarbiui per 6 mėn. ir suaugusiam – per 12 mėn. būtų pasiūlytos ir suteiktos pagal individualius poreikius motyvacijos aktyvinimo bei darbo rinkos politikos priemonės, o gyventojų užimtumo priemonės būtų pradėtos diegti ne vėliau kaip po 3 mėn.
Lietuvos darbo birža prognozuoja, kad šiais metais vidutinis metinis nedarbo lygis smuktels iki 10.5%,o 2004 m. tesieks 8%. Labiausiai didės specialistų su universitetiniu išsilavinimu paklausa, o vidurinio išsilavinimo neturinčiam jaunimui bus sudėtinga įsidarbinti. Praėjusiais metais pirmą kartą nuo 1997 m. vidutinis metinis nedarbo lygis šalyje sumažėjo : jis siekė 11%, 2001 m. jis buvo 12.5%. “Pavyko pasiekti esminį persilaužimą – nedarbo augimas ne tik sustabdytas, bet ėmė mažėti”, – konstatavo Vilija Blinkevičiūtė, socialinės apsaugos ir darbo ministrė. Ministrė pasidžiaugė, kad praėjusiais metais, palyginti su 2001 m., įdarbinta 8.4% daugiau ilgalaikių bedarbių, t.y. žmonių, neturėjusių darbo daugiau nei 1 m. Taip pat gausėja neterminuotųjų darbo sutarčių, o tai l.iudija teigiamus darbo rinkos pokyčius. Ponia V. Blinkevičiūtė sakė, kad gerų rezultatų pasiekti padėjo pagerėjęs Užimtumo fondo, kuris skiria lėšas įvairioms užimtumo programoms, finansavimas. “2002 m. pirmą kartą Užimtumo fondui skirta tiek lėšų, kiek planuota”, – sakė ministrė. Anot jos, Užimtumo fondas pernai, įskaitant 12 mln. Lt “ Sodros” grąžintą skolą, gavo 197 mln. Lt, 11% daugiau nei 2001 m. “Šiais metais Užimtumo fondui planuojama skirti 195 mln. Lt, o kai kurios programos bus papildomai finansuojamos iš valstybės biudžeto”, – žadėjo ministrė. Dėl specialių jaunimo įdarbinimo programų praėjusiais metais mažėjo 16-25 metų amžiaus bedarbių: 2002 m. pabaigoje nedarbas šioje amžiaus grupėje buvo 13.4%, baigiantis 2001- iesiems jis siekė 18.7%. Tačiau vidutinis metinis jaunimo nedarbas buvo gana aukštas – 14.9%. “Daug jaunų bedarbių neturi nei vidurinio išsilavinimo”, – sako Vidas Šlekaitis, Lietuvos darbo biržos generalinis direktorius. Tuo tarpu labiausiai, net 8 – 14%, didės specialistų, turinčių universitetinį išsilavinimą, paklausa. Šiais metais tikimasi įregistruoti 135.000 –150.000 naujų darbo pasiūlymų. “Pirmą kartą daugiau nei pusė naujų darbo pasiūlymų bus registruota paslaugų sektoriuje”, – sako Albertas Šlekys, Darbo biržos Darbo pasiūlos ir paklausos skyriaus vedėjas. Anot jo, paklausiausi bus verslo ir reklamos vadybos, buhalterinės apskaitos, audito, finansų ir bankininkystės, įstaigų bei viešbučių administravimo specialistai su aukštuoju ir aukštesniuoju išsilavinimu. Iš žemesnį profesinį išsilavinimą turinčiųjų lengviausia darbą rasti bus pardavėjams, prekių žinovams, siuvėjams bei tolimojo vežimo vairuotojams. Vidmantas Vikšraitis, Lietuvos tekstilės ir aprangos įmonių asociacijos generalinis direktorius, apgailestavo, kad kai kurių paklausių specialybių darbininkai, pakėlę kvalifikaciją pagal valstybės finansuojamas programas, išvažiuoja dirbti į užsienį tikėdamiesi didesnio atlyginimo. Anot p. Vikšraičio, Lietuvoje parengti siuvėjai papildo konkuruojančių lengvosios pramonės įmonių Turkijoje, kitose šalyse darbininkų gretas, tuo tarpu šalies pramonės įmonėms jų trūksta. Algis Šileika, Darbo ir socialinių tyrimų instituto direktorius, mano, kad darbo jėgos nutekėjimo problemą padėtų išspręsti geresnis darbo ir kapitalo apmokestinimo subalansavimas. “Pelno mokestis Lietuvoje tik 15%, nors net kaimyninėse Baltijos šalyse jis siekia 25 – 26%, – sako p. Šileika. – Tuo tarpu fizinių asmenų pajamų mokestis yra vienas iš didžiausių.”III. 3. NEDARBUI MAŽINTI PAVOJAI
