TurinysPaveikslų sąrašas 3Lentelių sąrašas. 5Įvadas 1.Durpių pramonė Lietuvoje 6 91.1. Durpės – kas tai?1.2. Įmonės veiklos apibūdinimas1.2.1. Konkurenciniai pranašumai 912 131.2.2. Vidaus rinkos prekių asortimentas bei ypatybės1.2.3. Vidaus rinkos kryptys 14 181.2.4 Vidaus valdymo struktūra 1.1. Durpės – kas tai?Jos susidarė drėgmės pertekliaus vietose iš nevisiškai dėl deguonies stokos susiskaidžiusių augalų liekanų. Palankios sąlygos durpėms susidaryti susidarė ledynams pasitraukus. Durpynai įvairiais plotais išsimėtę po visą Respublikos teritoriją. Jie užima apie 483 tūkst. ha, arba 7% Lietuvos teritorijos. Daugiausia durpynų yra Rytų Lietuvoje (10,9% jos teritorijos), Vakarų Lietuvoje(7,7%), Vidurio Lietuvoje (4,1%). 1990m. baigti durpynų tyrimo darbai. Ištirta 6685 durpynai. Valstybinių balansų apskaitoje yra 1427 telkiniai, iš jų 116 pramoninės ir 1311 vietinės reikšmės. Detaliai ištirtų pramoninių telkinių durpių atsargos sudaro 249 mln. t, o vietinės reikšmės 84,2 mln. t.
Lietuvos Respublikos eksplotuojamų naudingųjų iškasenų ištekliai 1991 01 01Naudingoji iškasena Telkinių skaičius ištekliai gavyba1990m. Aprūpinimas metams Iš viso eksplotuojama Mato A+B+C1Vienetas ———– Iš visų telkinių Iš eksplotuojamų Iš viso ekplotuojamų Durpė Pramoniniai telkiniai 116 35 mln. t 249 108,0 0,76 >100 >100Vietinės reikšmės telkiniai 1131 29 mln. t 84.2 – 0,02 >100
Iš doc.dr. Valentino Kadūno darbo ‚Durpės ir sapropelis – energetinė žaliava?‘1994 m. Vyriausybės patvirtinta programa, kurioje durpių naudojimą kurui buvo numatyta laikyti prioritetiniu durpių kasyboje. Lietuvoje yra nemaži eksploatuoti (rentabilių) tinkamų durpių ištekliai. Lietuvos geologijos tarnybos specialistai (V.Saulėnas) 1995 m. dar kartą įvertino Lietuvos durpių išteklius pagal naudingųjų iškasenų vertinimo taisykles. Paaiškėjo, kad 100 pramoninių telkinių, kurių plotas didesnis nei 100 ha, yra apie 163 mln. t durpių, iš kurių apie 146 mln. t gerai susiskaidžiusios ir tinka kurui. Mažesniuose, 10-100 ha dydžio, vietinės reikšmės 339 telkiniuose buvo nustatyta 192 mln. t durpių, iš jų 173 mln. t gerai susiskaidžiusių. Kadangi kasant durpes dalis išteklių pasilieka (iki 20-40 proc.), tai realiai išgaunami ištekliai yra mažesni. Didžioji dalis išteklių (apie 60 proc.) yra 28 stambiuose pramoniniuose telkiniuose. Dar apie 420 mln. t durpių yra dėl įvairių priežasčių (saugomos teritorijos, miškai, apyežerės ir kt.) nerentabiliuose telkiniuose. Tokių telkinių, kurių plotas didesnis kaip 50 ha, yra kone 500. Dalis šių išteklių prireikus taip pat gali būti naudojama. Šiuo metu į Lietuvos Respublikos naudingųjų iškasenų išteklių balansą įrašyti 64 durpynai, kuriuose yra 119 mln. t durpių. Iš jų 1998 m. durpės buvo kasamos 28 durpynuose ir 1997 m. buvo iškasta0,284 mln. t (kurui – 61 tūkst. t).Kaip matyti, kurui tinkamų gerai susiskaidžiusių durpių ištekliai, palyginti su dabartine kasybos apimtimi, yra gana dideli. Galvojant daugiau durpių naudoti kurui, buvo pasiremta kitų pasaulio šalių patirtimi. Suomijoje, kurios apie 30 proc. teritorijos užima durpynai (Lietuvoje – apie 6,5 proc.), kasmet iškasama 7-8 mln. t durpių.Taip sprendžiamos ir ekologinės problemos, nors mūsų kai kurie specialistai į atliekų deginimą žiūri gana nepatikliai – jie mano, kad dėl to kyla daugiau gamtosauginių problemų nei jų išsprendžiama.Taigi durpes kurui daugiausia naudoja tos šalys, kuriose jų ištekliai yra labai dideli. Vyriausybės patvirtintoje programoje buvo numatyta Lietuvos didžiųjų miestų – Vilniaus, Kauno, Panevėžio, Šiaulių ir Klaipėdos – šilumos poreikius iš dalies tenkinti durpių kuru. Buvo numatyta, kad durpių gavyba kurui 2000 m. turėtų pasiekti 0,7-0,8 mln. t, o 2010 m. – 2 mln. tonų. Prabėgę keleri metai parodė, kad šiuos sumanymus įgyvendinti yra sunku dėl keleto priežasčių. Pirma, ne visų didžiųjų miestų apylinkėse (keliasdešimt kilometrų spinduliu) yra pakankamai durpių. Ypač jų nedaug Panevėžio ir Klaipėdos apylinkėse. Vežant durpes iš toliau, išauga jų savikaina, todėl jas naudoti nėra ekonomiška.Trečia, su intensyvesniu durpių eksploatavimu, jų pardavimu užsieniui bei plačiu naudojimu kurui nesutinka nemažai specialistų gamtininkų. Ne be pagrindo manoma, kad Lietuvoje pelkių yra ne tiek daug ir jos yra …labai svarbios regionų ekologiniam stabilumui, ypač vandens balansui. Moksliniais tyrimais nustatyta, kad pramoniniuose regionuose pelkės yra svarbios atmosferos valymui nuo teršalų ir veikia kaip savotiški filtrai, todėl didelių miestų apylinkėse patariama ne eksploatuoti durpynus, bet palikti juos gamtosauginei funkcijai. Žinoma, paruošti eksploatuoti durpynai turėtų būti eksploatuojami (antraip tokiuose durpynuose vykstanti durpių mineralizacija daro tik nuostolį) arba renatūralizuoti. Svarbus motyvas prieš durpių deginimą krosnyse yra ir galimybė jas naudoti kitose ūkio šakose, kaip tai daroma daugelyje pasaulio šalių. Taigi Lietuvoje yra durpių išteklių, kurie gali būti naudojami kaip energetinė žaliava, kita vertus, platesnis jų naudojimas šiam tikslui susiduria su nemažais ekonominio ir gamtosauginio pobūdžio sunkumais. Neigiamą poveikį turėjo ir tai, kad Vyriausybės patvirtinta Žemės gelmių naudojimo programa liko be šeimininko, kuris būtų suinteresuotas įgyvendinti jos nuostatas. Lietuvoje prieš dešimt metų buvo iškasama po 10-12 tonų naudingųjų iškasenų kiekvienam gyventojui, tačiau pastarąjį dešimtmetį tas kiekis ženkliai sumažėjo ir tesiekia 3-4 tonas. Tai daugiausia statybinės mineralinės medžiagos arba jų gamybai skirta žaliava, tačiau jos pagal gavybos ir sunaudojimo kiekį ir vertę pasaulyje ir yra svarbiausios, pagrindinės naudingosios iškasenos.Net ir esant mažoms gavybos apimtims, kasybos įmonės vien mokėdamos mokesčius už valstybinių gamtos išteklių (kietųjų naudingųjų iškasenų, požeminio gėlo ir mineralinio vandens bei naftos) naudojimą kasmet papildo valstybės biudžetą 30-45 mln. litų, o jei naftos kainos išauga – ir iki 90 mln. Lt. Daugelio naudingųjų iškasenų išteklių išsekimo klausimas mums ir mūsų palikuonims nebus aktualus, nes jų stygiaus nejusime dar ne vieną šimtmetį, išskyrus mažaskaidžių durpių, devoninio molio, monomineralinio kvarcinio smėlio ir, žinoma, naftos (išsenkantiems yra priskiriami tokie ištekliai, kurių užteks mažiau nei 100 metų).UAB ‚Ežerėlio durpės‘ specialistai ištyrę durpyno dangą bei kitus rodiklius nustatė, jo eksploatacijos laiką: tai apie 20-25 metus. 1995 2000 2001 2002 2003 2004*Durpių kasimas ir aglomeracijaDurpių gavyba, tūkst. t 230 269 273 513 367 368durpės kurui 67 46 36 53 46 51Durpių briketai ir pusbrikečiai, tūkst. t 17,8 10,4 9,1 10,8 15,0 15,01.2. Įmonės veiklos apibūdinimasĮmonė UAB ”Ežerėlio durpės” savo veiklą pradėjo Lietuvos durpių rinkoje, prekiaudama durpių gaminių produkcija. Ji įsikūrusi Kauno raj. Ežerėlyje.1945 metais Ežerėlio durpyną perėmė Vyriausioji durpių pramonės valdyba, kurios dėka prasidėjo spartus durpių įmonės augimas.1957 metais prie Ežerėlio durpių įmonės buvo prijungta Kazlų Rūdos durpių kontora su Kajackaraisčių, Raudonplytėnės, Novaraisčių durpynais ir Sūsio durpynu. 1966 metais priskiriamas Palių durpynas su 130000 tonų metine gamybine programa.Ši įmonė veikia jau daug metų, jos pagrindinė veikla – pramoninio, buitinio durpių kuro gamyba. Šiuo metu tai didžiausia šios produkcijos gamintoja Lietuvoje. Per sezoną pagaminama 80 tūkstančių tonų. Įmonei UAB “Ežerėlio durpės” iki šiol priklauso trys durpynai: Ežerėlio durpynas (Kauno raj.), Palių durpynas (Marijampolės raj.), Sūsio durpynas (Lazdijų raj.). Bendras eksploatuojamų durpynų plotas 2456,2 ha. Šis durpyno plotas nepriklauso įmonei, durpės yra valstybės nuosavybė, tik žemė ant, kurios stovi administraciniai pastatai priklauso durpių įmonei. Tad UAB ‚ Ežerėlio durpės‘ neišvengia ir tenkančių valstybinių mokesčių.
Priede pateikta UAB ‚Ežerėlio durpės‘ veiklos sąnaudos, iš jų matyti kokio dydžio mokesčius moka įmonė valstybei. Pabrėžtina, kad įmonė valstybei moka mokestį už iškastą durpių toną, nes durpynas priklauso valstybei.1.2.1. Konkurenciniai įmonės pranašumai
Konkurentai įpareigoja įmonę nuolat sekti ir tobulinti savo veiklą. Įmonė nepaisanti konkurentų veiklos negali pasiekti aukštų rezultatų. Gera konkurentų analizė įgalina organizaciją imtis reikalingų veiksmų ir atmušti ar iš dalies sunaikinti konkurenciją.Pagrindiniai įmonės konkurentai: UAB”Durpeta” ,UAB”Šilutės durpės” ,UAB”Laukėsa-WTL”; UAB‘Sulinkiai‘ .Vienas didžiausių konkurentų vis dėl to yra UAB ‚Sulinkai‘ .Jie tiekia beveik tokios pačios kokybės produkciją. Tik silpnas jų eksporto tinklas .UAB‘Ežerėlio durpės‘ pranašumas – jau iš ankščiau pritraukti stambūs Olandų klientai.Be to tiekiamos produkcijos kainų sistema yra žymiai lankstesnė ir įgalina daryti įvairias nuolaidas pastoviems ar stambiems užsakovams.