• Užimtumo rėmimo ir darbo vietų subsidijavimo priemonėmis pagal Užimtumo fondo galimybes bus įtraukta 40,9 tūkst. papildomai darbo rinkoje remiamų bedarbių. Tai sudaro tik 60 % nuo visų minėtos bedarbių grupės.
• Vietinių užimtumo iniciatyvų projektų, įgyvendinimu per 2001 – 2004 metus numatyta sukurti per 10 tūkst. naujų darbo vietų, skiriant iš valstybės biudžeto per 100 mln. Lt. Tuo tarpu per 2001 – 2002 metus skirta tik 3,7 mln. Lt ir 2001 metais sukurta 150 naujų darbo vietų.
• Lietuvos darbo biržos užsakymu Darbo ir socialinių tyrimo instituto atlikti jaunimo ir ilgalaikių bedarbių integravimo į darbo rinką tyrimai rodo, kad be papildomų įdarbinimo schemų juos integruoti į darbo rinką nėra galimybių. Nediegiamos mokestinės lengvatos, MMA reguliavimo mechanizmai, lanksčios darbo organizavimo formos, skatinti darbdavius priimti į darbą šiuos asmenis.
Nepakankamas darbo rinkos politikos priemonių arsenalas, visų pirma ilgalaikių bedarbių integravimui į darbo rinką.
• Nepakankamas dėmesys skiriamas vidutinės ir ilgalaikės trukmės profesinių kvalifikacijų poreikio tyrimams. Darbdaviai menkai įtakoja į darbo jėgos poreikio užsakymų formavimą ir jų rengimą. Šalyje atliktas tik vienas – mažmeninės prekybos sektorinis tyrimas profesinių kvalifikacijų poreikio įvertinimui.
• Nedaugėja darbo vietų šalyje. Jų daugiau likviduojama nei įsteigiama. Nepakankama paslaugų sektoriaus plėtra. Dirbančiųjų skaičius išankstiniais duomenimis per 2001 metus vėl sumažėjo – 57 tūkst.
• Išlieka aukštas ir struktūriškai nepalankus nedarbas. Dideli regioniniai socialiniai-ekonominei-darbo rinkos netolygumai. Aukščiausio ir žemiausio nedarbo santykis siekia 1:4 (28,0 % Druskininkuose ir 7,1 % Anykščiuose), o jaunimo ir 1:5 (37,4 % Druskininkuose ir 7,7 % Kėdainiuose). Ilgalaikių bedarbių dalis svyruoja nuo 4,6 % (Molėtuose) iki 64,0 % (Pasvalyje).
• Didelis jaunimo anksti paliekančio švietimo sistemą skaičius. 2000 metais tik 74 % 15-mečių išduoti pagrindinio išsilavinimo pažymėjimai. Teritorinėse darbo biržose užregistruotų be pagrindinio išsilavinimo bedarbių skaičius išaugo iki 10,0 tūkst.
• Mažėja bedarbių motyvacija siekti darbo. Teritorinių darbo biržų atliekamų bedarbių registravimosi motyvu 15 % nurodo tikslą gauti pažymas socialinei pašalpai. Tokios tendencijos ypač ryškios kaimo bedarbių tarpe.III. 4. NEDARBAS BALTIJOS ŠALYSE
Baltijos šalių valstybinių užimtumo tarnybų duomenimis, nedarbas pernai sumažėjo visose trijose valstybėse. Nors bedarbių gretos Lietuvoje per metus išretėjo labiausiai, mūsų šalis tebėra autsaiderė pagal šį makroekonominį rodiklį. Nedarbo lygis Lietuvoje (žr. 1 pav.) beveik pusantro karto didesnis nei Latvijoje ir dvigubai viršija nedarbo lygį Estijoje.
Nedarbo lygis šių metų lapkričio 1 d. buvo 9,2 proc.