2.pav.pasiskirstymas vidaus rinkoje
Mažesnės įmonės mums nėra labai dideli konkurentai, nes paprastai jos turi tik siauresnį įrangos spektrą ir jiems lenktyniauti su mūsų įmonės plačiu pritaikytu technikos spektru yra gan sudėtinga.Ši įmonė bendradarbiauja su užsienio šalimis ir eksportuoja į jas didžiąją dalį savo produkcijos. UAB‘Ežerėlio durpės‘ eksportuoja savo produkciją Olandijos įmonei „Klasmann-deilmann“.Su šiais užsakovais nėra sunku dirbti, nes visi turi bendrą tikslą: kokybiškas bei ekologiškas produktas. Tai supaprastina bendravimo ir tiekimo sąlygas. Turint užsienyje esančius vartotojus yra prisiimama valiutos kurso nestabilumo, aplinkos judrumo, o kartais ir politinio nestabilumo rizikos.1.2.2. Vidaus rinkos prekių asortimentas bei ypatybėsUAB“Ežerėlio durpės“ produkcijos asortimentą sudaro:1. durpių pusbrikečiai;2. gabalinės ir trupininės durpės;3. durpės sodininkystei, žemės ūkiui.4.
DURPIŲ PUSBRIKEČIAI – tai buitinis kuras. Jų kaloringumas didesnis už medienos ir dėl didelio suspaudimo laipsnio pusbrikečiai ilgiau palaiko degimą. Tinka kūrenti viryklėse bei visų tipų kieto kuro katiluose. Pusbrikečių įkūrimui reikalingos malkos arba kitos lengvai įsidegančios medžiagos. Durpių pusbrikečiai gaminami iš tinkamiausių kūrenimui žemapelkinio tipo, didelio susiskaidymo laipsnio durpių. Gamybos laukuose pagamintos trupininės durpės pusbrikečių gamybos cecho džiovyklose papildomai išdžiovinamos iki 20-22% drėgnumo, po to presuojamos slegiant 1300 kg/cm2 spaudimu. Durpių suspaudimo laipsnis – 6 kartai. Durpės supresuojamos į prizmės, su užapvalintais kampais, formos gabalėlius, kurių gabaritiniai išmatavimai: 180x80x(30-60) mm.Savybės: Drėgnumas ne daugiau kaip 22%. Peleningumas iki 20%. Kaloringumas – 3300 kcal/kg. Smulkių detalių kiekis – ne daugiau 7%. Gamina:Sūsio durpyne (Lazdijų raj.) .TRUPININĖS KURO DURPĖS – tai kuro durpės kūrenamos pramonės ir didesnių objektų katilinėse, pritaikius pakuras šiam kurui naudoti. Kaloringumas artimas medienai, pasižymi mažu peleningumu.Kokybės rodikliai: Drėgnumas ne daugiau kaip 52%. Peleningumas (absoliučiai sausoms durpėms) – ribose nuo 2,5 iki 7,0% (vidutiniškai 4,5%). Užterštumas pašalinėmis degiomis priemaišomis ne daugiau nei 8%. Šiluminė vertė – vidutiniškai 2800 kcal/kg. Lyginamasis svoris vidutiniškai 310 kg/m3.Gamina:Ežerėlio durpyne (Kauno raj.) Palių durpyne (Marijampolės raj.GABALINĖS KURO DURPĖS – tai buitinis kuras, pagal šiluminę vertę prilygstantis medienai. Tinka kūrenti kietam kurui pritaikytuose katiluose ir viryklėse. Pasižymi mažu peleningumu. Lengvai įsidega. Ši produkcija gaminama iš aukštapelkinių ar tarpinio tipo durpių, kurių susiskaidymo laipsnis ne mažiau 20%. ASP “Ežerėlio durpės” gabalinių kuro durpių gamybą įsisavino viena pirmųjų Lietuvoje.
Savybės: Drėgnumas ne mažiau kaip 45%. Peleningumas nuo 2,5 iki 5,5%. Smulkių dalelių, mažesnių kaip Ø25 mm, ne daugiau kaip 15% Šiluminė vertė 3095-3500 kcal/kg. Gaminama:Ežerėlio durpyne (Kauno raj.) Palių durpyne (Marijampolės raj.)
UAB „Ežerėlio durpės“ įdiegta kokybės valdymo sistema ISO-9001:2000, kuri užtikrina klientams tiekiamos produkcijos projektavimo, gamybos ir kitų procesų kokybę.
EN12579:1999 EN12580:1999 EN13037:1999 EN 13038:1999 EN 13039:1999 EN 13040:1999 EN 13041:1999 Produkcijos kokybę kontroliuoja trys kvalifikuoti specialistai. Dėmesys vartotojui – vienas pagrindinių ir svarbiausių bendrovės veiklos prioritetų. Štai kodėl kurdama produktus ši įmonė jau seniai dirba kartu su profesionalais. Realizacijos pasiekimai yra vartotojų ir įmonės bendro darbo rezultatai.
1.2.3. UAB“Ežerėlio durpės“ veiklos vidaus rinkos kryptys
6.pav. pasiskirstymas vidaus rinkojePriede esančiose lentelėse 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8 pateiktos vidaus rinkos analizės.Išvados: dabartinė įmonės situacija leidžia daryti išvadas, kad tolimesnė jos veikla turėtų būti nenuostolinga: turi didelį ir rentabilų kapitalą, gerą techniką. Įmonės marketingo ir strateginė sistemos yra aukšto lygio nes bendradarbiaujama su užsienio šalimis. Tačiau reiktų tobulinti darbuotojų kvalifikacijos lygį, atnaujinti techniką.
Vidaus strategijos plano rengimą galima suskirstyti į keletą etapų:
Užsibrėžtas tikslas pasiekti 73% rinkos nėra įgyvendinamas akimirksniu, manau tai galima padaryti per keletą metų, plečiant eksportą. Pagal veiklos sritis planai skirstomi į:1. Personalo2. Finansiniai3. Gamybos4. MarketingoFinansiniai planai – ataskaitos yra ruošiami finansininko .Juose turi atsispindėti mėnesinės išlaidos, pajamos, kapitalo didinimas finansinės veiklos įplaukomis ir visos pajamos bei išlaidos ats…kirai padalintos kiekvienam vadybininkui. Visos šios ataskaitos – planai daromi kompiuterizuotai. Veiklos finansiniai planai rengiami atsižvelgiant į vadybininkų pateiktus planus. Pagal juose pateiktus būsimus kontraktus ir planuojamas pajamas yra sudaromi minėti finansiniai planai. Jų duomenys vedami į kompiuterį ir ten automatiškai apdorojami parenkant kiekvienam klientui atskirą rizikingumo koeficientą ir patikimumo lygį. Kiekvienam kontraktui yra nustatomas rizikingumo lygis. Padarius tokius planus galima geriau orientuotis ko galima tikėtis ateityje. Įmonė rengia ir kai kuriuos gamybinius pakeitimus tam tikriems būsimiems klientams .Žinodami kokių pakeitimų durpių produkcijos įpakavime, kokybėje, būvyje reikia užsakovui gan tiksliai galima susidaryti planą dėl naujos technikos pirkimo. Taip galima susidaryti nedidelį, bet konkretų gamybos planą. Kiekviena įmonė turi jai būdingą struktūrą. Organizacijos struktūra – tai žmonių ir kitų išteklių išdėstymas tam tikra tvarka ir tam tikra hierarchija. Organizacijos struktūra padeda lengviau suskirstyti darbą į tam tikras užduotis ir lygius.
1.2.4. UAB “Ežerėlio durpės” vidaus valdymo organizavimo struktūra
Įmonėje dirba 220 žmonių. Aukščiausia valdymo instancija yra direktorius.
Dabar pateiksiu schemą, kuri atspindi įmonės organizacinę struktūrą. Kaip matote schemoje įmonei vadovauja vienas žmogus, kuris turi savo patarėjus. Be to be direktoriaus įmonėje yra trys linijiniai vadovai: direktorius gamybai, dir. finansam ir dir. realizacijai.Direktorius gamybai privalo užtikrinti nuoseklų gamybos procesą: nuo aprūpinimo žaliavomis iki gatavos produkcijos pakavimo ir sandėliavimo.
7.pav. vidaus valdymo struktūra
Bendradarbiaujant su klientais, kartais iškyla būtinybė padaryti kai kuriuos pakeitimus produkcijoje (padidinti durpių rūgštingumą, kaloringumą ir pan.).Įmonės direktorius šias pastabas perduoda gamybos direktoriui, kuris apie šiuos pakeitimus informuoja specialistus, o pastarieji parodo darbuotojam, kaip tai atlikti ir yra tiesiogiai atsakingi gamybos direktoriui už kokybišką šio darbo atlikimą.Finansų direktorius atlieka šias funkcijas:Kasdien: a) kreditų valdymas; b) atsargų valdymas; c) firmos lėšų gavimas ir panaudojimas.Esant būtinumui: a) akcijų išleidimas. b) kapitalinių įdėjimų planavimas ir pagrindimas; c) dividendų politikos nustatymas ir sprendimai.Ilgalaikis tikslas-akcininkų turto maksimizavimas.Direktorius finansam atlieka aukščiau išvardintas funkcijas tik vyr. buhalterio ir kitų buhalterių padedamas, tačiau visą sunkiausią apskaitos darbą atlieka buhalteriai.
Realizacijos direktorius vadovauja marketingo ir realizacijos tarnyboms. Marketingo tarnyba užsiima produkcijos reklamavimu ir gamybos planavimu. Prie reklamos yra priskiriama ir naujų realizacijos rinkų paieška. Marketingo tarnyba yra tiesiogiai atsakinga realizacijos direktoriui, kuris apie viską informuoja įmonės direktorių. Marketingo tarnybos surinkta informacija disponuoja tik realizacijos direktorius ir įmonės direktorius. Įmonės direktorius, pasitaręs su savo patarėjais, nusprendžia, kokia informacija yra reikalinga kitiem įmonės padaliniams ir ją jiems suteikia. Realizacijos tarnyba užsiima produkcijos realizavimu ir, esant bûtinumui, jos pristatymu į vietą. Pastoviems klientams didelius kiekius produkcijos realizacijos tarnyba, įgaliota įmonės direktoriaus, pristato nemokamai. Realizacijos tarnyba atsako už saugų ir punktualų produkcijos pristatymą.Be to verta paminėti, kad linijiniai vadovai yra savarankiški ir atsakingi tiktai įmonės direktoriui.Šios įmonės struktūros turinį sudaro:
Organizacijos struktūros formavimas lemia keletas veiksnių:Aplinkos veiksniai, organizacijos koncentracijos ir specializacijos laipsnis, centralizacijos – decentralizacijos laipsnis, aprūpinimas ištekliais, veiklos cikliškumas, technologijos, organizacijos dydis, darbo pasidalijimo specifika, veiklos funkcijos. Organizacijos str…uktūros formavimas turi keletą taisyklių: Turi būti vieningi tikslai tarp organizacijos ir jos darbuotojų, struktūros paprastumas, ryšių arba komunikavimo efektyvumas, vienasmenis pavaldumas, pavaldinių skaičiaus ribojimas, valdymo pakopų ribojimas.
Įmonėje daromi pakeitimai darbuotojų negąsdina, nes visi apie tai būna informuoti. Didesnių permainų bus ateinančiais metais, kai bus plečiama veikla. Tačiau, tai didelės įtakos įmonei neturės, nes visi kaip dirbo taip ir dirbs.. Keičiant ar tobulinant techniką visi ja dirbantys bus apmokomi.Įmonė turi keletą grėsmių tolimesniame organizavimo procese ( priede lent.9): Plečiant filialų skaičių gali kilti grėsmė prarasti pastovią veiklos koordinaciją visuose filialuose. Dėl rinkos geografiško platumo bus sunku pastoviai kontaktuoti su darbuotojais. Dėl tos pačios priežasties padidės reklamos ir darbo išlaidos. Reikės plėsti techninę bazę, o tai jau savaime reikalaus didesnių investicijų. Įmonės galimybės ateinančiam etapui: Geografiškai išplėtus įmonės veiklą atsiras daug potencialių klientų. Geografiškas rinkos išplėtimas duos galimybę turėti savo filialus kitose šalyse, kur mūsų atstovai galės tiesiogiai aptarnauti tos šalies vartotojus. Atsiranda didesnės investicijų užsienio šalyse galimybės. Plečiant pelningą veiklą stiprinamas kapitalas.
2. Eksportas 2.1. Eksporto svarba ir valdymas
Dėl siauros vidaus rinkos UAB ‘Ežerėlio durpės’ negali pasiekti gerų prekybos rezultatų Lietuvoje. Didesnę Lietuvos žemės plotų dalį užima drėgna ir rūgšti žemė, o durpių trąša šiuos požymius dar labiau padidina, tad šios įmonės produkcija negausiai naudinga mūsų žemdirbiams, sodininkams ar botanikams. Be to vidinė konkurencija lėmė sprendimą eksportuoti savąją produkciją. Įmonė negali remtis vien tik vidaus rinka ir dėl nedidelio gyventojų skaičiaus , ir dėl žemo gyventojų pajamų lygio bei silpno verslo išplėtojimo. Lietuvos vartotojas nepajėgus suvartoti tokį durpių įmonės produkcijos kiekį, kokį UAB ‚Ežerėlio durpės‘ pateikia Lietuvos prekybai. Tad išeitis slypi užsienio rinkose.
Pagrindinis užsienio prekybos aspektas yra eksportas. Jis turi daug privalumų ir yra pirmasis žingsnis vykdant tarptautinę prekybą bei pirmasis žingsnis link firmos plėtimosi ir internacionalizavimosi. Eksportas – tai prekių ir paslaugų pardavimas už nacionalinių ribų tiesioginiu ar netiesioginiu metodu. Patekimas į eksporto rinkas dažniausiai prasideda vykdant užsienio klientų užsakymus. Kartais įmonė mato rinkos galimybes ir aktyviai nusprendžia išvežti savo produkciją.Tiesioginis eksportas vyksta tada, kai gamintojas ar eksportuotojas parduoda tiesiogiai importuotojui ar pirkėjui, esančiam užsienio rinkoje. Įmonės eksportuojančios tiesioginiu būdu turi daugiau galimybių. Jos gali daug greičiau plėstis, nes jos daug greičiau pamato savo gaminių konkurencinius privalumus, gali kontroliuoti savo tarptautinę veiklą, savarankiškai plėtoti ryšius su užsienio partneriais. Tačiau susiduriama ir su sunkumais: reikia atrasti ir tinkamai įvertinti užsienio klientą. Eksportas – tai per tam tikrą laiką į užsienį parduotų bei išvežtų prekių kiekis bei vertė. Eksportas – tai pardavimas kitai šaliai, kuris skiriasi nuo pardavimo savo rinkoje; šiuo atveju skiriasi realizavimo sąlygos, tendencijos, papročiai, kalba, įstatymai, pragyvenimo lygis ir t.t.Eksportas – tai savarankiška tiekimo užsienio rinkoje veikla, reikalaujanti specialių žinių ir organizuojama tiek pagal produkcijos rūšis, tiek ir teritoriniu principu. Kaip prekybos rūšis, jis skiriasi dviem pagrindiniais principais:• Procesas vyksta mažiausiai tarp dviejų šalių, t.y. prekyba vykdoma už tam tikros valstybės nacionalinių ribų. Todėl eksportas yra neatskiriama valstybės politikos dalis. Eksporto santykiai yra ne tik įmonės reikalas, bet ir tarptautinių valstybės santykių dalis, todėl kuriamos ir įgyvendinamos valstybės eksporto programos.• Eksportas susijęs su įvairių šalių valiutinių …santykių naudojimu, tokiais reiškiniais kaip užsienio prekybos sąlygos, užsienio prekybos balansas (šalies eksporto ir importo skirtumas). Šie reiškiniai rodo palankų rezultatą vienoms šalims nepalankaus rezultato kitoms sąskaita.Eksporto būtinumas grindžiamas tokiomis priežastimis:• Tarptautiniu darbo pasidalijimu ir gamybos specializacija. Šie reiškiniai aiškinami santykinio (lyginamojo) pranašumo teorija. Tam tikra šalis specializuojasi gamindama tuos produktus ir tiekdama tą paslaugą, kuriais ji turi sąlygišką pranašumą, kurie didina darbo bei gamybos našumą. Tokios tarptautinės specializacijos naudą mažina transportavimo išlaidos.• Paklausos veiksniai: skonių, poreikių, pasirinkimo bei vartojimo būdų skirtumai. Nacionaliniai gamintojai nėra pajėgūs (ir jiems nėra ekonomiškai naudinga) visiškai tenkinti savo šalies vartotojų poreikių įvairovę. Eksportas didina ir išplečia pasiūlą.• Eksportas mažina monopolijų atsiradimą šalyje ir didina rinkos konkurenciją. Įvairiose šalyse yra skirtingos gamybos sąnaudos, nevienoda ekonomija dėl gamybos apimties. Eksporto konkurencija verčia nacionalines įmones tobulėti, gerinti gamybos organizavimą, technologijas, produkto kokybę, mažinti jo savikainą.• Eksporto būtinybę lemia importas. Valstybė negali tenkinti savo poreikių neeksportuodama. Eksporto ir importo santykis matomas prekybos balanse, kuris susijęs su prekybos sąlygomis. Tačiau jų padėties rodikliai nebūtinai yra tiesiogiai priklausomi. Šis ryšys priklauso nuo paklausos elastingumo. Tik jei paklausa nėra elastinga, prekybos sąlygų pagerėjimas lems prekybos balanso saldo (eksportas didesnis už importą) padidėjimą, ir atvirkščiai.Eksporto privalumai, palyginti su kitais išėjimo į užsienio rinką būdais, yra:• Mažas rizikos laipsnis.• Efektyvus būdas, kai potenciali rinka tarp daugybės užsienio rinkų negali būti tiksliai nustatyta.• Leidžia parduoti prekes tiek tarpininkų, tiek nuosavų skyrių būdais ir pagal galimybes pasirinkti kontrolės lygį.• Eksporto didėjimas leidžia daugiau importuoti, t.t. mokėti užsienio valiuta. Didėjant eksportui, į šalies ekonomiką įliejama papildomų pajamų ir taip didinama bendroji produkcijos šalyje paklausa.
2.2. Eksporto operacijų planavimasEksporto planavimas turi tris pagrindinius komponentus:Tikslas → eksportuojanti įmonė turi tam tikrų tikslų, kuriuos nori pasiekti savo eksporto veikloje ir kurie tampa pažangos vertinimo kriterijais. Dauguma įmonės tikslų bus nustatom ir lyginami su rinkos ir įmonės galimybėmis.Programa → eksporto programa apibūdinama kaip specialios eksporto veiklos plėtimo ir strateginiu, ir taktiniu lygiais.Organizacija → organizacijos ir eksporto kaita tokia, kad būtų panaudoti visi įmonės ištekliai tikslui pasiekti.Strategnis eksporto planavimas
Strateginio eksporto planavimo sprendimams būdingos tokios sritys:1) įmonės eksporto tikslaiišskiriamos šios eksporto tikslų grupės:1. realizavimo tikslai:• pardavimų apimties palaikymas;• pardavimų apimties didinimas;• kainų didinimas.Šie tikslai priklauso nuo įmonės galimybių, gamybinių pajėgumų. Ar įmonė galės tiktai išlaikyti esamą pardavimo padėtį, ar galės didinti, jei, parduodant produkciją užsienio rinkose, didėja jos savikaina, būtina didinti kainas ir panašiai.2. išlaidų tikslai:• tiesioginių išlaidų mažinimas;• nuolatinių išlaidų mažinimas;• mokesčių mokėjimų mažinimas arba atidėjimas.Sumažinus išlaidas, gaunama daugiau pelno arba galima sumažinti produkcijos kainą. To rezultatas – gali padidėti pardavimų apimtys. Eksportuojant nuolatinės išlaidos gali būti paskirstytos didesnei pardavimų apimčiai.3. rizikos lygio mažinimas:• deficitinių išteklių įsigijimas ateičiai (naujų durpynų pirkimas);• rinkų ir tiekimo šaltinių išplėtimas;• nelesti konkurentams įgyti pranašumų.Deficitinių išteklių įsigijimas ateičiai – vienas iš pranašumų prieš konkurentus. Jei šių išteklių pritrūks, pakils jų kaina.Taigi pagrindiniai veiksniai, darantys įtaką firmos veržimuisi į… tarptautines rinkas, yra tokie:• maža vidaus rinka ir galimybių joje plėstis nebuvimas;• didelė konkurencija vidaus rinkoje;• geografinis rinkų skirstymas ir to rezultatas – rizikos mažinimo galimybė, lėšų taupymas, didinant gamybos ar kitų operacijų apimtis, ir panašiai.2) įmonės galimybių įvertinimasGamyba → svarbu žinoti įmonės įregimų pajėgumus, jų naudojimo laipsnį; svarbu apskaičiuoti fiksuotąsias ir kintamąsias sąnaudas bei jų pokytį didinant gamybą.Produktas → reikia įvertinti produkcijos asortimentą, jo keitimo, inovacijos galimybes, žinoti kokybės problemas, atsižvelgti į užsienio standartus, ekologijos bei higienos reikalavimus.Finansinės galimybės → jos arba riboja, arba sudaro įmonei prielaidas lengvai įeiti į užsienio rinkas. Norėdama pradėti veiklą tarptautinėse rinkose, įmonei privalu turėti apyvartinių lėšų ar atsargų. Taip pat turi būti įvertinami apyvartinių lėšų pokyčiai ateityje, taip pat ir tai, ar nereikalingos paskolos ir kokiomis sąlygomis įmonė jas galėtų gauti. Iš pradžių daug lėšų reikia skirti valdymui, kelionėms, rėmimui, reklamai. Norint giliai įsiskverbti į rinkas, paprastai reikia 1-3 metų, todėl šie projektai finansiniu atžvilgiu yra vidutinio ilgumoPardavimo organizavimas → reikia išanalizuoti esama distribucijos tinklą, vietos ir tarptautinę konkurenciją bei numatyti būdus pardavimo tinklo veiklai pagyvinti.Organizacija ir personalas → analizuojant įmonės struktūrą bei darbo išteklius, reikia atsižvelgti į sprendimo priėmimo būdus ir greitį, taip pat ir tai, kiek įmonėje darbuotojų, kiek jų reikia numatytiems tikslams pasiekti. Ar įmonė gali sudominti personalą, kuris būtų kūrybingas ir turėtų darbo patirties užsienio rinkose?3) eksporto rinkų parinkimasUžsienio rinkos patrauklumas eksporto veiklai nustatomas pagal įvairius veiksnius:– rinkos dydį;– augimo tempus;– konkurenciją;– įmonės produkcijos paklausą;– panašumus į vietos rinką;– rinkos prieinamumą;– transportavimo galimybes;– politinį bei ekonominį stabilumą;– tarifus ir kitus importo apribojimus, apmokėjimo sklandumą ir panašiai.Praktika rodo, kad tinkamai eksporto rinkoms parinkti įmonėje turi veikti tam tikra informacinė tarnyba arba dirbti prekybos, rinkodaros ar eksporto skyrių darbuotojai, kurie rinktų informaciją apie užsienio rinkas. Be to, įmonėms reikėtų pasinaudoti eksporto ekspertų ar konsultantų paslaugomis.4) eksporto organizavimai ir metodaieksporto tipo pasirinkimas priklauso nuo nustatytų eksporto tikslų ir motyvų bei įmonės galimybių, išorinės aplinkos, situacijos rinkoje per tam tikrą laiką. Įmonė gali eksportuoti pasyviai (t.y. retai) arba gali vykdyti aktyvią eksporto politiką ir turėdama tikslą išsiplėsti tam tikroje rinkoje.Išskiriami 2 dažniausiai praktiškai naudojami eksporto operacijų atlikimo metodai:• tiesioginis, jį galima vykdyti keliais būdais:– sukurti eksporto skyrių įmonėje;– įsteigti prekybos atstovybę tam tikroje šalyje.Naudojant tiesioginį metodą, nustatomi glaudūs ryšiai tarp gamintojo ir tiekėjo arba tiekėjo ir pirkėjo. Pagal pirkimo ir pardavimo sutartį tiekėjas arba gamintojas tiesiogiai pateikia prekę galutiniam vartotojui. Tiesioginio eksportavimo metodo pranašumai– geriau tiriama rinka, prisitaikoma prie jos sąlygų, kaupiama informacija ir užsienio rinkos patirtis;– gamybos programa geriau pritaikoma prie vartotojų;– greičiau reaguojama į paklausos pokyčius.Pastaruoju metu šis metodas vis dažniau taikomas. Pagrindinė priežastis – produkcijos techninio lygio ir sudėtingumo didėjimas.● netiesioginis, šiuo atveju įmonės savo veiklą daugiausia pradeda dirbdamos su tarpininkais, dirbančiais vidaus rinkoje. Šis būdas yra mažiau rizikingas, nes nėra politinės rizikos ir apmokėjimą iš vidaus tarpininko galima prilyginti vietos apmokėjimui, bei mažiausiai kainuojantis, nes nereikalauja jokių investicijų populiarinti produktą užsienyje ar ieškoti ten tarpininkų. Eksportas gali būti vykdomas tokiais būdais:Eksportas per tar…pininkus. Tarpininkų funkcijas atlieka įmonės, kurių pagrindinė veiklos sritis yra užsienio prekybos operacijos ar įmonių asociacijos. Privalumai yra tie, kad nereikia eikvoti laiko ir pinigų ieškant ryšių su užsienio partneriais, tiriant rinkas, ieškant personalo, tačiau pelningumas šiuo atveju irgi mažesnis.Eksportas pagal sutartis su užsienio pirkėju. Tai itin paranku tada, kai nenaudingi ilgalaikiai įsipareigojimai. Šiuo atveju įmonė nepriklauso nuo prekybos tarpininkų ir bet kada gali nutraukti savo veiklą tose rinkose, kuriose patyrė nesėkmę.Eksportas per atstovus užsienyje. Plečiantis ryšiams ir kai padėtis rinkoje sudėtinga, eksportuotojas bus suinteresuotas užsienyje rasti atstovą, kuris ten veiktų eksportuotojo vardu ir jo naudai. Gamintojas savo atstovui suteikia teisę surasti prekybos partnerį.Eksportas per prekybos atstovybę užsienyje. Jeigu įmonė turi pakankamai finansinių išteklių, efektyviausias būdas plėtoti eksportą užsienio rinkose būtų eksportas per prekybos atstovybę.2.2.1. Taktinis eksporto planavimas
Produktai tinkantys vidaus rinkai, dažnai gali neatitikti užsienio vartotojų reikalavimų, todėl įmonė turi atkreipti dėmesį į veiksnius, kurie gali skirtingai veikti užsienio rinkose.Egzistuoja 3 produkto užsienio rinkoms strategijos:• tiesioginė produkto išplėtimo strategija – kai produktas eina į užsienio rinkas be jokio pakeitimo. Pirmasis žingsnis būtų šiuo atveju rasti klientą ir sužinoti , kokio pobūdžio produktą ar paslaugas jis mėgsta.• Produkcijos adaptacijos strategija – kai numatomas produkto pritaikymas vietos rinkai – sąlygoms ir poreikiams.• Produkto kūrimo strategija – tai būtina tada, kai įmonė kuria naują produktą tarptautinei rinkai.Pagrindiniai veiksniai, kuriuos reikia išanalizuoti prieš taikant produkto strategijas užsienio rinkoms, yra tokie:• Produkto poreikis – poreikis naujose rinkose, pirkimo įpročiai, turi būti įvertintas klimatas, kultūros, istorijos veiksniai.• Produkto standartai – kiekviena šalis turi produktų kokybės, saugumo bei techninius standartus, kuriuos reguliuoja vyriausybės institucijos, ir yra vienas iš įėjimo į užsienio rinkas kliuvinių.• Technologinis lygis – kuo jis aukštesnis, tuo lengviau ir pelningiau parduodamas produktas.