1 pav. Nedarbo lygis

Lietuvos darbo birža prognozuoja, kad 2003 metų viduryje nedarbas šalyje sumažės iki maždaug 9 procentų, vidutinis metinis nedarbas sieks apie 10.5-11 procentų, o vidutinis bedarbių skaičius – apie 175 tūkstančius. Jaunimo vidutinis metinis nedarbo lygis šiais metais bus apie 14.3 procento – didžiausias iš visų bedarbių grupių. Prognozuojama, kad 2003 metais, kaip ir pernai, moterų nedarbas bus mažesnis nei vyrų ir atitinkamai sieks apie 10.7 ir 10.8 procento. Lietuvos darbo birža šių metų nedarbo prognozes paskelbė apklaususi 7.5 tūkstančio darbdavių, kurių įmonėse dirba 0.4 milijono žmonių. “Nežiūrint į mūsų didelį optimizmą, Europos Sąjungoje vidutinis metinis nedarbo lygis yra mažesnis maždaug 3 procentiniais punktais arba daugiau nei šiais metais prognozuojamas nedarbo lygis Lietuvoje”,- spaudos konferencijoje sakė Darbo biržos Darbo pasiūlos ir paklausos skyriaus vedėjas Albertas Šlekys. Vidutinis nedarbo lygis Lietuvoje pernai, palyginti su 2001 metais, sumažėjo 1.2 procentinio punkto iki 11.3 procento. Sausio 1 dieną, Darbo biržos duomenimis, nedarbas Lietuvoje buvo 10.9 procento, šalyje buvo užregistruota 191.2 tūkstančio bedarbių. 2002 metų pradžioje nedarbas siekė 12.9 procento. Prognozuojama, kad 2003 metais vidutinis metinis nedarbo lygis sumažės visose apskrityse ir 37 teritorinių darbo biržų aptarnaujamose teritorijose. Didžiausias nedarbo lygio sumažėjimas – daugiau kaip 1 procentinis punktas – prognozuojamas Lazdijuose, Marijampolėje, Šakiuose, Biržuose, Pasvalyje, Švenčionyse ir Ukmergėje, o iš didžiųjų miestu – Vilniuje – 0.7 procentinio punkto. Nedarbo lygio augimas prognozuojamas tik Varėnoje, Skuode ir Šalčininkuose. Mažiausias nedarbas turėtų išlikti Kėdainiuose, Vilniuje, Anykščiuose, Trakuose, Molėtuose, Prienuose, Kretingoje (6-7 proc.), o didžiausias nedarbas bus Druskininkuose, Mažeikių, Šalčininkų, Akmenės, Lazdijų, Skuodo rajonuose ir sieks 18-20 procentų. Manoma, kad vidutinis metinis nedarbo lygis visuose didžiuosiuose miestuose sumažės nuo 0.1 procentinio punkto Klaipėdoje iki 0.7 procentinio punkto Vilniuje. Kaune prognozuojamas nepakitęs vidutinis nedarbo lygis – 8.3 procento. Vilniuje nedarbas sausio 1-ąją buvo mažiausias iš didžiųjų miestų – 5.6 procento, o Panevėžyje – didžiausias – 12.5 procento. (žr. 2 priedas) Šiais metais numatoma įsteigti 44.7 tūkstančio naujų darbo vietų, privačiame sektoriuje tai sudarys apie 94 procentus visų steigiamų vietų. Prognozuojama per 2003 metus užregistruoti 135-150 tūkstančių naujų darbo pasiūlymų. Pirmą kartą daugiau negu pusė naujų darbo pasiūlymų turėtų būti užregistruota paslaugų sektoriuje, smarkiai turėtų išaugti kvalifikuotos darbo jėgos paklausa. Bedarbių struktūra pagal išsilavinimą šiemet iš esmės nesikeis, didžiausią dalį sudarys profesinį pasirengimą turintys bedarbiai (47 proc.), mažiausią – įgiję aukštąjį išsilavinimą (3.5 proc.). Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Vilija Blinkevičiūtė teigė, kad šiemet Užimtumo fonde bus 195 milijonai litų, pernai jų buvo 197 milijonai litų. 2003 metais numatoma atidaryti jaunimo darbo centrus Kaune, Alytuje ir Panevėžyje. Pasak A.Šlekio, Lietuvai tapus ES nare, galimybės įsidarbinti Didžiojoje Britanijoje, Olandijoje, Danijoje, Airijoje ir Švedijoje dar labiau išaugs.Tam darbo birža įsteigs 8 biurus, kurie turėtų pradėti veikti dar šių metų ketvirtąjį ketvirtį. Kai kurie šalies darbdaviai baiminasi, kad kvalifikuotos darbo jėgos judėjimas, Lietuvai esant ES, dar labiau išaugs. Socialinės apsaugos ir darbo viceministro Rimanto Kairelio nuomone, darbdaviai, norėdami išla.ikyti darbuotojus, bus priversti didinti darbo užmokestį.
Oficialus nedarbas Lietuvoje šių metų pradžioje buvo 10,9 proc., Latvijoje – 7,6 proc., Estijoje – 5,4 proc. Per 2002 metus nedarbo lygis Lietuvoje sumažėjo 2 procentiniais punktais, Estijoje – 0,7 punkto, Latvijoje – 0,1 punkto. Sausio 1-ąją Lietuvoje buvo užregistruota 191,2 tūkst. – 14,7 proc. mažiau nei prieš metus. Oficialių bedarbių Latvijoje per metus sumažėjo 3,3 proc. – iki 89,7 tūkst., Estijoje – 12,3 proc. – iki 44,4 tūkstančio. Per paskutinį praėjusių metų mėnesį nedarbas Lietuvoje ūgtelėjo 0,2 punkto, o Latvijoje ir Estijoje – smuko atitinkamai 0,1 ir 0,2 punkto.LITRATŪRA
1. Darbo jėga, užimtumas ir nedarbas: statistikos biuletenis / Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės. – V., 1999.
2. 1998-2001Martinkus, B. Darbo ištekliai ir jų naudojimas. – K., 1998 p.
3. www.lpf.lt
1. www.fmmc.lt
2. www.sociumas.lt
3. www.eic.euro.lt
4. www.ldb.ltPRIEDAI
1 priedas
Moterys ir vyrai, dalyvaujantys darbo rinkoje, pagal išsilavinimą
1998 m. Užimti gyventojai Bedarbiai
Išsilavinimas Moterys Vyrai Moterys Vyrai
Aukštasis 25,7 19,5 9,1 6,2
Aukštesnysis 28,0 20,3 24,3 16,3
Profesinis 15,8 28,4 23,9 32,3
Vidurinis 19,9 18,6 30,4 24,9
Devynmetis 7,1 9,1 10,8 15,8
Pradinis (neturi prad.) 3,5 4,1 1,5 4,4
1999 m. Užimti gyventojai Bedarbiai
Išsilavinimas Moterys Vyrai Moterys Vyrai
Aukštasis 26,3 18,6 6.5 3,7
Aukštesnysis 22,3 20,3 26,1 16,6
Profesinis 17,8 28,4 25,0 31,6
Vidurinis 21,4 18,6 29,1 27,9
Devynmetis 8,7 9,1 11,2 15,6
Pradinis (neturi prad.) 3,5 5,0 2,0 4,6
2000 m. Užimti gyventojai Bedarbiai
Išsilavinimas Moterys Vyrai Moterys Vyrai
Aukštasis 27,1 18,6 2,5 5,3
Aukštesnysis 26,8 22,5 26,4 16,3
Profesinis 18,5 26,9 25,3 29,5
Vidurinis 17,6 21,3 28,5 35,2
Devynmetis 6,9 6,2 13,6 12,3
Pradinis (neturi prad.) 3,1 4,5 3,4 2,4
2001 m. Užimti gyventojai Bedarbiai
Išsilavinimas Moterys Vyrai Moterys Vyrai
Aukštasis 23,1 16,7 3,1 1,8
Aukštesnysis 30,8 24,5 21,2 19,0
Profesinis 19,6 28,4 27,0 31,5
Vidurinis 18,5 18,5 27,6 29,4
Devynmetis 6,3 7,4 17,2 16,6
Pradinis (neturi prad.) 2,7 4,5 3,9 1,7
2002 m. Užimti gyventojai Bedarbiai
Išsilavinimas Moterys Vyrai Moterys Vyrai
Aukštasis 25,1 18,8 4,1 2,7
Aukštesnysis 31,5 25,7 22,8 20,1
Profesinis 17,3 26,8 25,0 28,4
Vidurinis 17,7 18,9 24,6 30,6
Devynmetis 6,3 5,4 19,4 16,6
Pradinis (neturi prad.) 2,1 1,0 4,1 1,6