2.2.2. Rėmimas eksportinėje įmonės veiklojeRėmimas aprėpia veiksmus ir sprendimus, kuriais siekiama informuoti pirkėjus apie prekes ir skatinti tas prekes pirkti. Pirkėjo ir pardavėjo ryšys yra pardavimų sėkmės pagrindas. Pagrindinis eksporto rėmimo tikslas yra surasti užsienio partnerius.Pagrindiniai eksporto rėmimo elementai:• Reklama;• Tiesioginis bendravimas (faksai, laiškai), ryšiai su visuomene;• Pardavimo skatinimas;• Asmeninis pardavimas;• Parodos, mugės. Rėmimas yra verslo funkcija, orientuota į kuo didesnį investuotų pinigų atsipirkimą. Įmonės, jau pradėjusios internacionalizuoti savo veiklą, pastebi, kad užsienio rinkos ne tik atveria naujas galimybes, bet ir kelia griežtus reikalavimus. Todėl reikėtų ypač rūpintis įmonės užsienio ekonominės veiklos planavimu, jos strategijos ir taktikos užsienio rinkose formavimu. Strateginiai įmonės užsienio ekonominės veiklos sprendimai aprėpia eksporto tikslų nustatymą, užsienio rinkų, prekės ir įėjimo į užsienio rinkas būdo parinkimą. Priimant strateginius sprendimus, būtina atsižvelgti į įėjimo į užsienio rinkas kliuvinius, ekonominę ir politinę riziką, konkurencinę aplinką bei kitus išorinės aplinkos elementus. Taktiniai įmonės užsienio ekonominės veiklos sprendimai – tai rinkodaros programos (prekės, kainos, pateikimo bei rėmimo politikos) kūrimo klausimai. Čia galimos dvi alternatyvos – standartizacija (kai ta pati rinkodaros programa taikoma įvairioms užsienio rinkoms) ir diferenciacija (kai rinkodaros programa formuojama, atsižvelgiant į konkrečios užsienio rinkos reikalavimus).
Nustatant įmonės ekonominės veiklos tikslus, būtina įvertint įmonės eksporto potencialą. Jį geriausiai atspindi įmonės technologijos bazė, naudojamos… žaliavos ir aprūpinimas jomis, įmonės personalo kvalifikacija bei finansinės galimybės.Siekiant sėkmingos eksporto strategijos, būtina teisingai įvertinti ir parinkti patraukliausias eksporto rinkas. Kai įmonės savo veikloje orientuojasi į užsienio rinką, nepakanka tenkintis tik atsitiktiniais pirkėjais, tai yra tik dalyvauti mugėse ir parodose ar savo gaminamos produkcijos reklama masinėse informacijos priemonėse. Norėdama sulauki sėkmės, eksportuodama įmonė turi atrasti patraukliausias eksporto rinkas ir kuo geriau įvertinti savo prekių konkurencingumą jose. ‚Užsienio rinkų parinkimo metodai sąlygiškai gali būti skirstomi į plėtimosi ir priartėjimo‘-teigia R. Kuvykaitė savo darbe ‚Tarptautinis marketingas‘. Plėtimosi metodams būdinga tai, kad viena rinka (tai gali būti vidaus arba jau egzistuojanti užsienio rinka) pasirenkama etalonu, o kitų užsienio rinkų atranka grindžiama politinės, ekonominės, socialinės ir kultūrinės bei teisinės aplinkos panašumais. Tai užsienio rinkų atrankos rūšis, remiantis sukauptu patyrimu. Kartais plėtimosi metodas dar vadinamas artimiausių kaimynų arba grupių metodu. Pirmu atveju artimiausių kaimynų rinkų aplinka gana panaši į šalies eksportuotojos rinkos išorinę aplinką. Todėl užsienio ekonominė veikla paprastai plečiama į artimiausių kaimynų rinkas. Skiriasi šie kaimynų eksportuotojų tipai:• Eksportuotojai, kuri pritaiko prekę, segmentuodami artimiausių kaimynų rinkas;• Eksportuotojai, kurie arba pritaiko prekę, arba parenka rinkos segmentą;• Eksportuotojai, kurie nepritaiko prekės ir nesegmentuoja rinkos.Grupinis rinkos parinkimo metodas remiasi prielaida, kad viena iš rinkų yra etaloninė (pavyzdinė). Etaloninė rinka parenkama atsižvelgiant į pardavimo šioje užsienio rinkoje apimtis bei įmonės veiklos šioje rinkoje perspektyvas. Grupių metodu nustatomas kitų rinkų etaloninės rinkos atitikimo laipsnis.Taikant priartėjimo metodus, parinkti optimalią rinką pradedama analizuojant visas potencialias užsienio rinkas. Optimali užsienio rinka nustatoma atmetant nepatrauklias rinkas. Parenkant užsienio rinkas, atsižvelgiama į:• Rinkos prieinamumą;• Talpumą;• Vartotojo lojalumą eksportuotojo prekėms;• Rinkos stabilumą;• Konkurenciją rinkose;• Įmonės galimybes.2.3. Eksporto įmonės struktūra ir jos funkcijosPagrindinis struktūrinis vienetas yra eksportuojanti įmonė UAB ’Ežerėlio durpės’, kuri specializuojasi durpių prekyboje. Kiekviena eksportuojanti įmonė turi jai būdingus bruožus, kurie atsiskleidžia jos specifinėse funkcijose. Pagal šias funkcijas įmonės padalinius ir tarnybas galima sugrupuoti į 5 gr.: 1)padaliniai ir tarnybos, vykdantys eksporto veiklos planavimą ir prognozavimą. Pagrindinės funkcijos tokios: • bendra eksporto politika, ( strateginė, taktinė, einamasis planavimas);• prognozių, planų vykdymo rekomendacijos;• valiutos planavimo, bankinių, kreditų atsiskaitymų analizė;• transporto planavimas veiklos rezultatų kontrolė ir analizė, rekomendacijų rengimas.2)Padaliniai ir tarnybos vykdantys administravimo ir eksporto įmonės finansinę apskaitą. Funkcijos:• įmonės vidaus atskaitomybė;• įmonės atsiskaitomybė valstybei;• atsiskaitymai su bankais, draudimo įstaigomis;• darbo užmokesčio priskaitymai ir atsiskaitymai su darbuotojais;• finansinė veiklos analizė ir rekomendacijos. 3) Padaliniai ir tarnybos atliekančios marketingo funkcijas:• paklausos ir pasiūlos tyrimas;• kainodara ir kontrolė;• rinkos struktūros ir jos pokyčių tyrimas;• darbo su užsakovais koordinavimas;• reklamos ir parodų organizavimas, planavimas, kontrolė ir rekomendacijos;• techninės rekomendacijos pramonės pasaulinėje rinkoje tyrimas;• produkcijos garantinio termino priežiūra (kad užsienio šalis į kurią eksportuojama produkcija, gautų kokybišką produkciją). 4) Padaliniai ir tarnybos užtikrinančios valdymo sprendimo priėmimą ir vykdymą . Funkcijos:• sutarčių su užsienio partneriais sudarymas;• pretenzijų, rekomendacijų svarstymas ir įmo…nės interesų gynimas, atstovavimas teismuose;• užsakovų atstovų priėmimas derybos protokolų užtikrinimas;• personalo parinkimas, ugdymas ir kontrolė;• organizacinės, teisinės dokumentacijos, bei komunikacijos priemonių naudojimo organizavimas, bei tvarkymas;• informacinės duomenų bazės kūrimas, technizavimas, saugojimas. 5)Padaliniai ir tarnybos vykdantys eksporto įmonių technines funkcijas: • produkcijos kontrolė, įpakavimas, sandėliavimas, saugojimas;• produkcijos transportavimas;• valstybės sienų kirtimo procedūrų vykdymas;• pastatų, įrengimų, transporto priemonių ir kito ilgalaikio turto priežiūra, remontas, tobulinimas;• įmonės turto apsauga.Tokia eksporto įmonės struktūra ir jos padalinių funkcijos yra tipinės.
2.4. Eksporto rinkos tyrimo struktūraĮmonė užsibrėžusi užduotį eksportuoti produkciją į užsienį patenka į tarptautines konkurencijos sąlygas. Pasaulio gamybos lyderiai savo konkurencinį pranašumą kuria remdamiesi 5 svarbiausiais teiginiais:1. plečiant gamybą svarbu kreipti dėmesį į globalizaciją;2. klientų supratimas yra kelias į inovacijas;3. gamybos tobulumas lemia gerą klientų aptarnavimą;4. partnerystė su žaliavų ir paslaugų tiekėjais bei produkcijos vartotojais;5. lanksti ir greita organizacinė sistema.Įmonių konkurencingumą bendroje rinkoje apibūdina tokie rodikliai kaip įmonių ekonominis augimas, gamybos tobulumas, klientų supratimas, apyvarta vienam darbuotojui, pristatymo trukmė, išsiunčiamų produktų kokybė, žaliavų atsargos. Tarp įmonių eksportuojančių durpių produkciją UAB „Ežerėlio durpės“ pranašumą teikia:• sistemingam ryšių palaikymui su galutiniais pirkėjais, įmonės vadybininkams dirbant kartu su „Klasmann-deilmann“ darbuotojais produkcijos parodose, mugėse Olandijoje;• platus produkcijos paskirstymas per „Klasmann-deilmann“ Olandijoje ir kitose Europos šalyse.