2003 m. I ketv. Užimti gyventojai Bedarbiai
Išsilavinimas Moterys Vyrai Moterys Vyrai
Aukštasis 23,1 19,3 4,1 1,8
Aukštesnysis 32,4 21,1 21,9 19,0
Profesinis 17,2 20,7 25,0 31,5
Vidurinis 16,0 14,6 20,7 29,4
Devynmetis 7,8 21,3 22,9 16,6
Pradinis (neturi prad.) 3,5 3,0 5,4 1,7

2 priedas
DARBO RINKOS RODIKLIAI 2003 M. SPALIO MĖN.
Teritorinės darbo biržos Registruota bedarbių Įdarbinta Nukreipta į aktyvias darbo rinkos politikos programas Bedarbių sk., kuriems mokėta pašalpa mėn. pabaigoje Nedarbo lygis, proc.

per mėnesį mėnesio pabaigoje 2003 10 01 2003 11 01 pokytis +/ –
ŠALYJE 20637 150207 11806 12042 18235 9,3 9,2 -0,1
Alytaus apskritis 1236 10608 833 871 1274 12,8 12,9 0,1
Alytaus 666 4876 350 343 790 10,6 10,6 0,0

Alytaus m. savivaldybė 474 3290 261 214 636 9,3 9,4 0,1

Alytaus raj. savivaldybė 192 1586 89 129 154 14,8 14,7 -0,1
Druskininkų 241 2492 158 158 171 20,6 21,9 1,3
Lazdijų 170 1979 137 197 175 18,5 17,7 -0,8
Varėnos 159 1261 188 173 138 9,1 8,9 -0,2
Kauno apskritis 3660 24162 1878 1659 3180 7,9 7,8 -0,1
Kauno 2314 15362 1082 992 1868 7,7 7,4 -0,3

Kauno m. savivaldybė 1928 12637 936 845 1573 7,6 7,3 -0,3

Kauno raj. savivaldybė 386 2725 146 147 295 8,3 8,1 -0,2
Jonavos 372 3517 255 253 414 16,5 16,7 0,2
Kaišiadorių 167 761 72 69 137 5,4 5,8 0,4
Kėdainių 358 2054 194 156 310 5,7 5,9 0,2
Prienų 155 858 100 77 215 5,6 5,7 0,1

Prienų raj.savivaldybė 128 707 89 63 180 5,5 5,5 0,0

Birštono savivaldybė 27 151 11 14 35 6,3 6,9 0,6
Raseinių 294 1610 175 112 236 9,2 9,0 -0,2
Klaipėdos apskritis 2595 16563 1392 1563 2190 9,0 9,0 0,0
Klaipėdos 1660 10557 856 869 1423 8,5 8,4 -0,1

Klaipėdos m. savivaldybė 1371 8595 652 644 1168 8,2 8,2 0,0

Klaipėdos raj. savivaldybė 272 1884 200 224 249 10,1 9,6 -0,5

Neringos savivaldybė 17 78 4 1 6 5,0 6,5 1,5
Palangos 168 922 90 102 116 9,7 10,1 0,4
Kretingos 187 762 93 70 147 4,2 4,5 0,3
Skuodo 210 1511 78 186 201 12,9 13,6 0,7
Šilutės 370 2811 275 336 303 14,5 14,1 -0,4
Marijampolės apskritis 1152 9436 640 771 1131 11,5 11,6 0,1
Marijampolės 564 4228 356 365 557 9,9 10,0 0,1