Užsienio rinka kelia žymiai didesnius reikalavimus pramonei negu vidaus rinkoje. Efektyvi veikla užsienio rinkoje neįmanoma be gero ir detalaus užsienio sąlygų žinojimo. Būtina žinoti, tos šalies į kurią eksportuojama veikiančius įstatymus, tos šalies kultūrinę aplinką, papročius, valiutinę finansinę padėtį, tos šalies vidaus, bei užsienio politiką ir kitas sąlygas. Yra būtina kompleksinė rikos analizė – eksporto rinkos tyrimo struktūra. Ją sudaro 4 pagrindiniai elementai:• paklausos tyrimas;• pasiūlos tyrimas;• konkrečios produkcijos eksporto rinkos sąlygų tyrimas;• eksporto įmonės potencialių galimybių tyrimas.
2.5. Paklausos tyrimasPirmiausia reikia išsiaiškinti koks yra tos šalies, į kurią ruošiamės eksportuoti poreikis numatytos eksportavimui produkcijos. Tam reikia nustatyti perkamosios galios lygį, pirkėjų keliamus reikalavimus prekei, pirkėjų elgsenos veiksnius, poreikio pokyčio perspektyvas, atsižvelgiant ne tik į pokyčio tempus, greitį ir į prekės gyvavimo ciklą. Aiškinantis poreikį prekei didelę reikšmę turi rinkos imlumo rodiklis. Rinkos prisotinimo rodiklis, nustatomas, tos šalies gamybos ir užsienio prekybos statistikos duomenų pagrindu: reikia žinoti, kiek tos produkcijos gaminama tos šalies pramonė ir kiek jos importuoja iš užsienio šalių. Jei rinka yra neprisotinta, būtina nustatyti potencialių pirkėjų ratą. Analizuojant paklausą reikia nepamiršti, kad pats pirkėjas sprendžia, kaip ir kiek, tenkins jo poreikius. Todėl svarbu ištirti kokias produkcijos(durpių) savybes labiausia vertina tos šalies vartotojas:• Drėgnumas • Peleningumas • Kaloringumas • Smulkių detalių kiekis Žinoma, galvojant, kad privalomos bet kurios produkcijos savybės turi būti: • aukščiausia kokybė,• patikimumas, • garantinis ir pogarantinis aptarnavimas ir t.t.Tyrimams naudojami įprastiniai marketingo metodai.
2.6. Pasiūlos tyrimai Būtina išsiaiškinti gamybos apimtis toje šalyje, produkcijos (durpių) esamą kiekį rinkoje ir atsargose, durpių importą ir eksportą.Kiekybinė pasiūla įvertinama. taip: produkcijos gamyba šalyje + import. + eksport. +atsargų pokyčiai …sandėliuose. Būtina išsiaiškinti pasiūlos struktūrą, t.y. asortimento atnaujinimo galimybes. Ją sąlygoja patobulintos produkcijos atsiradimas. Todėl būtina žinoti durpių pasaulinės rinkos vystimosi tendencijas. Todėl mokslinė, techninė prognozė dėl konkrečios produkcijos tobulinimo yra svarbi pasiūlos analizei dalis.
2.7. Atitinkamos rinkos sąlygų analizėBe šios analizės neįmanoma priimti efektyvių valdymo sprendimų, todėl kartu su įmonės pardavimo ir įmonės pirkimo veiklos analizė yra svarbi komercinė praktikos susidariusios rinkos analizė. Komercinės praktikos tyrimas apima sutarčių praktikos klausimus, esančius duotoje rinkoje, tipinius kontraktus toje šalyje, biržų kontraktus, mugių, parodų praktiką ir sąlygas. Svarbu žinoti prekybos papročius, prekių pateikimo sąlygas, kainų nustatymą, atsiskaitymo būdus, formas ir metodus.
Produkcijos judėjimo sąlygų tyrimas: tai transporto tarifų, kainos, kvotos, darbų kainos, saugojimo kainų analizė , tų kainų nustatymų tvarką, pakrovimo, iškrovimo mechanizmo lygis, reikalavimai įpakavimui, svoriui ir matmenimis.Produkcijos paskirstymo kanalų analizė-tai nustatymai kuriuo būdu galima patekti į konkrečią rinką su konkrečia preke.2.8. Eksporto įmonės potencinių galimybių tyrimas
Išanalizavus ir įvertinus durpių rinką užsienyje būtina įvertinti savo įmonės potencines galimybes eksportuojamai produkcijos gamybai. Pirmiausia įvertinamas įmonės ekonominis potencialas. Rodikliai: Įmonės pardavimai, grynasis pelnas, pagrindinis kapitalas, apyvartinis kapitalas, investicijos, skolintas kapitalas, gamybos pajėgumai, tiriamoji bazė.Šie duomenys yra įmonės finansinėje ir operatyvinėje atskaitomybėje. Iš jų galima spręsti apie įmonės materialinę, finansinę bazę, įmonės finansinę būklę. Gamybos bazė rodo įmonės pramoninę potencialą, leidžiantį gaminti atitinkamą produkcijos kiekį atitinkamais terminais. Produkcijos kiekį įvertinti kainomis, parduotą produkciją, atsargas sandėliuose ir įrengimų vertę. Įmonės veiklos mastus apibūdina eksporto apimtys, įmonės aktyvai, nuosavas kapitalas ir darbuotojų skaičius.
3. Reali eksporto programos veikla
3.1Sutarčių su užsienio partnerėmis sudarymas ir prekių pristatymas
Pagrindinė įmonės eksporto šalis – partnerė Olandija. Šios šalies pirkėjams prekės tiekiamos per įmonę „Klasmann-deilmann“, kuri lietuviškų durpių produkciją pristato tarptautinėse mugėse.„Klasmann-deilmann“ savo produkcijos veiklą plėtoja pagal šios šalies įprastą prekybos sistemą – pirkėjai moka už gautas prekes 2% nuolaida per 14 dienų arba per 30 dienų – visą sąskaitos sumą. Naujiems arba nepatikimiems klientams prekių tiekiama tik išperkamuoju mokesčiu. Išreikalauti nesumokėtas sumas iš nepunktualių mokėtojų be didelių nuostolių padeda Olandijoje egzistuojanti skolų išieškojimų sistema per advokatus. Prekes į kitas Europos šalis UAB “Ežerėlio durpės“ tiekia tik naudodama išankstinį apmokėjimą arba išperkamąjį mokestį.UAB “Ežerėlio durpės“ tiesiogiai iš Lietuvos siuntas į Daniją, Suomiją, Švediją eksportuoja tik naudodama išankstinį apmokėjimą. Pagal įmonės tiekimo sąlygas pirkėjas dažniausiai prieš pradedant gaminti moka 25% visos užsakymo sumos, o kitus 75%- prieš išsiunčiant krovinį.
4.pav.UAB“Ežerėlio durpės“ eksporto struktūra pagal šalis 2000-2005m.
3.2. Eksportuojamų prekių asortimentas bei ypatybės
Įmonės UAB ‘Ežerėlio durpės’ parduodamų durpių asortimentas gan didelis, tačiau didžioji eksportuojamos produkcijos rūšis skirta žemės ūkiui, sodininkystei.
3.pav.įmonės eksportuojamų prekių asortimento kitimas 2000-2005m.
.
NATŪRALIOS DURPĖSGaminamos iš mažo ir vidutinio susiskaidymo laipsnio durpių. Į maišus supiltos durpės išlieka puikios struktūros, imlios drėgmei. Naudojamos auginimo terpei arba substratams paruošti, mulčiuoti, dirvos struktūrai gerinti, rūgščią dirvą mėgstantiems augalams auginti. Pakuočių talpa – 8000 l, 60…00 l, 300 l, 250 l, 150 l, 80 l arba palaidos.
NURŪGŠTINTOS PRESUOTOS DURPĖSTinka dirvai pagerinti, jos purumui padidinti. Pritraukia saulės spindulius, sulaiko drėgmę, maisto medžiagas. Naudojant nurūgštintas durpes, galima parinkti trąšas, tinkančias konkretiems augalams. Papildomai kalkinti reikia tik tuo atveju, jei auginate ypač kalkingą dirvą mėgstančius augalus. Pakuočių talpa – 8000 l, 6000 l, 300 l, 250 l, 150 l, 80 l.
DURPIŲ SUBSTRATAIŠie produktai gaminami iš išsijotų geros struktūros ir drėgnumo natūralių durpių. Į substratus įmaišoma įvairių modifikacijų importinių trąšų su mikroelementais, todėl jie tinka tiek gėlėms, tiek daržovėms bei jų daigams auginti. Maisto medžiagų augalams užtenka 3-4 savaitėms. Pakuočių talpa – 8000 l, 6000 l, 300 l, 250 l, 150 l, 80 l, 50 l, 20 l, 10 l.
UNIVERSALUS DURPIŲ SUBSTRATASSkirtas daržininkams, gėlininkams, sodininkams, aplinkos apželdintojams. Pagamintas iš šviesių ir juodų durpių, PG mix trąšų ir priedų. Palaiko optimalų dirvos įkaitimą, net esant žemesnėms aplinkos temperatūroms. Naudingosios medžiagos skatina augalų įsišaknijimą, gerą šaknų sistemos vystymąsi. Substratui parinktos trąšos turi reikiamą kiekį azoto, fosforo, kalio, magnio bei mikroelementų. 25 l pakuotė su rankena patogi nešti. Pakuočių talpa – 10 l, 20 l, 25, 50 l, 80 l, 150 l, 250 l, 300 l.
DURPIŲ SUBSTRATAS POMIDORAMS, PAPRIKAISkirtas sėkloms sėti, daigams auginti. Palaiko dirvos paviršiaus purumą ir poringumą, sugeria saulės spindulius. Trąšos parinktos su reikiamu kiekiu azoto, fosforo, kalio, magnio bei mikroelementų. Substrate esančios medžiagos saugo šaknis nuo ligų. Augalai gerai auga, šaknų sistema formuojasi tinkamai. Prieš naudojant substratą reikia stipriai sudrėkinti, geriausia – iš vakaro prieš sėją ar pikavimą. Pakuočių talpa – 10 l, 20 l.
DURPIŲ SUBSTRATAS AGURKAMSSkirtas sėkloms sėti, daigams auginti. Parinktos trąšos su reikiamu kiekiu azoto, fosforo, kalio, magnio bei mikroelementų. Substratą reikia gerai sudrėkinti, geriausia – iš vakaro prieš sėją ar pikavimą. Nuo sėklų pasėjimo iki daigų pikavimo tręšti nereikia, užtenka palaikyti drėgmę. Išpikavę po savaitės papildomai palaistykite trąšų tirpalu. Pakuočių talpa – 10 l ir 20 l.
DURPIŲ SUBSTRATAS AGURKAMS IR POMIDORAMSSkirtas sėkloms sėti, daigams auginti. Palaiko dirvos paviršiaus purumą ir poringumą, sugeria saulės spindulius. Trąšos parinktos su reikiamu kiekiu azoto, fosforo, kalio, magnio bei mikroelementų. Substrate esančios medžiagos saugo šaknis nuo ligų. Augalai gerai auga, šaknų sistema formuojasi tinkamai. Pakuote: 300 l.
DURPIŲ SUBSTRATAS KAMBARINĖMS GĖLĖMSSubstrate auginamos dažniau tręšiamos gėlės: pelargonijos, chrizantemos, hortenzijos, cinerarijos, sanpaulijos, Šprengerio smidrai, fikusai, filodendronai ir kt. Papildomai tręšiamos, praėjus 1 – 1,5 mėnesio nuo pasodinimo. Mažiau trąšų reikalaujančios gėlės (anturiai, glioksinijos, begonijos, našlaitės, petunijos, primulės, bromelijos, kamelijos ir kt.) tręšiamos, praėjus 1,5-2 mėnesiams nuo pasodinimo. Pavasarį-vasarą papildomai tręšiama I kartą per savaitę, o rudenį-žiemą – I kartą per 2-3 savaites. Azoto, fosforo, kalio koncentracija skiriasi nuo esančios kitur naudojamose trąšose. Pakuočių talpa – 10 l ir 20 l.
SUBSTRATAS RODODENDRAMSGaminamas iš išsijotų durpių, kuriose ne mažiau kaip 5% sudaro švylis. Laidus orui ir vandeniui, neleidžia augti piktžolėms, augalų šaknis saugo nuo žiemos šalčių. Sudėtyje esantys mikroelementai: MgO, S, B, Cu, Fe, Mn, Mo, Zn, Se. Pakuočių talpa – 80 l. Pagal užsakymus galime paruošti ir didesnių tūrių pakuotes (250 l, 300 l).
UNIVERSALUS DURPIŲ SUBSTRATAS SULIFLORSkirtas daržininkams, gėlininkams, sodininkams, aplinkos apželdintojams. Pagamintas iš suvienodintos struktūros durpių papildomai jas permalant, PG Mix trąšų ir priedų. Palaiko optimalų dirvos įkaitimą, net esant žemesnėms aplinkos temperatūroms. Naudingosios medžiagos sk…atina augalų įsišaknijimą, gerą šaknų sistemos vystymąsi. Substratui parinktos trąšos turi reikiamą kiekį azoto, fosforo, kalio, magnio bei mikroelementų. Papildomai tręšti rekomenduojama po 4 savaičių.
Pakuočių talpa 20 l, 45 l, 70 l.
SUBSTRATAS SĖKLŲ SUDAIGINIMUISubstratas labai smulkus. Aukštas fosforo lygis, kas labai skatina šaknų augima. Rekomenduojame naudoti plastikines daigyklas (20 mm x 20 mm arba 30 mm x 30 mm). Substratas labai smulkus, gerai užpildo daigyklų akutes. Daigai auginami iki 2-3 savaičių (agurkai, pamidorai).
Pakuočių talpa 70 l.
SUBSTRATAS SULI FLORSuli Flor nauja UAB Sulinkiai substratų programa profesionalams. Substrate panaudotos lėto veikimo mikroelementinės trąšos. Jos neišplaunamos laistant ! Augalų išvaizda ideali. Mikroelementinių trąšų pilnai užtenka 2-3 mėnesius – iki “ puodas” perkeliamas į šiltnamio gruntą. Maksimalaus derliaus garantija.
Pakuočių talpa 250 l.
DURPIŲ SUBSTRATAS KAPAMS
Pagamintas iš kokybiškų susmulkintų juodų durpių, trąšų bei specialių priedų. Užtikrina tinkamą dirvožemio rūgštingumą bei optimalų augalų maitinimą. Kapo dirvožemį saikingai patręškite kompleksinėmis trąšomis (apie 20 g į 1 m2). Pasodinę gėles, paviršių padenkite 2-3 cm substrato sluoksniu ir rūpestingai išlyginkite.Visa įmonės parduodama produkcija yra pagaminta be sintetikos priemaišų ir yra ekologiška. Šios savybės garantuoja tam tikrų pirkėjų sluoksnių susidomėjimą užsienyje. Olandijai, Vokietijai, Suomijai, Švedijai ir kitoms Europos šalims yra reikalinga durpių produkcija. Šios šalys yra objektai į kuriuos naudinga eksportuoti savo produkciją dėl paklausos, efektyvios atsiskaitymo sistemos, palankių rinkos įstatymų.
3.3. Įmonės UAB ‚Ežerėlio durpės‘ eksporto efektyvumo įvertinimasPrekių eksporto efektyvumas – tai įplaukų eksportuojamai produkcijai pagaminti išlaidų vienetui rodiklis. ER = P / PS ● 100% ,Čia: ER – efektyvumo rodiklis; P – įplaukos; PS – visa produkcijos savikaina.Šiam rodikliui darantys veiksniai:• eksportuojamos produkcijos kaina;• įmonės išlaidos valiuta;• parduotų prekių savikaina litais;• pridėtinių išlaidų suma litais;• užsienio valiutos kursas vietos valiutos atžvilgiu.
Gabalinių kuro durpių eksporto efektyvumo rodiklis % Mažaskaidžių durpių maišuose 150l eksporto efektyvumas % Mažaskaidžių durpių maišuose 250l eksporto efektyvumas %2003m. 11,7 15,9 1,442004m. 15,9 18,54 1,56Eksporto efektyvumo rodiklio pokytis % 4,2 2,64 0,12Lentelė. Įmonės ‚Ežerėlio durpės‘ eksporto efektyvumo rodikliai 2003-2004 m.
Lyginant 2003 m. ir 2004 m. UAB ‚Ežerėlio durpės‘ produkcijos grupių eksporto efektyvumo rodiklius, visose įmonės veiklos srityse pastebimos pelningumo didėjimo iš eksportuotos produkcijos tendencijos.
3.4. UAB “Ežerėlio durpės“ eksporto plėtros strategija
Strategijos kūrimas ir įgyvendinimas yra glaudžiai susiję dalykai. Kuriant įmonės strategiją, būtina mąstyti, kaip ši strategija bus įgyvendinta, diferencijuoti veiksmus pagal svarbą bei į juos atsižvelgti. Strategijos pagrindas – nustatyti tikslus bei būdus joms įgyvendinti.Mano tikslas – sukurti UAB “Ežerėlio durpės“ durpių produkcijos eksporto strategiją į potencialias Vakarų Europos eksporto rinkas bei parinkti būdus ir priemones šiai strategijai įgyvendinti. Kuriant įmonės strategiją, siekiama nustatyti svarbiausias jos problemas, ištirti konkurencingumo galimybes, pateikti siūlymus, kaip sėkmingai plėtoti verslą bendroje ES rinkoje.Norint sėkmingai pasiekti pagrindinį tikslą, jį reikia išskaidyti į žemesnio lygio tikslų sistemą:
8.pav. įmonės eksporto plėtros tikslų sistema
3.5. Užsienio šalies į kurią eksportuojama rinkos ir prekybos sąlygų analizėPasirinkta eksporto plėtros programos įgyvendinimui Vokietijos rinka. Pagrindinė priežastis, ta, jog šios šalies ekonomikos lygis yra aukštas ir be galo sparčiai tobulėjantis. Vokietija turi gilias durpių pramonės v…ystymo žinias bei patirtį. Tačiau trūkumas, tas kad žaliavos pačioje šalyje nėra gausu. Tad Vokietijos durpių pramoninkai rūpinasi žaliavos resursais Baltijos šalyse ir Airijoje. Norint išvengti visapusiško šios šalies įsikišimo į mūsų durpių pramonę UAB ‚Ežerėlio durpės‘ turėtų žengti tvirtesnį žingsnį link didesnio bendradarbiavimo eksporto srityje su Vokietijos durpių pramonės galiūnais.
Užsienio prekyba: Vokietija yra antra pagal eksporto apimtį pasaulyje: eksportas 2003m. sudarė 648 306mln. eurų. Lyginant su 2000m., Vokietijos eksportas padidėjo 8,5%, o lyginant su 2001m.,Vokietijos eksportas 2002m. ūgtelėjo 1,6%. Per 2004m. į šalį importuota 822 062 mln. eurų vertės prekių. Šiuos duomenis pateikia Vokietijos statistikos departamentas.Pagrindiniai prekybiniai partneriai:Eksporto partneriai: Prancūzija, JAV, Anglija, Italija, Nyderlandai, Belgija, Austrija, Šveicarija.Importo partneriai: Prancūzija, Nyderlandai, JAV, Belgija, Italija, Austrija.Pagrindinės eksportuojamos prekės: įrengimai, chemijos pramonės produkcija, maisto produktai, tekstilės dirbiniai, gėlės.Pagrindinės įvežamos prekės: Vokietijos importo struktūroje vyrauja: mašinos ir įrengimai, transporto priemonės, chemijos pramonės produkcija, maisto produktai, tekstilės dirbiniai, metalai ir jų dirbiniai.Prekybos sąlygos: 1957 m. kovo 25 d. susikūrė Europos Ekonominė Bendrija. Vokietija – viena iš pirmųjų šalių, pasirašiusių Romos sutartį, kuria remiantis buvo sukurta EEB, o vėliau Europos Sąjunga. Visas prekybos reguliavimas Vokietijoje, išskyrus nedideles išimtis, atitinka ES prekybos reguliavimo sistemą. Lietuvos ir Europos Sąjungos laisvosios prekybos sutartis pasirašyta 1995 m. sausio 1 d.Muitai: lietuviškai produkcijai importo (eksporto) muitai taikomi remiantis Laisvosios prekybos sutartimi. Pagal šią sutartį visose Europos Sąjungos šalyse taikomi importo muitai, ir kiekybiniai importo apribojimai lietuviškoms prekėms buvo panaikinti nuo šios sutarties įsigaliojimo. Importo muitai taikomi tik importuojant kai kuriuos lietuviškus žemės ūkio produktus: medų, agurkus, voveraites, galvijų taukus, cukrų.Akcizai: akcizo mokesčiai taikomi tik keletui prekių, importuojamų į Vokietiją: cukrui, druskai, alkoholiniams gėrimams, kavai, arbatai, tabako gaminiams, naftai ir jos gaminiams, acto rūgščiai.Licencijos: Vokietija panaikino beveik visas nacionalinio importo kvotas, todėl importo licencijų reikia importuojant tik keletą žemės ūkio produktų. Importuojant kitus produktus reikia užpildyti tik importo deklaracijas, kurios vėliau naudojamos statistikos reikalams.Produkcijos sertifikavimas: importuojant į Vokietiją reikia tokių sertifikatų:1. prekių kilmės sertifikatas- norint garantuoti Lietuvos ir ES laisvosios prekybos sutarties sąlygas, reikalingas prekių kilmę žymintis sertifikatas. Prekių judėjimo sertifikatas EUR.1 pažymi prekių kilmę. Šios formos sertifikatą išduoda Muitinės departamentas. A formos sertifikatas (išduoda Pramonės ir prekybos rūmai) eksportuojant į Europos Sąjungą nėra būtinas.2. kiti sertifikatai:produkcijos sertifikatas- importuojant į Vokietiją durpių produkciją, gali būti reikalingas sertifikatas, nurodantis, kad produkcijoje nėra kancerogeninių nitritų. Fitosanitarinis sertifikatas- turi atitikti fitosanitarines ES normas.Ženklinimas: Vokietijos pirkėjai gali pareikalauti papildomo produkcijos ženklinimo. Šis ženklinimas nėra privalomas, tačiau ženklinant iš esmės padidėtų produkto realizavimo galimybės rinkoje.Tiek Europos Sąjungos reikalavimai, tiek ir Vokietijos kokybės standartai daugeliu atveju reikalauja, kad produktas būtų testuojamas. Net jei testuoti ir nereikia, vis tiek būtina produktą prieš jam patenkant į rinką sertifikuoti.Vokietijoje naudojamas CE prekių ženklinimas, užtikrinantis, kad prekė atitinka Europos Sąjungos reikalavimus ir direktyvas bei tuo pačiu metu leidžia prekes laisvai vežti iš vienos šalies į kitą. Vokietijoje taip ženklinti privaloma. Daugeliui produktų CE ženklas ga…li būti suteikiamas paties gamintojo, tačiau jis turi atitikti visus Europos Sąjungos reikalavimus. Europos Sąjungos įstatymai gali reikalauti, kad į produkto įvertinimo procesą būtų įtraukta trečia- nepriklausoma pusė.Pakavimas: sparčiai augant atliekų kiekiui ir jų apdorojimo problemoms, Vokietija priėmė įstatymą, kuris numato tam tikras pakuotės medžiagų tolesnio naudojimo taisykles. „Green dot“ – ženklas , naudojamas ant visų Vokietija parduodamų prekių pakuočių. Tačiau, jei pakavimo medžiagos pirktos Vokietijoje, įstatymu nereikalaujama jas žymėti šiuo ženklu. Bet Vokietijoje gana sunku parduoti produkciją, ant kurios pakuotės nebūtų „green dot“ ženklo. Dažniausiai importuotojai moka licencinį mokestį už „green dot“ naudojimą.Infrastruktūra: bendras Vokietijos kelių ilgis 625,600km.;vandens kelių ilgis 5,222km.Muitinės sandėliai: Vokietijoje veikia trijų rūšių muitinės sandėliai: privatūs, viešieji muitinės sandėliai, „double-locked“, t.y. „antspauduoti“ muitinės sandėliai.Importo dokumentai:1. prekybinė sąskaita;2. kilmės sertifikatas;3. pakuotės sąrašas.Prekybinėje sąskaitoje turi būti pateikta:1. pavadinimas (įmonės pavadinimas) ir pardavėjo bei pirkėjo adresas;2. data, vieta, kur sąskaita buvo išrašyta;3. transportavimo būdas;4. numeris, rūšis ir pakuočių žymėjimas numeravimo tvarka;5. tikslus prekių aprašymas- pagal rūšį, kokybę, laipsnį ir t.t.;
6. prekių kiekis muitinės vienetais;7. sutartinė prekių kaina ( vieneto kaina, bendra kaina, įskaitant pervežimo ir draudimo mokesčius, net jei šie mokesčiai buvo įskaičiuoti į prekės kainą);8. pristatymo ir mokėjimo terminai;9. tai ne reikalavimas, tačiau patartina, kad ant sąskaitos lapo būtų prekių siuntėjo firmos atsakingo asmens parašas.Pakuotės sąrašas neprivalomas pervežant, tačiau šis sąrašas naudingas išmuitinant prekes. Pakuotės sąraše turi būti nuodugniai išvardytos siuntos kiekvienos pakuotės ar konteinerio prekės, nurodyti svoriai, taip pat prekių kaina, kiekvienos prekės draudimo ir transportavimo (CIF) vertė.3.6. Pagrindiniai įmonės eksporto plėtros tikslai ir etapai
Vizija: UAB “Ežerėlio durpės“ veikia atviroje, tolygiai besiplėtojančioje ekonomikoje, integruotoje į ES erdvę, tarptautinėms rinkoms gamina konkurencingą produkciją, naudoja modernias technologijas bei kvalifikuotą darbo jėgą, lanksčiai prisiderina prie rinkos pokyčių, kuria darbo vietas ir balansuoja įmonės plėtrą.Pagrindiniai įmonės eksporto plėtros tikslai yra šie:• Įsitvirtinti tarp durpių produkcijos didmeninės prekybos įmonių Vokietijoje ir visoje Europoje, plėsti pirkėjų būrį, didinti pardavimų kiekį;• Gaminti vis labiau atitinkančią pirkėjų poreikius produkciją;• Gerinant klientų aptarnavimo kokybę, kompiuterizuoti visas pagrindines gamybos ir prekių produkcijos grandis;• Įdiegti prekybos internete sistemą;• Suburti ir išugdyti profesionalų durpių produkcijos gamybos bei prekybos specialistų kolektyvą;• Kiekvienais metais didinti prekybos apimtį.