Marijampolės savivaldybė 383 2816 250 270 412 9,0 9,2 0,2

Kalvarijos savivaldybė 92 868 72 71 73 13,6 13,0 -0,6

Kazlų Rūdos savivaldybė 89 544 34 24 72 9,9 10,5 0,6
Šakių 248 2256 141 175 189 13,9 14,0 0,1
Vilkaviškio 340 2952 143 231 385 12,8 12,8 0,0
Panevėžio apskritis 1685 15806 1162 1164 1830 11,4 11,4 0,0
Panevėžio 918 8605 592 462 1034 11,5 11,3 .-0,2

Panevėžio m. savivaldybė 665 5754 432 309 750 10,5 10,4 -0,1

Panevėžio raj. savivaldybė 253 2851 160 153 284 14,2 13,5 -0,7
Biržų 184 1244 105 170 177 7,3 7,4 0,1
Kupiškio 148 534 86 144 118 6,0 5,9 -0,1
Pasvalio 136 2832 215 218 201 16,7 17,0 0,3
Rokiškio 299 2591 164 170 300 12,5 13,2 0,7
Šiaulių apskritis 2373 17107 1309 1690 1942 10,2 10,0 -0,2
Šiaulių 1206 7227 626 637 918 8,5 8,3 -0,2

Šiaulių m.savivaldybė 860 4946 445 429 673 7,6 7,6 0,0

Šiaulių raj. savivaldybė 346 2281 181 208 245 11,1 10,5 -0,6
Akmenės 211 2791 138 277 259 17,4 16,7 -0,7
Joniškio 187 1898 138 117 202 13,2 13,6 0,4
Kelmės 336 2293 156 232 201 13,4 12,7 -0,7
Pakruojo 140 971 87 150 84 7,5 7,8 0,3
Radviliškio 293 1927 164 277 278 8,8 8,6 -0,2
Tauragės apskritis 820 7960 580 608 714 12,8 12,8 0,0
Jurbarko 234 2812 227 196 218 15,7 15,3 -0,4
Šilalės 163 1383 97 110 151 9,6 9,7 0,1
Tauragės 423 3765 256 302 345 12,6 12,8 0,2

Tauragės raj. savivaldybė 328 3001 197 230 284 12,6 12,9 0,3

Pagėgių savivaldybė 95 764 59 72 61 12,6 12,3 -0,3
Telšių apskritis 1031 10550 789 641 959 13,0 13,3 0,3
Mažeikių 416 6457 252 380 497 19,5 19,6 0,1
Plungės 229 1838 353 100 249 7,8 8,0 0,2

Plungės raj. savivaldybė 179 1494 285 68 217 7,7 7,8 0,1

Rietavo savivaldybė 50 344 68 32 32 8,6 8,8 0,2
Telšių 386 2255 184 161 213 9,1 9,5 0,4
Utenos apskritis 886 7324 842 755 873 9,1 9,0 -0,1
Anykščių 147 842 140 97 164 5,6 6,1 0,5
Ignalinos 267 2878 306 308 245 13,2 12,5 -0,7

Ignalinos raj. savivaldybė 101 1505 159 123 103 15,5 14,6 -0,9

Visagino m. savivaldybė 166 1373 147 185 142 11,3 10,7 -0,6
Molėtų 124 542 72 51 85 5,2 4,9 -0,3
Utenos 246 2611 225 212 282 10,3 10,6 0,3
Zarasų 102 451 99 87 97 5,6 5,3 -0,3
Vilniaus apskritis 5199 30691 2381 2320 4142 7,0 7,0 0,0
Vilniaus 3775 21991 1720 1634 3115 6,2 6,1 -0,1

Vilniaus m. savivaldybė 3021 16304 1393 1314 2567 5,3 5,2 -0,1

Vilniaus raj. savivaldybė 754 5687 327 320 548 13,0 13,0 0,0
Šalčininkų 346 2808 134 149 231 17,9 18,0 0,1
Širvintų 127 651 69 80 76 7,6 8,3 0,7
Švenčionių 319 2055 166 142 301 13,3 14,3 1,0
Trakų 326 920 133 156 183 4,0 4,6 0,6