Įmonės eksporto plėtros iki 2010m. tikslus numatoma pasiekti dviem etapais (10.lentelė apačioje):Eil. Nr. etapas Tikimasi rezultatų laikas Verslo plėtra Eksporto apimčių augimas;Produkcijos asortimento išplėtimas ir tobulinimasPrekybos sistemos internete kūrimas Iki 2007m. Verslo konkurencingumo didinimas pagrindinių gamybos ir tiekimo grandinių kompiuterizavimas;profesionalaus personalo sukūrimas; 2007-2008m. Integracija į ES kokybės standartai;technologijos;darbo pasidalijimo ir kooperacijos su ES plėtra 2006-2010m.
Pirmasis etapas – įmonės verslo plėtros įgyvendinimo planas;Antrasis etapas – eksporto plėtros strateginiai tikslai.
Narystė ES įtakoja abu šiuos etapus, ji lemia integravimąsi į ES ekonominę erdvę, svarbiausia – produkcijos atitikimas ES kokybės standartus.
Eksporto valdymo tikslai:• Reikalingo kiekio, pristatymo laiko, terminų nagrinėjimas• Sandėliavimo • Pakavimas, transportavimas ir gaminių pristatymas vartotojui;• Krovinių pakr…ovimas – iškrovimas• Transporto kaštų analizė.
3.7. Pagrindiniai UAB ‚Ežerėlio durpės‘ veiklos trūkumai
1) Įmonės konkurencinį pranašumą silpnina pakankamai daug broko. Tai lemia naudojamų žaliavų apdirbimo kokybė, technologijos bei darbo kultūra. Nors šioje pramonės šakoje broko problema nėra tokia didelė kaip kitose šakose, tačiau tai vis tiek – gamybos trūkumas.Durpių pramonėje broko galima išvengti įdiegus naujas durpių temperatūrines bei drėgmės matavimo technologijas. Tačiau tai be galo brangi aparatūra. Ši įmonė vis dar taiko senąją tokiems parametrams išmatuoti techniką, tai užima daug daugiau laiko ir nebūna 100% tikslinga. 2) Viena iš didžiausių įmonės problemų – ilgai sandėlyje laikoma produkcija, ‚įšaldanti‘ įmonės apyvartines lėšas. Nors pastaruoju metu stengiamasi tiksliai vykdyti klientų užsakymus ir kuo mažiau produkcijos sandėliuoti, neišvengiamai lieka gaminių, įšaldoma nemažai įmonės apyvartinių lėšų. Veiklos pranašumai Veiklos trūkumaiPakankamai aukšta produkcijos kokybė Pasenusios gamybos technologijosPlatus produkcijos asortimentas, mažinantis įmonės riziką prarasti klientus Silpnas finansinis potencialasNedidelės žaliavų, gamybos ir personalo sąnaudos, leidžiančios turėti nedideles konkurencingas kainas Dažna sezoninių darbuotojų kaitaVerslo rizikos mažinimas dėl plataus produkcijos paskirstymo ir Vokietijoje, ir kitose Europos šalyse Novatoriškumo stokaPer įmonę ‚Klasmann-deilmann‘ nuolat palaikomi ryšiai su užsienio rinkų pirkėjais Brokuota produkcijaPakankami gamybiniai pajėgumai Sandėlyje įšaldytos lėšosIlgas durpyno eksploatacijos laikas (25metai) Nepakankamai stipri pozicija užsienio rinkojeVeiklos galimybės Veiklos grėsmėsVeikla naujose užsienio rinkose Analogiškos produkcijos konkurencija užsienio rinkoseNauji vartotojų segmentai (produkcijos orientavimas į didesnės perkamosios galios pirkėją) Didėjantis klientų spaudimasProdukcijos asortimento plėtimas Pakaitalų grėsmė
3.8. Prioritetinės įmonės veiklos kryptys
Įmonė planuoja išplėsti savo gaminamos produkcijos apimtį. Tai padaryti ji ruošiasi įsigydama nujos technologinės įrangos, investuodama į senosios tobulinimą.
technika Patvirt. Išvest. Biudžetas tūkst..Lt2 ekskavatoriai Belarus 138Bėgių įrengimas, vagonai, lokomotyvas 104Bendrai nedideliems įrengimams 35Lada Niva 26Skoda 52Sietas, big-bale‘ų įrenginys 35Betono plokščių atnaujinimas 138Svarstyklių pastatymas 863 ekskavatoriai Belarus 207Hidraulinis ekskavatorius 345Papildomi priedai 104Freza 17120m. rampos atnaujinimas 69Pakrovimo aikštelė 138Privažiuojamos gatvės sutvirtinimas nuo pagrindinės gatvės 1,5km 86Galimas ballenpresso perėmimas 280Lada niva 26Kompiuteriai ir programos 1.989
Šioje lentelėje pateiktos 2005m. biudžeto planinės išlaidos. Įsigijus naują technologinę bazę įmonė padarė ryškų kokybinį šuolį. Tai leido: Greičiau ir nuosekliau gaminti produkciją; Atlikti visą pagamintos produkcijos kokybės testavimą; Tiksliai nustatyti produkcijos savikainą; Naujos technikos įsigijimas leido įdarbinti daugiau kvalifikuotų darbuotojų.
Prioritetinės UAB „Ežerėlio durpės“ veiklos užsienio rinkose plėtojimo kryptys:
1) Inovacijų bei informacinių technologijų įdiegimasĮmonei būtų naudinga sutelkti dėmesį į pristatymo bei sprendimo priėmimo greitumą ir įmonės darbo lankstumą, nes lankstumas pamažu tampa svarbiausias sėkmės komponentas, įvertinantis vis didėjantį paklausos nepastovumą rinkoje. Kokybė ir kaina šiandien tapo savaime suprantami dalykai, todėl daug svarbiau yra greitis ir lankstumas, leidžiantys tiekti produkciją pagal kliento poreikius ir reikalavimus.Kuriant tvirtą partnerystę su vartotojais vis daugiau reikšmės įgyja elektroninio verslo plėtojimas. Įmonei tikslinga steigti naujus pardavimo kanalus ir įsitraukti į elektroninės prekybos tinklą, nes elektroninis verslas tapo vienas iš prieinamiausių ir efektyviausiai funkcionuojančių prekybos bei reklamos būdų Vak…arų rinkose. Elektroninio verslo įdiegimas UAB „Ežerėlio durpės‘ suteikė galimybę esamus ir naujus klientus sparčiau informuoti apie produkcijos pardavimų akcijas, nuolaidas, efektyviau parduoti produkciją.2) Užsienio rinkų pasirinkimas ir rinkų bandymasĮmonė privalo stebėti užsienio rinkų makroaplinkos pokyčius bei analizuoti savo veiklos rodiklius įvairiose rinkose. UAB ‚Ežerėlio durpės‘ kitas užsienio rinkas privalo rinktis pagal tam tikrą metodiką. Norėdama įsiskverbti į Vakarų rinkas, įmonė turi orientuotis į rinkos prieinamumą, stabilumą, talpumą, konkurenciją, galimybes ir perspektyvas bei naudoti priartėjimo metodą.Daug naudingos informacijos apie tai, kaip su viena ar kita preke geriau patekti į kitos šalies rinką, įgyti pirkėjų palankumą, kokius paskirstymo kanalus parinkti, suteikia rinkos bandymai. Rinką galima išbandyti ne tik parduodant joje prekę, kaip paprastai daroma. Pirminis bandymų etapas, skaičiuojant numatomo eksporto variantus ir tikėtinus rezultatus, gali būti atliekamas pačioje įmonėje. Prieš nusprendžiant, ar verta pradėti eksportuoti, ar gamybos programoje pasitelkti naują gaminį, reikia skaičiuoti eksporto sąnaudas. Tai galima padaryti pagal pateiktą skaičiavimo struktūrą:Prekės vieneto pagaminimo išlaidosPasirinktas analizuoti gaminys: durpių pusbrikečiai. Šioje lentelėje pateiktos gaminio vieneto sąnaudos.Eil.nr Kalkuliacinių straipsnių pavadinimas Sąnaud. Vienetui Lt 1. Medžiagos, komp. 1,52. Žaliavos 53,463. Elektra 15,24. Darbo užmokestis 10,55. Soc. Draudimas 3,256. Amortizacija 2,927. Kitos išlaidos 14,87 Viso sąnaudų 101,7Kitos išlaidos tai:Eksporto išlaidos tai: specialių etikečių ir pakuotės išlaidos; ženklinimo išlaidos; krovimo ir tvirtinimo išlaidos; siuntimo išlaidos.Dokumentų apiforminimas.Gaminio draudimas.
eksportuojama 8806 t., tai viso išlaidų 895570,2 Ltpelnas 985915 -895570,2 =90345LtAtlikus šiuos skaičiavimus ir įvertinus rinkos kainą, galima nustatyti, ar numatomas eksportas bus naudingas įmonei, ar jis leis pasiekti numatytų tikslų.Tai tik vieno iš produkcijos asortimento gaminio analizė, bet iš skaičių dydžio galima daryti teigiamas eksporto veiklos plėtojimui išvadas.
3) kokybės ir asortimento tobulinimasAnalizuojant pastarųjų metų įmonės asortimento pardavimo tendencijas, būtina pabrėžti, kad ir toliau turi tęsti durpių sodininkystei ir daržininkystei gamybą užsienio rinkoms. Be abejo, tikslinga kurti ir naujus produktus – pateikti rinkoms visiškai naujos produkcijos, nors kiekvieno naujo produkto gamyba nei realizavimas yra susiję su rizika.4) rėmimo politikaSvarbiausias UAB „Ežerėlio durpės“ rėmimo strategijos tikslas – informuoti vartotojus bei kurti teigiamą įmonės įvaizdį. Įmonė gali naudotis tokias rėmimo formas: reklamą, pardavimo skatinimą.Vienas iš būdų, padedančių kurti teigiamą įmonės įvaizdį bei skleisti informaciją apie įmonę užsienio rinkose, yra įmonės dalyvavimas tarptautinėse parodose bei mugėse.
3.9. Lietuvos valstybės požiūris į eksporto plėtojimą
Įmonės eksporto plėtrai palanki net Lietuvos valstybės vidaus politikos situacija.Siekiant sumažinti Lietuvos užsienio prekybos ir paslaugų balanso deficitą bei skatinti Lietuvos Respublikos ekonominę plėtrą, efektyvią Lietuvoje įregistruotų įmonių veiklą, naujų verslų, prekių, paslaugų bei darbo vietų kūrimą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2000 m. rugsėjo 27 d. nutarimu Nr. 1160 patvirtino Eksporto plėtros ir skatinimo strategiją. Svarbi vieta eksporto plėtojimo strategijoje skirta tiesioginiam ir netiesioginiam eksporto rėmimui. Vyriausybė tiesioginio rėmimo srityje numato: sudaryti palankias sąlygas įmonėms eksportuotojoms gauti kreditus ir finansinę paramą eksporto plėtros projektams įgyvendinti; tobulinti eksporto plėtrai svarbių finansinių institucijų, teikiančių eksporto kreditus ir jų garantijas, veiklą; kasmet rengti pagrindinių užsienio valstybių valiutos kurso pokyčių ir galimos įtakos įmonių ek…sportuotojų veiklai studijas; efektyviau naudoti šalies ir tarptautinių eksporto plėtros programų finansinę ir nefinansinę pagalbą, skirtą strategijai įgyvendinti; skatinti tiesiogines užsienio investicijas į tas sritis, kuriose eksportas galėtų didėti; tobulinti rinkos priežiūros institucijų infrastruktūrą ir veiklą; supaprastinti laikinojo prekių įvežimo perdirbti procedūras; sudaryti teisines ir ekonomines sąlygas plėtoti elektroninį verslą; skatinti eksportuotojų mokymą bei informacinį aprūpinimą; skatinti smulkaus ir vidutinio verslo bei verslo paslaugų sektorių gaminti produkciją ir teikti paslaugas, turinčias paklausą užsienyje.
3.10. Strategijos įgyvendinimo organizavimas ir priežiūraStrategija įgyvendinama rengiant ir realizuojant strategines priemones atitinkančius projektus, kuriuose numatomi visi projektams būdingi parametrai.Įmonės strategiją įgyvendina padaliniai bei tarnybos, atliekantys eksporto įmonės veiklos sprendimų priėmimo, prognozavimo ir planavimo funkcijas. Jos derina veiksmus nustatydamos bei rengdamos prioritetinius projektus, koordinuoja ir kontroliuoja projektų, atitinkančių strategines priemones, rengimo ir realizavimo procesus.11.lent. Esama padėtis Strategija investuoti (augti) Strategija uždirbti (saugoti) Strategija išeitiUžsienio rinka Pagrindinė eksporto rinka- Olandija.Eksporto apimtys į kitas Vakarų Europos šalis kasmet sudaro apie penktadalį visos įmonės produkcijos apimties. Olandija, Vokietija Švedija, Danija, Suomija Šveicarija, Norvegija, Atsitiktinės rinkosĮėjimo į užsienio rinką būdas Eksportuojama iš pagrindinės įmonės Ieškoti naujų tarpininkų didmenininkų Ieškoti naujų tarpininkų Eksporto tikslai Pardavimo apimties bei rinkos išlaikymas, tiesioginių išlaidų mažinimas Pardavimų apimties didinimas, rinkų išplėtimas, pranašumų įgijimas, prekybos sistemos tobulinimas Rinkos išlaikymas Trumpalaikis pelnasKainų politika Ilgamečiams klientams 15% nuolaida Nustatyti šiek tiek žemesnes kainas nei konkurentai, bet jos turi padengti įmonės išlaidas Kainos turi būti nustatomos pagal kiekvienos rinkos gamybos sąnaudas ir produkcijos paklausą Visoms prekių grupėms taikyti nenuostolingą kainų metodą: kaina turi dengti gamybos išlaidasRėmimas Įmonės atstovų dalyvavimas specializuotose tarptautinėse mugėse. Platinami įmonės katalogai 1% pardavimų apimties vertės išraiška skirta produkcijai remti, naujos produkcijos pristatymui remti Reklamai skirti0,4% pardavimo, nes rinkai išlaikyti ir pelnui didinti ji nelabai svarbi Įmonei vykdant šių rinkų užsakymus, papildomų lėšų reklamai skirti neverta.
Išvados:UAB“Ežerėlio durpės“ eksporto plėtros siūlymai:sutelkti dėmesį į pristatymo bei sprendimų priėmimo spartą ir įmonės darbo lankstumą, nes lankstumas pamažu tampa svarbiausiu sėkmės komponentu.įmonei tikslinga steigti naujus pardavimo kanalus ir įsitraukti į elektroninės prekybos tinklą, nes labai padidėjus internetinių paslaugų vartojimui, elektroninis verslas tapo vienas iš efektyviausiai funkcionuojančių prekybos bei reklamos būdų Vakarų rinkose.įmonė privalo stebėti užsienio rinkų mikroaplinkos pokyčius bei analizuoti savo veiklos rodiklius įvairiose rinkose.daug dėmesio turi būti skirta kokybei. Vakarų rinkai skirtas produktas turi būti pritaikytas užsienio vartotojų poreikiams.analizuojant pastarųjų metų įmonės produkcijos pardavimo tendencijas, būtina pabrėžti, kad UAB „Ežerėlio durpės“ ir toliau tęstų durpių sodininkystei, daržininkystei gamybą.eksportas gali būti skatinamas įmonės darbuotojams kartu su įmone importuotoja dalyvaujant tarptautinėse parodose, mugėse bei įvertinant jose efektyvumą, skleidžiant infor,aciją apie įmonės gaminamą produkciją.Pasiūlyta eksporto plėtros ir planavimo strategija gali būti pritaikyta praktiškai. Įmonė gali tikėtis didinti gaminamos produkcijos apimtį ir pardavimą užsienio rinkoms, išplėsti ryšius su naujais užsienio partneriais, garantuoti nuolatinį ir ilgalaikį …pelną.13.lentEil. nr. pozicija Optimistinis variantas Pesimistinis variantas1. Įmonės užsienio prekybos apyvartos didėjimas 5↑ 1,5↓2. Pelningumo didėjimas 10%↑ 2↓3. Pardavimo apimties į Olandiją, Vokietiją pokyčiai 2↑ 1.5↓4. Pardavimo į kitas rinkas išaugimas 3↑ 1.5↓5. Iš naujų klientų priimti užsakymai 25%↑ 10%↓
Eksportas laikomas viena iš strateginių Lietuvos ekonomikos plėtros krypčių, nes vidaus rinka nėra didelė, o per eksportą galima palaikyti ekonomikos augimą, ir būtent šios tarptautinės verslo formos skatinimas išlieka vienas iš svarbiausių veiksnių plėtojant Lietuvos ūkį. Todėl Lietuvos ekonominės gerovės kilimas tiesiogiai priklauso nuo atviro ir stabilaus užsienio prekybos politikos taikymo.
Literatūra1. Butkus, F.S. Organizacijos ir vadyba. Vilnius 1999, 246 p.2. Markovienė, R. R. Aplinkos teisė. Vilnius: Eugrimas 2005, 362 p.3. Mališauskas, V. Gamtos išteklių naudojimas ir apsauga. Vilnius: Academia 1993, 320 p.4. R. Ozolinius Aplinkos ištekliai. Kaunas 2001, 155 p. 5. Kadūnas, V. Durpės ir sapropelis – energetinė žaliava // Lietuvos ūkis, 1996, Nr. 6., 54 p.6. Butkus, S. Valdymo pradžiamokslis. Vilnius 2001, 286 p. 7. Pitersas T. , Votermenas R. Menedžerio knyga. Vilnius 2000, 399 p.8. Rapalienė L., Bagdonas E. Administravimo principai. Vilnius, 2000,9. .Langvinienė, N., Vengrauskas, P.,. Žitkienė, R. Tarptautinis verslas. Kaunas: Technologija 2004, 341 p.10. Ginevičius, R. Eksporto ir investicijų plėtra Lietuvoje. Vilnius: Technika ,2005, 363 p. 11. Kuvykaitė, R. Tarptautinis marketingas. Kaunas 1997, 298 p.12. .Astrauskas, V., Tamulevičius, J., Valentinavičius,S. Lietuvos eksporto politikos formavimo problemos. Vilnius 2000, 354 p.13. Bendro eksporto organizavimo formos. Vadovams apie valdymą ir ekonomiką. Vilnius 1991, 273 p.14. Čičinskas, J.,. Miškinis, A. Lietuva: administraciniai barjerai. Vilnius 2001, 300 p..15. Darulis, R. Lietuvos užsienio prekyba: plėtra ir problemos. Kaunas 1998, 322 p.16. McGrath, P., T. Tarptautinės ekonomikos pagrindai. Vilnius 1999, 342 p.17. Pukelienė, V., Sabonienė, A. Lietuvos pramonės eksporto konkurencingumo tyrimas Baltijos šalių atžvilgiu. Kaunas 2001, 387 p.18. Urbonas, J., A. Eksporto organizavimas ir planavimas. Kaunas 2003, 376 p.19. Lietuvos ūkio (ekonomikos) plėtros iki 2015m. ilgalaikė strategija. Vilnius, Lietuvos mokslas, 2002, 498 p. 20. Lietuvos įstojimo į Europos sąjungą poveikio pramonės įmonėms studija. Vykdytojas: UAB „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai”. Vilnius 2004, 245 p.
21. Muitų politikos pokyčių dėl Lietuvos narystės ES poveikis šalies užsienio prekybai žemės ūkio ir maisto produktais. Vilnius: Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas 2003, 458 p.22. Prekybos režimo pokyčių, Lietuvai tapus ES nare 2002 metų importo ir eksporto duomenų pagrindu įvertinimas. Lietuvos Respublikos ūkio ministerija 2005, 231 p.23. Vilpišauskas, S. Lietuvos integracija į Europos Sąjungą. Vilnius 1994, 432 p.24. www.kel.lt/ 06 03 1225. www.sulinkiai.lt/ 06 02 0426. Europos statistinė duomenų bazė http://europa.eu.int/comm/eurostat. 06 03 23 27. Jungtinių Tautų pramonės vystymo organizacija http://www.unido.org/ 06 04 0928. Lietuvos Ekonominės Plėtros agentūra http://www.lda.lt/. 06 02 1029. Lietuvos Laisvosios Rinkos Institutas. Lietuvos užsienio prekybos politikos vertinimas http://www.lrinka.lt/ 06 02 1030. Lietuvos muitinė http://www.cust.lt/ 06 02 1031. Lietuvos pramonininkų konfederacija http://www.lpk/ 06 02 1032. Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacija http://www.lithuaniachambers.lt/ 06 02 1033. Lietuvos Respublikos ūkio ministerija http://www.ukmin.lt/ 06 02 1034. Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmai http://www.zur.lt/ 06 02 1035. Lietuvos statistikos departamentas http://www.std.lt/ 06 02 1036. Lietuvos užsienio reikalų ministerija http://www.urm.lt/ 06 02 1037. Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos informacinė sistema http://www.ris.lt…/ 06 02 1038. Pasaulinės rinkos duomenų bazė http://mkaccdb.eu.int/ 06 02 1039. Tarptautinė prekybos duomenų bazė http://www.intracen.org/ 06 02 10…