Trakų raj. savivaldybė 217 535 62 59 129 3,9 4,9 1,0

Elektrėnų savivaldybė 109 385 71 97 54 4,1 4,2 0,1
Ukmergės 306 2266 159 159 236 10,5 10,5 0,0
ŠALIES DARBO RINKOS RODIKLIAI ( SPALIS)
Rodikliai Skaičiais, mėn. Pokyčiai

2003 10 2003 09 2003 08 Lyginant su praeitu mėnesiu Lyginant su praeitų metų atitinkamu laikotarpiu

sk. % sk. %
NEDARBO LYGIS Bendras šalyje
mėnesio pabaigoje proc. darbo jėgos 9,2 9,3 9,7 -0,1 * -1,2 *

Moterų 10,3 10,3 10,7 0,0 * -0,6 *

Vyrų 8,2 8,2 8,7 0,0 * -1,7 *
ĮREGISTRUOTA BEDARBIŲ Per mėnesį 20637 20184 18114 453 2,2 -906 -4,2

Mėnesio pabaigoje 150207 150723 157870 -516 -0,3 -32083 -17,6

55,4 %* moterų 83236 83427 86648 -191 -0,2 -11759 -12,4

44,6 %* vyrų 66971 67296 71222 -325 -0,5 -20324 -23,3

Nuo metų pradžios 204757 184120 163936 * * -2672 -1,3
GAUNANTYS PAŠALPAS Per mėnesį paskirta bedarbio pašalpų 4589 3856 2974 733 19,0 -1114 -19,5

Mokama bedarbio pašalpa mėnesio pabaigoje 18235 17100 16935 1135 6,6 -3576 -16,4

Per mėnesį paskirta priešpensinių bedarbio pašalpų 896 827 775 69 8,3 -72 -7,4

Mokama priešpensinė bedarbio pašalpa mėnesio pabaigoje 13400 13420 13392 -20 -0,1 2704 25,3
LAISVOS DARBO VIETOS Įregistruota per mėnesį
iš viso 15393 16332 13852 -939 -5,7 -398 -2,5

iš jų neterminuotam darbui 12588 13069 11139 -481 -3,7 636 5,3

terminuotam darbui 2805 3263 2713 -458 -14,0 -1034 -26,9
ĮDARBINIMAS Iš viso per mėnesį 11806 12795 9796 -989 -7,7 -892 -7,0

Iš viso nuo metų pradžios 112676 100870 88075 * * -2291 -2,0

pagal neterminuotas sutartis 9059 9594 7168 -535 -5,6 174 2,0

pagal neterminuotas sutartis nuo metų pradžios 83825 74766 65172 * * 4965 6,3

pagal terminuotas sutartis 2747 3201 2628 -454 -14,2 -1066 -28,0

. pagal terminuotas sutartis nuo metų pradžios 28851 26104 22903 * * -7256 -20,1
AKTYVIOS DARBO RINKOS POLITIKOS PROGRAMOS 3,1 %** Nedarbo prevencijos 376 271 131 105 38,7 -120 -24,2

25,3 %** Profesinio mokymo 3049 3741 1592 -692 -18,5 1165 61,8

40,7 %** Darbo klubų 4902 4613 3587 289 6,3 941 23,8

30,9 %** Užimtumo rėmimo 3715 5081 4637 -1366 -26,9 -1171 -24,0

– subsidijuojamų darbo vietų 305 260 175 45 17,3 15 5,2

– savo verslo organizavimo 2 0 1 2 0,0 1 100,0

– viešųjų darbų 3074 4466 4154 -1392 -31,2 -1155 -27,3

– remiamų darbų 334 355 307 -21 -5,9 -32 -8,7

Nukreipta į programas per mėnesį 12042 13706 9947 -1664 -12,1 815 7,3

Nukreipta į programas nuo metų pradžios 129140 117098 103392 * * 19163 17,4
Veikla pagal verslo liudijimą 1106 990 957 116 11,7 97 9,6

Leave a Comment